efab092e-4ac1-4a1d-9149-96dbc370a60e · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1702-661/2022 Teisminio proceso 2-68-3-12673-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir RÅ«tos Latvelės, kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų B.

S. ir B. S., kuriems atstovauja atstovai pagal įstatymÄ K. S. ir R. S., V. K., R. S., K. S. ir L. S. ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Aerosmart‘s“ ir užsienio draudimo įmonei „BTA Baltic Insurance Company“, kuri veikia per filialÄ Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2. Ieškovai, 2021 m. lapkričio 26 d. pareiškimu sumažinę ieškinio reikalavimus, prašė priteisti solidariai iš atsakovų:

1) L. S. 14 700 Eur neturtinės ir 626,32 Eur turtinės žalos atlyginimo;

2) V. K. 5800 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

3) B. ir B. S. po 4800 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

4) K. S. 4000 Eur neturtinės ir 136,38 Eur turtinės žalos atlyginimo;

5) R. S. 4600 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

6) kiekvienam ieškovui 5 proc. dydžio procesines palūkanas; iš kiekvieno atsakovo priteisti po ½ ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų 3. Ieškovai nurodė, kad tokia žala jiems kilo atsakovui UAB „Aerosmarts“ teikiant ieškovams skrydžio karšto oro balionu paslaugas (duomenys neskelbtini), kai dėl komplikuoto oro baliono nusileidimo ieškovai patyrė įvairių sveikatos sužalojimų. Atsakovai savo atsakomybę dėl įvykio pripažino, tačiau atlygino tik dalį žalos.

Anot ieÅ¡kovų, oro baliono pilotas juos patikino, kad oro sÄ lygos skrydžiui tinkamos ir skrydis bus saugus, tačiau po pakilimo oro sÄ lygos ėmė prastėti. Nors kiti kartu pakilę oro balionai pradėjo leistis, tačiau ieÅ¡kovus skraidinęs oro balionas tik po patekimo į debesį karÅ¡tligiÅ¡kai pradėjo baliono tupdymo veiksmus. Anksčiau pradėjusiems leistis oro balionams incidentų neįvyko. Nusileidimo metu sunkiai sužalotos dvi ieÅ¡kovės V. K. ir L. S., o kiti ieÅ¡kovai patyrė lengvesnes traumas; visi ieÅ¡kovai įvykio metu patyrė daug neigiamų emocijų, Å¡okÄ , stresÄ , iÅ¡gÄ stį, įvykio neigiamus padarinius kai kurie ieÅ¡kovai patiria iki Å¡iol.

4. Atsakovas UAB „Aerosmart‘s“ prašė ieškinį atmesti, nes jokių neteisėtų ar neprofesionalių veiksmų skrydžio metu nebuvo padaryta, priešingai, pilotas skrydžio metu elgėsi profesionaliai. Tik pakilus paaiškėjo, kad artinasi audra ir ji yra per arti, todėl pilotas atsižvelgdamas į konkrečias vietos aplinkybes ėmėsi tinkamų priemonių maksimaliai saugiam nusileidimui ir (arba) maksimaliai sušvelninti sudėtingo ar net avarinio nusileidimo padarinius. Atsakovas pabrėžė, kad draudikas jau išmokėjo maksimalaus dydžio išmokas, o ieškovai patirtus išgyvenimus vertina daugiau negu teismai panašaus pobūdžio bylose.

5. Atsakovas draudimo įmonė „BTA Baltic Insurance Company“, kuri veikia per filialÄ Lietuvoje, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovo teigimu, jis ieÅ¡kovams jau iÅ¡mokėjo tam tikrų dydžių turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ , vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 10 d. įsakyme Nr. V-455 ir finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakyme Nr. 1K-367 įtvirtintais kriterijais bei rekomendacijomis nustatant atlygintinos žalos dydžius dėl sveikatos sutrikdymų.

Atsakovo nuomone, pagal ieÅ¡kovų teikiamus subjektyvius ir deklaratyvius reikalavimus nėra pagrindo jiems iÅ¡mokėti didesnio žalos atlyginimo, negu jau iÅ¡mokėta, o ieÅ¡kovų nurodomos turtinės žalos sumos nesusijusios priežastiniu ryÅ¡iu su nagrinėjamu įvykiu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir nusprendė priteisti ieÅ¡kovui B. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam atstovauja atstovai pagal įstatymÄ K.

S. ir R. S. solidariai iš atsakovų UAB „Aerosmart‘s“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“400 Eur žalos atlyginimo, ieškovei K. S. solidariai iš atsakovų UAB „Aerosmart‘s“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 136,48 Eur žalos atlyginimo; ieškovui R. S. solidariai iš atsakovų UAB „Aerosmart‘s“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 600 Eur žalos atlyginimo; ieškovei V. K. solidariai iš atsakovų UAB „Aerosmart‘s“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 2600 Eur žalos atlyginimo; ieškovei L.

S. solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Aerosmart‘s“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 4700 Eur žalos atlyginimo. KitÄ ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas neturtinę žalÄ ieÅ¡kovams atsižvelgė į tai, kad atsakovo draudimo įmonės 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu nuspręsta ieÅ¡kovams iÅ¡mokėti tokias neturtinės žalos atlyginimo sumas: L. S. 3300 Eur, V. K. 2200 Eur, K. S. 1000 Eur, B. ir B. S. po 200 Eur, R. S. 400 Eur. Å iame draudiko sprendime nurodyta, kad L. S., V. K. ir K. S. patirti sveikatos sužalojimai įvertinti kaip nesunkÅ«s, R. S. sužalojimas įvertintas kaip nežymus, o B. ir B. S. sveikatos sutrikdymų nenustatyta.

8. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovams B. ir B. S. neturtinės žalos atlyginimo, teismas atkreipė dėmesį į ieÅ¡kovės K. S. (Å¡ių ieÅ¡kovų motinos) paaiÅ¡kinimus, kad po avarijos vaikams antrÄ parÄ po įvykio prasidėjo skausmai, ieÅ¡kovės nuomone, dėl kÅ«no sumuÅ¡imo. Anot ieÅ¡kovės, vaikai skausmus juto apie savaitę ir atsirado vaikų baimė miegoti prie uždarų durų. IeÅ¡kovė taip pat paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ pradžių abu vaikai Å¡lapinosi į lovÄ , tačiau B. taip nutinka iki Å¡iol maždaug kartÄ per mėnesį.

IÅ¡ pateikto (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymo matyti, kad B. S. (duomenys neskelbtini) apsilankymo pas gydytojÄ metu buvo nustatyta naktinė enurezė ir kad jis jau buvo gydomas vaistais, tačiau „efekto nepastebėta“. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡yme nurodoma, kad „nevalingo pasiÅ¡lapinimo dažnis buvo sumažėjęs (1-2 k/sav.), tačiau po (duomenys neskelbtini) avarijos oro balionu Å¡lapintis nevalingai pradėjo kasdien“. Å ie medicininiai įraÅ¡ai kartu su jau nurodytais liudytojos K.

S. paaiÅ¡kinimais patvirtina aptariamÄ B. S. sveikatos sutrikimÄ ir jo ryšį su nagrinėjama avarija. Ä® bylÄ nepateikta medicininių dokumentų ar kitokių įrodymų, kurie patvirtintų B. S. sveikatos sutrikimų ar juolab jų priežastinį ryšį su nagrinėjama avarija (iÅ¡skyrus jau nurodytus maždaug savaitę buvusius skausmus dėl kÅ«no sumuÅ¡imų), todėl teismas atmetė kaip nepakankamai įrodytus ieÅ¡kovų argumentus dėl B. S. sveikatos sutrikdymų, kaip pagrindo neturtinės žalos atlyginimui.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad B. S. atsakovo draudimo įmonės iÅ¡mokėta 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma iÅ¡ esmės atitinka nurodytų rekomendacijų 4.1 punkto nuostatas, pagal kurias orientacinis neturtinės žalos dydis tokiais atvejais iki 1 MMA (2020 metais tai atitiko 607 Eur sumÄ ).

9. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į įrodytus padažnėjusius B. S. nevalingo šlapinimosi atvejus būtent po avarijos (po avarijos kasdien, vietoje ankstesnių 1-2 kartų per savaitę), taip pat atsižvelgdamas į tai, kad šis sveikatos sutrikimas, anot ieškovės K. S., išliko iki šiol, byloje nesant įrodymų, kad tokia aptariamo sveikatos sutrikimo ilga trukmė (iki šiol) yra nulemta išimtinai (vien tik) nagrinėjamos avarijos padarinių (kad neįvykus avarijai, tokio sveikatos sutrikimo jau nebūtų), teismas sprendė, kad B.

S. atlygintinos neturtinės žalos dydis padidintinas iki 600 Eur (iš esmės 1 MMA dydžio). Teismas ieškovui B. S. skundžiamu sprendimu priteisė papildomai 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo, greta jau išmokėtos 200 Eur sumos. Spręsdamas dėl tokio (o ne didesnio) neturtinės žalos atlyginimo, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovas draudimo įmonė padengė ieškovų išlaidas dėl psichologinių konsultacijų, t. y. toks ieškovų patiriamos turtinės žalos atlyginimas, teismo vertinimu, prisideda prie aptariamos neturtinės žalos dalies sumažinimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

10. Teismas, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi (jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas) ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai iÅ¡ esmės neginčijo Å¡ios ieÅ¡kinio dalies sauskelnių masto-kiekio prasme (CPK 12, 178 straipsniai), patenkino ieÅ¡kovės K. S. reikalavimÄ dėl patirtos turtinės žalos perkant sauskelnes – ieÅ¡kovei K. S. priteisė 136,48 Eur turtinės žalos atlyginimo.

11. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovės K. S. neturtinės žalos atlyginimo, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė nurodė, jog dėl avarijos metu patirtų kÅ«no sumuÅ¡imų ji skausmus jautė apie 10 dienų. Be to, dėl įvykusios avarijos ir jos nulemtų padarinių Å¡eima turėjo atÅ¡aukti suplanuotas atostogas pajÅ«ryje, taip pat ieÅ¡kovė turėjo rÅ«pintis pagalba artimiesiems. Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė patyrė palyginti trumpalaikių fizinių skausmų (nepatyrė rimtesnių sveikatos sutrikdymų), taip pat įvertindamas ieÅ¡kovės patirtus nepatogumus, dėl avarijos padarinių padidėjusius rÅ«pesčius, teismas nusprendė, kad draudimo iÅ¡mokėta 1000 Eur suma iÅ¡ esmės atitinka ieÅ¡kovės patirtÄ neturtinę žalÄ , todėl Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė kaip nepagrįstÄ .

