efb1e781-b3fd-494e-9d27-fff21ff7bf3c · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-653-912/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19640-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.3; 2.4.2.9.2; 2.6.11.7; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmanto Å ulco, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės L. A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės pagal ieÅ¡kovės L. A. ieÅ¡kinį atsakovams A. A. (A. A.), T. S. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, akcijų perdavimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė prašė teismo:

1) pripažinti negaliojančiais atsakovų sudarytus 2012 m. gruodžio 27 d. (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, 2012 m. gruodžio 31 d. paprastųjų vardinių akcijų perdavimo–priėmimo aktÄ ;

2) taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ ir atsakovei T. S. grÄ Å¾inti už akcijas sumokėtus 1 448,10 Eur (5 000 Lt), o ieÅ¡kovei ir atsakovui – 50 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas, bÅ«damas santuokoje su ieÅ¡kove, 2011 m. balandžio 12 d. įsteigė Å¡eimos verslÄ â€“ (duomenys neskelbtini) 10 000 Lt įmonės įstatinį kapitalÄ apmokėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jiems priklausančiomis lėšomis, steigimo momentu jai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė 100 proc. visų bendrovės akcijų. (duomenys neskelbtini) pavadinimas 2016 m. rugsėjo 12 d. pakeistas į (duomenys neskelbtini) taip pat įstatinio kapitalo dydis – iÅ¡ 10 000 Lt į 2 896 Eur bei akcijų nominali vertė – iÅ¡ 100 Lt į 28,96 Eur.

Atsakovui 2018 metais susidÅ«rus su rimtomis sveikatos problemomis, ieÅ¡kovė sužinojo, kad jis be jos žinios 2012 m. gruodžio 27 d. pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį perleido atsakovei 50 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų už 5 000 Lt. IeÅ¡kovės įsitikinimu, akcijų pirkimo–pardavimo sandoris neteisėtas, nes akcijos galėjo bÅ«ti perleistos tik esant jos raÅ¡ytiniam įgaliojimui arba jai pačiai tiesiogiai sudarant sandorį. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovai buvo nesÄ Å¾iningi.

Atsakovas, norėdamas perleisti akcijas, privalėjo gauti ieÅ¡kovės sutikimÄ dėl tokio sandorio sudarymo, jį įforminti arba pasirÅ«pinti, kad ieÅ¡kovė iÅ¡duotų jam įgaliojimÄ veikti savo vardu, arba sudaryti sandorį kartu su ieÅ¡kove. Atsakovas neatliko tokių veiksmų. IeÅ¡kovė apie sandorį sužinojo praėjus beveik 6 metams nuo jo sudarymo. Atsakovės buvo nesÄ Å¾ininga, nes žinojo, kad atsakovas yra vedęs, gali disponuoti Å¡eimos turtu tik turėdamas sutuoktinės sutikimÄ .

Atsakovai yra seni pažįstami, susipažino 1998 metais, t. y. iki (duomenys neskelbtini) įsteigimo. IeÅ¡kovė su atsakove susipažino per Å¡eimos atostogas Nidoje. Atsakovė artimai bendravo su ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eima, buvo įgavusi jų pasitikėjimÄ . Iki ginčijamo sandorio (duomenys neskelbtini) įdarbinta ne tik atsakovė, bet taip pat ir jos vaikai. Sudarydama akcijų pirkimo sutartį, atsakovė gerai žinojo bendrovės finansinę situacijÄ . Sudariusi sutartį, atsakovė gavo neproporcingai daugiau negu sumokėjo.

Už 50 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų atsakovė sumokėjo 5 000  Lt, bet įmonės akcijos buvo vertos keliolika kartų daugiau.

3. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra. Atsakovas nurodė, kad perleido akcijas, neturėdamas ieÅ¡kovės įgaliojimo veikti jos vardu, taip pat neinformavęs ieÅ¡kovės apie akcijų perleidimÄ . Tai jis padarė ne norėdamas pakenkti ieÅ¡kovei ar nuslėpti akcijų perleidimÄ , bet dėlto, kad nežinojo įstatyme nustatyto reikalavimo turėti sutuoktinio sutikimÄ . Jis vienas rÅ«pinosi verslu, todėl nepagalvojo, kad ieÅ¡kovės privalo dalyvauti tvarkant su įmone susijusius klausimus. PrieÅ¡ sudarydamas sutartį jis nepasikonsultavo su teisininkais, buhalterei patikėjo parengti įmonės akcijų perleidimo sutarties projektÄ .

