efbe83cb-ff7e-49cc-b29b-e0143b9aa25a · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-175-402/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01188-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.4.3; 18.6.1.5; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 4 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, dalyvaujant pareiškėjai R.

K., jos atstovui advokatui P. V., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei L. M., trečiojo suinteresuoto asmens Druskininkų savivaldybės administracijos atstovams B. B. ir J. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. K. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Druskininkų savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su patikslintu skundu, praÅ¡ydama:

1. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2018-05-08 raÅ¡tÄ Nr. 1SS-915-(7.5.) „Dėl skundo iÅ¡nagrinėjimo“.

2. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Druskininkų skyriaus 2018-02-26 raÅ¡tÄ Nr. 50SD-223-(14.50.92.).

3. Ä®pareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Druskininkų skyrių (toliau – ir NŽT Druskininkų skyrius): 3.1. atkurti R. K. nuosavybės teises į miÅ¡ku apaugusiÄ 0,30 ha žemės sklypo dalį, t. y. 0,14 ha grÄ Å¾inti natÅ«ra kitoje buvusioje rėžiais suskirstytoje teritorijoje, besiribojančioje su praÅ¡omu grÄ Å¾inti natÅ«ra 0,16 ha ploto žemės sklypu; 3.2. atkurti R. K. nuosavybės teises į 6,00 ha ploto žemės sklypÄ , esantį prie (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inant natÅ«ra: 3.2.1. 1,2654 ha ploto žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3.2.2. teritorijos dalį virÅ¡ (duomenys neskelbtini) (užtuÅ¡uota teritorija pagal pridedamÄ brėžinį Nr. 1, 2018-10-31 patikslinto skundo 1 priedas), apytikris plotas 1–1,5 ha; 3.2.3. teritorijos dalį, ribojamÄ (duomenys neskelbtini) (užtuÅ¡uota teritorija pagal pridedamÄ brėžinį Nr. 2, 2018-10-31 patikslinto skundo 2, 3 priedai); 3.2.4. 6,00 ha žemės sklypo ploto dalį, kuri lieka grÄ Å¾inus pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo 3.2.1, 3.2.2, 3.2.3 punktuose nurodytÄ Å¾emę, iÅ¡pirkti perduodant lygiaverčius sklypus; 3.3. iÅ¡nagrinėti R.

K. 2017-02-03 raÅ¡tu teiktus pasiÅ«lymus dėl nuosavybės teisių į 8,00 ha ploto miÅ¡ko žemę atkÅ«rimo, skiriant lygiaverčius miÅ¡ko sklypus įvardytose vietovėse, vadovaujantis taip pat ir jos 2017-07-28 raÅ¡tu, kuriame nurodytos pageidaujamų sklypų kadastrinės vietovės, ir atkurti R. K. teises į 8,00 ha miÅ¡ko žemės sklypus, skiriant lygiaverčius sklypus pagal pareiÅ¡kėjos pateiktÄ norimų gauti miÅ¡ko žemės sklypų sÄ raÅ¡Ä .

4. Priteisti pareiÅ¡kėjos naudai jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundu pareiÅ¡kėja siekia atkurti nuosavybės teises į jos senelio A. K. (A. K.) iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę. Reikalavimai atkurti pareiÅ¡kėjai nuosavybės teises į žemės sklypus, kuriuos nuosavybės teise valdė A. K. (Å¡ie juridiniai faktai patvirtinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais), buvo iÅ¡dėstyti NŽT Druskininkų skyriui adresuotuose raÅ¡tuose. Deja, pareiÅ¡kėjos reikalavimai NŽT Druskininkų skyriaus iki Å¡iol neįvykdyti.

Atsakovė atsisakė tenkinti minėtus pareiÅ¡kėjos reikalavimus ir tokį atsisakymÄ motyvavo gauta iÅ¡ Druskininkų savivaldybės administracijos (toliau – ir Druskininkų savivaldybė) informacija, jog žemės sklypai, į kuriuos ji prašė atkurti nuosavybės teises, grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra, priklauso valstybės iÅ¡perkamos žemės kategorijai ir todėl tų sklypų žemė negali bÅ«ti neatlygintinai grÄ Å¾inta natÅ«ra buvusių savininkų teisės perėmėjams (paveldėtojams).

IÅ¡samiau Å¡ie NŽT Druskininkų skyriaus motyvai ir argumentai iÅ¡dėstyti 2016-10-05 raÅ¡te Nr. 50SD-1825-(14.50.92.), 2016-11-07 raÅ¡te Nr. 50SD-2032-(14.50.92.), 2017-01-09 raÅ¡te Nr. 50SD-63-(14.50.92.), 2017-03-14 raÅ¡te Nr. 50SD-349-(14.50.92.), 2017-06-22 raÅ¡te Nr. 50SD-838-(14.50.92.), 2017-09-07 raÅ¡te Nr. 50SD-1308-(14.50.92.). NŽT Druskininkų skyrius atsisakymÄ atkurti nuosavybės teises į 6,00 ha žemės sklypÄ , esantį tarp Mizarų ir Kalnų gatvių, motyvavo tuo, kad, remiantis Druskininkų savivaldybės 2016-10-31 raÅ¡tu Nr. S12-3951-(17.36), minėta ginčo teritorija – 6,00 ha, esanti tarp (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas priskirta aerodromams ir Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas užimta namų valdų sklypų bei visuomenės poreikiams reikalingų teritorijų yra valstybės iÅ¡perkama žemė.

Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), suformuotas teritorijų planavimo dokumentu (detaliuoju planu) aerodromo aptarnavimui (administracinių-paslaugų pastatų statybai). Druskininkų savivaldybės bendrajame plane minėtas žemės sklypas priskirtas transporto infrastruktÅ«ros teritorijai (upių, oro uostų, geležinkelio stočių, logistikos centrų, terminalų, muitinių). PareiÅ¡kėjos nuomone, tik dalis ginčijamo 6,00 ha žemės sklypo patenka į Druskininkų aerodromui priskirtÄ teritorijÄ .

Kita dalis Å¡io žemės sklypo – apie 1,00 ha žemės yra Å¡alia aerodromo esančioje ariamos žemės teritorijoje. Tuo galima įsitikinti susipažinus su matininko M. M. 2014-09-17 parengtu 6,00 ha žemės sklypo padėties planu. Druskininkų miesto tarybos 2000-01-20 sprendimu Nr. 543 „Dėl (duomenys neskelbtini) kvartalo detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas, kuriame nurodoma, kad ginčo sklypo paskirtis yra komercinės paskirties žemės sklypai. Sprendimo tekstas nekelia abejonių, kad piliečių, pageidavusių, jog jų nuosavybės teisės bÅ«tų atkurtos, bent iÅ¡ dalies grÄ Å¾inant turėtÄ Å¾emę natÅ«ra, teisės ir Å¡iuo atveju nelaikytos prioritetu.

PareiÅ¡kėjos ir jos atstovo nuomone, spręsdama nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimÄ , Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nepasinaudojo įstatymo jai suteiktomis teisėmis, o paprasčiausiai tik susipažino su Druskininkų savivaldybės administracijos 2018-01-29 raÅ¡tu Nr. S12-342-17.25. „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo, atsakydama į NŽT Druskininkų skyriaus 2018-01-08 raÅ¡tÄ Nr. 50SD-36-(14.50.125 E), Druskininkų savivaldybė nurodė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas 1,2654 ha, suformuotas teritorijų planavimo dokumentu (detaliuoju planu) aerodromo aptarnavimui (administracinių-paslaugų pastatų statybai).

Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniuose minėtas žemės sklypas priskirtas transporto infrastruktÅ«ros teritorijai <...>, aerodromo infrastruktÅ«rai (aerodromo administraciniam pastatui su klientų aptarnavimo patalpomis) ir pan. 2018-05-08 raÅ¡tu, atsakydamas į pareiÅ¡kėjos 2018-03-26 skundÄ , tik pakartojo raÅ¡to argumentus, nepateikdamas susidariusios ginčo situacijos analizės. NŽT Druskininkų skyriui yra žinoma, kad Druskininkų savivaldybės teritorijos bendruosiuose planuose jau ilgÄ laikÄ numatomos priemonės aerodromo infrastruktÅ«ros vystymui nevykdomos, paminėto bendrojo plano vykdymo ataskaitose sistemingai pažymima, kad aerodromo plėtros ir infrastruktÅ«ros vystymo priemonės, numatytos bendruoju planu, taip ir liko neįgyvendintos.

