efbd653f-20f4-408e-b03b-48096b4891c8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-4451-816/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02602-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1; 20.2.3.2; 50.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2019 m. spalio 10 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Simonai Mockutei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I.

M. (I. M.) skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,  n u s t a t ė:  PareiÅ¡kėjas I. M. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo teisių ir pareigų perėmėjos), priteisti 40 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodoma, kad nuo 2016 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrintos pareiÅ¡kėjui tinkamos kalinimo sÄ lygos, dėl ko jis jautė tam tikrus nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimÄ , jaučia nuolatinį nuovargį.

PareiÅ¡kėjo nuomone, nežmoniÅ¡kos kalinimo sÄ lygos pasireiÅ¡kė tuo, kad nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. Didelį kameros plotÄ sudaro sanitarinis mazgas ir baldai. Nėra užtikrinimas privatumas sanitariniame mazge, nes sanitarinis mazgas atskirtas pertvara ir pakabinta užuolaida. Dėl to, kad nėra įrengta jokios uždaros kabinos ir pareigÅ«nai, administracijos atstovai (tarp prižiÅ«rėtojų yra ir moterų) į kamerÄ gali įeiti be perspėjimo. Neveikia ventiliacija, todėl kameras tenka vėdinti per atidarytÄ langÄ .

Vėdinant kamerÄ per atidarytÄ langÄ bÅ«na Å¡alta, galima susirgti. Kameros neatitinka higienos normų (buvo kenkėjų, per sienÄ tekėjo vanduo, neÅ¡vari patalynė). Per RamadanÄ nepalieka Å¡viesos, o pvz., Kalėdas palieka. Dėl skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ raÅ¡tu kreipėsi du kartus. Skunde pareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad jis nebuvo pakankamai užimtas. Kreipėsi dėl užimtumo į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ Å¾odžiu. Gavo žodinį atsakymÄ , kad teisės aktai nenumato kiek laiko nuteistieji turi praleisti ne kameroje.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad toks reguliavimas gali sudaryti galimybę LukiÅ¡kių TI-K piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. PareiÅ¡kėjas nurodo nacionalinį ir tarptautinį teisinį reguliavimÄ , numatantį nežmoniÅ¡ko ir kankinamo elgesio draudimÄ , taip pat pateikia nuorodas į teismų praktikÄ nagrinėjant panaÅ¡aus pobÅ«džio bylas. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Vilniaus PN atsiliepimu (b. l. 32–39) praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. skirtingose kamerose.

Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras, kaip ir sanitarinės ir dezinfekcijos priemonės. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais.

Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus lėšų iÅ¡ valstybės biudžeto. Dėl kamerų įrengimo nurodo, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, yra įrengti stalai su dviem pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos virÅ¡utiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio.

Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2). Stalo matmenys gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų, yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m2). Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m2), tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. LukiÅ¡kių TI-K gultus ir kitÄ inventorių gyvenamosioms kameroms pagal poreikį gamina ir remontuoja nuteistieji, palikti Å«kio darbams atlikti.

Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Teigia, kad Å¡ildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatÅ«ra. Dėl užimtumo nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos nereglamentuoja, kiek laiko per dienÄ turi bÅ«ti skiriama suimtųjų socialinės reabilitacijos programoms.

Atkreipė dėmesį, į tai, kad dalyvavimas įvairiose programose ir priemonėse pagrįstas savanoriškumo principu, suimtieji gali savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose užimtumo programose. Pažymi, kad žodine forma pateikti prašymai (skundai) nėra registruojami Nuteistųjų (suimtųjų) rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnale. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu laisvės atėmimo bausmės vykdymu.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Å iuo atveju nėra įrodytos bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.  Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimo skunde nurodytais aspektais atlyginimo.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad žalÄ patyrė nuo 2016 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d., atsakovės atstovė Vilniaus pataisos namai (LukiÅ¡kių TI-K teisių ir pareigų perėmėja) atsiliepime nurodo, jog pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K kalėjo nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. Ginčo dėl laikotarpio nėra. Taip pat iÅ¡ dabartinės laisvės atėmimo vietos gautas pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos iÅ¡raÅ¡as. Bendrai kalbant apie tinkamų kalinimo sÄ lygų užtikrinimÄ pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Tad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus (neveikimÄ ) nurodytu laikotarpiu laikant nuteistÄ jį Å¡ioje įstaigoje, neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimÄ , nes teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.).

