2024-05-15 Nr. AB-7812-3-61-3-01778-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. S. ir G. S. (pareiškėjos J. S. teisių ir pareigų perėmėjų) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimo pagal pareiškėjos J. S. (I. S. ir G. S. teisių ir pareigų perėmėjai) skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. – prie Aplinkos ministerijos), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. – prie Aplinkos ministerijos) Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2024-05-15 Nr. AB-7812-3-61-3-01778-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: NŽT ir Skyrius nepagrįstai atsisako vykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą ir pagal tai pakeisti aptartus skaičiavimus.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-197-575/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01778-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 18.4.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. S. ir G. S. (pareiškėjos J. S. teisių ir pareigų perėmėjų) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimo pagal pareiškėjos J. S. (I. S. ir G. S. teisių ir pareigų perėmėjai) skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. – prie Aplinkos ministerijos), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. – prie Aplinkos ministerijos) Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėja J. S. (toliau – ir pareiškėja; pareiškėjos teisių ir pareigų perėmėjai – I. S. ir G. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. – prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2022 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. 49VĮ-98-(14.49.2 E.) „Dėl pretendentų į buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemę sąrašo, jiems likusios grąžinti žemės ploto ir proporcingai tenkančių žemės sklypų dalių patvirtinimo“ (toliau – ir Skyriaus 2022 m. sausio 28 d. įsakymas); 2) panaikinti NŽT 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 1SS-547-(7.22 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT 2022 m. balandžio 8 d. sprendimas); 3) įpareigoti Skyrių perskaičiuoti proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui tenkančios žemės kiekį žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir priimti naują įsakymą.
2. Pareiškėja grindė skundą šiais argumentais ir aplinkybėmis:
2.1. pareiškėja, kaip mirusio B. S. dalies turto paveldėtoja, turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,0295 ha žemės;
2.2. Skyriaus 2022 m. sausio 28 d. įsakymas ir NŽT 2022 m. balandžio 8 d. sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimui, priimtam administracinėje byloje Nr. A-531-492/2015, (toliau – ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimas), kuriame nustatytos aplinkybės patvirtintos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-5254-525/2019, (toliau – ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartis);
2.3. Skyrius ir NŽT pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytus viešojo administravimo teisėtumo ir įstatymo viršenybės principus, nes priimant skundžiamus administracinius sprendimus nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartimi;
2.4. Skyriaus 2022 m. sausio 28 d. įsakymu patvirtinto sąrašo „Pretendentų į buvusių savininkų buvusiame rėžiniame (duomenys neskelbtini) sąrašas, jiems likusios grąžinti žemės plotas ir proporcingai tenkančios žemės sklypų dalys“ (toliau – ir Sąrašas) 27 eilutėje nurodytas likusios grąžinti žemės kiekis apskaičiuotas neteisingai. Taip pat NŽT 2022 m. balandžio 8 d. sprendime pateikta klaidinga interpretacija dėl grąžintinos žemės dalies, nes, kaip minėta, pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teisės į 0,0295 ha žemės, o ne į 0,0027 ha žemės dalį;
2.5. likusios grąžinti žemės kiekis turėjo būti apskaičiuojamas nuo pretendentams likusio neatkurto žemės sklypo ploto, t. y. nuo 29 likusių pretendentų į 16,4796 ha žemės plotą. Skyrius skaičiavimuose naudojo 31 pretendentui tenkantį 17,1592 ha žemės plotą, nors šis skaičius yra neteisingas. Skyrius 2022 m. sausio 31 d. rašte Nr. 49SD-1522-(14.49.136 E) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje“ (toliau – ir Skyriaus 2022 m. sausio 31 d. raštas) nurodė, jog yra likę tik 29 pretendentai, turintys 16,4796 ha. Ši informacija nurodyta ir Skyriaus 2022 m. sausio 28 d. įsakymu patvirtintame Sąraše. Tačiau Skyrius atliko skaičiavimus, naudodamas 17,1592 ha žemės plotą;
2.6. proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui tenkanti žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) turėtų būti skaičiuojama taip: 0,0295 ha * 0,1723 ha / 16,4796 ha = 0,000308433 ha (suapvalinus 0,0003 ha);
2.7. proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui tenkanti 0,1850 ha ploto žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) dalis turėtų būti skaičiuojama taip: 0,0295 ha * 0,1850 / 16,4796 ha = 0,000331167 ha (suapvalinus 0,0003 ha);
2.8. proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui tenkanti 0,1013 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis turėtų būti skaičiuojama taip: 0,0295 ha * 0,1013 ha / 16,4796 ha = 0,000181336 ha (suapvalinus 0,0002 ha);
2.9. proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui tenkanti 0,1637 ha ploto žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) dalis turėtų būti apskaičiuojama taip: 0,0295 ha * 0,1637 ha / 16,4796 ha = 0,000293038 (suapvalinus 0,0003 ha)“;
2.10. NŽT ir Skyrius nepagrįstai atsisako vykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą ir pagal tai pakeisti aptartus skaičiavimus.
