N-261-1071-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla N261-1071/2012

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03575-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija 50.19

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nutarimo L. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausioji specialistė 2010 m. liepos 1 d. L. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji, būdama daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – ir DNSB) „Valdonės namas“ pirmininke, (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, gyventojams pranešimų apie mokesčius lapeliuose skelbė G. J. asmens duomenis apie įsiskolinimą bei 2010 m. kovo 3 d. per metinį susirinkimą savo pranešime ir ataskaitoje paviešino G. J. įsiskolinimus, nurodydama jo vardą, pavardę, buto numerį bei įsiskolinimų dydį. L. J. kaltinama pažeidusi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuris numato (redakcija, galiojusi inkriminuoto pažeidimo padarymo metu), jog duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 16 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą L. J. atžvilgiu, nenustatęs jos veikoje Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 21414 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarimą panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas konstatavo, kad L. J. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta pirmosios instancijos teismui visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl priimtas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

II. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 18 d. nutarimu L. J. pagal ATPK 21414 straipsnio 1 dalį paskirta 500 Lt baudą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio1 dalies 3 punkte nurodyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti duomenis. Teismas nustatė, kad, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, DNSB „Valdonės namas“ įstatų, L. J., būdama DNSB „Valdonės namas“ bendrijos pirmininke, buvo įpareigota tvarkyti bendrijos narių asmens duomenis, tame tarpe ir G. J. asmens duomenis apie jo įsiskolinimus, tačiau DNSB „Valdonės namas“ bendrijos pirmininkė L.

J. teismui negalėjo patvirtinti, jog ji turi teisėtą pagrindą viešai skelbti bendrijos narių asmens duomenis (vardus, pavardes, butų numerius, įsiskolinimo dydžius) kitiems bendrijos nariams. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas ar trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.

Tačiau, atsižvelgiant į L. J. nurodytą G. J. asmens duomenų skelbimo pagrindą, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad L. J. turėtas interesas viešai skelbti pareiškėjo duomenis buvo svarbesnis už G. J. konstitucinę teisę į privatų gyvenimo neliečiamumą ryšium su asmens duomenų tvarkymu. Kiekvienas asmuo turi konstitucinę teisę į privatų gyvenimo neliečiamumą tvarkant asmens duomenis. Teismas nurodė, kad G. J., kaip skolininkas, negali būti atleistas nuo atsakomybės skolą grąžinti, tačiau skolos išieškojimo būdas turi būti teisėtas ir išieškoma nepažeidžiant asmens teisės į privatumą.

Teismas, analizuodamas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, pabrėžė, kad duomenis apie finansinių įsipareigojimų laiku neįvykdžiusį subjektą duomenų valdytojas, turi teisę teikti tik teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims ir tik tam, kad būtų galima įvertinti asmens mokumą ir valdyti įsiskolinimą. Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė pagrindo manyti, kad bendrijos nariams G. J. asmens duomenys bei duomenys apie jo neįvykdytą finansinį įsipareigojimą buvo pateikti įstatyme nurodytu tikslu – siekiant įvertinti asmens mokumą ir valdyti įsiskolinimą.

Be to, pažymėjo ir tai, kad G. J. nebuvo pateiktas joks raštiškas priminimas apie įsipareigojimų nevykdymą, kurį G. J. galėtų pagrįstai ginčyti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad G. J. asmens duomenys (vardo pirmoji raidė, pavardė, buto numeris, įsiskolinimo dydis) buvo tvarkomi (skelbiami DNSB „Valdonės namas“ nariams) neteisėtai, nesant nei vienam Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytam asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijui.

Teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Jai skirtina administracinė nuobauda. Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių nebuvimą. Duomenų apie tai, kad L. J. bausta už administracinės teisės pažeidimus nėra. Teismas padarė išvadą, jog nuobaudos paskirtis bus pasiekta L. J. už padarytą administracinį teisės pažeidimą paskyrus minimalią baudą, numatytą ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje sankcijoje.

III. Apeliaciniu skundu L. J. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 18 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad 2009 m. balandžio 1 d. Bendrijos narių susirinkime, vienbalsiu susirinkime dalyvavusių Bendrijos narių sprendimu buvo patvirtintos Namo naudojimo vidaus tvarkos taisyklės (toliau tekste – ir Taisyklės), kurių 2.5 punktu buvo nustatyta namo gyventojų pareiga apmokėti namo bendrojo naudojimo objektų išlaidymo ir išsaugojimo išlaidas. Taisyklių 2.6 punktu buvo nustatyta Bendrijos pirmininko pareiga Bendrijos nariu susirinkimuose paskelbti skolininku pavardes. Suinteresuotas asmuo G. J. dalyvavo 2009 m. balandžio 1 d. Bendrijos narių susirinkime ir balsuodamas pritarė nurodytos Bendrijos pirmininko pareigos įtvirtinimui Taisyklėse. Taigi G. J. duomenys bendrijos nariams buvo teikiami (pateikti) esant aiškiai išreikštai suinteresuoto asmens G. J. valiai (sutikimui) dėl duomenų atskleidimo.

Neteisėtu asmens duomenų valdymu ir/ar atskleidimu negali būti laikomas ir siauresnės apimties informacijos (apie buto numerį ir skolos faktą) 2009 m. gruodžio – 2010 m. vasario mėnesio pranešimuose daugiabučio namo patalpų savininkams) apie asmenį atkleidimas tam pačiam asmenų ratui.

Bendrija, veikdama kaip juridinis asmuo, užtikrinantis bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, lėšų bendrojo naudojimo objektams surinkimą ir tinkamą panaudojimą, pagrįstai laikytina asmens duomenų tvarkytoju ir/ar valdytoju., t. y. subjektu, turinčiu teisę tvarkyti duomenų subjekto duomenis (asmens duomenys ir su tuo susijusi informacija (apie įsiskolinimus ir pan.). taigi Bendrija pagrįstai ir teisėtai valdo duomenų subjektų duomenis (Įstatymo 5 str. 1 d. 3 p.). Nurodyta aplinkybė paneigia išvadas, kad Bendrija ir/ar pareiškėja, veikdama kaip įgaliotas Bendrijos asmuo neturėjo teisėto pagrindo valdyti suinteresuoto asmens, G. J. duomenų.

Administracinė nuobauda buvo pritaikyta netinkamam administracinio teisės pažeidimo subjektui. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 6 ir 7 dalis asmens duomenų tvarkytojais ir/ar valdytojais yra laikytini tiek juridiniai asmenys, tiek fiziniai asmenys, kas savo ruožtu sudaro pagrindą pripažinti, kad Įstatymo pažeidimo subjektu gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Santykiuose su suinteresuotu asmeniu G. J. ir Bendrijos nariais, pareiškėja veikė ne kaip savarankiškas fizinis asmuo, tvarkantis ir/ar valdantis subjektų duomenis, o kaip juridinio asmens, Bendrijos valdymo organas – Bendrijos pirmininkas, turintis valdingą Bendrijos narių susirinkimo įgalinimą veikti atitinkamu būdu. Taigi nagrinėjamo administracinio ginčo atveju pareiškėja laikytina netinkamu administracinės atsakomybės subjektu.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija su L. J. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad duomenų valdytojas, prieš atliekant kiekvieną duomenų tvarkymo veiksmą, turi įvertinti kiekvieno duomenų tvarkymo veiksmo teisėtumą, todėl apeliantė, prieš skelbdama G. J. asmens duomenis, turėjo įvertinti, ar yra teisėtas pagrindas juos skelbti.

ATPK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas, tai yra administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik fizinis asmuo. Kadangi apeliantė, kaip Bendrijos pirmininkė, veikė Bendrijos vardu, darytina išvada, kad ji administracinėn atsakomybėn už ATPK 21414 straipsnio 1 dalies pažeidimą buvo patraukta teisėtai ir pagrįstai.

Namo naudojimo vidaus tvarkos taisyklės G. J. prašymo nagrinėjimo metu nebuvo pateiktos nei Inspekcijai, nei Klaipėdos miesto apylinkės teismui administracinės bylos nagrinėjimo metu. Be to, apeliantė nei 2010 m. gegužės 18 d. rašte, nei teisminio nagrinėjimo metu G. J. asmens duomenų paskelbimo teisėtumo negrindė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, numatančiu, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą.

Todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalimi apeliantės pateikti nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti tiriami.

Taip pat pažymėjo, kad duomenų subjekto sutikimas turi būti konkretus ir aiškiai išreikštas. G. J. balsavimu išreikštas pritarimas dėl Taisyklių patvirtinimo nėra laikytinas aiškiai išreikštu jo, kaip duomenų subjekto, sutikimu dėl jo asmens duomenų tvarkymo, kadangi G. J. balsuojant nebuvo sudaryta galimybė sutikti/nesutikti su Taisyklių 2.6 punktu, numatančiu, kad skolininkų pavardes primininkas privalo paskelbti Bendrijos narių susirinkime.

Net ir pripažinus, kad G. J. buvo išreiškęs sutikimą apeliantei skelbti jo, kaip skolininko, pavardę Bendrijos narių susirinkimuose, jo, kaip duomenų subjekto, duoto sutikimo ribos buvo peržengtos, kadangi apeliantė Bendrijos nariams paskelbė ne tik G. J. asmens duomenį, kurį pagal Taisyklių 2.6 punktą skelbti buvo įpareigota, tai yra G. J. pavardę, bet ir kitus jo asmens duomenis – vardo pirmąją raidę, buto numerį ir įsiskolinimo dydį.

Sprendžiant dėl duomenų subjektų interesų, reikia atsižvelgti į tam tikrus kriterijus, pvz., duomenų svarbą, galimas pasekmes duomenų subjektui. Bendrijos nario įsiskolinimų paviešinimas kitiems Bendrijos nariams gali skolininkui sukelti neigiamų pasekmių, nes kiti Bendrijos nariai, žinodami apie skolininką, nors ir nežinodami tikslių skolos negrąžinimo priežasčių, gali jį ignoruoti, vykdyti psichologinį spaudimą ar kitaip išreikšti nepasitenkinimą, nors, skolos išieškojimu užsiima apeliantė, kaip juridinio asmens atstovė, o ne Bendrijos nariai, todėl viešas paskelbimas visiems tik patenkintų Bendrijos narių smalsumą, o ne atneštų realią naudą. Be to, yra kitų teisėtų būdų užtikrinti Bendrijos turtinius interesus (neskelbiant apie skolininkus viešai) – apeliantė, kaip juridinio asmens atstovė, turėjo galimybę iš G. J. išieškoti skolą šiais būdais: siųsti G. J. oficialius priminimus, nesulaukus reikiamos reakcijos, kreiptis į skolų išieškojimo bendroves, antstolius ir kita. Bendrijos pirmininkė šių veiksmų nesiėmė.

Draudimas viešai skelbti Bendrijos narių įsiskolinimus jos nariams neužkerta kelio pirmininkei supažindinti Bendrijos narius su Bendrijos finansine padėtimi – galima paskelbti sumą, kurią Bendrijos nariai yra skolingi Bendrijai, nekonkretinant žmonių bei jų įsiskolinimų dydžių.

Įstatymo 21 straipsnio 2 dalis numato, kad duomenų valdytojas turi teisę skolininkų duomenis, taip pat ir asmens kodus, teikti duomenų valdytojams, tvarkantiems jungtines skolininkų duomenų rinkmenas. Pagal Įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, duomenų valdytojas gali teikti skolininkų duomenis tik tuo atveju, jeigu jis duomenų subjektui raštu pateikė priminimą apie įsipareigojimų neįvykdymą ir per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai duomenų valdytojas išsiuntė (pateikė) duomenų subjektui priminimą: 1) įsiskolinimas liko nepadengtas ir (arba) mokėjimo terminas nebuvo atidėtas arba 2) duomenų subjektas pagrįstai neginčijo įsiskolinimo. Kadangi apeliantė G. J. asmens duomenis pateikė Bendrijos nariams, o ne duomenų valdytojams, tvarkantiems jungtines skolininkų rinkmenas, apeliantei Įstatymo 21 straipsnio reikalavimai šiuo atveju netaikomi, todėl G. J. asmens duomenys galėjo būti skelbiami Bendrijos nariams jam nepateikus priminimo apie skolą, tačiau turėjo būti bent vienas Įstatymo 5 straipsnyje nustatytas asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijus, ko nagrinėjamu atveju nebuvo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. ATPK 21414 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia asmens duomenų tvarkymas pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. ADTAĮ 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys.

Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog L. J. tvarkė G. J. asmens duomenis, t. y. būdama DNSB „Valdonės namas“ pirmininke, (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, gyventojams pranešimų apie mokesčius lapeliuose skelbė G. J. asmens duomenis apie įsiskolinimą bei 2010 m. kovo 3 d. per metinį susirinkimą savo pranešime ir ataskaitoje paviešino G. J. įsiskolinimus, nurodydama jo vardą, pavardę, buto numerį bei įsiskolinimų dydį. Taigi teisėjų kolegijos manymu L. J. yra pažeidimo numatyto ATPK 21412 straipsnyje subjektas.

Apeliantė nurodo, kad teismo nutarimas yra priimtas netinkamai įvertinus esmines bylos aplinkybes, netinkami įvertinus surinktus įrodymus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismui pakako byloje įrodymų konstatuoti L. J. padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Apeliantė teigia, kad G. J. duomenys galėjo būti paskelbti remiantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuris įtvirtina, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N62-1778/2011, aiškindamas minėtą nuostatą teismas pažymėjo, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, jog duomenų valdytojas turi teisę tvarkyti ir teikti teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims laiku bei tinkamai finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų jam neįvykdžiusių duomenų subjektų (toliau – skolininkų) duomenis, taip pat ir asmens kodą, kad būtų galima įvertinti asmens mokumą ir valdyti įsiskolinimą, jei tinkamai įgyvendinami šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti duomenų apsaugos reikalavimai. Pagal šio straipsnio 3 dalį, duomenų valdytojas gali teikti skolininkų duomenis tik tuo atveju, jeigu jis duomenų subjektui raštu pateikė priminimą apie įsipareigojimų neįvykdymą ir per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai duomenų valdytojas išsiuntė (pateikė) duomenų subjektui priminimą, įsiskolinimas liko nepadengtas ir (arba) mokėjimo terminas nebuvo atidėtas, arba duomenų subjektas pagrįstai neginčijo įsiskolinimo.

Kaip matyti iš minėto įstatymo 21 straipsnio 1 dalies, duomenis apie finansinių įsipareigojimų laiku neįvykdžiusį subjektą duomenų valdytojas, šiuo atveju – L. J., turi teisę teikti tik teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims ir tik tam, kad būtų galima įvertinti asmens mokumą ir valdyti įsiskolinimą. Nagrinėjamu atveju L. J. nurodė, kad bendrijos nariai turėjo teisėtą interesą žinoti apie vieno iš bendrijos narių neįvykdytą finansinį įsipareigojimą, tačiau byloje nebuvo nustatyta, kad minėti duomenys pateikti įstatyme nurodytu tikslu – siekiant įvertinti asmens mokumą ir valdyti įsiskolinimą. Be to, teismas nenustatė, kad duomenų subjektui raštu buvo pateiktas priminimas apie įsipareigojimų nevykdymą. Nenustačius šių Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatytų duomenų teikimo tikslų bei 3 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, asmens duomenų paskelbimas negali būti pripažintas teisėtu.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. J. turėtas interesas būtų buvęs svarbesnis už G. J. konstitucinę teisę į privatų gyvenimo neliečiamumą tvarkant asmens duomenis.

Apeliantė teigia, kad G. J. susirinkime balsavo už tai, kad bendrijos nariams turi būti pranešama apie skolų turinčius bendrijos narius. Byloje nėra duomenų apie tai, kad G. J. būtų išreiškęs sutikimą apie tai, kad būtų pranešama apie skolų turinčius bendrijos narius. Be to, teismui kelia abejonių ir apeliantės nurodytas Namo naudojimo vidaus tvarkos taisyklių 2.6 punktas. Pagal pirmą kartą nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pateiktas Namo naudojimo vidaus tvarkos taisyklių 2.6 punktą patalpų savininkai ir nuomininkai privalo laikytis gaisrinės saugos privalomų reikalavimų. Apeliantės nurodyto punkto, jog skolininkų pavardes pirmininkas privalo paskelbti bendrijos narių susirinkime, nėra. Tuo tarpu su apeliaciniu skundu pateiktose Namo naudojimo vidaus tvarkos taisyklėse ši nuostata įterpta II dalies „Daugiabučio namo naudojimas“ 2 punkte, reglamentuojančiame ką turi daryti patalpų savininkai ir nuomininką. Be to, minėtame punkte nurodyta, kad skolininkų pavardes pirmininkas privalo paskelbti bendrijos susirinkime. Nagrinėjamu atveju G. J. asmens duomenys buvo nurodyti ne tik susirinkime, bet ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, namo gyventojams pranešimų apie mokesčius lapeliuose.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

L. J. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Stasys Gagys Virgilijus Valančius