2022-08-10 Nr. AB-20059-4-52-3-00324-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3635-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00324-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Ivetos Pelienės,

Sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu M. M. prisistačiusiam asmeniui, jo atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

vertėjai Nomedai Gritėnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu M. M. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 8 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiu M. M. prisistačiusio asmens (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo Centre terminą iki 2022 m. rugsėjo 10 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras teikime nurodė, kad Užsienietis 2021 m. liepos 2 d. didelėje asmenų grupėje neteisėtai, ne per valstybės sienos pasienio kontrolės punktą, kirto Lietuvos Respublikos sieną, atvykdamas iš Baltarusijos Respublikos pusės. Užsienietis su visa grupe buvo apgyvendintas VSAT Druskininkų pasienio užkardoje. Su savimi Užsienietis neturėjo tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis 2021 m. liepos 20 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) nagrinėjo skubos tvarka, kadangi jis pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant ar jam gali būti suteiktas prieglobstis.

Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Užsienietis buvo apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje. Užsienietis 2021 m. liepos 30 d., pažeisdamas Pabėgėlių priėmimo centro vidaus taisykles, pasišalino iš apgyvendinimo vietos. Departamento 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. 14PR-185 Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimas nutrauktas. Užsienietis 2021 m. rugsėjo 9 d. buvo atskraidintas ir perduotas VSAT iš Vokietijos Federacinės Respublikos pagal Dublino III Reglamentą ir pateikė naują prašymą suteikti prieglobstį.

Centro pareigūnas 2021 m. rugsėjo 10 d. sulaikė Užsienietį ne ilgiau kaip 48 valandoms. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimu sulaikė Užsienietį Centre iki 2021 m. gruodžio 10 d. Šį sprendimą Užsienietis apskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė, pažymėdamas, kad Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į tuo siekiamus tikslus – išsiaiškinti Užsieniečio tapatybę, prašymo suteikti prieglobstį padavimo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu tenkino Centro teikimą ir pratęsė Užsieniečio sulaikymą Centre iki 2022 m. kovo 10 d. Su minėtu sprendimu Užsienietis nesutiko, jį apskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė. Departamentas 2022 m. sausio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 22S60126, kuriuo įleido Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties bei apgyvendino jį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Departamentas 2022 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą Nr.22S61597, kuriuo nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir nusprendė jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiant jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos. Užsienietis su sprendimu nesutiko ir 2022 m. vasario 25 d. jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teisumui. Duomenų apie skundo išnagrinėjimą nėra. Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. kovo 7 d. sprendimu sulaikė Užsienietį Centre iki 2022 m. birželio 10 d.

Šį sprendimą Užsienietis apskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis 2022 m. balandžio 27 d. nutartini Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė.

3. Centro atstovas teismo posėdyje prašė pratęsti Užsieniečio sulaikymą, nes Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai bendrininkų grupėje, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, jo asmens tapatybė ir pilietybė nėra nustatyta, galutinis sprendimas prieglobsčio byloje nepriimtas, o prieglobsčio motyvai neišaiškinti, be to, Užsienietis piktybiškai nesilaikė apgyvendinimo vietos vidaus taisyklių ir savavališkai išvyko iš Lietuvos Respublikos į Vokietijos Federacinę Respubliką. Centro atstovas taip pat pažymėjo, kad Užsienietis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su atsakingomis institucijomis, nes 2021 m. gruodžio mėn. atsisakė susitikti su (duomenys neskelbtini) konsulato darbuotoju, kuris buvo atvykęs į Centrą padėti spręsti pilietybės ir tapatybės klausimus. Alternatyvios sulaikymui priemonės Užsieniečiui negali būti skiriamos, nes jis gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, lėšų pragyvenimui, socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, prie pažeidžiamų asmenų nepriskiriamas.

4. Užsienietis teismo posėdyje su teikimu nesutiko, paaiškindamas, kad atvyko į Lietuvos Respubliką prašyti prieglobsčio. Užsienietis su savimi asmens dokumento neturi ir negali jo pateikti dokumentų, nes būdamas sulaikytas negali naudotis mobilaus ryšio telefonu. Užsienietis yra sulaikytas jau yra ilgą laiką, dėl to turi sveikatos problemų. Užsieniečio atstovas advokatas prašė teikimą išnagrinėti teismo nuožiūra.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. birželio 8 d. sprendimu Centro teikimą tenkino – pratęsė Užsieniečio sulaikymo Centre terminą iki 2022 m. rugsėjo 10 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

