2023-03-22 Nr. AB-6309-3-62-3-01638-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-222-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01638-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.10; 14.13

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. G. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Ekologiniai projektai“, R. M., R. Ž., L. M. ir E. M.) dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. birželio 13 d. privalomojo nurodymo Nr. K-28 dalį, kuria iš pareiškėjo reikalaujama pateikti neturimus dokumentus, įskaitant ir buitinių nuotekų valymo įrenginių, pastatytų (duomenys neskelbtini), visą projektinę dokumentaciją, parengtą pagal Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412, reikalavimus (toliau – ir Nurodymas Nr. K-28); 2) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. birželio 14 d. privalomąjį nurodymą Nr. K-29 (toliau – ir Nurodymas Nr. K-29).

2. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Nurodymu Nr. K-28 dalyje, kuria iš jo prašoma pateikti neegzistuojančius dokumentus. Pareiškėjas neginčijo atsakovo teisės gauti informaciją iš asmenų, tačiau jis nesutiko su nurodymu pateikti visą projektinę dokumentaciją, parengtą pagal Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412, reikalavimus. Pareiškėjas teigė, kad visą projektinę dokumentaciją pateikė statybos leidimus išdavusioms institucijoms. Atsižvelgiant į tai, jog darbai baigti prieš daugiau kaip dešimt metų, pareiškėjas nėra išsaugojęs jokios projektinės dokumentacijos.

3. Pareiškėjo teigimu, skundžiamame Nurodyme Nr. K-28 nėra nurodomos konkrečios teisės normos, kuriomis remdamasis jis turi pateikti neturimus dokumentus, įskaitant ir buitinių nuotekų valymo įrenginių, pastatytų (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Nuotekų valymo įrenginiai) visą projektinę dokumentaciją, parengtą pagal Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412, reikalavimus. Be to, Kauno apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-80-993/2019 pats atsakovas pateikė teismui visą projektinę dokumentaciją, pagal kurią pareiškėjui buvo išduotas statybos leidimas.

4. Skundžiamu Nurodymu Nr. K-29 pareiškėjui nurodyta nutraukti nevalytų nuotekų išleidimą į (duomenys neskelbtini) upelį ties (duomenys neskelbtini), ir pateikti atestuotos laboratorijos, vykdžiusios matavimus, tyrimų protokolą, tačiau pareiškėjas nurodė, kad jokių nuotekų į (duomenys neskelbtini) upelį neišleidžia. Nuotekas išleidžia šioje teritorijoje gyvenantys gyventojai. Pareiškėjas pažymėjo, jog prie įrengtų lietaus nuotekų tinklų, kurie išleidžia nuotekas į (duomenys neskelbtini) upelį, yra prijungti ne tik pagal Statybos leidimą Nr. NS-358 pastatyti tinklai, bet ir daugelio kitų individualių namų nuotekų tinklai.

5. Pareiškėjas, cituodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.14 straipsnio nuostatas, nurodė, kad nei vienoje jo sudarytoje žemės sklypų, per kuriuos nutiesti atitinkami nuotekų tinklai, pirkimo-pardavimo sutartyje nėra numatyta, kad nuosavybės teisės į tinklus išlieka pareiškėjui, todėl nuotekų tinklų savininkais yra žemės sklypų pirkėjai. Be to, nurodė, kad Nuotekų valymo įrenginiai yra žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjas yra pardavęs R. M., todėl R. M. yra šiame žemės sklype esančio nuotekų valymo įrenginio savininkas. Taigi, pareiškėjas teigė, jog jam nuosavybės teise nebepriklauso nei tinklai, nei valymo įrenginiai. Pažymėjo, jog parduotų žemės sklypų savininkai yra sudarę sutartis su UAB „Ekologiniai projektai“ dėl šių tinklų priežiūros ir eksploatacijos. UAB „Ekologiniai projektai“ sutarčių su žemės sklypų savininkais pagrindu įsipareigojo atlikti tinklų priežiūrą, remontą ir eksploataciją, o žemės sklypų savininkai – apmokėti atitinkamas išlaidas. Pareiškėjas taip pat teigė, jog UAB „Ekologiniai projektai“ sudarytą 2011 m. gegužės 31 d. panaudos sutartį Nr. SUT-4/11 su pareiškėju dėl nuotekų valymo sistemos perdavimo neatlygintinai naudotis vienašališkai nutraukė, tačiau UAB „Ekologiniai projektai“ šios valymo sistemos pareiškėjui negrąžino, neperdavė perdavimo-priėmimo aktu, todėl ją toliau naudoja ir sutarčių su gyventojais pagrindu bei privalo prižiūrėti tinklus ir valymo įrenginius. Taigi, pareiškėjas nėra valymo įrenginio ir tinklų savininkas ir neišleidžia nuotekų į (duomenys neskelbtini) upelį.

6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog siekdamas, kad dėl jo kaltės nebūtų pažeidžiami aplinkosauginiai reikalavimai ir daroma žala gamtai, taip pat siekdamas įvykdyti dar 2018 m. gautą privalomąjį nurodymą, ėmėsi veiksmų (tiek, kiek jis gali atlikti), jog nuotekos nebūtų išleidžiamos į (duomenys neskelbtini) upelį, ir visiems atitinkamos teritorijos žemės sklypų savininkams (gyventojams) nurodė, jog uždraudžia naudotis tinklais (jei jie priklauso pareiškėjui) ir jais leisti nuotekas. Norėdami toliau naudotis atitinkamais tinklais jie turės šiuos tinklus išpirkti iš pareiškėjo už kainą, lygią iki atitinkamo uždraudimo padarytos gamtai žalos dydžiui, jei tokią žalą turėtų atlyginti pareiškėjas. Taip pat nurodymą, draudžiantį leisti nuotekas tinklais, pareiškėjas yra nusiuntęs UAB „Ekologiniai projektai“, kuri prižiūri ir eksploatuoja tinklus bei su jais susijusią įrangą. Taigi pareiškėjas yra atlikęs visus nuo jo priklausančius veiksmus, kad nevalytos nuotekos būtų neišleidžiamos. Be to, pareiškėjas yra įteikęs prašymus nutraukti elektros energijos tiekimą į atitinkamus įrenginius, kad fiziškai nuotekos negalėtų tekėti, tačiau AB „Energijos skirstymo operatorius“ atitinkamo pareiškėjo prašymo netenkino.

7. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad privalomuoju Nurodymu Nr. K-28 pareiškėjui buvo nurodyta pateikti buitinių nuotekų valymo įrenginių, pastatytų (duomenys neskelbtini), visą projektinę dokumentaciją, parengtą pagal Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412, reikalavimus. Nurodymas Nr. K-28 pareiškėjui buvo duotas dėl to, kad Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrius 2006 m. birželio 15 d. pareiškėjui išdavė statybos leidimą Nr. NS-107 buitinių nuotekų tinklams statyti (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 2007 m. lapkričio 15 d. išdavė statybos leidimą Nr. NS-358 buitinių nuotekų tinklams ir lietaus kanalizacijai (vietiniams valymo įrenginiams) statyti (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas, gavęs leidimus statybai, sudarė rangos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įrengė tinklus) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (statė valymo įrenginius), pagal kuriuos buvo pastatyti nuotekų tinklai ir valymo įrenginiai. Valymo įrenginiais ir nuotekų tinklais naudojasi (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojai, o (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai naudojasi tik nuotekų tinklais. Šiais tinklais buitinės ir lietaus nuotekos išleidžiamos į (duomenys neskelbtini) upelį ties (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota nuosavybės teisė į valymo įrenginius ir nuotekų tinklus, jie nėra įregistruoti kaip statiniai. Nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas ir jos statytojas yra pareiškėjas, kuris nėra pateikęs jokių nesudėtingų statinių – valymo įrenginių ir nuotekų tinklų – statybos užbaigimo dokumento ar deklaracijos apie statybos užbaigimą, valymo įrenginių techninių charakteristikų ir jų aptarnavimo tvarkos dokumento.

9. Atsakovas teigė, kad buitinių nuotekų valymo įrenginiai neišvalo buitinių nuotekų iki Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Nuotekų tvarkymo reglamentas), 2 lentelėje nustatytų normų, teršiama aplinka – (duomenys neskelbtini) upelis. 2017 m. rugsėjo 18 d. (Aplinkos apsaugos agentūros tyrimų protokolas Nr. P-VAKKR-2017-V/190, BDS7 – 123 mg/l O2), 2018 m. rugpjūčio 22 d. (Aplinkos apsaugos agentūros tyrimų protokolas Nr. P-007-2018-30/1, BDS7 – 140 mg/l O2), 2018 m. spalio 2 d. (Aplinkos apsaugos agentūros tyrimų protokolas Nr. P-007-2018-71/1 P, BDS7 – 87 mg/l O2), 2018 m. lapkričio 26 d. (Aplinkos apsaugos agentūros tyrimų protokolas Nr. P-007-2018-105/1, BDS7 – 209 mg/l O2), 2019 m. gegužės 22 d. (Aplinkos apsaugos agentūros tyrimų protokolas Nr. P-007-2019-72/1, BDS7 – 294 mg/l O2) paimtuose į (duomenys neskelbtini) upelį ištekančių nuotekų mėginiuose nustatyti biocheminio deguonies suvartojimo per 7 paras (BDS7) didžiausi leistinos momentinės koncentracijos viršijimai. Atsakovo teigimu, siekiant nustatyti priežastis dėl (duomenys neskelbtini) upelio teršimo nepakankamai išvalytomis nuotekomis, būtina buitinių nuotekų valymo įrenginių projektinė ir išpildomoji dokumentacija, todėl pareiškėjui buvo nurodyta pateikti Nuotekų valymo įrenginių visą projektinę dokumentaciją, parengtą pagal Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento reikalavimus.