3. Atsakovai NŽT ir Skyrius atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą, nurodydami, kad:
3.1. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2001 m. gegužės 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 222-1558/2001, (toliau – ir 2001 m. gegužės 7 d. teismo sprendimas) nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad (duomenys neskelbtini), B. S. (miręs) nuosavybės teise valdė 2,125 dešimtinės žemės ir A. S. nuosavybės teise valdė 2,125 dešimtinės (2,3205 ha) žemės;
3.2. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. sausio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1558-22/2001, (toliau – ir 2004 m. sausio 1 d. teismo sprendimas) panaikintas 2001 m. gegužės 7 d. teismo sprendimas, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad (duomenys neskelbtini) M. S., B. S. (pareiškėja turto paveldėtoja), A. S. ir Z. S. bendrosios nuosavybės teisėmis po tėvo A. S. mirties 1939 metų iki nacionalizacijos valdė 4,25 dešimtinės žemės, t. y. kiekvienas po 1,1608 ha;
3.3. nustatyta, kad paveldėtojai į buvusio savininko B. S. valdytą žemę yra: J. S. (gimusi 1925 metais, sutuoktinė), vaikai – A. T., V. S. ir B. S. (pareiškėja turto paveldėtoja);
3.4. nustatyta, kad pretendentai į buvusios savininkės M. S. valdytą žemę yra A. S., L. L., J. S. (gimusi 1925 metais), jos vaikai A. T., V. S. ir B. S. (pareiškėja turto paveldėtoja);
3.5. pagal Vilniaus miesto skyriaus archyve saugomas nuosavybės teisių atkūrimo bylas B. S. vardu yra vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko B. S. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtą žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaimą (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 548). Vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimu, NŽT buvo įpareigota spręsti pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo į tenkančią proporcingą dalį į buvusio savininko B. S. likusios 0,1707 ha neatkurtos žemės dalį buvusiame (duomenys neskelbtini). Skyrius parengė 2021 m. spalio 26 d. pažymą Nr. 49PAŽ-23 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ (toliau – ir 2021 m. spalio 26 d. pažyma), pagal kurią pretendentas B. S. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,0853 ha žemės plotą buvusio savininko B. S. iki 1940 metų nacionalizacijos buvusią (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime turėtą žemę;
3.6. pagal Vilniaus miesto skyriaus archyve saugomas nuosavybės teisių atkūrimo bylas B. S. vardu yra vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į buvusios savininkės M. S. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtą žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaimą (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 548-1 (toliau kartu su nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 548 – ir nuosavybės teisių atkūrimo bylos), pretendentai yra A. S., L. L., J. S. (gimusi 1925 metais) ir jos vaikai A. T., V. S. ir B. S. (pareiškėja turto paveldėtoja);
3.7. pretendentams išdalinus jiems tenkančią B. S. 0,3726 ha žemės dalį, nuosavybės teisės atkuriamos į jam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį, t. y. kiekvienam po 0,0931 ha (0, 3725 ÷ 4) žemės plotą;
3.8. NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius parengė 2010 m. rugsėjo 30 d. pažymą Nr. 25 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ (toliau – ir 2010 m. rugsėjo 30 d. pažyma), pagal kurią B. S. nuosavybės teisės atkuriamos į 0,0931 ha buvusios savininkės M. S. valdytos žemės plotą;
3.9. vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, NŽT priėmė 2013 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 49S-447 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui B. S.“ (toliau – ir NŽT 2013 m. birželio 3 d. sprendimas), kuriuo B. S. atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės M. S. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės dalį buvusiame (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0904 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini);