Tuo tarpu neteisėta veika pripažįstama tuomet, kai neįvykdoma įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Tokio pobÅ«džio bylose (dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sÄ lygas), atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (detalizavus, jo manymu, netinkamas kalinimo sÄ lygas), institucijai, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu. Ä®rodinėjimo naÅ¡tos palengvinimas pareiÅ¡kėjui nereiÅ¡kia, kad atsakovui gali bÅ«ti perkeliama pareiÅ¡kėjo pareiga apibrėžti skundo faktinį pagrindÄ , nurodant konkrečias, aiÅ¡kiai, detalias kalinimo sÄ lygas, apibÅ«dinti konkrečiÄ dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų patirtÄ Å¾alÄ .

Taip pat pareiÅ¡kėjas privalo bent nurodyti esamus konkrečius reikÅ¡mingus įrodymus, jų buvimo vietÄ (tuo atveju, jei yra apsunkinta galimybė juos gauti, pateikti). PareiÅ¡kėjus įvykdžius Å¡iuos reikalavimus, įrodinėjimo naÅ¡ta perkeliama atsakovo pusei paneigti skunde nurodomus konkrečius faktus. PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai ir konkrečiai nedetalizavus kalinimo sÄ lygų, o tik hipotetiÅ¡kai, teoriÅ¡kai svarstant, pateikiant bendro pobÅ«džio teiginius apie neva jo manymu netinkamas kalinimo sÄ lygas, nėra galimybės prieÅ¡ingai pusei pateikti konkrečius atsikirtimus į pareikÅ¡tus skundo reikalavimus ar paneigti nekonkrečius pasvarstymus.

Taip pat Å¡io pobÅ«džio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiÅ¡kėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos SÄ jungos teisės kontekste. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro bÅ«tinÄ jį bausmės elementÄ , tačiau turi bÅ«ti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie bÅ«tini ir bÅ«dingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui.

Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sÄ lygotos priemonės, įpareigojimai turi bÅ«ti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. Toliau pasisakytina dėl pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų 2016 m. rugsėjo 16 d. – 2017 m. rugpjūčio 11 d. imtinai (su pertraukomis) laikotarpiui LukiÅ¡kių TI-K atskirų aspektų (ne)pagrįstumo. Dėl minimalaus ploto užtikrinimo PareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo laikomas kamerose nesuteikiant tinkamo gyvenamojo ploto. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 (akto redakcija galiojanti nuo 2011 m. vasario 1 d.) „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3 papunktyje, nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m2 gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pagal nacionalinės teisės reikalavimus bÅ«tų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kameros plotas bÅ«tų mažesnis nei 3,6 m2. PareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pagal Konvencijos reikalavimus bÅ«tų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas bÅ«tų mažesnis nei 3 m2, neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto.

Remiantis Vilniaus PN duomenimis, sanitarinio mazgo užimamas plotas yra 0,56 m2 (b. l. 36, 41). Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11, buvo laikomas Å¡iose kamerose: 8,02 m2 ploto kameroje Nr. 135 (2 asmenys), 6,80 m2 ploto kameroje Nr. 207 (2 asmenys), 7,60 m2 ploto kameroje Nr. 286 (2 asmenys), 7,78 m2 ploto kameroje Nr. 300 (2 asmenys), 8,17 m2 ploto kameroje Nr. 305 (2 asmenys), 8,22 m2 ploto kameroje Nr. 307 (1 asmuo), (2016 m. lapkričio 21 d. iÅ¡vyko į Å venčionių areÅ¡tinę, 2016 m. lapkričio 25 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K), 7,38 m2 ploto kameroje Nr. 120 (2 asmenys), 7,73 m2 ploto kameroje Nr. 291 (2 asmenys), (2016 m. gruodžio 2 d. iÅ¡vyko į Å venčionių areÅ¡tinę, 2016 m. gruodžio 5 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K), 7,38 m2 ploto kameroje Nr. 105 (2 asmenys), 7,77 m2 ploto kameroje Nr. 279 (2 asmenys), 7,94 m2 ploto kameroje Nr. 194 (1–2 asmenys), 7,49 m2 ploto kameroje Nr. 347 (2 asmenys), 7,68 m2 ploto kameroje Nr. 288 (1–2 asmenys), 8,11 m2 ploto kameroje Nr. 294 (1 asmuo), 7,65 m2 ploto kameroje Nr. 327 (1 asmuo), 7,94 m2 ploto kameroje Nr. 190 (1–2 asmenys), 7,94 m2 ploto kameroje Nr. 182 (1 asmuo); 7,94 m2 ploto kameroje Nr. 153 (1–2 asmenys), 7,94 m2 ploto kameroje Nr. 152 (2 asmenys), 6,80 m2 ploto kameroje Nr. 212 (1 asmuo), 7,48 m2 ploto kameroje Nr. 151 (2 asmenys), 7,73 m2 ploto kameroje Nr. 291 (1–2 asmenys), 8,03 m2 ploto kameroje Nr. 298 (2 asmenys), 7,94 m2 ploto kameroje Nr. 130 (1–2 asmenys), 7,94 m2 ploto kameroje Nr. 140 (1–2 asmenys), 8,11 m2 ploto kameroje Nr. 304 (1–2 asmenys), 7,76 m2 ploto kameroje Nr. 320 (2 asmenys), 8,08 m2 ploto kameroje Nr. 297 (2 asmenys), 7,30 m2 ploto kameroje Nr. 268 (1 asmuo), 7,68 m2 ploto kameroje Nr. 269 (1 asmuo), 7,72 m2 ploto kameroje Nr. 309 (2 asmenys), 7,69 m2 ploto kameroje Nr. 283 (2 asmenys), 2017 m. rugpjūčio 11 d. iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-Ä jį sektorių.

