2022-12-28 Nr. AB-366-3-65-3-00168-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-855-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00168-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas jam priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2021 m. sausio 25 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 14 būryje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų ginčo laikotarpiu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC). Nors NVSC patikrinimų metu nustatė higienos normų pažeidimų, tačiau jie nebuvo šalinami.

3. Pareiškėjas nurodė, kad siena, skirianti gyvenamąją patalpą nuo prausyklos ir dušinės, neturi garso izoliacijos, todėl nuolatos girdėjo vandens tekėjimą ir kitus garsus, kurie trukdė pareiškėjui išsimiegoti. Be to, šios sienos viršutinėje dalyje yra plyšių, per kuriuos į gyvenamąją patalpą patekdavo drėgmė, dėl to ant sienos veisėsi pelėsis. Patikrinimo metu NVSC darbuotojai patalpos drėgmei nustatyti matavimus atliko patalpos viduryje, nors drėgmės šaltinis buvo nurodyta siena. Pareiškėjas tvirtino, kad gyvenamosiose patalpose veisėsi blakių ir tarakonų, kurie trukdė tinkamai išsimiegoti ir turėjo neigiamos įtakos sveikatai. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą – jautė dvasinius bei kitus išgyvenimus, pablogėjo sveikata ir savijauta

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovo atstovas paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 14 būrio patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kurio viena siena ribojasi su gyvenamąja patalpa. Sanitarinį mazgą ir gyvenamąją patalpą skiria plytų mūro siena ir cementinė plokštė, atspari drėgmei, šioje sienoje plyšių nėra. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pataisos įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, o esant būtinumui, pagal nuteistųjų rašytinius prašymus jiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Būrio, kuriame gyveno pareiškėjas, patalpos vėdinamos per langus. 3 sektoriaus 2 būrio patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema, o esant poreikiui, patalpas galima vėdinti ir per langus, o 14 būrio (buvusio 17 būrio) patalpos vėdinamos per langus.

6. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 3 punktas įpareigoja nuteistuosius valyti savo gyvenamas patalpas, todėl jei patalpose gyvenantys nuteistieji gerai atliktų budėtojo pareigas, t. y. kasdien tinkamai patalpas valytų, jas vėdintų, jose negalėtų atsirasti pelėsis ar veistis parazitai. Pravieniškių PN-AK nuo 2016 m. lapkričio 23 d. yra sudariusi sutartį Nr. 76-203 su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Utenos deratizacija“, kuri teikia kenkėjų kontrolės paslaugas. Pravieniškių PN-AK vertinimu, pareiškėjo teiginiai apie pataisos įstaigos galbūt neteisėtus veiksmus, teisės aktų pažeidimus yra bendro pobūdžio, abstraktūs, o pareiškėjo neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu bausmės vykdymu.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2021 m. sausio 25 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, tačiau reikalavimą dėl žalos atlyginimo pinigais atmetė.

8. Akcentuodamas Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje įtvirtintus valstybės civilinės atsakomybės pagrindus, teismas nurodė, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

9. Teismas nustatė, kad skundžiamu laikotarpiu (t. y. nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2021 m. sausio 25 d.) pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje: nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2020 m. sausio 19 d. – 14 būrio (iki 2020 m. sausio 7 d. – 17 būrio) būrio 1-ojoje gyvenamojoje patalpoje, o nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2021 m. sausio 25 d. – 2 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje; nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2020 m. sausio 19 d. pareiškėjas buvo kalinamas 14 (buvusio 17) būrio 1-ojoje gyvenamojoje patalpoje, kurios viena siena ribojasi su šio būrio sanitariniu mazgu.

10. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, kad 14 būrio 1-osios gyvenamosios patalpos siena, skirianti šią patalpą nuo prausyklos ir dušinės, yra be garso izoliacijos, todėl jis nuolatos girdėjo vandens tekėjimą ir kitus garsus, kurie trukdė išsimiegot, teismas pažymėjo, kad nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiškinimais, kad Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 14 būrio patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kurio viena siena ribojasi su gyvenamąja patalpa; sanitarinį mazgą ir gyvenamąją patalpą skiria plytų mūro siena ir cementinė plokštė, atspari drėgmei.

11. Teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir Įrengimo taisyklės). Teismas analizavo šių taisyklių reikalavimus, keliamus gyvenamųjų kambarių sienų, perdangų įrengimui.

12. Teismo vertinimu, teisės aktai nereikalavo, jog pataisos įstaigos sienos privalo būti įrengiamos taip, kad užtikrintų visišką garso izoliaciją, o pareiškėjo skundo teiginys, kad gyvenamąją patalpą nuo sanitarinio mazgo skirianti siena įrengta netinkamai, buvo subjektyvaus pobūdžio, jam patvirtinti pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Teismas nenustatė duomenų, galinčių patvirtinti, kad pareiškėjas dėl aptariamo nepatogumo (iš sanitarinio mazgo sklindančių garsų) ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją ar kompetentingas institucijas. Atsižvelgęs į Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų 3 sektoriaus nuteistųjų dienotvarkių duomenis, kad laikas nuo 22 val. 20 min. iki 6 val. 20 min. yra skirtas nuteistųjų miegui, teismas sprendė, kad nėra tikėtina, jog nuteistųjų nakties miego metu sanitariniu mazgu galėjo naudotis kiti nuteistieji, dėl ko galėjo sklisti tekančio vandens garsas.

13. Įvertinęs Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktų pareiškėjo asmens sveikatos istorijos išrašų duomenis, teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl sutrikusio miego į medicinos darbuotojus nesikreipė. Teismas darė išvadą, kad vien abstraktūs pareiškėjo teiginiai, kad 14 būrio 1-osios gyvenamosios patalpos siena, skirianti šią patalpą nuo prausyklos ir dušinės, įrengta netinkamai, nesudarė pagrindo daryti išvadą, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK pažeidė Įrengimo taisyklių reikalavimus.

14. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, kad per sienos, skiriančios gyvenamąją patalpą nuo sanitarinio mazgo, viršutinėje dalyje esančius plyšius į gyvenamąją patalpą patekdavo drėgmė, dėl to patalpoje veisėsi pelėsis, teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nurodė, jog gyvenamosiose patalpose užtikrinama tinkama temperatūra, o esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus, išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Pravieniškių PN-AK tvirtino, kad 14 (buvusio 17) būrio 1-ąją gyvenamąją patalpą nuo sanitarinio mazgo skiriančioje sienoje plyšių nėra, šio būrio patalpos vėdinamos per langus.

15. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 16 ir 39 punktais, pažymėjo, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Teismas analizavo į bylą pateiktus NVSC 2020 m. sausio 21 d. patikrinimo akto Nr. (2-22 4.80)PA-143 ir 2019 m. lapkričio 28 d. patikrinimo akto Nr. (2-22 4.80)PA-9093 duomenis ir darė išvadą, kad 14 (buvusio 17) būrio patalpose pelėsio nebuvo rasta. Byloje nebuvo nustatyta, kad pats pareiškėjas kreipėsi į NVSC dėl netinkamų kalinimo sąlygų 14 būryje. Kaip nekonkretizuotus teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus, kad NVSC netinkamai patalpoje atliko oro santykinės drėgmės matavimus.

16. Buvo taip pat vertinamas pareiškėjo pateiktas kitam nuteistajam adresuotas NVSC 2020 m. spalio 13 d. raštas Nr. (2-12 4.80)2-80052 „Dėl skundo“ (toliau – ir 2020 m. spalio 13 d. raštas), kuriame buvo nurodyta, kad NVSC 2020 m. rugsėjo 16 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 14 būrio 1-ojoje sekcijoje (kairėje sienoje kampe) yra vietomis matomo pelėsio; konstatuota, kad nors šioje gyvenamojoje patalpoje nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, tačiau šią gyvenamąją patalpą galima išvėdinti per atsidarinėjančius langus, o nustatyti patalpos oro santykinės drėgmės parametrai atitiko Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus; fakto, kad sanitarinį mazgą nuo 14 būrio 1-os gyvenamosios patalpos skirianti siena, būtų įtrūkusi, nenustatyta.

17. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad 3 sektoriaus 14 būrio 1-ojoje gyvenamojoje patalpoje santykinė oro drėgmė atitiko Higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. Tačiau teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu neužtikrino Higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimų laikymosi.

18. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad gyvenamosiose patalpose veisėsi tarakonai ir blakės, jis negalėjo išsimiegoti, pablogėjo sveikata, teismas nurodė, kad atsakovo atstovas paaiškino, kad nuo 2016 m. lapkričio 23 d. yra sudaręs su UAB „Utenos deratizacija“ Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 76-203 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Teismas analizavo NVSC 2020 m. spalio 13 d. rašto duomenis, UAB „Utenos deratizacija“ atliktų darbų aktus, NVSC 2019 m. lapkričio 28 d. patikrinimo akto Nr. (2-22 4.80)PA-9093 ir 2020 m. sausio 21 d. patikrinimo akto Nr. (2-22 4.80)PA-143 duomenis ir konstatavo, kad Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Teismo vertinimu, UAB „Utenos deratizacija“ 2019 m. lapkričio 11 d. atliktų darbų akto Nr. 11-11-03 duomenys patvirtino, kad 3 sektoriaus 17 (vėliau – 14) būrio gyvenamosiose patalpose buvo atlikti kenkėjų kontrolės ir naikinimo darbai.

19. Teismas darė išvadą, kad ir 2019 m. lapkričio 11 d. atliktų darbų akto Nr. 11-11-03 duomenys, ir aplinkybė, kad atsakovo atstovas buvo sudaręs sutartį dėl kenkėjų naikinimo, nepaneigė NVSC 2020 m. rugsėjo 16 d. patikrinimo metu nustatyto blakių buvimo gyvenamojoje patalpoje fakto. Buvo konstatuota, kad Pravieniškių PN-AK veiksmai, atlikti vykdant kenkėjų monitoringą bei naikinimą, buvo nepakankami, todėl buvo pagrindas konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimą.

20. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK galėtų būti vertinamos kaip kankinimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme. Tačiau nustatytų kalinimo sąlygų pažeidimų pobūdis leido daryti išvadą, jog pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

21. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašų teismas nustatė, kad skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų sveikatos sutrikimų į gydytojus nesikreipė. Be to, ginčo laikotarpiu dėl patiriamų nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, psichologinių problemų, kurias galėjo lemti netinkamos kalinimo sąlygos, pareiškėjas nesikreipė ir į Pravieniškių PN-AK Psichologinę tarnybą.

22. Byloje nebuvo nustatyta, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjui būtų kilę gilūs, ilgalaikiai padariniai pareiškėjo fizinei ir (ar) psichinei sveikatai, o nustatyti higienos normų pažeidimai (dėl gyvenamojoje patalpoje buvusio pelėsio ir nepakankamo kenkėjų naikinimo) teismo buvo vertinti kaip neintensyvūs. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančioje aplinkoje pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Taigi teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti ir priteisti adekvačią piniginę kompensaciją (2 500 Eur).

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas teismui pateikė įrodymus iš NVSC, kuris tikrino kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, ir nustatė, kad sąlygos jose neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo vertinimu, tai, kad buvo kenkėjų ir parazitų yra grubus pažeidimas, o taip pat buvo užfiksuotas pelėsis, kas irgi vertintinas šiukščiu pažeidimu.

25. Pareiškėjas pastebi, kad iš atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, kad buvo ir daugiau grubių pažeidimų – dirbtinė apšvieta neatitiko higienos reikalavimų, 3 sektoriaus nuteistiesiems į dušą tiekiamo karšto vandens temperatūra taip pat buvo per žema. Pareiškėjas prašo atsižvelgti, kokiomis jis žiauriomis sąlygomis buvo laikomas visą kalinimo laiką, taip pat atsižvelgti į nustatytų pažeidimų kiekį ir pateiktus įrodymus.

26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo teigimu, apeliantas nepateikia jokių įtikinamų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas aplinkybes, pagrįstai padarė išvadą, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė laisvės atėmimo bausmę atlikti teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, tačiau šis pažeidimas negalėjo sukelti pareiškėjui tokio pobūdžio neturtinės žalos, kuri galėtų būti vertinama pinigine kompensacija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK neužtikrinimu pareiškėjui nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2021 m. sausio 25 d., atlyginimo.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – nustatęs, jog Pravieniškių PN-AK neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų 14 būryje (buvęs 17 būrys) dėl vizualiai matomo pelėsio ir nepakankamai naikintų buitinių kenkėjų (blakių, tarakonų), konstatavo, kad pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą ir pripažino jo teisių pažeidimą, kaip tinkamą ir pakankamą satisfakciją už jo laikymą Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

29. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, iš esmės nurodydamas, kad nustatyti Pravieniškių PN-AK higienos pažeidimai yra grubūs, jis buvo kalinamas žiauriomis sąlygomis, pareiškėjui priteistinas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad ginčo laikotarpiu dirbtinė apšvieta bei į dušo patalpas tiekiamo karšto vandens temperatūra neatitiko teisės aktų reikalavimų.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjas nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos nepagrįstomis.

32. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su gyvenamąją ir dušo (prausyklos) patalpas skiriančios sienos izoliacinėmis savybėmis, drėgme gyvenamojoje patalpoje, pelėsiu ir buitinių kenkėjų buvimu, atliko pakankamai išsamų teisinio reglamentavimo ir byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo Pravieniškių PN-AK reiškiamas pretenzijas dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo laikotarpiu higienos sąlygų pažeidimai dėl pelėsio ir aptiktų buitinių kenkėjų buvo nurodyti NVSC 2020 m. spalio 13 d. rašte, kuriame pateikti 2020 m. rugsėjo 16 d. atlikto 3 sektoriaus 14 būrio 1 sekcijos (gyvenamosios patalpos) patikrinimo rezultatai, iš esmės pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos dėl Higienos normos HN 134:2015 20 ir 39 punktų pažeidimų. Taigi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino skundo pagrindą, dėl kurio buvo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą, o išvadas dėl nustatytų pažeidimų padarė remdamasis byloje esančių duomenų visuma. Todėl priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

33. Dėl pareiškėjo nurodytų naujų aplinkybių, kad NVSC specialistų atliktos kontrolės metu konstatuoti pažeidimai, susiję su nepakankama dirbtine apšvieta gyvenamosiose patalpose ir per žemos temperatūros karštu vandeniu, tiekiamu į 3 sektoriaus dušo patalpas, pažymėtina, kad, kaip jau buvo minėta, skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas skundėsi nepakankama gyvenamąsias ir prausimosi patalpas skiriančios sienos izoliacija (dėl garso ir drėgmės), pelėsiu, buitiniais kenkėjais. Pagal ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat pildyti ar keisti pirmosios instancijos teismui teikto skundo pagrindą (ABTĮ 50 str. 3 d.). Taigi ši byla apeliacinės instancijos teisme tikrinama tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu, dėl ko minėtos aplinkybės nėra vertinamos ir apeliacinės instancijos teisme.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jeigu jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, ir ar pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimo nepakanka.

35. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.).

36. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog, nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad, vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, atsižvelgiama į tai, ar tam tikri higienos normų ir kiti pažeidimai turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai (t. y. ar pareiškėjui dėl to sutriko sveikata, ar ne, ir ar tai lėmė būtent nustatyti higienos normų pažeidimai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-359-822/2017; 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).

37. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti pažeidimai dėl pelėsio ir nariuotakojų buvimo pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėjas, teigdamas, kad patyrė neturtinę žalą, kuri, jo įsitikinimu, turi būti atlyginta pinigais, apsiribojo tik bendro pobūdžio neindividualizuotais paaiškinimais apie patirtus išgyvenimus. Byloje nėra duomenų, kad Pravieniškių PN-AK administracija būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl minėtų neatitikimų būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, o dėl nurodomos žalos sveikatai – į sveikatos priežiūros specialistus. Tokių duomenų (įrodymų) pareiškėjas nepateikia ir apeliaciniame skunde.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, taip pat atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra duomenų, kad netinkamos higienos sąlygos (pelėsis ant sienos ir nepakankamai naikinami buitiniai kenkėjai) kėlė pavojų pareiškėjui ar kaip nors blogino jo sveikatos būklę, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

39. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė