2020-09-16 Nr. AB-16702-3-61-3-01210-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-547-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01210-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai ir akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ dėl sprendimo ir įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Gargždų geležinkelis“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2017 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. VS-34 „Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo 2017–2018 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui UAB „Gargždų geležinkelis“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas dėl pajėgumų); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 1V-198 (toliau – ir Įsakymas) dalį, kurioje konstatuota, kad pajėgumų 2017–2018 m. tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui skyrimo procesą atliko tokią teisę turintys subjektai; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. balandžio 7 d. pateikė Administracijai paraišką Nr. 89 (toliau – ir Paraiška) skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus (toliau – ir pajėgumai) 2017–2018 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. Administracija 2017 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. VS-34 pareiškėjo Paraiškos netenkino. Pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, kuri Įsakymu pripažino pareiškėjo skundą iš dalies pagrįstu ir įpareigojo Administraciją panaikinti Sprendimą dėl pajėgumų bei priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo Paraiškoje nurodytų pajėgumų skyrimo. Pareiškėjo vertinimu, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų 2017–2018 m. tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui skyrimo procese esmines pajėgumų skyrimo funkcijas atliko tokios teisės neturintis subjektas – AB „Lietuvos geležinkeliai“, kas lėmė neteisėto Administracijos Sprendimo dėl pajėgumų priėmimą, t. y. Tarnyba Įsakyme neteisingai konstatavo, jog pajėgumų skirstymo procese AB „Lietuvos geležinkeliai“ dalyvavo kaip tokią teisę turintis subjektas.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ ginčui aktualiu laikotarpiu vykdė vežimo geležinkelių transportu veiklą (buvo vežėjas), rengė tvarkaraštį ir vertino paraiškas skirti pajėgumus, t. y. vertino tiek savo, tiek pareiškėjo konkuruojančias paraiškas ir konstatavo perpildytą viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį. AB „Lietuvos geležinkeliai“ dalyvavimas pajėgumų skyrimo procese neigiamai paveikė konkurenciją geležinkelių transporto sektoriuje. Tokiu būdu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 7 straipsnio 3 dalies 5 punktas ir 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES (toliau – ir Direktyva) 7 straipsnis, kuriam prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 611 patvirtintų Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 21–26, 28–29, 31 ir 39 punktai.

Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą, be kita ko, prašė administracinę bylą nutraukti.

Atsakovas nurodė, kad priimant Sprendimą dėl pajėgumų vadovautasi tuo metu galiojusiu nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, kuris nebuvo pakeistas ar pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, todėl pareiškėjo teiginiai, jog esmines pajėgumų skyrimo funkcijas vykdė tokios teisės neturintis subjektas – valdytojas, yra nepagrįsti. Administracija nėra įgaliota vertinti Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę tinkamumo, kaip ir žemesnės galios teisės aktų atitikties aukštesnės galios teisės aktams.

Šio ginčo nagrinėjimo metu Taisyklės buvo pripažintos netekusiomis galios. Įstatyme yra įtvirtinta, kad skiriant pajėgumus perpildytose viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyse, prioriteto taisykles nustato susisiekimo ministras, atsižvelgdamas į įstatyme nustatytus kriterijus. Šiuo metu galiojančios prioriteto taisyklės nustato iš esmės kitus jų taikymo kriterijus, be to, yra pasikeitęs viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiriantis subjektas, t. y. įstatyme numatyta, kad juos skiria valdytojas, o ne Administracija.

Atsakovas pažymėjo, jog ginčas yra kilęs dėl pasibaigusio viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo 2017–2018 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpio, todėl ginčo šalims jau yra neaktualus, nes net ir išsprendus ginčą iš esmės, jis proceso šalims negalėtų suketi jokių teisinių pasekmių, todėl byla turi būti nutraukta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė administracinę bylą nutraukti.

Tarnybos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo reikalavimai nesusiję su jo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimu, o yra abstraktus reikalavimas įvertinti, ar AB „Lietuvos geležinkeliai“ turėjo teisę dalyvauti pajėgumų skyrimo procese. Toks vienos iš ginčo aplinkybių nustatymas jokių teisinių pasekmių nei pareiškėjui, nei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims nesukeltų, todėl konstatuotina, jog byloje nėra kilusio ginčo. Be to, ginčijami Sprendimas dėl pajėgumų ir Įsakymo dalis buvo priimti vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, kuris šiuo metu yra iš esmės pasikeitęs. Visa tai lemia, kad skunde išdėstyti reikalavimai ne tik niekaip nesusiję su pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimu, bet, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, neturi jokios praktinės reikšmės, todėl byla nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl Paraiškos skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus 2017–2018 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui netenkinimo.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo reikalavimo tenkinimas ar atmetimas jokių teisinių pasekmių nesukeltų, nes jau yra pasibaigęs viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo prekiniams, ūkiniams traukiniams 2017–2018 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpis, todėl netgi galimu skundo tenkinimo atveju, t. y. pripažinus, kad ginčijami Sprendimas dėl pajėgumų ir Įsakymo dalis yra neteisėti ir nepagrįsti, Administracija negalėtų būti įpareigota skirti pareiškėjui viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pagal pareiškėjo Paraišką. Teisinių pasekmių nebuvimas lemia, jog ginčo iš esmės nėra, todėl byla nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu. Teismas pažymėjo, kad iš esmės dėl tokių pačių teisinių santykių Vilniaus apygardos administracinis teismas yra analogiškai pasisakęs įsiteisėjusioje 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI2-725-596/2020. Atitinkamai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį ir administracinę bylą perduoti teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad Administracija ir Tarnyba yra viešojo administravimo subjektai, kurių priimami sprendimai sukuria tretiesiems asmenims atitinkamas teises ir pareigas, todėl tokie asmenys turi teisę šiuos sprendimus apskųsti administracine tvarka teismui.

Administracijos priimtame Sprendime dėl pajėgumų nurodyta, kad sprendimas gali būti apskųstas rinkos reguliuotojui teisės aktų nustatyta tvarka. Administracija ginčijamu Sprendimu užkirto kelią pareiškėjui vykdyti krovinių pervežimo veiklą traukinių maršrutu Kužiai – Klaipėda ir Klaipėda – Kužiai 2017–2018 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu. Dėl šio sprendimo pareiškėjas patyrė turtinės žalos, todėl, vadovaudamasis Taisyklių 75 punktu, kreipėsi į Tarnybą, kaip išankstinę neteisminę ginčų nagrinėjimo procedūrą vykdančią instituciją, su skundu, prašydamas pakeisti Administracijos sprendimą. Tarnybos priimtame Įsakyme nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Šia teise pareiškėjas pasinaudojo ir pateikė teismui skundą.

Šiuo atveju bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl ne nuo pareiškėjo priklausančių aplinkybių. Teismas, remdamasis šia naujai formuojama praktika, ateityje galės atsisakyti nagrinėti Administracijos sprendimų dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo (neskyrimo) teisėtumą, nes, pasinaudojus privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, skundas teismui bus paduodamas jau įsigaliojus tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui. Atitinkamai, kol byla bus išnagrinėta pirmosios instancijos ir (ar) apeliacinės instancijos teisme, tarnybinis traukinių tvarkaraštis, dėl kurio bus priimtas Administracijos sprendimas, jau būtų pasibaigęs. Atsižvelgiant į skundžiamoje teismo nutartyje nurodytus motyvus, Administracijos sprendimas, pasibaigus tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui, nebegalės būti traktuojamas kaip administracinio ginčo dalykas. Pareiškėjas teismui taip pat yra pateikęs skundus dėl Administracijos sprendimų neskirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų 2018–2019 metų bei 2019–2020 metų tarnybiniams traukinių tvarkaraščiams, sprendimai šiose bylose dar nėra priimti. Atsižvelgiant į skundžiama teismo nutartimi formuojamą praktiką, administraciniai procesai minėtose bylose taip pat turėtų būti nutraukti, tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjo teisę ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtus administracinius aktus.

Teismas, nutraukdamas administracinę bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, neužtikrino objektyvios teisinės tvarkos apsaugos, nepatikrino Administracijos ir Tarnybos priimtų administracinių sprendimų teisėtumo, nenustatė, ar konkrečiu atveju nebuvo padarytas teisės aktų pažeidimas, ar subjektai, priimdami ginčijamus sprendimus, neviršijo kompetencijos. Tokiu būdu teismas pažeidė pareiškėjo teisę kreiptis į teismą, todėl teismo nutartis yra neteisėta ir turi būti panaikinta, o byla turi būti išnagrinėta iš esmės.

Atsakovas Administracija atsiliepime prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas pasinaudojo savo procesine teise kreiptis į teismą, o teismas, nustatęs, jog pareiškėjo skundo reikalavimo tenkinimas ar atmetimas jokių pasekmių nesukeltų, pagrįstai nutraukė bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu. Pareiškėjo nurodytos prielaidos nepagrindžia, kokią realią įtaką pareiškėjo teisinei padėčiai turėtų atsakovo ir Tarnybos sprendimų panaikinimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, nes ji yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties, kuria teismas nutraukė administracinę bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu („jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai“), teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde (kurį patikslino) reikalavo panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2017 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. VS-34 „Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo 2017–2018 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui UAB „Gargždų geležinkelis“ ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2018 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 1V-198 dalį, kurioje konstatuota, kad pajėgumų 2017‑2018 m. tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui skyrimo procesą atliko tokią teisę turintys subjektai.

Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinę bylą, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjo skundo reikalavimo tenkinimas ar atmetimas jokių teisinių pasekmių nesukeltų, nes jau yra pasibaigęs viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo prekiniams, ūkiniams traukiniams 2017–2018 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpis, todėl netgi galimu skundo tenkinimo atveju, t. y. pripažinus, kad ginčijami Sprendimas dėl pajėgumų ir Įsakymo dalis yra neteisėti ir nepagrįsti, Administracija negalėtų būti įpareigota skirti pareiškėjui viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pagal pareiškėjo Paraišką.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama teismo nutartis pažeidžia jo teisę skųsti Administracijos ir Tarnybos priimtus administracinius sprendimus, nors tokia jo teisė yra numatyta tiek teisės aktuose, tiek pačiuose skundžiamuose sprendimuose.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remiantis administracinė byla, iškelta pagal pareiškėjo skundą, buvo nutraukta nustačius, jog ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Iš ginčijamo Administracijos Sprendimo dėl pajėgumų matyti, kad juo, be kita ko, buvo nuspręsta neskirti pareiškėjo prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų prekiniams traukiniams 2017–2018 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui traukinio maršrutams „Kužiai – Klaipėda“ ir „Klaipėda – Kužiai“. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2018 m. balandžio 9 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (ABTĮ 3 str.). Administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu, patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1865/2013; 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014). Taigi aplinkybė, jog administracinės bylos nagrinėjimo metu pasibaigė viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo prekiniams, ūkiniams traukiniams 2017–2018 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpis, savaime nedaro administracinio proceso beprasmiu, nes teismas turi patikrinti ginčijamo administracinio akto teisėtumą, buvusį jo priėmimo metu. Tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad pareiškėjas negali ginčyti Administracijos Sprendimo dėl pajėgumų, susidarytų situacija, kai tokio sprendimo iš viso nebūtų įmanoma apskųsti, nes pasibaigus tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, teismas skundą atsisakytų priimti arba nagrinėjamą bylą nutrauktų nelikus ginčo dalyko.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai skundžiama nutartimi nutraukė administracinę bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu. Pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o administracinė byla perduodama tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti administracinę bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė