efbfd6be-544c-4d2a-85ca-596a3a0b40bd · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-73-795/2020 Proceso Nr. 1-01-1-14743-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.2; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kristinos BaÅ¡kienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos BertaÅ¡ienės ir Dalios Kursevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal civilinės atsakovės ADB „G.“ teisininko E. M. (E. M.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo S. Å . (S. S.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį pagal laidavimÄ be užstato ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, S. Å . skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL (750 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant jÄ sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. S. Å . perduotas laiduotojos E. Å . (E. S.) atsakomybėn. Nustatytas vienerių metų laidavimo terminas. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo E. Ž. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies.

IÅ¡ ADB „G.“ nukentėjusiajam E. Ž. priteistas 6 800 Eur (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų eurų) neturtinės žalos atlyginimas. IÅ¡ S. Å . nukentėjusiajam E. Ž. priteista 700 Eur (septyni Å¡imtai eurų) patirtoms iÅ¡laidoms už advokato pagalbÄ apmokėti. S. Å . paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 1. S. Å . atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent: jis 2019 m. balandžio 5 d., apie 3.20 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 128 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį „Iveco (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Schmitz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių – nekelti pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai –, iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, t. y. važiuodamas į teritorijÄ per įvažiavimÄ , kurį iÅ¡ dalies dengė įvažiavimo vartai, nesulėtino greičio, nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, kliudė įvažiavimo vartus, kurie virsdami sužalojo E. Ž.

Dėl eismo įvykio metu patirtų kÅ«no sužalojimų E. Ž. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 2. Civilinės atsakovės ADB „G.“ teisininkas E. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ ADB „G.“ buvo priteistas 6 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir Å¡iÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį atmesti. 2.1. Pirma, apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į tai, kad, remiantis gydytojo-eksperto iÅ¡vada, E. Ž. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas realiai neatitiko sunkaus sveikatos sutrikdymo masto, kadangi krÅ«tinės lÄ sta nebuvo operuota, o buvo drenuota, t. y. formaliai buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, bet faktiÅ¡kai sužalojimai neatitiko sunkaus sveikatos sutrikdymo sÄ lygų. 2.2.

Antra, apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių: Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-377-593/2019 priteisė 10 000 Eur (anot apelianto, šioje byloje nukentėjusiojo patirti sužalojimai visiškai atitiko sunkų sužalojimo laipsnį), Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-377-898/2019 priteisė 8 000 Eur (anot apelianto, šioje byloje nukentėjusiajam buvo padaryti didesni sužalojimai ir jis patyrė žymiai intensyvesnes pasekmes), Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-180-300/2019 priteisė 11 000 Eur (anot apelianto, šioje byloje nukentėjusiajam buvo padaryti didesni sužalojimai), Klaipėdos apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-290-606/2018 priteisė 10 000 Eur (anot apelianto, šioje byloje nukentėjusiajam buvo padaryti didesni sužalojimai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 2K-85-628/2019 nukentėjusiajam buvo priteista 8 000 Eur.

Apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių S. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ar kitų, su nukentėjusiojo sveikata susijusių reikšmingų aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo bendrosios kompetencijos teismų priteisiamų neturtinės žalos dydžių analogiškose bylose. 2.3. Apibendrinant apeliaciniame skunde pasakyta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus (neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas pagal realiai padarytus sužalojimus buvo artimesnis nesunkiam sveikatos sutrikdymui), nesivadovavo teismų praktika panašiose bylose ir nepagrįstai konstatavo, kad E. Ž. buvo padaryta 10 000 Eur dydžio neturtinė žala.

3. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras D. A. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o civilinės atsakovės ADB „G.“ teisininko E. M. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendį. 3.1. Atsiliepime pažymėta, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino ir aptarė neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų vertinimo principus, Å¡ių principų pritaikymÄ konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu buvo sunkiai sužaloti asmenys, ir aptartas aplinkybes tinkamai sugretino su nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į motyvus, kuriais buvo grindžiamas praÅ¡ymas atlyginti neturtinę žalÄ , ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasis įstatymu, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, formuojama teismų praktika, visiÅ¡kai pagrįstai įvertino nukentėjusiajam E. Ž. padarytÄ moralinę (neturtinę) žalÄ . 3.2. Atsiliepime daroma iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė 10 000 Eur neturtinės žalos dydį ir pagrįstai įvertino, kad 3 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam E. Ž. dar iki teismo nuosprendžio priėmimo atlygino civilinė atsakovė ADB „G.“, 200 Eur atlygino nuteistasis, todėl nukentėjusiajam E. Ž. priteisė 6 800 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ civilinės atsakovės ADB „G.“.

Atsiliepime konstatuota, kad, atsižvelgiant į E. Ž. patirto sveikatos sutrikdymo mÄ stÄ , patirtus iÅ¡gyvenimus, kilusias pasekmes, konkrečiu atveju priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra per didelis.

4. Nukentėjusiojo E. Ž. atstovas advokatas G. G. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o:

1) civilinės atsakovės ADB „G.“ teisininko E. M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalies panaikinimo atmesti kaip nepagrįstÄ ;

2) priteisti iÅ¡ civilinės atsakovės ADB „G.“ iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. 4.1. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, jog byloje yra Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 776/2019 (03), kurioje aiÅ¡kiai, suprantamai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, jog eismo įvykio metu E. Ž. padaryti dauginiai deÅ¡inės pusės Å¡onkaulių lūžiai su plaučio pažeidimu sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Taip pat ir kiti duomenys įrodo, jog nukentėjusiajam padaryti pakenkimai sveikatai priskiriami prie sunkių.

Atsiliepime atkreiptas dėmesys, jog, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, apeliantas nekėlė jokių abejonių dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 776/2019 (03) teiginių pagrįstumo, neteikė jokių duomenų, įrodančių prieÅ¡ingai. Be to, net ir apeliaciniame skunde nėra nurodoma jokių objektyvių duomenų, įrodančių, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyti nukentėjusiojo sužalojimai neatitinka buvusios faktinės padėties.

Atsiliepime padaryta iÅ¡vada, jog kadangi prie apeliacinio skundo nėra pridėta duomenų, įrodančių, kad skunde nuomonę iÅ¡dėstęs asmuo turi specialių (medicininių) žinių, nėra teisinio pagrindo vertinti tvirtinimo, kad nukentėjusiojo sužalojimai faktiÅ¡kai neatitiko sunkaus sveikatos sutrikdymo sÄ lygų, kaip pagrįsto. 4.2. Atsiliepime taip pat nesutinkama su apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo teismų praktikos. Pažymėta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuteistasis S. Å . savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam E. Ž. sunkiai sutrikdė sveikatÄ â€“ buvo padaryti dauginiai deÅ¡inės pusės Å¡onkaulių lūžiai su plaučio pažeidimu, t. y.

E. Ž. nustatyti sužalojimai: daugybiniai veido kaulų lūžiai, deÅ¡inės pusės VI-VII-VIII-I?-?-?I-?II Å¡onkaulių lūžiai su deÅ¡inio plaučio sužalojimu, deÅ¡inės pusės pneumotoraksu (oras pleuros ertmėje), krÅ«tinės lÄ stos poodine emfizema ir Å«miniu kvėpavimo funkcijos nepakankamu, juosmens pirmojo slankstelio deÅ¡inės pusės skersinės ataugos lūžis, veido kaulų lūžiai, virÅ¡ugalvio ir smakro žaizdos bei lÅ«pų odos nubrozdinimai. Ä® VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninę E. Ž. atvežtas Greitosios medicinos pagalbos dėl politraumos, vyraujant krÅ«tinės traumai su daugybiniais Å¡onkaulių lūžiais ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. gydytas intensyvios terapijos skyriuje, kadangi bÅ«klė vertinta kaip sunki, vėliau perkeltas į Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyrių.

Atsiliepime atkreiptas dėmesys, jog nukentėjusiajam buvo sužaloti ne tik Å¡onkauliai, juosmuo ir plaučiai, bet taip pat ir veidas. Taigi, atsiliepime daroma iÅ¡vada, jog minėti duomenys patvirtina, kad dėl kÅ«no sužalojimų E. Ž. patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius ir emocinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, estetinės iÅ¡vaizdos pakitimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , o tai lemia neigiamas iÅ¡liekamÄ sias pasekmes. 4.3. Atsiliepime padaryta iÅ¡vada, jog, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pasekmes – dideles kančias, rimtus pakenkimus sveikatai, darbo santykių sustabdymÄ ir tikėtinÄ nutrÅ«kimÄ , pasikeitusį gyvenimo bÅ«dÄ â€“, pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti didesnę neturtinės žalos atlyginimo sumÄ , tačiau nukentėjusysis, įvertinęs nuosprendžio argumentus bei siekdamas nedidinti bylinėjimosi iÅ¡laidų, sutiko su teismo iÅ¡vadomis ir neteikė apeliacinio skundo. 4.4.

Atsiliepime pažymėta, kad apeliaciniame skunde nurodyti tik kai kurie teismų praktikos pavyzdžiai bylose, kuriose asmenys buvo kaltinami pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, o ne bÅ«tent nagrinėjamai bylai analogiÅ¡kų ar panaÅ¡ių faktinių aplinkybių atvejai. Atkreiptas dėmesys, jog, vertinant visų teismų praktikÄ per ilgesnį laiko tarpÄ , galima rasti ir dar platesnes priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžių ribas. Vertinant naujesnę kasacinio teismo praktikÄ aptariamos kategorijos bylose, paminėtini tokie tiesiogiai nuo eismo įvykio nukentėjusiems asmenims priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiai: 10 000 Eur, 18 459 Eur, 23 692 Eur (Lietuvoj Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017).

Taigi, remiantis kasacinio teismo praktika, atsiliepime padaryta išvada, jog apylinkės teismo priteistas neturtinės žalos dydis negali būti laikomas neteisingu ar visiškai neatitinkančiu teismų praktikos. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai 5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

7. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

8. Apeliaciniame skunde neginčijamos teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo S. Å . kaltės, padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 3 dalyje, tačiau nesutinkama su iÅ¡ civilinės atsakovės ADB „G.“ priteistu nukentėjusiajam E. Ž. atlyginti neturtinės žalos dydžiu. Taigi teisėjų kolegija nutartyje aptaria bÅ«tent šį esminį apeliacinio skundo klausimÄ , o dėl nuteistojo kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo nepasisako.

a) Dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio 9. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Ž. atstovas nagrinėjamoje byloje teismui pateikė civilinį ieškinį dėl 15 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš civilinių atsakovių ADB „G.“ ir UAB „S.“ (t. 2, b. l. 31–38). Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies.

10. Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

IÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuosprendyje jau aptarė visas sÄ lygas, kurios yra bÅ«tinos kilti civilinei atsakomybei – kaltė, neteisėti veiksmai, žala bei priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų S. Å . veiksmų ir nukentėjusiajam E. Ž. atsiradusių nuostolių.

Taigi yra pagrindas spręsti klausimÄ dėl teisingo neturtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiajam nustatymo.

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ . Å ie principai taikomi tada, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja tik iÅ¡ dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymÄ . Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).

Nustatant kompensacijos už neturtinę žalÄ dydį, bÅ«tina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobÅ«dį, t. y. iÅ¡siaiÅ¡kinti, į kokiÄ asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikÅ¡mė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukÅ¡tesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų bÅ«ti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai iÅ¡gyvenimai paprastai bÅ«na ypač stiprÅ«s bei skausmingi, tai sudaro pagrindÄ priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensacijÄ negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y. Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalÄ patyrusiam asmeniui piniginę satisfakcijÄ , kuri apskaičiuojama labai detaliai iÅ¡analizavus visÄ nukentėjusiojo patirtÄ skriaudÄ â€“ dvasinius iÅ¡gyvenimus, darbingumo sumažėjimÄ ar netekimÄ , apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.

Nors teismai stengiasi atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvienÄ atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiÅ¡kose situacijose reaguoja ir iÅ¡gyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiÅ¡ki sužalojimai sukelia visiÅ¡kai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiÅ¡kinius, todėl kalbėti apie precedento taikymÄ itin sudėtinga.

13. Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra vienareikÅ¡miÅ¡kai laikomasi pozicijos, jog svarbu iÅ¡laikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimÄ pusiausvyrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Tai reiÅ¡kia, kad, pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu.

Teismų praktikoje konstatuojama, kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susijusios su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiÅ¡kiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2008).

Tačiau pažymėtina, jog, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi bÅ«ti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikÅ¡minimas, visiÅ¡kai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymÄ , taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013).

14. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau, kaip jau ir minėta anksčiau, kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y. Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Å iuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi bÅ«ti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamÄ Ä¯takÄ .

Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusysis E. Ž., be patirto fizinio skausmo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl nuteistojo veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimÄ , kitų nepatogumų, susijusių su gydymosi procesu ir bylos nagrinėjimu. Dar vienas iÅ¡ neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalÄ padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiÅ¡kia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006, 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010).

15. Civilinės atsakovės atstovas apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į tai, kad, remiantis gydytojo-eksperto iÅ¡vada, E. Ž. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas realiai neatitiko sunkaus sveikatos sutrikdymo sužalojimo masto, kadangi krÅ«tinės lÄ sta nebuvo operuota, o buvo drenuota, t. y. formaliai buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, bet faktiÅ¡kai sužalojimai neatitiko sunkaus sveikatos sutrikdymo sÄ lygų.

Visų pirma, bÅ«tina pažymėti, jog iÅ¡vada buvo pateikta pačios ADB „G.“ Žalų departamento Asmens žalų skyriaus gydytojo-eksperto (t. 2, b. l. 60–61), taigi negalima laikyti, kad Å¡i iÅ¡vada yra visiÅ¡kai objektyvus įrodymas neÅ¡aliÅ¡kai patvirtinantis nukentėjusiojo E. Ž. patirtus sužalojimus. Å io eksperto pateikiama pozicija neatitinka kitų byloje nustatytų ir pirmosios instancijos teismo įvertintų duomenų. Pačios civilinės atsakovės pasamdyto gydytojo-eksperto iÅ¡vada negali bÅ«ti prilyginama nepriklausomam įrodymui, ypač kai joje yra suformuluotos iÅ¡vados, kurios naudingos konkrečiam proceso dalyviui, t. y. palaiko (patvirtina) iÅ¡imtinai vien civilinės atsakovės pozicijÄ .

Papildomai bÅ«tina atkreipti dėmesį, jog gydytojas-ekspertas E. D. iÅ¡vadoje nurodė, jog „Sveikatos sutrikdymo laipsnis – sunkus (bet iki galo ir neatitinka kriterijų sunkaus, nes krÅ«tinės lÄ stos neoperavo, o tiesiog drenavo, tai kaip ir neatitinka sÄ lygų, bet jie traktavo kaip sunkų)“. Pažymėtina, jog tokios abstrakčios ir netikslios formuluotės iÅ¡vadoje, kaip „iki galo ir neatitinka“ ir „kaip ir neatitinka“, negali bÅ«ti laikomos užtikrintai patvirtinančiomis tikslų padarytÄ sveikatos sutrikdymo laipsnį ar be pagrįstų abejonių patvirtinančios nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumÄ , ypač kai tokių eksperto iÅ¡vadų nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys.

Taigi aptariama gydytojo-eksperto išvada gali būti prilyginama jo kompetentingai nuomonei, tačiau jokiu būdu ne objektyviam įrodymui, kuriuo išimtinai remiantis turėtų būti nustatomas nukentėjusiajam E. Ž. priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis.

16. BÅ«tina pažymėti, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto 2019 m. gegužės 10 d. iÅ¡vadoje Nr. G 776/2019 (03) konstatuota, kad E. Ž. buvo nustatyti Å¡ie sužalojimai: daugybiniai veido kaulų lūžiai, deÅ¡inės pusės VI-VII-VIII-IX-X-XI-XII Å¡onkaulių lūžiai su deÅ¡inio plaučio sužalojimu, deÅ¡inės pusės pneumotoraksu (oras pleuros ertmėje), krÅ«tinės lÄ stos poodine emfizema ir Å«miniu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, juosmens pirmojo slankstelio deÅ¡inės pusės skersinės ataugos lūžis, virÅ¡ugalvio ir smakro žaizdos bei lÅ«pų odos nubrozdinimai.

Taigi eismo įvykio metu E. Ž. padaryti daugybiniai deÅ¡inės pusės Å¡onkaulių lūžiai su plaučio pažeidimu sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 32–33). Atkreiptinas dėmesys, jog VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės 2019 m. balandžio 10 d. pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumÄ Nr. 15-1090 konstatuota, jog, vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sÄ raÅ¡u, nurodytas E. Ž. patirtas pakenkimas sveikatai priskiriamas prie sunkių (t. 2, b. l. 6).

Taigi, akivaizdu, jog byloje esantys objektyvÅ«s duomenys neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusysis E. Ž. dėl nagrinėjamu atveju S. Å . padarytos nusikalstamos veikos patyrė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

17. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , pagrįstai įvertino tokius duomenis, jog teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas E. Ž. dėl neturtinės žalos parodė, kad jo praÅ¡oma 15 000 Eur suma atitinka jo iÅ¡gyvenimus, kuriuos patyrė. Jam buvo sutrupinti deÅ¡inės pusės Å¡onkauliai, pradurtas plautis. Å onkauliai dar nėra sugiję, iki Å¡iol skauda, žandikaulis – perlaužtas, nebeturi dantų, eidamas dÅ«sta.

Yra 61 metų ir nežino, ar galės toliau dirbti, todėl blogai jaučiasi. Iki traumos neturėjo problemų dėl kalbėjimo, o dabar kalba pasikeitė. Naktimis nemiega, iÅ¡gyvena, iki Å¡iol jaučia skausmus. Po įvykio nukentėjusiajam baugu iÅ¡eiti į gatvę, sumažėjo judėjimas, tačiau iki tol tokių baimių neturėjo. Å iuo metu nukentėjusysis vartoja vaistus nuo skausmo (t. 2, b. l. 103). Taigi apygardos teismas konstatuoja, kad nukentėjusysis E. Ž. patyrė ne tik skausmÄ dėl fizinių sužalojimų, tačiau ir dvasinius iÅ¡gyvenimus – jis kiekvienÄ dienÄ jaučia sužalojimų pasekmes, be to, neabejotinai jį slegia ir kelia nerimÄ galimos sužalojimų pasekmės ateityje.

18. Siekiant iÅ¡samiau atskleisti nukentėjusiajam E. Ž. padarytus sužalojimus ir jo patiriamas pasekmes, bÅ«tina nurodyti, kaip jie yra aptariami civiliniame ieÅ¡kinyje. Nukentėjusiojo atstovas nurodė, kad E. Ž. sužalojimai buvo padaryti veido ir kÅ«tinės srityse. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybės, liekamieji reiÅ¡kiniai. Esant tokiems fiziniams sužalojimams, kurių pasekmės iÅ¡ karto nepaÅ¡alinamos, be iÅ¡gyvenimų dėl sužalojimo prie neturtinės žalos priskiriami ir tokie iÅ¡gyvenimai kaip susirÅ«pinimas bÅ«simomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatÄ ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks iki galo paÅ¡alinti.

Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis E. Ž. patyrė estetinės išvaizdos pakitimų, jų nėra galimybės pašalinti, todėl akivaizdu, jog nukentėjusiajam kyla dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų. Be to, E. Ž. dėl patirtų sužalojimų buvo operuotas, nuolat gydomas, vartojo ir tebevartoja vaistus, buvo nedarbingas 6 mėnesius. Dėl patirtų sužalojimų sumažėjo E. Ž. bendravimo ir socialinio gyvenimo galimybės, išliko kasdienės veiklos, fizinio krūvio, potrauminio streso ir miego sutrikimai (t. 2, b. l. 31–38).

Visas Å¡ias reikÅ¡mingas aplinkybes skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas jau yra įvertinęs, apygardos teismas gali tik papildomai pažymėti, jog minėti duomenys neabejotinai patvirtina, kad dėl kÅ«no sužalojimų E. Ž. patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius ir emocinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, estetinės iÅ¡vaizdos pakitimus, o tai neigiamai paveikė jo socialinį gyvenimÄ , bendravimo įgÅ«džius ir tikėtina gali nulemti iÅ¡liekamÄ sias pasekmes ateityje.

19. Ne mažiau svarbu, jog pirmosios instancijos teismas aptaręs ir įvertinęs nukentėjusiajam E. Ž. padarytų sužalojimų reikÅ¡mę, siekė, priteisdamas neturtinės žalos dydį, suderinti nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrÄ . Nuosprendyje buvo atsižvelgta į tai, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, jog nuteistasis Kelių eismo taisykles pažeidė elgdamasis itin rizikingai, prieÅ¡ingai, nustatyta, kad S. Å . padarė neatsargų nusikaltimÄ dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo – nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, t. y. nekelti pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.

Å is eismo įvykis, kurį padarė S. Å ., yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime, jis vairavo blaivus. Be to, nukentėjusiajam nebuvo atliekamos chirurginės operacijos, byloje nėra duomenų, kad E. Ž. dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo bÅ«tų atsiradę negrįžtami padariniai, kaip pavyzdžiui, galÅ«nės amputacija, dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo nustatytas atitinkamas nedarbingumo lygis ir t. t. Taigi matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio priteisimui reikÅ¡mingas aplinkybes, siekė užtikrinti balansÄ tarp padarytos žalos, nusikalstamos veikos pavojingumo, jos sukeltų padarinių ir realių galimybių atlyginti žalÄ .

20. Atsižvelgus į nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, įvertinus nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrÄ , taip pat reikia atsižvelgti į formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , ir argumentuoti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ .

Pagal teismų praktikÄ , netgi ir esant tokiems patiems padariniams, atsižvelgiant į kitas reikÅ¡mingas byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatomos ir priteisiamos atlyginti neturtinės žalos dydis bÅ«na skirtingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2013). BÅ«tina pažymėti, jog apeliaciniame skunde padaryta iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodytose bylose priteisti neturtinės žalos dydžiai svyravo nuo 8 000 Eur iki 11 000 Eur, t. y. pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam E. Ž. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis patenka į Å¡ias ribas.

Tad minėtų bylų pacitavimas ir jose nustatytų aplinkybių aptarimas niekaip nepagrindžia fakto, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė panašiose bylose suformuoto precedento.

21. BÅ«tina įvertinti ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, aptardamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , atliko iÅ¡samiÄ teismų praktikos analizę, kuriÄ apibendrinant matyti, jog nuo 2008 m. iki 2018 m. baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims eismo įvykių metu buvo padaryti sunkÅ«s sveikatos sutrikdymai, buvo priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos nuo 2 896 Eur iki 34 754 Eur. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į paties aptartÄ ir iÅ¡analizuotÄ teismų formuojamÄ praktikÄ , nagrinėjamoje byloje neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam E. Ž. priteisė, neperžengdamas minėtų ribų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 3K-3-402-421/2016, apibendrindamas praktikÄ , nurodė, kad: „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje eismo įvykiu sukeltos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 144 iki 83 989 Eur. Å ie kasacinio teismo priteisti neturtinės žalos dydžiai apima atvejus nuo lengvo sveikatos sutrikdymo iki sunkaus sužalojimo, taip pat atvejus, kai žala atsirado iÅ¡ dalies ir dėl nukentėjusio asmens kaltės ar dalis jos buvo atlyginta draudimo kompanijų.

Pažymėtina ir tai, kad nurodyti atvejai apima bylas nuo 2003 metų, todėl, juos analizuojant, taip pat būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius“. Apibendrinant galima tik pasakyti, jog teismų praktika eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiajam yra sunkiai sutrikdoma sveikata, yra pernelyg įvairi ir skirtinga, todėl konkrečioje byloje, nustatant neturtinės žalos dydį, gali būti vertinama kaip padedantis orientyras, o ne privalomas imperatyvas, ypač atsižvelgiant į tai, kad sunkus sveikatos sutrikdymas gali apimti labai skirtingus sužalojimus ir itin skirtingas sukeltas pasekmes.

22. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, suformuotÄ teismų praktikÄ , nustatytas faktines bylos aplinkybes, nukentėjusiajam E. Ž. priteista 10 000 Eur (deÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo suma yra proporcinga tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek jos sukeltoms pasekmėms. Ne mažiau svarbu tai, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje jau įvertino ir atsižvelgė į tai, kad 3 000 Eur neturtinės žalos dalį nukentėjusiajam E. Ž. atlygino civilinė atsakovė ADB „G.“ ir 200 Eur dalį atlygino nuteistasis S. Å . Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiajam E. Ž. priteisė 6 800 Eur (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ civilinės atsakovės ADB „G.“.

23. Taigi, atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų vertinimo principus bei Å¡ių principų pritaikymÄ konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu sunkiai sužalojami asmenys, taip pat atsižvelgdamas į motyvus, kuriais buvo grindžiamas praÅ¡ymas atlyginti neturtinę žalÄ , bei į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, apygardos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, Å¡iuo konkrečiu nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam E. Ž. priteisė tinkamÄ ir proporcingÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bÅ«tent nurodyta suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo interesus, jo patirtus fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, todėl konstatuojama, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra teisėta ir pagrįsta ir nesama pagrindo jÄ keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

b) Dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo 24. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nukentėjusiojo E. Ž. atstovas pridėjo dokumentus dėl proceso iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Byloje yra pateiktos 2020 m. vasario 24 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvirtinimo apie lėšų įskaitymÄ Ä¯ kliento sÄ skaitÄ kopijos, kurios patvirtina, jog nukentėjusysis advokatui G. G. už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ sumokėjo 847 Eur.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-163/2012).

25. Pirmiausia pažymėtina, kad, vadovaujantis anksčiau aptartu reguliavimu, darytina iÅ¡vada, jog įstatymas nenumato galimybės priteisti proceso iÅ¡laidas iÅ¡ civilinio atsakovo, t. y. Å¡iuo atveju iÅ¡ ADB „G.“, kaip to praÅ¡oma nukentėjusiojo atstovo atsiliepime, kadangi nukentėjusiojo patirtos proceso iÅ¡laidos gali bÅ«ti priteisiamos tik iÅ¡ kaltinamojo (nuteistojo). Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, pasikviesti atstovÄ , kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu bÅ«tų ginami ir užtikrinami visapusiÅ¡kai.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas buvo paduotas civilinės atsakovės ADB „G.“ teisininko E. M. ir yra atmetamas. Nukentėjusysis E. Ž. kreipėsi į advokatÄ dėl teisinės pagalbos, parengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , todėl praÅ¡ymas priteisti procesines iÅ¡laidas tenkintinas. Papildomai pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teisme posėdžiai nebuvo rengiami, kadangi byla iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka.

26. Taigi pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

27. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , nagrinėjant tik neturinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ ir nenagrinėjant kaltės, nusikaltimo kvalifikavimo bei įrodymų vertinimo klausimų, iÅ¡ viso sumokėjo 847 Eur. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir įvertindama tai, jog nukentėjusiojo E. Ž. atstovas advokatas G. G. neturėjo vykti į teismo posėdžius apeliacinės instancijos teisme, kadangi byla buvo nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, o tik parengė iÅ¡samų procesinį dokumentÄ , teisėjų kolegija mano, kad praÅ¡oma priteisti 847 Eur suma už advokato pagalbÄ yra nepagrįsta, už teisinę pagalbÄ sumokėtas honoraras advokatui neatitinka darbo ir laiko sÄ naudų bei protingumo, teisingumo kriterijų, todėl Å¡i suma mažintina ir nukentėjusiajam priteistina 300 Eur suma iÅ¡laidoms už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ , nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, apmokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : civilinės atsakovės ADB „G.“ teisininko E. M. (E. M.) apeliacinį skundÄ atmesti. Pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ S. Å . (S. S.) nukentėjusiajam E. Ž. 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) advokato iÅ¡laidoms už suteiktÄ teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme padengti. Teisėjos Kristina BaÅ¡kienė Regina BertaÅ¡ienė Dalia Kursevičienė