4. Atsakovė atsiliepime prašė atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , nurodė, kad su ieÅ¡kove iki sutarties sudarymo buvo susitikusi tik vienÄ kartÄ Nidoje, kai atsakovas pakvietė jÄ kartu su drauge praleisti savaitgalį jo turimame bute. Atsakovė nuolat dalykiÅ¡kai bendraudavo su atsakovu. Ji nežinojo tikslios informacijos apie atsakovo Å¡eimos statusÄ . Atsakovė neturėjo pagrindo manyti, kad akcijos atsakovui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Sutarties 2 punkte atsakovas patvirtino, kad akcijos neįkeistos, neareÅ¡tuotos, nėra jokių nuosavybės teisės apribojimų, susijusių su akcijomis.

Sutarties 5 punkte nustatyta, kad pirkėjui iki galo įvykdžius sutarties 4 punkte nurodytas pareigas, pardavėjas įsipareigoja perduoti nuosavybės teises į akcijas, Å¡alims pasiraÅ¡ant akcijų perdavimo–priėmimo aktÄ . Atsakovas nuslėpė, kad akcijos jam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Jis, pasiraÅ¡ydamas akcijų perleidimo sutartį ir perdavimo–priėmimo aktÄ , patvirtino, kad akcijos jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atsakovė, sudarydama sutartį, buvo sÄ Å¾ininga, neturėjo galimybės sužinoti, kad parduodamos akcijos yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Juridinių asmenų registre nebuvo duomenų apie ieÅ¡kovę, kaip įmonės akcininkę. Nuo 1995 metų atsakovė dirbo logistikos srityje. Per šį laikotarpį ji užmezgė ryÅ¡ius su Lietuvos ir užsienio klientais, kuriems reikalingos logistikos geležinkeliais organizavimo paslaugos. Atsakovas, įsteigęs įmonę, ne kartÄ siÅ«lė jai prisijungti kaip verslo partnerei ir kartu vykdyti veiklÄ . Dėl atsakovės pastangų ir asmeninių pažinčių (duomenys neskelbtini) turėjo galimybę sudaryti didelę dalį sutarčių su klientais ir gauti didelę dalį pajamų.

Dėl nurodytos priežasties įmonėje dirbo atsakovės sūnūs. Akcijų kaina buvo proporcinga jų vertei. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė atsakovei iš ieškovės 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas, būdami sutuoktiniais, nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatyme nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis).

7. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas 1983 m. liepos 23 d. sudarė santuokÄ . Atsakovas 2011 m. balandžio 12 d. įsteigė (duomenys neskelbtini) (vėliau pakeistas pavadinimas į (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. Atsakovas akcijų perleidimo sutartį sudarė neturėdamas ieÅ¡kovės įgaliojimo. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pareiga sutuoktiniams arba kartu sudaryti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomų vertybinių popierių perleidimo sutartis, arba turėti kito sutuoktinio įgaliojimÄ sandoriui yra nustatyta įstatymu, jo nežinojimas ir netinkamas suvokimas nepateisina įstatymo reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2013).

Dėl to teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad jis nežinojo, jog akcijų perleidimo sandoriui sudaryti buvo reikalingas sutuoktinės sutikimas. Teismas nurodė, kad asmuo, būdamas įmonės akcininku, direktoriumi, sudarydamas verslo sandorius, turi elgtis itin atidžiai ir rūpestingai. Jeigu jam trūksta teisinių žinių, jis turi kreiptis teisinės pagalbos į tos srities specialistus. To neatlikęs, atsakovas turi prisiimti neigiamus padarinius.

8. Tai, kad atsakovė žinojo, jog atsakovas yra vedęs, nereiÅ¡kia, kad ji taip pat žinojo, kad įmonės akcijos ieÅ¡kovei ir atsakovui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teismas nurodė, kad atsakovė buvo sudariusi povedybinę sutartį su savo sutuoktiniu. Dėl to ji žinojo, kad santuokos metu sutuoktiniai turtÄ gali valdyti nebÅ«tinai bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Juridinių asmenų registre įmonės akcininku buvo įregistruotas tik atsakovas, nors turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti nurodyti abu sutuoktiniai (CK 3.88 straipsnio 3 dalis).

9. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės nesÄ Å¾iningumo. IeÅ¡kovė nepagrindė, kad akcijos buvo vertos keliolika kartų daugiau. PrieÅ¡ sudarant sutartį akcijų neįvertino nekilnojamojo turto vertintojas. Bendrovės buhalterė, teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad įmonės 20112 metų finansinė atskaitomybė nepatvirtinta. Dėl to teismas neturėjo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad akcijas atsakovė įsigijo už per maÅ¾Ä kainÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10.

IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kinį bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 10.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės elgesį ir į tai, kokios informacijos ji turėjo prieÅ¡ sudarydama ginčijamÄ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Taip pat teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktikÄ , kad tik sÄ Å¾iningi tretieji asmenys turi teisę remtis registro duomenimis. 10.2.

Apeliantė nurodo, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl Å¡ios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansÄ ir nustatydamas bendrÄ sutuoktinių turtÄ bei kilus sutuoktinių ginčui, turi vadovautis ne tik vieÅ¡o registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti Å¡ių duomenų tikrumÄ (patikimumÄ ) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis.

Ä®statymų leidėjas CK 3.88 straipsnio 3 dalimi siekė apsaugoti sÄ Å¾iningus trečiuosius asmenis, t. y. suteikė registracijos faktui deklaratyviÄ jÄ , bet ne konstatuojamÄ jÄ reikÅ¡mę. Tai reiÅ¡kia, kad jeigu vieÅ¡ame registre kaip turto savininkas yra nurodytas tik vienas sutuoktinis, sÄ Å¾iningi tretieji asmenys turi teisę manyti, jog tas turtas yra registre nurodyto sutuoktinio nuosavybė, tačiau, kilus sutuoktinių ginčui, turto teisinis režimas yra nustatomas remiantis jau pirmiau nurodytais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). 10.3.

IeÅ¡kovė pateikė teismui įrodymų, kad atsakovė iki akcijų perleidimo sutarties sudarymo žinojo, jog atsakovas yra vedęs, t. y., kad atsakovas gali disponuoti Å¡eimos turtu tik turėdamas ieÅ¡kovės įgaliojimÄ . Atsakovai susipažino apie 1997–1998 metus, kai abu apie vienerius metus dirbo (duomenys neskelbtini). 10.4. Atsakovai nuolat palaikė kontaktus, nuo 2008 metų susitikdavo 2–4 kartus per metus, susiskambindavo dažniau. IeÅ¡kovė ir atsakovė susipažino per A. Å¡eimos atostogas Nidoje iki įsteigiant (duomenys neskelbtini) Tai, jog atsakovė artimai bendravo su A.

Å¡eima ir buvo įgavusi jų pasitikėjimÄ , liudija aplinkybė, jog iki sudarant akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) įdarbinti atsakovės vaikai. 10.5. Atsakovė ne tik iki akcijų perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymo, bet taip pat ir nagrinėjant bylÄ teisme, elgėsi nesÄ Å¾iningai, teismui teikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . Atsakovė teigė, kad ji neva nežinojo tikslios informacijos apie atsakovo Å¡eiminį statusÄ . Teismas, nustatęs, jog iki akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovė dėl trijų faktų galėjo tiksliai žinoti apie atsakovo Å¡eiminį statusÄ , nevertino to kaip atsakovės nesÄ Å¾iningumo apraiÅ¡kų (ieÅ¡kovė ir atsakovai kartu atostogavo Nidoje A.

Å¡eimai priklausančiame bute, įmonėje dirbo abiejų atstovų vaikai, atsakovas neÅ¡iojo sutuoktuvių žiedÄ ). 10.6. Teismas nepastebėjo fakto, kad atsakovės paaiÅ¡kinimai neatitinka tikrovės (neva atsakovų bendravimas buvo iÅ¡imtinai dalykinio, bet ne asmeninio pobÅ«džio). Atsakovų nuo 1998 iki 2012 metų nesiejo verslo ryÅ¡iai, bet tęsėsi nuolatinis bendravimas. Ä® NidÄ pas atsakovÄ , kuris atostogavo su žmona, atsakovė atvyko su drauge, bet ne su verslo partneriu. Atsakovas, atsakovės praÅ¡ymu, įdarbino abu jos sÅ«nus. 10.7.

Teismas neatkreipė dėmesio į klaidinantį atsakovės teiginį – neva sudarydama sutartį ji buvo sÄ Å¾ininga, neturėjo galimybės sužinoti, kad parduodamos akcijos yra bendroji jungtinė nuosavybė, nes Juridinių asmenų registre nebuvo duomenų apie ieÅ¡kovę, kaip įmonės akcininkę. Turtui taikytÄ teisinį režimÄ buvo galima nustatyti vadovaujantis ne tik Juridinių asmenų registro, bet taip pat ir Vedybinių sutarčių registro duomenimis. Juose esanti informacija prieÅ¡taravo viena kitai.

Juridinių asmenų registre buvo registruoti neiÅ¡samÅ«s duomenys apie (duomenys neskelbtini) akcijų savininkÄ , nurodyta, kad akcijų savininku yra tik atsakovas. Vedybinių sutarčių registre nebuvo duomenų, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas buvo sudarę vedybinę ar povedybinę sutartį, kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) akcijas bÅ«tų galima laikyti asmenine atsakovo nuosavybe. Atsakovė turėjo pareigÄ patikrinti dviejų registrų duomenis. 10.8. Atsakovė buvo susidÅ«rusi su sutuoktinių turto teisinio režimo keitimu.

Ji su buvusiu sutuoktiniu buvo sudariusi povedybinę sutartį. Atsakovė žinojo, kad informacijÄ apie vedybines sutartis, kuriose nustatomas sutuoktinių turto teisinis režimas, galima gauti vieÅ¡ame vedybinių sutarčių registre. Atsakovė, pamačiusi siÅ«lomÄ pasiraÅ¡yti ydingÄ sutartį, galėjo paklausti, ar atsakovas turi teisę vienas jÄ sudaryti. NeaiÅ¡ku, kaip atsakovė, prieÅ¡ sudarydama sandorį, įvykdė pareigÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokia nuosavybės teisės forma pardavėjui priklauso perleidžiami vertybiniai popieriai.

Pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino, ar atsakovė, dirbdama (duomenys neskelbtini) iÅ¡ tiesų turėjo galimybę prieiti prie dokumentų, kuriuose užfiksuota, kad atsakovas yra vienintelis akcininkas. Tai, kad atsakovė pasitikėjo atsakovu, nereiÅ¡kia, kad ji galėjo nevykdyti pareigos iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokia nuosavybės teise atsakovas valdė akcijas. 10.9. Teismas nevertino liudytojos buhalterės L. G. parodymų apie 2011–2012 metais (duomenys neskelbtini) gautÄ pelnÄ , atsakovės už akcijas sumokėtÄ kainÄ ir bendrovės vertės disproporcijos.

Atsakovė už 50 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų sumokėjo tik 1 448,10 Eur, nors akcijos buvo vertos keliolika kartų daugiau. 2011 metų pabaigoje bendrovė turėjo 346 540,2 Eur lėšų, pelnas prieÅ¡ apmokestinimÄ buvo 19 837,52 Eur. 2012 metų pabaigoje (duomenys neskelbtini) sÄ skaitoje buvo 493 394,35 Eur, pelnas prieÅ¡ apmokestinimÄ buvo 15 307,29 Eur. Atsakovės gautos naudos ir sumokėtos kainos disproporcija akivaizdi. 10.10. Aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) 2012 metų finansinė atskaitomybė nepatvirtinta, negali bÅ«ti naudojama prieÅ¡ ieÅ¡kovę.

Atsakovės, kaip akcininkės, nesÄ Å¾iningomis pastangomis bendrovė jau keletÄ metų visuotiniame akcininkų susirinkime negali patvirtinti finansinės atskaitomybės dokumentų. Dėl to teismas turėjo vertinti ieÅ¡kovės pateiktus skaičius.

11. Atsiliepime atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepimas grindžiamas iÅ¡ esmės ieÅ¡kovės apeliacinime skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Papildomai atsakovas nurodė tokius argumentus: 11.1. Atsakovė, kaip akcijų pirkėja, nevykdė pareigos iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokios formos nuosavybės teise atsakovui priklausė parduodamos akcijos. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alies pareigų neįvykdė ne tik pardavėjas, bet taip pat ir pirkėja.