12. Dėl ieÅ¡kovo R. S. pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas R. S. dėl patirtų kÅ«no sumuÅ¡imų negalėjo dirbti jokio fizinio darbo 5 dienas, judėjo minimaliai. Medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad ieÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) skundėsi deÅ¡iniojo klubo, kelio skausmais. Taigi ieÅ¡kovo sveikatos sutrikdymas nežymus. Suprantama (todėl atskirai-papildomai neįrodinėtina), kad ieÅ¡kovas R. S., kaip ieÅ¡kovų B. ir B. S. tėvas, patyrė iÅ¡gyvenimų tiek dėl vaikų ir kitų artimųjų sveikatos-saugumo įvykio metu, tiek dėl po avarijos pablogėjusios sÅ«naus B. S. sveikatos. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į ieÅ¡kovės K. S. nurodytÄ aplinkybę apie atÅ¡auktas Å¡eimos atostogas, teismas sprendė, kad R. S. atlygintinos neturtinės žalos dydis padidintinas iki 1000 Eur. Teismas ieÅ¡kovui R. S. priimamu sprendimu priteisė 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, greta jau iÅ¡mokėtos 400 Eur sumos.

13. Dėl ieÅ¡kovės V. K. pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl patirtų sveikatos sužalojimų jai prireikė aplinkinių pagalbos; pirmi 3 mėnesiai po avarijos buvo itin sunkÅ«s; ieÅ¡kovei tik po tam tikro laiko buvo nustatytas menisko plyÅ¡imas; ieÅ¡kovė iki Å¡iol jaučia kojų skausmus. IeÅ¡kovė taip pat pažymėjo, kad dėl patirtų traumų ji negalėjo dalyvauti tÄ pačiÄ vasarÄ vykusiose sÅ«naus vestuvėse. Pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad avarijos metu ieÅ¡kovė V.

K. patyrė gaktikaulio lūžį, kelio sÄ nario, klubo, rieÅ¡o traumas, menisko plyÅ¡imÄ . Nors tokie sveikatos sužalojimai nevertintini kaip sunkÅ«s, tačiau pabrėžtina, kad jie ilgalaikiai – tęsiasi virÅ¡ 6 mėnesių. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad esant tokiems sveikatos sutrikdymams rekomenduojama taikyti iki 8 MMA dydžių neturtinės žalos atlyginimÄ , taip pat atsižvelgdamas į palyginti jau ilgÄ (virÅ¡ pusantrų metų) pablogėjusiÄ ieÅ¡kovės gyvenimo kokybę (galimybę tik minimaliai dalyvauti sÅ«naus vestuvėse), suvaržytas galimybes judėti, patiriamus fizinius skausmus, teismas nusprendė, kad V.

K. atlygintinos neturtinės žalos dydis padidintinas iki 4800 Eur. Teismas ieškovei V. K. priteisė 2600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, greta jau išmokėtos 2200 Eur sumos.

14. Dėl ieÅ¡kovės L. S. pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl avarijos ji patyrė blauzdikaulio lūžį, deÅ¡inio peties traumÄ . Jai buvo atliktos blauzdikalio lūžgalių sujungimo metaline plokÅ¡tele ir peties operacijos. IeÅ¡kovė turėjo daug kartų lankytis pas gydytojus, kad bÅ«tų stebimas sužalojimų gijimo procesas. IeÅ¡kovei teko vartoti skausmÄ malÅ¡inančius vaistus, raminamuosius ir migdomuosius; tam, kad greičiau gytų koja, pagal gydytojų rekomendacijas vartojo papildus.

Dėl avarijos ieÅ¡kovė patyrė stresÄ , todėl lankėsi pas psichiatrÄ . Dėl patirtų sužalojimų sumažėjo darbingumo lygis; neigiamus padarinius ieÅ¡kovė jaučia iki Å¡iol, negali dirbti įprasto darbo, atlikinėti įprastų buities darbų, užsiimti pomėgiais (megzti). Tokius ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus patvirtina ir pateikti medicininiai dokumentai, iÅ¡ kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei diagnozuotas kairio blauzdikaulio lateralinio krumplio lūžis; ieÅ¡kovė negalėjo priminti kaire koja. (duomenys neskelbtini) radiologinio tyrimo vertinime nurodyta diagnozė „sukamojo varžčio“ sindromas; padaryta iÅ¡vada: be kita ko, AC artrozė, siauras subakromialinis tarpas; sausgyslės įstrižas kiauryminis plyÅ¡imas. (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad ieÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) operuota planine tvarka, atliktas metalo konstrukcijų paÅ¡alinimas iÅ¡ blauzdikaulio; bendra bÅ«klė patenkinama, naujų skundų neturi.