10. Atsakovas pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, jog pareigūnė visą projektinę dokumentaciją yra gavusi iš Kauno rajono savivaldybės administracijos, tačiau šis skundo argumentas nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis. Atsakovas iš Kauno rajono savivaldybės yra gavęs tik 2006 m. birželio 15 d. Statybos leidimą Nr. NS-107 dėl buitinių nuotekų tinklų ir 2007 m. lapkričio 15 d. Statybos leidimą Nr. NS-358 dėl buitinių nuotekų tinklų ir lietaus kanalizacijos (vietinių valymo įrenginių), kurie buvo išduoti pareiškėjui. Pagal Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentą, projektinėje dokumentacijoje nurodomi nuotekų valymo įrenginių paleidimo-derinimo darbų atlikimo tvarka, terminai, trukmė ir sąlygos (24, 25 punktai), tačiau ši buitinių nuotekų valymo įrenginių projektinė dokumentacija atsakovui nepateikta. Todėl pareiškėjas atsakovui privalo pateikti Nuotekų valymo įrenginių, pastatytų (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją, paleidimo-derinimo darbų atlikimo įvykdymo ir pripažinimo tinkamais naudoti aktą, duomenis, kam pareiškėjas yra perdavęs ar kitaip perleidęs nuotekų tinklus, valymo įrenginius ir jų projektinę dokumentaciją.

11. Atsakovo nuomone, nors pareiškėjas teigė, kad tinklai (buitinių nuotekų valymo sistema) nuosavybės teise pareiškėjui nebepriklauso, tačiau šie teiginiai prieštarauja kitiems skundo argumentams, kuriais pareiškėjas pripažįsta, kad jis pastatė tinklus pagal statybos leidimą, ir Panaudos sutarčiai, iš kurios matyti, kad pareiškėjas, kaip panaudos davėjas, perduoda buitinių nuotekų valymo sistemą (t. y. tinklus) laikinai neatlygintinai naudotis panaudos gavėjui (Panaudos sutarties 1.1 punktas). Pareiškėjas yra nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto – valymo įrenginių ir nuotekų tinklų statytojas ir savininkas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalis, 3 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai; pagal CK 6.632 straipsnį panaudos davėju gali būti tik to daikto savininkas), kuris nėra pateikęs nesudėtingų statinių – valymo įrenginių ir nuotekų tinklų – statybos užbaigimo dokumento ar deklaracijos apie statybos užbaigimą, valymo įrenginių techninių charakteristikų ir jų aptarnavimo tvarkos dokumento, todėl atsakovas Privalomąjį nurodymą Nr. K-28 pareiškėjui davė pagrįstai ir teisėtai.

12. Privalomuoju nurodymu Nr. K-29 pareiškėjui nurodyta nutraukti nevalytų nuotekų išleidimą į (duomenys neskelbtini) upelį ties (duomenys neskelbtini), ir pateikti atestuotos laboratorijos, vykdžiusios matavimus, protokolą. Atsakovas nurodė, kad Nurodymas Nr. K-29 pareiškėjui buvo duotas dėl to, kad (duomenys neskelbtini), į sureguliuotą (duomenys neskelbtini) upelio vagos šlaitą išvestu nuotekų išleistuvu (LKS (duomenys neskelbtini)) išleidžiamos lietaus ir buities nuotekos, kurios nukanalizuojamos nuo gyvenamųjų kvartalų, esančių (duomenys neskelbtini). Nuotekų tinklų ir vietinių valymo įrenginių statytojas – pareiškėjas 2011 m. gegužės 31 d. panaudos sutartimi Nr. SUT-4/11 buitinių nuotekų valymo sistemą perdavė UAB „Ekologiniai projektai“, 2018 m. spalio 31 d. UAB „Ekologiniai projektai“ nutraukė su pareiškėju Panaudos sutartį, pagal kurią buitinių nuotekų valymo sistemos, t. y. buitinių nuotekų valymo įrenginio, siurblinės, orapūtės, trasos nuo valymo įrenginio iki ištakų priežiūrą vykdė UAB „Ekologiniai projektai“. Valymo įrenginiais ir nuotekų tinklais naudojasi (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojai, šios infrastruktūros – valymo įrenginių ir nuotekų tinklų – savininkas yra šių įrenginių statytojas – pareiškėjas. Šiais tinklais į (duomenys neskelbtini) upelį ties (duomenys neskelbtini) gatve išleidžiamos nepakankamai išvalytos nuotekos, kurios teršia (duomenys neskelbtini) upelį.

13. Atsakovas atlikęs teršiančių medžiagų išleidimo į aplinką kontrolinius matavimus (2019 m. gegužės 30 d. tyrimų protokolas Nr. P-007-2019-72/1), nustatė, kad BDS7 didžiausios leistinos momentinės koncentracijos viršijimas – 294 mg/1 O2. Vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamento 6 ir 29 punktais, prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Į gamtinę aplinką išleidžiamų buitinių ir komunalinių nuotekų užterštumas pagal biocheminį deguonies suvartojimą per 7 paras (BDS7) negali viršyti Nuotekų tvarkymo reglamento 2 lentelėje nurodytų didžiausių leistinų koncentracijų (DLK – 40 mg/l O2). Vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629, 11 punktu, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą.

14. Atsakovas pažymėjo, jog UAB „Ekologiniai projektai“ nuo 2018 m. spalio 31 d. nutraukė su pareiškėju sudarytą Panaudos sutartį dėl buitinių nuotekų valymo sistemos neatlygintino naudojimo, todėl Nurodymas Nr. K-29 duotas pareiškėjui, kaip buitinių nuotekų valymo sistemos statytojui ir savininkui. Nurodymas Nr. K-29 yra pagrįstas ir teisėtas, nes duotas tinkamam subjektui, t. y. pareiškėjui. Nors pareiškėjas teigė, jog nuotekos leidžiamos ne iš pareiškėjo pastatyto valymo įrenginio, tačiau šias aplinkybes paneigė Kauno rajono savivaldybės pateikto 2006 m. birželio 15 d. Statybos leidimo Nr. NS-107 dokumentacija (Išvalytų buitinių nuotekų tinklų projekto sklypo planas su projektuojamais išvalytų buitinių nuotekų tinklais), iš kurios matyti, kad pagal sklypo planą tinklais išvalytas nuotekas išleidžia į (duomenys neskelbtini) upelį.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. rašytiniuose paaiškinimuose prašė pareiškėjo skundą atmesti ir paaiškino, jog trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. nėra ir niekada nebuvo valymo įrenginio ir tinklų savininkas, taip pat jais nėra ir kitų žemės sklypų savininkai. Nors R. M. 2009 m. lapkričio 3 d. iš pareiškėjo įsigijo 0,0889 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įrengti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys valymo įrenginiai ir nuotekų tinklai, tačiau tinklai ir valymo įrenginys visada buvo pareiškėjo nuosavybė, šias aplinkybes patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai – susitarimai. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. su A. V. G. sudarė 2009 m. lapkričio 3 d., 2009 m. balandžio 2 d. ir 2009 m. spalio 20 d. susitarimus, jog ginčo nuotekų valymo įrenginių savininkas A. V. G. suteikia teisę prie jų prisijungti R. M. Tai patvirtino, jog nuotekų tinklai R. M. nuosavybėn perduoti nebuvo ir toliau šių tinklų savininku buvo ir save laikė pareiškėjas. Trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M. priklausę žemės sklypai buvo parduoti kitiems fiziniams asmenims, kurie sudarė nuotekų tinklų techninės priežiūros sutartis su UAB „Ekologiniai projektai“. Vėliau trečiasis suinteresuotas asmuo R. M., vykdydamas anksčiau nurodytus susitarimus su pareiškėju A. V. G., 2010 m. padidino nuotekų valymo įrenginio pajėgumus ir visi dokumentai liko pas pareiškėją. Nuotekų tinklų savininkas pareiškėjas A. V. G. jokių pretenzijų R. M. dėl netinkamo susitarimo vykdymo nereiškė.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412 patvirtinto Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento 32 punkte yra numatyta, jog, parduodant / perleidžiant pastatytus (pripažintus tinkamais naudoti) nuotekų valymo įrenginius (pvz., parduodant gyvenamąjį namą, kurio nuotekos valomos individualiuose valymo įrenginiuose ar pan.) kitam asmeniui, kartu su valymo įrenginiais turi būti perduodama visa su valymo įrenginiais susijusi dokumentacija ir informacija (projektas, statybos leidimas, nuotekų valymo įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti aktas, nuotekoms išleisti į aplinką leidimas (jeigu pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas), įrenginio eksploatacijos taisyklės, nuotekų laboratorinės kontrolės ir apskaitos duomenys ir pan.).

