2026-03-25 Nr. AB-6061-3-61-3-01426-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-15-492/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01426-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.9; 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Medžiotojų klubo „Ąžuolas“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-958-624/2025 pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Klubo „Erelis“ apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Medžiotojų klubo „Ąžuolas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klubas „Erelis“).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Medžiotojų klubas „Ąžuolas“ (toliau – ir pareiškėjas, Medžiotojų klubas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2022 m. kovo 21 d. raštą Nr. (12)-AD5-4784 „Dėl leidimų pratęsimo“ (toliau – ir Raštas, Sprendimas), 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti klausimą dėl 2006 m. spalio 16 d. išduotų leidimų naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Ąžuolas 1“ ir „Ąžuolas 2“ pareiškėjui pratęsimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (1993 m. įstatymo redakcija) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Alytaus RAAD) (jo teisių perėmėjas – Departamentas) pareiškėjui 2006 m. išdavė 10 metų galiojančius leidimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete Nr. „Ąžuolas 1“ ir „Ąžuolas 2“ (toliau kartu – ir Leidimai). Pareiškėjas nustatytų sąlygų laikėsi tinkamai, teisės pažeidimų nepadarė. 2016 m. spalio 16 d. pasibaigė Leidimų galiojimas, 2 mėnesių terminą paduoti prašymą pratęsti jų galiojimo laiką praleido dėl svarbių priežasčių, nes už tai atsakingas tuometinis Medžiotojų klubo pirmininkas T. Z. dar 2016 m. rugsėjo mėnesį pradėjo jaustis blogai, dėl sveikatos būklės jis negalėjo tinkamai pasirūpinti Medžiotojų klubo reikalais. Pasibaigus Leidimų galiojimo terminui, 2016–2017 metų medžioklės sezono nenutraukė, laiku mokėjo mokesčius už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, teikė kas mėnesį ataskaitas Alytaus RAAD apie sumedžiotus šernus, sezono ataskaitas apie medžiojamųjų išteklių naudojimą. Iš Alytaus RAAD Prienų agentūros gaudavo licencijas gyvūnams sumedžioti, Alytaus RAAD jokių pretenzijų nereiškė.

2.2. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į Alytaus RAAD, prašydamas pratęsti Leidimus, tačiau 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. (12.12)-V8-2139 gavo neigiamą atsakymą. Šiame rašte buvo nurodyta, kad pasibaigė terminas, per kurį galima paduoti prašymą pratęsti jų galiojimą. Šiuo atveju terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Medžiotojų klubas 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštu prašė Alytaus RAAD atnaujinti terminą paduoti prašymą pratęsti Leidimų galiojimo laiką. Alytaus RAAD 2017 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. (1.18)-V8-2322 pareiškėjo prašymo netenkino, nurodė, kad neturi pareigos spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo. Pareiškėjas nurodytą raštą apskundė teismui, kuris atmetė pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1664-520/2019 konstatavo, kad Alytaus RAAD pagrįstai nesprendė klausimo dėl termino atnaujinimo.

2.3. Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-7394-1031/2021 tenkino kito medžiotojų būrelio (Medžiotojų būrelio „Draugystė“) pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo – atnaujino Medžiotojų būreliui „Draugystė“ praleistą Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatytą terminą prašymui pratęsti leidimą naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Aleksandravas“ pateikti. Medžiotojų būrelio „Draugystė“ atvejis buvo iš esmės analogiškas pareiškėjo atvejui.

2.4. Pareiškėjas, sužinojęs apie įsiteisėjusią Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-7394-1031/2021, kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus su pareiškimu dėl praleisto termino atnaujinimo. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-6106/835/2021 pareiškimą tenkino, atnaujino praleistą terminą. Nesutikdamas su minėta nutartimi, atsakovas padavė atskirąjį skundą Kauno apygardos teismui, kuris 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-276-480/2022 atmetė atsakovo atskirąjį skundą, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje paliko nepakeistą. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis yra įsiteisėjusi ir privaloma atsakovui.

2.5. Esant naujų esminių duomenų, pareiškėjas 2022 m. vasario 8 d. raštu kreipėsi į atsakovą dėl Leidimų pratęsimo. Atsakovas 2022 m. kovo 21 d. Raštu atsisakė tenkinti prašymą. Pareiškėjas manė, kad toks atsakovo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies bei 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų, jame atsakovas nenurodė konkrečios teisės normos, kurioje nustatyta, kad pareiškėjui Leidimai negali būti pratęsti.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad įsiteisėjusia Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi buvo išnagrinėtos tik termino praleidimo priežastys. Minėta teismo nutartis neįpareigoja dėl tolimesnių išimtinai pareiškėjui palankių sprendimų priėmimo. Skundžiamame Rašte išaiškinta, jog pareiškėjas šiuo metu ginčo medžioklės plotais faktiškai nesinaudoja, mokesčių už juos nemoka. Medžioklės plotai buvo teisėtai išnuomoti kitam medžiotojų klubui, kuris šiuo metu teisėtai jais naudojasi. Šiuo atveju itin svarbi aplinkybė, kad pareiškėjas į Alytaus apylinkės teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą kreipėsi praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo Departamento atsisakymo pratęsti Leidimus, daugiau nei metams nuo LVAT 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarties ir daugiau nei pusmečiui nuo šio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutarties neatnaujinti proceso baigtoje administracinėje byloje. Šiuo atveju bet kokie teisiniai santykiai tarp Departamento ir pareiškėjo yra nutrūkę, Leidimai medžioti medžioklės plotuose pasibaigę dar 2016 m. spalio 17 d. Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies ir Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete tvarkos 14 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, kai teisinis santykis tęsiamas, o ne sukuriamas iš naujo. Pareiškėjas siekia teisinių santykių tęstinumo, tačiau šiuo atveju jie turėtų būti sukuriami iš naujo. Nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo Departamentui panaikinti juridiniam asmeniui Klubui „Erelis“ 2021 m. sausio 28 d. ir 2021 m. vasario 2 d. išduotus leidimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose „Ąžuolas 1“ ir „Ąžuolas 2“ bei pratęsti nuo 2016 m. spalio 17 d. negaliojančius Leidimus Medžiotojų klubui „Ąžuolas“. Atsakovo organizuotame aukcione Medžiotojų klubas „Ąžuolas“ taip pat galėjo dalyvauti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klubas „Erelis“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad:

6.1. Klubas „Erelis“ laimėjo Departamento 2021 m. sausio 21 d. organizuotą viešą aukcioną Nr. 202837, iš kurio už 110 100 Eur nupirko medžioklės plotų vienetą „Ąžuolas“. Taip pat laimėjo 2021 m. sausio 26 d. viešą aukcioną Nr. 202839, iš kurio už 162 450 Eur nupirko medžioklės plotų vienetą „Ąžuolas 2“. Atsižvelgdamas į viešo elektroninio aukciono Nr. 202837 rezultatus, atsakovas 2021 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. AD1-27 „Dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo“ išdavė Klubui „Erelis“ leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Ąžuolas“, esančiame Prienų r. ir Alytaus r. savivaldybių teritorijose. Taip pat, atsižvelgdamas į viešo elektroninio aukciono Nr. 202839 rezultatus, Departamentas 2021 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. AD1-31 „Dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo“ išdavė leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Ąžuolas 2“, esančiame Prienų r. savivaldybės teritorijoje. Klubas „Erelis“ pasirašė su valstybe sandorį – pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu nupirko teisę naudotis medžioklės plotų vienetais „Ąžuolas“ ir „Ąžuolas 2“, ir nuo to laiko teisėtai naudoja juos, rūpinasi, prižiūri, moka mokesčius, į juos investuoja.

6.2. Pareiškėjas siekia neatlygintini užvaldyti medžioklės plotus, kuriuos teisėtai atlygintinai valdo Klubas „Erelis“. Vien dėl šių aplinkybių pareiškėjo reikalavimas pratęsti Leidimus naudoti medžioklės išteklius tuose pačiuose plotuose negalimas, nes neatitiktų teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo principų. Aplinkybė, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis yra įsiteisėjusi nesuponuoja privalomo Leidimų pratęsimo.

6.3. Alytaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas 2018 m. kovo 20 d. surašė Medžiotojų klubo „Ąžuolas“ pirmininkui T. Z. administracinio nusižengimo protokolą už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 17 punkto reikalavimų pažeidimą. Jam buvo paskirta bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalį. 2016 m. spalio 16 d. pasibaigus Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose „Ąžuolas 1“ ir „Ąžuolas 2“ galiojimui, pareiškėjas prarado teisę vykdyti medžiokles minėtuose plotuose, o šio klubo vadovas neturėjo teisės išduoti medžioklės lapų. T. Z. administracinio nusižengimo neginčijo, jį pripažino ir 2018 m. balandžio 3 d. sumokėjo paskirtą baudą.