VÅ¡Ä® Vilniaus rajono centrinės poliklinikos medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad ieÅ¡kovė L. S. į psichikos sveikatos centrÄ kreipėsi (duomenys neskelbtini) dienomis; kad bÅ«sena reikÅ¡mingai pablogėjo dėl stipraus streso, susijusio su avarija, skrendant oro balionu. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gegužės 3 d. iÅ¡vadoje nurodyta, kad ieÅ¡kovei nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Nurodyti duomenys patvirtina ne tik ilgalaikį ir skausmingÄ ieÅ¡kovės sveikatos sutrikdymÄ , bet ir pagrindÄ tokį sutrikdymÄ kvalifikuoti kaip sunkų (sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 10 d.

įsakymu Nr. V-455 patvirtintų sunkių pakenkimų sveikatai kvalifikacinių požymių sÄ raÅ¡o 2.7 punktas). Taigi esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, kai nukentėjęs asmuo neteko 45 proc. darbingumo, vadovaujantis nurodytomis rekomendacijomis, neturtinę žalÄ rekomenduojama įvertinti iki 15 MMA dydžiu (Rekomendacijų 4.3, 5.1 punktai). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus ieÅ¡kovės sveikatos sužalojimus ir į kilusius psichinius-emocinius padarinius, dėl kurių ieÅ¡kovei prireikė ir psichiatro pagalbos bei medikamentinio gydymo, gerokai pablogėjusiÄ ieÅ¡kovės gyvenimo kokybę, sprendė, kad L.

S. atlygintinos neturtinės žalos dydis turi būti padidintas iki 8000 Eur. Taigi šiai ieškovei priteistina 4700 Eur neturtinės žalos atlyginimo, greta jau išmokėtos 3300 Eur sumos.

15. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovės L. S. reikalavimų atlyginti turtinę žalÄ , teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas draudimo įmonė 2020 m. gruodžio 15 d. atsisakė iÅ¡mokėti 527,08 Eur iÅ¡mokÄ dėl maisto papildų įsigijimo nurodydamas, jog nėra įrodymų Å¡ių papildų naudojimo bÅ«tinybei. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė neįrodė turtinės žalos ir ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmetė.

16. Papildomai pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžių, taip pat atsižvelgė į atsakovo draudimo įmonės bendradarbiavimÄ su ieÅ¡kovais atlyginant tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 17. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį, kurioje buvo patenkintas ieÅ¡kinys ir priimti naujÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje – ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai.

Atsakovas nurodė Å¡iuo argumentus: 17.1. Vienas esminių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra pažeista vertybė (Å¡iuo atveju – sveikata), sveikatos sutrikdymo pobÅ«dis ir laipsnis. Vertinant pastaruosius kriterijus, gali bÅ«ti vadovaujamasi 2014 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-455 Dėl sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sÄ raÅ¡e nustatytais kriterijais, kada sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti priskirtas prie sunkių ar pavojingų gyvybei. 17.2.

IeÅ¡kovė V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl patirtų sveikatos sužalojimų jai prireikė aplinkinių pagalbos; pirmi 3 mėnesiai po avarijos buvo itin sunkÅ«s; ieÅ¡kovei tik po tam tikro laiko buvo nustatytas menisko plyÅ¡imas; ieÅ¡kovė iki Å¡iol jaučia kojų skausmus. IeÅ¡kovė taip pat pažymėjo, kad dėl patirtų traumų ji negalėjo dalyvauti tÄ pačiÄ vasarÄ vykusiose sÅ«naus vestuvėse. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų ieÅ¡kovės iÅ¡sakytus žodžius, apie jos sveikatÄ Å¡iai dienai ir apie jos nurodomas galimas pasekmes.

Nors byloje paskutinis teismo posėdis įvyko 2022 m. vasario mėnesį, paskutinį kartÄ apsilankiusi gydymo įstaigoje ieÅ¡kovė buvo tik 2020 m. gruodžio 10 d. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad V. K. sveikatos sužalojimai negali bÅ«ti vertintini kaip sunkÅ«s. Kita vertus, apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad V. K. sveikatos sutrikdymas tęsėsi ilgiau kaip 6 mėnesius. Pagal pateiktus į bylÄ iÅ¡raÅ¡us matyti, kad sveikatos sutrikdymas tęsėsi iki Å¡eÅ¡ių mėnesių.

Vadovaujantis 2018 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakyme Nr. 1K-367 Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis ir nesant įrodymų apie atsiradusias po įvykio pasekmes, apeliantas priėmė sprendimÄ iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei 2200 EUR draudimo iÅ¡mokÄ . Todėl apelianto nuomone, teismas nepagrįstai padidino ieÅ¡kovei neturtinės žalos sumÄ . 17.3. IeÅ¡kovė L. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl avarijos ji patyrė blauzdikaulio lūžį, deÅ¡inio peties traumÄ .

Jai buvo atliktos blauzdikalio lūžgalių sujungimo metaline plokÅ¡tele ir peties operacijos. Teismas, priimdamas sprendimÄ vadovavosi tuo, kad neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gegužės 3 d. iÅ¡vadoje nurodyta, jog ieÅ¡kovei nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Atkreiptinas dėmesys, kad po 2021 m. rugsėjo 3 d. nėra duomenų, jog ieÅ¡kovei bÅ«tų pratęstas nedarbingumo lygis, o vadovaujantis teismų praktika, priimant sprendimÄ bÅ«tina vertinti sveikatos sutrikdymÄ ir pasekmes po įvykio.