Be to, NŽT Druskininkų skyriui žinoma aplinkybė, jog Druskininkų savivaldybės pacituotame 2018-01-29 raÅ¡te Nr. S12-342-17.25. įvardytas (duomenys neskelbtini), detalusis planas Druskininkų miesto tarybos buvo patvirtintas dar 2000-01-20 sprendimu Nr. 543. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos argumentai yra ne tik teisiÅ¡kai nepagrįsti, bet ir prieÅ¡taraujantys bendriesiems teisės teisingumo ir protingumo principams. NŽT Druskininkų skyriaus darbuotojai elgėsi itin biurokratiÅ¡kai, akivaizdžiai vengdami vykdyti teisės aktais nustatytas pareigas ir atlikti bÅ«tinus veiksmus, pareiÅ¡kėjai siekiant atkurti nuosavybės teises į 8,00 ha ploto miÅ¡kÄ .

Pozicija, kuriÄ užėmė NŽT Druskininkų skyriaus vadovybė, vaizdžiai įrodė, kad, spręsdama šį klausimÄ , ji nesivadovavo piliečių nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ reglamentuojančiais teisės aktais ir akivaizdžiai ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtose nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimais nutartyse duotus iÅ¡aiÅ¡kinimus. NŽT Druskininkų skyriaus vadovybė 2017-06-22 raÅ¡tu Nr. 50SD-838-(14.50.92.) pareikalavo, kad pareiÅ¡kėja, nurodydama vietoves, kuriose pageidauja gauti lygiaverčius miÅ¡ko žemės sklypus, be kitų duomenų, įvardytų ir jų kadastrines vietoves.

Pažymėtina, kad tokį reikalavimÄ NŽT Druskininkų skyrius pareiÅ¡kė, visiÅ¡kai neatsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėjos nurodyti praÅ¡omus skirti jai lygiaverčius miÅ¡ko žemės sklypus apibÅ«dinantys duomenys yra pakankamai iÅ¡samÅ«s, jais remiantis bet kokios kvalifikacijos žemėtvarkos specialistui lengva nustatyti tų sklypų buvimo vietÄ . Dar 2017-02-03 raÅ¡te „Dėl pasiÅ«lymų skirti R. K. lygiaverčius miÅ¡ko sklypus“ ji aprašė ir grafiniu bÅ«du parodė kelis sklypo padėties kadastrinėje vietovėje situacijos apibÅ«dinimo variantus.

Juose buvo atspindėti tokie duomenys: seniÅ«nijos pavadinimas; tikslios miÅ¡ko žemės sklypo buvimo vietos situaciniame plane žyma; atstumas iki tos teritorijos dalies žemėlapyje lengvai pastebimo ir visuotinai gerai žinomo geografinio objekto – kaimo, ežero ar pan. Be to, visi Å¡ie duomenys buvo perkelti ant tos teritorijos dalies aerofotografinio vaizdo, įvardijant ir gretutinio (kaimyninio) praÅ¡omam skirti jai miÅ¡ko žemės sklypui žemės sklypo unikalų numerį. Todėl NŽT Druskininkų skyriaus reikalavimas pateikti papildomÄ medžiagÄ , bÅ«tinÄ siekiant tiksliai identifikuoti pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lymuose įvardytų miÅ¡ko žemės sklypų buvimo vietÄ , buvo padiktuotas ne NŽT Druskininkų skyriaus deklaruoto siekio iÅ¡reikalauti iÅ¡samesnius duomenis, bÅ«tinus kokybiÅ¡kesnei iÅ¡vadai parengti, tačiau ketinimo bet kokiomis priemonėmis vilkinti nuosavybės teisių į pasiÅ«lytus miÅ¡ko žemės sklypus atkÅ«rimo procesÄ .

BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties ir NŽT Druskininkų skyrius 2017-06-22 Nr. 50SD-838-(14.50.92.) atsakyme į 2017-03-30 raÅ¡tÄ â€žDėl R. K. pasiÅ«lymų skirti jai lygiaverčius miÅ¡ko sklypus nagrinėjimo tvarkos ir sÄ lygų“ formaliai atsiraÅ¡inėjo ir neatsižvelgė į 2017-03-30 raÅ¡te iÅ¡dėstytus argumentus bei praÅ¡ymÄ nebevilkinti nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso. PareiÅ¡kėja, susiraÅ¡inėdama su NŽT Druskininkų skyriumi nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimu, net trijuose savo raÅ¡tuose, o bÅ«tent 2017-02-03 raÅ¡tu „Dėl pasiÅ«lymų skirti R.

K. lygiaverčius miÅ¡ko sklypus“, 2017-03-30 raÅ¡tu „Dėl R. K. pasiÅ«lymų skirti jai lygiaverčius miÅ¡ko sklypus nagrinėjimo tvarkos ir sÄ lygų“ bei 2017-07-28 raÅ¡tu „Dėl papildomos informacijos pateikimo pasiÅ«lymams skirti R. K. lygiaverčius miÅ¡ko sklypus“, iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ , kad nuosavybės teisės bÅ«tų atkurtos bÅ«tent į 8,00 ha miÅ¡ko žemę, suteikiant jai lygiaverčius miÅ¡ko žemės sklypus jos nurodytose vietovėse. Taigi, nuosekliai iÅ¡analizavus susiraÅ¡inėjimo su NŽT Druskininkų skyriumi dokumentus, tampa akivaizdu, jog, sprendžiant nuosavybės teisių į 8,00 ha miÅ¡ko žemę atkÅ«rimo klausimÄ , procedÅ«ra yra vilkinama.

NŽT Druskininkų skyriaus vadovai akivaizdžiai vengia vertinti Druskininkų savivaldybės argumentus, kuriais pastaroji grindžia savo teiginius, kad nesama galimybių atkurti nuosavybės teises į dalį 0,30 ha bei 6,00 ha žemės sklypų. NŽT Druskininkų skyriaus vadovybės, o taip pat ir Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų elgesys nulemtas jų klaidingo požiÅ«rio į savivaldybėms suteiktÄ iÅ¡skirtinį savarankiÅ¡kumÄ priimant sprendimus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų įgyvendinimo srityje.

Dėl to nepagrįstai atsisakoma atlikti teisės aktuose numatytas pareigas. Galima nesunkiai įsitikinti, kad NŽT Druskininkų skyrius faktiÅ¡kai bemaž nieko neatliko, spręsdamas pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ klausimus. Atsakovė atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdžio metu su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės į teismÄ kreipėsi nesutikdama su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2018-05-08 raÅ¡tu Nr. 1SS-915-(7.5.) „Dėl skundo iÅ¡nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Druskininkų skyriaus 2018-02-26 raÅ¡tu Nr. 50SD-223-(14.50.92.), iÅ¡ jų kildina reikalavimÄ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiÅ¡kiamas tada, kai tam tikra institucija į jÄ kreipusis neatlieka savo veiksmų pagal kompetencijÄ , vilkina ar atsisako juos atlikti. Å iais raÅ¡tais yra informatyviai atsakyta į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymus. Akivaizdu, kad Å¡ie raÅ¡tai yra informacinio pobÅ«džio dokumentai, patys savaime nesukeliantys pareiÅ¡kėjai kokių nors teisinių padarinių. RaÅ¡tais atsakyta į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymus, tačiau juose nėra suformuluotų pareiÅ¡kėjai privalomų elgesio taisyklių, jais nėra keičiama pareiÅ¡kėjos teisių ar pareigų apimtis, todėl jie nelaikytini Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) nustatyta tvarka skundžiamais administraciniais aktais.

PareiÅ¡kėjos skundas yra nepagrįstas ir negali bÅ«ti nagrinėjamas pagal ABTÄ® 37 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ . Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ . Vis dėlto, jeigu minėti raÅ¡tai laikytini administraciniais teisės aktais, skundžiami teisės aktai (ar jų dalis) gali bÅ«ti panaikinti, jeigu jie yra neteisėti iÅ¡ esmės, tai yra savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, neteisėti dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, arba neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ (ABTÄ® 91 str. 1 d.).

Remiantis Å¡ia nuostata, pagrindo panaikinti raÅ¡tus taip pat nėra. VieÅ¡ojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks Å¡io asmens neveikimas, kai vieÅ¡ojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) praÅ¡omu iÅ¡spręsti klausimu per įstatymo nustatytÄ terminÄ . Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ (toliau – ir Tvarka), bei kitais teisės aktais.

Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: grÄ Å¾inant natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, iÅ¡skyrus žemę, pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnį priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei, ir žemę, kurios susigrÄ Å¾inti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grÄ Å¾inamų natÅ«ra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimÄ ir jų planų rengimÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Tvarkos 106 punkte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos įgaliotas teritorinio skyriaus (toliau – ir teritorinis skyrius) vedėjas sprendimÄ atkurti nuosavybės teises į žemę, esančiÄ miestuose, grÄ Å¾inant natÅ«ra turėtoje vietoje piliečiams, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintÄ Å¾emės sklypo planÄ ir žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, bylÄ . Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkÅ«rimo procedÅ«rose dalyvauja ne tik tie vieÅ¡ojo administravimo subjektai, kuriems įstatymu suteikti įgaliojimai nagrinėti piliečių praÅ¡ymus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę ir priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę (iki 2010 m. liepos 1 d.

– apskričių virÅ¡ininkų administracijoms, nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinei žemės tarnybai), bet ir savivaldybių administracijos. Tvarkos 1061 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo teritorinio skyriaus praÅ¡ymo suteikti informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia teritoriniam skyriui informacijÄ kartografinėje medžiagoje apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, kuri pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ nepriskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

Remiantis iÅ¡dėstytomis teisės aktų nuostatomis, vienas iÅ¡ juridinių pagrindų Nacionalinei žemės tarnybai priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo piliečiui grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra (turėtoje vietoje) yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Kadangi minėtas dokumentas nėra pateiktas Nacionalinei žemės tarnybai, Å¡i neturi teisės atkurti nuosavybės teises į žemę buvusio savininko A.

K. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės ribose, Druskininkų mieste. NŽT Druskininkų skyrius, vadovaudamasis Tvarkos 1061 punkto nuostatomis, 2015-12-15 raÅ¡tu Nr. 50SD-2106-(14.50.92.) kreipėsi į Druskininkų savivaldybę dėl grÄ Å¾intino (-ų) natÅ«ra laisvo (-ų) neužstatyto (-ų) žemės sklypo (-ų) suprojektavimo buvusio savininko A. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytoje žemėje. Druskininkų savivaldybės administracija 2016-01-14 raÅ¡tu Nr. S12-134-(17.36) informavo NŽT Druskininkų skyrių, kad buvusio savininko A.

K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra, t. y. „<...> teritorija – 6,00 ha <...> pagal pateiktÄ planÄ tarp (duomenys neskelbtini)<...> priskirta aerodromams <...> užimta namų valdų sklypų bei visuomenės poreikiams reikalingų teritorijų <...> teritorija – 0,30 ha <...> prie (duomenys neskelbtini)<...> priskirta miestų miÅ¡kams <...> teritorija – 8,00 ha <...> prie buvusios plytinės priskirta miestų miÅ¡kams <...>“. Apie tai pareiÅ¡kėja buvo informuota NŽT Druskininkų skyriaus 2016-02-01 raÅ¡tu Nr. 50SD-149-(14.50.92.).

Druskininkų savivaldybės administracija 2016-05-09 raÅ¡tu Nr. S12-1601-(17.36) pakartotinai (kopija pateikta NŽT Druskininkų skyriui) informavo, kad buvusio savininko A. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra. NŽT Druskininkų skyrius, vadovaudamasis AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Tvarkos 1061 punkto nuostatomis, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjos 2017-12-11 pareiÅ¡kimÄ , siekdamas atkurti nuosavybės teises pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra (turėtoje vietoje), 2018-01-08 raÅ¡tu Nr. 50SD-36-(14.50.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ pakartotinai kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administracijÄ dėl informacijos apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę pateikimo iki 1940 metų buvusio savininko A.

K. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės ribose bei paragino Druskininkų savivaldybės administracijÄ aktyviau dalyvauti pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo procese grÄ Å¾inant pareiÅ¡kėjai žemę natÅ«ra (turėtoje vietoje). Druskininkų savivaldybės administracija, atsakydama į pirmiau minėtÄ raÅ¡tÄ , 2018-01-29 raÅ¡tu Nr. S12-342-17.25. „Dėl informacijos pateikimo“ NŽT Druskininkų skyrių informavo, kad „teritorijos, esančios prie Dabintos g., Druskininkuose, dalyje suformuotas 0,2519 ha ploto miÅ¡kų Å«kio paskirties (naudojimo bÅ«do – rekreacinių miÅ¡kų sklypai) <...>.

Kitoje šios teritorijos dalyje yra miesto miškai <...>. Minėta teritorija pagal Atkūrimo įstatymo „13 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas yra priskirta valstybės reikšmės miškams“; „žemės sklypas (duomenys neskelbtini)<...>, plotas 1,2654 ha, suformuotas teritorijų planavimo dokumentu (detaliuoju planu) aerodromo aptarnavimui (administracinių-paslaugų pastatų statybai). <...>. Pagal Atkūrimo įstatymo „12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas priskirtas aerodromams.“;

„teritorija virÅ¡ (duomenys neskelbtini), Druskininkuose <...>, (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu, patvirtintu Druskininkų miesto tarybos 2000 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 543 „Dėl (duomenys neskelbtini) kvartalo detaliojo plano patvirtinimo“, suplanuota kaip rekreacinė teritorija. <....>“. Pagal AtkÅ«rimo įstatymo „12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto nuostatas priskirta visuomenės poreikiams naudojamai teritorijai (skverui) ir pagal patvirtintÄ detalųjį planÄ yra užimta bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai.“ Å iuo raÅ¡tu Druskininkų savivaldybės administracija NŽT Druskininkų skyrių informavo, kad „vadovaujantis AtkÅ«rimo įstatymo „12 ir 13 straipsnių nuostatomis, JÅ«sų pateiktos teritorijos yra valstybės iÅ¡perkama žemė.“ Apie tai pareiÅ¡kėja buvo informuota Druskininkų skyriaus 2018-02-26 raÅ¡tu Nr. 50SD-223-(14.50.92.) „Dėl pareiÅ¡kimo nagrinėjimo“.

NŽT Druskininkų skyrius 2018-04-19 raÅ¡tu Nr. 50SD-455-(14.50.92.) kreipėsi į valstybės įmonės Valstybinės miÅ¡kų urėdijos Druskininkų regioninį padalinį su praÅ¡ymu „pagal kompetencijÄ Ä¯vertinti Å¡ios teritorijos esamÄ situacijÄ vietovėje bei informuoti, ar minėto žemės sklypo dalis pagal pridedamÄ schemÄ yra laikytina miÅ¡ku ir priskirtina valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams“. Druskininkų skyrius 2018-05-09 gavo valstybės įmonės Valstybinių miÅ¡kų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio raÅ¡tÄ Nr. V6-214-(4.14), kuriuo buvo informuotas, jog „apžiÅ«rėjus jÅ«sų raÅ¡te nurodytÄ dalį sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatėme, kad Å¡ioje sklypo dalyje esančios beržų juostos neatitinka MiÅ¡kų įstatyme apibrėžtos miÅ¡ko sÄ vokos ir nelaikytinos miÅ¡ku.“ NŽT Druskininkų skyrius, atsižvelgdamas į valstybės įmonės Valstybinės miÅ¡kų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio 2018-05-09 raÅ¡tÄ Nr. V6-214-(4.14) ir vykdydamas pagal kompetencijÄ paskirtas funkcijas, 2018-05-18 raÅ¡tu Nr. 50SD-750-(14.50.92.) kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administracijÄ praÅ¡ydamas „1.

Suprojektuoti natÅ«ra grÄ Å¾intinÄ Å¾emės sklypÄ ; 2. Organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal <...>“ 3. Patvirtinti natÅ«ra grÄ Å¾intino žemės sklypo planÄ .“ Druskininkų savivaldybės administracija 2018-06-11 raÅ¡tu Nr. S12-2249-17.36 informavo, „jog minėtoje teritorijoje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), pradėjome formuoti žemės sklypÄ , suformavę ir patvirtinę žemės sklypo planÄ perduosime Jums spręsti žemės grÄ Å¾inimo klausimÄ .“ Taigi, atlikus projektavimo procedÅ«ras ir parengus planus, suformuota laisva žemė pareiÅ¡kėjai bus grÄ Å¾inta natÅ«ra.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybės nėra pavaldžios valstybės institucijoms, o pagal 4 straipsnio 4 dalį, vienas pagrindinių principų, kuriuo grindžiama vietos savivalda, yra savivaldybių veiklos laisvė ir savarankiÅ¡kumas, kai jos, įgyvendindamos įstatymus, kitus teisės aktus ir įsipareigojimus bendruomenei, priima sprendimus. Pagal Å¡io įstatymo 6 straipsnio 19 punktÄ , teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiÅ¡ka savivaldybės funkcija.

Taigi, duomenų apie laisvÄ ir neužstatytÄ (valstybės neiÅ¡perkamÄ ) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra iÅ¡skirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, todėl Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos neturi teisinio pagrindo vertinti Druskininkų savivaldybės administracijos priimamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigoti Å¡iÄ institucijÄ suformuoti grÄ Å¾intinÄ (-us) natÅ«ra laisvÄ (-us) (neužstatytÄ (-us) žemės sklypÄ (-us) buvusio savininko A.

K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytoje žemėje. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Nacionalinės žemės tarnybos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“, ir kitais teisės aktais, Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai nepriskirta teisė ir (ar) pareiga vertinti savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, taip pat vertinti Druskininkų savivaldybės administracijos teritorijų planavimo srityje priimtų sprendimų teisėtumo.

Darytina iÅ¡vada, kad NŽT Druskininkų skyrius, pirmiau minėtais raÅ¡tais kreipdamasis į Druskininkų savivaldybės administracijÄ , atliko pagal kompetencijÄ priskirtus veiksmus, todėl pretenzija, kad Druskininkų skyrius „iÅ¡ esmės atsisakė nagrinėti“ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra (turėtoje vietoje), yra nepagrįsta. Pagal NŽT Druskininkų skyriaus pateiktus dokumentus nustatyta, kad pareiÅ¡kėja už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę (miÅ¡kÄ ) iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ gauti lygiaverčius žemės (miÅ¡ko) sklypus keliose kadastro vietovėse.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėja turėtų konkretizuoti savo praÅ¡ymÄ , nurodydama žemės plotÄ , už kurį pageidauja gauti lygiavertį (-ius) žemės (miÅ¡ko) sklypÄ (-us) pareiÅ¡kėjos pasirinktose kadastro vietovėse, nes nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ vykdanti institucija tai turėtų nuspręsti už pilietį. Apie tai, kad pareiÅ¡kėja turi nurodyti konkretų žemės plotÄ , kad bÅ«tų parengta iÅ¡vada dėl žemės, miÅ¡ko vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pareiÅ¡kėjos pasirinktose kadastro vietovėse, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėja įgytų teisę gauti lygiavertį turėtajam žemės (miÅ¡ko) plotÄ , pareiÅ¡kėja buvo informuota NŽT Druskininkų skyriaus 2017-03-14 raÅ¡tu Nr. 50SD-349-(14.50.92.) „Dėl pasiÅ«lymų skirti R.

K. lygiaverčius miÅ¡ko sklypus“, 2017-06-22 raÅ¡tu Nr. 50SD-838-(14.50.92.) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“, 2017-09-07 raÅ¡tu Nr. 50SD-1308-(14.50.92.) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“, 2018-02-26 raÅ¡tu Nr. 50SD-223-(14.50.92.) „Dėl pareiÅ¡kimo nagrinėjimo“. Nacionalinei žemės tarnybai nepriskirta teisė piliečiams, kurie pageidauja atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus, siÅ«lyti konkrečius kadastro vietovėje esančius laisvos žemės fondo žemės plotus, kuriuose piliečiams bÅ«tų suprojektuojami žemės sklypai.

Asmenys, kurie pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę, pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypus rengiant žemėtvarkos projektÄ , Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytu eiliÅ¡kumu patys laisva valia renkasi laisvos žemės fondo žemės plotus, kuriuose bus projektuojami jiems grÄ Å¾inami, natÅ«ra, perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtajam, parduodami ar nuomojami žemės sklypai. Trečiojo suinteresuoto asmens Druskininkų savivaldybės administracijos atstovai su skundu nesutiko ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog Druskininkų mieste laisvos žemės nėra.

Druskininkų miestas yra kurortas, todėl į tai atsižvelgiant planuojamos žaliosios zonos, daug plotų skiriama rekreacijai. Pažymėjo, jog viena Druskininkų dalis kadaise buvo okupuota Lenkijos. Lenkijos okupuotoje vietovėje buvo rėžinė sistema. Atsižvelgiant į Å¡iÄ sistemÄ , atkuriant nuosavybės teises į žemę piliečiams, turėjusiems toje vietovėje rėžius, grÄ Å¾inamas visas laukas visiems asmenims bendrai, t. y. jeigu buvo 20 rėžių, tai visas laukas grÄ Å¾inamas 20 asmenų bendrai.

Å ioje vietoje (parodo žemėlapyje), jeigu bÅ«tų laisva rėžinė žemė, tai bÅ«tų grÄ Å¾inta visiems pretendentams, kuriems dar negrÄ Å¾inta žemė, todėl kartografuoti, kaip praÅ¡o pareiÅ¡kėja, ir suformuoti žemės sklypÄ jai vienai, jei žemė bÅ«tų laisva, nebÅ«tų teisinio pagrindo. Teigė, jog yra parengtas ir patvirtintas (duomenys neskelbtini) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, užsakytos matininkų paslaugos. Ginčo dėl 16 arų sklypo (iÅ¡ 30 arų) nėra, nes 16 arų sklypas pareiÅ¡kėjai bus grÄ Å¾intas, vyksta grÄ Å¾inimo procedÅ«ra.

Atsižvelgdama į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba pateikė iÅ¡aiÅ¡kinimÄ iÅ¡ Valstybinės miÅ¡kų urėdijos, jog sklype esanti beržų juosta nelaikytina miÅ¡ku, Druskininkų savivaldybė parengė žemės sklypo planÄ ne rėžinėje, o bÅ«tent toje dalyje, kur yra vadinamoji buvusi namų valda. Sklypo plotas apie 13–16 arų. Aerodromo teritorijai yra priskirti 55 ir 59A sklypai. Å ioje vietoje buvo planuojama teritorija aerodromo aptarnavimui: prie aerodromo turi bÅ«ti administraciniai pastatai, parduotuvės, vieÅ¡butis.

Taigi, 6 ha žemės plotas, į kurį pareiÅ¡kėja praÅ¡o atkurti nuosavybės teises, patenka į aerodromui priskirtÄ Å¾emę. Druskininkų miestas yra kurortas, todėl čia žaliosios erdvės yra bÅ«tinos. Prie Nemuno vingio esanti žemė nuo senų laikų skirta rekreacijai, o 8 ha plotas yra miÅ¡ko plotas ir patenka bÅ«tent į šį rekreacijai skirtÄ plotÄ . Teismo posėdžio metu Druskininkų savivaldybės atstovai pateikė planinę medžiagÄ (iÅ¡traukÄ iÅ¡ bendrojo plano su lentele ir Druskininkų miesto 1935 metų planÄ ) ir teikdami paaiÅ¡kinimus joje parodė teritorijų užimtumÄ .

Skundas netenkintinas. Byloje kilo ginčas dėl pareiÅ¡kėjos R. K. teisės atkurti nuosavybės teises, perduodant žemės sklypus natÅ«ra buvusiose iki nacionalizacijos savininko A. K. turėtos žemės, esančios Druskininkų mieste, ribose, bei galimybės suteikti lygiaverčius sklypus už dalį žemės. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo santykių specifika lemia tai, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas įgyvendinamas ne pagal bendras civilinės teisės normas, o specialių restitucijos santykius reguliuojančių teisės aktų pagrindu, t. y. pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintÄ Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkÄ .

IÅ¡ nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ (restitucijÄ ) reglamentuojančių teisės normų matyti, kad įstatymų leidėjas pasirinko ribotÄ restitucijÄ . Ä®statymais reguliuojant nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ buvo bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad per okupacijos metus susiformavo kiti žmonių turtiniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių visiÅ¡kai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį) nebuvo įmanoma. Ä®statymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkÅ«rimo tvarkÄ ir sÄ lygas, pabrėžė pirmenybę nacionalizuotÄ turtÄ susigrÄ Å¾inti natÅ«ra.

Tačiau kartu numatyta galimybė natÅ«ra turto negrÄ Å¾inti, o jį iÅ¡ buvusių savininkų iÅ¡pirkti, nuosavybės teisę atkuriant kitais įstatyme numatytais bÅ«dais. Konstitucinis Teismas 2002 m. gegužės 10 d. nutarime pabrėžė, kad iÅ¡likęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) nėra grÄ Å¾inamas savininkams natÅ«ra, bet nuosavybės teisė yra atkuriama kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Ginčo teisiniams santykiams taikytinas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas bei jį lydinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAÄ®), PraÅ¡ymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 nutarimu Nr. 875 „Dėl PraÅ¡ymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 933 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2001 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-63 patvirtinti NŽT Druskininkų skyriaus nuostatai. Dėl raÅ¡tų panaikinimo Pirmuoju ir antruoju patikslinto skundo reikalavimais pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2018-05-08 raÅ¡tÄ Nr. 1SS-915-(7.5.) „Dėl skundo iÅ¡nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Druskininkų skyriaus 2018-02-26 raÅ¡tÄ Nr. 50SD-223-(14.50.92.).

Atsakovės nuomone, ginčijamais raštais yra informatyviai atsakyta į pareiškėjos prašymus, todėl šie raštai yra informacinio pobūdžio dokumentai, patys savaime nesukeliantys pareiškėjai kokių nors teisinių padarinių. Raštais atsakyta į pareiškėjos prašymus, tačiau juose nėra suformuluotų pareiškėjai privalomų elgesio taisyklių, jais nėra keičiama pareiškėjos teisių ar pareigų apimtis, todėl jie nelaikytini ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamais administraciniais aktais.

Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjos skundas yra nepagrįstas ir negali bÅ«ti nagrinėjamas pagal ABTÄ® 37 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ ir administracinė byla dėl raÅ¡tų panaikinimo turi bÅ«ti nutraukta. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais atsakovės iÅ¡dėstytais argumentais. PareiÅ¡kėja kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu siekdama, jog jai bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės į žemę jos nurodytu bÅ«du ir vietoje. Ginčijamais raÅ¡tais pareiÅ¡kėjai atsakyta į jos praÅ¡ymus ir suformuluotas sprendimas, jog jos praÅ¡omu bÅ«du bei vietoje atkurti nuosavybės teisių į žemę nėra galimybės, t. y. suformuluotas atsisakymas įvykdyti jos praÅ¡omus veiksmus bei iÅ¡samiai paaiÅ¡kinta, kaip pareiÅ¡kėja gali įgyvendinti savo teises, nurodyta raÅ¡tų apskundimo tvarka, todėl laikytina, jog skundžiami raÅ¡tai turi visus individualaus administracinio akto požymius.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ konstatuotas iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučiÄ teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , kuris iÅ¡spręstų ginÄÄ . Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti dirbtinai suvaržyta, jos įgyvendinimas negali bÅ«ti nepagrįstai apsunkintas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimÄ ).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Teisė kreiptis į teismÄ gali bÅ«ti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismÄ sÄ lygų. Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos skundo turinio, pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės į teismÄ kreipėsi nesutikdama su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2018-05-08 raÅ¡tu Nr. 1SS-915-(7.5.) „Dėl skundo iÅ¡nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Druskininkų skyriaus 2018-02-26 raÅ¡tu Nr. 50SD-223-(14.50.92.), iÅ¡ jų kildina reikalavimÄ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiÅ¡kiamas tada, kai tam tikra institucija į jÄ kreipusis neatlieka savo veiksmų pagal kompetencijÄ , vilkina ar atsisako juos atlikti. Atsakovė Å¡ioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobÅ«dį, turimus įgaliojimus priskirtina vieÅ¡ojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatomis.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo virÅ¡enybės principas, kuris reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų kompetencija turi bÅ«ti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais. Teismas, vertindamas vieÅ¡ojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumÄ , pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ , motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus, logiÅ¡kas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiÅ¡kių iÅ¡vadų elgtis dviprasmiÅ¡kai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17, 23 ir 56 straipsniai).

Å i teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nustato imperatyviÄ pareigÄ patikrinti, ar nėra ABTÄ® 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, kuriems esant vieÅ¡ojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (LVAT 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).

Vertindama nurodytus pareiškėjos ir jos atstovo argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pabrėžia, jog VAĮ 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 str. 2 p.).

Atitinkamai VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje yra detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos. VAÄ® 8 straipsnio 1 dalimi iÅ¡ esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, bÅ«tų žinomi Å¡io akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

Å is vertinimas turi bÅ«ti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiÅ«riu, t. y. bÅ«tent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtÄ sprendimÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011). Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas minėta pirmiau, ir įvertinusi skundžiamus atsakovės administracinius aktus, sprendžia, kad trÅ«kumų, iÅ¡nagrinėjus ginčo raÅ¡tus, nenustatyta.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamus raštus pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, nustatė, jog šiais administraciniais aktais pareiškėjos iškelti klausimai išnagrinėti išsamiai, motyvai išdėstyti aiškiai, logiškai ir pakankamai, nesudaro pareiškėjai galimybių elgtis dviprasmiškai. Administraciniai aktai pagrįsti teisės normų reikalavimais, aiškiai nurodyta šių raštų apskundimo tvarka.

Teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , jog skundžiami nagrinėjamoje byloje raÅ¡tai – sprendimai visiÅ¡kai atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimus ir Å¡iuo pagrindu nenaikintini. Skundžiami teisės aktai (ar jų dalis) gali bÅ«ti panaikinti, jeigu jie yra neteisėti iÅ¡ esmės, tai yra savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, neteisėti dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, arba neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ (ABTÄ® 91 str. l d.).

Remiantis Å¡ia nuostata, pagrindo panaikinti minėtus raÅ¡tus taip pat nėra. IndividualÅ«s administraciniai aktai yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAÄ® 8 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Akte nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ .

Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-700-08, 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011 ir kt.). Pareiškėja skunde ir jos atstovas teismo posėdžio metu tvirtino, jog atsakovė vilkina atlikti jai priskirtus veiksmus, – tai aiškiai matyti ir iš skundžiamų raštų turinio, ir apie tai galima spręsti iš ilgai užsitęsusios nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūros.

Pagal ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , administraciniai teismai, be kita ko, sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl Å¡ių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus). VieÅ¡ojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks Å¡io asmens neveikimas, kai vieÅ¡ojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) praÅ¡omu iÅ¡spręsti klausimu per įstatymo nustatytÄ terminÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus kaip teisinės sÄ vokos nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalykÄ . Antruoju atveju vieÅ¡ojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Å iuo atveju bylos nagrinėjimo dalykÄ sudarytų aplinkybių, ar vieÅ¡ojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (2003 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4, 296 p.).

Tačiau sprendžiant, ar pareiÅ¡kėjas skundžia atsakovo aktÄ ar neveikimÄ , visais atvejais vertintinas tarp Å¡alių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobÅ«dis, o ne vien pareiÅ¡kėjo reikalavimo žodinė iÅ¡raiÅ¡ka. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktÄ ar atlikti veiksmÄ , nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, Å¡is atsisakymas negali bÅ«ti vertinamas kaip neveikimas (2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-296/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 13).

Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“, bei kitais teisės aktais.

Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: grÄ Å¾inant natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, iÅ¡skyrus žemę, pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnį priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei, ir žemę, kurios susigrÄ Å¾inti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grÄ Å¾inamų natÅ«ra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimÄ ir jų planų rengimÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, žemė iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių iÅ¡perkama valstybės ir už jÄ atlyginama pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji:

1) užimta valstybės ir savivaldybės kelių su Å¡alia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais Å¡ių kelių plėtrai; aerodromų (jų sÄ raÅ¡Ä ir žemės plotus tvirtina Vyriausybė);

3) iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktÅ«ros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių Å«kį ir gyventojus, užtikrinančių kraÅ¡to, gyventojų saugumÄ , gamtos ir kultÅ«ros vertybių apsaugÄ , komplekso (energetika, transportas, ryÅ¡iai, statyba, Å¡vietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultÅ«ros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, kraÅ¡to, civilinė ir prieÅ¡gaisrinė sauga) teritorijų;

žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukÅ¡tos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikÅ¡mės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio Å«kio, socialinių, Å¡vietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbÄ vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (vieÅ¡am) naudojimui;

įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbÄ savo sprendimu pripažįsta Lietuvos Respublikos Seimas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal Å¡io įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grÄ Å¾intinoje piliečiui žemėje;<...>. Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatas, miÅ¡kai <...> iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių iÅ¡perkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie:

1) priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, <...>. Å ių miÅ¡kų ir vandens telkinių plotus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė; <...> 3) priskirti miestų miÅ¡kams, miestų sanitarinės apsaugos pirmajai zonai, miÅ¡ko parkams. IÅ¡vardytų miÅ¡kų sÄ raÅ¡us su juose nurodytais miÅ¡kų plotais tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė; <...>. Tvarkos 106 punkte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimÄ atkurti nuosavybės teises į žemę, esančiÄ miestuose, grÄ Å¾inant natÅ«ra turėtoje vietoje piliečiams, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintÄ Å¾emės sklypo planÄ ir žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, bylÄ .

Tvarkos 1061 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo teritorinio skyriaus praÅ¡ymo suteikti informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia teritoriniam skyriui informacijÄ kartografinėje medžiagoje apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, kuri pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ nepriskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

Remiantis pirmiau iÅ¡dėstytomis teisės aktų nuostatomis, vienas iÅ¡ juridinių pagrindų Nacionalinei žemės tarnybai priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo piliečiui grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra (turėtoje vietoje) yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Kadangi minėtas dokumentas nėra pateiktas Nacionalinei žemės tarnybai, Å¡i neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į žemę buvusio savininko A.

K. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės ribose, Druskininkų mieste. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ ir Tvarkos 1061 punktÄ , dokumentų rengimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, procedÅ«rose dalyvauja dvi valstybės institucijos – Nacionalinė žemės tarnyba ir savivaldybės administracija pagal joms priskirtÄ kompetencijÄ .

AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grÄ Å¾inamų natÅ«ra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimÄ ir jų planų rengimÄ Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Tvarkos 1061 punktas reglamentuoja, kad teritorinis skyrius, gavęs iÅ¡ savivaldybės administracijos informacijÄ kartografinėje medžiagoje apie laisvÄ (neužstatytÄ Å¾emę), Å¡ioje medžiagoje turi pažymėti savininko turėtos iki nacionalizacijos žemėvaldos ribas ir pateikti medžiagÄ savivaldybės administracijai atlikti žemės sklypo suprojektavimo, kadastrinių matavimų atlikimo ir žemės sklypo plano parengimo ir patvirtinimo veiksmus.

Teritorinis skyrius, gavęs iÅ¡ savivaldybės administracijos patvirtintÄ Å¾emės sklypo planÄ (kartu su žemės sklypo kadastro duomenų byla), turi priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pretendentui (pretendentams) turėtoje vietoje. Taigi, teritorinis skyrius gali priimti sprendimÄ atkurti natÅ«ra nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, tik tuo atveju, kai savivaldybės administracija, pagal minėtÄ procedÅ«rÄ nustačiusi, kad buvusio savininko turėta žemė (atitinkama jos dalis) yra laisva (neužstatyta), pateikia patvirtintÄ Å¡io sklypo planÄ .

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (atkurti nuosavybės teises į žemę) Druskininkų savivaldybės administracija 2016-01-14 raÅ¡tu Nr. S12-134-(17.36) informavo NŽT Druskininkų skyrių, kad buvusio savininko A. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra, t. y. „<...> teritorija – 6,00 ha <...> pagal pateiktÄ planÄ tarp Mizarų ir Dabintos gatvių <...> priskirta aerodromams <...> užimta namų valdų sklypų bei visuomenės poreikiams reikalingų teritorijų <...> teritorija – 0,30 ha <...> prie (duomenys neskelbtini)<...> priskirta miestų miÅ¡kams <...> teritorija – 8,00 ha <...> prie buvusios plytinės priskirta miestų miÅ¡kams <...>“.

Apie tai pareiÅ¡kėja buvo informuota NŽT Druskininkų skyriaus 2016-02-01 raÅ¡tu Nr. 50SD-149-(14.50.92.). Druskininkų savivaldybė 2016-05-09 raÅ¡tu Nr. S12-1601-(17.36) pakartotinai (kopija pateikta NŽT Druskininkų skyriui) informavo, kad buvusio savininko A. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra. NŽT Druskininkų skyrius, vadovaudamasis AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Tvarkos 1061 punkto nuostatomis, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjos 2017-12-11 pareiÅ¡kimÄ , siekdamas atkurti nuosavybės teises pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra (turėtoje vietoje), 2018-01-08 raÅ¡tu Nr. 50SD-36-(14.50.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ pakartotinai kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administracijÄ dėl informacijos apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę pateikimo iki 1940 metų buvusio savininko A.

K. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės ribose bei paragino Druskininkų savivaldybės administracijÄ aktyviau dalyvauti pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo procese grÄ Å¾inant pareiÅ¡kėjai žemę natÅ«ra (turėtoje vietoje). Druskininkų savivaldybės administracija, atsakydama į pirmiau minėtÄ raÅ¡tÄ , 2018-01-29 raÅ¡tu Nr. S12-342-17.25. „Dėl informacijos pateikimo“ Druskininkų skyrių informavo, kad „teritorijos, esančios prie (duomenys neskelbtini), dalyje suformuotas 0,2519 ha ploto miÅ¡kų Å«kio paskirties (naudojimo bÅ«do – rekreacinių miÅ¡kų sklypai) <...>.

Kitoje šios teritorijos dalyje yra miesto miškai <...>. Minėta teritorija pagal Atkūrimo įstatymo „13 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas yra priskirta valstybės reikšmės miškams“; „žemės sklypas (duomenys neskelbtini) <...>, plotas 1,2654 ha, suformuotas teritorijų planavimo dokumentu (detaliuoju planu) aerodromo aptarnavimui (administracinių-paslaugų pastatų statybai). <...>. Pagal Atkūrimo įstatymo „12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas priskirtas aerodromams.“;

„teritorija virÅ¡ (duomenys neskelbtini)<...>, (duomenys neskelbtini) gatvės detaliuoju planu, patvirtintu Druskininkų miesto tarybos 2000 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 543 „Dėl (duomenys neskelbtini) kvartalo detaliojo plano patvirtinimo“, suplanuota kaip rekreacinė teritorija. <....>“. Pagal AtkÅ«rimo įstatymo „12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto nuostatas priskirta visuomenės poreikiams naudojamai teritorijai (skverui) ir pagal patvirtintÄ detalųjį planÄ yra užimta bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai.“ Å iuo raÅ¡tu Druskininkų savivaldybės administracija NŽT Druskininkų skyrių informavo, kad „vadovaujantis AtkÅ«rimo įstatymo „12 ir 13 straipsnių nuostatomis, JÅ«sų pateiktos teritorijos yra valstybės iÅ¡perkama žemė“.

Apie tai pareiÅ¡kėja buvo informuota Druskininkų skyriaus 2018-02-26 raÅ¡tu Nr. 50SD-223-(14.50.92.) „Dėl pareiÅ¡kimo nagrinėjimo“. NŽT Druskininkų skyrius 2018-04-19 raÅ¡tu Nr. 50SD-455-(14.50.92.) kreipėsi į valstybės įmonės Valstybinės miÅ¡kų urėdijos Druskininkų regioninį padalinį su praÅ¡ymu „pagal kompetencijÄ Ä¯vertinti Å¡ios teritorijos esamÄ situacijÄ vietovėje bei informuoti, ar minėto žemės sklypo dalis pagal pridedamÄ schemÄ yra laikytina miÅ¡ku ir priskirtina valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams“.

Druskininkų skyrius 2018-05-09 gavo valstybės įmonės Valstybinių miÅ¡kų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio raÅ¡tÄ Nr. V6-214-(4.14), kuriuo buvo informuotas, jog „apžiÅ«rėjus jÅ«sų raÅ¡te nurodytÄ dalį sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatėme, kad Å¡ioje sklypo dalyje esančios beržų juostos neatitinka MiÅ¡kų įstatyme apibrėžtos miÅ¡ko sÄ vokos ir nelaikytinos miÅ¡ku“. NŽT Druskininkų skyrius, atsižvelgdamas į valstybės įmonės Valstybinės miÅ¡kų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio 2018-05-09 raÅ¡tÄ Nr. V6-214-(4.14) ir vykdydamas pagal kompetencijÄ paskirtas funkcijas, 2018-05-18 raÅ¡tu Nr. 50SD-750-(14.50.92.) kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administracijÄ praÅ¡ydamas „1.

Suprojektuoti natÅ«ra grÄ Å¾intinÄ Å¾emės sklypÄ ; 2. Organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal <...>“ 3. Patvirtinti natÅ«ra grÄ Å¾intino žemės sklypo planÄ .“ Druskininkų savivaldybės administracija 2018-06-11 raÅ¡tu Nr. S12-2249-17.36 informavo, „jog minėtoje teritorijoje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), pradėjome formuoti žemės sklypÄ , suformavę ir patvirtinę žemės sklypo planÄ perduosime Jums spręsti žemės grÄ Å¾inimo klausimÄ .“ Taigi, atlikus projektavimo procedÅ«ras ir parengus planus, suformuota laisva žemė pareiÅ¡kėjai bus grÄ Å¾inta natÅ«ra.

Taigi, kaip buvo iÅ¡dėstyta ir teismo posėdžio metu, ginčo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo dėl 16 arų žemės sklypo iÅ¡ 30 arų nėra, kadangi dėl 16 arų grÄ Å¾inimo procedÅ«ra jau pradėta ir, atlikus visus reikiamus veiksmus, Å¡is žemės plotas bus pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾intas. Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos teismui suformuluotų reikalavimų, visi žemės plotai, į kuriuos praÅ¡oma atkurti nuosavybės teises, yra padalyti į pagrindinius tris plotus, t. y. 0,30 ha plotÄ , 6 ha plotÄ ir 8 ha plotÄ .

IÅ¡ 0,30 ha ploto ginčo nėra dėl 0,16 ha ploto, kadangi į šį žemės plotÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra jau vyksta. Kaip minėta, 6 ha plotas užimtas, pagal planÄ Å¡i žemė priskirta aerodromui, jo aptarnavimui skirtiems pastatams ir apsaugos zonai. Tai byloje patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-06-05 nutarimas Nr. 685, kuris pateiktas byloje teismo posėdžio metu. 8,00 ha plotas priskirtas miÅ¡ko žemei prie Nemuno vingio ir skirtas rekreacijai. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas pastebėjo, kad 0,14 ha plotÄ galima bÅ«tų suformuoti prie jai atkuriamo 0,16 ha ploto žemę paimant iÅ¡ buvusios rėžinės sistemos.

Toks praÅ¡ymas netenkintinas, kadangi nei pareiÅ¡kėja, nei jos atstovas nepateikė teismui duomenų, jog rėžinėje sistemoje yra laisvos žemės, be to, tam, kaip praÅ¡o žemės sklypÄ suformuoti pareiÅ¡kėja rėžinėje sistemoje (jai vienai), nėra teisinio pagrindo, nes rėžinėje sistemoje žemės plotai atkuriami žemės savininkams bendrai. Todėl atkurti pareiÅ¡kėjai nuosavybės teises buvusio savininko A. K. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės ribose nėra galimybės. PareiÅ¡kėja 3.3 skundo reikalavimu praÅ¡o įpareigoti atsakovę iÅ¡nagrinėti 2017-02-03 raÅ¡tu pateiktus pasiÅ«lymus.

Teismas pažymi, kad tokie pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lymai atsakovės yra iÅ¡nagrinėti ir pareiÅ¡kėjai atsakyta raÅ¡tais. PareiÅ¡kėja už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę (miÅ¡kÄ ) iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ gauti lygiaverčius žemės (miÅ¡ko) sklypus keliose kadastro vietovėse. PareiÅ¡kėja turi konkretizuoti savo praÅ¡ymÄ , nurodydama žemės plotÄ , už kurį pageidauja gauti lygiavertį (-čius) žemės (miÅ¡ko) sklypÄ (-us) jos pasirinktose kadastro vietovėse. Apie tai, kad pareiÅ¡kėja turi nurodyti konkretų žemės plotÄ , kad bÅ«tų parengta iÅ¡vada dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pareiÅ¡kėjos pasirinktose kadastro vietovėse, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėja įgytų teisę gauti lygiavertį turėtajam žemės (miÅ¡ko) plotÄ , pareiÅ¡kėja buvo informuota NŽT Druskininkų skyriaus 2017-03-14 raÅ¡tu Nr. 50SD-349-(14.50.92.) „Dėl pasiÅ«lymų skirti R.

K. lygiaverčius miško sklypus“, 2017-06-22 raštu Nr. 50SD-838-(14.50.92.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, 2017-09-07 raštu Nr. 50SD-1308-(14.50.92.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, 2018-02-26 raštu Nr. 50SD-223-(14.50.92.) „Dėl pareiškimo nagrinėjimo“. Pareiškėjai raštuose išsamiai paaiškinti esami trūkumai, kuriuos reikia pašalinti, kaip pašalinti nurodytus trūkumus, raštai yra įstatymo nustatyta tvarka nepanaikinti ir galiojantys, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovę nagrinėti pareiškėjos teiktus pasiūlymus iš naujo.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiÅ¡kino, jog ir Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjai atvykus į NŽT Druskininkų skyrių ir pateikus praÅ¡ymÄ dėl žemės suteikimo kitose kadastrinėse vietovėse, atitinkantį reikalavimus, ginčas bÅ«tų iÅ¡spręstas be teismo. Darytina iÅ¡vada, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Druskininkų skyrius, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinu atsakingo valdymo (gero administravimo) principu, profesionaliai bei kompetentingai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos situacijÄ .

VAĮ 3 straipsnyje nurodyta, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo virÅ¡enybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais Å¡ioje įstatymo normoje iÅ¡vardytais principais. Tai reiÅ¡kia, kad kiekviena vieÅ¡ojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės virÅ¡enybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).

Nacionalinė žemės tarnyba sprendimÄ atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatytÄ ja tvarka priskirtose teritorijose, natÅ«ra grÄ Å¾inant laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje, gali priimti tik tuo atveju, jei savivaldybės administracijos direktorius patvirtina, kad buvusio savininko turėtoje žemės valdoje yra laisvos (neužstatytos) žemės, patvirtina laisvos (neužstatytos) žemės sklypo (-ų) planÄ (-us) bei kitus Tvarkos 1061 punkte nurodytus Å¡io (Å¡ių) žemės sklypo (-ų) duomenis ir Å¡iÄ dokumentacijÄ perduoda atitinkamam Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos teritoriniam skyriui.

IÅ¡ aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad teisės aktų leidėjas, realizuodamas savo diskrecijos teisę nustatyti neteisėtai nusavintos nuosavybės (nagrinėjamu atveju – žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose) grÄ Å¾inimo natÅ«ra tvarkÄ , Å¡iam procesui įgyvendinti, kaip minėta, paskyrė dvi vieÅ¡ojo administravimo institucijas – Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos ir jos teritorinius padalinius – žemėtvarkos skyrius (dabar miestų arba rajonų skyriai) bei atitinkamos savivaldybės administracijos direktorių.

Minėtais teisės aktais Å¡ioms institucijoms yra priskirtos konkrečios funkcijos, vykdomos tam tikru eiliÅ¡kumu. Nors galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo natÅ«ra ginčo atveju priima Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau iki Å¡io momento tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek savivaldybės administracijos direktorius turi atlikti pagal teisės aktus jų kompetencijai priskirtus veiksmus, nuo kurių priklauso, ar dėl žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali bÅ«ti priimamas sprendimas atkurti jÄ natÅ«ra.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sisteminis, teologinis aktualaus teisinio reguliavimo aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natÅ«ra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natÅ«ra grÄ Å¾inamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypÄ .

Atitinkamai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos negali tęsti nuosavybės teisių į tokiÄ Å¾emę atkÅ«rimo natÅ«ra procedÅ«rų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informacijÄ , kad buvusi savininko žemė yra valstybės iÅ¡perkama. Toks Tvarkos 106 ir 1061 punktų aiÅ¡kinimas nagrinėjamu aspektu iÅ¡ esmės atitinka ir ankstesnę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-14-1099/2007, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1194/2010, 2011 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1032/2011).

VieÅ¡ojoje teisėje iÅ¡ esmės dominuoja principas, jog leidžiama tik tai, kas nurodyta įstatymuose (kituose teisės aktuose). Atitinkamai aiÅ¡kinimas, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos gali nesivadovauti savivaldybės administracijos pateiktais inter alia įstatymuose nustatyta tvarka nenuginčytais duomenimis ir tęsti nuosavybės teisių atkÅ«rimo natÅ«ra procedÅ«rÄ , reikÅ¡tų institucijos kompetencijos iÅ¡plėtimÄ . Be to, taip bÅ«tų paneigtas nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rų eiliÅ¡kumas ir kompetencijų paskirstymo mechanizmas.

Taigi Nacionalinė žemės tarnyba (paprastai) neturi diskrecijos vertinti konkrečios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimo, nes tokios galios yra suteiktos kitai šiame procese dalyvaujančiai institucijai – atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui. Šiuo atveju teisės aktų leidėjas pasirinko tokį institucijų bendradarbiavimo nuosavybės teisių atkūrimo procese modelį, pagal kurį Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagal Tvarkos 106 ir 1061 punktus nėra įpareigota tikrinti savivaldybės administracijos jai pateiktos informacijos teisingumo.

