efb15f7d-7569-4fd5-be4e-9e93a4a62145 · Kauno apygardos teismas

             Bylos Nr. 1S-28-245/2016 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Olego Å ibkovo ir Daivos Jankauskienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo A. V. skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015 m. lapkričio 9 d. priimtÄ nutarimÄ Nr. 93-893 taikyti nuteistajam A.

V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, n u s t a t ė : A. V. nuteistas 2006-04-04 Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 9 p. galutine subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme.Bausmės pradžia – 2005-08-31, bausmės pabaiga – 2018-08-31. Komisija 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 93-893 nutarė nuteistajam A. V. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, padariusi iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat Komisijos skirtas rekomendacijas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Taigi yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ , motyvuojant tuo, kad nuteistojo asmenybės charakteristika nėra teigiama, bausmės atlikimo metu jis nesielgė nepriekaiÅ¡tingai, todėl pritaikius lygtinio paleidimo institutÄ , jis nebus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, be to, bus pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. A. V. skunde praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015-11-30 nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Skunde nurodo, kad jo padarytų nusikaltimų pobÅ«dis, sunkumas ir likusi atlikti bausmės trukmė negali bÅ«ti lemiamu veiksniu netaikyti lygtinio paleidimo. Teismas neatkreipė dėmesio, kad jis yra atlikęs ne tik privalomÄ Ä¯statymo numatytÄ 2/3 bausmės dalį, bet 3/4 bausmės. Taikant jam lygtinį paleidimÄ , jis ir toliau atlikinės bausmę ir tai neprieÅ¡taraus visuomenės interesui, toliau bus įgyvendinami bausmės tikslai ir teisingumo principas. Atkreipiamas dėmesys, kad I. A. buvo paleistas lygtinai neatlikęs daugiau nei septynis metus laisvės atėmimo bausmės, o jo veikos ir pavojingumas visuomenei buvo žymiai didesnis nei jo, tačiau I.

A. buvo taikomas lygtinis paleidimas, o jam ne. Teismas nurodo, kad jo neatlikta bausmės dalis yra neadekvati jo padarytam nusikaltimui, tačiau teismas nenurodo, kokia bausmės dalis bÅ«tų adekvati, todėl praÅ¡oma nurodyti, kokia yra adekvati neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis jo padarytai nusikalstamai veikai. Nuteistojo teigimu, Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 dalis buvo pakeista, kad vietoj nebaigtinio motyvų sÄ raÅ¡o, kuris buvo senojoje straipsnio redakcijoje, bÅ«tų baigtinis ir objektyvus sÄ raÅ¡as.

Todėl teismas virÅ¡ija savo kompetencijÄ nurodydamas, kad Komisija nepakankamai pagrindė savo nutarimÄ ir kad svarbu atsižvelgti ne tik į tai, kad nuteistasis atitinka visas BVK 157 str. 1 dalies nuostatas, bet ir į visuomenės interesÄ , teisingumo principÄ , visuomenės saugumo pusiausvyrÄ . Teismas neatkreipė dėmesio, kad jis septynis kartus skatintas už gerÄ elgesį ir sÄ Å¾iningÄ darbÄ . Jo pakartotinio elgesio rizika yra tik 22 balai, kas reiÅ¡kia maÅ¾Ä pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

A. V. teigia padaręs teisingas iÅ¡vadas ir taisyklių nebepažeidinėja. Dar vienas teismo nurodytas motyvas yra tai, kad jis nepastebi egzistuojančių problemų, Komisijos nutarime nurodoma, kad jis supranta, jog turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti. Teismas kaip vienÄ iÅ¡ motyvų nurodo kriminogeninius veiksnius. Pirmas kriminogeninis veiksnys yra galimybė įsidarbinti (maža dabartinė patirtis). Å io kriminogeninio veiksnio rizikÄ galima sumažinti skiriant laiko įsidarbinimui. Be to, pataisos įstaigoje jau daugiau nei penkis metus jis dirba valstybės įmonėje, kas didina jo darbinę patirtį.

Antras kriminogeninis veiksnys yra lėšų tvarkymas. Teismas neatkreipė dėmesio, jog Komisija nurodo, kad nors jo skolos yra didelės, tačiau įveikiamos. Be to, priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį jis moka iÅ¡ gaunamos algos. Lygtinis paleidimas tik pagerintų civilinio ieÅ¡kinio dengimÄ , nes tuomet turės galimybę įsidarbinti ir greičiau dengti civilinį ieÅ¡kinį, nes alga laisvėje yra didesnė. Nuteistasis nesutinka ir su tuo teiginiu, kad ne visuomet pasirenka tinkamus elgesio modelius, prieÅ¡ingai, teigia, kad jo mÄ stymas ir elgesys yra pasikeitęs į gerÄ jÄ pusę.

Jis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina nusikalsti, vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti, dėl nusikaltimo kaltę pripažįsta, turi ilgalaikių ir daug trumpalaikių planų, socialines situacijas vertina teisingai. Nuteistojo teigimu, Komisija jo bylÄ Ä¯vertino tinkamai, pagal Å¡iuo metu galiojančius įstatymus. A. V. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. Pagal nurodytÄ teisinį reguliavimÄ bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kadangi teisės normos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ne atsietai viena nuo kitos, o sistemiÅ¡kai, todėl atsižvelgiama ir į BVK 8 straipsnyje numatytus kriterijus, t. y. negali bÅ«ti ignoruojama nuteistojo asmenybė, elgesys bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas ir pobÅ«dis.AukÅ¡tesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, nuteistojo skundo argumentais bei skundžiamos nutarties motyvais, daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ , įstatymo pažeidimo nepadarė.

