efb1cdaf-998c-4246-be5a-cd15ca809605 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-716-275/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11842-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.2.9.1.; 3.3.1.18. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų V.

K., A. S. ir O. Z. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų V. K., A. S. ir O. Z. ieÅ¡kinį atsakovei R. S. dėl sutikimo statybos projektui, trečiasis asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai V. K., A. S., O. Z. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami duoti už atsakovę R. S. sutikimÄ gauti specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus ir prisijungimo sÄ lygas pagal architektės M.

M. parengtus ir 2014-10-28 su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento KultÅ«ros paveldo skyriumi suderintus prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus, pateikti pagal jų sprendimus parengtÄ techninį projektÄ ir kitus dokumentus statybÄ leidžiančiam dokumentui gauti ir jį gauti dėl garažų paskirties pastato statybos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalyse, bendraturčių 1996-11-30 pasiraÅ¡ytame ir nekilnojamojo turto registre registruotame Å¡io žemės sklypo plane pažymėtose raidėmis B, C, D, bei dėl tvoros statybos ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos.IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovai ir atsakovė yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, kuriems taip pat priklauso atskirtos gyvenamosios paskirties patalpos statinyje, stovinčiame sklype.

Sklype yra garažo paskirties statinys ir tvora, atsakovės iniciatyva yra panaikintas 2009-11-25 iÅ¡duotas statybos leidimas, tad statiniai yra savavaliÅ¡ka statyba. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dėl tvoros surašė 2014-06-25 savavaliÅ¡kos statybos aktÄ bei 2014-06-25 privalomus nurodymus paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius (2015-01-09 sprendimu terminas pratęstas iki 2015-03-25), tolesnis termino pratęsimas sprendžiamas civ. b. Nr. e2-174669/820/2015. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dėl garažo patalpų statinio surašė 2014-05-06 savavaliÅ¡kos statybos aktÄ bei 2014-05-06 privalomus nurodymus paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, kurie yra apskųsti teismui, paduotas apeliacinis skundas.

Visos ginčo statinių atsiradimo, statymo ir sklypo bendraturčių nesutarimų aplinkybės apraÅ¡ytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-05-27 nutartyje (Nr. A662-2204/2011) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-17 sprendime (civ. b. Nr. 2-27289-933/2014), kas patvirtina atsakovės nenorÄ bendradarbiauti ir vykdyti susitarimus dėl statybų sklype ir jos nepagrįstÄ siekį trukdyti statyboms. Pasak ieÅ¡kovų, statiniai formaliai yra savavaliÅ¡ka statyba, jie buvo pastatyti prieÅ¡ atsakovei tampant sklypo bendraturte pagal 2008-03-07 sutartį ir ieÅ¡kovų buvo naudojami pagal paskirtį ir pagal priskirtÄ naudotis sklypo dalį pagal 1996-11-30 sklypo planÄ .

Buvo parengtas preliminarus projektas dėl statybas leidžiančios dokumentacijos gavimo statiniams ir atsiklausta atsakovės nuomonės 2015-01-28 pareiÅ¡kimu. Notaro 2015-03-09 liudijimas patvirtina, kad atsakovė niekaip nereagavo į pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ . Tam, kad bÅ«tų statinio projektas, turi bÅ«ti pateikti visų sklypo bendraturčių sutikimai, kÄ patvirtina ir savivaldybės 2014-12-09 raÅ¡tas, kad be visų bendraturčių sutikimo nebus iÅ¡duodami specialieji architektÅ«riniai reikalavimai tolesniam statinio projektui rengti.

Atsakovė neduoda sutikimo be jokių motyvų, tad nėra aplinkybių, kurios, atsakovės vertinimu, bÅ«tų pagrįsta priežastis neleisti ieÅ¡kovams statyti (įteisinti) garaÅ¾Ä ir mÅ«rinę tvorÄ . Atsakovė R. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus nėra nustatytos naudojimosi sklypu tvarkos tarp bendrasavininkų (planas to nepatvirtina), kad dalys nėra atidalintos, o ieÅ¡kovams patogu statytis statinius pagal savo poreikius.

IeÅ¡kovų savavaliÅ¡kos statybos pažeidžia jos teisę į nuosavybės neliečiamumÄ , vientisumÄ . 2009-04-07 buvo atlikti sklypo matavimai, atsakovei priklausanti „A“ dalis yra susiaurėjusi (vietoj 3,55 m tik 2,69 m, 0,65 m sumažinta ir 11-12 riba). IeÅ¡kovai nepagrįstai teigia, kad statiniai stovi ant jiems priskirtos naudotis sklypo dalies, jie stovi ant svetimos žemės. Statinys pastatytas ant svetimo (duomenys neskelbtini), sklypo, nesant kaimyno sutikimo. IeÅ¡kovams nesuprantami jos reikalavimai teisėtai naudotis nuosavybe – įvažiuoti į sklypÄ , turėti sklypÄ su konkrečiais parametrais, nesutinka dėl esminio statinio pažeidimo, kai statinys įeina į svetimÄ sklypÄ .

Sklypo „A“ dalimi negali naudotis dėl savavaliÅ¡kų ieÅ¡kovų statinių – pavėsinės. Dėl buto Nr. 3 rekonstrukcijos atsakovė teigia negalinti patekti į savo sklypÄ , sklypo „B“ dalyje nuolat stovi automobiliai, pasodintos eglės. IeÅ¡kovai nesilaikė statybos leidimo, kad laiptinė yra kitokio dydžio, nei suprojektuota. Tik ieÅ¡kovams užtikrinta galimybė naudotis sklypu pagal paskirtį bei gauti maksimaliÄ naudÄ . Garažo siena yra „A“ dalyje, UAB „Geoksis“ plane nėra įskaičiuota garažo siena.

IeÅ¡kovų 2015-01-28 pareiÅ¡kimÄ gavo tik 2015-04-07, prie jo nebuvo pridėti prieÅ¡projektiniai pasiÅ«lymai. PrieÅ¡projektiniai pasiÅ«lymai neatitinka juose nurodyto mastelio tikslių iÅ¡matavimų. IeÅ¡kovai pateikia tuos pačius projektus, kurių pagrindu buvo iÅ¡duotas sÄ lygų sÄ vadas ir statybos leidimas, kurie buvo panaikinti. Nors pasiÅ«lymuose tvoros aukÅ¡tis 1,80 m, tačiau jos aukÅ¡tis yra 2,30 m, tvoros plotis 0,25 m, kai tvoros kolonos plotis yra 0,45 m, tvora pagal 1996 m. planÄ bÅ«tų per visÄ parametrÄ â€žA“ dalyje.

Nurodo, kad sklypo „A“ dalis ne tik kad neturi tikslių iÅ¡matavimų, bet ji dar labiau bÅ«tų sumažinta, atstačius (pastačius) pasiÅ«lymuose nurodytÄ tvorÄ (vietoj numatytų 3,5 (realiai 2,69 m) liktų tik 2,44 (2,24 m). Nors ieÅ¡kovai teigia, kad tvora stovi 15 metų, tačiau iÅ¡ 2009-12-23 inspekcijos akto matyti, kad tvora nebuvo baigta statyti, 2013-03-01 inspekcijos aktu užfiksuota pastatyta tvora. PrieÅ¡projektiniai pasiÅ«lymai tiktų tik nugriovus jau esamus statinius ir iÅ¡ naujo statant naujus statinius.

PasiÅ«lymuose neiÅ¡spręsta, kaip atsakovei patekti į jos sklypo dalį. Ä®statyme nesuteikta teisė vienam iÅ¡ bendrasavininkų pirmumo eile ar privilegija pasistatyti savavaliÅ¡kus statinius. Garažo „A“ dalyje ji negalės statytis statinių dėl ieÅ¡kovų savavaliÅ¡kų statinių. Atsakovė nori naudotis žemės sklypu su konkrečiais iÅ¡matavimais: 3,58x19,55x3,55x19,40.Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡o teismo ginÄÄ spręsti savo nuožiÅ«ra.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Ä®vertinęs, kad tiek dėl garažo, tiek dėl tvoros iÅ¡ esmės sumažėtų atsakovei priskirto naudotis sklypo dalis, teismas laikė, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimÄ pagal byloje esančius M. M. 2014 m. parengtus prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. motyvuotas žemės sklypo dalies savininkės teisių ir teisėtų interesų pažeidimu.