Vadovaujantis atsakovės atstovės pateiktais duomenimis, darytina iÅ¡vada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (iÅ¡ viso 323 dienos) asmeniÅ¡kai pareiÅ¡kėjui tekęs kameros plotas (atsižvelgiant į kamerose kartu su pareiÅ¡kėju buvusių asmenų skaičių), atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , svyravo nuo 3,12 m2 iki 7,55 m2 (mažiausia riba), neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo patalpos ploto – nuo 3,69 m2 iki 8,11 m2. IÅ¡skyrus 2016 m. rugsėjo 16 d. pareiÅ¡kėjas atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 207 su dar vienu asmeniu, plotas teko 3,4 m2.

Taigi, pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu 324 dienas buvo laikomas nepažeidžiant Konvencijos 3 straipsnio, 323 dienas nacionalinės teisės aktų nuostatų dėl vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, iÅ¡skyrus vienÄ 2016 m. rugsėjo 16 d. dienÄ , kur pareiÅ¡kėjui teko mažiau ploto nei numatyta nacionalinės teisės aktų nuostatose dėl vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad sanitarinis mazgas kamerose buvo atitvertas tik sienele, kurios aukÅ¡tis buvo tik 1,5 m ir įrengta užuolaida dėl ko jautė nepatogumus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIÄ®ET), kurios laikytinos specialiomis nuostatomis vertinant tardymo izoliatorių įrengimÄ , 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa; Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas.

Nepaisant to, kad ginčo laikotarpiu kalinimo kameros iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, tačiau administracinių teismų praktikoje sanitarinio mazgo atskyrimas tik 1,5 m aukščio sienele laikomas netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu, kadangi tokiu būdu sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos ir nematomas kitiems asmenimis viduje ir/ar išorėje. Iš byloje pateikto Vilniaus PN turto valdymo skyriaus pranešimo dėl pareiškėjo skundo, matyti, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengtos sanitarinio mazgo patalpos su klozetu.

LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417, Nr. 418–426 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. įrengtos užuolaidos, kurios pilnai uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio viduje.

Kol nebuvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kai reikėjo privatumo užsikabindavo paklodę (b. l. 41–43). Taigi, tam tikru laikotarpiu, sanitarinis mazgas minėtose kamerose pilnai užtikrino pareiÅ¡kėjo privatumÄ juo naudojantis. Vilniaus PN minėtame praneÅ¡ime nurodė, kad kitose kamerose esantys sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos yra atitverti 1,5 m tvorele ir užuolaida. Durų ar užuolaidų įrengimas paprastai laikomas privatumÄ užtikrinančiomis priemonėmis ir pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskiru tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018).

Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. gruodžio mėn. įrodymų, kad buvo įrengtos užuolaidos nėra. Vilniaus PN nurodomų paklodžių pakabinimas nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu ir privatumo užtikrinimo garantavimu, be to, ir įrodymų apie tokių paklodžių (papildomų) priskyrimÄ ir įrengimÄ nepateikta. Tad Å¡iuo atveju Vilniaus PN neįrodė, kad sanitariniai mazgai pareiÅ¡kėjo pabuvotose kamerose aptariamu ginčo laikotarpiu buvo atitverti užuolaidomis, t. y.

