efb4fba2-cd35-4310-a549-ae357e2463f1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 20 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė, sekretoriaujant Odetai Bielskytei, dalyvaujant ieÅ¡kovės užsienio bendrovės „ERGO Insurance“ SE, veikiančios per „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialÄ , atstovei teisininkei B. P., atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei teisininkei V. P., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ atstovui teisininkui D. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės užsienio bendrovės „ERGO Insurance“ SE, veikiančios per „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialÄ , patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

1. IeÅ¡kovė užsienio bendrovės „ERGO Insurance“ SE, veikianti per „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 812,48 Eur turtinei žalai atlyginti, 6 procentų metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 5 d. A. K. sudarė su ieÅ¡kove transporto priemonės draudimo sutartį Nr. 851-0547555, kuria laikotarpiui nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. buvo apdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigÅ«nai 2017 m. kovo 13 d. gavo praneÅ¡imÄ , kad DzÅ«kų g. 20, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieÅ¡kovės apdrausta transporto priemonė. PareigÅ«nams nuvykus nurodytu adresu, transporto priemonės valdytos S. K. paaiÅ¡kino, kad jis įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje esančiÄ duobę. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. kovo 20 d. nutarime Nr. AV2-659 Dėl administracinio teisės nusižengimo teisenos nutraukimo nurodoma, kad S. K. veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių.

3. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, kad transporto priemonės savininko nuostoliai dėl Å¡io eismo įvykio sudaro 862,79 Eur, todėl ieÅ¡kovė, vykdydama draudimo sutarties sÄ lygas, iÅ¡mokėjo transporto priemonės savininkei 812,48 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir turi atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos padarymÄ atsakingÄ asmenį – Vilniaus miesto savivaldybę. Vilniuje esanti DzÅ«kų gatvė, kurioje įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl prižiÅ«rėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismÄ Å¡iame kelyje privalo atsakovė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalį, žalÄ , padarytÄ , dėl kelio sugriuvimo ar kitokių jo trÅ«kumų privalo atlyginti kelio savininkas (valdytojas), jei neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės. Žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trÅ«kumų, t. y. statinio trÅ«kumų. Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ , kad jie bÅ«tų tinkami transporto priemonių eismui ir atitiktų saugaus eismo reikalavimus.

Neatlikus teisės aktais nustatytų reikalavimų atsakovei taikytina civilinė atsakomybė.

4. Administracinėje byloje apie eismo įvykį užfiksuota, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis. AnalogiÅ¡ki ir kiti (papildomi) Å¡ios transporto priemonės sugadinimai užfiksuoti ir ieÅ¡kovės darbuotojui atlikus pateiktos transporto priemonės apžiÅ«rÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė, mokėdama draudimo iÅ¡mokÄ , atsižvelgė, įvertino ir pritaikė keičiamos detalės nusidėvėjimÄ (70 procentų naujos detalės vertės), todėl iÅ¡mokėtina suma sumažinta 50,31 Eur suma.

5. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateiktame atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

6. Nurodo, kad atsakovė neginčija fakto, jog ji yra ginčo kelio savininkė, tačiau ji negali bÅ«ti laikoma atsakinga už dėl kelio trÅ«kumų kilusiÄ Å¾alÄ . Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) suteikia savivaldybėms teisę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų teikimu, o Å¡iuo konkrečiu atveju – su vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymu, tiesimu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims.

Atsakovė 2011 m. gruodžio 29 d. sutartimi Nr. A72-2191(3.1.36-UK) su trečiuoju asmeniu UAB „Grinda“ sudarė darbų atlikimo sutartį, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus (sutarties 1 punktas). Darbų atlikimo sutartis buvo sudaryta vykdant atsakovei, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkui tenkančių pareigÄ užtikrinti gatvių tinkamÄ bÅ«klę bei priežiÅ«rÄ .

Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį, pastato, statinio ar kitos konstrukcijos savininkas gali įrodyti, kad atsakingas už žalÄ asmuo yra kitas. Juo gali bÅ«ti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebÅ«tų įregistruotos vieÅ¡ajame registre. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad jei vieÅ¡ajame registre įregistruotas statinio savininkas įrodo, kad atsakingas už žalÄ iÅ¡ tikrųjų yra kitas asmuo, kuris faktiÅ¡kai valdo daiktÄ , savininko atsakomybės prezumpcija gali bÅ«ti paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

7. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ 2012 m. gegužės 7 d. pasirašė SusitarimÄ Nr. A72-524(3.136-UK) „Dėl 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.136-UK) pakeitimo, kuriuo į 2011 m. gruodžio 29 d. sutartį buvo įtrauktas papildomas 4.2.10 punktas, nustatantis, kad rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ ; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, Å¡alinti (taisyti) nedelsiant (...).

Taip pat susitarimu nustatyta, jog rangovas nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyse valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. Sutartimi ir susitarimu atsakovė perdavė trečiajam asmeniui Vilniaus miesto gatves, tarp jų ir DzÅ«kų gatvę, valdyti visÄ sutarties galiojimo laikotarpį (nuo 2011 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 29 d.), todėl trečiasis asmuo turėjo visas galimybes daryti Å¡ioms gatvėms Å«kinį bei fizinį poveikį, bÅ«tent trečiasis asmuo turėjo pareigÄ vykdyti nuolatinę gatvių priežiÅ«rÄ pagal sutarties, susitarimo ir įstatymų reikalavimus privalėjo veikti ne tik pagal atsakovės nurodymus, bet ir reguliariai tikrinti gatvės bÅ«klę, nustatyti defektus.

Iš sutarties nuostatų matyti, kad UAB „Grinda“ įsipareigojo ne išimtinai laukti savivaldybės nurodymų prieš imantis bet kokių jos kompetencijai priskirtų veiksmų, tačiau atvirkščiai – vykdyti sutartyje ir jos prieduose nurodytus darbus o jau juos atlikus – atsiskaityti atsakovei.

8. Atsakovė nepadarė neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie galėtų lemti žalos atsiradimÄ automobiliui įvažiavus į duobę DzÅ«kų gatvėje; ieÅ¡kovė neįrodė, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė atsakovės darbuotojų nerÅ«pestingumas ir neatidumas organizuojant gatvių priežiÅ«rÄ .

9. Byloje nėra tinkamai įrodytas žalos dydis. IeÅ¡kovė į bylÄ nepateikė jokių žalos paskaičiavimų ir sÄ matų, į bylÄ taip pat nėra pateiktas ginčo transporto priemonės techninės apžiÅ«ros talonas, kuris įrodytų, kad nurodyta transporto priemonė buvo techniÅ¡kai tvarkinga ir galėjo dalyvauti vieÅ¡ajame eisme. Byloje nėra įvykio vietos nuotraukų, kurių pagrindu bÅ«tų galimybė įvertinti kelio kokybę įvykio metu, nėra pateiktos ir apgadinto automobilio nuotraukos, todėl neaiÅ¡ku, kokie tiksliai pažeidimai padaryti ir ar apskritai konkretus automobilis buvo apgadintas.

10. Nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir galimos kilusios žalos, kadangi atsakovė apskritai neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Be to, žala galimai kilo ir dėl paties automobilio vairuotojo kaltės. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdariai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties, todėl darytina išvada, jog vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos, kas yra nustatyta ir CK 6.282 straipsnio 1 dalyje.

11. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti.

12. Nurodo, kad nesutinka su atsakovės nurodytais argumentais esÄ sutarties pagrindu UAB „Grinda“ tapo atsakovei priklausančio turto (kelių) valdytoja. Pažymi, kad pagal vieningÄ Vilniaus apygardos teismo praktikÄ , 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) ir 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu Nr. A72-524(3.136-UK) „Dėl 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.136-UK) pakeitimo, pagrindu trečiajam asmeniui nebuvo perduotas kelių ir gatvių valdymas.

13. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju žala kilo dėl ginčo transporto priemonės vairuotojo, kuris nesilaikė pareigos stebėti kelio dangÄ ir neįsitikino, ar kelyje nėra kliūčių. Juo labiau, kad iÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad eismo įvykis įvyko tamsiuoju paros metu. Be to, ieÅ¡kovė visiÅ¡kai neįrodinėja priežastinio ryÅ¡io tarp žalos ir atsakovės galimai neteisėtų veiksmų. Trečiasis asmuo taip pat atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovės apskaičiuotos žalos dydis patvirtina tik galimÄ ginčo automobilio remontÄ , tačiau byloje nėra įrodymų, kad visi minėto automobilio sugadinimai yra ieÅ¡kovės nurodyto eismo įvykio pasekmė. Pažymi, kad tiek policijos pareigÅ«nai, tiek pats ginčo automobilio vairuotojas nurodė, kad po įvykio buvo sugadintas tik automobilio bamperis.

14. Savivaldybė netinkamai aiÅ¡kina sutarties nuostatas, nurodydama, kad trečiajam asmeniui buvo perduota gatvių valdymo teisė. Pagal sutartį, visi remonto darbai yra atliekami tik pagal užsakovo nurodymus (sutarties 3.3 punktas), kiekvienu atveju pateikiant specialiÄ užsakymo formÄ . IÅ¡ sutarties nuostatų visumos yra aiÅ¡ku, kad UAB „Grinda“ nėra gatvių valdytojas, o tik jų techninis prižiÅ«rėtojas. Dėl nurodytos sutarties aiÅ¡kinimo jau ilgÄ laikÄ kyla ginčai ir teismai tÄ pačiÄ sutartį vertina skirtingai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 iÅ¡samiai pasisakė dėl nurodytos sutarties ir iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagal sutartį UAB „Grinda“ netapo gatvių valdytoja.

15. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus – nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovės ne 6 procentų, o 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė posėdžio metu palaikė atsiliepimo argumentus, papildomai nurodė, kad nėra aišku, kodėl po eismo įvykio buvo remontuojama ginčo transporto priemonės bagažinė ir įlipimo / išlipimo rankenos. Trečiasis asmuo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytus argumentus k o n s t a t u o j a : II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

16. Byloje kilo ginčas dėl tinkamo atsakovo ir prašomos priteisti žalos dydžio, taip pat dėl vairuotojo kaltės dėl įvykusio eismo įvykio (ne) buvimo. Ginčo santykiai nagrinėjami vadovaujantis CK XXII skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę.

17. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė iÅ¡davė A. K. transporto priemonių draudimo liudijimÄ Nr. 851-0547555, kurio pagrindu, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. buvo apdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) IÅ¡ teismui pateiktos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato raÅ¡to Nr. 10R-33468635-17 duomenų nustatyta, kad 2017 m. kovo 13 d. 1 val. 26 min. DzÅ«kų gatvėje, Vilniuje, įvykusio eismo įvykio metu, automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavus į kelyje esančiÄ duobę, buvo apgadintas Å¡io automobilio priekinis bamperis.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. AV2-659 administracinio nusižengimo byla dėl nurodyto eismo įvykio nutraukta nesant administracinio nusižengimo požymių. Tyrimo metu nustatyta, kad nurodyto eismo įvykio metu automobilio vairuotojas nepadarė Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

18. Ginčo automobilio valdytojas 2017 m. kovo 14 d. pateikė ieÅ¡kovei praÅ¡ymÄ atlyginti transporto priemonei padarytÄ Å¾alÄ , kuriame nurodė, kad 2017 m. kovo 13 d., 1 val. 15 min. jis ginčo automobiliu važiavo DzÅ«kų gatve, važiavo saugiu greičiu paskui kitÄ transporto priemonę, kelio danga buvo drėgna. Ginčo automobilio valdytojas paaiÅ¡kino, kad priekyje važiuojanti transporto priemonės staiga sustojo, dėl ko jis irgi buvo priverstas stabdyti savo vairuojamÄ transporto priemonę. Nurodė, kad stabdydama, ginčo transporto priemonė pataikė į pažeistÄ kelio dangos vietÄ , dėl ko pakito transporto priemonės svorio centras – iÅ¡ pradžių jis teko priekinei pakabai, o vėliau smÅ«gį gavo ir galinė pakaba, dėl ko buvo apgadintas ginčo transporto priemonės priekinis bamperis ir automobilio važiuoklės dalis, pakaba.

19. Dėl eismo įvykio metu padarytų automobilio sugadinimų ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo savo draudėjui 812,48 Eur sumÄ , kuri buvo apskaičiuota iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „RemArtas“ pateiktoje sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytos 862,79 Eur sumos už ginčo automobilio remontÄ atėmus 50,31 Eur, t. y. 70 procentų nusidėvėjimÄ už ginčo transporto priemonės dėvėtos detalės pakeitimÄ nauja. IÅ¡ bylos duomenų taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovė siuntė atsakovei raginimÄ atlyginti jos patirtus nuostolius. Dėl atsakingo už žalÄ asmens 20. Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens.

21. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas). Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, vieÅ¡ame registre nurodomas kaip jų savininkas (valdytojas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali bÅ«ti ne tik asmuo, valdantis daiktÄ nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas.

Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiÅ¡kai spręsti dėl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo Å¡iam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Siekdamas paneigti valdymo prezumpcijÄ , vieÅ¡ajame registre nurodytas statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos savininkas privalo įrodyti, kad kitas asmuo savarankiÅ¡kai įgyvendina tokio statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymÄ .

22. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nurodo, kad kelio, dėl kurio defektų buvo padaryta žala ieÅ¡kovės apdraustam automobiliui, valdymÄ 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pagrindu ji yra perdavusi rangovei UAB „Grinda“. Minėtos sutarties 1.1 punktu UAB „Grinda“ (rangovė) įsipareigojo pagal atsakovės (užsakovo) užsakymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, o atsakovė įsipareigojo už Å¡iuo darbus sumokėti Sutartyje nustatyta tvarka.

Sutarties dalyku yra Sutartyje nurodytų gatvių kelio dangos remontas ir priežiÅ«ra. 23. 2012 m. gegužės 7 d. atsakovė ir UAB „Grinda“ pasirašė susitarimÄ Nr. A72-524( 3.1.36-UK) dėl 2011 m. lapkričio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo, kuria sutartis buvo papildyta 4.2.10 punktu, nustatančiu, kad rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ . Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, Å¡alinti (taisyti) nedelsiant ir apie Å¡iÄ aplinkybę informuoti užsakovÄ .

Rangovas po sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių kelių bÅ«klės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iÅ¡ užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui arba reikalauti, kad rangovas sumokėtų užsakovui kompensacijÄ .

24. Dėl 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutarties yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad UAB „Grinda“ (pirmiau nurodytoje sutartyje įvardijama rangove) įsipareigojo pagal užsakovės (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) nurodymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Å iaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontÄ bei priežiÅ«rÄ , o užsakovė įsipareigojo už nurodytus darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1.1 punktas); darbai atliekami pagal užsakovės pateiktÄ rangovei užsakymÄ ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus (Sutarties 2.3 punktas).

Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiÅ¡kai valdyti, prieÅ¡ingai – pirmiau nurodytuose sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiÅ«ros pobÅ«džio darbų atlikimÄ , t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiÅ«ra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymÄ , bÅ«tent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus.

Å ios Sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Slucko gatvės valdytoja ir dėl Å¡ios gatvės konstrukcinių trÅ«kumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė savivaldybė. Taikant pirmiau nurodytÄ valdytojo kriterijų, kad sudaryta sutartimi kitam asmeniui turi bÅ«ti perduota statinio, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, o ne tik techninės priežiÅ«ros teisė, aplinkybė, kad rangovas veikia pagal užsakovo nurodymus, įrodo, kad statinio valdymas rangovui neperėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

25. Kasacinio teismo praktika plėtojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad 2016 m. balandžio 16 d. kasacinio teismo nutartyje pateiktas atsakovių 2011 m. sausio 25 d. sudarytos darbų atlikimo sutarties aiškinimas ir nustatyta šia sutartimi savivaldybės perduotų UAB „Grinda“ teisių apimtis šios bylos aspektu vertintini kaip teismo precedentas. 2011 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutartimi statinio – Dariaus ir Girėno gatvės Vilniuje – valdymas atsakovei UAB „Grinda“ neperėjo ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos pagal CK 6.266 straipsnį turi atsakyti jos savininkė – Vilniaus miesto savivaldybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

Pabrėžtina, kad Å¡ios bylos faktinės aplinkybės yra beveik identiÅ¡kos kasacinio teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartimi iÅ¡nagrinėtos bylos aplinkybėms, todėl Å¡i kasacinio teismo nutartis turi precedento galiÄ nagrinėjamoje byloje. 26. 2012 m. gegužės 7 d. susitarimo nuostatos turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos visos Sutarties kontekste, sistemingai, vertinant tikruosius Å¡alių ketinimus. Darbų atlikimo sutartimi atsakovė ir UAB „Grinda“ susitarė, kad rangovė atliks gatvių priežiÅ«rÄ ir remontÄ .

Sistemingai įvertinus Sutarties nuostatas, darytina išvada, kad ginčo kelio valdymo teisė nebuvo perduota UAB „Grinda“. Susitarimu nebuvo pakeistos esminės Sutarties aplinkybės – darbai ir toliau turėjo būti atliekami užsakovės užsakymu, o apie atliktus skubius darbus UAB „Grinda“ turėjo informuoti atsakovę.

27. Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, atsakovės argumentai dėl valdymo teisės perdavimo trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ pripažintini teisiÅ¡kai nepagrįstais (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Dėl automobilio vairuotojo atsakomybės už žalos atsiradimÄ 28. Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodo, kad žalos dydis turėtų bÅ«ti mažinamas, kadangi žala atsirado dėl transporto priemonės valdytojo didelio neatsargumo. Nurodo, kad byloje nėra duomenų apie automobilio važiavimo greitį eismo įvykio metu, taip pat nėra duomenų apie eismo įvykio vietovės reljefÄ , matomumÄ , meteorologines sÄ lygas.

29. CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

30. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ginčo transporto priemonės valdytojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. 2017 m. kovo 20 d. nutarime dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo nurodoma, kad įvykio vietÄ atvykęs policijos pareigÅ«nas savo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir ieÅ¡kovės draudėjas, t. y., kad žala automobiliui padaryta dėl kelio duobės – eismo įvykio aplinkybės yra konstatuotos kompetentingų valstybės pareigÅ«nų parengtuose dokumentuose.

31. Atsakovė ir trečiasis asmuo, pateiktame atsiliepime nurodę, kad žala turi bÅ«ti mažinama vadovaujantis CK 6.282 straipsnio pagrindu, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių automobilio vairuotojo didelį neatsargumÄ (CPK 178 straipsnis). Atsakovės ir trečiojo asmens dėstomi argumentai yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nekonkretÅ«s, nenurodoma, kokiu bÅ«du Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė automobilio vairuotojo neatsargumas, o teiginiai esÄ vairuotojas galėjo virÅ¡yti leistinÄ greitį nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad automobilio vairuotojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių, o atsakovė ir trečiasis asmuo, nesutikdami su tuo, nepateikė jokių ieškovės nurodomas aplinkybes paneigiančių įrodymų, išreiškė tik pasvarstymus ir samprotavimus. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad automobilis įvažiavo į duobę savaime nereiškia, kad jo valdytojas viršijo greitį. Kelio valdytojas privalo užtikrinti, kad kelyje nebūtų trūkumų, be kita ko, ir duobių.

Eismo dalyviai neturi pareigos kiekvienu atveju rinktis itin maÅ¾Ä automobilio greitį, tikėdamiesi, kad, kelyje bus duobių. Teismas sutinka su ieÅ¡kovės argumentais, kad vairuotojo galimybes pasirinkti automobilio greitį, staigiai keisti važiavimo kryptį, riboja kitų eismo dalyvių saugumas, ypač – mieste, kur eismas paprastai yra pakankamai intensyvus. Vadovaujantis tuo kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad žalai atsirasti turėjo įtakos didelis nukentėjusiojo asmens (automobilio vairuotojo) neatsargumas.

32. Pažymėtina, kad trečiojo asmens nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra aktuali nagrinėjamoje byloje, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas trečiojo asmens cituojamus iÅ¡aiÅ¡kinimus pateikė bylose, kuriose buvo nagrinėjamas klausimas dėl savivaldybės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį, o nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas savivaldybei, kaip statinio valdytojai (CK 6.266 straipsnis), taigi, nėra visų sÄ lygų taikyti teismo precedentÄ , nes bylos nėra analogiÅ¡kos (dėl precedento taikymo žiÅ«rėti pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2012). Dėl patirtos žalos dydžio 33. Atsakovė ir trečiasis asmuo kvestionuoja patirtos žalos dydį teigdami, kad dalis atliktų darbų nebuvo įvykio pasekmė. IeÅ¡kovė, įrodinėdama eismo įvykio metu patirtos žalos dydį, pateikė į bylÄ Transporto priemonės apžiÅ«ros – defektų aktÄ , ginčo transporto priemonės sÄ matÄ , 2017 m. liepos 21 d.

UAB „RemArtas“ iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 862,79 Eur sumai ir praneÅ¡imÄ dėl žalos atlyginimo. IÅ¡ teismui pateiktos ginčo automobilio sÄ matos matyti, kad remonto metu atlikti papildomi darbai su transporto priemonės įlipimo / iÅ¡lipimo rankena ir bagažinės skyriaus apdaila yra susiję su transporto priemonės kėbulo darbais ir sudaro santykinai maÅ¾Ä Å¡ių darbų dalį. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad nurodyti darbai yra neatsiejamai susiję su kitais atliktais ginčo transporto priemonės remonto darbais.

Pažymėtina, kad atsakovė ir trečiasis asmuo, teigdami, kad nurodyti darbai yra nebÅ«tini ir nesusiję su eismo įvykiu, apsiribojo formalaus pobÅ«džio teiginiais ir nepateikė įrodymų, kad Å¡ie darbai nebuvo reikalingi (CPK 179 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad remonto metu nebuvo keičiamos ginčo transporto priemonės įlipimo / iÅ¡lipimo rankenos ir bagažinės detalės, kas taip pat lemia iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių automobilio dalių darbai buvo neatsiejamai susiję su kitais ginčo automobilio remonto darbais.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad atsakovės ir trečiojo asmens argumentai dėl nurodytų darbų nepagrįstumo yra teisiškai nepagrįsti.

34. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 812,48 Eur nuostoliams atlyginti yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas.

35. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (812,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. vasario 25 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo tenkinamas CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu. Dėl bylinėjimosi išlaidų 36. Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).

37. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ Å¡alių nepriteistinos, kadangi jos nevirÅ¡ija 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, ieÅ¡kovei „ERGO Insurance“ SE, j. a. k. 10017013, veikiančiai per „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialÄ , j. a. k. 302912288, 812,48 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2020 m. vasario 25 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Renata Kasimovienė