Nors ieÅ¡kovai teigė, kad garažai bus tik ant jiems tenkančios sklypo dalies, teismas, įvertinęs bylos duomenis, sutiko su atsakovės argumentu, kad garažo dalis yra ant jai priklausančios sklypo dalies „A“. IÅ¡ prieÅ¡projektinių pasiÅ«lymų (garažo schemos, vietos sklypo atžvilgiu ir pan.) teismas negalėjo spręsti, kad garažo siena bus nugriauta ar apskritai kažkas bus keičiama. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovų pažadai, kad garažo siena bus nugriauta, kurie nepagrįsti prieÅ¡projektiniais pasiÅ«lymais, yra neadekvatÅ«s, neatitinka teisėtų lÅ«kesčių, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principų.

IeÅ¡kovai neįrodė, kad garažai bus tik ant ieÅ¡kovams priskirtos naudotis sklypo dalies (CPK 12, 178 str.) ir kad tokiu bÅ«du nebus pažeistos atsakovės nuosavybės teisės. Ä®vertinęs bylos duomenis, teismas sprendė, kad dėl tvoros statybos ant sklypo ribos sumažės atsakovei priklausanti sklypo dalis, dėl ko bus apribota ar atimta atsakovei priklausanti nuosavybė, o tokio apribojimo ar atėmimo atlyginimo (ar kokiu kitu bÅ«du) klausimas nėra niekaip iÅ¡spręstas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovai V.

K., A. S. ir O. Z. apeliaciniu skundu praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:

1. Pirmos instancijos teismo iÅ¡vados, pagrįstos esamų faktinių garažų statinio ir tvoros duomenimis, o ne pagal projektinę dokumentacijÄ planuojamais duomenimis, nėra teisiÅ¡kai pagrįstos. Jei ieÅ¡kovai, gavę statybas leidžiantį dokumentÄ , nepastatys statinio pagal jo techninį projektÄ , faktiniai statinio duomenys skirsis nuo projektinės dokumentacijos numatytų, toks statinys negalės bÅ«ti laikomas teisėtai pastatytu, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija neleis užbaigti neteisėtų statybų įteisinimo, tokie statiniai turės bÅ«ti nugriauti.

Pirmos instancijos teismo iÅ¡vados, kad nėra garantijų, jog statinių trÅ«kumai bus iÅ¡taisyti, neva projektinės dokumentacijos ir jos pagrindu iÅ¡duotų statybas leidžiančių dokumentų pagrindu bus įteisinti dabartinių duomenų statiniai (t.y. pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ ), vertintinos kaip padarytos vadovaujantis prielaidomis ir ne pagal teisės aktų reikalavimų, t.y. vien dėl Å¡ios priežasties teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas (CPK 14 str. 2 d., 263 str.), nes jis grindžiamas ne teisės normomis ir įrodymais, o vien prielaidomis.

2. Teismo nurodyti motyvai nesudaro jokio esminio atsakovės intereso pažeidimo, nes žemės sklypo ir jame planuojamo statinio duomenys preliminarÅ«s, jie turės bÅ«ti tikslinami techninio projekto rengimo metu, atsižvelgus į visas aplinkybes ir reikalavimus, turės bÅ«ti atliekami detalesni matavimai, tačiau turės bÅ«ti iÅ¡laikytas pagrindinis reikalavimas, kad garažų statinys nebÅ«tų žemės sklypo A dalyje. Atsakovė savo atsikirtimus teisme grindė iÅ¡imtinai jos neesminių interesų pažeidimu ir tik dėl dalies statybos (kiek ji patenka į jai tenkančiÄ naudotis žemės sklypo A dalį).

Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kinį nepagrįstu.3. Atsakovės elgesys, kai ji nepateikė savo nesutikimo motyvų, teismas galėjo atskleisti juos tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu (paskutiniame teismo posėdyje), dėl to jeigu ir yra pagrindas abejoti ieÅ¡kinio pagrįstumu, tai tik toje dalyje, kiek buvo praÅ¡oma sutikimo vykdyti statybas atsakovei tenkančioje naudotis žemės sklypo A dalyje. IeÅ¡kovai neturėjo pagrindo ir galimybės tikslinti ieÅ¡kinį ne tik dėl to, kad atsakovės pozicija buvo dviprasmiÅ¡ka, bet ir dėl to, kad dalies reikalavimų atsisakymas jau nebeleistų kelti tų pačių reikalavimų (CPK 294 str.) ar juos modifikuoti, jei atsakovė po pakeistų reikalavimų vėl pakeistų savo pozicijÄ .

IeÅ¡kovų vertimas užvesti atskirÄ civilinę bylÄ kai tik parengiamas dėl tos pačios statybos naujas projektas, įvertinus atsakovės pretenzijas, kurios neiÅ¡sakytos, kai atsakovė kiekvienÄ kartÄ gali keisti pozicijÄ ir teismo formalus ginčo nagrinėjimas, kai jis sprendžia tenkinti arba netenkinti ieÅ¡kinio pagal jo formaliÄ reikalavimo formuluotę, bet nesprendžia ginčo iÅ¡ esmės, neatitinka pagrindinių civilinio proceso nuostatų dėl ginčų nagrinėjimo, civilinės bylos apimties, teismo paskirties.

IeÅ¡kinį atmetus visiÅ¡kai, tačiau motyvuojančioje dalyje pasisakant, kad reikalavimas nepagrįstas tik iÅ¡ dalies (kiek liečia praÅ¡ymÄ duoti sutikimÄ vykdyti statybas žemės sklypo A dalyje), lemia teisinį neapibrėžtumÄ ir sprendimas neatskleidžia ginčo esmės, yra prieÅ¡taringas, nes jo motyvuojanti dalis neatitinka rezoliucinės (Teismų įstatymų 34 str., 39 str. 2 d., CPK 265, 278 str.), todėl neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų ir yra naikintinas.4. Teismas tik preliminarių duomenų pagrindu paskaičiavo, jog projektuojamų garažų statinio įsiterpimas į atsakovei tenkančiÄ naudotis žemės sklypo A dalį yra vos 0,19 m, t. y. neesminis pažeidimas, jeigu jis ir bÅ«tų, jis bÅ«tų įmanomas tik perstačius statinį ir ieÅ¡kovai neturi intereso padaryti tokį smulkų pažeidimÄ , kuris panaikintų galimybę paÅ¡alinti statybų trÅ«kumus ir ilgas pastangas teisiÅ¡kai sutvarkyti statybas.

Be to, ieÅ¡kovai savo ieÅ¡kinio reikalavime tiesiogiai nurodė, kad jie nesiekia ir nestatys garažų statinio žemės sklypo A dalyje (atitinkamai jį perstatys), tikslÅ«s matavimai bus atliekami ir nustatomi jau vietoje, statybų pertvarkymo vykdymo metu. Aplinkybė, kad dabartinis neįteisintas statinys yra didesnis ir yra taip pat žemės sklypo A dalyje, nes papildoma statinio dalis buvo skirta bÅ«tent atsakovės žemės sklypo dalies savininkui, neturi teisinės reikÅ¡mės ginčo sprendimui, kadangi byloje bÅ«tent ir sprendžiamas klausimas kaip perstatyti esamÄ statinį, kad jis atitiktų atsakovės teisėtus interesus, t.y. jis turi bÅ«ti pastatytas pagal naujai projektuojamus duomenis taip, kad nepatektų į žemės sklypo A dalį.5.

Pirmos instancijos teismo sprendimo nepagrįstumÄ ir neteisėtumÄ lėmė taip pat ir kiti smulkesni pažeidimai dėl faktinių aplinkybių nustatymo. Sprendime neteisingai nurodoma, kad ieÅ¡kovų pateiktuose dokumentuose nenurodomi praÅ¡omos leisti statyti tvoros, numatytos statyti „kairėje pusėje“ duomenys. Architektės M. M. parengtuose prieÅ¡projektinio pasiÅ«lymo brėžiniuose tvoros aukÅ¡tis nurodomas 1,80 m aukščio (brėžinių 4, 5 lapai), jos įrengimo vieta - aplink garažų statinį ir pagal Žemės sklypo ribÄ su gretimai esančiu žemės sklypu (brėžinių 1 lapas, nuoroda „projektuojama tvora savo sklypo ribose“).

