Legislator Case Law & Legislation
efae1e82-b0a4-4e20-958e-fa1f29b0986a AI generated

efae1e82-b0a4-4e20-958e-fa1f29b0986a · Kauno apygardos teismas

Case Number efae1e82-b0a4-4e20-958e-fa1f29b0986a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-208-634/2016Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas                                         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22976-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei, nuteistajam L.

Legislator headnote

AI generated

efae1e82-b0a4-4e20-958e-fa1f29b0986a · Kauno apygardos teismas: Pagal faktinę situacijÄ Å¡i byla yra panaÅ¡i, kadangi nukentėjusysis taip pat neatvyko į apžiÅ«rÄ , o iÅ¡ bylos medžiagoje pateiktos specialisto iÅ¡vados nėra aiÅ¡ku, ar specialistas rentgenogramÄ vertino, ar ne. Esminė aplinkybė sprendžiant klausimÄ dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 138 str. 1 d. yra tinkamai nustatyti sveikatos sutrikdymo ir sužalojimo laipsnį, nes tik teisingai nustačius šį laipsnį gali bÅ«ti tinkamai kvalifikuojama veika. Pabrėžia, kad teismas ignoravo jo praÅ¡ymus nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, neapklausė į posėdį atvykusios liudytojos V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-208-634/2016Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas                                         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22976-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei, nuteistajam L.

M., jo gynėjui advokatui Dariui Karabinui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. M. apeliacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per bausmės laikÄ tęsti darbÄ arba registruotis darbo biržos įskaitoje, bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi ar mokslu, o taip pat per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civilinei ieÅ¡kovei I.

V. 54,42 Eur turtinę žalÄ .KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti nepakeistÄ , o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. IÅ¡ kaltinamojo L. M. nukentėjusiajam E. V. priteistas 600 Eur neturtinės žalos atlyginimas, civilinei ieÅ¡kovei I. V. – 54,42 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 200 Eur turėtos bylos nagrinėjimo iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, Valstybinei ligonių kasai – 12,07 Eur turėtos iÅ¡laidos nukentėjusiojo gydymui atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : L. M. nuteistas už tai, kad 2015-04-06 apie 04.00 val. Varėnos r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl staiga kilusių asmeninių prieÅ¡iÅ¡kų santykių, tyčia kumščiu sudavė vienÄ kartÄ E. V. į veido sritį, padarydamas jam apatinio žandikaulio įskilimÄ kairio kampo srityje, taip padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl apatinio žandikaulio įskilimo kairio kampo srityje E. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Veika kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d. Nuteistasis L. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡ naujo iÅ¡tirti ir įvertinti byloje esančius įrodymus, iÅ¡reikalauti rentgeno nuotraukÄ , teismo nuožiÅ«ra skirti teismo ekspertÄ bei apklausti liudytojÄ V. J. ((duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Varėnos raj.). IÅ¡tyrus ir įvertinus visus įrodymus priimti naujÄ nuosprendį, sumažinti priteistÄ 600 Eur sumÄ neturtinei žalai atlyginti, suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę.

Skunde nurodo, kad neneigia sudavęs vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam E. V., tačiau nesutinka, kad Å¡is smÅ«gis galėjo sukelti tokio pobÅ«džio ir masto kÅ«no sužalojimÄ , kuris nurodomas specialisto iÅ¡vadoje. Mano, kad teismas nevertino ir nesigilino į proceso metu iÅ¡reikÅ¡tas abejones dėl nukentėjusiajam galimai atsiradusių padarinių. Prie bylos nebuvo pridėta rentgenograma, kuri yra vienas iÅ¡ įrodymų, tačiau nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su Å¡iuo įrodymu. Dėl Å¡ios priežasties teismas netinkamai iÅ¡tyrė turimus duomenis ir dokumentus, nebuvo pakankamai aktyvus ir neiÅ¡naudojo visų galimų priemonių tiesai byloje nustatyti.

Nors byloje buvo paskirtas antrasis posėdis, siekiant apklausti neatvykusius į bylos nagrinėjimÄ liudytojus, rentgenogramos iÅ¡reikalavimas ir pridėjimas prie baudžiamosios bylos, specialisto iÅ¡kvietimas į antrÄ jį posėdį, kad apžiÅ«rėtų jÄ ne tik, kad nebÅ«tų sukėlęs teismui nepagrįstų papildomų kaÅ¡tų, bet lyginant su ekonomiÅ¡kumo principu bÅ«tų net ir padėjęs nustatyti tikrÄ jÄ tiesÄ byloje.Byloje pateikiama 2015-05-15 specialisto iÅ¡vada Nr. G 444/15 (06), kurioje nurodoma, kad iÅ¡ 2015-05-07 pateiktos asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr. 2015-1250 patvirtintos kopijos matyti, kad E. V.

VUL Žalgirio klinikos veido ir žandikaulių chirurgo apžiÅ«rėtas 2015-04-06 23.50 val. – skundžiasi skausmu kairiame žande; sumuÅ¡tas nepažįstamų asmenų, be sÄ monės nebuvo, nepykino. Objektyviai: Ektraoraliniai be pakitimų, intraoraliniai - be pakitimų. RentgenologiÅ¡kai matomas apatinio žandikaulio įskilimas kairės pusės kampo srityje ties apatinio žandikaulio kairės pusės VIII dantimi. ApžiÅ«rėjusio veido - žandikaulių chirurgo iÅ¡vada: Apatinio žandikaulio įskilimas kairio kampo srityje.

IÅ¡leistas ambulatoriniam gydymui. Kitokie dokumentai nepateikti. Teiginys: „RentgenologiÅ¡kai matomas apatinio žandikaulio įskilimas kairės pusės kampo srityje ties“ yra pažodžiui nuraÅ¡ytas nuo ambulatorinio gydymo statistinės kortelės. Be to, specialistas tiriamojoje specialisto iÅ¡vados dalyje nurodo, kad: „Kitokie medicinos dokumentai nepateikti“, t. y. nenurodoma, kad specialistas vertino kažkokiÄ rentgeno nuotraukÄ , nenurodomi tam tikri rentgeno nuotraukos duomenys, kurie identifikuotų, kad buvo apžiÅ«rėta konkreti rentgenograma.

Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis į specialisto apžiÅ«rÄ nebuvo atvykęs, kas taip pat kelia abejones, kadangi specialistas jo neapžiÅ«rėjo. Nors iÅ¡ lydraščio matyti, kad specialistui buvo pateikta rentgeno nuotrauka, tačiau iÅ¡ pačios specialisto iÅ¡vados nėra aiÅ¡ku, ar rentgeno nuotrauka buvo tiriama atliekant specialisto tyrimÄ . Remtis specialisto iÅ¡vada, kuri buvo padaryta remiantis vien tik nuraÅ¡ant gydytojo, apžiÅ«rėjusio nukentėjusįjį po įvykio, vertinimÄ negali bÅ«ti laikoma neabejotinu įrodymu, kadangi baudžiamojoje byloje tokį vertinimÄ privalo atlikti bÅ«tent specialistas ar ekspertas, turintis tam specialių žinių.

Å iuo atveju, jei specialisto iÅ¡vada buvo suraÅ¡yta nuraÅ¡ant medicininių dokumentų informacijÄ , kyla pagrįstų abejonių dėl tokios iÅ¡vados pagrįstumo. Sutinka, kad teismas neturi medicinos žinių ir negali įvertinti rentgenogramos, tačiau byloje atsiradus abejonių dėl specialisto iÅ¡vados atlikimo, teismas turėtų imtis visų galimų priemonių Å¡ioms abejonėms paÅ¡alinti, t. y. iÅ¡reikalauti rentgeno nuotraukÄ , iÅ¡sikviesti specialistÄ , kuris atliko tyrimÄ , į teismo posėdį ir jį apklausti apie jo priimtÄ specialisto iÅ¡vadÄ ir apie atlikto tyrimo eigÄ , taip pat esant bÅ«tinumui paskirti ekspertizę, iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl nebuvo apžiÅ«rėtas nukentėjusysis ir kodėl pastarasis neatvyko pas specialistÄ .

Toks kÅ«no sužalojimas kaip kaulo įskilimas rentgeno nuotraukoje bÅ«tų matomas ir tiek teismas, tiek apeliantas galėtų įsitikinti kaulo skilimo faktu, kuris Å¡iuo atveju, nebuvo įrodytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija byloje 2K-97/2009 nurodė, kad siekiant įvertinti diagnozės pagrįstumÄ , buvo bÅ«tina iÅ¡tirti rentgenogramÄ , o esant abejonėms, apeliacinės instancijos teismas toje situacijoje nepagrįstai atmetė praÅ¡ymus iÅ¡reikalauti rentgenogramÄ â€“ vienintelį įrodymÄ , galintį patvirtinti padarytÄ sužalojimÄ .

Pagal faktinę situacijÄ Å¡i byla yra panaÅ¡i, kadangi nukentėjusysis taip pat neatvyko į apžiÅ«rÄ , o iÅ¡ bylos medžiagoje pateiktos specialisto iÅ¡vados nėra aiÅ¡ku, ar specialistas rentgenogramÄ vertino, ar ne. Esminė aplinkybė sprendžiant klausimÄ dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 138 str. 1 d. yra tinkamai nustatyti sveikatos sutrikdymo ir sužalojimo laipsnį, nes tik teisingai nustačius šį laipsnį gali bÅ«ti tinkamai kvalifikuojama veika. Pabrėžia, kad teismas ignoravo jo praÅ¡ymus nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, neapklausė į posėdį atvykusios liudytojos V.

J.. Šį praÅ¡ymÄ atmetė, teigdamas, kad papildomos liudytojos apklausimas yra neekonomiÅ¡kas. Tačiau Å¡i liudytoja buvo atvykusi į teismÄ , t. y. teismui nereikėjo daryti pertraukos ir siųsti Å¡aukimÄ Å¡iai liudytojai, jos ieÅ¡koti ir pan. Akivaizdu, kad teismas atmetė praÅ¡ymÄ net nesigilindamas į jo esmę. Minėta liudytoja yra V. J., kuri informavo, jog su ja buvo susisiekusi nukentėjusiojo motina I. V. ir siÅ«lė už pinigus liudyti prieÅ¡ apeliantÄ teisme. V. J. atsisakė teisme pasakoti apie aplinkybes, kurios jai nėra žinomos.

Mano, kad Å¡i aplinkybė yra pakankamai reikÅ¡minga nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , kadangi rodo kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumÄ ir norÄ iÅ¡kreipti tikrÄ sias aplinkybes. Be to, po įvykio, I. V. kategoriÅ¡kai atsisakė taikytis (nors sÅ«nus ir buvo linkęs taikytis) ir sakė, kad jos tikslas yra susidoroti su apeliantu. Mano, kad teismas turėjo iÅ¡klausyti minėtÄ liudytojÄ , atsižvelgti į jos nurodytas aplinkybes, kad kita Å¡alis galimai elgėsi nesÄ Å¾iningai, kas taip pat turėtų bÅ«ti įvertinta civilinio ieÅ¡kinio kontekste.Skundo autoriaus nuomone, teismo paskirta bausmė Å¡iuo atveju yra neadekvati ir neproporcinga, aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

PraÅ¡o atsižvelgti, jog yra teisiamas pirmÄ kartÄ , dirbantis, darbovietė yra Vilniuje. Be to, skirdamas bausmę teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad apelianto elgesys buvo iÅ¡provokuotas nukentėjusiojo. Nepaisant to, apeliantas norėjo su nukentėjusiuoju susitaikyti ir atlyginti jo patirtÄ Å¾alÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes turėjo bÅ«ti nustatytas trumpesnis laisvės apribojimo terminas, t. y. nustatomas ne artimas vidurkiui, tačiau artimas minimaliam Å¡ios bausmės terminui. Varėnos rajono apylinkės teismas skirdamas bausmę savo sprendimo nemotyvavo, nenurodė, kodėl yra skiriama bÅ«tent tokia, o ne kitokia bausmė, nenurodė, kokios aplinkybės buvo įvertintos nustatant konkrečiÄ bausmę, t. y.

į kÄ buvo atsižvelgta skiriant bausmę.Apelianto vertinimu, Å¡iuo atveju teismo priteista neturtinė žala yra per didelė, nes nukentėjusysis teismui civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė neteisingus duomenis, t. y. nurodė blogesnę situacijÄ nei ji realiai buvo. Nors nukentėjusysis nurodė, kad dėl žandikaulio įskilimo buvo labai apsunkintas maitinimasis, buvo maitinamasi skystu ar pertrintu maistu, gydytojai buvo nurodę mažiau kalbėti, buvo uždraustas fizinis krÅ«vis. Tačiau apeliantas ir kiti asmenys matė kaip nukentėjusysis visai netrukus, t. y. jau kitÄ dienÄ po įvykio valgė įvairų maistÄ , ne tik trintÄ , bet ir kietÄ maistÄ , dalyvavo įvairiuose pasilinksminimuose, šūkavo.

Be to, nukentėjusysis galėjo aktyviai judėti, buvo pastebėtas žaidžiantis krepÅ¡inį, Å¡iÄ aplinkybę nukentėjusysis pripažino ir teismo posėdžio metu. Medicininiuose dokumentuose nėra nurodoma, kad nukentėjusysis turėtų laikytis ypatingo režimo, pvz.: vengti kalbėti, valgyti tik trintÄ maistÄ ir pan. Å ių aplinkybių visuma rodo, kad nukentėjusysis neturėjo diskomforto ar turėjo jį žymiai mažesnį nei yra nurodoma civiliniame ieÅ¡kinyje ir po įvykio nukentėjusysis gyveno panašų gyvenimÄ kaip ir iki įvykio, todėl neturtinė žala turėtų dar labiau bÅ«ti mažinama, nei sumažino pirmosios instancijos teismas.

Be to, teismas tirdamas įrodymus, neįvertino aplinkybės, kad beveik visi liudytojai buvo nukentėjusiojo draugai ar geri pažįstami, kad taip pat liudijo nukentėjusiojo motina ir kad visi Å¡ie asmenys yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su nukentėjusiuoju. Akivaizdu, kad motina reiÅ¡kia didelį susirÅ«pinimÄ dėl sÅ«naus ir dėl veikiamų nemalonių emocijų situacijos vertinimÄ gali pateikti blogesnį nei jis yra iÅ¡ tikrųjų. Tuo tarpu teismas privalėjo bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas ir atsižvelgti, kad tiriant įrodymus, ypač kalbant apie neturtinės žalos pagrindimÄ , objektyvÅ«s įrodymai nebuvo pateikti, o teismas kaip įrodymus laikė nukentėjusiojo ir jo motinos duotus parodymus.

Neturtinė žala turėjo bÅ«ti įrodinėjama pateikiant tikslesnius paaiÅ¡kinimus, pateikiant kažkokius įrodymus, o teismas priteisdamas 600 Eur sumÄ turėjo pagrįsti, motyvuoti dėl kokių konkrečiai iÅ¡gyvenimų nukentėjusysis turi teisę gauti kompensacijÄ pinigais. Vien tai, kad nukentėjusysis nurodo, kad jis patyrė neturtinę žalÄ , nėra pagrindas jÄ priteisti. Teismas privalėjo bÅ«ti aktyvus ir stengtis iÅ¡siaiÅ¡kinti kaip nukentėjusysis jautėsi po įvykio, užduodamas jam įvairius klausimus, kaip pavyzdžiui, kiek laiko nukentėjusysis lankė minėtÄ jį tinklinio bÅ«relį, kaip atrodė įprastinis kasdienis jo maitinimosi režimas ir pan.

Tačiau teismas proceso metu į detales nesigilino, kurios galėjo bÅ«ti reikÅ¡mingos nustatant nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ , o tai galėjo bÅ«ti pagrindas dar labiau sumažinti priteisiamÄ neturtinės žalos sumÄ . Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti.Nuteistojo L. M. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, bei padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo L.

M. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 str. 1 d. Jo įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam E. V. tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas reglamentuojančias įrodymų tyrimo, jų vertinimo, bausmės skyrimo bei civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo klausimus. Nesutikti su Å¡io teismo iÅ¡vadomis aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo L.

M. skundo pastarasis iÅ¡ esmės neginčija sudavęs smÅ«gį nukentėjusiajam E. V., tačiau nesutinka, kad Å¡io smÅ«gio metu nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. ginčija kilusių padarinių faktÄ . Byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste tokie nuteistojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Nukentėjusysis E. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme aiÅ¡kiai nurodė, kad L. M. vienÄ kartÄ jam sudavė kumščiu į kairį žandikaulį.

Po smÅ«gio jis grįžo į butÄ , K. Č. matė, kad sutinęs žandikaulis, išėmė iÅ¡ Å¡aldytuvo mėsos, tokį Å¡altÄ kompresÄ jis laikė ant žandikaulio, vėliau išėjo namo. Tėvai nuvežė jį į Žalgirio klinikÄ , medikai darė rentgenogramÄ ir nustatė žandikaulio skilimÄ (b. l. 7-8, 38-39, 149-150). Å iai nukentėjusiojo nurodytai įvykių sekai neprieÅ¡tarauja ir teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklaustų M. V., K. Č., J. P., D. A., L. L., K. M. parodymai.

Liudytojas M. V. nurodė matęs, jog L. M. trenkė E. V. į kairį žandikaulį, po ko E. V. skundėsi, jog jam skauda žandÄ (b. l. 133). Liudytojo K. Č. teigimu, E. V. grįžęs į butÄ kartu su M. V. pasakė, kad L. M. jam trenkė, matėsi žando patinimas, davė užsidėti Å¡altos mėsos, pastarasis skundėsi skausmu, neužilgo išėjo namo (b. l. 133-134). Liudytoja J. P. taip pat nurodė mačiusi kaip L. M. trenkė E. V. į veidÄ (b. l. 134). Liudytojas D. A. teigė kalbėjęs su E. V. kitÄ dienÄ , Å¡is jam pasakojo, kad L.

M. jam trenkė į veidÄ ir sužalojo žandikaulį, jo veidas buvo iÅ¡tinęs (b. l. 135). Liudytojas L. L. paaiÅ¡kino, kad bendravo su E. V. ir Å¡is jam pasakojo, kad jam lūžęs žandikaulis, o jį sužalojo L. M. (b. l. 135). Liudytojas K. M. nurodė kitÄ dienÄ po įvykio sužinojęs, kad E. V. skilo žandikaulis, matė E. V. jam buvo patinęs žandikaulis, skaudėjo, sakė, kad jam trenkė L. M. (b. l. 150). Civilinė ieÅ¡kovė I. V. paaiÅ¡kino, jog su sÅ«numi E. V. vyko į Žalgirio klinikÄ , kur sÅ«nui buvo nustatytas žandikaulio skilimas.

Sužinojusi, kad sužalojimus padarė L. M. kreipėsi į policijÄ (b. l. 149). L. M. aiÅ¡kindamas įvykio aplinkybes taip pat neneigė sudavęs nukentėjusiajam smÅ«gį ranka į veidÄ (b. l. 132-133). Taigi aukščiau aptartų asmenų parodymai apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį ir nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmÄ sutampa ne tik tarpusavyje, bet iÅ¡ esmės atitinka ir kitÄ nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ . Kaip matyti iÅ¡ asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės E. V. dar įvykio dienÄ (2015-04-06, 23 val. 50 min.) buvo apžiÅ«rėtas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytojo K.

G. ir jam konstatuotas apatinio žandikaulio įskilimas (b. l. 56). IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis L. M. sudavė kumščiu E. V. į veidÄ , dėl ko pastarajam įskilo žandikaulis, tokiu bÅ«du padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui jokių abejonių, kad nukentėjusysis galėjo bÅ«ti sužalotas kitomis aplinkybėmis, ar kitų asmenų nekyla.

Tokių duomenų apeliaciniame skunde nepateikė ir pats nuteistasis.Be aukščiau aptartų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, kurių patikimumu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, E. V. sužalojimo faktÄ betarpiÅ¡kai patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto iÅ¡vada Nr. G 444/15(06). Joje konstatuota, kad E. V. nustatytas apatinio žandikaulio įskilimas kairio kampo srityje, kuris kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas veikiant apatinio žandikaulio kairę pusę kietu buku žalojančiu daiktu.

Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, smÅ«giuojant ranka (b. l. 53-54). PrieÅ¡ingai nei skunde nurodo L. M., apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti kompetentingo specialisto, turinčio aukÅ¡tÄ jį universitetinį medicininį iÅ¡silavinimÄ , teismo medicinos gydytojo specialybę, kvalifikacijÄ atlikti gyvų ir mirusių asmenų tyrimus bei darbo staÅ¾Ä nuo 1992 m. pateikta iÅ¡vada. Pateikta iÅ¡vada neprieÅ¡tarauja nukentėjusiojo ir liudytojų dėstomoms nagrinėjamo įvykio aplinkybėms dėl L.

M. atliktų smurtinio pobÅ«džio veiksmų ir tuo pagrindu nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo. Minėtos iÅ¡vados 5 punkte aiÅ¡kiai nurodyta, jog atliekant tyrimÄ buvo vertinami ne tik ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje, medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e užfiksuoti duomenys, bet ir pateiktoje rentgenogramoje atsispindinti informacija, turinti reikÅ¡mės sveikatos sutrikdymo masto nustatymui. IÅ¡vados tiriamoji dalis patvirtina, kad rentgenologiÅ¡kai buvo matomas apatinio žandikaulio įskilimas kairės pusės kampo srityje ties apatinio žandikaulio kairės pusės VIII dantimi.

Tai, kad L. M. subjektyviai vertina savo suduoto smÅ«gio fizinį poveikį, neeliminuoja nukentėjusiajam nustatyto sveikatos sutrikdymo masto. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos, minėta specialisto iÅ¡vada su prie jos pateiktais medicininiais dokumentais (tame tarpe ir rentgeno nuotrauka) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariate gauta 2015-05-21. TÄ pačiÄ dienÄ E. V. rentgeno nuotrauka komisariato virÅ¡ininko S. D. lydraščiu grÄ Å¾inta Vilniaus universiteto Žalgirio klinikai, t. y. kompetentingai medicinos įstaigai saugančiai asmens medicininius duomenis (b. l. 57).

Taigi apelianto skunde keliamos deklaratyvaus pobūdžio abejonės, jog rentgeno nuotrauka specialisto galimai nebuvo įvertinta, atmestinos kaip visiškai nepagrįstos. Tokiu būdu atmestini kaip nepagrįsti apelianto skundo argumentai dėl specialisto apklausos ar papildomos ekspertizės skyrimo nukentėjusiojo sužalojimo mastui konkretizuoti. Akivaizdu, jog minėtų veiksmų atlikimas šiuo atveju būtų perteklinis. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju jokių abejonių dėl nukentėjusiojo sužalojimo kvalifikavimo kaip nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nekyla.

Šios išvados nepaneigia ir apelianto skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika byloje Nr. 2K-97/2009, kurioje faktinės aplinkybės iš esmės nėra tapačios analizuojamos situacijos atžvilgiu. Priešingai, nei nagrinėjamos bylos kontekste, joje nustatyta, kad specialistas bei ekspertas pateiktos rentgenogramos apskritai netyrė. Pažymėtina ir tai, jog įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme turi būti atliekamas tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad pirmosios instancijos teismas netyrė reikšmingų bylos teisingam išsprendimui duomenų ar tuos duomenis tyrė pažeisdamas BPK įtvirtintas taisykles.

Tuo tarpu Å¡ioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.Apelianto skundas taip pat grindžiamas aplinkybėmis, jog apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytojÄ V. J., kuri patvirtintų, jog nukentėjusiojo motina pastarosios prašė liudyti prieÅ¡ apeliantÄ teisme. IÅ¡ apylinkės teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas atsisakyti apklausti minėtÄ liudytojÄ buvo pakankamai iÅ¡samiai motyvuotas, nurodant, kad Å¡i liudytoja nėra tiesiogiai susijusi su byla, ji įvykio vietoje nebuvo, todėl reikÅ¡mingų aplinkybių, susijusių su E. V. sužalojimo aplinkybėmis nei patvirtinti, nei paneigti negalės. Daryti prieÅ¡ingų iÅ¡vadų apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Akivaizdu, kad apelianto nurodytos liudytojai žinomos aplinkybės nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Å iuo konkrečiu atveju sprendžiamas L. M. kaltės klausimas pagal jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tuo tarpu skunde pateikta nuomonė apie galimai darytÄ poveikį asmeniui dėl melagingo liudijimo sudaro pagrindÄ kreiptis į kompetentingas ikiteisminio tyrimo institucijas dėl atskiro tyrimo pradėjimo. Nėra pagrindo sutikti su apelianto nuomone, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeisti rungimosi bei teisės į gynybÄ principai, nes pirmosios instancijos teismas atmetė jo praÅ¡ymus iÅ¡reikalauti rentgeno nuotraukÄ , apklausti specialistÄ ir liudytojÄ V.

J.. AukÅ¡tesnės instancijos teismas sprendžia, kad netenkindamas aukščiau minėtų praÅ¡ymų, apylinkės teismas nepažeidė BPK reikalavimų ir nesuvaržė nuteistojo teisių, nes praÅ¡ymus iÅ¡nagrinėjo ir motyvuotai atmetė, tačiau tai nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimu, kadangi, įvertinęs pateiktų praÅ¡ymų pagrįstumÄ , reikÅ¡mę teismo nustatinėjamoms įvykio aplinkybėms, praÅ¡ymų tenkinimo ar netenkinimo klausimÄ sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas.

BPK 22 str. 3 d., 44 str. 7 d., 270 str. 1 d. įtvirtinta kaltinamojo teisė kviesti ir apklausti liudytojus ar iÅ¡reikalauti kitus įrodymus nėra absoliuti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tiriant ir vertinant įrodymus, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, todėl apeliacinio skundo argumentai apie pažeistÄ L. M. teisę į gynybÄ atmetami kaip nepagrįsti ir deklaratyvÅ«s. Darytina iÅ¡vada, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl apelianto kaltės padarius BK 138 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę L. M. apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formÄ ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas įvertino tai, jog padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, L. M. nėra anksčiau teistas, administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad asmuo nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai L.

M. skyrė bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, t. y. laisvės apribojimo bausmę bei nustatė artimÄ vidurkiui Å¡ios bausmės dydį – 1 metus (BK 48 str. 2 d.). Paskirtos bausmės dydis nelaikytinas per dideliu, kadangi jis yra mažesnis nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis (1 metai 1 mėnuo 15 dienų).PrieÅ¡ingai apelianto skundo argumentams, Varėnos rajono apylinkės teismas spręsdamas bausmės skyrimo klausimÄ atsižvelgė į nusikaltimo padarymo aplinkybes, jog konflikto metu nukentėjusysis taip pat žodžiais kibo prie nuteistojo, tačiau Å¡i aplinkybė negali pateisinti L.

M. veiksmų suduodant smÅ«gį nukentėjusiajam į veidÄ ir tuo pagrindu atsiradusių padarinių – nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo bÅ«ti skirta Å¡velnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo Å¡velninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirti įpareigojimai per bausmės laikÄ tęsti darbÄ arba registruotis darbo biržos įskaitoje, bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi ar mokslu, o taip pat per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civilinei ieÅ¡kovei I.

V. 54,42 Eur turtinę žalÄ , darys teigiamÄ Ä¯takÄ jo elgesiui, tuo pačiu padės įgyvendinti bausmės paskirtį. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, paskirti įpareigojimai jokiu bÅ«du nevaržo nuteistojo judėjimo laisvės, jei tai susiję su darbu ar mokslu, juolab neužkerta kelio jam keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ . Bet kokiu atveju teismo paskirtų įpareigojimų vykdymo priežiÅ«rÄ atlieka Probacijos tarnyba, su kuria nuteistasis privalo bendradarbiauti siekdamas tinkamai įvykdyti jam paskirtus įpareigojimus.

Tuo tarpu apelianto noras išvengti bet kokių suvaržymų, susijusių su kriminaline bausme, prieštarautų pačiai bausmės paskirčiai.Pritarus apylinkės teismo išvadai, kad L. M. yra kaltas dėl nukentėjusiojo E. V. atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, pastarasis yra atsakingas dėl nukentėjusiajam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis neginčija priteistos turtinės žalos dydžio, tačiau nesutinka su neturtinės žalos dydžiu, prašo jį mažinti.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija patikrinusi skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos iÅ¡sprendimo konstatuoja, kad teismas laikėsi civilinės teisės ir baudžiamojo proceso įstatymo normų, reguliuojančių civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimÄ baudžiamojoje byloje, bei formuojamos teismų praktikos panaÅ¡iose bylose.Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 str. 1 d., priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur (500 Lt) iki 7240,50 Eur (25 000 Lt), tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (10 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016).Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis civiliniu ieÅ¡kiniu prašė priteisti jam iÅ¡ nuteistojo 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismas už nukentėjusiojo patirtas fizines kančias bei kitus nepatogumus priteisė jam 600 Eur.

Tokį neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas nustatė įvertinęs neturtinei žalai apskaičiuoti reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ : nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobÅ«dį, sunkumÄ , kitus nusikalstama veika nukentėjusiajam sukeltus padarinius – sumažėjusias bendravimo galimybes, judėjimo laisvę, apsunkintÄ galimybę tinkamai maitintis. Kita vertus, teismas nustatė ir įvertino tai, kad ir pats nukentėjusysis bÅ«damas jauno amžiaus elgėsi neatsakingai, girtavo nakties metu, konfliktavo su nuteistuoju.

PrieÅ¡ingai, nei skunde akcentuoja nuteistasis, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, be kita ko, atsižvelgė į nukentėjusiojo bei kaltininko skirtingų interesų užtikrinimo pusiausvyrÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo skundo argumentai, kad nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo iÅ¡ esmės neturėjo jokio diskomforto prieÅ¡tarauja byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai. Bylos medžiaga patvirtina, jog nukentėjusiajam L.

M. padarytos nusikalstamos veikos pasekmės buvo pakankamai reikÅ¡mingos. Akivaizdu, jog įskilęs žandikaulis E. V. sukėlė ne tik stiprų fizinį skausmÄ , bet ir apsunkino vienÄ iÅ¡ pagrindinių žmogaus fiziologinių poreikių – tinkamo maitinimosi galimybę, kadangi maisto kramtymas keldavo papildomus skausmus, dėl ko jis buvo priverstas rinktis atitinkamÄ maistÄ . Teismo posėdžio metu E. V. patvirtino, kad patirtas sužalojimas taip pat apribojo kalbėjimo funkcijÄ , kadangi judant žandikauliui skaudėjo, taip pat kurį laikÄ negalėjo sportuoti (b. l. 149).

Å iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo nustatyta 600 Eur piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį, nukentėjusiojo patirtÄ skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, kitus nepatogumus, neprieÅ¡tarauja protingumo ir teisingumo kriterijams, bei teismų praktikai formuojamai tokio pobÅ«džio bylose.Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad visos bylos aplinkybės buvo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtos, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, nuteistojo L.

M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 1 d., jo kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Šios nusikalstamos veikos požymiai byloje buvo nustatyti, bylos aplinkybės pripažintinos įrodytomis, aprašytos, byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaujantis atmesti kiti įrodymai bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai išdėstyti, padarytos išvados nėra prieštaringos.

Priimdamas L. M. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti Å¡ių iÅ¡vadų pagrįstumu. Atsižvelgiant į tai, Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-12-14 nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str., n u t a r i a : nuteistojo L.

M. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                         Giedrius Endriukaitis Teisėjai                                                                                                                Evaldas Gražys                                                                                                                             Algirdas Jaliniauskas