Komisija, svarstydama A. V. lygtinio paleidimo klausimÄ , pernelyg sureikÅ¡mino jo elgesį po paskutinio atsisakymo jam taikyti Å¡velnesnę bausmės atlikimo tvarkÄ bei sÄ lygas. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo svarstymui, t. y. vertinimui, ar nuteistasis daro pažangÄ mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , bÅ«tina visapusiÅ¡kai įvertinti visÄ bausmės atlikimo laikotarpį, negalima apsiriboti vien paskutiniuoju pusmečiu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino A.

V. gautas drausmines nuobaudas. Nors paskutinė nuobauda buvo panaikinta 2015-01-20, tačiau vienuolikos drausminių nuobaudų gavimas ir du svarstymai drausminėje komisijoje jo elgesio teigiamų pokyčių nerodo. Beveik kiekvienais bausmės atlikimo metais A. V. po kelis kartus pažeisdavo įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles. Jokio pažeidimo nuteistasis nepadarė tik 2011 m., tačiau 2012 m. vėl padarė Å¡iurkÅ¡tų pažeidimÄ . Po paskutinės drausminės nuobaudos panaikinimo Å¡iuo metu dar nėra praėję nei metai, todėl spręsti, jog nuteistojo elgesys jau akivaizdžiai pasitaisė nėra pagrindo.

Taip pat, įvertinama ir tai, kad daromi pažeidimai iÅ¡ esmės sunkėjo, t. y. iÅ¡ pradžių nesilaikyta nustatytos tvarkos, vėliau, adaptavęsis pataisos namuose, A. V. leido sau gaminti, įsigyti ar laikyti uždraustus daiktus, vartoti alkoholinius gėrimus ir jų surogatus, galiausiai panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ kitus asmenis. Pažymėtina, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymÄ , todėl jo savitvardai, gebėjimui kontroliuoti savo emocijas, adekvačiai spręsti kilusias problemas skiriamas itin didelis dėmesys.

Vis dėlto, bylos medžiaga liudija, kad fizinį smurtÄ nuteistasis pateisina. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad kaip vienintelį savikontrolės praradimo atvejį jis įvardija nusikaltimÄ , už kurio padarymÄ Å¡iuo metu atlieka bausmę. Tačiau apie smurtinį incidentÄ , dėl kurio buvo baustas drausmine tvarka, nutyli. Tai rodo, jog nuteistojo mÄ stymas dar nesikeičia teigiama linkme, savo netinkamo elgesio pasekmių jis neapgalvoja, be to, nepastebi turimų problemų ir naiviai tikisi, jog ateityje su jomis nesusidurs.

Tai, kad nuteistasis pataisos namuose mokėsi, įgijo baldžiaus kvalifikacijÄ , dirba PravieniÅ¡kių valstybės įmonėje „MÅ«sų amatai“ staklininku, vertinama teigiamai, tačiau nesudaro absoliutaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas ankstesnį nuteistojo skundÄ dėl lygtinio paleidimo jam netaikymo, pažymėjo, jog A. V. nebando ieÅ¡koti galimybės įsidarbinti laisvėje, teigia, jog registruosis darbo biržoje. Toks požiÅ«ris nėra vertinamas itin palankiai, kadangi pats nuteistasis turi rodyti iniciatyvÄ integruotis į visuomenę, o ne vien lengvabÅ«diÅ¡kai tikėtis, jog kažkas kitas įdarbins ar padengs turimas skolas.

Nors A. V. priteistas civilinis ieÅ¡kinys nėra didelis ir įmanomas savanoriÅ¡kai sumokėti iÅ¡ gaunamo atlyginimo pataisos namuose, tačiau nuteistasis savo iniciatyva ieÅ¡kinio nedengia, dalis sumos yra iÅ¡ieÅ¡kota priverstiniu bÅ«du. Be to, A. V. turi ir kitų finansinių įsipareigojimų, kurie neturint galimybės iÅ¡ karto išėjus į laisvę įsidarbinti, tik didės ir galimai skatins ieÅ¡koti nelegalių pajamų. Taigi visi trys nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas, mÄ stymas ir elgesys, nėra aktyviai mažinami, todėl vien žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra pakankama A.

V. taikyti Å¡velnesnį bausmės atlikimo tolesnį režimÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistasis dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, tačiau savanoriÅ¡kai nesirenka tų programų, kurios padėtų keisti jo elgesiui nusikalstamÄ poveikį turinčius veiksnius. Pavyzdžiui, nusikaltimas, už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio, dėl alkoholio vartojimo A. V. yra baustas ir drausmine tvarka, tačiau jokių programų ar mokymų apie alkoholio žalÄ sau ir aplinkiniams jis nelanko.

Tai taipogi patvirtina, kad nuteistasis jokios reikÅ¡mingos pažangos dar nedaro.Remiantis iÅ¡dėstytu, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o nuteistojo skundas atmetamas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teisėjų kolegija n u t a r i a : nuteistojo A. V. skundÄ atmesti ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį. Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama. Kolegijos pirmininkas             Kęstutis Dargužis Teisėjai              Olegas Å ibkovas              Daiva Jankauskienė