Neteisinga ir teismo nuoroda, kad neva atsakovei nebuvo žinoma žemės sklypo plane nurodyta bendraturčių sutarta naudojimosi tvarka, ji neva nenurodyta ir 2008-03-07 nekilnojamųjų daiktų pirkimo ir pardavimo sutartyje, kurios pagrindu atsakovė nuosavybės teise įsigijo 140/848 dalis žemės sklypo ir jame esančio statinio butÄ adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė labai aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai ne vienÄ kartÄ ir ne viename dokumente deklaravo, kad pirkdama dalį žemės sklypo suvokė ir siekė savo dispozicijon įsigyti bÅ«tent Žemės sklypo A dalį, tÄ pakartojo ir nagrinėtoje civilinėje byloje atsiliepimu į ieÅ¡kinį (2 lapas 3 pastraipa).

Tas žemės sklypo planas buvo jai iÅ¡vieÅ¡intas ir perduotas 2008-03-07 nekilnojamųjų daiktų pirkimo ir pardavimo sutartimi (jos 6.4 p.), tas planas buvo ir turėjo bÅ«ti žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties priedas (Žemės įstatymo 30 str. 1 d.), nes be jo atsakovė nebÅ«tų registravusi savo daiktinių teisių į žemės sklypÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė R. S. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovei nesuprantama, kodėl ieÅ¡kovai iÅ¡siplečia komentuodami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-17 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-27289-933/2014, kai ieÅ¡kovų skundžiamame sprendime teismo sprendimas nėra grindžiamas iÅ¡skirtinai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-17 sprendimu. Teismas tik nurodo minėtÄ sprendimÄ kaip vienÄ iÅ¡ reikÅ¡mingų aplinkybių, jog tarp Å¡alių jau vyko panaÅ¡aus pobÅ«džio ginčas ir koks sprendimas jame buvo priimtas. Juo labiau, teismas niekaip neleidžia suprasti, kad bÅ«tent minėtoje byloje priimtame sprendime paminėtais matmenimis ieÅ¡kovai privalo parengti projektinę dokumentacijÄ .

IeÅ¡kovai, praÅ¡ydami teismo duoti sutikimÄ vietoj atsakovės, turėjo iÅ¡ karto parengti prieÅ¡projektinį pasiÅ«lymÄ , kuris neprieÅ¡tarautų atsakovės interesams. Å is sutikimas reikÅ¡tų, kad atsakovė pritaria bÅ«tent teismui pateiktam prieÅ¡projektiniam pasiÅ«lymui ir nebeliktų jokių galimybių užkirsti keliÄ tolimesniam savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo procesui, kuris, savaime suprantama, vystytųsi pagal teismui pateiktÄ prieÅ¡projektinį pasiÅ«lymÄ , kuris prieÅ¡tarauja atsakovės interesams.

Todėl visiÅ¡kai nepagrįstas ieÅ¡kovų motyvas, jog Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatos užtikrintų, kad nebÅ«tų pažeisti atsakovės interesai ir bÅ«tų užtikrina, jog davus sutikimÄ Å¡iam projektiniam pasiÅ«lymui. IeÅ¡kovai net nesistengė įrodyti, jog prieÅ¡projektiniai pasiÅ«lymai nepažeis atsakovės interesų, todėl teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį. Teismas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai pasisakė tiek apraÅ¡omojoje sprendimo dalyje, tiek rezoliucinėje dalyje, jog ieÅ¡kinys atmestinas visa apimtimi, taip pat pagrįstai neanalizavo galimybės Å¡io ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio tenkinti iÅ¡ dalies.

Tokias iÅ¡vadas teismas padarė pagrįstai, vadovaudamasis CPK 265 straipsnio nuostatomis bei teismų praktika. IeÅ¡kovai nesilaikė teismų praktikoje nusistovėjusių nuostatų, t. y. pareigos pateiktÄ projektinį pasiÅ«lymÄ ir įrodyti, jog tuo pasiÅ«lymu nebus pažeisti kitų bendraturčių teisėti interesai. Todėl nagrinėjamoje byloje nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkinti bent iÅ¡ dalies. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį pagrindė tai, jog jai nebuvo žinoma žemės sklypo naudojimosi tvarka perkant minimÄ sklypÄ .

Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, priklausiniai - statiniai buvo 1996 metų žemės sklypo plane pažymėtomis raidėmis „C" ir „D" (Žemės sklypo plano 1996-11-28 kopija, pridėta prie atsiliepimo į ieÅ¡kinį) ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-02-07 sprendime konstatavus administracinėje byloje Nr. 1-686-121/2014 apie savavaliÅ¡kų statinių pastatymo laikotarpį, kad iki 2009 metų Å¡ie pavieniai mediniai pastatai buvo nugriauti ar esmingai perstatyti (rekonstruoti) juos apjungiant į vienÄ sublokuotÄ mÅ«rinį pastatÄ (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-02-07 sprendimo kopija, pridėta prie atsiliepimo į ieÅ¡kinį).

Taigi ieÅ¡kovų teiginiai, kad atsakovei jau perkant žemės sklypÄ , t. y. sudarant 2008-03-07 nekilnojamųjų daiktų pirkimo ir pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė nuosavybės teise įsigijo 140/848 dalių žemės sklypo ir jame esančio statinio - butÄ adresu (duomenys neskelbtini), žinojo apie naudojimosi tvarkÄ , yra nepagrįsti. Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų solidariai atstovavimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas suraÅ¡ant atsiliepimÄ Â Ä¯ apeliacinį skundÄ - 500 Eur solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados                     Apeliacinis skundas atmestinas.                    Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi buvo pasiūlyta pateikti ieškovams papildomus įrodymus aplinkybei, ar priešprojektiniai pasiūlymai neatitinka faktiškai ieškovų pastatyto garažų paskirties pastato ir tvoros, įrodymus, kokie yra skirtumai tarp faktiškai pastatytų statinių ir projektinių pasiūlymų, pateikti įrodymus, kokia dalis šių statinių turi būti nugriauta, kad esantys statiniai atitiktų priešprojektinius pasiūlymus.

                    IeÅ¡kovai 2016-05-02 pateikė praÅ¡ymÄ prijungti byloje naujus įrodymus - J. M. sudarytÄ 2015-11-18 žemės sklypo naudojimo tvarkos plano projektÄ , nurodė, jog tarp Å¡alių vyksta įvairÅ«s ginčai, tarp jų ir ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, nurodė, jog Å¡iuo metu byloje vyksta meditacija, prašė pratęsti terminÄ Â papildomiems  įrodymams pateikti. Terminas buvo pratęstas Vilniaus apygardos teismo 2016-05-09 d. nutartimi.

                     2016-06-07 ieÅ¡kovų atstovas pateikė praÅ¡ymÄ Â prijungti byloje papildomus įrodymus, nurodė, jog teikia ieÅ¡kovų prieÅ¡projektinius  pasiÅ«lymus, kuriais grindžiamas ieÅ¡kinys, rengusios architektės M. M. 2016-06-02 raÅ¡tÄ ir juo pateiktus patikslintų duomenų prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus ( jų brėžinį su statinio perimetru) bei matininko J. M. 2016-06-06 raÅ¡tÄ ir planÄ , kuriame atvaizduotas jame faktiÅ¡kai esantis garažo patalpų statinys, kurį numatoma pertvarkyti pagal numatytas gauti statybas leidžiančio dokumento sÄ lygas, vietÄ , užimamÄ plotÄ . IÅ¡ architektės M.

