efb2e2d7-d2b1-49a8-9c98-4d3f576a356d · Panevėžio apygardos teismas

Nr. 1S-59-350/2018Proceso Nr. 01-1-06622-17Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4 (S)                       PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 29 d.Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo – nukentėjusiųjų D. M., E. M., V. M., G.

M. atstovės advokatės Ingos Radinienės (toliau – Atstovė) skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties, n u s t a t ė:              1. Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 281 straipsnio 5 dalį, gavus praneÅ¡imÄ , kad 2017 m. vasario 10 d., apie 18.16 val. P., K.

– A. gatvių sankryžoje esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, J. S., vairuodamas automobilį „Peugeot 407“, v.n. (duomenys neskelbtini) partrenkė jam iÅ¡ kairės pusės ėjusį pėsčiÄ jį B. G. M., kuris eismo įvykio metu žuvo. 2. 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimu Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė G. Petrulytė ( toliau Prokuroras) ikiteisminis tyrimÄ nutraukė vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 punktu ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu konstatavusi, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3. Nesutikdami su tokiu Prokurorės nutarimu, nukentėjusieji per savo Atstovę jį apskundė aukÅ¡tesniajam prokurorui, tačiau Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas R. Vagrys ( toliau AukÅ¡tesnysis prokuroras) 2018 m. sausio 12 d. nutarimu Atstovės skundÄ atmetė.

4. AukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimÄ Atstovė apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartimi jos skundas buvo atmestas.

5. Skunde Panevėžio apygardos teismui Atstovė nurodė, kad nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartimi, praÅ¡o jÄ bei prokurorų nutarimus panaikinti, įpareigoti tęsti ikiteisminį tyrimÄ ir atlikti procesinius veiksmus. 5.1 Skunde nurodoma, kad Prokurorė nutraukdama ikiteisminį tyrimÄ nepagrįstai įvertino, jog J. S. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje požymių, nes tokiÄ iÅ¡vadÄ gali padaryti tik teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ .5.2 Skunde nesutinkama, kad J.

S. veiksmuose nėra priežastinio ryÅ¡io su kilusiomis pasekmėmis, nes jis akivaizdžiai pažeidė KET 30 punktÄ ( artėdamas prie pėsčiųjų perėjos vairuotojas privalo sulėtinti greitį, arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties juostÄ Ä¯Ä—jusį pėsčiÄ jį), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo B. G. M.. Å iuo atveju pats J. S. nurodė, kad artėdamas prie pėsčiųjų perėjos jis greičio nelėtino, Prokurorės teigimu, važiavo 45 km/val. greičiu, nors byloje apklaustų liudytojų parodymais, jo važiavimo greitis buvo apie 50 km/val., matomumas geras, todėl niekas vairuotojui pamatyti į gatvę išėjusio pėsčiojo ir laiku sustabdyti transporto priemonės nekliudė.

Prokurorė nevertino vairuotojo veiksmų, siekiant iÅ¡vengti susidÅ«rimo, tuo labiau, kad byloje esančios specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, atstumas iki partrenkimo vietos, kai pėsčiasis įžengė į važiuojamÄ jÄ dalį buvo pakankamas, kad atidus vairuotojas sustabdytų automobilį ir iÅ¡vengtų susidÅ«rimo, o pats J. S. nurodė pėsčiÄ jį pamatęs likus 5 metrai iki jo. 5.3 Prokurorė nutarime taip pat nepagrįstai konstatavo, kad pėsčiasis į gatvė iÅ¡bėgo staiga.

TokiÄ iÅ¡vadÄ ji padarė remdamasi liudytojo S. R. parodymais, jog jis matė žmogaus siluetÄ judantį dideliais žingsniais ir maskatuojantį rankomis likus metrui iki susidÅ«rimo. Atstovė mano, kad tokie parodymai neleidžia vertinti pėsčiojo judėjimo bÅ«do ( bėgimo), tuo labiau, jog nukentėję parodė, kad žuvusysis buvo 70-metis, turėjo sveikatos sutrikimų, dėl nuolatinių skausmų sunkiai vaikščiojo ir buvo gydomas, todėl bėgti jis tikrai negalėjo, tuo labiau, kad po įvykio jo kraujyje buvo rasta 1 promilė alkoholio, kas dar labiau apsunkino jo judėjimÄ . 5.4 Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra konstatuota, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sÄ lyga techniniu požiÅ«riu, žinant apytikslę transporto priemonės susidÅ«rimo su pėsčiuoju vietÄ ir pėsčiojo įžengimo į važiuojamÄ jÄ kelio dalį vietÄ , bÅ«tų vairuotojo veiksmai, jei jis prieÅ¡ susidÅ«rimÄ važiavo 50 km/val., o pėsčiasis judėjo 8,4 km/val. greičiu ir prieÅ¡ingai – bÅ«tų pėsčiojo veiksmai, jei jis iki susidÅ«rimo bÅ«tų judėjęs didesniu nei 8,4 km/val. greičiu.

Ekspertai pateikė eilę automobilio ir pėsčiojo judėjimo atvejų ir juos sÄ lygojusius veiksnius, siekiant iÅ¡vengti susidÅ«rimo, taip pat nurodė tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad pėsčiasis judėjo įstrižai važiuojamosios dalies, toldamas nuo automobilio „Peugeot 407“. Prokurorė vertindamas tikėtinÄ iÅ¡vadÄ kaip faktÄ , turėjo pateikti konkrečius bylos įrodymus dėl B. G. M. bėgimo įstrižai sankryžos, tačiau to nepadarė. 5.5 Apibendrinat skundÄ Atstovė teigia, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tina paÅ¡alinti paminėtus prieÅ¡taravimus ir nustatyti tikslų pėsčiojo judėjimo greitį, įvertinus jo sveikatos bÅ«klę iki eismo įvykio, žinant, kad dėl stuburo slankstelių pažeidimų, kojų skausmų, jo judėjimas objektyviai buvo apsunkintas.

Taip pat tikslintinos tikėtinos aplinkybės dėl pėsčiojo judėjimo trajektorijos ir partrenkimo vietos. 6. Atsiliepimų į PareiÅ¡kėjo skundÄ Ä¯statymo nustatytu terminu negauta.7. Skundas atmetamas.8. IÅ¡nagrinėjęs skundo argumentus ir teismui pateiktÄ skundo nagrinėjimo medžiagÄ , skundÄ nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo, tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui, o Atstovės skunde iÅ¡dėstyti argumentai, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nepaneigia.9.

Ikiteisminio tyrimo uždaviniai yra greitai ir iÅ¡samiai nustatyti visas reikÅ¡mingas nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyti tÄ veikÄ galimai padariusį asmenį ir kita. Lietuvos Respublikos Konstitucija bei kiti teisės aktai įtvirtina prokurorams pareigÄ organizuoti ikiteisminį tyrimÄ ir vadovauti jam taip, kad bÅ«tų surinkta objektyvi, iÅ¡sami informacija apie nusikalstamÄ veikÄ ir asmenį, įtariamÄ padarius Å¡iÄ veikÄ . Ir tik kai įvykdomi ikiteisminio tyrimo iÅ¡kelti uždaviniai, surenkami visi reikÅ¡mingi tiesai byloje nustatyti bei sprendimams priimti duomenys, ikiteisminis tyrimas baigiamas.

10. IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas atliktas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai, tyrimo metu buvo atlikti bÅ«tini procesiniai veiksmai, imtasi visų galimų priemonių surinkti tyrimui reikÅ¡mingus duomenis, tame tarpe ir iÅ¡tiriant Atstovės skunde nurodomas aplinkybes, kuriuos prokuroras visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo ir įvertino.11. Kaip matyti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos, siekiant patvirtinti ar paneigti Atstovės skunde dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ nurodytas aplinkybes, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atlikta kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ra, automobilio „Peugeot 407“ techninės bÅ«klės patikrinimas ir apžiÅ«ra, apklausti liudytojai, galėję suteikti tyrimui reikÅ¡mingos informacijos, atliktas žuvusiojo mirties priežasties nustatymo tyrimas, daiktų apžiÅ«ra, paskirtos ir atliktos ekspertizės, pareikÅ¡ti įtarimai J.

S., jis apklaustas įtariamuoju, su juo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, bei atlikti kiti bÅ«tini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Ä®vertinus visus byloje surinktus duomenis Prokurorė padarė iÅ¡vadÄ , kad visi surinkti įrodymai nepatvirtina J. S. kaltės padarius jam inkriminuotÄ veikÄ .

12. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriÄ skunde akcentuoja ir Atstovė, iÅ¡ kurios matyti, kad eismo įvykio kilimÄ galėjo sÄ lygoti tiek vairuotojo, tiek pėsčiojo veiksmai, atitinkamai pagal jų judėjimo greitį iki eismo įvykio. Minėtoje specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, kad jei vairuotojas prieÅ¡ susidÅ«rimÄ važiavo 40 km/val., o pėsčiasis judėjo ne didesniu nei 9,4 km/val. greičiu, taip pat jei vairuotojas prieÅ¡ susidÅ«rimÄ važiavo 45 km/val., o pėsčiasis judėjo ne didesniu nei 8,9 km/val. greičiu, bei jeigu vairuotojas prieÅ¡ susidÅ«rimÄ važiavo 50 km/val., o pėsčiasis judėjo ne didesniu nei 8,4 km/val. greičiu, tai pagrindinė sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui buvo vairuotojo veiksmai, nes pėsčiajam, įžengus į važiuojamÄ jÄ dalį, jis laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės ir partrenkė pėsčiÄ jį ir prieÅ¡ingai – jei automobilis bÅ«tų važiavęs 40 km/val. greičiu, o pėsčiasis važiuojamÄ ja dalimi judėjo didesniu nei 9,4 km/h greičiu, taip pat jei automobilis bÅ«tų važiavęs 45 km/val. greičiu, o pėsčiasis važiuojamÄ ja dalimi judėjo didesniu nei 8,9 km/h greičiu, bei jei automobilis bÅ«tų važiavęs 50 km/val. greičiu, o pėsčiasis važiuojamÄ ja dalimi judėjo didesniu nei 8,4 km/h greičiu, tai pėsčiojo veiksmai sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ , nes įbėgdamas į važiuojamÄ jÄ dalį prieÅ¡ jam iÅ¡ deÅ¡inės artėjantį automobilį jis sudarė vairuotojui neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį. 12.1 Byloje yra duomenys, kad J.

S. vairuodamas transporto priemonę važiavo apie 45 km/ val. greičiu ( liudytojų parodymais 45-50 km/val.). Tuo tarpu tikslus pėsčiojo judėjimo greitis nenustatytas ir tai viena iÅ¡ bÅ«tinų aplinkybių galimai sÄ lygojusių eismo įvykio kilimÄ . Kaip jau minėta, byloje buvo apklausta eilė liudytojų, nurodžiusių jiems žinomas aplinkybes, reikÅ¡mingas įvykio iÅ¡tyrimui, atlikti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai Å¡iai aplinkybei nustatyti, tačiau duomenų, patvirtinančių tikslų žuvusiojo judėjimo greitį negauta.

Nors Atstovė skunde nurodo, kad Å¡iÄ aplinkybę bÅ«tina iÅ¡tirti, tačiau jokių konkrečių ikiteisminio tyrimo bÅ«dų ar veiksmų, kuriais tai galima nustatyti nenurodė. Esant Å¡iai aplinkybei skundÄ nagrinėjantis teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad minėtai aplinkybei nustatyti nebuvo iÅ¡naudotos visos įmanomos priemonės ir įpareigoti prokurorÄ atlikti dar kokius nors tyrimo veiksmus.

13. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su Atstovės skundo teiginiu, kad Prokurorė nevertino vairuotojo veiksmų, siekiant iÅ¡vengti susidÅ«rimo, nes teismui pateikti duomenys tvirtina prieÅ¡ingai. Prokurorė nutraukdama ikiteisminį tyrimÄ savo sprendimÄ motyvavo, įvertino tiek J. S., tiek žuvusiojo B. G. M. veiksmus, vietÄ , kurioje B. G. M. įžengė ( ar įbėgo) į važiuojamÄ jÄ kelio dalį ir transporto priemonę vairuojančio J. S. galimybę pamatyti jo kelyje atsiradusiÄ kliÅ«tį. 14.

Å iuo klausimu pažymėtina, kad, sutinkamai su BPK 218 straipsnio 1 dalies nuostata, tik prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, privalo suraÅ¡yti kaltinamÄ jį aktÄ bei jį su byla perduoti teismui, o kai, prokuroro vertinimu, tokių duomenų nėra surenkama pakankamai, jis ikiteisminį tyrimÄ privalo nutraukti vadovaudamasis BPK 212 straipsnio 2 punktu. Nuspręsti kokį procesinį sprendimÄ priimti yra iÅ¡imtinė ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro teisė ir niekas, net aukÅ¡tesnysis prokuroras, Å¡iaip turintis teisę duoti prokurorui privalomus nurodytus, taip pat ir ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, negali nurodyti, kokį procesinį sprendimÄ byloje priimti (BPK 170 straipsnio 5 dalis ), o, savo kompetencijos ribose, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar aukÅ¡tesnis teismas, nagrinėdami skundus, gali tik patikrinti prokuroro priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Pažymėtina ir tai, kad vienas iÅ¡ pagrindinių baudžiamosios teisės principų yra nekaltumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, jog įtariamojo kaltė turi bÅ«ti įrodyta neginčijamai ir negali bÅ«ti grindžiama spėjimais, o visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos įtariamojo naudai. Å iuo principu privalo vadovautis ir prokuroras, priimdamas sprendimÄ dėl duomenų pakankamumo kaltinamajam aktui suraÅ¡yti.

15. Skundo argumentai, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, yra nemotyvuoti ir deklaratyvūs, nes vien tai, jog minėti procesiniai sprendimai netenkina Atstovės atstovaujamųjų interesų, nepagrindžiant tokios savo pozicijos jokiais objektyviais duomenimis, o tik argumentuojant subjektyviais svarstymais ir prielaidomis, nesudaro pagrindo abejoti šių sprendimų pagrįstumu ir teisėtumu.

16. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Atstovės skunde pateikti duomenys iÅ¡ esmės nėra nauji, analogiÅ¡kas skundas buvo pateiktas ir apylinkės teismui, kuris skundo argumentus įvertino priimdamas skundžiamÄ nutartį, motyvuodamas, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo siekiama atlikti visus įmanomus veiksmus, galinčius padėti nustatyti tiesÄ byloje. Su Å¡ia pozicija sutinka ir aukÅ¡tesnės instancijos teismas. Tuo tarpu Atstovės abstraktus praÅ¡ymas atlikti procesinius veiksmus ir taip nustatyti žuvusiojo judėjimo greitį iki eismo įvykio ir jo judėjimo trajektorijÄ , nenurodant jokių konkrečių priemonių, kuriomis tai galima bÅ«tų padaryti, negali bÅ«ti tenkinamas.17.

Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu negali bÅ«ti keliamas tikslas bet kokiomis priemonėmis ir bÅ«dais apkaltinti asmenį nusikalstamos veikos padarymu. Kaip jau minėta, spręsti apie duomenų pakankamumÄ Ä¯tariamojo kaltei pagrįsti yra iÅ¡imtinė prokuroro teisė, taip pat tik prokuroras sprendžia, kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus reikia atlikti ir jis neprivalo atlikti visų proceso dalyvių pageidaujamų veiksmų, jei motyvuotai mano, jog jie nėra reikalingi ir nepadės nustatyti tiesos byloje.

Taigi, teismas negali įpareigoti prokurorÄ suraÅ¡yti kaltinamÄ jį aktÄ bei bylÄ perduoti teismui, nes prokuroro statusas leidžia bei Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja prokurorÄ surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiÅ¡kai ir nepriklausomai.

18. Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes aukÅ¡tesnysis teismas sutinka su žemesniojo teismo skundžiamoje nutartyje padaryta iÅ¡vada, jog ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas pagrįstai. Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o Atstovės skundas atmetamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, n u t a r i a : nukentėjusiųjų D. M., E. M., V. M., G. M. atstovės advokatės Ingos Radinienės skundÄ atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį. Å i nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                 Algirdas Gaputis