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas, bet nekonstatavo atsakovės nesÄ Å¾iningumo. Teismas nepagrįstai akcentavo tik pardavėjo pareigÄ atskleisti sandorio sudarymui aktualiÄ informacijÄ . Teismas nevertino pirkėjo pareigos aiÅ¡kintis atitinkamas aplinkybes. Jei atsakovė bÅ«tų tinkamai atlikusi savo pareigÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokia nuosavybės forma atsakovui priklauso parduodamos akcijos, sandoris nebÅ«tų buvęs sudarytas arba bÅ«tų iÅ¡taisyti jo trÅ«kumai.

Abiems atsakovams tenka vienoda atsakomybė dėl ginčijamo sandorio ydingumo. 11.2. Atsakovė iki ginčijamo sandorio sudarymo nesiėmė aktyvių veiksmų patikrinti vieÅ¡us registrus. Ji turėjo pagrindo įtarti, kad akcijos atsakovui gali priklausyti ne asmeninės, bet bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsakovų santykiai nebuvo tik dalykiniai. Jie bendravo taip pat ir atostogų, vaikų, jų ateities temomis, teikė asmeninio pobÅ«džio paslaugas. Dėl to atsakovės teiginys, kad ji nežinojo apie atsakovo Å¡eiminį statusÄ , yra nepatikimas. 11.3.

Atsakovas, sudarydamas ginčijamÄ sandorį, disponavo ne įmonės, bet savo ir sutuoktinės turtu. Dėl to jo elgesys neturėtų bÅ«ti vertinamas pagal standartus, taikytinus įmonės vadovui.

12. Atsiliepime atsakovė praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 12.1. Teiginius apie atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ ieÅ¡kovė grindžia prielaidomis. Atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ ieÅ¡kovė įrodinėja tuo, kad neva atsakovė nuolat ir artimai bendravo su Archramenkų Å¡eima, buvo įgavusi jų pasitikėjimÄ . Nesuprantama, koks galimas artimas bendravimas Å¡eimomis, kai pati ieÅ¡kovė nuo 1997 iki 2019 metų atsakovę yra mačiusi tik vienÄ kartÄ Nidoje.

Be to, Nidoje atsakovė lankėsi su drauge, kuriÄ atsakovas taip pat pažinojo ir kuri taip pat dirbo logistikos srityje. Dėl to susitikimas buvo dalykinis. 12.2. Iki atsakovės įsidarbinimo (duomenys neskelbtini) bei sutarties sudarymo iÅ¡ esmės atsakovės pastangomis bendrovė sudarė didelę dalį sutarčių su klientais, dėl kurių užsakymų bendrovė gavo didelę dalį pajamų. Dėl to įmonėje dirbo taip pat ir atsakovės sÅ«nÅ«s, Atsakovas inicijavo atsakovės sÅ«nų darbÄ (duomenys neskelbtini) nes jie galėjo užtikrinti tinkamus bendrovės santykius su klientais.

Apeliantė nepagrindė, kad atsakovai kontaktus palaikydavo nuolat, dažnai susiskambindavo, susitikdavo, kad atsakovės vaikai buvo įdarbinti atsakovės praÅ¡ymu. 12.3. Atsakovė nuo 2000 metų dirbo (duomenys neskelbtini). Nurodyta įmonė teikė paslaugas įmonėms (duomenys neskelbtini), kuriose dirbo atsakovas. BÅ«dami Å¡ių įmonių darbuotojais, atsakovai palaikė dalykinius santykius. 12.4. Atsakovė nurodo, kad ginčo sutarties projektÄ parengė atsakovas. Sutarties 2, 5 punktuose atsakovas patvirtino, kad akcijos nėra įkeistos, areÅ¡tuotos bei nėra jokių nuosavybės teisių apribojimų, susijusių su akcijomis.

Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai atskleisti, kam priklauso parduodamos akcijos. Juridinių asmenų registre buvo nurodyta, kad akcijos priklauso tik atsakovui. Tai, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas yra sudarę santuokÄ , nėra pagrindas konstatuoti, jog atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga. 12.5. Apeliantė nurodo, kad neva atsakovė turėjo pareigÄ kreiptis tiek į Vedybinių sutarčių registrÄ , tiek į Juridinių asmenų registrÄ , kad iÅ¡siaiÅ¡kintų, kam priklauso parduodami vertybiniai popieriai.

Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad visos pareigos iÅ¡siaiÅ¡kinti vertybinių popierių priklausomybę perkeliamos pirkėjui. Tokia apeliantės pozicija prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Atsakovas sutartyje ir žodžiu patvirtino, kad nėra kitų asmenų, kurie turėtų nuosavybės teisių į parduodamas akcijas. Nurodyti atsakovo patvirtinimai atitiko (duomenys neskelbtini) akcininkų sÄ raÅ¡o ir Juridinių asmenų registro informacijÄ , atsakovė neturėjo pareigos imtis papildomų priemonių kreiptis į Vedybinių sutarčių registrÄ . 12.6.

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikta nė vieno raÅ¡ytinio įrodymo, patvirtinančio ieÅ¡kovės teiginius apie akcijų vertę. Nepateiktos (duomenys neskelbtini) finansinės ataskaitos, kuriomis rėmėsi ieÅ¡kovė. Finansinės ataskaitos pateiktos tik kartu su apeliaciniu skundu. Tai – nauji įrodymai. 12.7. Teismas neprivalėjo vadovautis 2012 metų (duomenys neskelbtini) finansine ataskaita, nes ji nepatvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka. Å ias aplinkybes patvirtino bendrovės buhalterė.

IÅ¡ finansinių ataskaitų negalima spręsti apie akcijų vertę, neatsižvelgiant į kitas aplinkybes (bendrovės įsipareigojimus). Apeliantė nepasinaudojo galimybe pateikti kompetentingo asmens vertinimÄ arba praÅ¡yti teismo skirti ekspertizę akcijų vertei nustatyti. 12.8. Atsakovas, bÅ«damas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, galbÅ«t slepia tikruosius (duomenys neskelbtini) veiklos rezultatus ir nesutinka atsakovės lėšomis atlikti bendrovės audito. Dėl to kilo akcininkų ginčas. Atsakovė mano, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne dėl sutuoktinės pažeistų teisių gynimo, bet turint tikslÄ padėti atsakovui susigrÄ Å¾inti perleistas akcijas bei nesÄ Å¾iningai iÅ¡spręsti akcininkų ginÄÄ .

Å ias aplinkybes patvirtina tai, kad, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovė patvirtino, kad, sužinojusi apie sutarties sudarymÄ 2019 metų pradžioje, ne tik kad nedalyvavo valdant (duomenys neskelbtini) bendrovės akcininkė, bet net neatliko veiksmų, kurias Juridinių asmenų registre bÅ«tų įregistruota, kad 50 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų jai su atsakovui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13.

Nagrinėjamoje byloje keliamas bendrovės akcijų perleidimo teisėtumo klausimas, kai sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausančias akcijas pardavęs asmuo nebuvo gavęs sutuoktinio sutikimo (CK 3.88, 3.92 straipsniai, 3.96 straipsnio 2, 4 dalys).

14. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Bendroji proceso CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Taigi dalyvaujantys byloje asmenys įprastai neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme.

Toks draudimas – ribotos apeliacijos, bÅ«dingos civiliniam procesui, iÅ¡raiÅ¡ka. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å io apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas bÅ«tų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotÄ procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis.

Dėl to, siekiant paÅ¡alinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, jog Å¡is draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumÄ bei apibrėžtumÄ , nes, užkirsdamas keliÄ remtis tokiais įrodymais, kurie nefigÅ«ravo pirmosios instancijos teisme, paÅ¡alina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukÅ«rimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę.

16. Ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus. Kita vertus, šio ribojimo išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Pažymėtina, kad tai, jog yra Å¡ių juridinių faktų, savaime nepakanka naujiems įrodymams priimti. Kasacinis teismas yra iÅ¡skyręs kriterijus, kurie turi bÅ«ti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar, pateikus įrodymus vėliau, nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas; ar naujai praÅ¡omi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja teise įrodymus pateikdama vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

17. Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus rašytinius įrodymus – 2011–2012 metų (duomenys neskelbtini) balansus. Ieškovė nenurodė priežasčių, kodėl jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija nenustatė būtinybės šiuos įrodymus pateikti vėliau ir atsisako juos priimti.