6.4. Alytaus RAAD 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštu buvo įformintas sprendimas, kuriuo pareiškėjui nepratęstas Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, todėl reikalavimas pratęsti Leidimą yra išspręstas. Departamentas, vadovaudamasis LVAT 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1664-520/2019, pagrįstai laikė, kad klausimas dėl Leidimų pratęsimo pareiškėjui yra galutinai išspręstas, dėl ko teisėtai organizavo aukcionus, kuriuose teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius įgijo trečiasis suinteresuotas asmuo.

6.5. Pareiškėjas dėl termino atnaujinimo į bendrosios kompetencijos teismą kreipėsi praėjus dvejiems metams po LVAT 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarties priėmimo, todėl negalėjo nesitikėti, kad per šį laikotarpį teisiniai santykiai išliks nepakitę. Nepaisant to, kad pareiškėjui buvo atnaujintas terminas prašymui paduoti, į pareiškėjo elgesį privalo būti atsižvelgta sprendžiant jo skundo pagrįstumą. Teisiniai santykiai tarp Klubo „Erelis“ ir valstybės dėl medžioklės plotų naudojimo susiklostė po to, kai remiantis įsiteisėjusia LVAT nutartimi, leidimas pareiškėjui naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius buvo pasibaigęs ir neatnaujintas terminas pateikti prašymą pratęsti jo galiojimą.

6.6. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartyje dėl termino pareiškėjui atnaujinimo nurodė, jog leidimų pratęsimo klausimą sprendžia Departamentas Medžioklės įstatyme nustatyta tvarka. Nepaisant to, kad teismas atnaujino pareiškėjui terminą prašymui pratęsti leidimą, atsakovas turėjo teisę ir pareigą spręsti dėl leidimo pratęsimo ir pagrįstai jo nepratęsė, nes galiojimas buvo pasibaigęs Medžioklės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

6.7. Nepaisant bendrosios kompetencijos teismo sprendimo, kad tuometinis pareiškėjo pirmininkas T. Z. dėl savo sveikatos būklės neturėjo galimybės tinkamai pasirūpinti Medžiotojų klubo reikalais, jais galėjo ir turėjo pasirūpinti klubo valdybos nariai. Pagal Medžiotojų klubo „Ąžuolas“ įstatų 3.5 papunktį tarp visuotinių narių susirinkimų klubo reikalus tvarko ir jo darbą organizuoja valdyba, renkama iš trijų narių.

6.8. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartyje nepagrįstai sprendė, jog Medžiotojų klubo „Ąžuolas“ tuometinis pirmininkas dėl savo sveikatos būklės neturėjo galimybės tinkamai pasirūpinti medžiotojų klubo reikalais. T. Z. iki šiol sėkmingai dirba Valstybinės miškų urėdijos Prienų padalinyje vyriausiuoju miškininku. Teismas neišreikalavo ir neįvertino šio asmens sveikatos dokumentų, dėl to buvo suklaidintas. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, T. Z. sveikata nebuvo ir nėra bloga. Klubas „Erelis“ kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-6106-835/2021, įtraukti suinteresuotu asmeniu į bylos nagrinėjimą, tačiau Alytaus rūmai 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-2876-393/2024 atsisakė atnaujinti procesą.

6.9. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad pirmenybė teikiama būtent Leidimų pratęsimui, todėl, Leidimai jam pratęstini, o sprendimus dėl Leidimų išdavimo klubui „Erelis“ atsakovas turi pripažinti netekusiais galios pagal VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalį, yra absoliučiai nepagrįsti, nes nagrinėjamu atveju Klubas „Erelis“ teisę naudotis medžioklės plotų vienetais nupirko viešame aukcione.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu pareiškėjo Medžiotojų klubo „Ąžuolas“ skundą tenkino, panaikino Departamento Raštą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti klausimą dėl 2006 m. spalio 16 d. išduotų leidimų naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Ąžuolas 1“ ir „Ąžuolas 2“ pareiškėjui pratęsimo.

8. Teismas išanalizavo Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 512 „Dėl Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete tvarkos (toliau – ir Tvarka) 14 punktą, VAĮ 2 straipsnio 18 dalį, 10 straipsnio 5 dalį, LVAT praktiką.

9. Teismas, įvertinęs skundžiamo Rašto turinį, teisinį reguliavimą bei aktualią administracinių teismų praktiką, padarė išvadą, kad Raštas, kuriuo iš esmės buvo atsisakyta pratęsti pareiškėjui Leidimus, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–7 punktų reikalavimų, nes Departamentas į pareiškėjo rašte išdėstytus argumentus neatsižvelgė, jų iš viso nevertino.

10. Teismo vertinimu, Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies ir Tvarkos 14 punkto prasme pareiškėjo prašymas pratęsti Leidimus pateiktas laiku. Kadangi yra naujų esminių duomenų, atsakovas privalėjo priimti naują pagrįstą sprendimą dėl Leidimų pratęsimo, tačiau to nepadarė. Atsakovas nepagrindė teisiniais ir faktiniais argumentais, dėl kokių priežasčių aptariami Leidimai negali būti pratęsti.

11. Teismas nurodė, kad Rašto argumentai („kol vyko teisminis ginčas, taip pat proceso atnaujinimo prašymo nagrinėjimas (administracinė byla P-6-556/2020), Departamentas dėl ginčo medžioklės plotų aukcionų neskelbė. Tuo tarpu Jūs į Alytaus apylinkės teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą kreipėtės tik 2021 m. spalio 18 d., t. y. praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo Departamento atsisakymo pratęsti Leidimus, daugiau nei metams nuo LVAT 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimo ir daugiau nei pusmečiui nuo šio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutarties neatnaujinti proceso pasibaigusioje administracinėje byloje.“) neturi reikšmės sprendžiant dėl Leidimų pratęsimo. Atsakovas nenurodė jokios teisės normos, kurioje būtų nustatyta, kad sprendžiant dėl Leidimų pratęsimo, reikėtų vadovautis Departamento minimomis aplinkybėmis. Skundžiamame Rašte atsakovo teiginys, kad teisiniai medžioklės plotų nuomos santykiai su pareiškėju yra nutrūkę, todėl prašyme nurodytas Tvarkos 14 punktas šiuo atveju netaikytinas, nepagrįstas teisės normomis. Skundžiamame Rašte atsakovas nurodė, kad Medžioklės įstatymo 11 straipsnis nustato baigtinį sąrašą leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius panaikinimo atvejų, iš kurių nė vienas šiai susidariusiai situacijai netaikytinas. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju kalbama ne apie leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius panaikinimą Medžioklės įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais, o apie pačių sprendimų išduoti Leidimus pripažinimą netekusiais galios. Nors VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalis paminėtos Rašto pradžioje, tačiau atsakovas Rašte nenurodė, kodėl tomis teisės normomis nesivadovauja.

12. Atsižvelgdamas į nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, jog Raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, todėl jį panaikino ir atsakovą įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo klausimą dėl 2006 m. spalio 16 d. išduotų Leidimų naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Ąžuolas 1“ ir “Ąžuolas 2“ pratęsimo ir priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

III. 13. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

14. Atsakovas apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

14.1. Departamentas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną prašymo argumentą, jei neaptarti šio prašymo motyvai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą. Departamentas, teikdamas atsakymą pareiškėjui, laikėsi pozicijos, kad teisiniai medžioklės plotų nuomos santykiai su pareiškėju yra nutrūkę dar 2017 m., ginčo medžioklės plotai po viešo aukciono 2021 m. sausio mėnesį teisėtai perleisti Klubui „Erelis“, todėl visų kitų prašymo argumentų atskirai nepaminėjo, dėl jų atskirai nepasisakė, laikydamas, kad jie neturės jokios esminės įtakos Rašto priėmimui.

14.2. Aukcionas dėl ginčo medžioklės plotų buvo paskelbtas teisėtai, po to, kai įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo konstatuota, jog pareiškėjas neturi teisės į termino Leidimams pratęsti atnaujinimą. Klubas „Erelis“ nuo 2021 metų pradžios sąžiningai ir teisėtai naudojosi viešame aukcione nupirktais medžioklės plotais, vien dėl šių aplinkybių pareiškėjo reikalavimas pratęsti jam Leidimus naudoti medžioklės išteklius tuose pačiuose plotuose nėra galimas, nes tai neatitiktų teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo principų.

14.3. Tuo atveju, jei pareiškėjui po tokio ilgo laiko tarpo ir po to, kai medžioklės plotai aukciono būdu buvo teisėtai įgyti kito medžioklės klubo, atnaujinus Leidimus medžioti ginčo medžioklės plotuose, susidarytų situacija, kad tuose pačiuose medžioklės plotuose būtų suteikta teisė medžioti dviem medžioklės klubams, kas teisiškai nėra įmanoma, tai yra pareiškėjui negali būti pratęsti Leidimai plotuose, kuriais šiuo metu teisėto įgijimo būdu naudojasi kitas medžiotojų klubas. Faktas, kad pareiškėjui buvo terminas pratęstas, nesuponuoja Departamentui privalomo Leidimų pratęsimo, kadangi Leidimai yra pasibaigę. Departamentas Rašte nurodė, kad Alytaus RAAD 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštu pareiškėjui nebuvo pratęstas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, taigi Leidimai pareiškėjo 2022 m. vasario 8 d. prašymo pateikimo metu jau buvo pasibaigę.

