efb5fcb7-9cc6-4483-ade0-574221fa480c · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja A                                                                                                                                                                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-322-487/2017                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25157-2015-1                            Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.; (S)         1.2.4.4.2.8.; 1.2.14.1.1.; 2.4.7.; 2.4.8.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 10 d. Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės), Gintaro Dzedulionio, Aleno Piesliako,sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorei Elinai Jagminovaitei,nuteistajam D. L. ir jo gynėjui advokatui Gediminui Milevičiui,iÅ¡teisintajam L. V. ir jo gynėjui advokatui Jonui Skruzdžiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Valento Gritės (toliau – prokuroras) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo:D.

L. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (veika padaryta 2015 m. spalio 31 d.) laisvės atėmimu 4 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (veika padaryta 2016 m. sausio 19 d.) laisvės atėmimu 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, D.

L. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. ir 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas apėmimo būdu subendrintos su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kuri apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir D. L. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® D. L. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. ir 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžius. Bausmės pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo 2017 m. kovo 1 d. D. L. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir priteista iÅ¡ D.

L. 17,75 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.R. S. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ D. L. R. S. priteista 350 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. L. V. pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ iÅ¡teisintas, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), o pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1.D.

L. nuteistas už tai, kad jis, 2015 m. gegužės 1 d., apie 2.30 val., vieÅ¡oje vietoje prie naktinės parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sudavė nukentėjusiajam R. S. kumščiu vienÄ smÅ«gį į veido sritį ir Å¡iam nukritus ant žemės, nukentėjusiajam įspyrė, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys sudavė R. S. ir V. G. nenustatytÄ smÅ«gių skaičių, taip bendrais veiksmais R. S. padarydami nosies žaizdÄ su nosies kaulo lūžiu, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , o V.

G. sukėlė fizinį skausmÄ , tokiu bÅ«du vieÅ¡oje vietoje elgėsi įžūliai, pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ , taip pat nesunkiai sutrikdė R. S. sveikatÄ . Tokiais veiksmais D. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.2. Taip pat D. L. nuteistas už tai, kad jis, 2015 m. spalio 31 d., bÅ«damas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė T. L. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Samsung Galaxy S5 IMEI (duomenys neskelbtini), kurio vertė 491 eurų.

Tokiais veiksmais D. L. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje.3. Taip pat D. L. nuteistas už tai, kad jis, 2016 m. sausio 19 d., bÅ«damas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė virtuvėje padėtÄ T. L. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Samsung Galaxy S5 IMEI (duomenys neskelbtini), kurio vertė 300 eurų. Tokiais veiksmais D. L. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje.4. L. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2015 m. gegužės 1 d., apie 2.30 val., vieÅ¡oje vietoje prie naktinės parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas kartu su D.

L. bei kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, elgėsi įžūliai ir demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, t. y. sumušė išėjusius iÅ¡ naktinės parduotuvės R. S. ir V. G., ko pasėkoje pagal specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 2691/15(01) R. S. buvo padaryta nosies žaizda su nosies kaulo lūžiu, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , o V. G. buvo sukeltas fizinis skausmas, tokiu bÅ«du grupėje iÅ¡ anksto susitarusių asmenų vieÅ¡oje vietoje elgdamiesi įžūliai, vandaliÅ¡kais veiksmais, pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .

Tokiais veiksmais L. V. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.5. Be to, D. L. ir L. V. buvo kaltinami tuo, kad jie 2015 m. gegužės 1 d., apie 2.30 val., vieÅ¡oje vietoje, naktinėje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami kartu, neturėdami teisėto pagrindo atvirai iÅ¡ nukentėjusių R. S. ir V. G. reikalavo nupirkti jiems alaus ir cigarečių, to nepadarius, pagrasino fiziniu susidorojimu, tokiu bÅ«du tyčia aiÅ¡kiai suvokdami savo veiksmų neteisėtumÄ , grasindami panaudoti fizinį smurtÄ , siekė iÅ¡ nukentėjusių gauti turtÄ .

Tokiais veiksmais D. L. ir L. V. buvo kaltinami padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinio skundo argumentai 6. Prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendį, kuriuo D. L., dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje iÅ¡teisintas, kadangi traktuota, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte);

L. V. pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ iÅ¡teisintas, neįrodžius, jog L. V. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), o pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, kadangi nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas) ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo D. L. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, ir skirti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam laisvės atėmimÄ 6 mėnesiams; pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , ir paskirti jam laisvės atėmimÄ 1 metams 3 mėnesiams; pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (veika padaryta 2015 m. spalio 31 d.), ir paskirti jam laisvės atėmimÄ 4 mėnesiams; pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (veika padaryta 2016 m. sausio 19 d.), ir paskirti jam laisvės atėmimÄ 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsniu, D. L. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. ir 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kuri apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir D.

L. paskirti subendrintÄ bausmę - laisvės atėmimÄ 1 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® D. L. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. ir 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžius įskaitytus laikus bei atliktÄ bausmės laikÄ .7. Be to, prokuroras praÅ¡o L. V. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę; pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę; pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , ir paskirti jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

PraÅ¡o minėtas bausmes subendrinti BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies pagrindu, iÅ¡ dalies sudedant, ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimÄ 1 metams, įpareigojant kaltinamÄ jį bÅ«ti namuose nuo 20.00 val. iki 6.00 val., jeigu nėra susiję su darbu ar mokslu ir nekeisti gyvenamosios vietos be leidimo. KardomÄ sias priemones panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.8. Prokuroras taip pat praÅ¡o Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ D.

L. 17,75 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. R. S. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir solidariai iÅ¡ kaltinamųjų priteisti 350 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.9. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai atmetė BK 181 straipsnio nusikaltimo sudėties požymius, aiÅ¡kiai esamus kaltinamų asmenų neteisėtuose veiksmuose. Teismas atvirÄ reikalavimÄ atlikti tam tikrÄ turtinį veiksmÄ , kurio pagrindu kaltinamieji gautų turtinę naudÄ , įvertino, kaip kaltinamųjų praÅ¡ymÄ nukentėjusiesiems, pasirėmęs tik nukentėjusio V.

G. žodžiais, kad buvo praÅ¡oma. Tačiau K. S. ir V. G. ikiteisminio tyrimo metu yra nurodę tokius kaltinamųjų veiksmus, kaip reikalavimÄ , liepimÄ nupirkti kaltinamiesiems alaus ir cigarečių už nukentėjusių pinigus. Teisminio nagrinėjimo metu buvo pavartotas žodis „reikalavo, liepė, pasakė nupirkti...“. Be to, kaltinamieji savo neteisėtus veiksmus, t. y. reikalavimÄ jiems suteikti naudos už nukentėjusių lėšas, aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė įvardindami, kad nukentėję alų ir cigaretes turi jiems nupirkti už savo lėšas.

Nukentėjusiems atsisakius tai padaryti, nurodė, kas Å¡ių laukia išėjus į laukÄ . Tai parodo kaltinamųjų įvertinimÄ situacijos, kad nukentėję, eidami į parduotuvę, kieme matė daugiau jaunuolių, kurių buvimas galėjo abiem kaltinamiesiems suteikti tokiam reikalavimui grasinantį pagrindÄ .10. Prokuroras pažymėjo, kad teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis R. S. aiÅ¡kiai įvardino BK 181 straipsnio dispozicijoje nurodytÄ vienÄ iÅ¡ pagrindų - tai psichinę prievartÄ â€žreikalavo jų teritorijoje nupirkti alaus ir cigarečių“.

Å ie prisiminti žodžiai leidžia manyti, kad susitarimas tarp visų įvykyje dalyvavusių asmenų be teisėto pagrindo gauti naudos akivaizdžiai buvo iÅ¡reikÅ¡tas bent jau konkliudentiniais veiksmais. Todėl teismas, iÅ¡teisindamas kaltinamuosius dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje, nepagrindė, kodėl kaltinamųjų veiksmuose nėra Å¡ių požymių, kaip be teisėto pagrindo panaudojus psichinę prievartÄ siekta gauti naudos sau.

11. Prokuroro nuomone, teismas be pagrindo pašalino iš kaltinimo aplinkybę dėl išankstinio kaltinamųjų susitarimo veikti kartu. Nukentėjusysis R. S. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad ir L. V. reikalavo pirkti tam tikrus daiktus ir rinkosi, nurodydamas, kuriuos daiktus nukentėję privalo nupirkti. Kaip minėta aukščiau, susitarimas veikti buvo paremtas konkliudentiniais veiksmais, t. y. stovintys prie parduotuvės jaunuoliai įvertino atvykusius į parduotuvę asmenis ir nurodę, kad tai jų teritorija, pareikalavo nupirkti alaus ir cigarečių.

Tolesni jaunuolių veiksmai prieÅ¡ nukentėjusius asmenis tik patvirtino akivaizdų nusikalstamos veikos modelį, t. y. sudarant psichologinį grasinantį spaudimÄ , neteisėtai gauti nors ir nedidelės turtinės naudos sau. Ä®vertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus duomenis bei teisminio nagrinėjimo metu patvirtintus apklausiant bei pagarsinus tikslinant aplinkybes duomenis, matyti, kad teismas nepagrįstai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį kaltinamojo L. V. atžvilgiu.

12. Prokuroras skunde nurodė, kad teismas kritiÅ¡kai įvertino J. P. kaltinamųjų pirminį atpažinimo veiksmÄ , tačiau tuos asmenis atpažino ir kiti proceso dalyviai. Nukentėjusysis R. S. teisme iÅ¡samiai apibÅ«dino, kaip atpažino L. V. ir kelis kartus patvirtino tÄ aplinkybę, kad bÅ«tent L. V. buvo kartu su D. L. parduotuvėje, ten reikalavo nupirkti prekių bei vėliau dalyvavo ir lauke, kai grasinimas panaudoti smurtÄ buvo tiesiogiai vykdomas abiejų nukentėjusių atžvilgiu. Teismas, iÅ¡teisindamas L. V., akcentavo aplinkybę, kad nukentėjusysis V. G. neatpažino L. V.. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad, nors procesinis veiksmas su J. P. fiksuotas nevisiÅ¡kai tiksliai, tačiau negali bÅ«ti atmestinas, kadangi ir vienas iÅ¡ nukentėjusių nuosekliai bei tvirtai atpažino L. V., kaip asmenį, dalyvavusį visuose nusikalstamuose veiksmuose.

13. Prokuroras pažymėjo, kad nukentėjusysis V. G. galėjo ir aiÅ¡kiai nematyti L. V., nes pats nurodė, kad reikalavimai nupirkti prekes nukreipti buvo į R. S. ir V. G. tik akimirkai matė kaltinamuosius. Liudytojos praėjus ilgam laiko tarpui galėjo ir neatpažinti per tÄ laikotarpį pasikeitusio kaltinamojo, tačiau kategoriÅ¡ko vertinimo nebuvo ir iÅ¡ liudytojų pusės. Tokiu bÅ«du teismo nemotyvuotas kaltinamojo L. V. iÅ¡teisinimas vertintinas kritiÅ¡kai, todėl Å¡io kaltinamojo atžvilgiu taip pat priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.14.

Prokuroro teigimu, byloje esantys duomenys visiÅ¡kai įrodo, kad D. L. padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 24 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje bei L. V. padarė pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 24 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir byloje yra visi nustatyti nusikaltimų sudėties požymiai, ir jiems pareikÅ¡ti kaltinimai yra pagrįsti.

Todėl, prokuroro nuomone, nuosprendis dėl dalinio D. L. iÅ¡teisinimo ir visiÅ¡ko L. V. iÅ¡teisinimo naikintinas ir kaltinamieji pripažintini kaltais pagal aukščiau nurodytus BK straipsnius.15. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis D. L., iÅ¡teisintasis L. V., jų gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 16. Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.17. Prokuroras nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria D.

L. iÅ¡teisintas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o L. V. iÅ¡teisintas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, o pagal 24 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.17. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ laikantis apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/2008).

18. BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinta iÅ¡skirtinė teismo kompetencija nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais;

įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; neiÅ¡dėstyti teisiniai argumentai dėl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-253/2015).19. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia, esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyti ir neginčytinai įrodyti. Formuojamoje teismų praktikoje nuosekliai laikoma, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių nėra galimybės paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Asmuo kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo gali bÅ«ti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014).

Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

Tuo pačiu pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014).20. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas D. L. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, o L.

V. pagal 24 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 24 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, BPK reikalavimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados pagrįstos ir motyvuotos, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kuriais įrodymais grindžia savo iÅ¡vadas dėl D.

L. kaltės padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 178 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos). Taip pat teismas, išsamiai išanalizavęs duomenis dėl reiškiamų kaltinimų D. L. dėl BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, o L. V. – dėl BK 24 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 24 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo, argumentuotai pasisakė dėl jų vertinimo, kaip nepatikimų, neobjektyvių.

Dėl D. L. iÅ¡teisinimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir L. V. iÅ¡teisinimo pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį 21. BK 181 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitÄ asmenį perduoti turtÄ , suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobÅ«džio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti, grasindamas prieÅ¡ nukentėjusį ar kitÄ asmenį pavartoti fizinį smurtÄ , sunaikinti ar sugadinti jo turtÄ , paskelbti kompromituojančiÄ ar kitokiÄ informacijÄ , kurios atskleidimas nepageidautinas, arba pavartodamas kitokiÄ psichinę prievartÄ .22.

Turto prievartavimo objektas – nuosavybė, papildomas Å¡io nusikaltimo objektas gali bÅ«ti nukentėjusiojo, jo artimųjų gyvybė, sveikata ar kita su nukentėjusiuoju susijusi vertybė, į kuriÄ kėsinamasi nusikaltimu. BK 181 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos – turto prievartavimo – esmė yra neteisėtas reikalavimas, kuris pareiÅ¡kiamas nukentėjusiajam. Reikalavimo esmė – perduoti turtÄ , suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobÅ«džio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti.

Reikalaudamas perduoti turtÄ kaltininkas paprastai nurodo reikalavimo motyvÄ , priežastį, t. y. „mokėti už kažkÄ â€œ. Be to, turto prievartavimo atveju dažniausiai reikalaujama perduoti apibrėžtÄ turtÄ â€“ nurodytÄ pinigų sumÄ ar konkretų daiktÄ . Esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtÄ turtinę naudÄ kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia teise – reikalavimas perduoti turtÄ neturi jokio pagrindo. BÅ«tent juridinio pagrindo nebuvimas yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis.

BK 181 straipsnyje numatytas turto prievartavimas yra formalios sudėties nusikaltimas. Jis laikomas baigtu nuo to momento, kai, grasinant, Å¡antažuojant ar pavartojant kitokiÄ prievartÄ , pateikiamas reikalavimas perduoti turtÄ , teisę į turtÄ arba atlikti konkrečius turtinio pobÅ«džio veiksmus ar nuo jų susilaikyti. Tai reiÅ¡kia, kad nusikalstama veika yra baigta, kai nukentėjusiajam pareiÅ¡kiamos neteisėtos turtinės pretenzijos su grasinimo turiniu ar pavartojant fizinį smurtÄ .23. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaltinamuosius iÅ¡teisino pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį.

Prokuroro nuomone, teismas atvirÄ reikalavimÄ atlikti tam tikrÄ turtinį veiksmÄ , kurio pagrindu kaltinamiesiems bÅ«tų suteikta turtinė nauda, nepagrįstai įvertino kaip praÅ¡ymÄ iÅ¡ kaltinamųjų pusės, adresuotÄ nukentėjusiesiems, pasirėmęs tik nukentėjusiojo V. G. žodžiais, neva buvo praÅ¡oma. Pasak prokuroro, R. S. ir V. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų veiksmus įvardino, kaip reikalavimÄ , liepimÄ nupirkti kaltinamiesiems alaus ir cigarečių už nukentėjusiųjų pinigus.

Nukentėjusiesiems atsisakius tai padaryti, kaltinamieji nurodė, kas Å¡ių laukia išėjus į laukÄ . Pažymėjo, kad teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis R. S. aiÅ¡kiai įvardino BK 181 straipsnio dispozicijoje nurodytÄ vienÄ iÅ¡ pagrindų, tai psichinę prievartÄ , be to, prokuroro nuomone, teismas be pagrindo paÅ¡alino iÅ¡ kaltinimo iÅ¡ankstinio kaltinamųjų susitarimo veikti kartu aplinkybę.24. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , prokuroro apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiesiems iÅ¡sakytas reikalavimas nupirkti cigarečių ir alaus, galėtų bÅ«ti vertinamas kaip reikalavimas atlikti turtinio pobÅ«džio veiksmus, tačiau toks reikalavimas nupirkti alaus ir cigarečių už nukentėjusiųjų pinigus, o nukentėjusiesiems atsisakius tokį reikalavimÄ Ä¯vykdyti, net ir nurodžius, kas jų laukia lauke ( turint omenyje, kad, išėjus iÅ¡ parduotuvės, nukentėjusiesiems bus blogai) nesudaro pakankamo pagrindo tvirtinti, jog buvo padaryta BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika.

25. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ kaip turto prievartavimÄ pagal BK 181 straipsnį, neturi reikÅ¡mės, ar kaltininko nukentėjusiajam iÅ¡sakytas neteisėtas reikalavimas galės bÅ«ti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. BÅ«tent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2007, Nr. 2K-346/2008, Nr. 2K-93/2010, 2K-203/2011, 2K-163/2012).26.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiesiems iÅ¡reikÅ¡tas grasinimas, jog išėjus į laukÄ , jiems bus blogai, negali bÅ«ti vertinamas kaip realus pavojus. Nukentėjusysis R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad reikalavimÄ nupirkti alaus ir cigarečių, suprato kaip juokÄ . Nukentėjusysis V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad tokius žodžius, kad „kai jie iÅ¡eis, turės problemų“, suprato, kaip grasinimÄ sumuÅ¡ti, tuo pačiu juos vertino kaip pajuokavimÄ .27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų R.

S. ir V. G. teisme duotus parodymus, jog nukentėjusieji jiems pasakytÄ frazę, jog, išėjus į laukÄ , jiems bus blogai, įvertino kaip juokÄ /pajuokavimÄ , o ne realų grasinimÄ susidoroti, nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes (trumpas pokalbis, pasiÅ¡alinimas iÅ¡ parduotuvės iÅ¡ karto po grasinimo iÅ¡sakymo, grasinimo intensyvumas bei pobÅ«dis) įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių duomenų pagrindu padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiesiems iÅ¡sakytas teiginys rodė ne jį iÅ¡sakiusio asmens siekį paveikti nukentėjusiuosius taip, kad jie elgtųsi prieÅ¡ savo valiÄ , o tik tai, kad atsisakymas vykdyti reikalavimÄ sukėlė asmens, iÅ¡sakiusio reikalavimÄ , nepasitenkinimÄ , kurį jis iÅ¡reiÅ¡kė grasinimu ir kuris pagrįstai apylinkės teismo įvertintas, kaip vėliau prasidėjusių chuliganiÅ¡kų veiksmų užuomazga.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, jog nukentėjusieji buvo verčiami perduoti turtÄ ar atlikti kitokius turtinio pobÅ«džio veiksmus.

28. Prokuroras skunde nurodė, kad iÅ¡ kaltinamųjų veiksmų, kai jie, panaudodami psichinę prievartÄ , reikalavo iÅ¡ nukentėjusiųjų jų teritorijoje nupirkti alaus ir cigarečių, spręstina, kad visi įvykyje dalyvavę asmenys buvo susitarę be teisėto pagrindo gauti naudos, susitarimas matyti iÅ¡ jų konkliudentinių veiksmų.29. Å is apeliacinio skundo argumentas atmestinas. Byloje neabejotinai nustatyta, kad D. L. iÅ¡sakė nukentėjusiesiems reikalavimÄ nupirkti jam alaus ir cigarečių.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog parduotuvėje kartu su D. L. buvo ir L. V., todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tarp jų galėjo būti koks nors susitarimas kartu veikti nusikalstamai - iš nukentėjusiųjų reikalauti nupirkti alaus ir cigarečių. Tuo labiau, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog L. V. būtų išsakęs grasinimus nukentėjusiesiems ar veikęs kartu su D. L., kai šis išsakė reikalavimus nukentėjusiųjų atžvilgiu.

Tiek nukentėjusysis V. G., tiek R. S. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jie geriau prisiminė įvykio aplinkybes, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nupirkti cigarečių ir alaus reikalavo tik vienas vaikinas, tai D. L., tuo tarpu kitas vaikinas nieko nesakė, tik stovėjo Å¡alia. Todėl nebuvo pagrindo teigti, kad L. V. galėjo kokiu nors bÅ«du prisidėti prie D. L. veiksmų. Visgi D. L. reikalavimas nupirkti alaus ir cigarečių, o, nukentėjusiesiems nesutikus, iÅ¡reiÅ¡kiant nepasitenkinimÄ , pagrasinimas nukentėjusiesiems, kad, išėjus į laukÄ , jiems bus blogai, nelaikytinas vertimu perduoti turtÄ ar atlikti kitokius turtinio pobÅ«džio veiksmus BK 181 str. nusikalstamos veikos sudėties kontekste.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡teisino D. L. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, o L. V. pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl L. V. iÅ¡teisinimo pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ 30. Prokuroras apeliaciniame skunde argumentavo, kad nukentėjusysis R. S. teisme iÅ¡samiai apibÅ«dino požymius, pagal kuriuos atpažino L.

V., ir kelis kartus patvirtino tÄ aplinkybę, kad bÅ«tent L. V. buvo kartu su D. L. parduotuvėje, ten reikalavo nupirkti prekių bei vėliau dalyvavo ir lauke, kai grasinimas panaudoti smurtÄ buvo tiesiogiai vykdomas abiejų nukentėjusių atžvilgiu.

31. Å is skundo argumentas atmestinas. Kaip matyti iÅ¡ R. S. teisme duotų parodymų, nukentėjusysis R. S. teigė, jog D. L. tikrai yra vienas iÅ¡ dviejų vaikinų, kurie buvo parduotuvėje, o dėl L. V. - tiksliai negalėjo pasakyti. Be to, nukentėjusysis R. S. nurodė, kad jam smÅ«gį į nosį sudavė D. L., taip pat buvo suduoti smÅ«giai į nugarÄ , galvos sritį, smÅ«gių buvo daug, juos galėjo suduoti kaltinamasis. KÄ lauke darė L. V. - neprisiminė, tačiau manė, jog ir jis taip pat mušė.

             32. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik nukentėjusiojo R. S. nurodyta aplinkybė, kad įvykio vietoje buvo ir L. V. bei nukentėjusiojo manymas, kad prieš jį galėjo smurtauti ir L. V., nėra pakankami L. V. kaltės įrodymai, kadangi nukentėjusysis L. V. veiksmų lauke nematė, nepatvirtino, jog jis būtų matęs, kad prieš jį būtų smurtavęs L. V.. L. V. paneigė, jog nurodytu laiku buvo įvykio vietoje. Nukentėjusysis V. G. teisme parodė, kad neatsimena, ar kaltinamieji dalyvavo muštynėse.

Vienas vaikinas buvo panaÅ¡us į D. L.. L. V. įvykio vietoje tikriausiai nematė. Teisme apklausta liudytoja J. P. parodė, kad ji įvykio vietoje galimai matė D. L., L. V. neatsimena. Liudytoja K. L. teisme taip pat parodė, kad D. L. yra panaÅ¡us į vienÄ iÅ¡ vaikinų, kurie dalyvavo muÅ¡tinėse, L. V. ji neatsimena. Liudytoja taip pat nurodė, kad kaltinamuosius galėjo matyti rajone, kuriame gyvena ketverius metus. Tokie nukentėjusiųjų ir liudytojų teismo posėdžio metu duoti parodymai neleidžia daryti neabejotinos iÅ¡vados apie L.

V. dalyvavimÄ kartu su D. L., padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nukentėjusysis R. S. asmens parodymo atpažinti metu ir nurodė, kad atpažįsta L. V. (t. 1, b. l. 67-69), sprendžiant iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų teisme, nukentėjusysis negalėjo patvirtinti, jog L. V. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Todėl vien ta aplinkybė, kad L. V. nurodytu metu galimai buvo nusikaltimo vietoje, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis dalyvavo, padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

33. Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai, iÅ¡naudojus visas objektyvias galimybes, nepavyksta jų paÅ¡alinti. Nei nukentėjusieji, nei liudytojai negalėjo patvirtinti, kad L. V. dalyvavo kartu su D. L. nusikalstamų veikų daryme. Nukentėjusiojo R.

S. parodymai dalyje dėl L. V. elgesio nebuvo nuoseklÅ«s, jis galėjo sÄ Å¾iningai klysti dėl asmens. Nagrinėjamu atveju patikimų, neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog L. V. dalyvavo nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padaryme, byloje nėra. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡teisino L. V. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, kadangi nenustatyta, jog jis dalyvavo, padarant minėtas nusikalstamas veikas.

             34. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, prokuroras, gi, vadovaudamasis tik prielaidomis, deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendžio vertinimu, nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu reiktų panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ nuosprendį.

Pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pasisakyta dėl visų byloje surinktų įrodymų vertinimo. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį sprendimÄ , nei tikėjosi prokuroras, savaime nereiÅ¡kia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai, t. y. kad bylos aplinkybės iÅ¡nagrinėtos neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.35.

Vilniaus apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas iÅ¡ D. L. valstybės naudai priteisti 50,14 eurų valstybės garantuojamų teisinės pagalbos iÅ¡laidų.36. Å ioje byloje apeliacinės instancijos teisme gynėjas advokatas Gediminas Milevičius nuteistajam D. L. buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies, kurioje imperatyviai nurodyta, jog nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, pagrindu. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ ir įstatymuose įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ .

Atsižvelgtina ir į tai, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundÄ nuteistųjų padėtį sunkinančiais pagrindais. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ D. L. atmetamas.              37. Remiantis iÅ¡dėstytu, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, prokuroro apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Valento Gritės apeliacinį skundÄ . Teisėjai             Jolanta Čepukėnienė                                                                                                                             Gintaras Dzedulionis                                                                                                                                                                                                                                               Alenas Piesliakas                                                                                                                    Â