efacea79-3c95-4f41-8fae-5ced2480e82a · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-30-530/2016;Teisminio proceso Nr.1- 01-1-20672-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.; 2.4.6.4.3. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Rolandai Bučmienei, Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Gintarei Norkeliūnaitei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistajam V.

K., jo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei,nuteistajam R. M., jo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui,nukentėjusiajam S. G.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymas 2013 m. birželio 14 d.) – laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams, įpareigojant jį bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;pagal BK 284 straipsnio 1 d. (vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymas 2015 m. balandžio 11 d.) – laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams, įpareigojant jį bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.Paskirtosios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant jį bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su Kauno apygardos teismo2015 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir 30 (trisdešimties) MGL, tai yra 1129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct) bauda.Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas R.

M., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: 1.             V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2015 m. balandžio 11 d. apie 4 val., viešoje vietoje, prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, veikdamas kartu su R. M., iš taksi automobilio „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bandė ištempti M.

K. ir R. N., o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui moteris apgynus, sudavė ne mažiau kaip du smÅ«gius Å¡iam asmeniui į įvairias kÅ«no vietas, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .1.2. Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio. 1 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su E. Ž., E. R. (kurie 2015 m. kovo 10 d. teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti) 2013 m. birželio 14 d. apie 00.30 val., bÅ«dami vieÅ¡oje vietoje – baro, priklausančio R.

P. individualiai įmonei, adresu (duomenys neskelbtini), prieigose, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. prikibus prie praeinančio nukentėjusiojo R. D., iÅ¡plÅ«do jį necenzÅ«riniais žodžiais, o po to, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, tyčia, bendrais veiksmais sudavė nenustatytÄ skaičių smÅ«gių kumščiais nukentėjusiajam R. D. į veido sritį, taip pat į įvairias kÅ«no vietas, ko pasėkoje nukentėjusysis R.

D. nukrito ant stiklo Å¡ukių ir patyrė pjautinę žaizdÄ kaktoje, kairės akies apatiniame voke, deÅ¡iniame žaste pereinant į alkÅ«nę, deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡iniame žaste, plaÅ¡takose, deÅ¡inėje pėdoje, pjautinę žaizdÄ ir poodinę kraujosruvÄ kairiame klube, poodinę kraujosruvÄ kairės akies vokuose, odos nubrozdinimus alkÅ«nėse, kraujosruvÄ po kairės akies obuolio jungine, tuo nežymiai sutrikdant jo sveikatÄ .2.             Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad V.

K. ir R. M. kalti padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje ir baustini.3.             V. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendį ir bylÄ nutraukti kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.3.1. Skunde nuteistasis nurodė, jog Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi bÅ«ti naikintinas, kadangi jokio nusikaltimo ne tik kad nepadarė, bet ir nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos faktinių aplinkybių.

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, advokatė buvo pareiÅ¡kusi praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti bylÄ ikiteisminiam tyrimui papildyti, t. y. nustatyti kaltinime nurodytÄ asmenį H. B., kuris ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas, tačiau teismas tokį praÅ¡ymÄ atmetė. Nagrinėjant bylÄ teisme buvo reiÅ¡kiami praÅ¡ymai nustatyti ir iÅ¡kviesti į teismo posėdį H. B., tačiau Å¡is asmuo teisme taip pat nebuvo nustatytas. Teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė 2015 m. gegužės 5 d. apžiÅ«ros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiÅ«rėta kompaktinė plokÅ¡telė su vaizdo įraÅ¡u.

Minėtame protokole neteisingai nurodyta (nes prieÅ¡tarauja pačiam vaizdo įraÅ¡ui), kad tarp apelianto, R. M. ir H. B. įvyksta susistumdymas. Toliau protokole nurodoma, kad apeliantas užsimojo deÅ¡inės rankos kumščiu H. B., bet Å¡is iÅ¡vengė smÅ«gio, atsitraukdamas atgal ir tuo momentu apeliantas griebia H. B. už Å¡varko, kurį nuvelka ir laiko rankose. H. B. bando atimti Å¡varkÄ , bet apeliantas numeta jį ant žemės, kurį bėgdamas H. B. pasiima. Kadangi H. B. nebuvo nustatytas, todėl teismas nuosprendyje iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino aplinkybę, kad apeliantas ir R.

M. sudavė smÅ«gius H. B. ir kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas ar neigiami iÅ¡gyvenimai. Tačiau nuosprendyje teismas nurodė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nustatyta, jog smÅ«gius nenustatytam asmeniui sudavė tik apeliantas. Su tokiu teismo nuosprendžio motyvu nuteistasis nesutinka, nes vaizdo įraÅ¡e nėra užfiksuota, kad jis bÅ«tų sudavęs smÅ«gius nenustatytam asmeniui, to nepatvirtino nei vienas liudytojas. Taip pat nepagrįstas teismo motyvas, kad apeliantas griebė H. B. už Å¡varko ir jį nuvilko, o po to Å¡varkÄ numetė ant žemės. IÅ¡ 2015 m. balandžio 11 d. vaizdo įraÅ¡o matyti, kad H.

B. smÅ«gius suduoda bei Å¡varkÄ nuvelka kitas asmuo. Todėl teismo nuosprendis neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei jos nenuosekliai iÅ¡dėstytos, t. y. vienoje vietoje teismas nurodo, kad iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina aplinkybė, kad apeliantas sudavė smÅ«gius H. B., nes jis nenustatytas, tačiau kitoje nuosprendžio dalyje konstatuojama, kad bÅ«tent jis H. B. griebė už Å¡varko, jį nuvilko ir numetė ant žemės. 3.2. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nes smÅ«giai jokiam asmeniui nebuvo suduoti, todėl visuomenės rimtis sutrikdyta nebuvo.

Nesant neteisėtų veiksmų, aplinkiniai asmenys negalėjo pasijusti pažeminti ar šokiruoti. Byloje nėra įrodymų, kad būtų pažeista viešoji tvarka ar sutrikdyta visuomenės rimtis kaip numato BK 284 straipsnio 1 dalis. Šioje byloje nėra pripažintų nukentėjusiųjų asmenų, kurių atžvilgiu būtų atlikti neteisėti veiksmai, be to, 2016 m. vasario 18 d. teismo posėdžio metu byloje apklaustas liudytoju S. G. paaiškino, kad viskas vyko greitai, apie pusę minutės, tačiau apkaltinamajame nuosprendyje netiksliai nurodyta aplinkybė, kad masinės muštynės, kurių nebuvo, truko 2 minutes, o ne pusę minutės kaip nurodė liudytojas.

Kadangi jokių masinių muÅ¡tynių iÅ¡ viso nebuvo, todėl teismas nuosprendyje iÅ¡kraipė faktines aplinkybes. Kadangi teismas nuosprendį grindė nenustatytomis ir neiÅ¡tirtomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir teisėtu, be to, nebuvo suteikta galimybė užduoti klausimus H. B. ar kitam asmeniui, kuriam, teismo nuomone, apeliantas nuvilko Å¡varkÄ ir kt. Tai reiÅ¡kia, kad nepavykus rasti ir apklausti Å¡io asmens liudytoju, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , buvo padarytas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir to paties straipsnio 3 dalies d punkto pažeidimas, kuris nesuderinamas su teisingo proceso reikalavimais. 3.3.

Nuteistasis V. K. praÅ¡o atlikti įrodymų tyrimÄ , t. y. peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡Ä , kuris patvirtina, kad teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad V. K. nuvilko H. B. Å¡varkÄ , jį numetė ir tuo pagrindu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Mano, kad baudžiamoji byla pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymas 2015 m. balandžio 11 d.) turi bÅ«ti nutraukta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo 2013 m. birželio 14 d. praÅ¡o palikti galioti 2015 m. kovo 10 d.

Kauno apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo apeliantas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį.4.             Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytiems argumentams ir prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti, nukentėjusysis prašė nuteistojo skundÄ tenkinti. 5.             Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas. 6.             V.

K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2015 m. balandžio 11 d. apie 4 val., vieÅ¡oje vietoje, prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, veikdamas kartu su R. M., iÅ¡ taksi automobilio „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bandė iÅ¡tempti M. K. ir R. N., o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui moteris apgynus, sudavė ne mažiau kaip du smÅ«gius Å¡iam asmeniui į įvairias kÅ«no vietas, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

T. y. konstatuojant, jog pareikÅ¡tas kaltinimas, nurodant, kad moteris apgynė H. B. ir jam buvo suduoti smÅ«giai į įvairias kÅ«no vietas, performuluojamas, kad moteris apgynė nenustatytas asmuo ir ne mažiau kaip du smÅ«gius nenustatytam asmeniui sudavė tik V. K.. 7.             Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje ir teigia, jog nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos faktinių aplinkybių.

Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su V. K. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos nuosprendyje nors ir padarytos teismo iÅ¡vados dėl V. K. kaltės pagrįstai, tačiau bylos faktinės aplinkybės nustatytos netiksliai. Tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes iÅ¡ dalies lėmė ir V. K. ikiteisminio tyrimo metu pateiktas kaltinimas. Kaltinamajame akte nebuvo suformuluotas aiÅ¡kus ir iÅ¡samus kaltinimas dėl V. K. padarytos nusikalstamos veikos. ApraÅ¡ant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nebuvo atidžiai įvertinta įvykio situacija, V.

K. veiksmų ir jo buvimo vietos (nusikalstamos veikos padarymo metu buvo intensyviai judama) seka, nekonkretizuotas smÅ«gių pobÅ«dis ir jų sudavimo momentas. Tokiu bÅ«du, suraÅ¡ant kaltinamÄ jį aktÄ , buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimai, tačiau Å¡ie pažeidimai galėjo bÅ«ti iÅ¡taisyti teisme.7.1. Siekiant paÅ¡alinti V. K. kaltinimo trÅ«kumus – aplinkybių prieÅ¡taringumÄ ir nenuoseklumÄ , apeliacinėje instancijoje buvo atliktas teisminis įrodymų tyrimas.

Pažymėtina, kad aktualioje nuo 2015 m. liepos 10 d. galiojančioje BPK 256 straipsnio redakcijoje, tiesiogiai įtvirtinta teismo (taip pat pagal BPK 320 straipsnio 6 dalį ir apeliacinės instancijos teismo) galimybė ir savo iniciatyva nustatyta tvarka spręsti tiek dėl esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nurodytų kaltinime, pakeitimo, tiek dėl veikos kvalifikavimo, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415-677/2016, 2K-469-648/2015, 2K-40- 895/2016). Esant bÅ«tinybei kaltinime iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikacija gali bÅ«ti keičiamos nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, tiek prokuroro praÅ¡ymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu bÅ«du nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybÄ (LAT baudžiamojoje byloje Nr. 2K-469-648/2015).

Tokiu atveju aktualu tik tai, kad apie pakeistÄ kaltinimÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka bÅ«tų praneÅ¡ta kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams, tokiu bÅ«du užtikrinant teisę žinoti kaltinimÄ , teisę į gynybÄ , kitų tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimÄ (LAT baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014). 7.2 Teisminio nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, apeliantui V. K. buvo praneÅ¡ta, kad vadovaujantis BPK 255 straipsnio 2 dalimi, byloje gali keistis faktinės aplinkybės, kurios nurodytos kaltinamajame akte ir pagal kurias buvo nuteistas apeliantas, kadangi vertinant byloje esančius duomenis, peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä matyti, jog automobilyje sėdinčiam asmeniui suduodami smÅ«giai.

Nuteistasis V. K. galimÄ faktinių aplinkybių pakeitimÄ suprato ir iÅ¡sakė nuomonę, jog jo gynybinė pozicija iÅ¡liks tokia pati ir jam papildomo laiko pasiruoÅ¡ti gynybai nereikia.7.3. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl bÅ«tina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarkÄ (LAT nutartis Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (LAT nutartys 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015). Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (LAT nutartys Nr. 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015).

Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (LAT nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).7.4.

Kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, nusikalstama veika buvo padaryta vieÅ¡oje vietoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), be aiÅ¡kios motyvacijos, tariamai esant pretekstui, jog V. K. draugė, palikusi jį, norėjo iÅ¡važiuoti taksi automobiliu su kitais asmenimis. Siekiant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus bei kai kuriuos nesutapimus, teisėjų kolegija apklausė apeliantÄ nuteistÄ jį V. K., nuteistÄ jį R.

