2019-03-27 Nr. AB-7760-3-64-3-01203-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-633-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01203-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo laikomas nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Jis buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, kamerų sienų ir lubų tinkas vietomis buvo pažeistas pelėsio, jis neturėjo galimybės po sporto salės nueiti išsimaudyti, pačioje sporto salėje nebuvo tualeto. Atvykstant ar išvykstant iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus kratos buvo atliekamos antisanitariniu būdu. Kratos patalpose būdavo šalta ir drėgna. Tualetai buvo neatitverti, todėl gamtinius reikalus jis atlikdavo kitų asmenų akivaizdoje. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija į žodinius skundus nereagavo. Dėl kalinimo perpildytose kamerose trūko oro, kamavo galvos skausmai ir svaigimas, nuolatos kildavo konfliktai ir ginčai. Dėl gyvenimo tokiomis sąlygomis, žeminančiomis orumą, diskriminuojančiomis pareiškėjo socialinę padėtį, pareiškėjo nuomone, pasireiškė psichologiniai sukrėtimai, kurie turėjo įtakos jo elgesiui ir mąstymui, palaužė jį dvasiškai ir sugniuždė kaip asmenybę.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui laikotarpiu, kuriuo jis buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje (nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. sausio 31 d.), teko nuo 3,69 kv. m iki 20,3 kv. m gyvenamojo kameros ploto, t. y. visas pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus.

5. Dėl sanitarinio mazgo atsakovas paaiškino, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų „Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ nuostatas nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta nuo likusio kameros ploto turi būti atitverta ne mažesne, kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Atsakovo nuomone, minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo visiškai atitverti sanitarinį mazgą nėra. Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, o tai užtikrina kameroje kalinčių kalinių privatumą.

6. Dėl kamerų atitikimo higienos reikalavimams atsakovas pažymėjo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios patalpos yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus ir duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Taip pat atsakovas pažymėjo, kad su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 13:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ susiję reikalavimai negali būti taikomi, nes dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai ir atsakovas negali būti pripažįstamas atsakingu dėl šios normos reikalavimų pažeidimų.

7. Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji ir valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodami pagal suimtųjų / nuteistųjų prašymus. Atsakovas pabrėžė, kad negali būti atsakingu už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymo sąlygomis kamerose. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus.

8. Dėl sąlygų priėmimo-paskirstymo skyriaus kratų atlikimo patalpoje atsakovas teigė, jog pareiškėjo dėstomos aplinkybės yra abstrakčios, netikslios ir nepagrįstos objektyviais įrodymais, dėstomos remiantis subjektyviais pojūčiais.

9. Dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo atsakovas pasisakė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai atsiradusius dėl kalinimo sąlygų. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai, atsakovo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti, pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija veikė teisės aktų nustatyta tvarka.

II. 10. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjo A. G. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11. Teismas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

12. Byloje pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017 m. rugpjūčio 11 d. pažyma Nr. 60/09-29793 „Dėl A. G.“, iš kurios matyti, kad pareiškėjas periodiškai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. (414 dienų). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas visas 414 dienų nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 414 dienų pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

13. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

14. Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad apskaičiavus kameros plotą be sanitarinio mazgo pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma nežymiai buvo pažeista 174 dienas, todėl galbūt buvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto.

15. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. lapkričio 17 d. patikrinimo akte Nr. EP-521 nurodyta, kad buvo patikrinta kamera Nr. 45, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d., ir konstatuota, kad kameroje Nr. 45 sienų, lubų paviršių vizualiai matomo pelėsio nebuvo, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimus.

16. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akte Nr. EP-594 nurodyta, kad buvo patikrintos kamera Nr. 21, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2016 m. balandžio 11 d., ir kamera Nr. 43, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. vasario 19 d., ir konstatuota, kad kameroje Nr. 21 oro temperatūra atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimus, santykinė oro drėgmė atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. Taip pat teismas nustatė, kad patikrinimo akte nurodyta, kad įstaigoje profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas atliekamas pagal planą ir suimtųjų prašymus apgyvendinimo kamerose. Deratizacija įstaigoje atliekama mechaniniu bei cheminiu būdu. Bendrosios paskirties patalpose, režiminio korpuso aukštų koridoriuose graužikai naikinami cheminėmis medžiagomis, kamerose – klijų lentelėmis. Apgyvendinimo kamerose deratizacija ir dezinsekcija cheminiu būdu atliekama pagal suimtųjų prašymus. Atliekant patalpos nukenksminimą, suimtieji iškeliami į kitas apgyvendinimo patalpas. Dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbai registruojami tam skirtame žurnale.

17. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-232 (19.4.1.6.12) nurodyta, kad buvo patikrinta kamera Nr. 87, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2016 m. liepos 12 d. ir nuo 2016 m. liepos 23 d. iki 2016 m. liepos 25 d., kamera Nr. 42, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2016 m. liepos 4 d. Nustatyta, kad kamerose Nr. 42 ir Nr. 87 oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, kameros vėdinamos per langus, kameroje Nr. 42 dirbtinė apšvieta atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Kameroje Nr. 87 nustatytas vizualiai matomas pelėsis (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktas). Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad kirpykloje įrengta praustuvė su tekančiu vandeniu, skirta dirbančiojo rankų higienai; vanduo pašildomas elektriniu šildytuvu, šildytuvas veikiantis.

18. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. rugsėjo 20 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-312 (19.4.1.6.12) nurodyta, kad įvertinus gyvenamųjų kamerų Nr. 61, Nr. 87, Nr. 104 (jose pareiškėjas buvo skirtingais laikotarpiais) sienų ir lubų paviršių, vizualiai matomas pelėsis nenustatytas. Kameroje Nr. 104 vykdomi remonto darbai. Dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 46 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

19. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. lapkričio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-447 (19.4.1.6.12) konstatuota, kad kamerose Nr. 61 ir Nr. 104 oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Gyvenamųjų patalpų vėdinimui per langus sąlygos sudarytos. Dirbtinė apšvieta kamerose atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

20. Teismas nurodė, pareiškėjo teiginiai dėl oro trūkumo yra abstraktūs, nekonkretūs, nedetalizuoti, o pareiškėjo argumentas dėl pelėsio pasitvirtino, kameroje Nr. 87 pelėsis buvo operatyviai pašalintas, tačiau ši aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai.

21. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad tualetai buvo neatitverti, todėl gamtinius reikalus atlikdavo kitų asmenų akivaizdoje, nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nereglamentuoja sanitarinio mazgo durų ir uždaro viršaus. Higienos norma HN 134:2015 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, konstatavo, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis tualetu, vertinama kaip pagrįsta.

22. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų dėl higienos reikalavimų pažeidimų Šiaulių tardymo izoliatoriaus priėmimo-paskirstymo skyriaus kratų atlikimo patalpoje, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje (ar atvežimo į Šiaulių tardymo izoliatorių) metu tokie pažeidimai būtų nustatyti. Pareiškėjo teiginiai dėl šalčio ir drėgmės yra abstraktūs, netikslūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti.

23. Teismas konstatavo, kad Šiaulių tardymo izoliatorius tinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatytą pareiškėjo teisę nusiprausti duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjo argumentas, kad pačioje sporto salėje nebuvo tualeto ir po užsiėmimų sporto salėje neturėjo galimybės nueiti išsimaudyti, pripažintas nepagrįstu, nes nei Šiaulių tardymo izoliatoriaus vidaus teisės aktai, nei HN 134:2015 nenumato tualeto įrengimo sporto salėje ar galimybės išsimaudyti po kiekvieno apsilankymo sporto salėje.

24. Teismas, įvertinęs asmens sveikatos istoriją, nustatė, jog atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių pirminės gydytojų apžiūros metu 2015 m. spalio 29 d. pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, nurodė traumas, operacijas, žalingus įpročius: rūkymas, alkoholis. Pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl blogo miego, galvos skausmo, jautrumo, dešinės kojos silpnumo, jam visada buvo suteikta medicininė pagalba, siųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Teismas nurodė, kad negalima konstatuoti, jog dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus.

25. Teismas nustatė, kad pareiškėjo argumentas, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nereagavo į jo žodinius skundus, yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir subjektyvus.

26. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis, byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

27. Apibendrindamas nustatytas bylos aplinkybes, teismas nurodė, kad visas 414 dienų pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus, o atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimą, pareiškėjui gyvenamojo ploto norma nežymiai buvo pažeista 174 dienas ir galbūt buvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktus pelėsis pasitvirtino kameroje Nr. 87, pelėsis operatyviai buvo pašalintas, pareiškėjas šioje kameroje buvo trumpus laiko tarpus (8 ir 2 dienas), pareiškėjo argumentai dėl sanitarinio mazgo pripažinti pagrįstais. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintinas 300 Eur, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 30 000 Eur neturtinę žalą.

III. 48. Pareiškėjas A. G. apeliaciniame skunde dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo prašo peržiūrėti administracinę bylą ir priteisti adekvačią ir tinkamą kompensaciją.

49. Pareiškėjas nurodo, kad teismas pripažino, jog valstybė ilgą laiko tarpą neužtikrino pareiškėjui tinkamų, žmogaus orumo nepažeidžiančių kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, tačiau priteistos kompensacijos dydis neatitinka jokių sąžiningumo ir protingumo principų.

50. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą.

51. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalies, nes pateiktame apeliaciniame skunde nenurodyti nei ginčijami klausimai, nei įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 52. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, pareiškėjui A. G. dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d.

53. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, nustatęs, kad pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma buvo nežymiai pažeista 174 dienas, 414 dienų tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, t. y. pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis tualetu, kameroje Nr. 87 buvo pelėsio, kitas pareiškėjo skunde nurodytas pretenzijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų pripažino nepagrįstomis ir neįrodytomis. Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

54. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad priteistos neturtinės žalos atlyginimas neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo kalinimo sąlygomis.

55. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

56. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjui priteista per maža kompensacija už patirtą neturtinę žalą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

57. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

58. Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą; 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją).

59. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui būnant Šiaulių TI 414 dienų nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nes sanitarinis mazgas buvo nevisiškai atitvertas nuo likusio kameros ploto, be to, nustatė, kad kameroje Nr. 87 trumpą laiką buvo pelėsis, bei nežymų minimalaus kameros ploto pažeidimą.

60. Pareiškėjas prašė priteisti jam 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

61. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, į tai, kad pareiškėjo laikymas Šiaulių TI truko ilgą laiką, ir į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas (300 Eur) nėra adekvatus padarytam pažeidimui ir patirtai žalai.

62. Šiuo atveju yra faktinis bei teisinis pagrindas nustatyti, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati priteistina suma yra 850 Eur. Nustatant priteistiną pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą taip pat atsižvelgiama į tai, jog byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų) būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, jam sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai.

63. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, pripažįsta iš dalies pagrįstu apeliacinio skundo reikalavimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, t. y. priteistą pareiškėjui atsakovo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti sumą padidina iki 850 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą pareiškėjui A. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė