efb468ee-c3d2-452e-b73e-fb6832a202f1 · Å iaulių apygardos teismas



Civilinė byla Nr. e2A-374-1042/2023

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00865-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 3.3.1.14

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 4 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantų (atsakovų) S. T. ir L. R. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2023 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-137-1135/2023 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BUAB) „N. r.“ ieÅ¡kinį atsakovams S. T. ir L. R. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė BUAB „N. r.“ prašė solidariai iÅ¡ atsakovės S. T. ir atsakovo L. R. priteisti 15 416,24 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. metines procesines palÅ«kanas ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė (jos atstovas) nurodė, kad atsakovė S. T. bÅ«dama įmonės vadove ir atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , dirbo nerÅ«pestingai, nekvalifikuotai, pažeidė fiduciarines pareigas bendrovei, 2018 m. kovo 1 d. pasirašė statybos darbų triÅ¡alę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 19 d. bendrovės nekilnojamojo turto (patalpų) pirkimo-pardavimo sutartį, kurių pagrindu, atlikus mokestinį patikrinimÄ , buvo konstatuota, kad bendrovė padarė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatų pažeidimus ir dėl to bendrovei buvo papildomai priskaičiuota 27 208,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), paskirta 8 162,00 Eur PVM bauda ir apskaičiuoti 7 254,24 Eur delspinigiai, bendrai – 42 624,24 Eur mokestinės nepriemokos suma.

Atsakovas L. R., bÅ«damas vieninteliu bendrovės akcininku ir de facto vadovu, pažeidė fiduciarines pareigas bendrovei organizuodamas darbus triÅ¡alės statybos darbų sutarties pagrindu, įpareigodamas atsakovę S. T. sudaryti patalpų pirkimo-pardavimo sutartį konkrečiomis sÄ lygomis (kaina ir atsiskaitymo tvarka). Pažymėjo, kad Å iaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi UAB „N. r.“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, o 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtinti BUAB „N. r.“ kreditorių 58 746,56 Eur finansiniai reikalavimai.

Didžioji dalis VMI kreditorinio reikalavimo susideda iÅ¡ papildomai bendrovei apskaičiuoto 27 208,00 Eur PVM, 8 162,00 Eur PVM baudos ir 7 254,24 Eur PVM delspinigių. VMI, atlikusi patikrinimÄ , nustatė, kad bendrovei priklausė administracinės patalpos, kurių unikalus numeris buvo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovė 2018 m. kovo 1 d. sudarė triÅ¡alę statybos darbų sutartį dėl minėtų patalpų remonto. Atlikus patalpų remontÄ , 2019 m. liepos 19 d. buvo sudaryta patalpų pirkimo-pardavimo sutartis.

Atlikdama remonto statybos darbus patalpose, bendrovė 2019 m. liepos mėn. PVM deklaracijoje į PVM atskaitÄ nepagrįstai įtraukė 27 208,00 Eur pirkimo PVM už statybos remonto paslaugas, kurios nebuvo skirtos PVM apmokestinamų prekių tiekimui. Bendrovė patalpas remontavo pirkdama statybos paslaugas, pasinaudojo PVM atskaita, tačiau remonto darbų nelaikė patalpų esminiu pagerinimu ir vėliau pardavė šį nekilnojamÄ jį turtÄ kaip senus pastatus, neapmokestindama PVM.

3. Atsakovai S. T. ir L. R. prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teigė, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriais bÅ«tų pažeidę teisės aktuose nustatytas pareigas ir padarę žalÄ UAB „N. r.“. Už atliktus patalpų remonto darbus paskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis buvo pagrįstai įtrauktas į PVM atskaitÄ . Tvirtino, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau ir – VMI) neteisingai nustatė PVM apmokestinimo momentÄ , nuo kurio atsirado UAB „N. r.“ teisė į PVM atskaitÄ . Atsakovų manymu, UAB „N. r.“ teisė į PVM atskaitÄ atsirado nuo atliktų darbų aktų ir pažymos apie atliktus darbus suraÅ¡ymo momento.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mai 2023 m. kovo 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Priteisė ieÅ¡kovei BUAB „N. r.“ solidariai iÅ¡ atsakovės S. T. ir atsakovo L. R. 15 416,24 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, taip pat iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 186,78 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.

5. Teismas sprendė, kad patikrinimo aktas ir jį patvirtinęs VMI sprendimas yra oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 straipsnio 2 d.), ir nėra nuginčyti, nors atsakovas turėjo teisę ir realiÄ galimybę ginčyti sprendimÄ ir teikti pastabas, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Teismo vertinimu, VMI konsultacija nepaneigia oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais - patikrinimo aktu ir VMI sprendimu nustatytų faktų ir padarytos iÅ¡vados, kad bendrovė pažeidė PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir 2019 m. liepos mėnesį PVM deklaracijoje į PVM atskaitÄ nepagrįstai įtraukė 27 208 Eur pirkimo PVM už statybos remonto paslaugas, kadangi konsultacijoje buvo aptarta tik hipotetinė situacija. Nurodė, kad deklaruoti PVM atskaitÄ ir spręsti dėl Å¡io momento galima tik tada, kai tokia teisė (į PVM atskaitÄ ) apskritai galima. Teismas sprendė, kad bendrovei buvo padaryta žala neteisėtai taikius PVM atskaitÄ remonto darbams, dėl ko įmonei buvo papildomai apskaičiuota 8 162 Eur PVM bauda ir 7254,24 Eur PVM delspinigiai. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas neginčijo aplinkybių, jog jis bendrovėje veikė kaip faktinis vadovas, Å¡iÄ aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovė, nurodžiusi, kad sprendimus priimdavo akcininkas. Teismo manymu, byloje buvo įrodyta, kad dėl neteisėtų abiejų atsakovų bendrų veiksmų bendrovei taikant PVM atskaitÄ , bendrovė patyrė 15 416,24 Eur žalÄ dėl paskirtos baudos ir delspinigių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

6. Apeliaciniu skundu apeliantai (atsakovai) S. T. ir L. R. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2023 m. kovo 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės BUAB „N. r.“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliantai teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino bei įvertino bylos aplinkybes ir PVM įstatymo nuostatas, neatskleidė bylos esmės, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo teismų praktikos. Tvirtino, kad nepriklausomai nuo to, kad paklausime nurodytu atveju PVM sÄ skaita faktÅ«ra nebuvo laiku iÅ¡raÅ¡yta, statybos darbų apmokestinimo PVM momentas yra 2022 m. sausio mėnuo.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė BUAB „N. r.“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodė, kad teismas pagrįstai pripažino, kad VMI patikrinimo aktas ir sprendimas priimti individualiai įvertinus BUAB „N. r.“ situacijÄ . Skunde nurodomi argumentai, kurie jau buvo teismo iÅ¡samiai įvertinti. Apeliantai skunde bylos nagrinėjimo dalykÄ susiaurina iki konkretaus mokestinio klausimo. VMI sprendimas nebuvo apskųstas įstatymo nustatyta tvarka ir jo iÅ¡vadų apeliantai skunde nepaneigė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

10. Apeliantų atstovas 2023-08-23 pateikė teismui praÅ¡ymÄ skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

11. Atsižvelgdama į šį praÅ¡ymÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Pažymėtina, kad apeliantų praÅ¡ymas dėl žodinio skundo nagrinėjimo yra nepakankamai motyvuotas. Apeliantų teiginiai, kad, jų manymu, skunde keliami pakankamai sudėtingi klausimai, neparodo žodinio proceso bÅ«tinumo. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas, kadangi visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti, apeliantai turėjo galimybę iÅ¡dėstyti savo apeliaciniame skunde. Be to, praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.).

Dėl skundo papildymo

12. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja apeliantÄ (apeliantus) apeliaciniame skunde nurodyti iÅ¡samius apeliacinio skundo teisinius ir faktinius argumentus, kurie apibrėžia apeliacijos ribas, o CPK 323 straipsnis imperatyviai draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Šia nuostata, be kita ko, užtikrinamas Å¡alių procesinis lygiateisiÅ¡kumas, taip pat proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentracijos principų įgyvendinimas atsižvelgiant į raÅ¡ytinę bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese formÄ .Â

13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Å¡alies pateikti raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriais pateikiami nauji teisiniai ir/ar faktiniai argumentai, pagrindžiantys skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ ir/ar nepagrįstumÄ , pagal savo prigimtį yra ne kas kita, kaip apeliacinio skundo papildymas, raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų teikimas apeliacinės instancijos teisme pagal bendrÄ jÄ taisyklę yra negalimas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-374-823/2016).Â

14. Atsižvelgdama į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , teisėjų kolegija nevertina apeliantės 2023-08-23 raÅ¡to (skundo papildymo) teiginių.

Dėl ginčo esmės

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad apeliantai skunde iÅ¡ esmės kelia Kauno AVMI patikrinimo akto ir sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įrodomosios galios ir teisės į PVM atskaitÄ klausimus.

Dėl oficialių raÅ¡ytinių įrodymų, turinčių didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ

16. Apeliaciniame skunde apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nepagrįstai suteikė Kauno AVMI sprendimams didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .

17. CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

18. Remiantis kasacinio teismo praktika, raÅ¡ytinis įrodymas gali bÅ«ti pripažintas oficialiuoju (lot. prima facie) esant tokioms sÄ lygoms: 1) jis turi bÅ«ti iÅ¡duotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme iÅ¡vardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, iÅ¡duodami oficialų dokumentÄ , nevirÅ¡ijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama įrodinėjimo dalykÄ sudarančioms aplinkybėms nustatyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010).

19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad oficialiojo raÅ¡ytinio įrodymo savybė priskirtina tik tai informacijai, kurioje konstatuojamos institucijos nustatytos faktinės aplinkybės. Oficialiajame raÅ¡ytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės nėra laikomos prejudiciniais faktais (CPK 279 straipsnio 4 dalis, 182 straipsnio 2, 3 punktai), kurie negali bÅ«ti ginčijami, o toliau iÅ¡lieka aplinkybėmis, kurios gali bÅ«ti paneigtos ir kurios gali sudaryti įrodinėjimo dalykÄ byloje. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta tenka tai bylos Å¡aliai, kuri siekia paneigti oficialiajame raÅ¡ytiniame įrodyme nurodytas aplinkybes. Ä®rodinėjant prieÅ¡ingas aplinkybes, nei nurodyta oficialiajame raÅ¡ytiniame įrodyme, taikomi įrodinėjimo priemonių leistinumo apribojimai – oficialiajame raÅ¡ytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti paneigtos liudytojų parodymais, iÅ¡skyrus, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. Tačiau vien oficialiųjų raÅ¡ytinių įrodymų didesnė įrodomoji galia neužkerta galimybės teismui iÅ¡ leistinų įrodymų visumos padaryti iÅ¡vadÄ , jog oficialiajame raÅ¡ytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės yra paneigtos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2013).

20. Taigi, esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, akivaizdu, kad būtent apeliantams, nesutinkant su atlikto mokestinio patikrinimo išvadomis, teko pareiga paneigti Kauno AVMI sprendimuose nurodytas aplinkybes.

21. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno AVMI 2022 m. atliekant UAB „N. r.“ mokestinį patikrinimÄ bendrovės teisines paslaugas teikiančiam advokatui (kuris atstovavo atsakovams ir pirmosios instancijos teisme) buvo siųsti mokestinį patikrinimÄ lydintys dokumentai ir atstovas juos gavo. Be to, Kauno AVMI 2022-01-31 patikrinimo akte iÅ¡aiÅ¡kino mokesčių mokėtojui teisę, nesutinkant su akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių sumomis ir norint pagrįsti kitas aplinkybes, kurios bus svarbios tvirtinant rezultatus, teikti raÅ¡ytines pastabas dėl raÅ¡ytinio akto. Apeliantai nepateikė duomenų, kad buvo aktyvÅ«s ir siekė paneigti patikrinimo akte nustatytas aplinkybes. PrieÅ¡ingai, Kauno AVMI 2022-03-04 sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodė, kad bendrovė per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo, pastabų dėl patikrinimo akto nepateikė.

22. Antra, Kauno AVMI 2022-03-04 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo buvo patvirtintas 2022-01-31 patikrinimo aktas ir byloje nėra duomenų, kad apeliantai šį sprendimÄ skundė įstatymo nustatyta tvarka.

23. Trečia, Kauno AVMI 2022 m. atlikdama mokestinį patikrinimÄ , be kita ko, rėmėsi tyrimo metu surinkta informacija iÅ¡ VMI informacinių duomenų bazių ir bendrovės pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais. Apeliantai, siekdami paneigti Kauno AVMI atlikto bendrovės mokestinio patikrinimo iÅ¡vadas, pateikė jų atstovo advokato 2022-12-19 praÅ¡ymÄ ir VMI suteiktÄ bendro pobÅ«džio konsultacijÄ , tačiau praÅ¡yme mokesčių administratoriui nesuformuluota konkreti užduotis, tyrimo apimtis, neįvardinta konkreti įmonė ir papildomai mokesčių administratoriui nepateikiami jokie bendrovės dokumentai, o atsakovų atstovo tik modeliuojama abstrakti trijų sakinių apimties situacija ir praÅ¡oma suteikti konsultacijÄ . IÅ¡ VMI 2023-01-04 atsakymo į apeliantų atstovo klausimÄ dėl PVM prievolės, matyti, kad mokesčių administratorius suteikė tik bendro pobÅ«džio informacijÄ , iÅ¡vardindamas tai reglamentuojančius teisės aktus.

24. Ketvirta, iÅ¡ VMI 2023-01-04 atsakymo matyti, kad atsakovų atstovui 2022-12-19 pateikus teismui paklausimÄ buvo vertinama situacija, kai rangovas užsakovui laiku neiÅ¡raÅ¡o PVM sÄ skaitos faktÅ«ros. Nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės skiriasi nuo minėtos situacijos ir nustatyta, kad pagal 2018-03-01 statybos darbų triÅ¡alės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.1.2 punktÄ Å¡alys susitarė, kad užsakovui ir mokėtojui pasiraÅ¡ius įvykdytų darbų aktÄ ir pažymÄ apie atliktų darbų ir iÅ¡laidų vertę už atliktus darbus, rangovas iki 2019-07-05 dienos iÅ¡raÅ¡o PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ .

Bylos duomenimis, rangovas PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ iÅ¡rašė Å¡alių nustatyta tvarka ir laiku – 2019-07-04. Pažymėtina ir tai, kad prievolė apskaičiuoti PVM už Å¡alies teritorijoje tiekiamÄ prekę arba teikiamÄ paslaugÄ atsiranda, kai Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka iÅ¡raÅ¡oma PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kuria įforminamas Å¡is prekių tiekimas ar paslaugų teikimas (PVM įstatymo 14 str. 1 d.). Pagal minėto įstatymo 64 straipsnio 1 dalį pirkimo PVM gali bÅ«ti įtraukiamas į PVM atskaitÄ tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ .

SÄ skaitoje faktÅ«roje turi bÅ«ti nurodyti, be kita ko, tokie prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo duomenys: PVM mokėtojo kodas, pavadinimas arba vardas, pavardė ir buveinė. SÄ skaitoje faktÅ«roje turi bÅ«ti nurodyti, be kita ko, tokie tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų duomenys: pavadinimas, tiekiamos prekės paslaugos vieneto kaina (be PVM), tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų, apmokestinamų taikant vienodÄ tarifÄ , apmokestinamoji vertė, PVM tarifas, PVM suma nacionaline valiuta, t. y. prekių duomenys, leidžiantys nustatyti prekių kiekį bei rūšį (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį byloje Nr. A-3389-602/2016). VMÄ® 79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įvykusį prekių tiekimÄ arba paslaugų teikimÄ apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sÄ skaita faktÅ«ra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimÄ arba paslaugų teikimÄ jo vardu įformintų Å¡ių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo. IÅ¡ Å¡alių 2018-03-01 statybos darbų triÅ¡alės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad rangovo sutartų atlikti darbų apimtis buvo platesnė, nei vien statybos darbų atlikimas, kadangi rangovas baigus statybos darbus turėjo atlikti inventorizacinius matavimus ir registruoti baigtÄ statybÄ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko bazėje (sutarties 3.1.3 punktas), taip pat parengti pažymÄ apie atliktų darbų ir iÅ¡laidų vertę (3.1.4. punktas), užsakovo pasiraÅ¡ytas formas pateikti susipažinti ir pasiraÅ¡yti mokėtojui (1.1.1. punktas) ir tik tada iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kuri turėjo bÅ«ti apmokėta per 5 darbo dienas (1.1.2, 1.1.3 punktai).

Bylos duomenimis, už atliktus statybos darbus rangovui apmokėta 2019-07-19 pasiraÅ¡ius tarpusavio skolų užskaitymo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Esant Å¡ioms aplinkybėms ir minėtam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad apeliantai klaidingai skunde teigia, kad bendrovės teisės į atskaitÄ atsirado anksčiau, nei rangovas visiÅ¡kai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal 2018-03-01 sutartį ir nustatyta tvarka pateikė apmokėti PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Patys apeliantai skunde prieÅ¡taringai nurodė, kad bendrovės teisę į PVM atskaitÄ nuo paslaugos suteikimo momento atsirastų tik tokių atveju, jei PVM sÄ skaita faktÅ«ra nustatyta tvarka rangovo neiÅ¡raÅ¡oma (skundo 21 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad rangovas PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ iÅ¡rašė nustatyta tvarka, visiÅ¡kai suteikęs sutartas paslaugas pagal sutartį ir Å¡alių nustatytu laiku – 2019-07-04, o sÄ skaita apmokėta 2019-07-19.

25. Penkta, teisė atskaityti PVM siejama ne tik su PVM sÄ skaita faktÅ«ra (jos buvimu), kurioje iÅ¡skiriama PVM suma, bet ir materialiaisiais kriterijais. Nagrinėjamu atveju apeliantai  nepateikė jokių įrodymų, susijusių su bendrovės ketinimu vykdyti ekonominę veiklÄ po Å¡alių 2018-03-01 statybos darbų triÅ¡alės sutarties visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat faktinių duomenų, įrodančių Å¡iÄ veiklÄ , kadangi nustatyta kad bendrovėje 2019 m. 01-07 mėn. dirbo 2 darbuotojai, 01-06 mėn. 1 darbuotojas, 01-03 mėn. 1 darbuotojas, o Sodros duomenimis, 2019-07-31 bendrovėje įdarbintų asmenų nebuvo (VMI patikrinimo akto 2 lapas). IÅ¡ bendrovės 2019-07-15 akcininko protokolo matyti, kad 2018 m. bendrovės finansinė situacija ėmė katastrofiÅ¡kai blogėti, o nuo 2019 m. gegužės mėn. laikraščio leidyba teko stabdyti, nes dėl įsiskolinimų spaustuvėms Å¡ios atsisakė teikti spausdinimo paslaugas bendrovei (1 punktas); nutarta suremontuotas patalpas parduoti (2 punktas). 2019-07-19 notarine tvarka buvo sudaryta nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartis ir UAB „N. r.“ pardavė bendrovės nekilnojamÄ jį turtÄ .

26. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta prieš tai minėtus apeliantų teiginius dėl PVM atskaitos.

Dėl įrodymų vertinimo

27. Apeliantai skunde teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

28. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Ä®rodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimÄ ar nebuvimÄ . Faktai, kuriais pagrįsti Å¡alių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias bÅ«tina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Ä®rodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis).

Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai iÅ¡plėtota (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 29 punktÄ ; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 22 punktÄ Â ir juose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog faktinių duomenų įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ , neleistini. Dėl to atvejai, kai Å¡alies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr. pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 53–55 punktus).

29. IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nustatyta, kad teismas vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje teiktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantų nurodytus argumentus, įvertinusi byloje priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vertino byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir tuos, kuriuos atsakovai įvardija kaip teismo ignoruotus, visetÄ , analizavo byloje esančius įrodymus, padarydamas iÅ¡vadas dėl Å¡iais duomenimis atsakovų įrodinėtų faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo).

30. Pažymėtina, kad atsakovai, nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nepagrindžia konkrečių bylÄ nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartÄ pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei nurodo skundÄ pateikęs asmuo, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

31. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apeliantų skundo teiginius dėl procesinės teisės normų pažeidimo.

32. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikÅ¡mės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktÄ ).

33. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Apeliantai (apeliantų atstovas advokatas) pateikdami apeliacinį skundÄ sumokėjo 347,00 Eur žyminį mokestį.

35. CPK 83 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai byloje dalyvaujantys asmenys pagal įstatymÄ yra atleidžiami nuo CPK 80 straipsnyje įtvirtintos pareigos mokėti žyminį mokestį. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 8 punktÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iÅ¡kelta bankroto ar restruktÅ«rizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iÅ¡kelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už Å¡ioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.

36. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto norma atspindi tiek bankroto proceso pagrindinius tikslus – apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimÄ , tiek Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytÄ bankroto procedÅ«ros reguliavimÄ , įskaitant ir Å¡iame įstatyme nustatytÄ Ä¯monės administratoriaus pareigÄ peržiÅ«rėti bankrutuojančios įmonės sandorius ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi, visų pirma, žyminio mokesčio lengvata pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ taikoma ne visiems asmenims, bet tik tokiems, kurie turi specifinį statusÄ , t. y. asmenims, kuriems iÅ¡kelta bankroto ar restruktÅ«rizavimo byla arba kuriuose vykdoma neteisminė bankroto procedÅ«ra. Todėl žyminio mokesčio lengvata gali bÅ«ti taikoma tik tokiu atveju, jei tie asmenys patys dalyvauja procese. Antra, siekiant užtikrinti tokiose bylose, kai byla pradedama specifinį statusÄ turinčio asmens iniciatyva, dalyvaujančių asmenų lygiateisiÅ¡kumÄ ir galimybes apginti savo teises, atitinkamai dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už Å¡iose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018, 18 punktas).

37. Nagrinėjamu atveju, minėta, ieÅ¡kinį atsakovams pareiÅ¡kė bankrutavusi UAB „N. r.“, taigi, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, atsakovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už tokioje bankrutavusio asmens iniciatyva pradėtoje byloje paduotÄ apeliacinį skundÄ . Dėl to už apeliacinį skundÄ sumokėtas žyminis mokestis grÄ Å¾intinas jį sumokėjusiam asmeniui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Â

n u t a r i a :

Â

Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mai 2023 m. kovo 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

GrÄ Å¾inti atsakovų atstovui advokatui J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 347,00 Eur (tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt septynis eurus) žyminį mokestį, 2023-04-21 sumokėtÄ už apeliacinį skundÄ , mokėjimo dokumento Nr. 10.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa Bartašienė

Aleksandras Rusakas

Irena StasiÅ«nienėÂ