įrengti tinkamai, - todėl atsižvelgiant į aukščiau paminėtÄ teismų praktikÄ bei pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad naudojantis sanitariniu mazgu, kuris nuo likusios kameros ploto buvo atitvertas tik sienele, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ kalint kamerose Nr. 207 (1 d.), Nr. 135 (4 d.), Nr. 305 (5 d.), Nr. 300 (5 d.), Nr. 286 (19 d.), Nr. 291 (7 d.), Nr. 105 (1 d.), Nr. 279 ir 194 (10 d.), Nr. 347 (2 d.) ir Nr. 288 (1 d.) su kitais asmenimis (iÅ¡ viso 65 dienas), buvo pažeista.

Atsakovo argumentai, kad kamerų duryse esančios riboto matymo akutės bÅ«tinos užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas irt ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje, nepaneigia nustatyto privatumo pažeidimo ir sanitarinių mazgų įrengimo negerbiant elementarios asmens teisės nebÅ«ti stebimam bent asmens higienos procedÅ«rų atlikimo metu. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, kad neveikia ventiliacija, todėl kameras tenka vėdinti per atidarytÄ langÄ .

Vėdinant kamerÄ per atidarytÄ langÄ bÅ«na Å¡alta, galima susirgti. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per atidarytus langus, kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas. Vilniaus PN turto valdymo skyriaus praneÅ¡ime taip pat pažymėta, kad kameros vėdinamos per langus. Kamerų langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Atsižvelgiant į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K yra veikianti laisvės atėmimo įstaiga, o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti Lietuvos higienos norma 134:2015 nenustato reikalavimo sanitarinio mazgo patalpoje įrengti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijÄ , nes tai susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡iuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ .

Dėl higienos normų PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kameros neatitinka higienos normų (buvo kenkėjų, per sienÄ tekėjo vanduo, neÅ¡vari patalynė). Kas kart kai jį perkelia ilgai tenka tvarkytis. Teismas pažymi, kad Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai yra abstraktÅ«s, nekonkretÅ«s. Nepaisant to Vilniaus PN pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktus ginčui aktualiu laikotarpiu, kamerų kuriose ginčo laikotarpiu kalėjo pareiÅ¡kėjas.

Kamerose patikrinimo metu nariautakojų, graužikų ir kitų kenkėjų buvimo vizualiai nenustatyta, LukiÅ¡kių TI-K yra pildomas atliktų profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo darbų žurnalas, kuriame matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K atliekas nuolatinis nariautakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų buvimo pėdsakus atliekamas jų naikinimas. (b. l. 45, 50, 64, 77, 83, 88, 102, 112 ir kt.) Patikrinimo metu nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K gyventojai lovos skalbiniais yra aprÅ«pinami pagal poreikį, patikrinimo metu kamerose patalynė buvo vizualiai Å¡vari, LukiÅ¡kių TI-K yra sudarytas grafikas, pagal kurį numatyta kartÄ per savaitę pakeisti neÅ¡varius lovos skalbinius Å¡variais, tai atitinka HN 134:2015 43 punkto reikalavimÄ , nurodantį, kad lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę (b. l. 46).

MinkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) po panaudojimo yra dezinfekuojami dezinfekavimo kamerose, įstaigoje yra pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracijos žurnalas, kuriame nurodomas dezinfekavimo data, laikas, trukmė, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, dezinfekuotojo paraÅ¡as, tai atitinka HN 134:2015 33 punkto reikalavimÄ , kur nurodyta, kad turi bÅ«ti pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracijos žurnalas, kuriame nurodoma dezinfekavimo data, laikas, trukmė, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, dezinfekuotojo paraÅ¡as.

Kiekviename LukiÅ¡kių TI-K korpuse yra įrengtos patalpos Å¡varaus minkÅ¡tojo inventoriaus laikymui, minkÅ¡tasis inventorius laikomas tam skirtose lentynose. MinkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) buvo tvarkingas, iÅ¡ audinio, tinkamų dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose (b. l. 84, 88). Be to, LukiÅ¡kių TI-K yra parengta bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarka. GyvenamÄ sias patalpas privalo tvarkyti jose apgyvendinti asmenys. Gyvenamųjų patalpų tvarkymui yra iÅ¡duodamos valymo priemonės (Å¡epečiai grindims, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliai, Å¡luostės, kibirai, valikliai).

Todėl Å¡iuo aspektu pripažinti neteisėtų Vilniaus PN veiksmų nėra pagrindo. Dėl užimtumo Skunde pareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad jis nebuvo pakankamai užimtas. Kreipėsi dėl užimtumo į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ Å¾odžiu. Gavo žodinį atsakymÄ , kad teisės aktai nenumato, kiek laiko nuteistieji turi praleisti ne kameroje. PareiÅ¡kėjas teigia, kad toks reguliavimas gali sudaryti galimybę LukiÅ¡kių TI-K piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Vadovaujantis BVK 136 straipsniu, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ organizuoja pataisos įstaigų administracija.

Pagal BVK 57 straipsnio 2 dalį, socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.

Pažymėtina, kad Vilniaus PN atsiliepime į skundÄ nurodė, jog gyvendami sekcijose nuteistieji turi galimybę judėti bei bendrauti su kitais nuteistaisiais, lankyti sporto salę, kompiuterinę klasę, valgyklÄ . Jie turi teisę vaikščioti po lokalinio sektoriaus teritorijÄ , o dienos metu gali iÅ¡eiti į laukÄ (1 tomas, b. l. 37). Darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus PN, iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ nuteistajam, tinkamai įgyvendina socialines reabilitacijos programas, socialinių poreikių tenkinimÄ , užtikrina kultÅ«ros, sporto, kÅ«rybos, saviraiÅ¡kos, mokslo ir kt. renginius bei sudaro sÄ lygas sportuoti, lankyti renginius, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Kitos skunde nurodomos aplinkybės, pamÄ stymai, samprotavimai nėra tokio detalumo, kad galėtų sudaryti savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ svarstyti dėl atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo ir atitinkamai neturtinės žalos kilimo. PareiÅ¡kėjas nurodydamas, kad kažkuri kalinimo sÄ lyga galimai buvo netinkama, nedetalizuoja apskritai, ar Å¡i kalinimo sÄ lyga apskritai susijusi su jo asmeniu, jam reikÅ¡minga, liečianti jo interesus. Dėl neturtinės žalos nustatymo ir jos dydžio Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ .

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumÄ , įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).

Neturtine žala laikoma asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). PareiÅ¡kėjas skunde tiksliai įvardijo konkrečius sveikatos sutrikimus kaip neturtinę žalÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų nematyti, kad dėl nustatytų netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kilusi žala pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatai.

IÅ¡ pateiktos pareiÅ¡kėjos asmens sveikatos kortelės taip pat tokių duomenų nenustatyta, tačiau teismas sutinka, kad neturtine žala laikoma įrodyta pareiÅ¡kėjo apraÅ¡yti dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, pažeminimas (privatumo stoka naudojantis sanitariniu mazgu). Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ne tik į teismo nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimų spektrÄ ir aspektus, bet ir į tai, kad nėra duomenų, jog Vilniaus PN bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

Todėl, įvertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, ir atsižvelgus į nustatytų pažeidimų mastÄ bei trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobÅ«džio bylose, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui priteistina 500 Eur neturtinei žalai atlyginti už nustatytus tinkamų kalinimo sÄ lygų pažeidimus nurodytais sprendime aspektais (duÅ¡o vietos įrengimas neužtikrinant privatumo, ploto trÅ«kumas).

Be to, Å¡is neturtinės žalos dydis nustatytinas ir kumuliatyviai įvertinus iÅ¡ patikrinimo aktų matomų kitų kalinimo sÄ lygų nepakankamÄ užtikrinimÄ (pavieniais atvejais per didelės drėgmės, pelėsio, dirbtinės apÅ¡vietos nepakankamumo), kurios savarankiÅ¡kai nesudarytų pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , tačiau, konstatavus aukščiau nustatytus privatumo ir ploto pažeidimus, į Å¡ias papildomas kalinimo sÄ lygas taip pat atsižvelgtina. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 40000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų.

Dėl to skundo reikalavimai iÅ¡ dalies tenkintini, pripažįstant 2016 m. rugsėjo 16 d. dienÄ , kuriÄ pareiÅ¡kėjui teko mažiau ploto nei numatyta nacionalinės teisės aktų nuostatose dėl vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, ir privatumo sanitariniame mazge 65 dienas neužtikrinimÄ (neteisėti veiksmai), atitinkamai priteisiant jam iÅ¡ Vilniaus PN (kaip LukiÅ¡kių TI-K teisių ir pareigų perėmėjos) 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,  n u s p r e n d ž i a:

 iÅ¡ dalies patenkinti pareiÅ¡kėjo I. M. (I. M.) skundÄ . Priteisti I. M. (I. M.) iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 500,00 EUR (penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ dalį skundo atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .   Teisėja                                                                                                           Jovita Einikienė