Taigi, pareiškėjas turėjo perduoti visiems žemės sklypų savininkams, tarp jų ir R. M., projektinę valymo įrenginių dokumentaciją, tačiau tokie dokumentai perduoti nebuvo, tai patvirtino, jog pareiškėjas išliko valymo įrenginių savininku. Pareiškėjas nuotekų valymo įrenginio ir nuotekų tinklų neperleido kitų asmenų nuosavybėn. Pareiškėjas, būdamas tinklų savininku, 2011 m. gegužės 31 d. su UAB „Ekologiniai projektai“ sudarė panaudos sutartį Nr. SUT-4/11, pagal kurią panaudos davėjas (pareiškėjas) panaudos gavėjui (UAB „Ekologiniai projektai“) perdavė nuotekų valymo sistemą.

Taigi, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, nuotekų valymo įrenginio savininkas pareiškėjas A. V. G. ir jo techninę priežiūrą atliekanti UAB „Ekologiniai projektai“ visiškai disponavo nuotekų valymo įrenginiu ir tinklais. R. M. sudarant žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis su kitais gyventojais, nuotekų valymo įrenginio savininkas pareiškėjas A. V. G. duodavo sutikimus gyventojams prisijungti prie jam priklausančių nuotekų valymo įrenginių, tai patvirtino, jog pareiškėjas buvo Nuotekų valymo įrenginio ir tinklų savininkas.

UAB „Ekologiniai projektai“ pagal sudarytą panaudos sutartį prižiūrėjo ir valdė nuotekų įrenginį ir tinklus. Tai patvirtino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1892-662/2021 nustatytos aplinkybės, jog UAB „Ekologiniai projektai“ panaudos sutartimi turėjo teisę valdyti ginčo valymo įrenginius, bei leido daryti pagrįstą išvadą, jog panaudos sutartis buvo teisėta, galiojanti ir buvo sudaryta su teisėtų nuotekų tinklų savininku – pareiškėju A.

V. G..

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ekologiniai projektai“ rašytiniuose paaiškinimuose prašė pareiškėjo skundą atmesti ir paaiškino, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1892-662/2021 konstatuota, jog nors byloje nėra nuotekų valymo sistemos perdavimo-priėmimo akto pagal panaudos sutartį, tačiau sąskaitų išrašymas ir nuotekų valymo paslaugų teikimas leido daryti pagrįstą išvadą, kad nuotekų valymo sistema buvo perduota UAB „Ekologiniai projektai“ pagal Panaudos sutartį. Todėl nagrinėjamoje byloje nuotekų valymo sistemos perdavimo-priėmimo akto pagal Panaudos sutartį, patvirtinančio nuotekų valymo sistemos grąžinimą pareiškėjui A. V. G., nebuvimas nesudarė pagrindo teigti, jog nuotekų valymo sistema nebuvo grąžinta ir toliau valdoma UAB „Ekologiniai projektai“ pagal Panaudos sutartį.

18. UAB „Ekologiniai projektai“ pažymėjo, jog pranešė pareiškėjui A. V. G., kad nutraukė Panaudos sutartį. UAB „Ekologiniai projektai“ neteikia ir nuotekų valymo paslaugų, nebevykdo Panaudos sutarties ir atitinkamai nevaldo nuotekų valymo sistemos. Nuotekų valymo sistemos faktinį valdymą nuo 2018 m. spalio 31 d. vykdo pareiškėjas A. V. G., nes jis yra nuotekų valymo įrenginių statytojas. Pažymėjo, jog pareiškėjas iki 2019 m. kovo 14 d. buvo sudaręs elektros tiekimo nuotekų valymo įrenginiams sutartį su AB „Energijos skirstymo operatorius“ bei 2018 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į kvartalo gyventojus su reikalavimu nutraukti bet kokių buitinių nuotekų išleidimą į buitinių ir lietaus nuotekų trasą. Taigi, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad, 2018 m. spalio 31 d. UAB „Ekologiniai projektai“ nutraukus Panaudos sutartį, nuotekų valymo sistemos valdytojas ir savininkas pareiškėjas A. V. G. išleidžia nevalytas nuotekas į (duomenys neskelbtini) upelį ir pagrįstai įpareigojo jį nutraukti nevalytų nuotekų išleidimą.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrius statytojui A. V. G. išdavė du statybos leidimus, t. y. 2006 m. birželio 15 d. statybos leidimą Nr. NS-107, kuriuo buvo leista statyti buitinių nuotekų tinklus adresu (duomenys neskelbtini), ir 2007 m. lapkričio 15 d. statybos leidimą Nr. NS-358, kuriuo buvo leista statyti buitinių nuotekų tinklus ir kanalizaciją adresu (duomenys neskelbtini) (1 ir 2 priedai). Duomenų apie statybos pabaigą, išduotus statybos užbaigimo aktus buitinių nuotekų tinklams, valymo įrenginiams ir išvalytų buitinių nuotekų tinklų išleistuvams bei apie buitinių nuotekų inžinerinių tinklų bei valymo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją trečiasis suinteresuotas asmuo neturi. Dėl nuotekų valymo įrenginių bei nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos leidimo išdavimo nebuvo kreiptasi.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojas 2017 m. gruodžio 5 d. apžiūrėjo teritoriją, esančią ties (duomenys neskelbtini), ir nustatė, jog buitinės nuotekos į upelį patenka iš (duomenys neskelbtini), esančių kotedžų valymo įrenginių. Apklausus apžiūrėtos teritorijos gyventojus, Kauno rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojas buvo informuotas, kad nuotekų valymo priežiūrą teritorijoje vykdo UAB „Ekologiniai projektai“, kurios direktorius yra A. S.. Atsižvelgdama į tai, Savivaldybės administracija 2017 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. SD-2617 informavo atsakovą, jog nuotekų tinklus minėtame kvartale statė A. V. G., o nuotekų valymo priežiūrą vykdo UAB „Ekologiniai projektai“. Kauno rajono savivaldybės administracija 2018 m. liepos 2 d. kreipėsi į A. V. G. su prašymu Nr. SD-1089 pateikti vietinių valymo įrenginių, statytų (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo dokumentų kopijas ir sutartį dėl įrenginių priežiūros su nuotekų tinklus ir valymo įrenginius eksploatuojančia organizacija. Pareiškėjas A. V. G. 2018 m. liepos 9 d. perdavė Kauno rajono savivaldybės administracijai 2011 m. gegužės 31 d. panaudos sutartį Nr. SUT-4/11, 2011 m. birželio 30 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. PPPA-19/11, 2011 m. liepos 1 d. susitarimą dėl elektros energijos, tiekiamos panaudos objektams, elektros energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo Nr. 510930-/217265 ir 2011 m. liepos 1 d. nuomojamų objektų sąrašą. Kauno rajono savivaldybės administracija 2018 m. liepos 23 d. raštu Nr. SD-1254 dėl galimo (duomenys neskelbtini) upelio teršimo pateikė atsakovui gautus dokumentus.

II. 21. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjo A. V. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ekologiniai projektai“ prašymą dėl išlaidų atlyginimo patenkino iš dalies ir priteisė iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui 1 330 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o Kauno rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl išlaidų atlyginimo atmetė.

22. Teismas nustatė, kad:

22.1. Pareiškėjui 2019 m. birželio 14 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. K-29, kuriuo buvo nurodyta nutraukti nevalytų nuotekų išleidimą į (duomenys neskelbtini) upelį ties (duomenys neskelbtini), ir pateikti atestuotos laboratorijos protokolą. Nurodymas Nr. K-29 pareiškėjui buvo surašytas nustačius, jog (duomenys neskelbtini), į sureguliuotą (duomenys neskelbtini) upelio vagos šlaitą išvestu nuotekų išleistuvu (LKS (duomenys neskelbtini)) išleidžiamos nepakankamai išvalytos lietaus ir buities nuotekos, kurios nukanalizuojamos nuo gyvenamųjų kvartalų, esančių (duomenys neskelbtini). Atlikus paimtų iš minėto upelio teršiančių medžiagų išleidimo į aplinką kontrolinius matavimus (2019 m. gegužės 30 d. tyrimų protokolas Nr. P-007-2019-72/1), nustatytas BDS7 didžiausios leistinos momentinės koncentracijos viršijimas – 294 mg/l O2;

22.2. Pareiškėjas yra buitinių nuotekų valymo įrenginio ir tinklų statytojas. Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrius 2006 m. birželio 15 d. išdavė pareiškėjui statybos leidimą Nr. NS-107 buitinių nuotekų tinklams statyti (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 2007 m. lapkričio 15 d. išdavė statybos leidimą Nr. NS-358 buitinių nuotekų tinklams ir kanalizacijai (vietiniams valymo įrenginiams) statyti (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini));

22.3. Nors pareiškėjas 2009 m. lapkričio 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė R. M. 0,0889 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įrengti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys nuotekų valymo įrenginiai ir nuotekų tinklai, bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje neaptarė valymo įrenginių nuosavybės teisių perėjimo klausimo, tačiau sutarties šalys sudarydamos 2009 m. lapkričio 3 d. susitarimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), aiškiai išreiškė poziciją dėl pareiškėjo nuosavybės teisių į buitinių nuotekų valymo įrenginį ir tinklus, jog valymo įrenginių savininkas, būtent – pareiškėjas, suteikia teisę R. M. prisijungti prie pareiškėjui priklausančių nuotekų tinklų, o esant nepakankamam valymo įrenginių galingumui R. M. įsipareigoja savo lėšomis padidinti jų galingumą arba kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas, taip pat minėtiems buitinių nuotekų tinklams ar žemės sklypui atitekus tretiesiems asmenims, visi šiuo susitarimu prisiimti įsipareigojimai pereina naujiems turto savininkams;

22.4. Pareiškėjas 2011 m. gegužės 31 d. sudarė panaudos sutartį Nr. SUT-4/11 su UAB „Ekologiniai projektai“ (toliau – ir Panaudos sutartis). Pagal minėtą panaudos sutartį pareiškėjas nuo 2011 m. birželio 1 d. perdavė buitinių nuotekų valymo sistemą – buitinių nuotekų valymo įrenginį Oris dn 80 bei visą su jo eksploatacija susijusią įrangą (2 vnt. siurblinių, orapūtę, trasas nuo valymo įrenginio iki ištakų, automatinio valymo spintas ir elektros apskaitos prietaisus) laikinai neatlygintinai naudotis panaudos gavėjai UAB „Ekologiniai projektai“.

23. Teismas akcentavo, kad R. M. atlikus buitinių nuotekų valymo įrenginių rekonstrukciją pagal Buitinių nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos techninį projektą, parengtą 2011 metais, pareiškėjas neatsisakė savo nuosavybės teisių į nuotekų valymo įrenginius, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog rekonstravus nuotekų valymo įrenginius šie įrenginiai jam nuosavybės teise nebepriklauso, nes neatsisakė savo nuosavybės teisių.

24. Teismas įvertino, kad pareiškėjo tendencingi veiksmai patvirtino, jog pareiškėjas sudarydamas minėtą panaudos sutartį veikė kaip nuotekų tinklų ir vietinių valymo įrenginių savininkas, kadangi perduoti daiktą neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teisę tik to daikto savininkas arba kiti įstatymų ar daikto savininko įgalioti asmenys (CK 6.632 str.). Panaudos gavėjas UAB „Ekologiniai projektai“ pagal sudarytą su pareiškėju panaudos sutartį vykdė buitinių nuotekų valymo įrenginio ir tinklų eksploatavimo bei techninės priežiūros veiklą, pateikdamas sąskaitas už suteiktas paslaugas valymo įrenginio ir nuotekų tinklų naudotojams – (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojams.

25. Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1892-662/2021, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl pagrįstumo ir teisėtumo privalomojo nurodymo, duoto UAB „Ekologiniai projektai“, pagal sudarytą su pareiškėju panaudos sutartį vykdžiusiai buitinių nuotekų valymo įrenginio ir tinklų eksploatavimo bei techninės priežiūros veiklą, nustatytos aplinkybės patvirtino, jog pirmiau minėta 2011 m. gegužės 31 d. panaudos sutartis Nr. SUT-4/11 buvo teisėta, galiojanti. Todėl įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1892-662/2021 nustatytas aplinkybes dėl 2011 m. gegužės 31 d. panaudos sutarties Nr. SUT-4/11 teisėtumo, nėra jokių abejonių, jog pareiškėjas sudarydamas minėtą panaudos sutartį veikė kaip teisėtas nuotekų tinklų savininkas.

26. Teismo vertinimu, kadangi UAB „Ekologiniai projektai“ 2018 m. spalio 31 d. nutraukė su pareiškėju sudarytą 2011 m. gegužės 31 d. panaudos sutartį Nr. SUT-4/11, todėl pareiškėjui, buitinių nuotekų valymo sistemos statytojui ir savininkui, pagrįstai bei teisėtai buvo duotas Nurodymas Nr. K-29 nutraukti nevalytų nuotekų išleidimą į (duomenys neskelbtini) upelį ties (duomenys neskelbtini), ir pateikti atestuotos laboratorijos protokolą.

27. Bylos duomenys patvirtino, jog 2019 m. gegužės 30 d. buvo atlikti atsakovo specialisto 2019 m. gegužės 22 d. paimtų į (duomenys neskelbtini) upelį ištekančių nuotekų mėginių laboratoriniai tyrimai, t. y. atlikti teršiančių medžiagų išleidimo į aplinką kontroliniai matavimai, ir 2019 m. gegužės 30 d. tyrimų protokole Nr. P-007-2019-72/1) konstatuota BDS7 didžiausios leistinos momentinės koncentracijos viršijimas – 294 mg/l O2.

28. Teismas pažymėjo, jog mėginys buvo paimtas iš nuotekų išleistuvo (LKS (duomenys neskelbtini)). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1892-662/2021 nustatyta, jog nuotekų išleistuvas (LKS (duomenys neskelbtini)) yra nuotekų valymo tinklų sistemos, kuri pareiškėjo panaudos sutartimi buvo perduota UAB „Ekologiniai projektai“, dalis. Teismas sprendė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1892-662/2021 nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje. Taigi, nurodytos faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas neabejotinai patvirtino, jog pareiškėjas, būdamas nuotekų tvarkymo objekto savininku, yra atsakingas už nevalytų nuotekų išleidimą į (duomenys neskelbtini) upelį ties (duomenys neskelbtini) ir privalomasis nurodymas Nr. K-29 pareiškėjui duotas nustačius trunkamąjį pažeidimą – teršiančių medžiagų išleidimą į aplinką iš pareiškėjui priklausančio nuotekų valymo įrenginio ir tinklų. Nustatytas pažeidimas atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 punktuose numatytus atvejus, t. y. privalomasis nurodymas duodamas, kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti (2 p.) ir kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis (3 p.).

29. Teismo vertinimu, skundžiamo Nurodymo Nr. K-29 turinys pakankamai išsamus ir aiškus, pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis nustatytą pažeidimą, teisės aktų normomis, kurias pareiškėjas pažeidė, be to, jame konkrečiai nurodytas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, todėl skundžiamo Nurodymo Nr. K-29 turinys atitinka Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 20 straipsnyje nurodytus reikalavimus privalomojo nurodymo turiniui.

30. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas bylos aplinkybes bei teisinį ginčo santykių reglamentavimą, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendė, kad naikinti skundžiamo 2019 m. birželio 14 d. privalomojo nurodymo Nr. K-29 nėra jokio teisinio pagrindo.

31. Pareiškėjui taip pat 2019 m. birželio 13 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. K-28, kuriuo pareiškėjui nurodyta pateikti buitinių nuotekų valymo įrenginių, pastatytų (duomenys neskelbtini), visą projektinę dokumentaciją, parengtą pagal Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412, reikalavimus.

32. Atsakovas, siekdamas nustatyti priežastis dėl (duomenys neskelbtini) upelio teršimo, skundžiamu Nurodymu Nr. K-28 nurodė pareiškėjui pateikti buitinių nuotekų valymo įrenginių projektinę ir išpildomąją dokumentaciją, iš kurios galima būtų spręsti, ar buitinių nuotekų valymo įrenginiai pastatyti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, ar jų pajėgumo užtenka valyti nuotekas. Nurodymas Nr. K-28 pareiškėjui buvo duotas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 punkte reglamentuotu atveju, kai nustatoma grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti.

33. Teismas pažymėjo, kad atsakovo teisė gauti iš juridinių ir fizinių asmenų informaciją, reikalingą užkirsti kelią aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, išaiškinti pažeidimus ir nustatyti pažeidėjus, patraukti juos atsakomybėn, taip pat gauti informaciją apie ūkinės veiklos poveikį aplinkai, informaciją, susijusią su mokesčiais už aplinkos teršimą bei gamtos išteklių naudojimą, numatyta Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

34. Teismo vertinimu, kadangi pareiškėjas yra minėtų nuotekų valymo įrenginių ir tinklų sistemos statytojas, jam taikomas Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412, tai reiškia, jog statytojas privalo turėti buitinių nuotekų valymo įrenginių projektinę dokumentaciją, tarp jų ir paleidimo-derinimo darbų atlikimo įvykdymo ir pripažinimo tinkamais naudoti aktą.

35. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neneigė, jog tokios dokumentacijos negali pateikti, nes neturi, tačiau tai nepaneigė pareiškėjo kaip statytojo pareigos disponuoti buitinių nuotekų valymo įrenginių projektine dokumentacija ir ją pateikti atsakovui, vykdančiam aplinkos apsaugos valstybės kontrolę.

36. Teismas nenustatė jokių pagrįstų duomenų teigti, jog minėtą dokumentaciją atsakovui buvo pateikusios kitos institucijos. Pareiškėjui skundžiamas Nurodymas Nr. K-28 duotas siekiant nustatyti (duomenys neskelbtini) upelio teršimo priežastis. Skundžiamas Nurodymas Nr. K-28 pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų reikalavimais, atitinka privalomojo nurodymo turiniui keliamus reikalavimus, todėl teismo pripažintas teisėtu ir pagrįstu, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

III. 37. Pareiškėjas A. V. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

38.1. Pirmosios instancijos teismas į atitinkamus skundo argumentus atsakė labai abstrakčiai, nurodė, jog pareiškėjas neneigia, jog Nurodyme Nr. K-28 prašomos dokumentacijos negali pateikti, nes neturi, tačiau tai nepaneigia pareiškėjo kaip statytojo pareigos disponuoti buitinių nuotekų valymo įrenginių projektine dokumentacija ir ją pateikti atsakovui, vykdančiam aplinkos apsaugos valstybės kontrolę. Taigi teismas taip ir neatsakė kokiu pagrindu pareiškėjas turėtų atlikti naujus tyrimus ir naujus projektavimo darbus. Dėl šios priežasties pareiškėjui pakankamai sudėtinga ir apeliaciniame skunde nurodyti teismo netinkamai pritaikytas įstatymo nuostatas. Be to, teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, jog valymo įrenginys, kurį pastatė pareiškėjas, nėra išlikęs. Vietoje pareiškėjo pastatyto valymo įrenginio šiuo metu yra kiti rekonstruoti, naujai pastatyti valymo įrenginiai. Šiuos dabar esamus valymo įrenginius rekonstravo pagal atitinkamai parengtus projektus trečiasis suinteresuotas asmuo R. M.. Būtent R. M. disponavo atitinkamais atsakovo reikalaujamais dokumentais dėl šiuo metu egzistuojančios valymo sistemos. Todėl, pareiškėjo teigimu, jam visiškai nesuprantama ir teismo neatsakyta, kodėl pareiškėjas turėjo pateikti trečiojo asmens R. M. turimus projektus. Bei kokiu pagrindu pareiškėjas galėjo juos gauti iš R. M..

38.2. Pareiškėjas niekada neperėmė iš UAB „Ekologiniai projektai“ pagal panaudos sutartį pastarosios valdytų įrenginių, todėl teismas visiškai be pagrindo, konstatavo, jog 2018 m. spalio 31 d. buvo nutraukta su pareiškėju sudaryta Panaudos sutartis ir nuo Panaudos sutarties nutraukimo pareiškėjui pagrįstai bei teisėtai buvo duotas nurodymas nutraukti nevalytų nuotekų išleidimą. Norint nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, apie jos nutraukimą reikia informuoti bent prieš tris mėnesius (CK 6.664 str. 1 d.), o šiuo atveju UAB „Ekologiniai sprendimai“ surašė raštą apie įspėjimą tik prieš 30 dienų, todėl jau vien dėl to, atitinkama panaudos sutartis nebuvo nutraukta nuo 2018 m. spalio 31 d. ir ginčijamo privalomo nurodymo surašymo metu. Taip pat duomenų, kad atitinkami valymo įrenginiai ir visa valymo sistema būtų grąžinta pareiškėjui, byloje nėra. Todėl negrąžinus atitinkamos sistemos Panaudos sutartis nepasibaigė, nežiūrint į tai, kad buvo siunčiamas raštas, jog nutraukiama sutartis, nes tam reikalingas ir atitinkamas daikto grąžinimas. Be to, Panaudos sutartimi UAB „Ekologiniai projektai“ buvo perduotas būtent dar nerekonstruotas valymo įrenginys Oris dn 80, kuris nėra išlikęs. Taip pat, teismas visiškai ignoravo aplinkybę, jog UAB „Ekologiniai sprendimai“ buvo sudariusi sutartis dėl įrenginių priežiūros su viso kvartalo gyventojais. Duomenų, ir juo labiau įrodymų, kad UAB „Ekologiniai sprendimai“ būtų nutraukusi su gyventojais sudarytas sutartis, kuriomis eksploatavo atitinkamus valymo įrenginius ir visą sistemą, byloje nėra.

38.3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas pastatė valymo įrenginį Oris dn 80, tačiau šis valymo įrenginys pastačius naujus įrenginius vėliau buvo perdirbtas į šiuo metu esančią valymo įrenginių sistemą ir nebeegzistuoja. Visus šiuo metu esančios valymo sistemos rekonstravimo darbus atliko atitinkamos žemės sklypo dalies, kurioje ir yra atitinkama valymo įrenginių sistema, savininkas R. M., todėl būtent R. M. laikytinas šios valymo sistemos savininku. Pareiškėjo tvirtinimu, teismo argumentas, kad pareiškėjas dar papildomai turėjo atsisakyti nuosavybės teisių į rekonstruotus įrenginius yra visiškai nepagrįstas. Ypač kai neaišku kokia forma ir kam pareikšti apie atsisakymą turėjo pareiškėjas.

38.4. Teismas visiškai nepasisakė ir dėl pareiškėjo argumentų liečiančių Nurodymo Nr. K-29 proporcingumą. Iki tol niekas nebuvo įpareigotas užtikrinti nuotekų tvarkymą, o tik buvo reikalaujama nutraukti nuotekų išleidimą. Pareiškėjui įvykdžius atsakovo Nurodymą Nr. K-29 ir nutraukus nuotekų išleidimą, atitinkamomis nuotekomis būtų užtvindytas visas kvartalas. Teismas nepasisakė ir dėl argumentų, kad atsakovo pareiškėjui adresuotas nurodymas nepateikiant nurodymo savivaldybei užtikrinti nuotekų tvarkymą buvo neproporcingas.

38.5. Šiuo atveju Nurodymu Nr. K-29 faktiškai reikalaujama sustabdyti kenksmingą veiklą, tačiau nesilaikyta įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų, jį priėmė netinkamas subjektas, todėl ir dėl to atitinkamas Nurodymas Nr. K-29 turėjo būti panaikintinas. Pareiškėjas jokios veiklos nevykdo, nėra tinklų savininkas, bei neišleidžia nuotekų į (duomenys neskelbtini) upelį, o sustabdyti veiklą galima tik tam tikrais įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 25–35 str.). Be to, tokį sprendimą gali priimti tik specialus subjektas. Tačiau Regionų apygardos administracinis teismas ir dėl šių pareiškėjo argumentų nepasisakė.

38.6. Pirmosios instancijos teismas priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, tuo pažeidžiant ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalį.

39. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

40. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas yra nuotekų valymo įrenginių ir tinklų sistemos statytojas ir pagal teisinį reglamentavimą statytojas privalo turėti buitinių nuotekų valymo įrenginių projektinę dokumentaciją, tarp jų ir paleidimo-derinimo darbų atlikimo įvykdymo ir pripažinimo tinkamais naudoti aktą. Nurodymu Nr. K-28 iš pareiškėjo buvo reikalauta dokumentų, kuriuos A. V. G. privalėjo turėti. Ta aplinkybė, kad dalis dokumentų, pareiškėjo teigimu, galimai yra pas R. M. nepaneigia Nurodymo Nr. K-28 teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad Nurodymas Nr. K-28 pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų reikalavimais, atitinka privalomojo nurodymo turiniui keliamus reikalavimus, todėl pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti privalomąjį Nurodymą Nr. K-28 nėra jokio teisinio pagrindo.

41. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas sudarydamas Panaudos sutartį veikė kaip nuotekų tinklų ir vietinių valymo įrenginių savininkas, kadangi perduoti daiktą neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teisę tik to daikto savininkas arba kiti įstatymų ar daikto savininko įgalioti asmenys (CK 6.632 str.). Panaudos gavėjas UAB „Ekologiniai projektai“ pagal sudarytą su pareiškėju panaudos sutartį vykdė buitinių nuotekų valymo įrenginio ir tinklų eksploatavimo bei techninės priežiūros veiklą, pateikdama sąskaitas už suteiktas paslaugas valymo įrenginio ir nuotekų tinklų naudotojams – (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojams. Panaudos sutartis buvo realiai vykdoma ir pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad UAB „Ekologiniai projektai“ su pareiškėju sudarytą panaudos sutartį nutraukė 2018 m. spalio 31 d. Apeliaciniame skunde nurodomas teiginys, kad pareiškėjas neperėmė iš UAB „Ekologiniai projektai“ panaudos sutartimi pastarosios valdytų įrenginių yra deklaratyvaus pobūdžio. Kadangi valymo įrenginiai UAB „Ekologiniai projektai“ buvo perduoti naudoti laikinai, neperduodant nuosavybės teisių, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Ekologiniai projektai“ 2018 m. spalio 31 d. nutraukus su pareiškėju sudarytą 2011 m. gegužės 31 d. panaudos sutartį Nr. SUT-4/11, pareiškėjui, buitinių nuotekų valymo sistemos statytojui ir savininkui, pagrįstai bei teisėtai buvo duotas Nurodymas Nr. K-29 nutraukti nevalytų nuotekų išleidimą į (duomenys neskelbtini) upelį ties (duomenys neskelbtini), ir pateikti atestuotos laboratorijos protokolą.

42. Atsakovas pažymi, kad nors pareiškėjas skunde teigia, jog būtent R. M. laikytinas šios valymo sistemos savininku, tačiau byloje neginčytinai nustatyta, ką pripažįsta ir pats pareiškėjas, kad A. V. G. yra buitinių nuotekų valymo įrenginio ir tinklų statytojas. Duomenų, kad pareiškėjas parduodamas žemės sklypus būtų perdavęs R. M. ar kitam asmeniui valymo įrenginius kaip atskirą objektą, byloje nėra. Taigi, A. V. G., būdamas buitinių nuotekų tinklų statytojas ir savininkas, privalėjo užtikrinti, kad minėti įrenginiai būtų eksploatuojami tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, elgtis rūpestingai ir atsakingai, kad nebūtų padaryta žala aplinkai, o jai atsiradus likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu.

43. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ekologiniai projektai“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo išspręsti jo pagrįstumo klausimą, atsižvelgus į atsiliepimo argumentus, taip pat prašo priteisti UAB „Ekologiniai projektai“ naudai patirtų proceso išlaidų atlyginimą iš šalies, kurios nenaudai bus priimtas teismo sprendimas, įskaitant 770 Eur advokato pagalbos išlaidų.

44. UAB „Ekologiniai projektai“ teigimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjas nėra valymo įrenginių (duomenys neskelbtini)savininku, ar kad nuo 2009 metų (duomenys neskelbtini) nevykdo jokios veiklos. Valymo įrenginių pertvarkymas ar rekonstravimas nekeičia jų priklausomybės, todėl netgi, jeigu sutikti su apeliaciniame skunde nurodytu pareiškėjo teiginiu, kad po 2009 m. lapkričio 3 d. pareiškėjui priklausę valymo įrenginiai buvo R. M. perdirbti (rekonstruoti) į šiuo metu esamus valymo įrengimus, jų savininku ir valdytoju išliko pareiškėjas. Byloje nėra jokių sandorių (sutarčių), kurių pagrindu valymo įrenginiai būtų tapę R. M. ar kitų asmenų nuosavybe. Faktas, kad kurį laiką UAB „Ekologiniai projektai“ teikė valymo paslaugas gyventojams, nekeičia pareiškėjo, kaip vienintelio byloje žinomo valymo įrenginių savininko ir valdytojo statuso, taip pat jam taikytina atsakomybė dėl nekontroliuojamų leidimų jungtis namų ūkiams prie jam priklausančių valymo įrenginių išdavimo, nepriklausomai nuo jų techninio pajėgumo. Kaip byloje nurodė ir pats pareiškėjas, šiuo metu atitinkamame kvartale yra 89 butai, tačiau A. V. G. pastatyti valymo įrenginiai buvo skirti vos 24 butų eksploatavimui. Tuo tarpu pareiškėjas neribodamas prisijungusiųjų skaičiaus iki 24, leido jungtis prie jam priklausančių valymo įrenginių visiems asmenims.

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjas taip ir nenurodė, kokie konkrečiai dokumentai yra pas UAB „Ekologiniai projektai“ ir nepateikė teismui įrodymų apie šių dokumentų perdavimą trečiajam suinteresuotam asmeniui bei nesėkmingus bandymus juos susigrąžinti. Todėl darytina išvada, kad niekuo nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo samprotavimai, kad galimai dalis Nurodymu Nr. K-28 prašomų pateikti dokumentų yra pas UAB „Ekologiniai projektai“.

46. UAB „Ekologiniai projektai“ dar kartą teismui patvirtino, kad nutraukęs Panaudos sutartį, jokių nuotekų valymo paslaugų (duomenys neskelbtini) gyventojams nebeteikia, apie paslaugų teikimo nutraukimą gyventojai buvo informuoti iš anksto. Be to, UAB „Ekologiniai projektai“ po Panaudos sutarties nutraukimo nėra gavę iš pareiškėjo jokių prašymų, reikalavimų, ar pretenzijų, susijusių su tuo, kad pareiškėjas negali valdyti nuotekų valymo sistemos, be kita ko, prašymų tą sistemą jam perduoti (grąžinti). Tai reiškia, kad pareiškėjas tik tikslu išvengti Nurodymo Nr. K-29 vykdymo vis prisigalvoja įvairių melagingų argumentų, be kita ko, kad jis nėra buitinių valymo įrenginių sistemos savininkas, ar negali jos valdyti, nes, neva, kažkas jos jam neperdavė ar kliudo valdyti.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat pažymi, kad pareiškėjas teigia, kad nors šiuo atveju jis jokios veiklos ir nevykdo, kaip nėra ir tinklų savininkas, bei neišleidžia nuotekų į (duomenys neskelbtini) upelį, tačiau sustabdyti veiklą galima tik tam tikrais įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka, o tokį sprendimą gali priimti tik specialus subjektas. Tačiau apeliaciniame skunde taip ir nenurodoma, kokį specialųjį tinkamą subjektą turėjo omenyje pareiškėjas.

48. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo Kauno rajono savivaldybės administracijai jos patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

49. Kauno rajono savivaldybės administracija pirmiausia pažymi, jog nuotekų valymo sistemos savininkui nesiimant aktyvių veiksmų nutraukti (duomenys neskelbtini) upelio taršą bei užtikrinti nuotekų valymo ir tvarkymo paslaugas (duomenys neskelbtini) bendruomenei, 2019 m. rugsėjo 2 d. Inspekcija trečiajam suinteresuotam asmeniui nurodė 1) nutraukti (duomenys neskelbtini) upelio taršą (duomenys neskelbtini); ir 2) užtikrinti nuotekų išvalymą bei nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojams (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgdamas į tai, kad privatūs asmenys: nuotekų tinklų sistemos savininkas ir (ar) valdytojas ir (ar) prižiūrėtojas nesiėmė jokių veiksmų ir neprisiėmė atsakomybės nutraukti (duomenys neskelbtini) upelio taršą bei užtikrinti nuotekų išvalymą bei nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojams (duomenys neskelbtini), trečiasis suinteresuotas asmuo vykdydamas viešojo administravimo subjekto pareigas, atsižvelgdamas į jam įstatymo leidėjo deleguotas funkcijas bei vietos savivaldos principus (žr.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 ir 5 str.), veikdamas geriausiais savo savivaldybės gyventojų interesais bei viešo intereso labui, nedelsiant ėmėsi operatyvių veiksmų nutraukti (duomenys neskelbtini) upelio taršą bei užtikrinti nuotekų išvalymą bei nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą (duomenys neskelbtini) gyventojams. Veikdamas (duomenys neskelbtini) bendruomenės bei viešojo intereso labui, trečiasis suinteresuotas asmuo, sustabdęs (duomenys neskelbtini) upelio taršą, laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. kovo mėn. organizavo nuotekų siurbimą, vežimą ir tvarkymą, bei ilgainiui inicijavo ir organizavo buitinių nuotekų slėgiminės linijos (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini), projekto parengimą nutiesiant atšaką į centralizuotus tinklus, kad būtų užtikrintas tinkamas nuotekų išvalymas.

Taigi, dėl nuotekų valymo sistemos savininko neteisėto neveikimo ir abejingumo, trečiasis suinteresuotas asmuo, siekdamas nutraukti taršą ir užtikrinti viešąjį interesą, šiai dienai patyrė didelius finansinius nuostolius apie – 37 892,86 Eur, kuriuos reikalaus atlyginti iš atsakingo ir kalto asmens (-ų). Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, nagrinėjamoje byloje vyrauja viešasis interesas, kurį ginant, būtina nustatyti nuotekų valymo sistemos savininką, kuris privalo atlyginti ir kompensuoti trečiojo suinteresuoto asmens patirtas išlaidas likviduojant nuotekų valymo sistemos savininko neteisėtais ir kaltais veiksmais ar neveikimu sukeltas neigiamas pasekmes.