14.4. Raštas yra motyvuotas ir pagrįstas, Departamentas rėmėsi ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu (Medžioklės įstatymu, Tvarka), taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė priežastį, kodėl negali tenkinti pareiškėjo reikalavimų pratęsti Leidimus. Rašto motyvai yra aiškūs ir pakankami, leidžiantys pareiškėjui suvokti esmines priežastis, lėmusias tokio sprendimo priėmimą. Raštas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), individualiame administraciniame sprendime aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, kuria pareiškėjas pasinaudojo. Pirmosios instancijos teismas panaikino Raštą vien formaliais pagrindais, motyvuodamas tuo, kad Raštas neatitinka VAĮ nuostatų.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klubas „Erelis“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliacinį skundą grindė tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodė, kad teismas neatsižvelgė ir nevertino Klubo „Erelis“ argumentų bei tai, jog susiklostė nauji teisiniai santykiai dėl tų pačių medžioklės plotų su Klubu „Erelis“. Šioje byloje susiklostė teisėje netoleruotina situacija, kai dėl to paties klausimo yra priimti du priešingi sprendimai – administracinis teismas nurodė, kad terminas leidimui pratęsti negali būti atnaujinamas ar pratęsiamas, o bendrosios kompetencijos teismas tokį terminą atnaujino. Nepaisant to, kad šiai dienai galioja bendrosios kompetencijos teismo sprendimas dėl termino atnaujinimo, situacija turėtų būti sprendžiama įvertinus visas reikšmingas aplinkybes šioje byloje, o ne formaliai nurodyta, kad terminas pareiškėjui yra atnaujintas ir tai suponuoja išvadą, jog toks terminas nebuvo praleistas. Vertinant Rašto pagrįstumą, būtina atsižvelgti į Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutarties motyvus, ne tik į nutarties rezoliucinę dalį. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad pareiškėjui buvo aiškus Rašto teisinis ir faktinis pagrindai bei motyvai. Atsakovo Rašte įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, taigi, priešingai nei pirmosios instancijos teismas nurodė, Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs bei pakankami.

17. Pareiškėjas Medžiotojų klubas „Ąžuolas“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė atmesti apeliacinį skundą.

18. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas atliko Rašto analizę ir pateikė jo vertinimą. Atsakovas Rašte iš esmės tik buvo nurodęs įvairius teiginius (apie tai, kad pareiškėjas į Alytaus apylinkės teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą kreipėsi 2021 m. spalio 18 d. ir pan.), tačiau jų nesusiejo su konkrečiomis teisės normomis. Atsakovas tik apeliaciniame skunde nurodė argumentą, jog dėl aplinkybės, kad Klubas „Erelis“ nuo 2021 m. naudojasi nupirktais medžioklės plotais, pareiškėjui leidimų pratęsimas nėra galimas. Rašte tokių argumentų atsakovas nenurodė. Atsakovas nepateikė kontrargumentų dėl teismo argumento, jog Rašto teiginys nėra pagrįstas teisės normomis. Atsakovas nepateikė argumentų dėl teismo padarytų išvadų, susijusių su VAĮ 16 straipsnio taikymu. Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje pirmenybė teikiama leidimų pratęsimui, todėl jei yra minėtų dviejų sąlygų leidimams pratęsti visuma, tai leidimai ir turi būti pratęsti, o ne leidimai išduodami kitam asmeniui. Šios pirmenybės, kaip ir bet kurios kitos pirmenybės, turi būti griežtai paisoma. Tuo atveju, kai esama situacija neužtikrina minėtos pirmenybės (leidimai išduoti kitam asmeniui, nors yra leidimų pratęsimui, kuriam taikoma pirmenybė, reikalingų minėtų dviejų sąlygų visuma), tai tokia situacija turi būti ištaisoma. Jei asmuo išlaikytų jam išduotus leidimus, nors yra kitam asmeniui leidimų pratęsimo, kuriam taikoma pirmenybė, sąlygų visuma, tai būtų nesuderinama su pačia pirmenybės esme. Atsakovo teiginiai apie tai, kad jis iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą vėl jo netenkins (savo sprendimo rezoliucinės dalies nekeis), niekaip nepatvirtina to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino atsakovo Raštą.

19. Pareiškėjas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašė atmesti apeliacinį skundą.

20. Pareiškėjas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą pažymėjo, kad apeliacinis skundas grindžiamas deklaratyviais teiginiais, kurie nesusiję su teismo sprendimo motyvais. Trečiojo suinteresuoto asmens argumentai byloja apie jo nesąžiningumą, kadangi jis pateikė iš konteksto ištrauktą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (teismo sprendimo 8 lapas). Taip pat argumentai, kuriais jis bando kurti naujus atsisakymo pratęsti pareiškėjui Leidimų galiojimą pagrindus, kuriais teismo panaikintame sprendime nesirėmė pats atsakovas, yra apskritai teisiškai nereikšmingi.

IV. 21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. spalio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-958-624/2025 (toliau – ir LVAT 2025 m. spalio 8 d. sprendimas) atsakovo Departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens Klubo „Erelis“ apeliacinius skundus tenkino – panaikino Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir pareiškėjo Medžiotojų klubo „Ažuolas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą; priteisė iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui 2 080,1 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22. Teisėjų kolegija išanalizavo byloje pateiktais įrodymais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis patvirtintas faktines aplinkybes, dėl kurių ginčo nėra, t. y. kurių nei viena administracinės bylos proceso šalis neginčija.

23. Įvertinusi faktines aplinkybes ir ginčui aktualios redakcijos Medžioklės įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gegužės 1 d.) 4 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 2 ir 3 dalių, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių, 22 straipsnio 2 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Rašte nurodytas sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–7 punktų reikalavimų, taip pat kad Departamentas į pareiškėjo 2022 m. vasario 8 d. prašyme išdėstytus argumentus neatsižvelgė / iš viso jų nevertino: kadangi leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete gali būti išduodamas tik vienam medžioklės plotų naudotojui (Medžioklės įstatymo 10 str. 3 d.), galiojant Klubui „Erelis“ 2021 m. sausio 28 d. ir 2021 m. vasario 2 d. išduotiems leidimams naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose „Ąžuolas“ ir „Ąžuolas 2“, Departamentas pratęsti nuo 2016 m. spalio 17 d. nebegaliojančius Leidimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuose medžioklės plotų vienetuose medžiotojų klubui „Ąžuolas“ negalėjo; Tvarkos 14 punktas, nereguliuojantis tokių santykių, nagrinėjamoje situacijoje iš tiesų nėra taikytinas. Pažymėta, kad šie faktiniai duomenys, teisinis reguliavimas ir motyvai rašte yra nurodyti.

24. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad motyvai, dėl kurių pareiškėjo 2022 m. vasario 8 d. prašymas negali būti tenkintas jame nurodytu būdu, t. y. Departamentui pripažinus netekusiais galios klubui „Erelis“ 2021 m. sausio 28 d. ir 2021 m. vasario 2 d. išduotus leidimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose „Ąžuolas“ ir „Ąžuolas 2“ pagal VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalį, taip pat yra nurodyti: pareiškėjo 2022 m. vasario 8 d. prašyme nėra nurodyta argumentų, kurie sudarytų pagrindą Departamento sprendimus dėl leidimų išdavimo laikyti esant neteisėtais.

25. Teisėjų kolegija akcentavo, kad 2022 m. vasario 8 d. pareiškėjo prašyme nurodytas teiginys, jog Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis, kuria terminas yra atnaujintas, Tvarkos 14 punkto prasme reiškia, kad pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 21 d. prašymas pratęsti Leidimus yra pateiktas laiku, yra akivaizdžiai išgalvotas: bet koks terminas veiksmui atlikti, t. y. nustatytas tiek proceso, tiek materialiosios teisės normomis, yra atnaujinamas tik tada, kai jis yra praleistas, kas jau savaime reiškia, jog veiksmas, kuriam atlikti jis (terminas) atnaujintas, nebuvo atliktas nustatytu terminu.

26. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad nors Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-276-480/2022, kuria paliko nepakeistą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį, pažymėjo, jog „<...> Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo vadovautis LVAT išaiškinimu, nes administracine tvarka buvo nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl suinteresuoto asmens 2017 m. rugsėjo 14 d. priimto sprendimo Nr. (1.8)-V82322 teisėtumo ir pagrįstumo ir tai buvo nagrinėjama leidimų galiojimo ir jų pratęsimo kontekste. <...>“, Kauno apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimas, kuris LVAT 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1664-520/2019 buvo paliktas nepakeistas, yra galiojantis. Taigi, įsiteisėjus Kauno apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimui, kuriuo atmesti pareikėjo skundo reikalavimai panaikinti Alytaus RAAD 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. (1.18)-V8-2322 ir atnaujinti terminą pareiškėjui paduoti prašymą dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimo pratęsimo, nėra pagrindo manyti buvus priežasčių, dėl kurių Departamentas, vadovaudamasis Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nuostatomis, negalėjo ar neturėjo Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuoti leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose „Ąžuolas“ ir „Ąžuolas 2“ išdavimo konkursus. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, jog nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. spalio 19 d., kada kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo, kaip nors pretendavo gauti leidimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose „Ąžuolas“ ir „Ąžuolas 2“, t. y. ginčijo paskelbtus konkursus ar pan., taip pat nenurodė jokių kitų pagrindų, kuriais Departamento sprendimai dėl leidimų išdavimo Klubui „Erelis“ galėtų būti vertinami kaip neteisėti.

27. Teisėjų kolegija nurodė, kad nesant pagrindo manyti, jog Departamento sprendimai Klubui „Erelis“ 2021 m. sausio 28 d. ir 2021 m. vasario 2 d. išduoti leidimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose „Ąžuolas“ ir „Ąžuolas 2“ yra neteisėti, kiti tiek pareiškėjo 2022 m. vasario 8 d. prašyme, tiek proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste.

28. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjo skundo argumentais naikinti ginčijamą atsakovo sprendimą, nurodytą Rašte, ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti jo 2022 m. vasario 8 d. prašymą nebuvo ir nėra pagrindo, todėl skundžiamą Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

V. 29. Pareiškėjas Medžiotojų klubas „Ąžuolas“ prašyme dėl proceso atnaujinimo prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-958-624/2025 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 9, 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais; išnagrinėjus bylą iš naujo, LVAT 2025 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-958-624/2025 panaikinti ir priimti nutartį Departamento bei Klubo „Erelis“ apeliacinius skundus atmesti, o Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-631-426/2024 palikti nepakeistą.

30. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

30.1. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Teisėjas A. Dirvonas, būdamas administracinę bylą Nr. eA-958-624/2025 nagrinėjusios LVAT teisėjų kolegijos narys ir pranešėjas, faktiškai turėjo spręsti dėl savo paties priimtoje LVAT 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1664-520/2019 nurodytų motyvų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo. Susidariusioje situacijoje yra glaudus ryšys tarp teisėjo A. Dirvono priimtoje LVAT 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1664-520/2019 nuspręstų klausimų ir administracinei bylai Nr. eA-958-624/2025 išspręsti aktualių klausimų. Taigi, susiklosčiusi situacija objektyviuoju aspektu kelia pagrįstų abejonių dėl LVAT 2025 m. spalio 8 d. sprendimą priėmusio teisėjo A. Dirvono nešališkumo. Tokias abejones teisėjas A. Dirvonas privalėjo pašalinti, garantuodamas asmens teisę į nešališką teismą, nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo ir nedalyvauti priimant LVAT 2025 m. spalio 8 d. sprendimą, tačiau to nepadarė.

30.2. Po LVAT 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1664-520/2019 pats LVAT pakeitė savo praktiką ir dabar teisės aktuose įtvirtintus terminus aiškina vadovaudamasis tais pačiais principais, kaip ir Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-6106/835/2021. LVAT 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-4046-552/2021 23 punkte nurodyta, kad „Taigi ir viešosios teisės srityse taikomi terminai, kurie įstatyme tiesiogiai nenurodyti kaip naikinamieji, yra teismo atnaujinami.“ Pagal tokius LVAT 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-4046-552/2021 23 punkte pateiktus išaiškinimus, Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatytas terminas irgi yra atnaujinamas, nes toje teisės normoje nėra nurodyta, kad joje minimas terminas yra naikinamas.

30.3. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį. LVAT 2025 m. spalio 8 d. sprendime nusprendė, kad pareiškėjo skųstas Departamento Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimus, tačiau pastarųjų teisės normų turinio sprendime neatskleidė. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktus būtent viešojo administravimo subjektas, o ne į jį su prašymu besikreipiantis asmuo (šiuo atveju pareiškėjas), privalo priimti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės normomis pagrįstą sprendimą. Departamentas privalėjo atlikti savarankišką tyrimą ir jo metu išsiaiškinti bei teisės normomis ir objektyviais duomenimis pagrįsti, ar yra pagrindai laikyti jo sprendimus išduoti leidimus Klubui „Erelis“ neteisėtais VAĮ16 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, o ne kaip kad teigia LVAT 2025 m. spalio 8 d. sprendimo 26 punkte, formaliai pasiremti tuo, jog tokių pagrindų pareiškėjas nenurodė. Spręsdamas, ar pareiškėjo skųstas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimus, LVAT 2025 m. spalio 8 d. sprendime turėjo įvertinti, ar pats Departamentas atliko savarankišką tyrimą dėl pagrindų pripažinti savo sprendimus išduoti Leidimus Klubui „Erelis“ neteisėtais ir objektyviais duomenimis bei teisės normomis pagrindė tokių pagrindų nebuvimą.

30.4. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama ir kaip konkrečioje teisės normoje esančiai aiškiai nuostatai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir kiti atvejai. Šiuo atveju byloje yra aktualus VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas, o jame nurodytos sąvokos „neteisėtas sprendimas“ turinys yra itin platus, todėl LVAT 2025 m. spalio 8 d. sprendime nepagrįstai atsižvelgė tik į aplinkybes, buvusias laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. spalio 19 d. VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo prasme savaime nėra reikšminga tai, ar konkursas, kurį laimėjo Klubas „Erelis“, vyko įstatymų nustatyta tvarka, svarbu būtent naujų aplinkybių paaiškėjimas. Tačiau LVAT 2025 m. spalio 8 d. sprendimo 28 punkte apsiribojo tik laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. spalio 19 d. ir visiškai neįvertino, kad po to buvo priimta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-6106/835/2021, kuri patvirtina minėtas naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes. Šiuo atveju būtent naujai paaiškėjusių aplinkybių kontekste Departamento sprendimai išduoti leidimus klubui „Erelis“ yra neteisėti, nes pažeidžia Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, teisingumo principą. LVAT, priimdamas 2025 m. spalio 8 d. sprendimą, nenustatė VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatai „neteisėtas sprendimas“ taikyti svarbių aplinkybių, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad LVAT akivaizdžiai pažeidė ir VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

30.5. LVAT 2025 m. spalio 8 d. sprendime padarė akivaizdžią įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje, taikymo klaidą, sudarančią proceso atnaujinimo pagrindą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą, nes sprendime pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. LVAT 2025 m. spalio 8 d. sprendimo 26 punkte sprendė, kad Departamentas pareiškėjo skųstame Sprendime neva pateikė motyvus dėl to, kodėl negali pripažinti netekusiais galios savo sprendimų išduoti leidimus Klubui „Erelis“ pagal VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalį, tačiau LVAT taip ir neįvardijo Rašto konkretaus lapo, pastraipos ir eilutės, kuriuose būtų parašytas minėtas Departamento motyvas. Iš Departamento Rašto matyti, kad jame Departamentas pasisakė tik dėl Medžioklės įstatymo 11 straipsnyje nustatyto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius panaikinimo. Taigi LVAT 2025 m. spalio 8 d. sprendimo 26 punkte pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją.

30.6. LVAT 2025 m. spalio 8 d. sprendimo 28 punkte teigiama: „be aptarto nepagrįsto argumento (nutarties 27 p.), nenurodė jokių kitų pagrindų, kuriais Departamento sprendimai dėl leidimų išdavimo klubui „Erelis“ galėtų būti vertinami kaip neteisėti“. Pareiškėjo Departamentui pateiktame 2022 m. vasario 8 d. prašyme yra 3 lapai argumentų, kuriais remiantis Departamento sprendimai dėl leidimų išdavimo Klubui „Erelis“ galėtų būti vertinami kaip neteisėti, tačiau LVAT pastebėjo ir sprendimo 28 punkte paminėjo tik vieną iš tų argumentų – pareiškėjo 2022 m. vasario 8 d. prašymo 3 punkto paskutinį sakinį. LVAT sprendimo 28 punkte pateikta išvada, kad be sprendimo 27 punkte minimo argumento pareiškėjas esą nenurodė jokių kitų pagrindų, kuriais Departamento sprendimai dėl leidimų išdavimo klubui „Erelis“ galėtų būti vertinami kaip neteisėti, akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Pareiškėjo 2022 m. vasario 8 d. prašymo esmė buvo aiški: nors Leidimai yra išduoti Klubui „Erelis“, tačiau naujai paaiškėjo esminės aplinkybės – leidimų pratęsimo (kuriam taikoma pirmenybė) pareiškėjui sąlygų buvimas; naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių kontekste sprendimai Klubui „Erelis“ išduoti leidimus yra neteisėti ir turi būti pripažįstami netekusiais galios, o leidimai turi būti pratęsiami pareiškėjui. Tačiau LVAT minėtų pareiškėjo argumentų nepastebėjo. LVAT 2025 m. spalio 8 d. sprendimo 28 punkte teikdamas argumentus dėl laikotarpio nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. spalio 19 d., Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-6106/835/2021, kuri taip pat yra įrodymas, apskritai neįvertino, t. y. LVAT nesilaikė minėto reikalavimo įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, todėl pažeidė ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį. Nagrinėjamu atveju konstatuotinas akivaizdus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) pažeidimas vien jau todėl, kad LVAT 2025 m. spalio 8 d. sprendime buvo neatidus bylos medžiagai ir padarė akivaizdžių vertinimo klaidų, jo išvados akivaizdžiai neatitinka tikrovės.

30.7. Iš LVAT 2025 m. spalio 8 d. sprendimo 27 punkte dėstomų teiginių („Pažymėtina, kad 2022 m. vasario 8 d. pareiškėjo prašyme nurodytas teiginys <...>“) matyti, kad pats LVAT faktiškai ėmėsi nagrinėti pareiškėjo 2022 m. vasario 8 d. prašymą, t. y. šiuo atveju LVAT faktiškai ėmėsi viešojo administravimo subjekto vaidmens, nors teismas neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų. LVAT nagrinėjo pareiškėjo 2022 m. vasari 8 d. prašymą ir dėl jo nurodė motyvus, kuriais pareiškėjo skųstas Raštas apskritai nėra grindžiamas. Todėl darytina išvada, kad LVAT pažeidė Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį (konstitucinį valdžių padalijimo principą).

30.8. LVAT išplėtė apeliacinio skundo argumentų sąrašą, analizavo tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, todėl, priimdamas 2025 m. spalio 8 d. sprendimą, pažeidė ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį.

30.9. Šiuo atveju byloje nebuvo ginčo dėl to, kad: Departamentas Rašte nepateikė motyvų, dėl kurių jis negali Klubui „Erelis“ išduotų Leidimų pripažinti netekusiais galios pagal VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalį; Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis, kuria terminas yra atnaujintas, Tvarkos 14 punkto prasme reiškia, kad pareiškėjo prašymas pratęsti leidimus yra pateiktas laiku; pareiškėjas Departamentui pateiktame 2022 m. vasario 8 d. prašyme nurodė pagrindus (ne tik tai, kad Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis, kuria terminas yra atnaujintas, Tvarkos 14 punkto prasme reiškia, kad pareiškėjo prašymas pratęsti leidimus yra pateiktas laiku), kuriais Departamento sprendimai dėl leidimų išdavimo klubui „Erelis“ galėtų būti vertinami kaip neteisėti. Atsižvelgiant į tai, LVAT 2025 m. spalio 8 d. sprendimo 26, 27 ir 28 punktuose minėtais klausimais pateiktos priešingos išvados yra akivaizdžiai siurprizinės. LVAT neįspėjo pareiškėjo, kad pasisakys minėtais klausimais, nepasiteiravo, ar pareiškėjas pageidauja pateikti argumentus minėtais klausimais (byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka). Pareiškėjas tik iš galutinio ir apeliacine tvarka neskundžiamo LVAT 2025 m. spalio 8 d. sprendimo sužinojo, kad pareiškėjas esą „be aptarto nepagrįsto argumento (nutarties 27 p.), nenurodė jokių kitų pagrindų, kuriais Departamento sprendimai dėl leidimų išdavimo klubui „Erelis“ galėtų būti vertinami kaip neteisėti“. Todėl LVAT pažeidė ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį (draudimas priimti siurprizinius sprendimus).

30.10. LVAT 2025 m. spalio 8 d. sprendime neatsakė į esminius pareiškėjo teiktus argumentus, nors tie argumentai buvo lemiami proceso baigčiai, todėl LVAT pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį (teismo pareiga atsakyti į esminius argumentus). LVAT nepasisakė dėl vieno iš esminių pareiškėjo argumentų – kad šiuo atveju naujai paaiškėjo esminių aplinkybių. LVAT 2025 m. spalio 8 d. sprendimo 28 punkte koncentravosi išimtinai į laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. spalio 19 d. ir pan., visiškai ignoruodamas tai, kas įvyko po to laikotarpio, taip pat visiškai ignoruodamas tai, kad pareiškėjas dar iki minėto LVAT nurodomo laikotarpio, t. y. 2017 m. rugpjūčio 21 d., pateikė Departamentui prašymą pratęsti leidimų galiojimą. LVAT nepasisakė ir dėl kitų pareiškėjo atsiliepimo į Departamento apeliacinį skundą 10–12, 14–16, 19 punktuose, atsiliepimo į Klubo „Erelis“ apeliacinį skundą 6–7, 13–14, 29–30, 32 punktuose, pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui 5 ir 7 punktuose, pareiškėjo Departamentui teikto 2022 m. vasario 8 d. prašymo 8 punkto argumentų.

30.11. LVAT 2025 m. spalio 8 d. sprendimo 28 punkte teikdamas argumentus dėl laikotarpio nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. spalio 19 d., Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-6106/835/2021, kuri taip pat yra įrodymas, apskritai neįvertino, todėl pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

30.12. LVAT, priimdamas 2025 m. spalio 8 d. sprendimą, neužtikrino pareiškėjo teisės į apeliaciją. LVAT, nustatęs, kad Departamentas esą pateikė 2025 m. spalio 8 d. sprendimo 26 punkte minimus motyvus, turėjo bylą perduoti pirmosios instancijos teismui, kad jis įvertintų tokių Departamento motyvų teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau LVAT pats 2025 m. spalio 8 d. sprendime pasisakė dėl sprendimo 26 punkte minimo tariamai Departamento motyvo teisėtumo ir pagrįstumo. Jei LVAT laikė, kad reikia įvertinti laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. spalio 19 d. susiklosčiusią situaciją ir išsiaiškinti tai, ar pareiškėjas tuo laikotarpiu kaip nors pretendavo gauti leidimus, t. y. ginčijo paskelbtus konkursus, tai LVAT turėjo, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo, nurodyti pirmosios instancijos teismui tai ištirti. Kadangi iš karto pats LVAT 2025 m. spalio 8 d. sprendimo 28 punkte pateikė minėtus argumentus, yra akivaizdu, kad pareiškėjo teisė į apeliaciją buvo pažeista. LVAT 2025 m. spalio 8 d. sprendimu atmesdamas pareiškėjo skundą pažeidė konstitucinį teisingumo principą.

30.13. Alytaus RAAD dar 2017 metais leidimų galiojimo pareiškėjui nepratęsė tik todėl, kad buvo praleistas terminas pateikti prašymą pratęsti leidimų galiojimą, tačiau Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-6106/835/2021 konstatavo, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas. Taigi pareiškėjo subjektinė teisė pateikti minėtą prašymą nėra pasibaigusi ir gali būti įgyvendinama. Nepaisant to, pareiškėjui leidimų galiojimas vis tiek nebuvo pratęstas. Šiuo atveju susiklosčiusi situacija akivaizdžiai neatitinka interesų pusiausvyros, pareiškėjui teko pernelyg didelė individuali našta. Todėl LVAT, priimdamas 2025 m. spalio 8 d. sprendimą, pažeidė ir Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnį.

30.14. Vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. LVAT, priimdamas 2025 m. spalio 8 d. sprendimą, nukrypo nuo LVAT 2024 m. balandžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-33-492/2024 suformuotos praktikos, pagal kurią viešojo administravimo subjekto sprendimas laikytinas neteisėtu ir pripažintinas netekusiu galios pagal VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalį, kai yra naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės. Nagrinėjamu atveju, nors Departamentas 2021 m. sausio 28 d. ir 2021 m. vasario 2 d. išdavė Klubui „Erelis“ leidimus, tačiau po to naujai paaiškėjo esminių aplinkybių. Be to, LVAT, priimdamas 2025 m. spalio 8 d. sprendimą, nukrypo ir nuo LVAT 2024 m. gruodžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2315-463/2024 suformuotos praktikos. LVAT 2025 m. spalio 8 d. sprendime, laikydamas Departamento Sprendimą atitinkančiu VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimus, nukrypo ir nuo LVAT 2025 m. spalio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-780-821/2025 suformuotos praktikos. LVAT taip pat nukrypo nuo 2025 m. vasario 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1342-968/2025 suformuotos praktikos, nes turėjo užtikrinti teisę į apeliaciją ir 2025 m. spalio 8 d. sprendimu perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė, o ir iš karto pats sprendime pasisakė dėl Departamento Sprendimo iš esmės. Prieš priimdamas 2025 m. spalio 8 d. sprendimą, LVAT nesudarė galimybės pareiškėjui minėtais klausimais pasisakyti, todėl nukrypo nuo LVAT 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-650-525/2022 suformuotos praktikos, pagal kurią tokia galimybė pasisakyti turi būti užtikrinama. Priimdamas 2025 m. spalio 8 d. sprendimą, LVAT pats faktiškai ėmėsi viešojo administravimo subjekto funkcijų ir nagrinėjo pareiškėjo 2022 m. vasario 8 d. prašymą, todėl nukrypo nuo LVAT 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-603/2009 bei 2018 m. lapkričio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1555-662/2018, 2022 m. sausio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2739-502/2021 suformuotos praktikos.

