2024-07-24 Nr. AB-11155-3-61-3-02134-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-486-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02134-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. G. (R. G.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. (R. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Ukrainos pilietis R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 24S100179 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi), nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, ir duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, bei grąžinti klausimą nagrinėti iš naujo arba įpareigoti Migracijos departamentą išduoti leidimą laikinai gyventi.

Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti skundo trūkumus. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų ir jų patvirtinančių įrodymų (jei turi) kada ir kokiu būdu jam buvo įteiktas Sprendimas, todėl įpareigotinas juos pateikti.

Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriame be kita ko nurodė, kad skundžiamą Sprendimą gavo 2024 m. balandžio 26 d.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. G. (R. G.) skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą aiškiai praleidęs įstatymo numatytą terminą skundui paduoti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.). Teismas nurodė, kad 2024 m. balandžio 18 d. pareiškėjas gavo skundžiamą Sprendimą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS), pranešimai apie Sprendimą išsiųsti elektroniniu paštu. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui yra gerai žinoma Migracijos departamento veikla elektroninėje erdvėje, naudojant informacines sistemas, kadangi Lietuvos Respublikoje pareiškėjas gyvena jau nuo 2015 metų, nuo 2017 m. lapkričio 16 d. jam buvo išduoti trys leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Atsižvelgdamas į tai, kad Sprendimas yra skundžiamas per 14 dienų nuo jo įteikimo dienos, o teisme pareiškėjo skundas gautas 2024 m. gegužės 13 d. ir pareiškėjas nenurodė priežasčių, kodėl buvo praleistas terminas skundui paduoti, teismas sprendė, kad pareiškėjas turėjo realias galimybes įstatymo nustatytu terminu su skundu kreiptis į teismą, tačiau terminą skundui paduoti praleido ne dėl objektyvių priežasčių.

III. Pareiškėjas R. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjas nurodo, kad jis yra betonuotojas ir nėra susipažinęs su MIGRIS veikimu. Migracijos departamentas elektroniniu paštu siuntė tik pranešimą apie priimtą Sprendimą, bet ne patį Sprendimą. Pareiškėjas, kaip ir jo darbdavys, negalėjo prisijungti ir gauti Sprendimą prie MIGRIS dėl sistemos klaidos. Pareiškėjas pabrėžia, kad informaciją apie sistemos klaidą gali patvirtinti Migracijos departamentas.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis, būdamas aktyvus, nuvyko į Migracijos departamentą, bet Sprendimo negavo, todėl grįžęs parašė 2024 m. balandžio 26 d. elektroninį laišką, į kurį atsakydamas Migracijos departamentas pateikė Sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo R. G. (R. G.) skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ir byloje nenustatyta priežasčių terminui atnaujinti. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tvirtina, kad Sprendimą gavo tik paprašęs jo 2024 m. balandžio 26 d. elektroniniu laišku.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) (2022 m. lapkričio 24 d. įstatymo Nr. XIV-1593 redakcija) 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia apskųsti (prašo panaikinti) Sprendimą, kuris priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, taigi, dėl tokio pobūdžio sprendimo skundas administraciniam teismui turi būti paduotas per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y., apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; kt.).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą ir konstatuodamas, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, privalėjo nustatyti termino skundui paduoti pradžios momentą, kuris šiuo atveju sietinas su Sprendimo įteikimo pareiškėjui momentu (Įstatymo 138 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2024 m. birželio 11 d.) (toliau – ir Aprašas) 132 punkte nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, o Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Aprašo 130 ar 131 punkte nurodyto sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos, privalo šį sprendimą per MIGRIS išsiųsti užsieniečiui, jeigu užsienietis prašymą išduoti ar pakeisti leidimą užpildė per MIGRIS. Kai šis prašymas užpildytas ne per MIGRIS, sprendimas išsiunčiamas prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodytu elektroninio pašto adresu, jeigu užsienietis prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodė, kad pageidauja pranešimą apie priimtą sprendimą ir (ar) sprendimus leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo (panaikinimo) klausimais gauti elektroniniu paštu, arba registruotu paštu užsieniečio deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o jei gyvenamoji vieta nedeklaruota – prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodytu adresu.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas Sprendimą priėmė 2024 m. balandžio 15 d., pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą 2024 m. gegužės 13 d.

Pirmosios instancijos teismas termino skundui paduoti eigos pradžia laikė 2024 m. balandžio 18 d., kai Sprendimas buvo pateiktas per MIGRIS bei pranešimas apie priimtą Sprendimą išsiųstas pareiškėjui elektroniniu paštu. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė iš su patikslintu skundu pareiškėjo pateikto Migracijos departamento 2024 m. gegužės 29 d. elektroninio laiško, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui 2024 m. balandžio 18 d. per MIGRIS ir elektroniniu paštu buvo išsiųstas dokumentas „ADOC“ bei jo peržiūrėjimo instrukcija. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje pareiškėjas gyvena jau nuo 2015 metų, nuo 2017 m. lapkričio 16 d. jam buvo išduoti trys leidimai laikinai gyventi, ir dėl to konstatavo, jog pareiškėjui yra gerai žinoma Migracijos departamento veikla elektroninėje erdvėje, naudojant informacines sistemas.

Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas neginčija, jog elektroniniu paštu gavo pranešimą apie Sprendimą, tačiau tvirtina, jog prie elektroninio laiško nebuvo pridėtas pats Sprendimas, o prie MIGRIS prisijungti ir pažiūrėti Sprendimą jis negalėjo dėl MIGRIS klaidos, o nuvykus į Migracijos departamentą, Migracijos departamento specialistas patarė registruotis ir laukti vizito pas specialistą. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad jis, grįžęs iš susitikimo su Migracijos departamento specialistu, 2024 m. balandžio 26 d. parašė elektroninį laišką paštu (nuo Sprendimo priėmimo praėjus 11 dienų), po šio prašymo jam buvo atsiųstas Sprendimas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamento 2024 m. gegužės 29 d. elektroniniame laiške nėra tiesiogiai nurodyta, kad 2024 m. balandžio 18 d. per MIGRIS ir elektroniniu paštu buvo siunčiamas pats Sprendimas (elektroniniame laiške nėra nurodyti Sprendimo data, numeris). Byloje nėra jokių duomenų, kad Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2024 m. balandžio 18 d. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas tvirtina, jog elektroniniu paštu jis gavo pranešimą apie priimtą Sprendimą, tačiau pranešimo apie priimtą Sprendimą įteikimas savaime nepatvirtina, kad pareiškėjui buvo įteiktas ir pats Sprendimas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, siekdamas išsiaiškinti su skundžiamo Sprendimo išsiuntimu / įteikimu / susipažinimu pareiškėjui susijusias aplinkybes, t. y. nebuvo kreiptasi į Migracijos departamentą dėl duomenų, reikšmingų skundo priėmimo klausimui tinkamai išspręsti, pateikimo. Pareiškėjo pateiktas Migracijos departamento 2024 m. gegužės 29 d. elektroninis laiškas nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad terminas skundui paduoti praleistas. Be kita ko, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas perskaitė pranešimą MIGRIS sistemoje, nors tokie duomenys yra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą, ar užsienietis laiku padavė skundą, ar praleido terminą skundui paduoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-302-552/2024; kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė skundo priėmimo klausimui išnagrinėti teisiškai reikšmingų aplinkybių, t. y. kada konkrečiai pareiškėjui buvo įteiktas Sprendimas, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta. Nesant byloje pakankamai duomenų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. G. (R. G.) atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo R. G. (R. G.) skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ernestas Spruogis

Dalia Višinskienė