2020-05-06 Nr. AB-9032-3-61-3-01240-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-358-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01240-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – I. U.) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2020 m. kovo 6 d. sprendimo „Dėl publikacijose „LRT tyrimas. Verslas nefinansuoja partijų? „Valstiečius“ remia ir į rinkimus su jais eina su Baltarusija dirbantys verslininkai“ (www.lrt.lt, 2019 m. sausio 16 d.), „LRT tyrimas. „Lietuvos geležinkeliuose“ viešuosius pirkimus laimi tos pačios įmonės, į krovinius taikosi galingi konkurentai iš rytų“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 6d.), „LRT tyrimas. A. V. rinkimuose parėmusių verslininkų sėkmė uoste: žemė be konkursų ir laimėti pirkimai“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 7 d.), „LRT tyrimas. „Valstiečius“ remiančių uostininkų verslai –ne tik Baltarusijoje, bet ir Rusijoje bei Kryme“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 8 d.), „I. M.. Investicijos per U. – pavojingos nacionaliniam saugumui, bet „valstiečių“ rinkimus remti gali?“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 14 d.), televizijos programose „Žinios“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d. 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), „Laba diena, Lietuva“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), „Panorama“ (LRT, 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), radijo programoje „Lietuvos diena“ (LRT radijas, 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d.), socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose „I. M.“ (www.facebook.com/indre.makaraityte, 2019 m. vasario 6 d. 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 8 d., 2019 m. vasario 9 d., 2019 m. vasario 13 d., 2019 m. vasario 14 d.) ir „R. J.“ ((duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 9 d., 2019 m. vasario 15 d.) paskelbtos informacijos” Nr. (SK-123, 2019) SPR-47 (toliau – ir Sprendimas) rezoliucinės dalies 2 punktą.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkto dalies galiojimą: „<...> reikalauti pašalinti pažeidimą – iš interneto puslapio www.lrt.lt pašalinti teisę į privatumą pažeidžiančią informaciją, garbę ir orumą žeminančią informaciją ir reikalauti, kad pareiškėjas paneigtų tikrovės neatitinkančią, I. U. garbę ir orumą pažeidžiančią informaciją (teiginius 20, 21, 22, 23, 24, 25) interneto tinklapyje www.lrt.lt“.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkino ir sustabdė Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkto galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje.

Teismas iš pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nustatė, kad pareiškėjas Sprendimo 2 punktu įspėta dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pažeidimo, bei iš pareiškėjo pareikalauta pašalinti pažeidimą – iš interneto puslapio www.lrt.lt pašalinti teisę į privatumą pažeidžiančią informaciją, garbę ir orumą žeminančią informaciją ir paneigti tikrovės neatitinkančią, I. U. garbę ir orumą pažeidžiančią informaciją (teiginius 20, 21, 22, 23, 24, 25) interneto tinklapyje www.lrt.lt.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad vykdydamas Sprendimo 2 punktą, jis privalėtų koreguoti ginčo publikacijų ir programų turinį. Įvykdžius šį reikalavimą, t. y. paneigus ginčijamus teiginius, pareiškėjo tvirtinimu, visuomenei būtų pateikta informacija, jog teiginiai 20, 21, 22, 23, 24, 25 neatitinka tikrovės ir netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjo įsitikinimu, skundo nagrinėjimas ir palankaus pareiškėjui sprendimo vykdymas taptų nebetikslingas. Pareiškėjas taip pat teigė, kad pritaikius jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę nebūtų pažeistas proporcingumo principas ir išlaikyta proceso šalių interesų pusiausvyra, kadangi ginčo publikacijos bei programos buvo paskelbtos visuomenei daugiau nei prieš metus, todėl jų informacinis poveikis taip pat ir trečiojo suinteresuoto asmens I. U. garbei ir orumui, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, nebebūtų didesnis nei yra šiuo metu, nes šiose publikacijose ir programose paskleista informacija visuomenei nebėra aktuali, informacija yra archyvinė ir pasiekiama tik per specialias paieškos sistemas, tuo tarpu publikavus nurodomus paneigimus šiuo metu, informacija būtų aktualizuota, t. y. visuomenei pristatyta kaip nauja ir aktuali šiuo metu.

Atsižvelgęs į bylos aplinkybes bei į visuomenės interesą – gauti teisingą informaciją, teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisės santykiais ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkto galiojimą.

III. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutarties dalį, kuria sustabdė Žurnalistų etikos inspektoriaus Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkto galiojimą.

Atsakovas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė ir nevertino, kokia galima neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala gali būti padaryta, jei Žurnalistų etikos inspektoriaus Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatyti įpareigojimai būtų įvykdyti. Pažymi, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių įrodymų apie kilsiančią neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą, jei ginčijamas atsakovo Sprendimas būtų įvykdytas.

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad egzistuoja visuomenės interesas gauti tik teisingą informaciją, tačiau sustabdžius Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkto galiojimą, sustabdomas ir reikalavimo pašalinti tikrovės neatitinkančios informacijos vykdymas, todėl visuomenei ir toliau būtų skelbiama neteisinga informacija. Atkreipia dėmesį, kad ginčo publikacijose ir programose paskelbta trečiojo suinteresuoto asmens privati informacija yra perteklinė, nebūtina, publikacijose ir programose plėtojama tema gali būti nagrinėjama ir be šios informacijos (trečiojo suinteresuoto asmens atvaizdu iliustruojama schema su jo pavarde, programų metu pateikiamas interviu fragmentas demonstruojant trečiojo suinteresuoto asmens nuotrauką). Taigi net ir pašalinus trečiojo suinteresuoto asmens nuotraukas, nebus padaryta įtaka publikacijų ir programų turiniui, pagrindinė skelbiama tema gali būti plėtojama ir be šios informacijos.

Atsakovo nuomone, kad pareiškėjas, kaip valdanti visuomenės informavimo priemones (interneto tinklalapį, televiziją ir radiją), turi neribotą galimybę visuomenei teikti informaciją, todėl net ir teismui panaikinus atsakovo Sprendimą, pareiškėjas turėtų galimybę vėl koreguoti publikaciją ir atnaujinti skelbiamą informaciją. Net neabejotina, kad įvykdžius Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkto reikalavimus, kilsianti tariama žala gali būti lengvai atitaisoma.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nei skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nei atskirajame skunde nepateikė jokių įrodymų apie kilsiančią neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą, jeigu ginčijamas atsakovo Sprendimas būtų įvykdytas. Neabejotina, jog įvykdžius Sprendime numatytą reikalavimą pašalinti ginčo informaciją pareiškėjui nebus padaryta jokia neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą, įskaitant dalį, kuria buvo patenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas atskirajame skunde pripažino viešąjį interesą, todėl netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, visuomenė būtų akivaizdžiai klaidinama pareiškėjo informaciniuose kanaluose tris kartus pateikiant skirtingą informaciją, t. y. pradinę (šiuo metu skelbiamą), paneigimą (publikuotą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo) ir paneigimo paneigimą (publikuotą po teismo sprendimo įsiteisėjimo).

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino dviejų konstitucinių vertybių (visuomenės teisės gauti teisingą informaciją ir asmens teisės į garbės ir orumo gynimą) pusiausvyrą, nustatydamas, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, skundo patenkinimo atveju iš esmės nukentėtų visuomenės teisė gauti teisingą informaciją (visuomenė būtų klaidinama pareiškėjo informaciniuose kanaluose besikeičiančios informacijos), tuo tarpu, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, informacinis poveikis I. U. garbei ir orumui iš esmės nepakistų.