30.15. Pagrindas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą yra ne tik tada, kai nukrypta nuo jau suformuotos praktikos, bet ir tada, kai teismų praktika formuojama klaidinga linkme. LVAT priėmus 2025 m. spalio 8 d. sprendimą, kuriuo nepaisant Alytaus apylinkės teismo konstatuoto Alytaus RAAD (Departamentas perėmė jo teises ir pareigas) klaidinančio elgesio Departamento Sprendimas atmesti pareiškėjo 2022 m. vasario 8 d. prašymą paliktas galioti, tokiu būdu viešojo administravimo subjektai skatinami ir toliau klaidinti asmenis, nėra užtikrinamas nuo valstybės nukentėjusio asmens (šiuo atveju pareiškėjo), kuris ir yra silpnesnioji šalis, gynimas, todėl LVAT praktika formuojama akivaizdžiai klaidinga linkme. Vadovaudamiesi LVAT 2025 m. spalio 8 d. sprendime formuojama praktika, viešojo administravimo subjektai galės formaliai atsirašinėti, asmenų prašymus atmetinėdami tuo motyvu, kad tuose prašymuose nenurodyti pagrindai, kuriais juos reikėtų tenkinti, o patys viešojo administravimo subjektai to, ar yra prašymuose nenurodytų pagrindų juos tenkinti, nė nevertins. Visa tai tik patvirtina, kad LVAT priėmus 2025 m. spalio 8 d. sprendimą, praktika yra formuojama akivaizdžiai klaidinga (faktiškai skatinant viešojo administravimo subjektus pažeidinėti asmenų teises) linkme.

31. Atsakovas Departamentas atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo atmesti prašymą ir atsisakyti atnaujinti procesą.

32. Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo pažymi, kad LVAT pirmininko 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi buvo sudaryta teisėjų kolegija bylai nagrinėti ir administracinė byla skirti nagrinėti teismo posėdyje 2025 m. rugsėjo 17 d. teisėjų kolegija, į kurios sudėtį buvo paskirtas teisėjas Arūnas Dirvonas, pareiškėjui buvo žinoma nuo 2025 m. rugpjūčio 28 d. Taigi, pareiškėjas susipažinęs su LVAT pirmininko 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi ir manydamas, kad yra ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti pagrindai nušalinti teisėją, turėjo teisę reikšti motyvuotą nušalinimą prieš pradedant nagrinėti bylą. Be to, administracinėse bylose Nr. A-1664-520/2019 ir Nr. eA-958-624/2025 buvo nagrinėjami skirtingi Departamento sprendimai, faktinės aplinkybės skirtingos, priimti sprendimai neturėjo ryšio vienas su kitu. Atsižvelgiant į tai, Departamentas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Pareiškėjo prašymas yra grindžiamas jam patogiu teisinio reguliavimo aiškinimu, siekiant jam palankaus teismo sprendimo. Pareiškėjas nurodo daugybę argumentų, kurie niekaip nėra susiję su materialiosios teisės normų pažeidimu ar jų taikymo klaidomis. Pareiškėjas, nesutikdamas su LVAT 2025 m. spalio 8 d. sprendimu, iš esmės siekia, jog byla būtų pakartotinai nagrinėjama apeliacine tvarka ir ginčas būtų išspręstas pareiškėjo naudai.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klubas „Erelis“ atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo proceso išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo parengimą.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo pažymi, kad:

34.1. Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl tos pačios teisės normos taikymo, t. y. nebuvo sprendžiamas klausimas, ar Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti terminai yra naikinamieji, ar vis tik, jie gali būti atnaujinami, o buvo vertinamas naujai priimto administracinio akto teisėtumas bei pagrįstumas, bei įvertinti naujai susikūrę teisiniai santykiai, jau po to, kai buvo priimta LVAT 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis. Vertinant LVAT 2025 m. spalio 8 d. sprendimo turinį, yra akivaizdu, kad teismas nagrinėjo santykius, kurie susikūrė po įsiteisėjusios LVAT 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarties priėmimo, tokie santykiai savo pobūdžiu buvo visiškai nauji, jiems taikytinos visiškai kitos teisės normos nei LVAT 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartyje, dėl ko bylos nėra identiškos ar susiję tiek, kad būtų pagrindas konstatuoti teismo šališkumą. Be to, motyvas dėl galimo teisėjo A. Dirvono šališkumo keliamas tik prašyme atnaujinti procesą. Pareiškėjas apeliaciniame procese buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, kuriam buvo žinoma, kokia kolegija nagrinės apeliacinius skundus. Jis taip pat dalyvavo procese LVAT priimant 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį, taigi jam buvo žinoma ir šios kolegijos sudėtis. Todėl buvo galimybė reikšti nušalinimą iki LVAT priims procesinį sprendimą šioje byloje.

34.2. Pareiškėjas prašymo 52 punkte nurodė, jog LVAT 2025 m. spalio 8 d. sprendime peržengė apeliacinio skundo ribas, nes, pasak pareiškėjo, nei vienas iš apeliantų savo skunduose neteigė, kad tai, jog pareiškėjui yra atnaujintas terminas pateikti prašymą leidimams pratęsti, nereiškia, kad toks prašymas pateiktas laiku. Klubo „Erelis“ apeliacinio skundo paskutinėje pastraipoje buvo ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kuria buvo teigiama, kad pareiškėjui atnaujinus terminą pateikti prašymą pratęsti leidimą, laikoma, kad jis pateiktas laiku. Tai, kad LVAT savo argumentus dėstė kitais žodžiais bei padarė savo išvadas, nereiškia, jog buvo peržengtos apeliacinio skundo ribos. Pareiškėjo prašymo 53–54 punktuose nurodyti argumentai dėl siurprizinio sprendimo yra teisiškai nepagrįsti. Pareiškėjas, teikdamas atsiliepimą į apeliacinius skundus, turėjo teisę atskirsti į apeliacinių skundų argumentus.

34.3. Priešingai nei pareiškėjas įrodinėja, teismas atsakė į esminius pareiškėjo argumentus – įvertino bendrosios kompetencijos teismo sprendimą, pareiškėjo teiginius, kad neva atnaujinus terminą, laikoma, jog jis yra nepraleistas. Vien tai, kad pareiškėjo atstovas yra linkęs teikti didžiulės apimties procesinius dokumentus, kuriuose nuolat kartoja savo argumentus, juos siedamas su įvairaus pobūdžio pažeidimais, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno teiginio. Pareiškėjas, be kita ko, teigia, kad teismas neįvertino jo argumento, jog bendrosios kompetencijos teismas nurodė, kad pats Departamentas elgėsi klaidinančiai priimdamas kas mėnesį teikiamas ataskaitas dėl sumedžiotų gyvūnų, kas, pasak pareiškėjo, suklaidino jį, nes kitu atveju, pareiškėjas būtų laiku pateikęs prašymą pratęsti leidimų galiojimą. Bendrosios kompetencijos teismas iš tiesų atkreipė dėmesį į Departamento veiksmus, tačiau pirmiausia pats pareiškėjas privalo rūpintis savo teisių įgyvendinimu. Medžioklės įstatymo nuostatos nenumato Departamento pareigos informuoti naudotojus apie leidimų galiojimo terminus.

34.4. Pareiškėjo argumentai dėl Konstitucijos 30 straipsnio pažeidimo (teisės į apeliaciją) yra deklaratyvūs, nes pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teikti atsiliepimus į apeliacinius skundus, kuria jis pasinaudojo.

34.5. Apeliacinės instancijos teismas nepadarė jokios teisės taikymo klaidos, kadangi teisės normas taikė individualiai susiklosčiusiai faktinei situacijai šioje byloje. Pareiškėjo teiginiai dėl akivaizdaus įrodymo vertinimo taisyklių pažeidimo taip pat yra nepagrįsti. Teismas pagrįstai atsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, kad: pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į Departamentą dėl leidimo pratęsimo; pareiškėjas po to, kai buvo priimta galutinė LVAT 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis, dvejus metus nesikreipė į bendrosios kompetencijos teismą dėl termino atnaujinimo; pareiškėjas turėjo galimybę dalyvauti aukcione ir įsigyti medžioklės plotus aukciono būdu, kaip tą padarė Klubas „Erelis“. Byloje nenustatyta jokių svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas į bendrosios kompetencijos teismą dėl termino atnaujinimo kreipėsi tik 2021 metų antroje pusėje, t. y. praėjus dvejiems metams po to, kai LVAT galutinai išsprendė klausimą dėl leidimo pratęsimo.

34.6. Įstatymų leidėjas Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatė itin trumpą terminą, per kurį leidimo gavėjas gali pateikti prašymą pratęsti leidimo galiojimo laiką po jo pabaigos – 2 mėnesius. Nagrinėjamu atveju bendrosios kompetencijos teismas terminą pratęsė praėjus penkeriems metams po termino pabaigos (leidimo galiojimas baigėsi 2016 m. spalio 16 d.). Tai niekaip nesuderinama su įstatymo leidėjo valia. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-276-480/2022 nurodė, kad jis nesprendžia, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams bei ieškoti protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros, nes leidimų pratęsimo klausimą sprendžia Departamentas Medžioklės įstatyme nustatyta tvarka. Todėl jeigu remtis šia bendrosios kompetencijos teismo nutartimi, būtina atsižvelgti ne tik į jos rezoliucinę dalį, tačiau ir į motyvus.

34.7. Pareiškėjas nepagrindė proceso atnaujinimo pagrindo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą, todėl atnaujinti procesą siekiant pakartotinio bylos peržiūrėjimo būtų nesuderinama su proceso atnaujinimo išimtinumu, teisinio tikrumo ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. 35. Pareiškėjas Medžiotojų klubas „Ąžuolas“ siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 8 d. sprendimu užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-958-624/2025 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 9, 10 ir 12 punktuose įtvirtintus pagrindus.

36. Teismų praktikoje proceso atnaujinimas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-48-442/2023; kt.). Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018; kt.).

37. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu

38. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintas pagrindas procesui byloje atnaujinti, kai konstatuojama, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Neteisėta teismo sudėtis gali būti konstatuota nustačius ABTĮ 44 straipsnio nuostatų pažeidimus. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdamas nusišalinti arba būti nušalinamas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose įtvirtinti pagrindai, kuriems esant teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą: jeigu jis anksčiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo kaip liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžių sekretorius; jeigu jis yra proceso šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis; jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu; jeigu jis šioje byloje vykdė teisminę mediaciją arba vykdė mediaciją dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

39. Teismo nešališkumo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje yra vienas pamatinių teisės principų, kurio įgyvendinimas užtikrina šalių teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad teismo nešališkumas yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga.

Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pažymima, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas.

Asmeninis (subjektyvusis) nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų pabrėžta, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims (žr., pvz., EŽTT 2000 m. balandžio 4 d. sprendimą Academy Trading Ltd ir kt. prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 30342/96), p. 43, 45).

Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką. Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr., pvz., EŽTT 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją (pareiškimo Nr. 10486/83), p. 48; 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22399/93), p. 38; 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Come ir kt. prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 32492/96 ir kt.), p. 121).

Taigi objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas.

40. Pareiškėjas prašymą dėl proceso grindžia tuo, jog LVAT 2025 m. spalio 8 d. sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus Klubo „Erelis“ apeliacinį skundą, kuriame didelis dėmesys buvo skirtas būtent LVAT 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. A-1664-520/2019, kurioje teisėjas Arūnas Dirvonas buvo teisėjų kolegijos sudėtyje. Pareiškėjo vertinimu, yra glaudus ryšys tarp LVAT 2025 m. spalio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-958-624/2025 ir LVAT 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinės bylos Nr. A-1664-520/2019 išspręstų klausimų, todėl susiklosčiusi situacija objektyviuoju aspektu kelia pagrįstų abejonių dėl teisėjo A. Dirvono nešališkumo. Tokias abejones teisėjas A. Dirvonas privalėjo pašalinti ir nusišalinti nuo administracinės bylos eA-958-624/2025 nagrinėjimo, tačiau to nepadarė.

41. Iš LVAT 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1664-520/2019 matyti, kad toje byloje pareiškėjas Medžiotojų klubas „Ąžuolas“ skunde prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. (1.18)-V8-2322, kuriuo atsisakyta atnaujinti terminą pareiškėjui paduoti prašymą dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimo pratęsimo, ir atnaujinti terminą pareiškėjui paduoti prašymą atnaujinti terminą dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.

42. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. kovo 21 d. raštą Nr. (12)-AD5-4784 „Dėl leidimų pratęsimo“, kuriuo atsisakyta pratęsti Alytaus RAAD 2006 m. spalio 16 d. išduotus Leidimus, ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti klausimą dėl 2006 m. spalio 16 d. išduotų leidimų naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Ąžuolas 1“ ir „Ąžuolas 2“ pareiškėjui pratęsimo.

43. Taigi, pareiškėjo nurodoma administracinė byla Nr. A-1664-520/2019 ir administracinė byla Nr. eA-958-624/2025, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nėra tapačios. Minėtose administracinėse bylose teisėjų kolegijos vertino skirtingus administracinius aktus ir jų priėmimą nulėmusias aktualias faktines aplinkybes (pirmuoju atveju buvo sprendžiama dėl atsakovo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti terminą paduoti prašymą leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės ploto vienete pratęsimui, teisinis pagrindas Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalis; ginčijamu Raštu – dėl pareiškėjo prašymo pratęsti 2026 m. spalio 16 d. išduotus Leidimus po įsiteisėjusios Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties atnaujinti praleistą terminą prašymui pratęsti Leidimų galiojimo laiką, teisinis pagrindas Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 3 dalis), todėl nėra pagrindo manyti, kad teisėjas A. Dirvonas galėjo turėti išankstinį nusistatymą, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. eA-958-624/2025. Be to, administracinėje byloje Nr. P-6-556/2020 buvo spręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-1664-520/2019, į administracinės bylos Nr. P-6-556/2020 teisėjų kolegijos sudėtį teisėjas A. Dirvonas nebuvo įtrauktas.

44. Pažymėtina ir tai, kad abejones dėl teisėjo A. Dirvono šališkumo pareiškėjas išreiškė tik prašyme dėl proceso atnaujinimo, nors apie teisėjų kolegijos sudėtį žinojo anksčiau, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko pareiškėjui buvo prieinama informacija apie tai, kad administracinė byla paskirta teisėjui (pranešėjui) A. Dirvonui, o nuo 2025 m. rugpjūčio 27 d., kai LVAT teisėjas, einantis teismo pirmininko pareigas, sudarė teisėjų kolegiją bylai nagrinėti, pareiškėjui buvo prieinama informacija ir apie visą teisėjų kolegijos sudėtį, kurioje teisėju pranešėju paskirtas Arūnas Dirvonas. Taigi dar apeliacinėje instancijoje pareiškėjas galėjo prašyti nušalinti teisėją, tačiau to nedarė. Ši aplinkybė rodo, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pareiškėjas neturėjo abejonių dėl bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumo.

45. Pareiškėjas, išskyrus argumentus dėl teisėjo išankstinio nusistatymo, nes nagrinėjo panašią bylą, nenurodė jokių kitų papildomų objektyvių aplinkybių (ABTĮ 44 str.), kurios paneigtų teisėjų šališkumo prezumpciją.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

46. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą (2025 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. XV-292 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. birželio 21 d.), procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį.

47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas, ar yra pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto (teisės akto redakcija, galiojusi iki šio punkto pakeitimų įsigaliojimo) pagrindu, yra išaiškinęs, kad, prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-22-602/2022; kt.). Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-61-502/2022; kt.).

48. Paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant ir taikant ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) turi būti vadovaujamasi ir taikant bei aiškinant 2025 m. birželio 21 d. įsigaliojusios redakcijos ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatą, pagal kurią procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-45-968/2025; 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-57-662/2025; kt.).

49. Pareiškėjas, siekdamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, nurodo, kad LVAT, priimdamas 2025 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-958-624/2025, pažeidė VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktus, 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, 80 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį (teisę į teisingą bylos nagrinėjimą; draudimą priimti siurprizinius sprendimus; teismo pareigą atsakyti į esminius argumentus), Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnį, kuriame įtvirtinta nuosavybės apsauga, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį (konstitucinį valdžių padalijimo principą), 30 straipsnio 1 dalį (teisę į apeliaciją).

50. Iš LVAT 2025 m. spalio 8 d. sprendimo matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinių skundų ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo Sprendimas (Raštas) neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–7 punktų reikalavimų bei kad Departamentas į pareiškėjo 2022 m. vasario 8 d. prašyme išdėstytus argumentus neatsižvelgė / iš viso jų nevertino. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir remdamasis Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete gali būti išduodamas tik vienam medžioklės plotų naudotojui, todėl galiojant Klubui „Erelis“ 2021 m. sausio 28 d. ir 2021 m. vasario 2 d. išduotiems leidimams naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose „Ąžuolas“ ir „Ąžuolas 2“, Departamentas negalėjo pratęsti nuo 2016 m. spalio 17 d. nebegaliojančius Leidimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuose medžioklės plotų vienetuose medžiotojų klubui „Ąžuolas“, o Tvarkos 14 punktas, nereguliuojantis tokių santykių, nagrinėjamoje situacijoje iš tiesų nėra taikytinas. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šie faktiniai duomenys, teisinis reguliavimas ir motyvai Rašte yra nurodyti (2025 m. spalio 8 d. sprendimo 25 p.).

51. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo Raštu, konstatuoja, kad jame išdėstyti argumentai buvo pakankami, jog pareiškėjui būtų aiškus jo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindas, motyvai, apskundimo tvarka, ypač atsižvelgus į tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį ir tęstinumą, t. y. apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad Raštas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–7 punktų reikalavimus.

52. LVAT yra išaiškinęs, kad nors VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą neteisėtą administracinį sprendimą, tačiau šiuo aspektu taip pat svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi teisėtų lūkesčių apsaugos principo viešojo administravimo srityje, ar asmuo konkretaus administracinio sprendimo pagrindu įgijo tam tikras teises ir pareigas, ar priimant kitą administracinį sprendimą (dėl administracinio sprendimo panaikinimo) nebus paneigtos asmenų administracinio sprendimo pagrindu įgytos teisės, taip pat būtina atsižvelgti ir į tai, ar nepriėmus sprendimo dėl galiojančio administracinio sprendimo panaikinimo, nebus pažeisi kiti teisės principai ar viešas interesas, ar įgytos teisės panaikinimas bus proporcinga priemonė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-735-602/2019, 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1082-822/2024).

53. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad Klubas „Erelis“ laimėjo Departamento 2021 m. sausio 21 d. ir 26 d. organizuotus viešus aukcionus, kuriuose šis klubas įgijo teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose „Ąžuolas“ ir „Ąžuolas 2“, Departamentas 2021 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. AD1-27 „Dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo“ išdavė klubui „Erelis“ leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Ąžuolas“, 2021 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. AD1-31 „Dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo“ – leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Ąžuolas 2“. Taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas nenurodė, jog nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki kreipimosi 2021 m. spalio 19 d. į Alytaus apylinkės teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo, kaip nors pretendavo gauti leidimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose „Ąžuolas“ ir „Ąžuolas 2“, t. y. ginčijo paskelbtus konkursus ar pan., taip pat nenurodė jokių pagrindų, kuriais Departamento sprendimai dėl leidimų išdavimo klubui „Erelis“ galėtų būti vertinami kaip neteisėti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad Departamento sprendimai klubui „Erelis“ 2021 m. sausio 28 d. ir 2021 m. vasario 2 d. išduoti leidimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose „Ąžuolas“ ir „Ąžuolas 2“ yra neteisėti. Pareiškėjo nurodoma kaip esminė aplinkybė, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-6106/835/2021 buvo atnaujintas praleistas terminas, neegzistavo priimant Departamento sprendimus klubui „Erelis“ 2021 m. sausio 28 d. ir 2021 m. vasario 2 d. išduoti leidimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose „Ąžuolas“ ir „Ąžuolas 2“.

54. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo teigia, kad motyvai, kokius LVAT nurodė 2025 m. spalio 8 d. sprendimo 27 ir 28 punktuose, yra administracinio sprendimo dėl pareiškėjo 2022 m. vasario 8 d. prašymo motyvai, tačiau tokių motyvų pats Departamentas, išnagrinėjęs 2022 m. vasario 8 d. prašymą, Rašte nenurodė, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, LVAT akivaizdžiai pažeidė Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį (konstitucinį valdžių padalijimo principą). Vertindama šiuos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-3917-556/2022 38 p.; 2022 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-728-968/2022 26, 28 p.). Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas 2025 m. spalio 8 d. sprendimo 27 ir 28 punktuose nurodytais motyvais pažeidė konstitucinį valdžių padalijimo principą, kadangi šiuose sprendimo punktuose yra įvertinti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir nėra aptariama tokių aplinkybių, apie kurias ginčo šalims nebūtų žinoma ir jos galėtų būti vertinamos kaip siurprizinės.

55. Vertindama pareiškėjo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo ribas, todėl buvo pažeista ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis, teisėjų kolegija pažymi, kad iš LVAT 2025 m. spalio 8 d. spendimo 22 punkto matyti, jog apeliacinės instancijos teismas apeliacinių skundų ribose patikrino skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 ir 2 dalimis. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, pasinaudojo ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta teise, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti esant pareiškėjo nurodomam proceso teisės pažeidimui.

56. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teikti atsiliepimus į apeliacinius skundus, kuria jis pasinaudojo, todėl pareiškėjo argumentai dėl teisės į apeliaciją pažeidimo taip pat laikytini nepagrįstais.

57. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad LVAT pažeidė Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnį, kuriame yra įtvirtinta nuosavybės apsauga, kadangi jokie klausimai, susiję su pareiškėjo nuosavybės teisės apsauga nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiami.

58. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo paskirtis yra ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje išvardytų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą ir turėjusių esminės įtakos sprendimo pagrįstumui ar teisėtumui, ištaisymas. Įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įrodymų vertinimas yra procesas, kuris kiekvienoje konkrečioje byloje pagrįstas vidiniu bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, nagrinėjant įrodymų visetą, o ne pavienius įrodymus.

59. EŽTT praktikoje pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, akcentuoja vieną iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principą, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr., pvz., EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Brumarescu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8564/02)).

60. Įvertinus pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu, o administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo (apeliacinio skundo pakartotinio išnagrinėjimo), nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui.

61. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas nepateikė akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimą jas taikydamas, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ir ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu

62. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-19/2010; 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-97-502/2015). Atnaujinti procesą vadovaujantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-84-968/2021; kt.).

63. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad LVAT, priimdamas 2025 m. spalio 8 d. sprendimą, nukrypo nuo LVAT 2024 m. balandžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-33-492/2024, 2024 m. gruodžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2315-463/2024, 2025 m. spalio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-780-821/2025, 2025 m. vasario 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1342-968/2025, 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-650-525/2022, 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-603/2009, 2018 m. lapkričio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1555-662/2018, 2022 m. sausio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2739-502/2021 suformuotos praktikos. Be to, pasak pareiškėjo, LVAT praktika formuojama akivaizdžiai klaidinga linkme (faktiškai skatinant viešojo administravimo subjektus pažeidinėti asmenų teises).

64. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo nurodomais LVAT procesiniais sprendimais administracinėse bylose, pažymi, kad šiose bylose buvo nagrinėjami ginčai, kilę iš kitų teisinių santykių (pvz., užsieniečių teisinės padėties, valstybės tarnybos, ginklų ir šaudmenų kontrolės, asmens duomenų teisinės apsaugos, statybos, nuosavybės teisių atkūrimo) nei nagrinėjamu atveju.

65. Prašydamas atnaujinti procesą nurodytu pagrindu, pareiškėjas turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika aktualiu klausimu yra nevienoda, o byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba ji formuojama klaidinga linkme. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė nė vieno Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinio sprendimo kitoje analogiško pobūdžio administracinėje byloje, kurioje esant iš esmės tapačioms faktinėms aplinkybėms, būtų kilęs tų pačių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimas arba praktika būtų formuojama klaidinga linkme, o prašyme nurodyti argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti procesą aptariamu pagrindu.

66. Apibendrindama teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjas prašymu atnaujinti procesą iš esmės siekia vien pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, tačiau tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui.

67. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje Nr. eA-958-624/2025 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

68. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klubas „Erelis“ atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė priteisti iš pareiškėjo proceso išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo parengimą. Iš kartu su atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo pateiktų duomenų matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė 1 887,60 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą.

69. Nagrinėjamu atveju netenkinus pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje, trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

70. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).

71. Rekomendacijų 8.16 papunktis nustato, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra – 0,4. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento 2025 metų II ketvirčio skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 2 387 Eur, todėl maksimalus užmokesčio už suteiktą paslaugą (atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą) dydis yra 954,8 Eur.

72. Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti išlaidų už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą suma (1 887,60 Eur) viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Teisėjų kolegija, įvertinusi Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus ir nenustačiusi pagrindo priteisti sumą, viršijančią Rekomendacijose nustatytą maksimalią sumą, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkina iš dalies ir iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens naudai priteisia 954,8 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Medžiotojų klubo „Ąžuolas“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-958-624/2025 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-958-624/2025 pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Klubo „Erelis“ apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Medžiotojų klubo „Ąžuolas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klubas „Erelis“).

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui Klubui „Erelis“ iš pareiškėjo Medžiotojų klubo „Ąžuolas“ 954,8 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė