efa249c0-2fab-4ebe-b742-a3a00ca9440d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-145-196/2016 (S)Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01151-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.2.5; 3.4.2.5; 3.5.1.2 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 31 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Aksa holdingas“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1356-259/2015 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Aksa holdingas“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „VESPILA“, G.

L., antstolei S. K., trečiasis asmuo bankrutavusi individuali įmonė „Gilaba“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Aksa holdingas“ pareiÅ¡kė teisme ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama panaikinti antstolės S. K. 2011 m. kovo 3 d. sudarytÄ turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ , kuriuo buvo perleistas G. L. priklausęs gamybinis pastatas, unikalus Nr. 4598-0010-8073, esantis Visagino sav., Karlų k., Katilinės g. 3, pirkėjai UAB „VESPILA“; atlyginti atstovavimo iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodoma, jog BIÄ® „Gilaba“ savininkas buvo atsakovas G.

L.. Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 8 d. iÅ¡kėlė bankroto bylÄ IÄ® „Gilaba“. Atsakovas G. L. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikė Kauno apygardos teismui 2011 m. vasario 28 d. G. L., kaip IÄ® „Gilaba“ savininkas, žinodamas, kad IÄ® „Gilaba“ yra nemoki ir kad jau yra paduotas pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ras iÅ¡ asmeninio G. L. turto, pasiÅ«lė antstolei jo turto pirkėjÄ t. y. iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo vykdomas be varžytynių, supaprastinta procedÅ«ra. 2011 m. kovo 3 d. buvo sudarytas turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktas, kurį Ignalinos rajono apylinkės teismas patvirtino 2011 m. balandžio 12 d., t. y. po IÄ® „Gilaba“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Atsakovė UAB „VESPILA“ nuosavybės teisę į gamybinį pastatÄ Ä¯registravo 2011 m. gegužės 4 d.IeÅ¡kovės nuomone, atsakovas G. L. turėjo informuoti visus kreditorius apie įmonės nemokumÄ , be to, žinodamas, jog teisme yra paduotas pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, apie tai informuoti antstolę ir susilaikyti nuo turimo turto mažinimo. Savo ruožtu antstolė ir teismas privalėjo sustabdyti turto pardavimo procedÅ«ras, tačiau dėl nesÄ Å¾iningų atsakovų veiksmų ir galbÅ«t netinkamo pareigų vykdymo atsakovo G.

L. turtas buvo neteisėtai perleistas.IeÅ¡kovė akcentavo, kad pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos IÄ® „Gilaba“ iÅ¡kėlimo buvo paduotas 2011 m. vasario 28 d., pareiÅ¡kimÄ padavė pats atsakovas G. L.. Kadangi Å¡iam asmeniui buvo žinoma, jog IÄ® „Gilaba“ yra nemoki ir bankrutuojanti, ginčo turto perleidimo metu taip pat buvo žinoma apie pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos IÄ® „Gilaba“ iÅ¡kėlimo, tai, ieÅ¡kovės nuomone, apie Å¡ias aplinkybes G. L. privalėjo informuoti antstolę S. K. bei teismÄ , o Å¡ie savo ruožtu savarankiÅ¡kai patikrinti, ar nėra aplinkybių, neleidžiančių parduoti turto.

IeÅ¡kovės nuomone, atsakovas G. L. sÄ moningai nuslėpė IÄ® „Gilaba“ nemokumo faktÄ , siekdamas užbaigti turto perleidimo sandorį. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad turtas buvo perleistas atsakovei UAB „VESPILA“, kuri per savo valdymo organus ir akcininkus yra susijusi su atsakovu G. L.. Taigi tokiais veiksmais buvo ne tik sumažintas atsakovo G. L. turtas bei iÅ¡vengta atsiskaitymo su BIÄ® „Gilaba“ kreditoriais, bet ir nesÄ Å¾iningai praturtėta, nes turtas ir toliau buvo valdomas iÅ¡ esmės tų pačių asmenų kontroliuojamo verslo, jį nusipirkus už gana maÅ¾Ä kainÄ .IeÅ¡kinyje teigiama, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, kuria nustatoma, jog teismui priėmus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos iÅ¡duoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal Å¡iuos vykdomuosius dokumentus gali bÅ«ti areÅ¡tuojamas, tačiau Å¡io turto realizavimas ir (ar) iÅ¡ieÅ¡kojimas sustabdomas.

Pagal CPK 594 straipsnio 1 dalį antstolio procesinę veiklÄ kontroliuoja apylinkės teismo teisėjas; Å¡ios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami CPK VI dalyje nurodyti antstolio suraÅ¡yti vykdymo proceso dokumentai. Pagal akto sudarymo metu galiojusį CPK 725 straipsnį buvo nustatyta varžytynių akto tvirtinimo tvarka, kurios esmė – atlikti antstolio veiksmų, parduodant turtÄ iÅ¡ varžytynių, teisminę kontrolę; jÄ Ä¯vykdžius, užtikrinamas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto teisėtumas ir Å¡is priverstinio pardavimo veiksmas įgyja sandorio reikÅ¡mę materialiosios teisės aspektu bei sukuria materialiųjų teisinių padarinių – teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas.

Tokios pačios taisyklės taikytinos ir turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui atveju (CPK 704 straipsnio 4 dalis).Pateikus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, turėjo bÅ«ti sustabdytas ne tik iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ BIÄ® „Gilaba“ turto, bet ir G. L. turto, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko, kuris, įmonei esant nemokiai, savo turtu atsako įmonės kreditoriams. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad Ignalinos rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 3 d. aktÄ patvirtino 2011 m. balandžio 11 d., t. y. jau po to, kai buvo iÅ¡kelta bankroto byla IÄ® „Gilaba“.

Ignalinos rajono apylinkės teismas turėjo įvertinti, jog, iÅ¡kėlus IÄ® „Gilaba“ bankroto bylÄ , G. L. turės atsakyti už įmonės prievoles savo turtu ir dėl to netvirtinti turto pardavimo akto. IÅ¡kėlus bankroto bylÄ , su kreditoriais atsiskaitoma Ä®BÄ® 34–35 straipsniuose nustatyta tvarka, kuri yra imperatyvi ir jos privaloma laikytis. IeÅ¡kovė padarė iÅ¡vadÄ , jog 2011 m. kovo 3 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktas pažeidė Ä®BÄ® 9 straipsnio 3 dalies bei 34–35 straipsnių imperatyvias nuostatas, todėl aktas turėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu.IeÅ¡kovė nurodė, kad pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ turto pardavimo iÅ¡ varžytynių, perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turto pardavimas iÅ¡ varžytynių, perdavimas iÅ¡ieÅ¡kotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. 2011 m. kovo 3 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktu buvo pažeistos IÄ® „Gilaba“ kreditorių teisės, nes nesilaikant Ä®BÄ® 34–35 straipsniuose nustatytos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos buvo suteiktas prioritetas vienam kreditoriui ir taip sumažintas turtas, kuriuo galėjo bÅ«ti dengiamos įmonės skolos.IeÅ¡kovės nuomone, nagrinėjamu atveju reikia įvertinti ir tai, kad G.

L. ir UAB „VESPILA“ akcininkai bei valdymo organai yra tarpusavyje susiję asmenys, vadinasi, turtas iš esmės ir toliau yra valdomas G. L.. Be IĮ „Gilaba“, G. L. taip pat buvo UAB „Energetinės statybos projektai“ akcininkas ir vadovas. Kiti UAB „Energetinės statybos projektai“ akcininkai buvo UAB „G Generacija“ ir UAB „Gintaro kelias“. Kaip matyti iš teikiamų išrašų, vienas iš UAB „Energetinės statybos projektai“ valdybos narių buvo E. O..

Pažymėjo, kad UAB „G Generacija“ vienintelis akcininkas yra G. L., o UAB „G Generacija“ vadovai taip pat buvo E. O. ir V. R.. Pateikti įrodymai patvirtina, jog fiziniai asmenys G. L., E. O. ir V. R. yra pažįstami, tarpusavyje susiję per bendro verslo vykdymÄ . Atsakovės UAB „VESPILA“ akcininkai yra E. O., UAB „Dzidra Ltd.“, UAB „EkonomiÅ¡ki sprendimai“. UAB „VESPILA“ vadovas yra V. R.. Taigi UAB „VESPILA“ per savo valdymo organus ir akcininkus yra susijusi su IÄ® „Gilaba“ vadovu G.

L.. PrieÅ¡ iÅ¡keliant IÄ® „Gilaba“ bankroto bylÄ , G. L. perleido jam priklausantį turtÄ Ä¯ susijusiÄ Ä¯monę UAB „VESPILA“, taip siekdamas iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io turto pagal IÄ® „Gilaba“ prievoles. Be to, turto perleidimas buvo padarytas pažeidžiant Ä®BÄ® 9 straipsnio 3 dalies, 34–35 straipsnių imperatyvias nuostatas. Å alių tarpusavio ryÅ¡iai ir bendro verslo vykdymas patvirtinta, jog UAB „VESPILA“ taip pat turėjo bÅ«ti žinoma, jog IÄ® „Gilaba“ yra nemoki, o G.

L., perleisdamas turtÄ susijusiai įmonei, siekia iÅ¡vengti atsiskaitymo su IÄ® „Gilaba“ kreditoriais. Abejonių sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumu kelia ir tai, kad gamybinės patalpos buvo parduotos už maÅ¾Ä kainÄ â€“ 148 000 Lt, kai, VÄ® Registrų centro duomenimis, atlikus masinį turto vertinimÄ ir praėjus 3 metams po sandorio sudarymo, vidutinė turto rinkos vertė yra apie 198 000 Lt. Tikėtina, kad Å¡io turto vertė ginčo sandorio sudarymo metu galėjo bÅ«ti kur kas didesnė.IeÅ¡kovė papildomai paaiÅ¡kino, jog sudarant ginčijamÄ sandorį ir notarui jį tvirtinant, galiojančiame CPK 602 straipsnyje nebuvo numatytas vienų metų senaties terminas sandoriui ginčyti, Å¡i nuostata įsigaliojo tik 2011 metų spalio 1 dienÄ 2011 m. birželio 21 d.

įstatymo Nr. XI-1480 pagrindu, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas, jos nuomone, netaikytinas. IeÅ¡kovė akcentavo, kad patenkinus ieÅ¡kinį bus padidintos kreditorių galimybės patenkinti finansinius reikalavimus iÅ¡ bankrutuojančios įmonės. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tÄ UAB „VESPILA“ nekilnojamajam turtui: pastatui-gamybiniam pastatui, esančiam Visagino sav., Karlų k., Katilinės g. 3, paliko galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.Teismas nustatė, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjas 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi Nr. 27 pagal kreditorės AB „Swedbank“ 2008 m. gruodžio 5 d. pirminį praÅ¡ymÄ areÅ¡tavo G.

L. nuosavybės teise priklausantį gamybinį pastatÄ , esantį Visagino sav., Karlų k., Katilinės g. 3, ir kitÄ G. L. nuosavybės teise priklausantį turtÄ . Kreditorė AB „Swedbank“ kreipėsi į Ignalinos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrių su praÅ¡ymu priimti nutartį parduoti nurodytÄ gamybinį pastatÄ iÅ¡ varžytynių. Ignalinos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi Nr. 23 nutarta parduoti iÅ¡ varžytynių G. L. nuosavybės teise priklausantį gamybinį pastatÄ , esantį Visagino sav., Karlų k., Katilinės g. 3, įkeistÄ AB „Swedbank“ hipotekos lakÅ¡tu, kodas 11120070000372, siekiant užtikrinti suteiktos paskolos grÄ Å¾inimÄ .

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Ignalinos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2009 m. balandžio 22 d. nutartį Nr. 23 paliko nepakeistÄ . Antstolė S. K. 2009 m. gegužės 28 d. patvarkymu priėmė iÅ¡ieÅ¡kotojos AB „Swedbank“ pateiktÄ vykdyti 2009 m. balandžio 22 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus iÅ¡duotÄ nutartį Nr. 23 dėl 671 735,96 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko G. L. iÅ¡ieÅ¡kotojos AB „Swedbank“ naudai. Po atliktų varžytynių procedÅ«rų 2011 m. kovo 3 d. buvo suraÅ¡ytas turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktas, kuriuo antstolė S. K. pardavė UAB „VESPILA“ ginčo turtÄ už 145 000 Lt sumÄ .

Atskaičius vykdymo iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kotojai AB „Swedbank“ buvo pervesta už parduotÄ turtÄ 142 306,93 Lt (vykdomoji byla Nr. 56-199/2009, b. l. 1–5, 17–20, 68, 69–70, 76).  Teismas taip pat nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-181-259/2015) iÅ¡kėlė IÄ® „Gilaba“ bankroto bylÄ . Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartimi patvirtino BIÄ® „Gilaba“ kreditorės UAB „Swedbank lizingas“ finansinį reikalavimÄ , kurio suma 183 151,57 Lt, 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtino patikslintÄ kreditorės AB „Swedbank“ finansinį reikalavimÄ , kurio suma 5 623 579,53 Lt, BIÄ® „Gilaba“ bankroto byloje (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-1778-259/2014). 2014 m. rugpjūčio 7 d. reikalavimų perleidimo sutarties Nr. ST-14-7965 pagrindu AB „Swedbank“ bendrai 5 323 579,53 Lt sumai ir UAB „Swedbank lizingas“ bendrai 183 151,57 Lt sumai su teise reikalauti 3 785 947,33 Lt nuostolių atlyginimo savo finansinius reikalavimus perleido UAB „Aksa holdingas“.

Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi UAB „Swedbank lizingas“ finansinis reikalavimas IÄ® „Gilaba“ bankroto byloje buvo padidintas 3 602 795,76 Lt suma, kreditorės AB „Swedbank“ finansinis reikalavimas padidintas 300 000,00 Lt suma ir minėtos reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu įtraukta į BIÄ® „Gilaba“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä UAB „Aksa holdingas“ su 9 109 526,86 Lt finansiniu reikalavimu, o AB „Swedbank“ ir UAB „Swedbank lizingas“ iÅ¡braukti iÅ¡ BIÄ® „Gilaba“ kreditorių sÄ raÅ¡o (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-181-259/2015).Teismas nustatė, kad buvusios BIÄ® „Gilaba“ kreditorės AB „Swedbank“ ir UAB „Swedbank lizingas“ nuo 2012 m. birželio 21 d. iki 2014 m. rugpjūčio 26 d. nereiÅ¡kė reikalavimo ir jokių pretenzijų dėl Å¡ioje byloje ginčijamo 2011 m. kovo 3 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto, kuriuo antstolė S. K. pardavė UAB „VESPILA“ G.

L. turtÄ už 145 000 Lt sumÄ . Esant Å¡ioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas sutiko su atsakovės UAB „VESPILA“ pozicija byloje, kad bankrutavusios bendrovės naujajam kreditoriui visi veiksmai, atlikti iki jo įstojimo į bylÄ , yra privalomi tiek, kiek jie bÅ«tų buvę galimi ir privalomi pradiniam kreditoriui. Tai, teismo vertinimu, reiÅ¡kia, kad naujasis kreditorius, įstojęs į bankroto bylÄ vietoj ankstesnio kreditoriaus, yra ribojamas tomis teisėmis, kurias turėjo ankstesnis kreditorius.

Å iÄ teismų praktikÄ , anot teismo, patvirtina ir bendrasis teisės principas, jog niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi (lot. nemo plus iuris ad alium transferre potest quam in se haberet). Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatÄ , jog reikalavimams dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių, perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CPK 602 straipsnio 3 dalis).

Å is terminas pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasiraÅ¡ymo dienos, iÅ¡skyrus komentuojamo straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ atvejį. Å io straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ . Teismas konstatavo, kad reikalavimas dėl turto pardavimo akto ieÅ¡kovės nurodomu pagrindu galėjo bÅ«ti pareiÅ¡kiamas per vienų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojamÄ nuo turto pardavimo akto sudarymo dienos, t. y. iki 2012 m. kovo 4 d.

Teismas akcentavo, kad šia teise pradiniai kreditoriai, perleidę savo finansinius reikalavimus bankroto byloje, nepasinaudojo. Teismas atkreipė dėmesį į CK 1.128 straipsnio nuostatas, pagal kurias prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Teismas pažymėjo, kad ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.) yra įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti bankrutuojančios įmonės (nagrinėjamu atveju įmonės dalyvio) sudarytus sandorius, tačiau nėra tiesioginės nuorodos dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pasikeitus kreditoriui bankroto bylos nagrinėjimo metu dėl vienokių ar kitokių (finansinio reikalavimo perleidimo) priežasčių.

Teismas, konstatavęs, kad ieÅ¡kovė UAB „Aksa holdingas“ neįgijo daugiau teisių, nei jų turėjo finansinius reikalavimus bankroto byloje ieÅ¡kovei perleidę juridiniai asmenys, ir kad ieÅ¡kovė neįgijo procesinės teisės per vienus metus nuo įtraukimo į bankrutuojančios bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä reikÅ¡ti ieÅ¡kinio dėl 2011 m. suraÅ¡yto antstolės turto pardavimo akto, sprendė, kad ieÅ¡kovė žymiai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o tai sudaro atskirÄ teisinį pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinį, nes atsakovai praÅ¡o šį terminÄ taikyti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas itin žymiai (trejus su puse metų) praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o ieÅ¡kovė nepraÅ¡o termino atnaujinti, tai teismas nesvarstė termino atnaujinimo klausimo savo iniciatyva (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį senaties praleidimo pagrindu, iÅ¡ esmės sutiko su atsakovės UAB „VESPILA“ pozicija byloje, jog, paneigus įstatymo leidėjo nustatytÄ teisę ir galimybę Å¡aliai pasinaudoti savo interesų apsaugai ieÅ¡kinio senaties terminu, bÅ«tų iÅ¡ esmės pažeisti įstatymo leidėjo įtvirtinti asmens teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo ir nuosavybės teisės įgyvendinimo ir gynimo pricipai.

Teismas akcentavo, jog parduodant turtÄ iÅ¡ varžytynių (perduodant turtÄ , parduodant turtÄ be varžytynių suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu) yra sukuriama jo pardavimo teisėtumo prezumpcija, nes procesÄ vykdo valstybės įgaliotas asmuo – antstolis, o turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ tvirtina teismas. Taip, anot teismo, siekiama užtikrinti Å¡alių, dalyvavusių vykdymo procese, teisinių santykių stabilumÄ , teisėtų interesų pusiausvyrÄ bei įgyvendinti vykdymo proceso operatyvumo principÄ , t. y. kad turtas bÅ«tų parduotas kuo efektyviau ir per protingÄ terminÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių CPK 602 straipsnyje nustatytas antstolio ir teismo klaidų vykdymo procese iÅ¡taisymo bÅ«das – turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto negaliojimo institutas, pagal kurį teismo patvirtintas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu, taikytinas tik iÅ¡imtiniais atvejais. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ turto pardavimo iÅ¡ varžytynių (turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui, turto pardavimo be varžytynių) aktas teismo sprendimu gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais.Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovė savo pozicijÄ grindžia CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu, atkreipė dėmesį, į tai, kad Å¡i norma yra priimta 2011 m. birželio 21 d.

įstatymu (Nr. Xl-1480) ir galioja nuo 2011 m. spalio 1 d., t. y. po 2011 m. kovo 3 d. turto pardavimo akto sudarymo ir patvirtinimo datos. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika ir CK 1.7 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas negali bÅ«ti taikomas tų teisinių santykių atžvilgiu, kurie susiformavo iki Å¡ios teisės normos įsigaliojimo. Dėl nurodomų motyvų teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė negali grįsti ieÅ¡kinio CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindais, nes antstolei 2011 m. kovo 3 d. sudarant turto pardavimo aktÄ CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos nebuvo.

Teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės argumentų, kad, sudarant turto pardavimo pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ , buvo pažeista Ä®BÄ® 34–35 straipsniuose nustatyta atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, buvo suteiktas prioritetas vienam kreditoriui ir taip sumažintas turtas, kuriuo galėjo bÅ«ti dengiamos įmonės skolos; jog atsakovė per savo valdymo organus ir akcininkus yra susijusi su turtÄ Ä¯gijusia įmone, nurodė, kad Å¡ie ieÅ¡kovės nurodomi argumentai nėra svarbÅ«s sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , nes CPK 602 straipsnyje tokie sandorio negaliojimo pagrindai nenumatyti.

Teismas pažymėjo, jog teismo sprendimu sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik įstatymuose įtvirtintais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. O turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis. Pastarosios teisės normos santykis su CK normomis, įtvirtinančiomis sandorių pripažinimo negaliojančiais bendruosius pagrindus, vertintinas kaip specialiosios teisės normos santykis su bendrosiomis.

Dėl to teismas iÅ¡samiau nepasisakė dėl ieÅ¡kovo motyvų, kad sudarant ginčijamÄ aktÄ buvo pažeista Ä®BÄ® 34–35 straipsniuose nustatyta atsiskaitymo su kreditoriais tvarka; kad buvo suteiktas prioritetas vienam kreditoriui ir taip sumažintas turtas, kuriuo galėjo bÅ«ti dengiamos įmonės skolos; jog atsakovė per savo valdymo organus ir akcininkus yra susijusi su turtÄ Ä¯gijusia įmone. Teismas papildomai atkreipė dėmesį į tai, jog aktas buvo sudarytas 2011 m. kovo 3 d., t. y. iki nutarties iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos (2011 m. balandžio 19 d.).

Dėl to Å¡io turto pardavimo akto sudarymo metu negalėjo bÅ«ti taikoma ir todėl negalėjo bÅ«ti pažeista Ä®BÄ® 34–35 straipsniuose įtvirtinta atsiskaitymo su kreditoriais tvarka ir kitos Å¡io įstatymo nuostatos, kuriomis nustatoma atsiskaitymo su kreditoriais tvarka. Teismas taip pat nustatė, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ G. L. turto buvo vykdomas nuo 2008 m. pagal G. L. kreditorės AB „Swedbank“ reikalavimÄ , įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų pagrindu, ginčijamu antstolės sudarytu turto pardavimo aktu parduotas turtas buvo įkeistas iÅ¡ieÅ¡kotojui hipotekos teise, užtikrinant kreditorės suteiktos paskolos grÄ Å¾inimÄ .

Teismas iÅ¡ Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutarties turinio nustatė, kad G. L. skola 2009 m. kovo 31 d. AB „Swedbank“ sudarė 671 607,96 Lt sumÄ . Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad antstolė S. K., sudarydama 2011 m. kovo 3 d. turto pardavimo aktÄ , veikė teisėtai ir pagrįstai, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovės argumentus dėl prioriteto suteikimo vienam kreditoriui ir kad antstolės sudarytu aktu neteisėtai buvo sumažinta skolininko turto apimtis.Teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės argumento, kad ginčo turtas buvo parduotas už pernelyg maÅ¾Ä kainÄ , atkreipė dėmesį į tai, kad, prieÅ¡ sudarant 2011 m. kovo 3 d. turto pardavimo pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ , antstolė S. K. 2010 m. atliko ginčo turto vertinimÄ .

Turintis tam teisę turto vertintojas nustatė, kad parduotinas turtas yra vertas 145 000 Lt (vykdomosios bylos Nr. 56-199/2009, b. l. 44–60). Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė leistinais įrodymais nepagrindė savo teiginių, kad turtas parduotas už pernelyg maÅ¾Ä kainÄ . Teismas sutiko su atsakovės atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais, jog pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį turto rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kuriÄ galėtų bÅ«ti parduotas turtas vertinimo dienÄ , sudarius norinčių turtÄ parduoti ir norinčių turtÄ pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po Å¡io turto tinkamo pateikimo į rinkÄ , jeigu abi sandorio Å¡alys veiktų dalykiÅ¡kai, be prievartos ir nesÄ lygojamos kitų sandorių bei interesų.

Teismas akcentavo, kad VÄ® Registrų centro iÅ¡rašų duomenys turto rinkos vertės neįrodo, nes skaičiuota ne konkretaus turto individuali rinkos vertė, o vidutinė turto rinkos vertė pagal patvirtintas taisykles ir metodikas, taikomas mokesčiams apskaičiuoti. Teismas pažymėjo, kad priverstinis turto realizavimas (turto pardavimas skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui) vykdomas ne bet kokia kaina, o ta, kuria buvo įkainotas turtas CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad asmenys (G.

L. ir turto pirkėjas) neturėjo jokios diskrecijos teisės didinti ar mažinti Å¡iÄ kainÄ , t. y. turto kaina nustatoma pagal CPK taisykles (CPK 681, 704 straipsniai). Kadangi turtas buvo įkainotas bÅ«tent CPK nustatyta tvarka ir toks įkainojimas nėra paneigtas, tai, teismo vertinimu, teigti, jog turtas buvo parduotas už pernelyg maÅ¾Ä kainÄ , nėra jokio pagrindo. Remdamasis Å¡iomis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir iÅ¡dėstytais motyvais, teismas sprendė, kad CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas ginčijamo akto pripažinimo negaliojančiu pagrindas byloje neįrodytas (CPK 178 straipsnis).Vertindamas ieÅ¡kovės nurodytus argumentus, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ G.

L. turto turėjo bÅ«ti sustabdytas remiantis Ä®BÄ® 9 straipsnio 3 dalimi, teismui priėmus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (toliau – IĮĮ) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Vadinasi, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), individualios įmonės atveju – jos savininkas.

Tačiau nepaisant tokio pobūdžio juridinio asmens dalyvio atsakomybės už juridinio asmens prievoles, teisės aktuose juridinio asmens ir jo dalyvio turtas negali būti sutapatinami. IĮĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise. To paties įstatymo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu.

Kitaip tariant, individuali įmonė – tai turtinis kompleksas, kuris dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip atskiras turtas, civilinės teisės subjektas (juridinis asmuo) ir kaip atskiras specialaus režimo nekilnojamasis turtas (turtinis kompleksas). Teismas akcentavo, kad ginčijamu turto pardavimo aktu parduotas turtas vykdant skolos iÅ¡ įmonės savininko G. L. iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir visos gautos lėšos buvo paskirstytos ne bet kam ir bet kaip, o CPK nustatyta tvarka, t. y. antstolis gautas lėšas paskirstė kreditoriams proporcingai pagal kreditorių turimų reikalavimų dydžius.

Kaip matyti teismui priėmus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, G. L. nuosavybės teise priklausęs turtas buvo parduotas vykdant skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ne iÅ¡ įmonės, bet iÅ¡ įmonės savininko G. L. turto teisės aktų nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, G. L. statuso negalima tapatinti su įmonės statusu, o vien tas faktas, jog įmonei buvo pradėta bankroto bylos iÅ¡kėlimo procedÅ«ra, nereiÅ¡kia, jog CPK nustatyta tvarka negali bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ savarankiÅ¡ko teisės subjekto (fizinio asmens) turto.

Kadangi teismo nutartis iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjo 2011 m. balandžio 19 d., o turto pardavimo aktas sudarytas 2011 m. kovo 3 d., kuris teismo nutartimi patvirtintas 2011 m. balandžio 12 d., t. y. prieÅ¡ įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , tai teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad turto pardavimo aktas neprieÅ¡tarauja įmonių bankroto procesÄ reglamentuojančioms teisės normoms. Teismas ieÅ¡kovės teiginius dėl turto pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu ieÅ¡kovės nurodomais argumentais ir CPK 602 straipsnio, CK 1.80 straipsnio pagrindais laikė nepagrįstais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė UAB „Aksa holdingas“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti ir panaikinti antstolės S. K. 2011 m. kovo 3 d. sudarytÄ turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ , kuriuo buvo perleistas G. L. priklausęs gamybinis pastatas, esantis Visagino sav., Karlų k., Katilinės g. 3, pirkėjai UAB „VESPILA“. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas netinkamai taikė CPK 602 straipsnį, nes ginčo akto sudarymo metu CPK nebuvo nustatytas vienų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl galiojo bendras CK 1.125 straipsnyje nustatytas 10 metų ieÅ¡kinio padavimo terminas.

Tai, kad prieÅ¡ ieÅ¡kovę buvęs kreditorius neskundė akto, nereiÅ¡kia, kad Å¡ios teisės jis atsisakė ar pripažino akto teisėtumÄ , o ieÅ¡kovė atitinkamai tokios teisės neįgijo perėmusi reikalavimo teises.Teismas netinkamai aiÅ¡kino CPK ir kitų teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto panaikinimo sÄ lygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindas panaikinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ yra ne tik CPK 602 straipsnyje nustatyti pagrindai, bet ir kitų imperatyvių normų pažeidimas.Teismas netinkamai įvertino Ä®monių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatų įtakÄ ginčo akto teisėtumui ir pagrįstumui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012 yra pateikęs iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , jog Ä®monių bankroto įstatymo imperatyvių nuostatų pažeidimas yra pagrindas panaikinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ .IÅ¡kėlus bankroto bylÄ individualiai įmonei, jos savininkas tampa atsakingas savo turtu už įmonės prievoles (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), todėl, vadovaujantis Ä®BÄ® 9 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turi bÅ«ti sustabdytas iÅ¡ieÅ¡kojimas tiek iÅ¡ individualios įmonės, tiek iÅ¡ jos savininko asmeninio turto.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principas, nes asmeniniams individualios įmonės savininko kreditoriams bÅ«tų suteiktas prioritetas prieÅ¡ įmonės kreditorius.Ginčo aktas pažeidė kreditorių teises, nes turtas parduotas už pernelyg maÅ¾Ä kainÄ , be to, iÅ¡ turto galėjo bÅ«ti gaunamos didelės pajamos, kurios bÅ«tų naudojamos kreditorių interesams tenkinti. Teismas nepagrįstai netyrė ir neiÅ¡reikalavo įrodymų, kurie patvirtintų faktÄ , jog iÅ¡ turto nuomos buvo gaunamos gerokai didesnės pajamos nei pardavimo sandorio vertė.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas bankrutuojančios įmonės vardu, siekiant apginti visų BIÄ® „Gilaba“ kreditorių reikalavimus, nes patenkinus ieÅ¡kinį bus padidintos kreditorių galimybės patenkinti finansinius reikalavimus iÅ¡ bankrutuojančios įmonės. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių ir iÅ¡reikalauti įrodymus iÅ¡ atsakovės UAB „VESPILA“.

PraÅ¡ymas iÅ¡reikalauti įrodymus buvo pateiktas prieÅ¡ teismo posėdį. Nors jau buvo paskirtas bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės, teismas turėjo galimybę patenkinti praÅ¡ymÄ ir įpareigoti atsakovę pateikti praÅ¡omus iÅ¡reikalauti įrodymus iki teismo posėdžio, tačiau nepagrįstai to nepadarė. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „VESPILA“ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės UAB ,,VESPILA“ naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir iÅ¡vadomis. Atsakovė papildomai pažymi, kad panaikinus turto pardavimo aktÄ praėjus tokiam ilgam laikui nuo jo sudarymo ir patvirtinimo, bÅ«tų pažeistas teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas, nukrypta nuo teismų praktikos bei pažeisti atsakovės teisėti interesai, o kartu bÅ«tų sudarytos sÄ lygos pažeisti teisinę vertybę – teisinių santykių stabilumÄ .

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė antstolė S. K. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Pagal kasacinio teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-686/2015) senaties terminas dėl turto pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu taikytinas.

Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį Å¡iuo pagrindu.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo turto pardavimas iÅ¡ varžytynių atitiko teisės aktų reikalavimus. IeÅ¡kovės teisės nebuvo pažeistos, nes tik tuo atveju, jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainÄ negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, Å¡ių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti Ä®monių bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju skolininko turtas buvo parduotas už turto vertinimo akte nurodytÄ 145 000 Lt sumÄ , kurios nepakako įkaito turėtojos AB „Swedbank“ reikalavimams patenkinti. Net pardavus ginčo turtÄ už apeliantės nurodytÄ 198 000 Lt sumÄ , jos vis tiek bÅ«tų nepakakę AB „Swedbank“ reikalavimams patenkinti, todėl nėra pagrindo teigti, kad Å¡iuo turto pardavimu buvo pažeistos ieÅ¡kovės teisės. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Dėl ieÅ¡kinio senaties termino Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad bylÄ nagrinėjęs teismas, pažeisdamas CK 1.124 straipsnio, 1.125 straipsnio 1 dalies, CPK 602 straipsnio 3 dalies (redakcija, įsigaliojusi 2011 m. spalio 1 d.) nuostatas, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl taikytino ieÅ¡kinio senaties termino, todėl nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinį suėjus vienų metų ieÅ¡kinio senaties terminui.

Apeliantės nuomone, reikalavimui pripažinti negaliojančiu 2011 m kovo 3 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ taikytinas deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Dėl Å¡ios priežasties, apeliantės nuomone, jai su nagrinėjimu ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipusis 2014 m. gruodžio 12 d., ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo praleistas. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis).

Bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas nustatytas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje, o atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieÅ¡kinio senaties terminai, nustatyti CK ir kituose teisės aktuose. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujintas.

Taigi, jei kita ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), ieÅ¡kinio reikalavimus teismas nagrinėja iÅ¡ esmės nustatęs, ar Å¡is terminas nepraleistas arba, jei praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Å iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas.

Apeliantė su tuo nesutinka. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės ginčijamas turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktas antstolės buvo suraÅ¡ytas 2011 m. kovo 3 d. (v. b. l. 68). Å is antstolės suraÅ¡ytas ir pirkėjo pasiraÅ¡ytas aktas su vykdomÄ ja byla 2011 m. balandžio 7 d. buvo perduotas tvirtinti Ignalinos rajono apylinkės teismui, vadovaujantis CPK (redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.) 700 straipsniu, 725 straipsnio 1 dalimi. Aktas teisėjo rezoliucija buvo patvirtintas 2011 metų balandžio 12 dienÄ .

Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. birželio 21 d. priėmė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymÄ (įstatymo Nr. XI-1480), kuriuo, be kitų, pakeitė CPK 602 straipsnį. Taigi iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusioje CPK 602 straipsnio redakcijoje nebuvo nustatytas ieÅ¡kinio senaties terminas tokiems reikalavimams, kaip dabar nagrinėjamas, o nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK pakeitimams tokiam aktui apskųsti nustatytas vienų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Taigi ieÅ¡kovė prašė pripažinti negaliojančiu 2011 m. kovo 3 d. sudarytÄ turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ , t. y. ginčijamas aktas buvo sudarytas dar negaliojant CPK 602 straipsnio 3 dalies redakcijai, kurioje nustatytas vienų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, o ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2014 m. kovo 27 d., t.y. galiojant naujai minėtos dalies redakcijai.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nuo procesinių terminų skiriasi savo paskirtimi ir sukuria skirtingus teisinius padarinius.

IeÅ¡kinio senatimi ribojamas visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo veikimas. Tai užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ . IeÅ¡kinio senaties terminai reglamentuojami įstatymo (materialiosios teisės normų) ir sukuria materialiuosius teisinius padarinius (pvz., ieÅ¡kinio senaties termino praleidimas sudaro savarankiÅ¡kÄ teisinį pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinį). O procesiniai terminai reglamentuojami proceso teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013).Nagrinėjamu atveju bylos Å¡alys neginčijo ir pirmosios instancijos teismas sutiko, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia reikalavimui pripažinti negaliojančiu 2011 m. kovo 3 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ , sietina su Å¡io akto pasiraÅ¡ymo diena.

Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar nagrinėjamu atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų ieškinio senaties terminas, ar CPK 602 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienų metų ieškinio senaties terminas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2011, Nr. 85-4126) 290 straipsniu buvo pakeistas 602 straipsnis, kurio 3 dalyje nustatytas 1 metų ieškinio senaties terminas, tačiau nebuvo priimtas jo taikymo įstatymas.

Atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kinio senatį reglamentuoja materialiosios teisės normas, bei į tai, kad Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu Civiliniame kodekse nustatomas trumpesnis ieÅ¡kinio senaties terminas, jis ir taikomas, tačiau pradedamas skaičiuoti nuo Å¡io kodekso įsigaliojimo dienos, iÅ¡skyrus atvejus, kai ieÅ¡kinio senaties terminas yra pasibaigęs ir pagal Å¡io kodekso normas, teisėjų kolegija, taikydama įstatymo analogijÄ (CK 1.8 straipsnio 1 dalis ir CPK 3 straipsnio 6 dalis), sprendžia, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. reikalavimams dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių, perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas CPK 602 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ieÅ¡kovė, ginčydama 2011 m. kovo 3 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ , ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė įsigaliojus naujai CPK 602 straipsnio 3 dalies redakcijai, į tai, kad Å¡i teisės norma ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo pradžiÄ sieja ne su momentu, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistÄ teisę (iÅ¡skyrus atvejį, jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas), o su konkrečiu įvykiu – varžytynių, turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui ar turto pardavimo be varžytynių akto pasiraÅ¡ymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-686/2015), sprendžia, kad Civiliniame kodekse nustatytas bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas nagrinėjamu atveju skaičiuojamas iki 2011 m. spalio 1 d., t. y. iki naujos CPK 602 straipsnio 3 dalies redakcijos, o vienų metų ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuojamas įsigaliojus Å¡iai redakcijai.

Kadangi ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2014 m. gruodžio 12 d., konstatuotina, kad ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui pripažinti pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ negaliojančiu praleistas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovė nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino 2014 m. gruodžio 12 d. kreipdamasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 2011 m. kovo 3 d. sudaryto ir 2011 m. balandžio 12 d. teisėjo rezoliucija patvirtinto turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto, laikytinas nepagrįstu.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pradinės BIÄ® „Gilaba“ kreditorės AB „Swedbank“ ir UAB „Swedbank lizingas“ per ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė. IeÅ¡kovei nenurodžius, o teisėjų kolegijai nenustačius svarbių priežasčių ieÅ¡kinio terminui atnaujinti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovams praÅ¡ius taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , pagrįstai ieÅ¡kinį atmetė (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nagrinėjo ir ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , o apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vadomis, teisėjų kolegija pasisako ir dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (CPK 320 straipsnis). Dėl turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto teisėtumo Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė UAB „Aksa holdingas“ prašė teismo ginti teises, pripažįstant negaliojančiu turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ ir taikyti restitucijÄ .

Pagrindinis apeliantės UAB „Aksa holdingas“ argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. kovo 3 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto nepagrįstai nepripažino negaliojančiu. Apeliantės vertinimu, turtas realizuotas pažeidus Ä®BÄ® 9 straipsnio 3 dalį, o tai suponavo pagrindÄ sandorį pripažinti negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir CK 1.80 straipsnio pagrindais.Pirmosios instancijos teismas, atsakydamas į ieÅ¡kovės iÅ¡sakytus aptariamu klausimu argumentus, nurodė, kad CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto redakcija įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d., t. y. po ginčijamo akto priėmimo, todėl Å¡i redakcija nagrinėjamam atvejui netaikytina.

Teisėjų kolegija sutinka su Å¡iais pirmosios instancijos teismo argumentais.Kasacinis teismas suformavo praktikÄ , kad, esant teisės aktų įtvirtintam dvigubam varžytynių teisėtumo kontrolės mechanizmui (antstolio ir teismo), teismo patvirtintas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vertintinas kaip teisinis rezultatas, kuris orientuoja į asmenų veiksmų skundimÄ ir civilinės atsakomybės taikymÄ ir kuriam teisės aktai nustato tik minimalias specialiųjų teisės normų reglamentuojamas nuginčijimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012).

Antstolės sudarytÄ turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ , patvirtintÄ teisėjo rezoliucija, pripažinti negaliojančiu teismo sprendimu galima tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Parduodant turtÄ iÅ¡ varžytynių yra sukuriama jo pardavimo teisėtumo prezumpcija, nes procesÄ vykdo valstybės įgaliotas asmuo – antstolis, o turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ tvirtina teismas. Taip siekiama užtikrinti Å¡alių, dalyvavusių vykdymo procese, teisinių santykių stabilumÄ , teisėtų interesų pusiausvyrÄ bei įgyvendinti vykdymo proceso operatyvumo principÄ , t. y. kad turtas bÅ«tų parduotas kuo efektyviau ir per protingÄ terminÄ .

Dėl šių priežasčių CPK 602 straipsnyje nustatytas antstolio ir teismo klaidų vykdymo procese ištaisymo būdas – turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo institutas, pagal kurį teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažįstamas negaliojančiu, taikytinas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad atsakovo G. L. turtas buvo parduotas už mažesnę kainÄ negu ji turėjo bÅ«ti (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas, galiojęs ginčijamo akto sudarymo metu) bei tai, kad Å¡io turto pardavimas pažeidė esmines suinteresuotų asmenų (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas, įsigaliojęs po ginčijamo akto sudarymo). Nors teisėjų kolegija konstatavo, kad CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas nagrinėjamu atveju netaikytinas, tačiau pasisako dėl Å¡io punkto taikymo sÄ lygų, nes tai sudaro apeliacijos dalykÄ .

Taip pat teisėjų kolegija pasisako ir dėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo sÄ lygų, nes apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog ginčo turtas buvo parduotas už pernelyg maÅ¾Ä kainÄ . Dėl Ä®monių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies sukeliamų padarinių vykdymo procesui Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ (aktuali redakcija galioja nuo 2011 m. spalio 1 d.), turto pardavimo iÅ¡ varžytynių, perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus teismas sprendimu gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turto pardavimas iÅ¡ varžytynių, perdavimas iÅ¡ieÅ¡kotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises.

Turto pardavimas iÅ¡ varžytynių, perdavimas iÅ¡ieÅ¡kotojui, turto pardavimas be varžytynių negali bÅ«ti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trÅ«kumų, kurie negalėjo turėti įtakos Å¡ių veiksmų teisėtumui.Å ioje byloje reikalavimÄ pripažinti turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ negaliojančiu pirmosios instancijos teismas atmetė, ieÅ¡kovei neįrodžius, jog ginčijamas turto aktas pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Apeliantė su Å¡iuo teismo argumentu nesutinka ir nurodo, kad ginčo aktas pažeidė BIÄ® „Gilaba“ kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Nors kaip minėta, nagrinėjamu atveju CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas netaikytinas, tačiau, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nėra pagrindo teigti, jog G. L. turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises.Teisėjų kolegija Å¡iuo aspektu pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo be varžytynių aktÄ negaliojančiu, CPK 602 straipsnyje įtvirtintus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiÅ¡kinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis.

CPK 700 straipsnyje (redakcija, galiojusi tiek akto sudarymo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu) nustatyta, kad turto pardavimas skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Tai reiÅ¡kia, kad turtas priverstinai perleidžiamas kito asmens nuosavybėn specialia įstatymo nustatyta tvarka ir tokiu perleidimu siekiama gauti lėšų atsiskaityti su skolininko kreditoriais. Å iuo procesiniu veiksmu nuosavybės teisių apsauga užtikrinama turto pardavimÄ vykdant pagal Å¡iam veiksmui įstatyme nustatytus reikalavimus.

Kadangi apeliaciniame skunde keliamas turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto, patvirtinto teismo, teisėtumo klausimas Ä®monių bankroto įstatymo normų kontekste, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju, be kita ko, keliamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jeigu priverstinio turto pardavimo vykdymo procese neteisėtumÄ lėmė antstolio atlikti neteisėti veiksmai, tai teismas gina pažeistas asmenų teises, taikydamas civilinę atsakomybę, bet netaiko restitucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2009; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 22 d. nutartį vykdė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovo G.

L.. Atsakovas G. L. į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos IÄ® „Gilaba“ iÅ¡kėlimo kreipėsi 2011 m. vasario 28 d., ginčo aktas priimtas – 2011 m. kovo 3 d. Å ios individualios įmonės savininkas buvo atsakovas G. L.. Jam priklausantis gamybinis pastatas, esantis Visagino sav., Karlų k., Katilinės g. 3, buvo parduotas pirkėjai UAB „VESPILA“ pagal ginčijamÄ aktÄ . Antstolės S. K. 2011 m. kovo 3 d. sudarytas turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktas, kaip minėta, teisėjo rezoliucija buvo patvirtintas 2011 m. balandžio 12 d.

Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ IÄ® „Gilaba“, kuri įsiteisėjo 2011 m. balandžio 19 d. Kadangi minėtas aktas buvo sudarytas po kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o teisėjo rezoliucija patvirtintas po bankroto bylos iÅ¡kėlimo BIÄ® „Gilaba“, tai, apeliantės nuomone, atsakovo G. L. turto pardavimas jo pasiÅ«lytam pirkėjui pažeidė neribotos atsakomybės BIÄ® „Gilaba“ kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad G. L. turto pardavimas jo pasiÅ«lytam pirkėjui pažeidė BIÄ® „Gilaba“ kreditorių teises ir teisėtus interesus.Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta dėl Ä®BÄ® 9 straipsnio ir Å¡io straipsnio 3 dalies prasmės, tikslų ir taikymo; pažymėta, kad Å¡iame straipsnyje reglamentuojamas pasirengimas bankroto bylai nagrinėti; Ä®BÄ® 9 straipsnio 3 dalyje, galiojusioje nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d., nustatyta imperatyvi taisyklė, kad, teismui priėmus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos iÅ¡duoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal Å¡iuos vykdomuosius dokumentus gali bÅ«ti areÅ¡tuojamas, tačiau Å¡io turto realizavimas ir (ar) iÅ¡ieÅ¡kojimas sustabdomas.

Jeigu teismas atsisako iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , iÅ¡ieÅ¡kojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartÄ konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iÅ¡ antstolio, kaip vieÅ¡osios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetencijÄ ) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio paÅ¡alinimas yra sudedamoji vieÅ¡ojo intereso dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingÄ gynybÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Pagal CPK 594 straipsnio 1 dalį antstolio procesinę veiklÄ kontroliuoja apylinkės teismo teisėjas; Å¡ios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami CPK VI dalyje nurodyti antstolio suraÅ¡yti vykdymo proceso dokumentai. Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 725 straipsnyje, galiojusiame iki 2011 m. spalio 1 d., buvo nustatyta varžytynių akto tvirtinimo tvarka, kurios esmė – atlikti antstolio veiksmų, parduodant turtÄ iÅ¡ varžytynių, teisminę kontrolę; jÄ Ä¯vykdžius, užtikrinamas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto teisėtumas ir Å¡is priverstinio pardavimo veiksmas įgyja sandorio reikÅ¡mę materialiosios teisės aspektu bei sukuria materialiųjų teisinių padarinių – teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas.

Tokios pačios taisyklės taikytinos ir turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui atveju (CPK 704 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad varžytynių aktÄ tvirtinantis teisėjas privalo patikrinti CPK 725 straipsnyje nustatytų sÄ lygų buvimÄ , o Å¡ios pareigos neįvykdymas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2009; 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2006; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2006; 2006 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2006).Taigi turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas, kuris savaime nesukelia teisinių padarinių dėl varžytynėse parduoto daikto teisinės priklausomybės, nelaikomas skolininko turto realizavimu ir (ar) iÅ¡ieÅ¡kojimu – aktu tik sukuriamas teisinis pagrindas turtÄ realizuoti ateityje, t. y. jį perduoti turtÄ varžytynėse įsigijusiam asmeniui po to, kada turto pardavimo iÅ¡ varžytynių (turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui) aktÄ patvirtina teisėjas ir aktas tampa nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu (toks teisinis reglamentavimas buvo nustatytas CPK byloje aptariamų antstolio veiksmų atlikimo metu).

Dėl to sprendžiant, ar teisėjas galėjo tvirtinti antstolio pateiktÄ turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ , esminę reikÅ¡mę turi ne tai, ar Ä®BÄ® 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti draudimai galiojo antstoliui suraÅ¡ant šį aktÄ , bet tai, ar galiojo draudimai turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto tvirtinimo metu. Turto realizavimas esant Ä®BÄ® 9 straipsnio 3 dalyje nustatytoms sÄ lygoms turi bÅ«ti stabdomas bet kurioje Å¡io proceso stadijoje. Ä®BÄ® 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti apribojimai turi bÅ«ti taikomi nuo pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo priėmimo teisėjo rezoliucija (CPK 137 straipsnio 1 dalis).

Parduodant turtÄ iÅ¡ varžytynių yra sukuriama jo pardavimo teisėtumo prezumpcija, nes procesÄ vykdo valstybės įgaliotas asmuo – antstolis, o turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ tvirtina teismas. Taip siekiama užtikrinti Å¡alių, dalyvavusių vykdymo procese, teisinių santykių stabilumÄ , teisėtų interesų pusiausvyrÄ bei įgyvendinti vykdymo proceso operatyvumo principÄ , t. y. kad turtas bÅ«tų parduotas kuo efektyviau ir per protingÄ terminÄ . Dėl Å¡ių priežasčių CPK 602 straipsnyje nustatytas antstolio ir teismo klaidų vykdymo procese iÅ¡taisymo bÅ«das – turto pardavimas iÅ¡ varžytynių akto negaliojimo institutas, pagal kurį teismo patvirtintas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu, taikytinas tik iÅ¡imtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).Nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste sprendžiant, ar teismas tinkamai atlikto antstolio veiksmų kontrolę ir ar dėl to galėjo bÅ«ti nepaÅ¡alintos Å¡ios padarytos klaidos bei neapsaugoti ieÅ¡kovės interesai, pažymėtina tai, kad Å¡iuo atveju nenustatyta aplinkybių, galėjusių teisėjui sukelti abejonių dėl varžytynių teisėtumo; pirma, teisėjas negavo skundų dėl antstolio veiksmų, susijusių su varžytynėmis; antra, teisėjo patvirtintu aktu parduodamas ne bankrutuojančios įmonės, o skolininko turtas; trečia, buvo parduodamas hipoteka įkeistas turtas, kurį pardavus iÅ¡ gautos sumos buvo patenkintas hipotekos kreditoriaus finansinis reikalavimas.Jau buvo minėta, kad antstolio veiksmai vykdymo procese pirmiausia saistomi skolininko teisių gynybos.

Å iuo atveju, kai skolininkas pats siÅ«lo iÅ¡ varžytynių parduodamo turto pirkėjÄ , suponuojama, kad jis geranoriÅ¡kai dalyvauja vykdymo procese, bendradarbiauja su antstole, ir taip paneigiamos galimos abejonės dėl varžytynių teisėtumo; neturėdamas pagrįstų prielaidų spręsti dėl esminių pažeidimų, padarytų parduodant turtÄ iÅ¡ varžytynių, teisėjas tvirtina aktÄ . Vadinasi, akto tvirtinimas, negavus duomenų apie pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo priėmimÄ , teismo nutartį taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir įsiteisėjusiÄ teismo nutartį iÅ¡kelti bankroto bylÄ , negali reikÅ¡ti neteisėtų, Ä®BÄ® 9 straipsnio 3 dalies neatitinkančių veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad ginčijamu turto pardavimo aktu parduotas atsakovo G. L., o ne individualios įmonės, turtas (gamybinis pastatas). Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad nors bankroto byla iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, tačiau nepaisant tokio pobūdžio juridinio asmens dalyvio atsakomybės už juridinio asmens prievoles, teisės aktuose juridinio asmens ir jo dalyvio turtas negali būti sutapatinami. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad G.

L. hipotekos kreditorius turėjo teisę patenkinti savo finansinį reikalavimÄ iÅ¡ jam įkeisto turto. Be to, akcentuotina ir tai, kad iÅ¡kėlus bankroto bylÄ individualiai įmonei, savo reikalavimus pareiÅ¡kia visi kreditoriai, nesvarbu su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu, buvo sudarytas sandoris (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2014 m. kovo 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2014 kt.).

Pagal CPK 754 straipsnio 1 dalį hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iÅ¡ įkeisto turto patenkinami be eilės, o Ä®BÄ® 34 straipsnyje nustatyta, kad įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iÅ¡ lėšų, gautų pardavus įkeistÄ Ä¯monės turtÄ , arba perduodant įkeistÄ turtÄ . Ir tik jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, Å¡ių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti Ä®BÄ® 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

Tai reiÅ¡kia, kad nagrinėjamu atveju hipotekos kreditorė AB „Swedbank“ turėjo teisę patenkinti savo finansinį reikalavimÄ iÅ¡ jai įkeisto turto tiek pagal Civilinio proceso kodekso, tiek pagal Ä®monių bankroto įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, laikytinas nepagrįstas apeliantės argumentas, kad pardavus G. L. įkeistÄ turtÄ ir patenkinus hipotekos kreditorės finansinį reikalavimÄ , buvo suteiktas prioritetas asmeniniams G. L. kreditoriams.Apeliantė nurodo, kad ginčo turtas buvo parduotas už pernelyg maÅ¾Ä kainÄ ir taip buvo pažeisti BIÄ® „Gilaba“ kreditorių interesai.

Teisėjų kolegija su Å¡iais argumentais nesutinka.Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ , galiojusį iki 2011 m. spalio 1 d., turto pardavimo iÅ¡ varžytynių, perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais jeigu turtas parduotas už kainÄ , mažesnę, negu ji turėjo bÅ«ti nustatyta Å¡io Kodekso 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka AiÅ¡kinant ir taikant Å¡io įstatymo nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad turto paradavimo aktas gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu, jei dėl kokių nors priežasčių nebuvo laikomasi įstatyme įtvirtintos prieÅ¡ tai nustatytos parduodamo turto kainos, jos didinimo proporcijų pirmosiose ir pakartotinėse varžytynėse.

Tokių aplinkybių, kad bÅ«tų pažeistos CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos, nesilaikoma CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnio ir 722 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų, ieÅ¡kovas byloje nepateikė. Apeliantės nurodytas argumentas, jog praėjus trejiems metams nuo ginčijamo akto sudarymo VÄ® Registrų centre turto vidutinė rinkos vertė - 198 000 Lt, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad turtas parduotas nesilaikant CPK nustatytos tvarkos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prieÅ¡ sudarant 2011 m. kovo 3 d. turto pardavimo pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ , antstolė S. K. 2010 m. atliko ginčo turto vertinimÄ .

Turintis tam teisę turto vertintojas nustatė, kad parduotinas turtas yra vertas 145 000 Lt sumai (Vykdomosios bylos Nr. 56-199/2009 l. 44-60). Apeliantė neteigė, jog turtas buvo įkainotas nesilaikant CPK nustatytos tvarkos, Å¡iuo aspektu ginčo nėra, be to, iÅ¡ vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog turtas buvo įkainotas bÅ«tent CPK nustatyta tvarka, taigi toks įkainojimas nėra paneigtas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog teigti, kad turtas buvo parduotas už per maÅ¾Ä kainÄ nėra pagrindo.Kiti apeliantės nurodyti argumentai, t. y. kad parduotos gamybinės patalpos nuomojamos ir kad gamybinis pastatas be varžytynių parduotas su skolininko asmeniu susijusiam pirkėjui, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamÄ turto pardavimo aktÄ negaliojančiu, nes, kaip minėta, turtas realizuotas CPK nustatyta tvarka, jo pardavimÄ kontroliavo antstolis ir teismas, o gauta pinigų suma buvo skirta hipotekos kreditorės reikalavimams patenkinti.Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija pripažįsta, kad bylÄ nagrinėjęs teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimus dėl turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Atmetus apeliacinį skundÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ iÅ¡ esmės palikus nepakeistÄ , apeliantės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimus į apeliacinius skundus pateikę byloje dalyvaujantys asmenys bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, dydį pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl Å¡ios iÅ¡laidos nėra priteisiamos (CPK 98 straipsnis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                            Virginija Čekanauskaitė                                                                                                                                             Konstantinas Gurinas                                                                                                                                             Gintaras Pečiulis