Byloje nėra duomenų, kad L. S. bÅ«tų iÅ¡likę liekamųjų reiÅ¡kinių po įvykusių sužalojimų. Tai įrodyti privalo ieÅ¡kovė, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų į bylÄ nėra pateikta. Todėl apelianto iÅ¡mokėta 3300 EUR suma visiÅ¡kai atitinka ieÅ¡kovės L. S. patirtos neturtinės žalos mÄ stÄ . 17.4. Dėl B. S. priteistinos neturtinės žalos apeliantas nurodo, kad iÅ¡ pateikto (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymo matyti, kad B. S. (duomenys neskelbtini) apsilankymo pas gydytojÄ metu buvo nustatyta naktinė enurezė ir kad jis jau buvo gydomas vaistais, tačiau „efekto nepastebėta“.

Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡yme nurodoma, kad „nevalingo pasiÅ¡lapinimo dažnis buvo sumažėjęs (1-2 k/sav.), tačiau po (duomenys neskelbtini) avarijos oro balionu Å¡lapintis nevalingai pradėjo kasdien. Pažymėtina, kad berniukui ir anksčiau buvo rekomenduota kreiptis į psichologÄ dėl nevalingo Å¡lapinimosi. Tačiau, kaip atkreipė dėmesį teismas, apeliantas bendradarbiavo su ieÅ¡kovais atlyginant tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nors draudimo įmonė ir nesutiko su kai kuriais ieÅ¡kovų nurodomais žalų dydžiais, tačiau savo atsisakymus iÅ¡mokėti atitinkamas iÅ¡mokas atsakovas pakankamai aiÅ¡kiai argumentavo, nevilkino sprendimų priėmimo. Kaip ir Å¡iuo atveju, priėmė sprendimÄ pilnai apmokėti psichologo paslaugas, kurios tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu nėra susijusios vien su įvykusiu įvykiu, o ir su berniuko liga. Dėl priteistos sumos už sauskelnes, apelianto nuomone, tam nėra teisinio pagrindo ir tai nėra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su įvykusiu įvykiu.

B. S. buvo nustatyta naktinė enurezė dar iki įvykio ir sauskelnės buvo naudojamos berniuko naktinio miego metu, taigi Å¡i žala nėra susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su baliono avarija. Todėl atsižvelgiant į iÅ¡mokėtos turtinės žalos dydį, nėra pagrindo padidinti B. S. neturtinės žalos dydį 400 EUR. 17.5. Dėl R. S. priteistos neturtinės žalos apeliantas nurodė, jog nors ieÅ¡kinyje ir nurodyta, kad ieÅ¡kovas R. S. dėl patirtų kÅ«no sumuÅ¡imų negalėjo dirbti jokio fizinio darbo 5 dienas, judėjo minimaliai, tačiau į bylÄ nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų.

Kita vertus vadovautis 2018 m. spalio 30 d. Finansų ministro įsakyme Nr. 1K-367 Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 4.1 punktu, orientacinis neturtinės žalos dydis esant fiziniam skausmui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui yra iki 1 MMA, o tai yra iki 607 EUR, tokiu būdu apeliantas įvertinęs visus pateiktus įrodymus, tinkamai įvertino ir išmokėjo neturtinės žalos dydį 400 EUR. Todėl papildomai priteisti 600 EUR, apelianto nuomone, nėra pagrindo. 17.6.

Apeliantas taip pat nesutiko su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

18. IeÅ¡kovai pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovai iÅ¡ esmės nurodė panaÅ¡ius argumentus, kai ir ieÅ¡kinyje bei sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normÄ bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

20. Apeliantas – draudimo bendrovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu ieškovams priteistinu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, nes, apelianto nuomone, byloje nėra pateikti sveikatos būklės įrodymai, kurie pagrįstų, kad jie patyrė ilgalaikes itin reikšmingas sveikatos sutrikdymo pasekmes su išliekamaisiais reiškiniais.

21. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

22. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu) sÄ raÅ¡u tokių kriterijų, kurie turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).

23. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , kuri grindžiama principu, jog kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iÅ¡ reikÅ¡mingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta praÅ¡oma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Asmens teisės į gyvybę ir sveikatÄ , kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iÅ¡ svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Taigi, nustatant ieÅ¡kovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikÅ¡mingumas turi bÅ«ti vienas iÅ¡ lemiamų kriterijų.

Sveikata yra unikali vertybė, kuria naudodamasis žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

24. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau jų taikymas priklauso nuo to, kokiai įstatymu ginamai vertybei padaryta žala. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobÅ«dį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų mastui, stiprumui, reikÅ¡mingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentÄ .

Svarbu iÅ¡laikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimÄ pusiausvyrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

Teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.).

25. Nagrinėjamu atveju vienas esminių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra pažeista vertybė (Å¡iuo atveju – sveikata), sveikatos sutrikdymo pobÅ«dis ir laipsnis. Vertinant pastaruosius kriterijus, gali bÅ«ti vadovaujamasi 2014 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-455 Dėl sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sÄ raÅ¡e nustatytais kriterijais, kada sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti priskirtas prie sunkių ar pavojingų gyvybei.

26. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovai, kaip nukentėję asmenys, kreipėsi į AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje (toliau – apeliantÄ ), kuriame įvykio kaltininkas UAB „Aerosmart‘s“ buvo apsidraudęs Skraidymo aparatų savininkų (valdytojų) ir pervežėjų oru civilinės atsakomybės draudimu, dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos (duomenys neskelbtini) nusileidimo metu, atlyginimo. Apeliantas pradėjo tyrimÄ byloje SAD/20/00004 bei pateiktų dokumentų vertinimÄ .

Ieškovai draudikui pateikė nurodytus reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos kompensavimo: L. S. reikalavimas dėl turtinės žalos – 1651,152 EUR, neturtinės – 8000,00 EUR; V. K. reikalavimas dėl turtinės žalos – 816,16 EUR, neturtinės – 8000,00 EUR; K. S. reikalavimas dėl turtinės žalos – 616,48 EUR, neturtinės – 5000,00 EUR; R. S. reikalavimas dėl neturtinės žalos – 5000,00 EUR; B. S. reikalavimas dėl neturtinės žalos – 5000,00 EUR;

B. S. reikalavimas dėl neturtinės žalos – 5000,00 EUR.

27. Apeliantas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus duomenis, įvykį pripažino draudžiamuoju. Ieškovams išmokėta turtinė ir neturtinė žala, prašymus patenkinant iš dalies: V. K. išmokėta 2200 EUR neturtinė žala, B. ir B. S. po 200 EUR neturtinės žalos, L. S. 3300 EUR neturtinės žalos, K. S. 1000 EUR, R. S. 400 EUR neturtinės žalos.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovų praÅ¡oma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, ir yra tik viena reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, į kuriÄ teismas turi atsižvelgti. Asmens praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali bÅ«ti vertinamas kaip iÅ¡ anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimÄ gali bÅ«ti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualÅ«s, todėl, remdamasis tokiais vidiniais iÅ¡gyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobÅ«džio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį.

Vis dėlto, teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobÅ«dį pagal protingo žmogaus etalonÄ (pvz. žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

29. Kaip jau minėta, vienas esminių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra pažeista vertybė (Å¡iuo atveju – sveikata), sveikatos sutrikdymo pobÅ«dis ir laipsnis. Vertinant pastaruosius kriterijus, gali bÅ«ti vadovaujamasi 2014 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-455 Dėl sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sÄ raÅ¡e nustatytais kriterijais, kuomet sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti priskirtas prie sunkių ar pavojingų gyvybei.

30. Atsižvelgus į bylos aplinkybes, spręstina, kad nukentėjusių asmenų patirti sveikatos sutrikdymai negali bÅ«ti priskiriami prie sunkių ar pavojingų gyvybei. Ä®vertinus pateiktus duomenis, laikytina, kad nukentėjusių asmenų patirti sveikatos sutrikdymai priskirtini prie nesunkių (V. K. ir L. S.) arba nežymių (B. S., R. S.) sveikatos sutrikdymų. IeÅ¡kovai į bylÄ nepateikė duomenų, kad K. S. ir B. S. bÅ«tų sutrikdyta sveikata.

31. Kitas svarbus kriterijus – yra sveikatos sutrikdymo laikotarpis (trukmė). Šiuo atveju teismas vadovaujasi 2018 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakyme Nr. 1K-367 Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, kuriose pateikiamos rekomendacijos dėl žalos dydžio esant skirtingiems sveikatos sutrikdymo laikotarpiams.

32. IeÅ¡kovų (nukentėjusių asmenų) ieÅ¡kinyje suformuluotas reikalavimas yra labai subjektyvus ir deklaratyvus: nurodomos vienodos sumos, visiÅ¡kai neindividualizuojant reikalavimo dydžio pagrįstumo. IeÅ¡kovė V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl patirtų sveikatos sužalojimų jai prireikė aplinkinių pagalbos; pirmi 3 mėnesiai po avarijos buvo itin sunkÅ«s; ieÅ¡kovei tik po tam tikro laiko buvo nustatytas menisko plyÅ¡imas; ieÅ¡kovė iki Å¡iol jaučia kojų skausmus. IeÅ¡kovė taip pat pažymėjo, kad dėl patirtų traumų ji negalėjo dalyvauti tÄ pačiÄ vasarÄ vykusiose sÅ«naus vestuvėse.

Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų ieÅ¡kovės nurodytus argumentus, apie jos sveikatÄ Å¡iuo metu ir apie jos nurodomas galimas pasekmes. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme paskutinis posėdis įvyko 2022 m. vasario mėnesį, tačiau iÅ¡ pateikto į bylÄ iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Å¡i ieÅ¡kovė paskutinį kartÄ gydymo įstaigoje apsilankė daugiau nei prieÅ¡ metus laiko – 2020 m. gruodžio 10 d.

33. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog V. K. sveikatos sužalojimai negali bÅ«ti vertintini kaip sunkÅ«s, tačiau skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta, kad V. K. sveikatos sutrikdymas tęsėsi ilgiau kaip 6 mėnesius. IÅ¡ į bylÄ pateiktų iÅ¡rašų matyti, kad Å¡ios ieÅ¡kovės sveikatos sutrikdymas tęsėsi iki Å¡eÅ¡ių mėnesių. Vadovaujantis 2018 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakyme Nr. 1K-367 Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis ir nesant įrodymų apie atsiradusias po įvykio pasekmes, apeliantas priėmė pagrįstÄ sprendimÄ iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei 2200 EUR draudimo iÅ¡mokÄ . Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padidino ieÅ¡kovei V. K. iÅ¡mokėtinÄ neturtinės žalos sumÄ .

34. IeÅ¡kovė L. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl avarijos ji patyrė blauzdikaulio lūžį, deÅ¡inio peties traumÄ . Jai buvo atliktos blauzdikalio lūžgalių sujungimo metaline plokÅ¡tele ir peties operacijos. Teismas, priimdamas sprendimÄ vadovavosi tuo, kad neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gegužės 3 d. iÅ¡vadoje nurodyta, jog ieÅ¡kovei nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad po 2021 m. rugsėjo 3 d. ieÅ¡kovei bÅ«tų pratęstas nedarbingumo lygis, o vadovaujantis teismų praktika, priimant sprendimÄ bÅ«tina vertinti sveikatos sutrikdymÄ ir pasekmes po įvykio.

Byloje nėra duomenų, kad L. S. bÅ«tų iÅ¡likę liekamųjų reiÅ¡kinių po įvykusių sužalojimų. Tai įrodyti privalo ieÅ¡kovė, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų į bylÄ nėra pateikta. Todėl kolegijos nuomone apelianto iÅ¡mokėta 3300 EUR suma atitinka ieÅ¡kovės L. S. patirtos neturtinės žalos mÄ stÄ . Taigi Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padidino ieÅ¡kovei L. S. mokėtinos neturtinės žalos sumÄ .

35. Dėl B. S. priteistinos neturtinės žalos. IÅ¡ pateikto (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymo matyti, kad (duomenys neskelbtini) apsilankymo pas gydytojÄ metu B. S. buvo nustatyta naktinė enurezė ir kad jis jau buvo gydomas vaistais, tačiau „efekto nepastebėta“. (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡yme nurodoma, kad „nevalingo pasiÅ¡lapinimo dažnis buvo sumažėjęs (1-2 k/sav.), tačiau po (duomenys neskelbtini) avarijos oro balionu Å¡lapintis nevalingai pradėjo kasdien.

Pažymėtina, kad B. S. ir anksčiau buvo rekomenduota kreiptis į psichologÄ dėl nevalingo Å¡lapinimosi. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas bendradarbiavo su ieÅ¡kovais atlygindamas tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nors draudimo įmonė (apeliantas) ir nesutiko su kai kuriais ieÅ¡kovų nurodomais žalų dydžiais, tačiau savo atsisakymÄ iÅ¡mokėti atitinkamas iÅ¡mokas atsakovas pakankamai aiÅ¡kiai argumentavo, nevilkino sprendimų priėmimo.

Be to, apeliantas priėmė sprendimÄ visiÅ¡kai apmokėti psichologo paslaugas, kurios tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusios ne vien su įvykusiu įvykiu, bet ir su B. S. liga.

36. Kolegija įvertino medicinos dokumentus – (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymÄ , kuriame nurodoma, kad „nevalingo Å¡lapinimosi dažnis buvo sumažėjęs (1-2 k/sav.), tačiau po (duomenys neskelbtini) avarijos oro balionu Å¡lapintis nevalingai pradėjo kasdien“. Å ie medicininiai įraÅ¡ai bei liudytojos K. S. paaiÅ¡kinimai, kolegijos nuomone, buvo pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip patvirtinantys B. S. sveikatos sutrikimÄ ir jo ryšį su nagrinėjamu įvykiu.

Kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog B. S. apelianto iÅ¡mokėta 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma iÅ¡ esmės atitinka nurodytų rekomendacijų 4.1 punkto nuostatas, pagal kurias orientacinis neturtinės žalos dydis tokiais atvejais yra iki 1 MMA (2020 metais tai atitiko 607 Eur sumÄ ). Tačiau atsižvelgęs į įrodytus padažnėjusius B. S. nevalingo Å¡lapinimosi atvejus bÅ«tent po avarijos (po avarijos kasdien, vietoje ankstesnių 1-2 kartų per savaitę), taip pat atsižvelgęs į tai, kad Å¡is sveikatos sutrikimas, anot ieÅ¡kovės K.

S., išliko iki šiol, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad B. S. atlygintinos neturtinės žalos dydis padidintinas iki 600 Eur (iš esmės 1 MMA dydžio). Šia skundžiamo sprendimo dalimi ieškovui B. S. pagrįstai priteista 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo, greta jau išmokėtos 200 Eur sumos. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nurodyti motyvai dėl B. S. sveikatos sutrikimo ir jo ryšio su nagrinėjama avarija, patvirtina ir ieškovės K.

S. ieškinio reikalavimus dėl 136,48 Eur turtinės žalos atlyginimo (išlaidos sauskelnių įsigijimui). T. y. ieškovei K. S. buvo pagrįstai priteista 136,48 Eur turtinės žalos atlyginimo.

37. Dėl ieÅ¡kovui R. S. priteistinos neturtinės žalos. Nors ieÅ¡kinyje ir nurodyta, kad ieÅ¡kovas R. S. dėl patirtų kÅ«no sumuÅ¡imų negalėjo dirbti jokio fizinio darbo 5 dienas, judėjo minimaliai, tačiau į bylÄ nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų. Vadovautis 2018 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakyme Nr. 1K-367 Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 4.1 punktu, orientacinis neturtinės žalos dydis esant fiziniams skausmui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui yra iki 1 MMA, o tai yra iki 607 EUR. Taigi, atsakovas įvertinęs visus pateiktus įrodymus, tinkamai įvertino ir iÅ¡mokėjo neturtinės žalos dydį – 400 EUR. Todėl papildomai priteisti 600 EUR nėra pagrindo.

38. IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kinio tik dėl neturtinės žalos ieÅ¡kovui B. S. priteisimo ir dėl turtinės žalos ieÅ¡kovei K. S. priteisimo, o dėl kitų ieÅ¡kovų reikalavimų ieÅ¡kinį tenkino nepagrįstai. Dėl Å¡ios priežasties yra pagrindas pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ , t. y. panaikinti jo dalį kuria buvo patenkinti R. S., V. K., L. S. reikalavimai ir vietoje Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ minėtų ieÅ¡kovų reikalavimus atmesti.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme 39. Palikus nepakeistÄ skundžiamo sprendimo dalį, kuria tenkinta ieÅ¡kinio dalis dėl B. S. ir K. S. reikalavimų, o kitus reikalavimus atmetus, taip pat yra pagrindas panaikinti sprendimo dalį ir dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, o vietoje jos priimti naujÄ sprendimÄ â€“ perskaičiuoti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Apie tai apeliacinės instancijos teismas pasisakys iÅ¡samiau.

40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CPK normose nenustatyta bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡imčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifikÄ , kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas tokio pobÅ«džio bylose, turi bÅ«ti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), taip pat CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių. <...> EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendime, priimtame byloje Klauz prieÅ¡ KroatijÄ , Nr. 28963/10, konstatavo teisės į teisminę gynybÄ pažeidimÄ , nes kitos Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų prisidėjimas prie paties pareiÅ¡kėjo atstovavimo iÅ¡laidų efektas buvo toks, jog jis prarado beveik visÄ jam priteistÄ kompensacijÄ : tenkinus ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo, pareiÅ¡kėjas buvo įpareigotas padengti kitos Å¡alies atstovavimo iÅ¡laidas, ir galutinė jo gauta suma buvo sumažinta dėl priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų, nepaisant fakto, kad teismai vieningai buvo nusprendę, jog jis turi teisę į kompensacijÄ dėl patirtos neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021).

41. Å iuo atveju nors apeliacinės instancijos teismas ir atmetė beveik visus ieÅ¡kinio reikalavimus (liko patenkinta tik 1,36 procento visų ieÅ¡kinio reikalavimų), tačiau iÅ¡ esmės konstatuota, kad ieÅ¡kovai patyrė tam tikro dydžio žalÄ , tik jÄ visiÅ¡kai padengė atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ iÅ¡mokėtos kompensacijos ir daugiau žalos atlyginimo priteisti nėra pagrindo. Taigi, konstatavus, jog ieÅ¡kovai patyrė tam tikro dydžio žalÄ , sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, yra pagrindas remtis pacituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nei vienai iÅ¡ Å¡alių nepriteisti jų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (t. y.

šalims palikti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas). Priešingu atveju – atsakovui priteisus jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovai prarastų didelę dalį jiems išmokėtos kompensacijos, o toks sprendimas neatitiktų protingumo ir teisingumo principų (CK 1.5 str.). Taigi, tiek ieškovams, tiek atsakovams nepriteisiamos jų pirmosios instancijos teisme turėtos išlaidos.

42. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiame sprendime buvo padarytas rašymo apsirikimas: nors skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje ir buvo nurodyti argumentai dėl 190 Eur žyminio mokesčio priteisimo valstybei iš atsakovų, t. y. po 95 Eur iš kiekvieno atsakovo, tačiau tai nebuvo nurodyta sprendimo rezoliucinėje dalyje. Nepaisant šio rašymo apsirikimo, skundžiamo sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo valstybei taip pat yra panaikinama ir vietoje jos priimamas naujas sprendimas.

43. Šiuo atveju mokėtinas žyminis mokestis nuo ieškovams priteistos 536,48 Eur sumos yra 20 Eur. Šioje byloje ieškovai buvo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl valstybei iš atsakovų priteisiama po 10 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d). Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 44. Remiantis tais pačiais argumentais kaip ir dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, nei vienai iš šalių nepriteisiamos jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimÄ pakeisti, panaikinti jo dalį kuria nuspręsta priteisti ieÅ¡kovams R. S., V. K., L. S. neturtinės žalos ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovų R. S., V. K., L. S. ieÅ¡kinį; KitÄ skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovų UAB „Aerosmart‘s“ (j. a. k. 300655521) ir užsienio draudimo įmonės „BTA Baltic Insurance Company“, kuri veikia per filialÄ Lietuvoje (filialo kodas 300665654) po 10 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovų 190 Eur žyminio mokesčio, t. y. po 95 Eur iš kiekvieno atsakovo. Teisėjai Alvydas Barkauskas Andrius Ignotas Rūta Latvelė