Pareiškėjo nuomone, tai buvo ir nurodęs atsakovas atskirajame skunde, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas turi nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Iš šios teisės normos formuluotės akivaizdu, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2975-662/2018; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-806-442/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-502/2017; 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-502-520/2018). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. laikinai sustabdyti ginčijamo Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkto dalies galiojimą, motyvavo tuo, kad jei privalėtų koreguoti ginčo publikacijų ir programų turinį, tuo būtų visuomenei pateikta informacija, jog teiginiai 20, 21, 22, 23, 24, 25 neatitinka tikrovės, o taikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, nebūtų pažeistas proporcingumo principas ir išlaikyta proceso šalių interesų pusiausvyra, kadangi ginčo publikacijos buvo paskelbtos visuomenei daugiau nei prieš metus, todėl jų informacinis poveikis taip pat ir trečiojo suinteresuoto asmens I. U. garbei ir orumui, nebebūtų didesnis nei yra šiuo metu, nes paskleista informacija visuomenei nebėra aktuali, o tuo tarpu publikavus nurodomus paneigimus šiuo metu, informacija būtų aktualizuota, t. y. visuomenei pristatyta kaip nauja ir aktuali šiuo metu.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi tenkindamas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, rėmėsi aplinkybe, kad visuomenės interesas – gauti teisingą informaciją. Būtent šioje publikacijoje informacijos skleidimas susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens garbe ir orumu ir tai buvo publikuota anksčiau, todėl pareiškėjo argumentas, jog šiose publikacijose paskleista informacija nebėra aktuali ir visuomenė būtų akivaizdžiai klaidinama pareiškėjo informaciniuose kanaluose tris kartus pateikiant skirtingą informaciją, t. y. pradinę (šiuo metu skelbiamą), paneigimą (publikuotą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo) ir paneigimo paneigimą (publikuotą po teismo sprendimo įsiteisėjimo), susidarytų visuomenės įspūdis, kad informacija yra nauja ir aktuali šiuo metu, yra nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai atskirajame skunde nurodė atsakovas, kad ginčo publikacijose ir programose paskelbta trečiojo suinteresuoto asmens privati informacija yra perteklinė, nebūtina, publikacijose ir programose plėtojama tema gali būti nagrinėjama ir be šios informacijos (trečiojo suinteresuoto asmens atvaizdu iliustruojama schema su jo pavarde, programų metu pateikiamas interviu fragmentas demonstruojant trečiojo suinteresuoto asmens nuotrauką), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pašalinus duomenis susijusius su trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nebus pažeistas visuomenės interesas gauti teisingą informaciją ir nebus suklaidinta visuomenė dėl paskelbtos informacijos.

Pažymėtina, kad prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytus galbūt ateityje patiriamus nepatogumus, nelaikytinas proporcingu siekiamam tikslui. Dėl šių priežasčių pripažintina, kad pareiškėjas neįrodė pagrindo taikyti jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės – laikinai sustabdyti ginčijamo administracinio akto – Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkto dalies galiojimą: „<...> reikalauti pašalinti pažeidimą – iš interneto puslapio www.lrt.lt pašalinti teisę į privatumą pažeidžiančią informaciją, garbę ir orumą žeminančią informaciją ir reikalauti, kad Pareiškėja paneigtų tikrovės neatitinkančią, I. U. garbę ir orumą pažeidžiančią informaciją (teiginius 20, 21, 22, 23, 24, 25) interneto tinklapyje www.lrt.lt“.

Aplinkybė, kad pareiškėjas, vykdydamas Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktą, privalėtų koreguoti ginčo publikacijų ir programų turinį ir tai sukeltų žalą visuomenei, kad pateikta informacija, jog teiginiai 20, 21, 22, 23, 24, 25 neatitinka tikrovės, o tai pažeistų visuomenės interesą – gauti teisingą informaciją, savaime nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones siejamas su reikalavimo tikėtinai pagrįsti reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus jo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tokiu būdu neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas bei nukrypo nuo administracinių teismų praktikos, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutarties dalis, kuria tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo naikinama, o pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetamas.

Pareiškėjas VšĮ prašė priteisti jam iš atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos apeliacinės instancijos teismo procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas, kuris sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės (ABTĮ 40–41 str.), šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra sprendžiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartį pakeisti, panaikinant šios nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir išsprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo iš esmės.

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmesti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė