efa52f91-5155-4661-9ff7-e64e7aa50809 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-115-966/2021 Teisminio proceso Nr. 1-29-3-00012-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir AuÅ¡ros Vingilės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo E. P. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. P. Norvegijos Karalystės Oslo pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (2005) § 232 pirmÄ jį skirsnį, § 231 pirmÄ jį skirsnį, § 333 pirmÄ jį skirsnį, § 332 pirmÄ jį skirsnį ir nuteistas 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2018 m. spalio 16 d. nutartimi pripažintas Norvegijos Karalystės Oslo pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendis, paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir paskirta galutinė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi nustatyta, kad Norvegijos Karalystės Oslo pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu, pripažintu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutartimi, paskirtos 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pabaiga yra 2021 m. gegužės 19 d. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. balandžio 9 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2021 m. gegužės 19 d.

2. Komisija 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . Nutarime pažymėta, kad nuteistasis už gerÄ elgesį, dalyvavimÄ visuomeninėje bÅ«rio veikloje skatintas penkis kartus, bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, turi teigiamas nuostatas į taikomas priežiÅ«ros priemones, mokosi, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nustatyti pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ mažinantys veiksniai. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, stebima pažanga mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio rizikÄ .

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimÄ . Teismas sprendė, kad teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu baustas drausmine tvarka, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, nustatyti nuteistojo nusikalstamÄ elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai. Vertintas ir padaryto nusikaltimo pobÅ«dis, pavojingumas, informacija apie ankstesnius teistumus, nuteistojo asmenybę charakterizuojantis duomenys. Ä®vertinęs Å¡ių duomenų visumÄ teismas sprendė, kad nors nuteistasis ir daro pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡i pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sÄ lygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nuteistasis E. P. skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį ir tenkinti praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo. 4.1. Skunde pažymima, kad BVK 157 straipsnyje padaryto nusikaltimo sunkumas nėra iÅ¡skirtas kaip kriterijus, į kurį atsižvelgtina priimant sprendimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo. Nusikaltimo sunkumas buvo įvertintas paskiriant bausmę. Jeigu įstatymas numato galimybę paleisti lygtinai, tai nei teismas, nei Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija neturėtų ieÅ¡koti nepagrįstų priežasčių to įstatymo nevykdyti.

Pagal Kauno apygardos teismo praktikÄ formalių lygtinio paleidimo kriterijų atitikimas yra materialus lygtinio paleidimo pagrindas ir Å¡io pagrindo nustatymas kaip tik ir leidžia tikėtis nenusikalstamo elgesio nuteistÄ jį paleidus lygtinai (bylos Nr. 1S-69-485/2017, Nr. 1S-1601-238/2014). 4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nors BVK 157 straipsnyje lygtinio paleidimo sÄ voka nėra pateikta, tarptautiniuose teisės aktuose, susijusiuose su bausmių vykdymu, lygtinis paleidimas paprastai apibrėžimas kaip bendruomenėje atliekama bausmė, alternatyva laisvės atėmimui, bausmių deinstitucionalizavimo priemonė, kuri ne tik sumažina įkalinimo trukmę, bet ir padeda asmenims grįžti į visuomenę.

Lygtinis paleidimas reiÅ¡kia ankstyvÄ nuteistųjų paleidimÄ pagal individualizuotas sÄ lygas, kurios taikomos po paleidimo. Pritaikius lygtinį paleidimÄ pagal BVK 157 straipsnį bausmė nepasikeičia, keičiasi tik jos atlikimo sÄ lygos. Nuteistasis nėra atleidžiamas nuo bausmės. Lygtinis paleidimas iÅ¡ įkalinimo įstaigų gali bÅ«ti apibrėžiamas kaip sÄ lyginis iÅ¡ankstinis paleidimas iÅ¡ įkalinimo įstaigų, kai nuteistajam, prižiÅ«rimam atitinkamų institucijų, toliau atliekant bausmę neizoliuotam nuo visuomenės, nustatomi tam tikri draudimai ir /ar įpareigojimai bei siekiama asmens resocializacijos. 4.3.

Nuteistasis skunde pabrėžia, kad skundžiamoje nutartyje, nepaisant to, kad nepakankamai atsižvelgta į tai, kad bausmės vykdymui keliamas tik resocializacijos tikslas, yra ypač akcentuoti nubaudimo ir teisingumo užtikrinimo tikslai nenurodant, kokiÄ reikÅ¡mę tai turi siekiant nuteistojo resocializacijos. Pritaikius lygtinį paleidimÄ sudaroma galimybė valstybės institucijoms „patikrinti“ asmenų elgesį laisvėje, tam tikrÄ laikÄ juos prižiÅ«rint bei teikiant intensyvesnę socialinę pagalbÄ .

Mokslininkų nustatyta, kad recidyvas mažesnis, kai asmuo rengiamas gyvenimui laisvėje nei tada, kai įkalinimas organizuojamas pagal asmens uždarymo principÄ . Visuomenės saugumas siejamas ne su tuo, kad visi nusikaltę asmenys uždaryti, o su tuo, kai joje integruotai gyvena ir teisti asmenys, o lygtinis paleidimas, kaip maksimali sÄ lyginio įkalinimo atvėrimo forma, sudaro galimybes siekti asmens integracijos, kuri yra ir visuomenės interesas bei ilgalaikėje perspektyvoje didina visuomenės saugumÄ . Å iuo atveju teismas, vertindamas asmens pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , analizuoja nemažai aplinkybių, kurios yra statiÅ¡kos ir negali rodyti pažangos, tačiau jos akcentuojamos, kaip turinčios reikÅ¡mės lygtinio paleidimo klausimo sprendimui.

Lygtinio paleidimo instituto taikymas neturėtų bÅ«ti ribojamas formaliu reikalavimu dėl gana didelės įkalinimo įstaigoje atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalies, jeigu yra visos lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygos. IÅ¡ Komisijos nutarimo matyti, kad Komisija iÅ¡analizavo nuteistojo asmenybę, įvertino visas teigiamas ir neigiamas aplinkybes taip pat ir tai, kad bÅ«damas baustas už alkoholio vartojimÄ nuteistasis įvertino savo elgesį ir ėmėsi sprendimų. Teismo iÅ¡vada, kad nuteistasis privalo mažinti 20 statinių balų, yra nemotyvuota, kadangi teismas nepaaiÅ¡kino, kÄ tai duos nuteistajam, kuriam iki bausmės atlikimo pabaigos liko 5 mėnesiai.

Nuteistojo E. P. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ lygtinai gali bÅ«ti paleidžiami įstatyme numatytÄ bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ yra akivaizdi.

Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamÄ poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamÄ nutartį ir teismui pateiktÄ medžiagÄ , aplinkybių, sudarančių pagrindÄ naikinti skundžiamÄ nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ , nenustatė. Nutartis yra pakankamai argumentuota, įvertintos visos tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios ir lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingos aplinkybės, Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo/nepatvirtinimo klausimas iÅ¡nagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. P. yra atlikęs bÅ«tinÄ bausmės dalį, kada gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Taip pat pateiktoje medžiagoje yra nemažai teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių duomenų – bausmės atlikimo metu jis mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini) klasėje, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. dirbo (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu nedirba dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, už gerÄ elgesį ir dalyvavimÄ visuomeninėje bÅ«rio veikloje buvo skatintas.

Tačiau vien tik Å¡ių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Kaip minėta, lygtinai gali bÅ«ti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie daro akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami nusikalstamo elgesio rizikÄ . Vertinamu atveju iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad E. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodikÄ yra 44 balai, t. y. rizika priskiriama ne žemai, o vidutinei grupei, todėl dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jo teigiamų elgesio, mÄ stymo, požiÅ«rio pokyčių, jų stabilumo, neturi kilti jokių pagrįstų abejonių.

8. Analizuojamu atveju apylinkės teismas sprendė, kad E. P. daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ dar nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui ir nesutikti su Å¡ia iÅ¡vada teisėjų kolegija neturi pagrindo. Å iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma patvirtina Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenys apie nuteistajam nustatytÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , jos pokytį. Nuo 2019 m. gegužės 8 d. E. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo nustatytų 66 balų sumažėjo ir, kaip minėta, Å¡iuo metu įvertinta 44 balais (vertinimas atliktas 2020 m. gegužės 20 d.).

Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad E. P. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai pristatomas jau ne pirmÄ kartÄ , 2020 m. birželio 8 d. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija buvo nutarusi netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir Å¡io svarstymo metu E. P. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika taip pat buvo įvertinta 44 balais (duomenys iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO). Tai rodo, kad jokie ženklÅ«s pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ neįvyko, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir toliau iÅ¡lieka vidutinė.

Be to, nuteistajam iÅ¡lieka nustatyti tie patys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas ir pajamos, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balÄ sudaro ne tik statiniai (20 balų), bet ir dinaminiai (24 balai) veiksniai. Ä® Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir pagrįstai jas vertino kaip teikiančias pagrindÄ iÅ¡vadai, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo taikymo, turėtų dėti pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , atitinkamai mažindamas jÄ sudarančių dinaminių balų skaičių.

9. Skundžiamoje nutartyje vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad E. P. nusikalto ne pirmÄ kartÄ â€“ praeityje nuteistasis teistas du kartus už tyčines nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių viena susijusi su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo platinti, Å¡iuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo – neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu haÅ¡iÅ¡o, turint tikslÄ platinti (BK 260 straipsnio 3 dalis) – padarymÄ .

Nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais skirtos baudos ir laisvės apribojimo bausmės, tačiau taikytos bausmės ir poveikio priemonės nuo nusikalstamo elgesio nuteistojo nesulaikė, nuteistasis vėl nusikalto padarydamas labai sunkų nusikaltimÄ . Å ios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, taip pat sudaro pagrindÄ manymui, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o tai taip pat kelia pagrįstas abejones dėl to, kad taikant lygtinio paleidimo institutÄ nuteistasis vykdys probacijos sÄ lygas, laikysis įstatymų ir nenusikals, tinkamÄ , nenusikalstamÄ elgesį sugebės iÅ¡laikyti ilgesnį laikÄ .

Nors ankstesni teistumai, kaip ir padarytų nusikaltimų sunkumas, neatliktos bausmės dalis, negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau vis tik Å¡ios aplinkybės, tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturi bÅ«ti sumenkinamos ir jų vertinimas nėra draudžiamas. Tuo labiau, kad analizuojamu atveju, remiantis Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, nuteistajam yra bÅ«dingas nusikaltimų modelis, daromi nusikaltimai sunkėja, o informacija apie teisės pažeidimus yra iÅ¡skirta kaip rizikÄ nusikalsti pakartotinai didinantis kriminogeninis veiksnys, nuteistasis nepastebi vis dar turintis problemų, įtakojusių jo nusikalstamÄ elgesį, yra orientuotas į greito rezultato pasiekimÄ nesikoncentruodamas į ilgalaikius sprendimus ir jų rezultatus, pavyzdingu elgesiu nepasižymėjo ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. 2020 m. lapkričio 20 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie gautas nuobaudas ir paskatinimus fiksuota, kad E. P. ne tik skatintas (penkis kartus, paskutinį kartÄ 2020 m. spalio 26 d.), bet ir du kartus baustas – 2019 m. gegužės 3 d. už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimÄ , 2019 m. gegužės 24 d. už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymÄ .

Taigi nuteistasis, net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, ne visada sugebėjo paklusti pataisos įtaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų, o iÅ¡imtinai teigiamas elgesys pataisos įstaigoje stebimas tik nuo 2020 m. gegužės 18 d., kuomet nuteistasis buvo tik skatinamas, drausmine tvarka nebaustas. Teisėjų kolegija pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mÄ stymo, požiÅ«rio pokyčiams bei nuteistojo pasiruoÅ¡imo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti.

Abejonių dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos analizuojamu atveju kilo ir Komisijai, kuri, kaip matyti iš 2020 m. gruodžio 3 d. posėdžio protokolo, nebuvo vieninga (vienas Komisijos narys balsavo prieš).

10. Sutiktina su apylinkės teismo manymu, kad nuteistojo turima skola taip pat yra reikÅ¡mingas faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę. Paleidus nuteistÄ jį lygtinai jam taikoma probacija, kurios tikslas – užtikrinti veiksmingÄ probuojamųjų resocializacijÄ ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvÄ (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Pagal bylos duomenis, E. P. vardu yra gautas vykdomasis dokumentas dėl 61 985,59 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo. IÅ¡ieÅ¡kota tik nežymi dalis – 190,83 Eur.

Byloje oficialių duomenų apie nuteistojo darbinę veiklÄ ir legaliai gautas pajamas iki jam atliekant laisvės atėmimo bausmę nėra. Pataisos įstaigoje nuteistasis dirbo trumpiau, negu vienÄ mėnesį, stabilios darbinės patirties neįgijo. Nors Komisijos nutarime, taip pat ir Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad lygtinio paleidimo atveju E. P. turės galimybę įsidarbinti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tai patvirtinantis praneÅ¡imas suraÅ¡ytas 2020 m. balandžio 21 d., t. y. dar iki ankstesnio Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 8 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmimo.

Aktualių duomenų apie nuteistojo galimybes įsidarbinti (duomenys neskelbtini) ar kitoje darbovietėje, teismui pateiktoje byloje nėra. BÅ«damas užsienio valstybėje E. P., pagal padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, piniginių lėšų prasimanydavo nelegaliais bÅ«dais, įsidarbinti ir mažinti turimus finansinius įsipareigojimus, bÅ«damas laisvėje, E. P. nesistengė. Å ių aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistojo turima didelė skola gali vėl paskatinti jį nusikalsti.

ManymÄ , kad su lėšų valdymu susijusios problemos gali bÅ«ti aktualus veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymo procesams patvirtina ir Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡skirtas, su lėšų tvarkymu ir pajamomis susijęs, kriminogeninis veiksnys.

11. Skunde nemažai dėmesio skiriama lygtinio paleidimo sampratos, Å¡io instituto paskirties ir tikslų analizei, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagrindas taikyti lygtinį paleidimÄ yra nuteistojo atitikimas BVK 157 straipsnyje numatytiems kriterijams – nuteistasis turi bÅ«ti atlikęs įstatyme nurodytÄ bausmės dalį ir jam turi bÅ«ti nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, arba jeigu rizika yra vidutinė, turi bÅ«ti konstatuota akivaizdi pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ .

Be to, lygtinio paleidimo taikymas yra teisė, o ne pareiga. Analizuojamu atveju E. P. lygtinio paleidimo sÄ lygų neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, akivaizdi pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ nenustatyta, todėl apylinkės teismas patvirtinti Komisijos priimtÄ nutarimÄ neturėjo pagrindo. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir nuteistojo skunde minimos Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-69-485/2017, Nr. 1S-1601-238/2014. Visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad minėtos nutartys buvo priimtos galiojant senajai BVK 157 straipsnio redakcijai (nauja redakcija įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.).

Be to, minėtos nutartys nelaikytinos precedentu, taikytinu šioje byloje, kadangi šioje byloje ir nuteistojo nurodomose bylose nustatytos aplinkybės yra skirtingos (skiriasi tiek su padarytų nusikaltimų pobūdžiu ir pavojingumu, tiek su nuteistųjų asmenybėmis, jų elgesiu susijusios aplinkybės).

12. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualiÄ E. P. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia pritarti apylinkės teismo padarytai iÅ¡vadai, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio rizikÄ .

13. Konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas Komisijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrino tinkamai, laikydamasis BPK įtvirtintų nuostatų. Skundžiama 2021 m. sausio 21 d. nutartis atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl jÄ naikinti nėra pagrindo. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo E. P. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. sausio 20 d. nutartį. Nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjai Algirdas Giedraitis Jurga Vasiliauskienė AuÅ¡ra Vingilė