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas 1983 m. liepos 23 d. sudarė santuokÄ . Atsakovas 2011 m. balandžio 12 d. įsteigė (duomenys neskelbtini) kurios pavadinimas 2016 m. rugsėjo 12 d. pakeistas į (duomenys neskelbtini) Atsakovai 2012 m. gruodžio 27 d. sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas už 5 000 Lt (1 448,10 Eur) pardavė atsakovei 50 vnt. (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų. Atsakovai 2012 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų perdavimo–priėmimo aktÄ . Patikslintas (duomenys neskelbtini) akcininkų sÄ raÅ¡as 2013 m. sausio 15 d. įregistruotas Juridinių asmenų registre. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia akcijų perleidimo sutartį ir perdavimo aktÄ , nes atsakovas nebuvo gavęs jos įgaliojimo.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas, t. y. po santuokos sudarymo įgytas sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai, 3 dalis). Pagal CK 3.92 straipsnio 4 dalį, sandorius, susijusius su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į jÄ suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai vienas iÅ¡ sutuoktinių turi kito sutuoktinio iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ tokį sandorį sudaryti.

20. Sandoriai, kuriems sudaryti buvo bÅ«tinas raÅ¡ytinis kito sutuoktinio sutikimas arba kurie galėjo bÅ«ti sudaryti tik abiejų sutuoktinių (Å¡io kodekso 3.92 straipsnio 4 dalis), gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais, nesvarbu, ar kita sandorio Å¡alis yra sÄ Å¾ininga ar nesÄ Å¾ininga, iÅ¡skyrus atvejus, kai vienas arba abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę arba kai jie valstybės registrus tvarkančioms ar kitoms institucijoms ar pareigÅ«nams suteikė neteisingų duomenų. Tokiais atvejais sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik tada, jei kita sandorio Å¡alis yra nesÄ Å¾ininga (CK 3.96 straipsnio 2 dalis).

21. Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant pirmiau nurodytÄ normÄ , yra konstatuota, kad apgaule laikomi tokie veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitÄ sandorio Å¡alį dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Apgaule taip pat laikoma ir sÄ moningas reikÅ¡mingų sandorio aplinkybių nepraneÅ¡imas, jeigu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, apie jas turėjo bÅ«ti praneÅ¡ta kitai Å¡aliai (CK 1.91 straipsnio 5 dalis). Sprendžiant, ar, sudarant pagal CK 3.96 straipsnio 2 dalį ginčijamÄ sandorį, buvo panaudota bent vieno iÅ¡ sutuoktinių apgaulė, bÅ«tina įvertinti Å¡alių elgesį ikisutartinių santykių metu, sudarant sandorį ir po jo.

Pardavėjas turi praneÅ¡ti pirkėjui apie trečiųjų asmenų teises į parduodamus vertybinius popierius, pretenzijas bei teisinius ginčus dėl jų, ar jo teisė disponuoti Å¡iuo turtu neapribota. Jei po sandorio sudarymo pirkėjas ginčija reikÅ¡mingos sandoriui informacijos atskleidimo tinkamumÄ , pardavėjas privalo įrodyti, kad ji buvo atskleista tinkamai (CK 6.321 straipsnio 1, 3, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2005, 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2013).

22. IeÅ¡kovė siekia įrodyti, kad atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga sutarties sudarymo metu, nes žinojo, kad atsakovas yra vedęs, todėl taip pat žinojo, jog atsakovas turtÄ valdė bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su ieÅ¡kove. Atsakovė žinojo, kad atsakovas yra susituokęs su ieÅ¡kovei. NurodytÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija daro įvertinusi tokias aplinkybes: atsakovai susipažino 1997–1998 metais, kai apie vienerius metus kartu dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dirbo atsakovų vaikai, atsakovas neÅ¡iojo vestuvinį žiedÄ , atsakovė atostogų metu su drauge lankėsi atsakovo bute Nidoje, kai jis atostogavo su sutuoktine.

Vis dėlto tai nepagrindžia, kad atsakovė žinojo, kokia forma atsakovas valdo jam priklausantį turtÄ (akcijas). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovų bendravimo forma – artimi bičiuliÅ¡ki ar dalykiniai santykiai – neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ , ar atsakovas atskleidė visas aplinkybes apie jam priklausančias parduodamas akcijas. Tai, kad atsakovė žinojo, kad santuokoje įgytas turtas gali bÅ«ti valdomas ne tik asmeninės, bet taip pat ir bendrosios jungtinės, nereiÅ¡kia, jog atsakovė turėjo pareigÄ tikrinti Vedybų sutarčių ir Juridinių asmenų registrų duomenis apie atsakovo ir jo sutuoktinės turtÄ .

Kita vertus, tuo metu, kai buvo sudaryta ginčijama akcijų perleidimo sutartis, Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti duomenys, kad vienintelis (duomenys neskelbtini) akcininkas yra atsakovas. IeÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė žinojo apie ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokÄ , jai buvo žinomos sutuoktinių turto teisinio režimo formos, neteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga.

23. IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose akcentuoja, kad (duomenys neskelbtini) yra Å¡eimos verslas, bendrovė įsteigta įstatinį kapitalÄ apmokant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ieÅ¡kovei ir atsakovui priklausančiomis lėšomis. Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 2 punkte nurodyta, kad akcijos nėra įkeistos, areÅ¡tuotos bei nėra jokių nuosavybės teisės apribojimų, susijusių su akcijomis. IÅ¡ nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas žinojo, jog (duomenys neskelbtini) akcijas valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su ieÅ¡kove, bet jas perleido nesilaikydamas CK 3.92 straipsnio 4 dalies nuostatų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, jog pareiga sutuoktiniams arba kartu sudaryti bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdomų vertybinių popierių perleidimo sutartis, arba turėti kito sutuoktinio įgaliojimÄ sandoriui yra nustatyta įstatyme. Jo nežinojimas ir netinkamas suvokimas nepateisina įstatymo reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis), todėl atsakovo argumentai dėl to, kad jis nesuvokė, jog neturi teisės perleisti akcijas, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2013).

PrieÅ¡ingai, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad, atsakovas, neįvykdęs CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų akcijoms, priklausančioms jam ir ieÅ¡kovei bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise, ir nurodyto sandorio trÅ«kumo neatskleidęs atsakovei (pirkėjai), elgėsi aplaidžiai ir nesÄ Å¾iningai. Toks atsakovo elgesys neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis).

24. Apeliantė atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ grindžia taip pat ir už akcijas sumokėto kainos per mažu dydžiu. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentu, kad, sprendžiant klausimÄ dėl akcijų vertės, turėtų bÅ«ti vertinamas ne tik 2011–2012 metų (duomenys neskelbtini) gautas pelnas, bet taip pat ir tuo metu buvę įsipareigojimai. Byloje nėra duomenų apie ginčo akcijų vertę. Teisėjų kolegija pažymi, kad abu atsakovai neginčijo sutarties kainos. Atsakovas, bÅ«damas bendrovės vadovu, žinojo jos finansinę bÅ«klę, todėl galėjo įvertinti akcijų kainÄ ir, esant kainai per mažai, nesudaryti sandorio. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė sumokėjo kainÄ neproporcingÄ Ä¯monės vertei.

25. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

26. Dėl visų Å¡ioje nutartyje iÅ¡vardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės apskųstame sprendime teisingai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės perleidimÄ . Dėl to ieÅ¡kovės apeliacinis skundas nepagrįstas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , nurodė, kad rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pastebėtina, kad nurodyta Rekomendacijų redakcija nebegalioja. Å iuo metu galioja nauja Rekomendacijų redakcija, patvirtinta Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raÅ¡tu Nr. 141 ir teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymu 1R-77. Aptariamas procesinis netikslumas yra neesminis, vertintinas kaip teismo raÅ¡ymo apsirikimas, neturintis įtakos apskųsto teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

28. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija sutinka su visais kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodama mano, kad sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.

29. Atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 900 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbÄ (CPK 98 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raÅ¡tu Nr. 141 ir teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymu 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatytÄ maksimalų iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ dydį, įvertinęs bylos pobÅ«dį, apimtį, atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ turinį, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis per didelis, todėl mažintinas iki 400 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija nutaria: Atmesti ieÅ¡kovės L. A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo. Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ . Priteisti atsakovei T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Irmantas Šulcas Liuda Uckienė Tomas Venckus