50. Kauno rajono savivaldybės administracijos nuomone, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir išsamiai išaiškino bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė šiam ginčui taikytinas teisės aktų nuostatas, dėl ko trečiasis suinteresuotas asmuo vertina, kad teismo sprendimas yra pagrįstas, ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamoje byloje pakanka rašytinių įrodymų pagrįsti, kad nuotekų valymo sistemos savininkas Nurodymų pateikimo metu buvo pareiškėjas. Trečiasis suinteresuotas asmuo, taip pat sutinka su teismo išdėstytais motyvais, kad tai, jog pareiškėjas negali pateikti prašomos nuotekų valymo sistemos projektinės dokumentacijos, savaime nepaneigia jo, kaip šios sistemos statytojo, pareigos šią dokumentaciją turėti ir ją pateikti Inspekcijai. Kitaip tariant, Inspekcijai identifikavus pareiškėją, kaip nuotekų valymo sistemos statytoją, turintį pareigą saugoti nurodytos sistemos dokumentaciją, bei pagrįstai ir teisėtai nurodžius pateikti šią dokumentaciją, jos nepateikimas savaime neturi įtakos Nurodymo Nr. K-28 teisėtumui ir pagrįstumui, tuo labiau, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija to, kad Nurodymas Nr. K-28 atitinka jam keliamus formos ir turinio reikalavimus.

51. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo iš pareiškėjo priteisti R. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

52. Trečiasis suinteresuotas asmuo pirmiausiai atkreipia dėmesį į pareiškėjo dėstomų faktinių aplinkybių nenuoseklumą proceso metu. Teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui bei bylą nagrinėjant Regionų apygardos administraciniame teisme, pareiškėjas laikėsi pozicijos, jog jis visą projektinę dokumentaciją yra pateikęs statybos leidimus išdavusioms institucijoms, o kadangi buitinių nuotekų valymo įrenginius, pastatė (duomenys neskelbtini), anksčiau negu prieš 10 metų, todėl nėra išsaugojęs visos projektinės dokumentacijos. Tačiau dabar jau pareiškėjas iš esmės pakeitė savo poziciją ir pradėjo teigti, jog projektinę dokumentaciją neva tai turi trečiasis suinteresuotas asmuo R. M., kas tik rodo, jog pareiškėjo pozicija šiuo klausimu yra labai prieštaringa. Akivaizdu, jog apeliaciniame skunde remtis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis nebuvo remtasi pirmosios instancijos teisme yra ydinga praktika, o taip pat tai rodo paties pareiškėjo norą savo atsakomybę permesti kitiems asmenims.

53. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog R. M. niekada nedisponavo valymo įrenginių projektine dokumentacija, visi dokumentai turėjo būti pas tinklų savininką, šiuo atveju – pareiškėją, todėl atsakovas pagrįstai šiuos dokumentus prašė pateikti būtent jį. Pagal Nurodymo Nr. K-28 priėmimo metu buvusią situaciją, pareiškėjas buvo tinklų savininkas, todėl jis turėjo pareigą pateikti atsakovo prašomus dokumentus. Teismas turėtų įvertinti nenuoseklią paties pareiškėjo poziciją proceso metu, kuris skirtingose proceso stadijose nurodo skirtingas dokumentų nepateikimo atsakovui priežastis. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, R. M. nėra ir niekada nebuvo Nuotekų valymo įrenginių savininku. Regionų apygardos administracinis teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šie įrenginiai visada buvo pareiškėjo nuosavybė, ką be abejonės patvirtina ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai, bet ir paties pareiškėjo konkliudentiniai veiksmai po žemės sklypo, kuriame buvo valymo įrenginiai, R. M. pardavimo.

54. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pareiškėjas dar papildomai turėjo atsisakyti nuosavybės teisių į trečiojo asmens R. M. rekonstruotus įrenginius yra visiškai nepagrįstas, kadangi nėra aišku, kokia forma ir kam pareiškėjas turėjo pareikšti apie atsisakymą. Tokie pareiškėjo argumentai yra visiškai nepagrįsti, tokio įpareigojimo pirmosios instancijos teismas pareiškėjui nenurodė, o pareiškėjas iškraipo pirmosios instancijos teismo argumentus. Be to, A. V. G. veiksmai patvirtina, jog parduodamas žemės sklypus jis nuosavybės teisių į Nuotekų valymo įrenginius neatsisakė, kaip tik visa eilė byloje esančių rašytinių įrodymų leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. V. G. neturėjo valios tinklų perleisti kitų asmenų nuosavybėn ir to nepadarė iki dabar, o norėjo juos turėti būtent savo nuosavybėje. A. V. G. nuosavybės teisių į tinklus pradėjo vengti tik tuomet, kai jam buvo surašyti skundžiami nurodymai, prieš tai jis nebuvo išreiškęs valios dėl nuosavybės teisių perleidimo, jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė. Taigi Regionų apygardos administracinis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būtent A. V. G., o ne R. M. yra Nuotekų valymo įrenginių savininkas, ko pasėkoje buvo priimtas pagrįstas sprendimas, kurio naikinti nėra visiškai jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 55. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. birželio 13 d. privalomojo Nurodymo Nr. K-28 dalies ir 2019 m. birželio 14 d. privalomojo Nurodymo Nr. K-29 teisėtumo ir pagrįstumo.

56. Byloje nustatyta, kad Departamentas Nurodymu Nr. K-28 pareiškėjui nurodė pateikti buitinių nuotekų valymo įrenginių, pastatytų (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Nuotekų valymo įrenginiai) visą projektinę dokumentaciją, parengtą pagal Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412, reikalavimus.

57. Departamentas Nurodymu Nr. K-29 nurodė pareiškėjui nutraukti nevalytų nuotekų išleidimą į (duomenys neskelbtini) upelį ties (duomenys neskelbtini), ir pateikti atestuotos laboratorijos protokolą. Nurodymas Nr. K-29 pareiškėjui buvo surašytas nustačius, jog (duomenys neskelbtini), į sureguliuotą (duomenys neskelbtini) upelio vagos šlaitą išvestu nuotekų išleistuvu (LKS (duomenys neskelbtini)) išleidžiamos nepakankamai išvalytos lietaus ir buities nuotekos, kurios nukanalizuojamos nuo gyvenamųjų kvartalų, esančių (duomenys neskelbtini). Atlikus paimtų iš minėto upelio teršiančių medžiagų išleidimo į aplinką kontrolinius matavimus (2019 m. gegužės 30 d. tyrimų protokolas Nr. P-007-2019-72/1), nustatytas BDS7 didžiausios leistinos momentinės koncentracijos viršijimas – 294 mg/l O2.

58. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad pareiškėjas yra buitinių nuotekų valymo įrenginio ir tinklų statytojas, o jo tendencingi veiksmai patvirtino, jog pareiškėjas sudarydamas Panaudos sutartį veikė kaip šių įrenginių savininkas, o tai, kad pareiškėjas negali pateikti Nuotekų valymo įrenginių dokumentacijos, nes jos neturi, nepaneigia jo, kaip statytojo, pareigos disponuoti šia dokumentacija ir pateikti ją. Teismas konstatavo, kad Nurodymas Nr. K-28 pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų reikalavimais, atitinka privalomojo nurodymo turiniui keliamus reikalavimus, todėl pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Teismo vertinimu, skundžiamo Nurodymo Nr. K-29 turinys pakankamai išsamus ir aiškus, pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis nustatytą pažeidimą, teisės aktų normomis, kurias pareiškėjas pažeidė, be to, jame konkrečiai nurodytas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas.

59. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis yra Nuotekų valymo įrenginių savininkas, be to, ne pareiškėjas, o trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. disponavo atitinkamais atsakovo Nurodyme Nr. K-28 paminėtais dokumentais.

60. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

61. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

62. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, jog ABTĮ įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4081-629/2021 ir kt.).

63. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3314-261/2020).

64. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės.

65. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017).

66. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes, jog Nurodymu Nr. K-28 reikalaujamų dokumentų neturi, o juos galimai turi trečiasis suinteresuotas asmuo R. M.. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde šių aplinkybių pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs ir bylą nagrinėjant teisme laikėsi pozicijos, jog projektinę dokumentaciją yra pateikęs statybos leidimus išdavusioms institucijoms ir nėra išsaugojęs visos projektinės dokumentacijos. Pareiškėjas tik apeliaciniame skunde nurodo, kad projektinę dokumentaciją galimai turi trečiasis suinteresuotas asmuo. Pareiškėjui nenurodžius jokių priežasčių, dėl ko jis šių aplinkybių nenurodė pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija vadovaudamasis šios Nutarties 65 punkte nurodytais pagrindais, naujų skundo aplinkybių nenagrinėja.

67. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Nurodymo Nr. K-28 pagrįstumu, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra nustatyta, to neginčija ir pareiškėjas, kad būtent jis yra buitinių nuotekų valymo įrenginio ir tinklų statytojas. Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrius 2006 m. birželio 15 d. išdavė pareiškėjui statybos leidimą Nr. NS-107 buitinių nuotekų tinklams statyti (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 2007 m. lapkričio 15 d. išdavė statybos leidimą Nr. NS-358 buitinių nuotekų tinklams ir kanalizacijai (vietiniams valymo įrenginiams) statyti (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

68. Taigi pareiškėjui, kaip Nuotekų valymo įrenginių statytojui, yra taikomas Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412, kurio 2 punkte nurodyta, kad šis reglamentas taikomas nuotekų valymo įrenginių statybos dalyviams, valymo įrenginių ir jų elementų tiekėjams, valymo įrenginių valdytojams ir naudotojams, valymo įrenginių taikymą kontroliuojantiems asmenims. Pagal minėto Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento 24 ir 25 punktų nuostatas, projektinėje dokumentacijoje nurodomi nuotekų valymo įrenginių paleidimo-derinimo darbų atlikimo tvarka, terminai, trukmė ir sąlygos, projekte nustatyti paleidimo-derinimo darbų įvykdymo (projektinių parametrų pasiekimo) terminai patikslinami nuotekų valymo įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti akte (24 p.), jeigu pagal galiojančius teisės aktus nuotekų išleidimui į aplinką leidimo nereikia ir paleidimo derinimo darbai pradedami iki valymo įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti, apie paleidimo derinimo darbų pradžią (iki darbų pradžios) būtina raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos (išskyrus atvejus, kai paleidimo-derinimo darbų metu nenumatomas nuotekų išleidimas į aplinką). Keičiant projekte nustatytas paleidimo-derinimo darbų atlikimo sąlygas (keičiant terminus, didinat darbų trukmę ir didinant į aplinką išleidžiamų nuotekų užterštumą bei teršalų kiekį), būtina apie tai informuoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos ir gauti jo raštišką sutikimą (25 p.). Pagal nurodytas Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento nuostatas, statytojas privalo turėti buitinių nuotekų valymo įrenginių projektinę dokumentaciją, tarp jų ir paleidimo-derinimo darbų atlikimo įvykdymo ir pripažinimo tinkamais naudoti aktą. Todėl Nurodymu Nr. K-28 pagrįstai iš pareiškėjo buvo reikalauta dokumentų, kuriuos jis privalėjo turėti. Aplinkybė, kad dalies dokumentų, pareiškėjas neturi ar negali pateikti, nepaneigia Nurodymo Nr. K-28 teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skundžiamas Nurodymas Nr. K-28 pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų reikalavimais, atitinka privalomojo nurodymo turiniui keliamus reikalavimus, todėl pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

69. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ginčydamas Panaudos sutartį teigia, kad jis niekada neperėmė iš UAB „Ekologiniai projektai“ pagal Panaudos sutartį pastarosios valdytų įrenginių, todėl teismas visiškai be pagrindo, konstatavo, jog 2018 m. spalio 31 d. buvo nutraukta su pareiškėju sudaryta Panaudos sutartis.

70. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1892-662/2021 išnagrinėtas ginčas, kilęs tarp tų pačių šalių dėl pagrįstumo ir teisėtumo 2018 m. spalio 24 d. privalomojo nurodymo Nr. K-17, duoto UAB „Ekologiniai projektai“, pagal sudarytą su pareiškėju Panaudos sutartį vykdžiusiai buitinių nuotekų valymo įrenginio ir tinklų eksploatavimo bei techninės priežiūros veiklą. Šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtino, jog Panaudos sutartis buvo teisėta, galiojanti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įvertino, kad nors byloje nėra nuotekų valymo sistemos perdavimo-priėmimo akto, tačiau visuma bylos aplinkybių leido daryti pagrįstą išvadą, kad nuotekų valymo sistema buvo perduota UAB „Ekologiniai projektai“ pagal Panaudos sutartį. Šios nustatytos aplinkybės yra prejudicinės, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Panaudos sutarties teisėtumo, todėl nėra jokių abejonių, jog pareiškėjas sudarydamas Panaudos sutartį veikė kaip teisėtas Nuotekų valymo įrenginių savininkas.

71. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2009 m. lapkričio 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė R. M. 0,0889 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įrengti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys nuotekų valymo įrenginiai ir nuotekų tinklai, bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje neaptarė valymo įrenginių nuosavybės teisių perėjimo klausimo, tačiau sutarties šalys sudarydamos 2009 m. lapkričio 3 d. susitarimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), aiškiai išreiškė poziciją dėl pareiškėjo nuosavybės teisių į buitinių nuotekų valymo įrenginį ir tinklus, jog valymo įrenginių savininkas, būtent – pareiškėjas, suteikia teisę R. M. prisijungti prie pareiškėjui priklausančių nuotekų tinklų, o esant nepakankamam valymo įrenginių galingumui R. M. įsipareigoja savo lėšomis padidinti jų galingumą arba kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas, taip pat minėtiems buitinių nuotekų tinklams ar žemės sklypui atitekus tretiesiems asmenims, visi šiuo susitarimu prisiimti įsipareigojimai pereina naujiems turto savininkams.

72. Pažymėtina, kad pareiškėjo veiksmai tiek sudarant Panaudos sutartį, tiek 2009 m. lapkričio 3 d. susitarimą su R. M., bei nepateikus jokių įrodymų apie perleistas savo nuosavybės teises į Nuotekų valymo įrenginius, patvirtina, kad ir po nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos Nuotekų valymo įrenginiai priklauso nuosavybės teise pareiškėjui. Todėl sutiktina su atsakovo Departamento argumentais, kad būdamas buitinių nuotekų tinklų statytojas ir savininkas, pareiškėjas privalėjo užtikrinti, kad minėti įrenginiai būtų eksploatuojami tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, elgtis rūpestingai ir atsakingai, kad nebūtų padaryta žala aplinkai, o jai atsiradus likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu.

73. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kurią patvirtina ir byloje esantys duomenys, kad UAB „Ekologiniai projektai“ 2018 m. spalio 31 d. nutraukė su pareiškėju sudarytą 2011 m. gegužės 31 d. panaudos sutartį Nr. SUT-4/11, todėl pareiškėjui, buitinių nuotekų valymo sistemos statytojui ir savininkui, pagrįstai bei teisėtai buvo duotas Nurodymas Nr. K-29 nutraukti nevalytų nuotekų išleidimą į (duomenys neskelbtini) upelį ties (duomenys neskelbtini), ir pateikti atestuotos laboratorijos protokolą.

74. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą procesinį sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

75. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamų Nurodymo Nr. K-28 dalies ir Nurodymo Nr. K-29 pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

76. Tretieji suinteresuoti asmenys R. M., UAB „Ekologiniai projektai“ ir Kauno rajono savivaldybės administracija prašo atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

77. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija nepateikė apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindimo, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

78. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

79. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo pareikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių galima nustatyti, ar priimtu galutiniu res judicata galią turinčiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje A662-2374/2013, 2014 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-404/2014, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-472-662/2016, 2017 m. balandžio 5 d. administracinėje byloje Nr. eAS-338-552/2017, 2017 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-608-575/2017).

80. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tretieji suinteresuoti asmenys R. M. ir UAB „Ekologiniai projektai“ nesutiko su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti, teikė savo nuomonę ir argumentus dėl pareiškėjo apeliacinio skundo nepagrįstumo. Teismo sprendimas pagal keliamo ginčo esmę yra palankus tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Taigi, išnagrinėjus šią administracinę bylą bei netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, iš esmės yra apgintos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, kurie įgijo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.

81. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėtą 1 210 Eur sumą, kurią grindžia 2022 m. sausio 11 d. PVM sąskaita-faktūra serija AKR Nr. 9/2022 ir Swedbank 2022 m. sausio 11 d. Mokėjimo nurodymu.

82. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ekologiniai projektai“ apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėtą 770 Eur sumą, kurią grindžia 2021 m. gruodžio 31 d. Sąskaita už teisines paslaugas Nr. PS419 ir SEB 2022 m. sausio 4 d. Patvirtinimu apie lėšų įskaitymu į kliento sąskaitą.

83. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.11 punkte už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą nustatytas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

84. Ginčo atveju aktualus 2022 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris tuo metu buvo 1 780,50 Eur.

85. Trečiojo suinteresuoto asmens R. M. prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (1 210 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio (1 780,50 x 1,3 = 2 314,65 Eur), todėl ši suma priteistina iš pareiškėjo.

86. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ekologiniai projektai“ prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (770 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taip pat neviršija Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio, todėl ir ši suma priteistina iš pareiškėjo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M. iš pareiškėjo A. V. G. 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ekologiniai projektai“ iš pareiškėjo A. V. G. 770 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan