2023-02-14 Nr. CB-1319-2-56-3-00197-2021-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-535

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00197-2021-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2023 m. sausio 26 d. paduotu atsakovo V. J. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl sandorio sąlygos pripažinimo apsimestine, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais ieškinys tenkintas iš dalies: šalių sudarytos paskolos sutarties sąlygos dėl jos neatlygintinumo pripažintos apsimestinėmis; paskolos sutartis pripažinta negaliojančia (niekine) nuo sudarymo momento; taikyta restitucija ir ieškovė bei trečiasis asmuo įpareigoti grąžinti atsakovui 9579 Eur. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad nurodytas teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog paskola buvo imta šeimos, tačiau ne verslo poreikiams tenkinti, todėl paskolos gavėjai atitinka Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje nurodytą kredito gavėjo sąvoką, neatitinka CK 3.109 ir 6.193 straipsnių nuostatų. Tai, kad paskolos sutartyse buvo nurodyta, kad paskola paimta šeimos poreikiams tenkinti, nereiškia, kad paskolos gavėjai yra vartotojai ir kad gauti pagal paskolos sutartį pinigai nebuvo naudojami verslo reikmėms. Teismas nenustatė, kad paskola būtų panaudota verslo tikslais, dėl to nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovui. Teismas vertino tik įrodymus dėl paskolos panaudojimo, tačiau nevertino įrodymų, susijusių su tuo, kokiu tikslu ieškovai ėmė paskolą, kokį paskolos gavimo tikslą jie nurodė paskolos davėjui. Teismų praktika dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo yra nevienoda, kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu nėra. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo apeliacinio skundo argumento, kuriuo ginčijamas ieškovų pripažinimas vartotojais, dėl to byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo procesiniam sprendimui priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovui V. J. (duomenys neskelbtini) 878 (aštuonis šimtus septyniasdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. sausio 26 d. Kauno kredito unijoje, mokėjimo nurodymo Nr. 1270002543.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Egidija Tamošiūnienė

Dalia Vasarienė