Tačiau tai nepaneigia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos teisės, esant tam tikroms (inter alia naujai paaiÅ¡kėjusioms, žemės sklypo statuso nustatymui svarbioms) aplinkybėms, pagal Tvarkos 1061 punktÄ pakartotinai kreiptis į savivaldybės administracijÄ dėl duomenų pateikimo (patikslinimo) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ , darytina iÅ¡vada, kad NŽT Druskininkų skyrius, minėtais raÅ¡tais kreipdamasis į Druskininkų savivaldybės administracijÄ , atliko pagal kompetencijÄ priskirtus veiksmus, todėl pretenzija, kad Druskininkų skyrius „iÅ¡ esmės atsisakė nagrinėti“ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra (turėtoje vietoje), yra nepagrįsta.

Vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į iki 1940 metų nacionalizacijos valdytÄ buvusių savininkų žemę nagrinėja ir priima sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Nacionalinė žemės tarnyba (pagal turto buvimo vietÄ ). AnalogiÅ¡kos nuostatos yra įtvirtintos Tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose. Tvarkos 112 punkte nustatyta, kad Å¡ios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytos sprendimus priimančios institucijos ne vėliau kaip prieÅ¡ 10 dienų iki posėdžio, kuriame priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, raÅ¡tu (registruotu laiÅ¡ku) praneÅ¡a piliečiui apie posėdžio vietÄ ir laikÄ .

Tvarkos 113 punkte nustatyta, kad Å¡ios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytos sprendimus priimančios institucijos, praneÅ¡usios apie posėdį pagal Å¡ios tvarkos 112 punktÄ , dalyvaujant piliečiui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, priima sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Atvykęs į posėdį, sutikimÄ su priimamu sprendimu pilietis patvirtina paraÅ¡u. Piliečiui neatvykus į posėdį, sprendimas priimamas jam nedalyvaujant. Tvarkos 112 ir 113 punktų nuostatos reglamentuoja sprendimų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo priėmimo tvarkÄ , t. y. tokie posėdžiai teritoriniame skyriuje rengiami pakviečiant piliečius, kuriems yra atkuriamos nuosavybės teisės, kai teritorinis skyrius yra gavęs iÅ¡ savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintÄ natÅ«ra grÄ Å¾intino žemės sklypo planÄ ir žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, bylÄ , o teritorinio skyriaus vedėjas priima sprendimÄ atkurti nuosavybės teises į suformuotus grÄ Å¾intinus žemės sklypus.

Kadangi Druskininkų savivaldybės administracija ne kartÄ NŽT Druskininkų skyrių yra informavusi, kad buvusio savininko A. K. iki 1940 metų nacionalizacijos valdyta žemė yra priskirta valstybės iÅ¡perkamai, t. y. natÅ«ra negrÄ Å¾inama, todėl netikslinga organizuoti ir pareiÅ¡kėjÄ kviesti į posėdį, kurio metu nebus priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į pirmiau minėto buvusio savininko iki 1940 metų nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus ar jiems prilyginamus žemės sklypų planus (toliau – žemėtvarkos projektai), kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis Å¡iuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus.

Žemėtvarkos projektai rengiami ir įgyvendinami vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“, Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“.

AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktu reglamentuota, kad už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę, miÅ¡kus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina perduodama lygiavertį žemės, miÅ¡ko ar vandens telkinio plotÄ . Tvarkos 30 punkte nustatyta, kad, piliečiams perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, lygiaverčius turėtajam, žemės sklypai formuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemę įsigyjančių piliečių eilės ir perduodami pagal sudarytus žemėtvarkos projektus.

Tvarkos 105 punkte nustatyta, kad iÅ¡vadÄ dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn jÄ priėmęs teritorinio skyriaus vedėjas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo priėmimo turi persiųsti vedėjui to teritorinio skyriaus, kurio veiklos teritorijoje pilietis pageidauja gauti žemės, miÅ¡ko sklypÄ ar vandens telkinį. Teritorinio skyriaus vedėjas ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį įvertina gautas iÅ¡vadas dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Jeigu paaiÅ¡kėja, kad pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytÄ Å¾emės įsigijimo eilę piliečio pateikta iÅ¡vada dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn jo pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje negalės bÅ«ti tenkinama, teritorinis skyrius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo iÅ¡vados (-ų) dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn įvertinimo privalo piliečiui raÅ¡tu apie tai praneÅ¡ti registruotu laiÅ¡ku ir pasiÅ«lyti rinktis žemės sklypÄ Å¡ios ar kitos savivaldybės seniÅ«nijos kitos kadastro vietovės teritorijoje.

Tokiu atveju pilietis teritoriniam skyriui, kuriam pateikta iÅ¡vada dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, per 10 darbo dienų nuo praneÅ¡imo gavimo pateikia praÅ¡ymÄ ir nurodo, kurios Å¡ios ar kitos savivaldybės seniÅ«nijos kitos kadastro vietovės teritorijoje pageidauja gauti lygiavertį turėtajam žemės, miÅ¡ko sklypÄ ar vandens telkinį. Teritoriniam skyriui pateiktas piliečio praÅ¡ymas ir iÅ¡vada dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn persiunčiami pagal Tvarkos 29 punkte nustatytÄ procedÅ«rÄ .

Tvarkos 9 punkte nurodyta, kad piliečiui pageidaujant gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės, miÅ¡ko sklypus ar vandens telkinį, nurodoma vietovė, kurioje jie pageidauja gauti sklypus. Pagal NŽT Druskininkų skyriaus pateiktus dokumentus nustatyta, kad pareiÅ¡kėja už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę (miÅ¡kÄ ) iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ gauti lygiaverčius žemės (miÅ¡ko) sklypus keliose kadastro vietovėse. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėja turėtų konkretizuoti savo praÅ¡ymÄ , nurodydama žemės plotÄ , už kurį pageidauja gauti lygiavertį (-ius) žemės (miÅ¡ko) sklypÄ (-us) pareiÅ¡kėjos pasirinktose kadastro vietovėse, nes nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ vykdanti institucija tai turėtų nuspręsti už pareiÅ¡kėjÄ .

Apie tai, jog pareiÅ¡kėja turi nurodyti konkretų žemės plotÄ , kad bÅ«tų parengta iÅ¡vada dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pareiÅ¡kėjos pasirinktose kadastro vietovėse, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėja įgytų teisę gauti lygiavertį turėtajam žemės (miÅ¡ko) plotÄ , pareiÅ¡kėja buvo informuota Druskininkų skyriaus 2017-03-14 raÅ¡tu Nr. 50SD-349-(14.50.92.) „Dėl pasiÅ«lymų skirti R. K. lygiaverčius miÅ¡ko sklypus“, 2017-06-22 raÅ¡tu Nr. 50SD-838-(14.50.92.) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“, 2017-09-07 raÅ¡tu Nr. 50SD-1308-(14.50.92.) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“, 2018-02-26 raÅ¡tu Nr. 50SD-223-(14.50.92.) „Dėl pareiÅ¡kimo nagrinėjimo“.

Nacionalinei žemės tarnybai nepriskirta teisė piliečiams, kurie pageidauja atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus, siÅ«lyti konkrečius kadastro vietovėje esančius laisvos žemės fondo žemės plotus, kuriuose piliečiams bÅ«tų suprojektuojami žemės sklypai. Asmenys, kurie pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę, pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypus rengiant žemėtvarkos projektÄ , Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytu eiliÅ¡kumu patys laisva valia renkasi laisvos žemės fondo žemės plotus, kuriuose bus projektuojami jiems grÄ Å¾inami, natÅ«ra, perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtajam, parduodami ar nuomojami žemės sklypai.

Nustačius, kad pareiškėjos ginčijami raštai teisėti ir pagrįsti, atmestini išvestiniai reikalavimai dėl atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus. Iš esmės pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jos teismo posėdyje išsakytus argumentus, jog Druskininkų mieste buvusio savininko A. K. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės plotuose yra laisvos žemės. Tiek pati pareiškėja, tiek ir jos atstovas teigė, jog, jų nuomone, žemė yra laisva.

Tačiau tokie pasisakymai teismo posėdžio metu buvo paneigti byloje pateiktais įrodymais (schemomis, planais, bendrojo plano iÅ¡trauka, byloje pateiktais raÅ¡tais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais). PareiÅ¡kėja prašė priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vadovaujantis ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalimi, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjos skundas netenkintinas, nėra teisinio pagrindo tenkinti tokį pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , todėl praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo atmestinas.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikÅ¡mės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl Å¡ios priežasties Å¡ie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Taigi, iÅ¡ pirmiau atliktos teisės aktų analizės ir bylos faktinių aplinkybių teismas atsakovės veiksmuose nenustatė neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), teisės aktų pažeidimų, todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos R. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjai Daina Kukalienė Algis Markevičius Natalja Zelionkienė