M. 2016-06-01 parengto garažų ir tvoros statybos projekto matyti, kad bendras pastato ilgis projektuojamas 17930 m. Architektės rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad pagrindinis jos parengtų priešprojektinių pasiūlymų sprendinys buvo tvoros pastatymas ant žemės sklypo ribos ir garažo statinio pastatymas ant žemės sklypo dalių, kurios būtų priskirtos V. K., O Z. ir A. S. individuliam naudojimui. Nurodė, kad priešprojektinių pasiūlymų rengimo metu nebuvo aišku, pagal kokias ribas bus nustatoma kiekvieno iš bendraturčių individualiam naudojimui žemės sklypo dalis, t.y. ar nebus keičiamos nustatytos 1996-11-30 bendraturčių pasirašytame ir Nekilnojamojo turto registre registruotame šio žemės sklypo plane bendraturčių naudojamos žemės sklypų dalių ribos.

Architektė nurodė, kad tuo atveju, jei žemės sklype bÅ«tų atsisakyta statyti prieÅ¡projektiniuose pasiÅ«lymuose numatytÄ tvorÄ , garažo statinio užimamas perimetras turėtų bÅ«ti derinamas taip, kad žemės sklypo dalis, priskirta naudotis bendraturtei R. S., bÅ«tų tokių matmenų, kaip nurodyta 1996 -11-30 bendraturčių pasiraÅ¡ytame ir Nekilnojamojo turto registre registruotame Å¡io žemės sklypo plane. Architektė plane nurodė, kuri pastato siena ir kokia dalimi turi bÅ«ti nugriauta, taip pat nugriauta tvora, kad bÅ«tų neužstatyta žemės sklypo dalis, paskirta naudojimui atsakovei ir pažymėta plane raide A.                     IÅ¡ naujai pateiktų įrodymų teismas daro iÅ¡vadÄ ,  kad ieÅ¡kovų pateikti prieÅ¡projektiniai pasiÅ«lymai, kuriuos nagrinėjo pirmosios instancijos teismas, pagrįstai buvo pripažinti neatitinkančiais bendrasavininkės R.

S. interesų, todėl teismo iÅ¡vada, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimÄ projektui rengti, yra pagrįstas, padaryta remiantis byloje pateiktus įrodymais. Tai, kad apeliacinės instancijos teismui ieÅ¡kovai pateikė 2016-06-01 architektės sudarytÄ garažo ir tvoros statybos projektÄ , kuris galimai atitinka  atsakovės interesus, nereiÅ¡kia, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti naikinamas ir daroma iÅ¡vada, kad pagal šį prieÅ¡projektinį pasiÅ«lymÄ Â atsakovė turi duoti sutikimÄ statybai. IeÅ¡kovų reikalavimas pripažinti, kad atsakovė nepagrįstai atsisako duoti sutikimÄ Â pagal tokius prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus, kurie nurodyti 2016-06-01 projekte, nebuvo nagrinėjamas, todėl nesant tokio reikalavimo, ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas.

Å is įrodymas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų pateikti byloje prieÅ¡projektiniai pasiÅ«lymai negalėjo bÅ«ti patvirtinti, nes juose nurodyti pastato matmenys yra prieÅ¡ingi, nei architektės 2016-06-01 projekte pateikti matmenys. Nustatyta, kad pagal praÅ¡omus patvirtinti 2014-10-28 prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus ieÅ¡kovai prašė teismo duoti sutikimÄ už atsakovę gauti specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus ir prisijungimo sÄ lygas dėl garažų paskirties pastato ir dėl tvoros statybos, kur bendras garažų ilgis nurodytas 18 430 m.

IeÅ¡kovų ieÅ¡kininio pareiÅ¡kimo priede Nr. 10 pateikti projekto brėžiniai, iÅ¡ kurių matyti, kokio bendro ilgio garažo pastatui statyti ieÅ¡kovai praÅ¡o duoti sutikimÄ . Garažų ir tvoros statybos projekte ( projektas be datos, parengtas architektės M. M.) nurodyta, kad bendras garažų ilgis iÅ¡ fasadinės pusės numatytas 18430 m. Pagal naujÄ architektės pateiktÄ Â 2016-06-01 projektÄ â€“ 17 930 m. Daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is netikslumas gali bÅ«ti paÅ¡alintas projektavimo eigoje, rengiant kito etapo projektavimo darbus, nėra pagrindo, nes tokie duomenys, kaip pastato ilgis ir plotis yra esminiais duomenimis, kai ginčas tarp bendrasavininkių kilęs dėl mažų žemės sklypo dalių naudojimo.

Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovų pastatyti – garažo ir tvoros statiniai buvo pripažinti savavaliÅ¡ka statyba, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai, siekdami kad Å¡i savavaliÅ¡ka statyba dalyje bÅ«tų įteisinta, turi pareigÄ bendrasavininkei pateikti pakankamai duomenų, jog dalis statinių bus nugriauta, vykdant statybÄ pagal gautas projektavimo sÄ lygas. Tokių įrodymų byloje nebuvo pateikta, ieÅ¡kovai teikė prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus, pagal kuriuos buvo siekiama įteisinti šiuo metu esančiÄ Â garažo ir tvoros savavaliÅ¡kÄ statybÄ , todėl tokie pasiÅ«lymai negalėjo bÅ«ti pripažinti nepažeidžiančiais atsakovės interesų.

IÅ¡ naujai pateiktų byloje įrodymų teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų pateikti prieÅ¡projektiniai pasiÅ«lymai sudaro sÄ lygas jiems naudoti statybai žemės sklypo dalį, kuri paskirta naudojimui atsakovei pagal 1996-11-30 bendraturčių pasiraÅ¡ytÄ ir Nekilnojamojo turto registre registruotÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ .                    Teisme buvo nagrinėjamas ieÅ¡kovų reikalavimas duoti sutikimÄ už atsakovę R. S. gauti specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus ir prisijungimo sÄ lygas ne tik pagal architektės M.

M. parengtus prieÅ¡projektinius pasiÅ«lymus, bet buvo praÅ¡oma duoti sutikimÄ pateikti techninį projektÄ ir kitus dokumentus statybÄ leidžiančiam dokumentui gauti dėl garažų paskirties pastato statybos žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje raidėmis B, C, D. Šio reikalavimo tenkinimas nėra galimas dėl to, kad teismo sprendimas, duodant sutikimÄ dėl žemės sklypo, plane pažymėto raidėmis B, C, D užstatymo, bÅ«tų nekonkretus, t.y. pripažinus, kad ieÅ¡kovai turi teisę statyti žemės sklypo dalyje, kuri priskirta jiems naudojimui, bet nenurodžius, pagal kokius prieÅ¡projektinius  pasiÅ«lymus jie turi teisę siekti statybÄ leidžiančių dokumentų gavimo, nebÅ«tų patikrinta aplinkybė, ar ketinama vykdyti statyba, nepažeis bendraturčio interesų.

Tokios pobÅ«džio ginčo nagrinėjimas reikalauja, kad teismas patikrintų, ar atsakovas pagrįstai prieÅ¡tarauja ketinamai vykdyti statybai, todėl byloje teikiami prieÅ¡projektiniai pasiÅ«lymai turi bÅ«ti tokie, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , ar jais nebus pažeidžiamos bendrasavininkio teisės. Darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje tokių duomenų ieÅ¡kovai nepateikė , todėl teismas neturėjo pagrindo daryti iÅ¡vados, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimÄ Â statybÄ leidžiantiems  dokumentams gauti, yra nepagrįstas. Teismas padarė pagrįstÄ Â iÅ¡vadÄ , kad pagal architektės M.

M. parengtus priešprojektinius pasiūlymus (garažo schemos, vietos sklypo atžvilgiu ir pan.) negalima spręsti, kad garažo siena ir tvora bus nugriauta, kad apskritai kažkas nors bus keičiama.                       Atsakovė prašo priteisti atstovavimo išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, pateikti duomenys, jog advokatui R. J. atsakovė apmokėjo 500 Eur , šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovų, t.y. po 166,66 Eur.

                      Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei R. S. ( a/k (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovų V. K. ( a/k (duomenys neskelbtini) A. S. ( a/k (duomenys neskelbtini) ir O. Z. ( a/k (duomenys neskelbtini) po 166,66 Eur atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Teisėjai                                                                                                         Rita Kisielienė Danutė Kutrienė Asta Radzevičienė