6. Teismas nustatė, kad Departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimas Nr. 22S61597 dėl prieglobsčio Užsieniečiui nesuteikimo dar nėra įsiteisėjęs. Minėtas sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, motyvai, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį galutinai nenustatyti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. kovo 7 d. sprendimu sulaikė Užsienietį Centre iki 2022 m. birželio 10 d. Šį sprendimą Užsienietis apskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų sprendimą paliko nepakeistu. Administracinėje byloje Nr. A20.‑1119-269/2022 yra nurodytos aplinkybės, kad Užsienietis 2021 m. liepos 30 d., pažeisdamas Pabėgėlių priėmimo centro vidaus taisykles pasišalino iš apgyvendinimo vietos. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, neturi lėšų pragyvenimui, bei socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje.

7. Teismo vertinimu, Užsieniečio sulaikymo pagrindai neišnyko. Vertinant byloje nustatytas aplinkybes, matyti, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, jo pilietybė ir asmens tapatybė nenustatyta, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo. Po sulaikymo prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu M. M., gim. (duomenys neskelbtini), vėliau prisistatė M. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. M.. Užsienietis nuolat (t. y. sulaikius pasienyje, atvykus į Centrą, atliekant pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą, supažindinimo su jo atžvilgiu priimtais sprendimais metu) buvo pažindinamas su savo teisine padėtimi, jam buvo paaiškinta, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu jis neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos. Vis dėlto, Užsienietis pažeisdamas apgyvendinimo vietos vidaus taisyklės, neteisėtai, savavališkai išvyko iš Lietuvos Respublikos, ir buvo grąžintas Lietuvos Respublikai iš Vokietijos Federacinės Respublikos pagal Dublino III Reglamentą. Užsieniečio veiksmai leidžia abejoti jo atvykimo tikslais ir leidžia pagrįstai manyti, kad Užsienietis piktnaudžiauja savo, kaip prieglobsčio prašytojo teisėmis ir gali vengti išsiuntimo į kilmės šalį, todėl sulaikymas šiuo atveju yra proporcingas ir tikslingas, siekiant eliminuoti piktnaudžiavimą prieglobsčio procedūra bei siekiant pašalinti tikimybę, kad Užsienietis pasinaudos laisvu asmenų judėjimu ir išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis iki bus galutinai išnagrinėtas jo prašymas suteikti prieglobstį.

8. Teismas nurodė, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Pažymėtina, kad alternatyvi sulaikymui priemonė taikoma tuomet, kai yra tenkinamos sekančios sąlygos: nustatyta asmens tapatybė, asmuo bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir jis nėra pavojingas valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.

III. 9. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 8 d. sprendimą – sutrumpinti Užsieniečio apgyvendinimo terminą ir (arba) netaikyti judėjimo laisvės apribojimo.

10. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Apgyvendinimo termino pratęsimas suvaržant judėjimo laisvę prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui. Apgyvendinimo termino pratęsimas yra neproporcinga sankcija, o judėjimo laisvės apribojimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra tapatus neteisėtam sulaikymui ir pažeidžia esmines žmogaus teises. Be to, yra pažeidžiamos žmogaus teisės susijusios su Užsieniečio sveikatos priežiūra – jis neturi galimybės kreiptis į pasirinktą gydytoją, taip pat nepagrįstai ribojama teisė į buitinį aprūpinimą – Užsienietis neturi galimybės įsigyti reikiamų buities prekių. Užsienietis net norėtų susirasti darbą ir tokiu būdu išspręsti savo užimtumo problemą bei pagerinti materialinį aprūpinimą.

10.2. Užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai, nesiekia pasišalinti, nedaro pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis jau ilgai laikomas laisvės apribojimo sąlygomis, jo teisė į laisvę pažeidžiama, jam taikomas judėjimo apribojimus niekuo nesiskiria nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo įkalinimo įstaigose.

10.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

10.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Nagrinėjamu atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šį imperatyvų terminą ir netaikyti apgyvendinimo pratęsimo be teisės laisvai judėti (netaikyti sulaikymo pratęsimo), kuris yra griežčiausia priemonė, labiausiai ribojanti asmens laisvę.

10.5. Užsieniečio reikalavimo tenkinimo atveju, būtų pritaikyta proporcinga priemonė, kuri atitiktų tiek VSAT, tiek Departamento, tiek ir Užsieniečio interesus naudotis asmens laisvėmis.

11. VSAT atsiliepimu į Užsieniečio apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti.

12. VSAT, pakartodama savo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, papildomai nurodo, kad:

12.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 29 d. nutartimi atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą dėl Departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61597. Minėtas Departamento sprendimas yra įsiteisėjęs.

12.2. Užsienietis iki šiol nėra pateikęs tapatybę patvirtinančių dokumentų, nors apie tokią galimybę jam buvo pranešta bei buvo sudarytos sąlygos susisiekti su giminaičiais.

12.3. Užsieniečio elgesys bei apklausos metu įvardyti faktai (pasišalinimas iš apgyvendinimo vietos, sulaikymas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Europos Sąjungos valstybėse gyvenantys giminaičiai) nepaneigia rizikos, jog Užsienietis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyvus ir taikant šią priemonę įmanoma pasiekti siekiamus tikslus.

12.4. Užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.

12.5. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pratęstas Užsieniečio sulaikymo terminas, pagrįstumas ir teisėtumas.

14. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog nagrinėjamu atveju užsieniečio sulaikymo pagrindai neišnyko, o taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę nėra pakankamai proporcinga, pratęsė Užsieniečio sulaikymo VSAT terminą iki 2022 m. rugsėjo 10 d.

15. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, t. y. sutrumpinti apgyvendinimo terminą ir (arba) netaikyti judėjimo laisvės apribojimo.

16. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytoju laikomas užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 29 d. nutartimi atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą dėl Departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61597, kuriuo jam, be kita ko, buvo nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Kadangi minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, laikytina, jog Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme. Vis dėlto, atsižvelgus į tai, jog byloje nėra duomenų, kad būtų priimtas naujas institucijos ar teismo sprendimas, sprendžiantis Užsieniečio apgyvendinimo klausimą, bei į tai, jog Užsienietis teismo posėdyje nurodė palaikąs savo apeliacinį skundą, tikrinamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 8 d. sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir ekstremalioji situacija iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1407 str.).

18. Pagal Įstatymo 14018 straipsnio 1 dalį užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. VSAT periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 14021 straipsnyje nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

19. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

20. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

21. Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, pavyzdžiui, ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3669‑858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018). Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktą alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų – gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

22. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

23. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2950-502/2022).

24. Teisėjų kolegija, akcentuodama tai, jog Užsieniečio judėjimo laisvė yra apribota ilgesnį laikotarpį nei 6 mėnesiai (bylos duomenimis Užsienietis iš Vokietijos Federacinės Respublikos grąžintas ir sulaikytas 2021 m. rugsėjo mėn.), o Įstatyme nustatytų aplinkybių, leidžiančių riboti Užsieniečio judėjimo laisvę ilgesnį nei 6 mėnesiai laikotarpį (žr. šios nutarties 22 p.), byloje nenustatyta, atsakovo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad po 2021 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjas teisės aktų reikalavimų nepažeidė, sprendžia, jog tolesnis Užsieniečio sulaikymas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegijos vertinimu, Įstatymo keliami tikslai gali būti pasiekti ir Užsieniečiui taikant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą be judėjimo laisvės apribojimų. Nors Užsieniečio veiksmai ankstesnio jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu (savavališkas pasišalinimas iš Pabėgėlių priėmimo centro ir patekimas į Vokietijos Federacinę Respubliką) ir suponuoja esant Užsieniečio pasislėpimo bei pabėgimo riziką, asmens sulaikymas ilgesniam negu Įstatymo nurodytas maksimalus laikotarpiui negali būti laikomas proporcinga priemone Įstatymo nustatytiems tikslams – išaiškinti prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti sprendimus dėl teisinės padėties ir juos įvykdyti – pasiekti.

25. Analogiškos praktikos laikosi LVAT (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3436-502/2022).

26. Pasisakydama dėl Užsieniečio reikalavimo sutrumpinti apgyvendinimo terminą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatytas alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminas yra teisėtas ir pagrįstas, nustatytas teisės aktuose. Apeliaciniame skunde nenurodyta priežasčių jį sutrumpinti.

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamu atveju nustatytas faktines aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas. (duomenys neskelbtini) piliečiu M. M. prisistačiusiam asmeniui skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. rugsėjo 10 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu M. M. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 8 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiu M. M. prisistačiusiam asmeniui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. rugsėjo 10 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos“.

Kitą (duomenys neskelbtini) piliečiu M. M. prisistačiusio asmens apeliacinio skundo reikalavimų dalį atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Jolanta Malijauskienė

Beata Martišienė

Iveta Pelienė