efabc1c8-fda2-4413-9cec-e77c76abcbd4 · Kauno apygardos teismas

Administracinė byla Nr. ATP-354-478/2012Proceso Nr. 4-05-3-01502-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.;45.4.5. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja JÅ«ratė Jakubonienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo J. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nutarimo J. B. administracinio teisės pažeidimo byloje irn u s t a t ė :                   Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulis 2012-03-03 surašė J.

B. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ dėl to, kad jis 2012-03-03 13.30 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuodamas transporto priemonę „J. G. Cherokee“, v.n. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai bus saugu, ir atsitrenkė į stovinčiÄ transporto priemonę „VW Golf“, v.n. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Padaręs turtinę žalÄ ir eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusiajam, apie įvykį policijai nepranešė ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 232, 234 punktų reikalavimus, ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

             Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nutarimu J. B. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ skirta 100 Lt (vieno Å¡imto litų) dydžio bauda, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ paskirta 3000 Lt (trijų tÅ«kstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., nuobaudos subendrintos apėmimo bÅ«du, ir skirta galutinė nuobauda - 3000 Lt (trijų tÅ«kstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Teismas nurodė, jog ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1d. numatytų pažeidimų faktÄ ir J. B. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, tarnybinis praneÅ¡imas, J. B. paaiÅ¡kinimas dėl eismo įvykio, D. S. paaiÅ¡kinimas dėl eismo įvykio, G. P. paaiÅ¡kinimas dėl eismo įvykio, iÅ¡ kurių matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. B., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitam asmeniui priklausantį turtÄ , pažeisdamas Kelių eismo taisykles, pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos.             J.

B. skundu praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-21 nutarimÄ panaikinti ir priimti naujÄ nutarimÄ - veikÄ kvalifikuoti tik pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Teigia, jog teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, pareiÅ¡kėjo veiksmus kvalifikuodamas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kaip pasitraukimÄ iÅ¡ įvykio vietos. Nurodo, jog tikslo pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos ir vengti atsakomybės neturėjo. Atvykus automobilio savininkui ir policijos pareigÅ«nams, įvykio vietoje buvo, davė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl sukelto eismo įvykio.

Apeliantas teigia, jog jo veikoje nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės - tyčios. Skunde taip pat nurodoma, jog neaiÅ¡ku, kokias atsakomybę lengvinančias aplinkybes nustatė teismas. Taip pat nurodo, jog neaiÅ¡ku, iÅ¡ kokių duomenų teismas sprendė apie automobilio apgadinimus ir kaip juos vertino. Teigia, jog apgadinto automobilio savininkui žalÄ atlygino draudimas ir bÅ«tent žalos dydis galėtų turėti įtakos sprendžiant dėl apgadinimų dydžio.

Apelianto manymu, teismas tinkamai vertindamas pareiÅ¡kėjo asmenybę, turtinę padėtį (moksleivis, mokosi gimnazijos 12 klasėje), padarytų apgadinimų dydį, pažeidimų iÅ¡aiÅ¡kinimo operatyvumÄ , skirdamas nuobaudÄ turėjo pagrindÄ taikyti ATPK 301 straipsnį. Teigia, jog Å¡iuo metu paskirta nuobauda pareiÅ¡kėjui yra nepakeliama finansinė naÅ¡ta, kuriÄ realiai įvykdyti artimiausiu metu pareiÅ¡kėjas neturės galimybių. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atsiliepime praÅ¡oma palikti Kauno miesto apylinkės teismo nutarimÄ , o J.

B. apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodoma, jog pagal byloje esančius įrodymus ir skunde nurodytas aplinkybes J. B. žinojo ir suprato, kad padarė eismo įvykį ir vadovaudamasis KET 231.1 punkto reikalavimais, privalėjo sustoti ir pasilikti įvykio vietoje. Kadangi nukentėjusiojo eismo įvykio vietoje nebuvo, privalėjo vadovautis KET 234 punkto reikalavimais, nedelsdamas praneÅ¡ti apie įvykį policijai. Institucijos manymu, byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumos pakako bylai teisingai iÅ¡spręsti. Atsiliepime į skundÄ taip pat nurodoma, jog Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2010-11-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. N-444-2387/2010 pažymėjo, jog atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra bÅ«tina nustatyti, jog asmens tikslas buvo iÅ¡vengti administracinės atsakomybės (pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, iÅ¡ karto policijai apie eismo įvykį nepranešė).

J. B. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo klausimas, neigiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ teisės pažeidimÄ . ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieÅ¡taravimai tarp jų, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ minėto straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samia bylos duomenų analize ir neprieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad J. B. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Priimdamas procesinį sprendimÄ , teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir iÅ¡samiai iÅ¡tirtais įrodymais, nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, iÅ¡analizavo ir įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Teismas pažymi, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Ä®rodinėjant šį administracinį teisės pažeidimÄ bÅ«tina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su Å¡iuo įvykiu susijęs bei kad jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010).

Å is pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ gali bÅ«ti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina sÄ moningai, siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės (pvz. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010). Be to, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2010-11-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. N-444-2387/2010 pažymėjo, jog atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra bÅ«tina nustatyti, jog asmens tikslas buvo iÅ¡vengti administracinės atsakomybės (pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, iÅ¡ karto policijai apie eismo įvykį nepranešė).Paties J.

B. paaiÅ¡kinimu, jo parodymais teisme, D. S. paaiÅ¡kinimu, policijos pareigÅ«no tarnybiniu praneÅ¡imu, G. P. paaiÅ¡kinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema neabejotinai nustatyta, kad J. B. iÅ¡ tiesų administracinio teisės pažeidimo protokole nuodytu laiku nurodytoje vietoje vairavo automobilį „J. G. Cherokee“, v.n. (duomenys neskelbtini) ir kliudė kitÄ automobilį, t.y. „VW Golf“, v.n. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo.

Pareiškėjas neneigia aplinkybės, kad jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis vairavo automobilį, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko buvo apgadintas kitas automobilis, tačiau teigia neturėjęs tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir taip išvengti atsakomybės. Tačiau, kaip jau nurodyta aukščiau, atsakomybė kyla pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį tada, kai iš įvykio vietos pasišalinama, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Pažymėtina, jog pats pareiškėjas neneigia tos aplinkybės, kad iš karto po įvykio jis nepasiliko įvykio vietoje. 2012-03-03 paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį VW Golf. Išlipo, pasižiūrėjo, kad stovėjusiam automobiliui nieko nėra, ir pagalvojo, kad gali važiuoti. Pripažino, jog nukentėjusiojo automobilio savininko draugas sakė, kad paskambins savininkui ir liepė palaukti, bet kadangi automobiliui nieko nenutiko, pareiškėjas nuvažiavo.

Kitame kieme jį pasivijo, todėl grįžo į įvykio vietÄ . Tai atitinka D. S. paaiÅ¡kinime nurodytas aplinkybes bei tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotas aplinkybes, o taip pat ir G. P. nurodytas aplinkybes apie įvykį. G. P. paaiÅ¡kino, kad apžiÅ«rėjus automobilį, pastebėjo sulankstytÄ galinį dangtį, subraižytÄ kairės pusės lempÄ ir sudaužytÄ galinį bamperį. AnalogiÅ¡ki automobilio apgadinimai nurodyti ir eismo įvykio vietos schemoje, su kuria pareiÅ¡kėjas sutiko ir pasirašė (b.l. 4).

Å ie duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas, vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisykles, nebuvo pakankamai atidus vairuodamas transporto priemonę, dėl ko apgadino kitÄ stovintį automobilį, t.y. sukėlė eismo įvykį. Tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pažiÅ«rėti, kas atsitiko, bei kiti aptarti duomenys – D. S. paaiÅ¡kinimai patvirtina aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjas suvokė, suprato, kad dėl jo veiksmų apgadinta kita transporto priemonė, t.y. kad įvyko eismo įvykis.

Kadangi nukentėjusiojo eismo įvykio vietoje nebuvo, pareiÅ¡kėjas privalėjo vadovautis KET 234 punkto reikalavimais, nedelsdamas praneÅ¡ti apie įvykį policijai, tačiau to nepadarė, Å¡ios pareigos nevykdė. IÅ¡ eismo įvykio vietos, nesant jokių svarbių priežasčių nuvažiavo, policijai apie įvykį nepranešė, t.y. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Nors teismo posėdžio metu J. B. aiÅ¡kino, kad norėjo važiuoti namo, pasiimti telefonÄ , nes norėjo paskambinti artimiesiems, tačiau Å¡i aplinkybė nepaÅ¡alina atsakomybės už Kelių eismo taisyklių 234 punkte nurodytos pareigos pažeidimÄ , t. y. už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Be to, J. B. parodymai dėl pasišalinimo priežasčių vertinami kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės, nes jie neatitinka bylos duomenų. Tokių pasišalinimo aplinkybių 2012-03-03 pasiaiškinime J. B. nenurodė. G. P. paaiškinime nurodė, jog paklausus, kodėl pareiškėjas pabėgo, jaunuolis nieko negalėjo paaiškinti. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir 2012-03-03 patrulio V. D. tarnybiniame pranešime. Aptartų duomenų visumos pagrindu konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad J.

B. sukėlė eismo įvykį, nevykdė pareigos apie tai praneÅ¡ti policijai ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Byloje įrodyta, kad pareiÅ¡kėjas, žinodamas apie pareigÄ likti eismo įvykio vietoje ir praneÅ¡ti apie įvykį policijai, jei nėra apgadinto turto savininko, Å¡ios pareigos sÄ moningai nevykdė, t. y. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia. Å iais veiksmais buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių 234 p. reikalavimas, todėl pareiÅ¡kėjas pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ .Nuobaudos J.

B. skirtos teisingai, nepažeidžiant administracinių teisės pažeidimų kodekso reikalavimų. Skiriant nuobaudas atsižvelgta į padarytų pažeidimų pobÅ«dį, pavojingumÄ , į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę - prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgta ir į eismo įvykiu padarytus apgadinimus. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, jog neaiÅ¡ku, kokias aplinkybes teismas pripažino atsakomybę lengvinančiomis, tačiau Å¡is skundo argumentas nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas, nes nutarime nurodyta, jog atsakomybę lengvina tai, kad pareiÅ¡kėjas prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Apeliantas taip pat teigia, jo neaišku, kaip teismas vertino apgadinimų pobūdį. Šie skundo argumentai taip pat laikytini nepagrįstais. Iš byloje esančio G. P. paaiškinimo bei eismo įvykio vietos schemos matyti, jog VW Golf buvo apgadintas bagažinės dangtis, galinis bamperis bei kairės pusės galinis žibintas. Šie apgadinimai įvertini duomenų visumoje kaip patvirtinantys aplinkybę, kad pareiškėjas negalėjo nepastebėti apgadinimų, o tai patvirtina, kad pareiškėjas iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas anksčiau administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, įvertinus padarytų pažeidimų pobÅ«dį, jų pavojingumÄ , atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu pareiÅ¡kėjui skirta teisėtai ir pagrįstai. Skunde taip pat teigiama, jog teismas, pareiÅ¡kėjo manymu, galėjo pritaikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir skirti Å¡velnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudÄ .

Å ie skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos suÅ¡velninimo, yra ne kartÄ konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , sprendžia, kad tokių aplinkybių Å¡ioje byloje nenustatyta. Administracinė nuobauda pareiÅ¡kėjui skirta tinkamai įvertinus pažeidimo pavojingumÄ , pareiÅ¡kėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (prisipažino padaręs pažeidimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Ä® visas Å¡ias aplinkybes buvo atsižvelgta administracinės nuobaudos skyrimo procese. Nurodytos aplinkybės Å¡velnina pareiÅ¡kėjo atsakomybę ir, pagal administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, leidžia taikyti minimaliÄ nuobaudÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje (ATPK 30 str.).

Tai ir buvo padaryta pirmosios instancijos teismo 2012 m. kovo 21 d. nutarimu. PareiÅ¡kėjui skirta nuobauda minimali, individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 302 straipsnių reikalavimų. Jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindÄ taikyti ATPK 301 straipsnį ir skirti mažesnę nuobaudÄ , nei sankcijoje numatyta minimali, nenustatyta. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas Å¡iuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Tai, kad nuobaudos taikymas gali turėti neigiamų finansinių padarinių ar nepatogumų kitų šeimos narių atžvilgiu, nesudaro pagrindo išskirtiniam administracinės nuobaudos švelninimui. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo nurodyti skundo argumentai dėl nuobaudos dydžio laikytini nepagrįstais ir turi būti atmesti.

Be to, pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas nutarime informuotas apie galimybę kreiptis į teismÄ dėl skirtos administracinės nuobaudos iÅ¡dėstymo. Nuobaudos, nepažeidžiant ATPK 33 straipsnio 2 dalies reikalavimų, subendrintos apėmimo bÅ«du ir skirta galutinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Paskirtosios nuobaudos atitinka padarytų pažeidimų pavojingumÄ , pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę ir yra bÅ«tinos pasiekti administracine nuobauda siekiamus tikslus. Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, daroma iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , todėl teismo nutarimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

             J. B. apeliacinį skundÄ atmesti.             Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .                     Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                  JÅ«ratė Jakubonienė