M., nukentėjusįjį S. G., perskaitė jų parodymus, peržiūrėjo vaizdo įrašus. 7.5. Apeliantas apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jis niekam smūgių nesudavė, paaiškino, kad pyko ant merginos vardu M., kuri buvo automobilyje ir nenorėjo išlipti. V. K. tvirtino, kad automobilyje nieko daugiau nebuvo, jis niekam nesudavė, teigė, kad sudavė du kartus į automobilio sėdynę, nes susinervino dėl to, kad mergina nelipa iš mašinos. Vaikinas, su kuriuo vyko muštynės, tuo metu stovėjo šalia jo.

Savo elgesį vertina blogai, nes nereikėjo nieko daryti, bet atvažiavo su drauge, o ji sugalvojo iÅ¡važiuoti su kitais vaikinais, tai taip ir atsitiko. Dėl savo veiksmų gailisi, t. y. gailisi, kad lakstė paskui kitus vaikinus.7.6. Nuteistasis R. M., kuris savo padarytos nusikalstamo veikos neginčija, peržiÅ«rint vaizdo įraÅ¡Ä , atsakydamas į teisėjų kolegijos narių klausimus, patikslino įvykį užfiksuotame įraÅ¡e savo buvimo vietÄ ir veiksmus. 7.7. Nukentėjusysis S. G., apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nurodė, kad buvo 2 žmonių kompanijos.

Viena ruošėsi kažkur važiuoti, įsėdo į automobilį, paskui pribėgo kita kompanija ir įvyko konfliktas, nes 2 vaikinai tarpusavyje nesutarė. IÅ¡bėgo iÅ¡ maÅ¡inos merginos aiÅ¡kintis, iÅ¡bėgo dar vienas asmuo, paskui lyg viskas nurimo, susėdo į automobilį. Už 10-20 sekundžių pribėgo kažkokia kompanija vaikinų, ėmė stumdytis, tÄ sytis ir pradėjo muÅ¡tis. Vienas asmuo bandė merginÄ iÅ¡traukti iÅ¡ maÅ¡inos. IÅ¡ Å¡iandien salėje sėdinčių asmenų, nei vienas netraukė merginos.

Vėliau jį susirado asmuo lyg pavarde T., kuris pažadėjo viskÄ atlyginti ir atsiprašė. Mano jog policijÄ kvietė mergina sėdėjusi automobilio salone. Patvirtino, kad jis panaudojo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , iÅ¡Å¡ovė įspėjamÄ jį signalÄ , nes nebuvo įmanoma suvaldyti situacijos, buvo tÄ soma mergina, vienas kitÄ spardė, dėl to įvykio kreipėsi į policijÄ . Parodymai buvo tikslesni duoti iÅ¡ pradžių, nes laikui bėgant atsiminimai blėsta. Liudytojo manymu, vaikinai nei vienas iÅ¡ čia esančių (teismo posėdyje), automobilyje sėdinčiam asmeniui nesudavė.

Nurodo, jog tas vaikinas buvo Å¡viesių plaukų, stambesnis ir kaip vėliau prisistatė buvo T.. Liudytojo teigimu, mažesnis (nuteistasis V. K.) stovėjo nuoÅ¡alyje ir liudytojui nepasirodė, kad jis norėtų dalyvauti konflikte, kito asmens neatsimena. Jis įsidėmėjo tik stambesnį asmenį, Å¡viesių plaukų, kuris vėliau prisistatė, kaip T. Kažkas bandė suduoti sėdinčiam gale vaikinui, bet paskui jis iÅ¡bėgo į laukÄ . Patvirtino, kad viso įvykio nematė, kadangi sėdėjo automobilyje, po to iÅ¡lipus iÅ¡ jo, veiksmas vyko ir kitoje automobilio pusėje, nes kol apibėgo aplink maÅ¡inÄ , kas vyko matyti negalėjo.

Galinėje eilėje sėdėjo 2 vaikinai, gale 2 merginos ir priekyje vienas. Paskui jie visi iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Galinėse sėdynėse vaikinai ir merginos liko sėdėti. Sėdinčiam deÅ¡inėje galinėje keleivio pusėje vaikinui kažkas bandė suduoti. Asmuo pritÅ«pęs prie maÅ¡inos bandė pasiekti su ranka ir bandė trenkti sėdinčiam gale. Pataikė į veidÄ tikriausiai, kiek matė, trenkė vienÄ kartÄ . Paskui tas sėdintis gale iÅ¡bėgo iÅ¡ automobilio.7.7.1. Teismo posėdžio metu buvo perskaityti nukentėjusiojo S. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 tomas, 21 b. l.), kuriuos, nukentėjusysis patvirtino, be to, pakartotinai nurodė, kad nei vienas vaikinas, esantis salėje, smÅ«gių nesudavė, kad jį per tyrėjÄ susirado kitas asmuo, paskambino telefonu, pasakė, jog nori susitaikyti, atlyginti žalÄ . 7.7.2.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytojo S. G. parodymai vertintini tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja byloje esantiems objektyviems duomenims ir įrodymams, kadangi apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytojo duotų parodymų netikslumas paaiÅ¡kinamas praėjusiu netrumpu laiko tarpu, dėl kurio liudytojas negalėjo tiksliai prisiminti įvykio aplinkybių, atskirų asmenų padarytų veiksmų sekos bei pačių asmenų.7.8. PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä , darytÄ miesto stebėjimo stacionaria kamera, matyti naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telė ir joje vykstantis asmenų ir automobilių judėjimas.

Kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamo konflikto, padarytame vaizdo įraÅ¡e (įraÅ¡o momentas 1:03:42) užfiksuota, jog iÅ¡ taksi automobilio galinės deÅ¡inės pusės keleivio vietos bando iÅ¡lipti jaunuolis, kurį sustabdo mergina ir neleidžia iÅ¡lipti bei pati ruoÅ¡iasi įlipti į automobilį, tačiau prie automobilio, ties keleivio antromis durelėmis deÅ¡inėje pusėje priėjęs jaunuolis grubiai nustumia merginÄ nuo minėtų atidarytų durelių ir tuoj pat (įraÅ¡o momentas 1:03:50) smÅ«giuoja kelis kartus automobilyje į tÄ vietÄ , iÅ¡ kurios tik kÄ bandė iÅ¡lipti vaikinas, t. y. ten esančiam asmeniui. 7.8.1.

Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo V. K. parodymų, jis pripažino, jog vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas bÅ«tent jis, stovintis prie automobilio galinių atidarytų durelių. Apeliantas teigė, kad jis sudavė smÅ«gius tik į keleivio sėdynę, o ne vaikinui ir, kad automobilyje be liudytojos M. daugiau nieko nebuvo. Å is nuteistojo skundo argumentas paneigiamas duomenimis užfiksuotais vaizdo įraÅ¡e, iÅ¡ kurio matyti, kad (įraÅ¡o momentas 1:00:34), vos prieÅ¡ tris minutes iki smÅ«gių sudavimo, į automobilio galÄ Ä¯lipa du jaunuoliai.

Kaip jau paminėta taip pat vaizdo įraÅ¡as neginčytinai patvirtina, kad iÅ¡ automobilio galutinės keleivio sėdynės bandė iÅ¡lipti vaikinas ir kuriam neiÅ¡lipus, bÅ«nant automobilio viduje, kelių sekundžių bėgyje, nustÅ«mus nuo atidarytų durelių stovinčiÄ merginÄ , pro jas V. K. suduoda du smÅ«gius. Ä®vertinus vaizdo įraÅ¡o medžiagÄ , užfiksuota situacija, V. K. veiksmai – suduotų smÅ«gių tikslingumas ir kryptingumas, jo laikysena, nesudaro jokių prielaidų vertinti V.

K. veiksmus nustÅ«mus merginÄ nuo durelių, kaip siekį iÅ¡lieti pyktį, suduodant smÅ«gius į keleivio sėdynę. Å ie jo paaiÅ¡kinimai vertintini tik kaip gynybinė taktika, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Tai, kad nuteistojo V. K. veiksmai – suduoti smÅ«giai pasiekė tikslÄ iÅ¡ dalies patvirtina kitos, vaizdo įraÅ¡e vėliau užfiksuotos aplinkybės, t. y., kad jau atvykus policijos pareigÅ«nams, taip pat esant atvykusiai medicinos pagalbai, vienas iÅ¡ įvykio vietoje esančių vaikinų visÄ laikÄ vaikščiojo ranka susiėmęs galvÄ , tačiau asmuo nebuvo nustatytas, nes pagalbos nesikreipė nei į medicinos pagalbos gydytojÄ , nei į policijos pareigÅ«nus.

Be to, buvus smÅ«gių sudavimÄ jo automobilyje sėdinčiam vaikinui patvirtino ir liudytojas S. G., kuris, kaip jau minėta nurodė, kad asmuo pritÅ«pęs prie maÅ¡inos bandė pasiekti su ranka ir bandė trenkti sėdinčiam gale, pataikė į veidÄ tikriausiai, kiek matė, trenkė vienÄ kartÄ .8.             Nuteistasis R. M., kuris savo padarytos nusikalstamos veikos neginčija, peržiÅ«rint vaizdo įraÅ¡Ä , atsakydamas į teisėjų kolegijos narių klausimus, patikslino įvykį užfiksuotame įraÅ¡e savo buvimo vietÄ ir veiksmus.9.             BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iÅ¡ anksto nėra svarbesnis už kitÄ , nepriklausomai nuo įrodymų Å¡altinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto iÅ¡vada ir pan.), todėl įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl V. K. veiksmų veikiant bendrai su kitais asmenimis, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, nusikalstama veika buvo padaryta vieÅ¡oje vietoje (automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“), be aiÅ¡kios motyvacijos, nes jis buvo iniciatorius iÅ¡traukti merginÄ iÅ¡ automobilio ir neleisti jai vykti su kitais asmenimis.

Naudojant įžūlius smurtinius veiksmus (suduodant smÅ«gius į galvos sritį nenustatytam asmeniui), nusikalstama veika buvo padaryta matant kitiems asmenims, buvo kilusi sumaiÅ¡tis, į nusikaltimo vietÄ buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai bei greitosios medicinos pagalbos medikai. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog kaltinamasis V. K. 2015 m. balandžio 11 d. apie 4 val., vieÅ¡oje vietoje, prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, veikdamas kartu su R.

M., sukėlė konfliktÄ â€“ iÅ¡ taksi automobilio „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bandė iÅ¡tempti M. K. ir R. N. bei nenustatytam asmeniui, buvusiam taksi automobilyje sudavė du smÅ«gius į galvos sritį, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . 10.             Teisėjų kolegijos nuomone, nustačius minėtas faktines aplinkybes, nuteistojo V. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 284 straipsnio 1 dalį iÅ¡lieka nepasikeitusi.

Pirmos instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį tinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalį, atsižvelgė į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus, tikslus, tinkamai įvertino kaltinamojo asmenybę ir kitas reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes. Todėl bausmės skyrimo klausimas, įvertinus visus bÅ«tinus duomenis ir aplinkybes, iÅ¡spręstas tinkamai ir paskirtoji bausmė leidžia manyti, kad bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bei užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms. 11.             Nagrinėjant bylÄ apeliacinėje instancijoje, buvo priimta nutartis, į teismo posėdį kviesti kitÄ nuteistÄ jį asmenį R. M., todėl, siekiant užtikrinti ir nepažeisti jo procesinių teisių, jam buvo paskirtas gynėjas advokatas G. Zavtrakovas, kuris teismui pateikė pažymÄ dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų 40,53 Eur sumai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡i suma nepriteistina, kadangi BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ä®statymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. kaltinimo ir gynybos pusių dalyvavimas yra bÅ«tinas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io asmens teise į gynybÄ ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.

įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ nuteistojo netenkinamas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a :

              Nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendį dalyje dėl faktinių aplinkybių V. K. padarytoje nusikalstamoje veikoje, numatytoje BK 284 straipsnio 1 dalyje, pakeisti ir nustatyti, kad V. K. 2015 m. balandžio 11 d. apie 4 val., vieÅ¡oje vietoje, prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, veikdamas kartu su R.

M., sukėlė konfliktÄ â€“ iÅ¡ taksi automobilio „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bandė iÅ¡tempti M. K. ir R. N. bei nenustatytam asmeniui, buvusiam taksi automobilyje sudavė du smÅ«gius į galvos sritį, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ .Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ nuteistojo netenkinamas.Teisėjai                                                                              Danutė Giačaitė                                                                               Evaldas Gražys                                                                               Olegas Å ibkovas