3.10. priėmus NŽT 2013 m. birželio 3 d. sprendimą, likusi neatkurtos žemės dalis yra 0,0027 ha žemės plotas;
3.11. Skyrius 2021 m. spalio 13 d. raštu Nr. 49SD-10314-(14.49.104.) „Dėl natūra grąžintinų žemės sklypų (duomenys neskelbtini)rėžinio kaimo teritorijoje“ (toliau – ir Skyriaus 2021 m. spalio 13 d. raštas) informavo pareiškėją apie teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias nuosavybės teisių į žemę natūra atkūrimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos suprojektuotus ir Vilniaus miesto skyriui perduotus keturis laisvus natūra grąžintinus žemės sklypus buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime ir atliktus preliminarius pretendentui B. S. tenkančių šiuose žemės sklypuose dalių skaičiavimus pagal nuosavybės teisių atkūrimo bylas;
3.12. proporcingai tenkančių žemės sklypų dalys (duomenys neskelbtini)rėžinio kaimo pretendentams į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. A30-617/21 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A30-678/21 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“, 2021 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. A30-1085/21 „Dėl sklypo tarp (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“, 2021 m. balandžio 28 d.
įsakymu Nr. A30-1417/21 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“ ir 2021 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. A30-1420/21 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“ patvirtintuose žemės sklypuose buvo apskaičiuotos taip: 1) įvertintos visos pretendentų, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime turėtą žemę, nuosavybės teisių atkūrimo bylos. Nustatyta, kad Skyriuje yra keturiolika nuosavybės teisių atkūrimo bylų, kuriuose 31 pretendentas pageidauja atkurti nuosavybės teises į 17,1592 ha žemės plotą (visų pretendentų likęs neatkurtas žemės plotas).
Du pretendentai, kuriems už likusį neatkurtą žemės plotą anksčiau buvo parengtos išvados (išvados nerealizuotos), atsisakė pakeisti valią dėl atkūrimo būdo ir nepageidavo žemės susigrąžinti natūra. Atsižvelgiant į tai, liko 29 pretendentai, pageidaujantys atkurti nuosavybės teises į pirmiau nurodytus žemės sklypus, į 16,4796 ha žemės plotą (proporcingai tenkančios žemės sklypų dalys pasikeitė);
2) atlikti skaičiavimai (atskirai kiekvienam sklypui) dėl proporcingai tenkančios atkurti, nuo pretendentui likusio (tenkančio) neatkurto žemės ploto, žemės dalies suprojektuotame žemės sklype nuo visiems pretendentams likusio neatkurto bendro žemės ploto, t. y. B. S. proporcingai tenkančios atkurti žemės dalys buvo skaičiuotos taip: 2.1) B. S. likęs neatkurtas 0,0853 ha žemės plotas į buvusio savininko B. S. (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 548) iki 1940 metų nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime turėtą žemę dauginamas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo suprojektuoto žemės sklypo 0,1723 ha ploto ir gautas skaičius padalintas iš 16,4796 ha (visiems 29 pretendentams likęs neatkurtas žemės plotas).
Analogiškai skaičiuota ir kituose žemės sklypuose. Proporcija yra du vienas kitam lygūs santykiai, todėl skaičiavimai atlikti matematiškai išsprendžiant lygtį. Atlikus skaičiavimus pagal B. S. likusį neatkurtą (tenkantį) plotą (0,0853 ha) žemės sklypuose jam tenkanti žemės dalis yra: prie (duomenys neskelbtini) – 0,0009 ha, prie (duomenys neskelbtini) – 0,0010 ha, prie (duomenys neskelbtini) – 0,0005 ha ir prie (duomenys neskelbtini) – 0,0009 ha. B. S. proporcingai tenkančios atkurti žemės dalys skaičiuotos taip: B.
S. likęs neatkurtas žemės plotas 0,0853 ha dauginamas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo suprojektuoto žemės sklypo 0,1723 ha ploto ir gautas skaičius dalinamas iš 16,4796 ha ir t. t.; 2.2) pretendentui B. S. į buvusios savininkės M. S. (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 548-1) iki 1940 metų nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime turėtą 0,0931 ha žemės plotą, atkūrus nuosavybės teises NŽT 2013 m. birželio 3 d. sprendimu ir perdavus neatlygintinai nuosavybėn 0,0904 ha naują žemės sklypą individualiai statybai, esantį (duomenys neskelbtini), likęs neatkurtas plotas sudaro tik 0,0027 ha;
3.13. suprojektuotose žemės sklypuose proporcingai tenkančios dalys neišsiskaičiuotos, nes visuose keturiuose Vilniaus miesto savivaldybės administracijos perduotuose natūra grąžintinuose žemės sklypuose tenkanti žemės dalis yra lygi nuliui;
3.14. pareiškėjos argumentai, kad aptarti skaičiavimai neteisingi, nepagrįsti;
3.15. ginčijami skaičiavimai atlikti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatomis, vykdant įsiteisėjusius teismų sprendimus, be kita ko, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą.
II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 1 d. sprendime nusprendė atmesti pareiškėjos skundą.
5. Teismas nustatė:
5.1. Skyrius 2021 m. spalio 13 d. raštu informavo pareiškėją, kad Skyriui buvo perduoti penkių suprojektuotų laisvų (neužstatytų) natūra grąžintinų žemės sklypų, kurių plotas: prie (duomenys neskelbtini) – 0,1723 ha, prie (duomenys neskelbtini) – 0,1850 ha, prie (duomenys neskelbtini) – 0,0663 ha, prie (duomenys neskelbtini) – 0,1013 ha, prie (duomenys neskelbtini) – 0,1637 ha planai ir dokumentacija. Šiame rašte išdėstytos teisės aktų nuostatos ir nurodyti atlikti preliminarūs pretendentui B. S. tenkančių šiuose žemės sklypuose dalių skaičiavimai pagal nuosavybės teisių atkūrimo bylas;
5.2. pareiškėja pateikė 2021 m. gruodžio 23 d. prašymą „Dėl informacijos pateikimo“ Skyriui (gautas 2022 m. sausio 19 d.), kuriame prašė pateikti galutinius skaičiavimus;
5.3. Skyrius, atsakydamas į šį pareiškėjos prašymą, priėmė Skyriaus 2022 m. sausio 31 d. raštą, kuriame pateikė paaiškinimus ir skaičiavimus. Šiame rašte informuojama, kad, atlikus perskaičiavimus, pagal B. S. likusį neatkurtą (tenkantį) plotą (0,0853), žemės sklypuose jam tenkanti dalis yra: prie (duomenys neskelbtini) – 0,0009 ha, prie (duomenys neskelbtini) – 0,0010 ha, prie (duomenys neskelbtini) – 0,0005 ha ir prie (duomenys neskelbtini) – 0,0009 ha (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 548); paaiškinta, kad proporcingai B. S. tenkančios atkurti žemės dalys buvo skaičiuojamos taip: B. S. likęs neatkurtas žemės plotas 0,0853 ha dauginamas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo suprojektuoto žemės sklypo 0,1723 ha ploto ir gautas skaičius dalinamas iš 16,4796 ha ir t. t.; pažymėta, kad pretendentui B. S. į buvusios M. S. turėtą žemės valdą likęs neatkurtas plotas sudaro tik 0,0027 ha, suprojektuotose žemės sklypuose proporcingai tenkančios dalys neišsiskaičiuotos (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 548-1); nurodyta, kad Skyriaus 2022 m. sausio 28 d. įsakymu patvirtintos pretendentams proporcingai tenkančios žemės sklypų dalys;
5.4. pareiškėja, nesutikusi su Skyriaus 2022 m. sausio 28 d. įsakymu, su 2022 m. vasario 22 d. skundu kreipėsi į NŽT, prašydama panaikinti Skyriaus 2022 m. sausio 28 d. įsakymą ir įpareigoti Skyrių perskaičiuoti proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui tenkančios žemės kiekį žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir priimti naują įsakymą;
5.5. NŽT, išnagrinėjusi šį pareiškėjos skundą, priėmė NŽT 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą, kuriuo netenkino pareiškėjos skundo. Šiame sprendime nurodyta, kad: 2010 m. rugsėjo 30 d. pažyma patvirtina, jog B. S. nuosavybės teisės atkuriamos į 0,0931 ha buvusios savininkės M. S. valdytos žemės ploto dalį; 2010 m. rugsėjo 30 d. pažyma parengta, vadovaujantis 2001 m. gegužės 7 d. teismo sprendimu ir teismo 2004 m. sausio 1 d. sprendimu, giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais; 2010 m. rugsėjo 30 d. pažyma nenuginčyta bei galiojanti; vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, NŽT 2013 m. birželio 3 d. sprendimu B. S. atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės M. S. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės dalį buvusiame (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0904 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); likusi neatkurtos žemės dalis B. S. yra 0,0027 ha žemės plotas; pareiškėjos minimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimas priimtas dėl kito buvusio savininko valdytos žemės;
5.6. pareiškėja, nesutikusi su Skyriaus 2022 m. sausio 28 d. įsakymu ir NŽT 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu, kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti šiuos sprendimus ir įpareigoti Skyrių perskaičiuoti proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui tenkančios žemės kiekį ginčo žemės sklypuose ir priimti naują įsakymą.
6. Teismas vadovavosi Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, ir 2 dalimis bei 4 dalimi, 5 straipsnio 2 dalimi, Tvarko 1061 punktu.
7. Teismas nurodė, kad ginčo nėra, jog B. S. vardu yra vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko B. S. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 548) ir į buvusios savininkės M. S. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtą žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 548-1).
8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, įsiteisėjusius teismų sprendimus, nesutiko su pareiškėjos argumentais, kuriais pareiškėja grindė Skyriaus 2022 m. sausio 28 d. įsakymo ir NŽT 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.
9. Teismas, įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimo turinį, konstatavo, kad šioje administracinėje byloje buvo sprendžiama dėl B. S. vardu vykdomo nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko B. S. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 548).
10. Teismas, remdamasis 2021 m. spalio 26 d. pažyma, nurodė, kad pareiškėjai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendime nurodoma 0,0295 ha žemės dalis galėtų būti atkuriama tuo atveju, jei nuosavybės teisės būtų atkuriamos pačiai pareiškėjai (gimusi 1948 metais), kaip buvusio savininko mirusio vaiko sutuoktinei (Įstatymo 2 str. 1 d. 4 p.). Tačiau teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pretendentu atkurti nuosavybės teises į B. S. žemę yra pripažintas B. S. – pareiškėjos vyras (Įstatymo 2 str. 1 d. 3 p.) ir jam tenkanti atkurti žemės dalis – 0,0853 ha.
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos minimas žemės sklypo plotas – 0,0027 ha, kurį pareiškėja laiko netiksliu, yra likusi neatkurta žemės dalis į buvusios savininkės M. S. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtą žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 548-1).
12. Teismas nurodė, kad pretendentai į buvusios savininkės M. S. (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 548-1) valdytą žemę yra A. S., L. L., J. S. (gimusi 1925 metais) ir jos vaikai A. T., V. S. ir B. S. (pareiškėja turto paveldėtoja). Pagal 2010 m. rugsėjo 30 d. pažymą B. S. nuosavybės teisės atkuriamos į 0,0931 ha buvusios savininkės M. S. valdytos žemės plotą. Iš NŽT 2013 m. birželio 3 d. sprendimo matyti, kad B. S. atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės M. S. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės dalį buvusiame (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0904 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste; nuosavybės teisės į 0,0027 ha žemės valdos dalį bus atkurtos vėliau.
13. Teismas, įvertinęs tai, ką nustatė, sutiko, kad NŽT 2013 m. birželio 3 d. sprendimu perdavus neatlygintinai nuosavybėn 0,0904 ha naują žemės sklypą individualiai statybai, likęs neatkurtas plotas sudaro 0,0027 ha.
14. Teismas pripažino, kad Skyrius pagrįstai nurodė, jog pretendentas B. S. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,0853 ha žemės plotą buvusio savininko B. S. iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime turėtą žemę (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 548) ir pretendentui B. S. į buvusios savininkės M. S. turėtą žemės valdą likęs neatkurtas plotas sudaro 0,0027 ha (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 548-1).
15. Teismas konstatavo, kad Skyriaus 2022 m. sausio 28 d. įsakymu patvirtinto Sąrašo 27 punkte pagrįstai nurodyta, kad likusios grąžinti žemės dalis yra 0,0027 ha, o 28 punkte – 0,0853 ha.
16. Teismas, atsižvelgęs į padarytas išvadas, nurodė, kad pareiškėjos nurodyti skaičiavimai neturi prasmės, nes, kaip nustatyta, pareiškėja nurodo neteisingą žemės ploto dalį – 0,0295 ha.
17. Teismas nurodė, kad atsakovai skaičiavimus atliko, vadovaudamiesi Tvarkos 1061 punktu.
18. Teismas nesutiko su pareiškėja, kad Skyriaus 2022 m. sausio 31 d. rašte klaidingai nurodyta, jog yra likę tik 29 pretendentai, turintys 16,4796 ha, nes pareiškėja niekaip nepagrindė šio argumento. Be to, tiek pačiame Skyriaus 2022 m. sausio 31 d. rašte, tiek atsakovų atsiliepime į skundą nurodyta ta pati informacija ir skaičiavimai, kurių dėl 0,0853 ha (likusi neatkurta B. S. į B. S. turėtą žemę pagal nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 548) pareiškėja neginčija.
19. Teismas konstatavo, kad Skyriaus 2022 m. sausio 28 d. įsakymas ir NŽT 2022 m. balandžio 8 d. sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, priimti nepažeidus teisės aktų nuostatų, jų naikinti nėra pagrindo.
20. Teismas, atmetęs pareiškėjos pagrindinį reikalavimą, atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
III. 21. Pareiškėjai (pareiškėjos teisių ir pareigų perėmėjai) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų (pareiškėjos teisių ir pareigų perėmėjai) skundą.
22. Apeliaciniame skunde kartojamos faktinės ginčo aplinkybės, argumentai, kuriais buvo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo grindžiamas Skyriaus 2022 m. sausio 28 d. įsakymo ir NŽT 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas, nesutikimas su teismo sprendimu grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
22.1. pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas neatitinka jam nustatytų reikalavimų, neatskleista ginčo esmė, teismas nenurodė, kurie teisės aktai suteikia NŽT teisę negrąžinti pareiškėjai (pareiškėjai teisių ir pareigų perėmėjai) tenkančios žemės dalies, nors pats teismas ir atsakovai pripažįsta, jog B. S. buvo pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą ir jam viena iš priklausančių dalių yra 0,0027 ha. NŽT neturėjo teisės nuspręsti apskritai negrąžinti šios dalies;
22.2. pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nes teismo padarytos išvados dėl nuosavybės teisių atkūrimo į proporcingą likusią žemės dalį prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimui;
22.3. pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino kilusio ginčo faktines aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas dėl skaičiavimų, atliktų nustatant proporcingą likusią žemės dalį, į kurią atkurtinos nuosavybės teisės. Net ir skaičiuojant nuo bendro ploto 16,4796 ha B. S. grąžintinos žemės dydis yra 0,0027 ha. Vadinasi, pareiškėjai (pareiškėjai teisių ir pareigų perėmėjai) grąžintinos dalys tokios: 0,00002823 ha sklypo (duomenys neskelbtini); 0,00003031 ha sklypo prie (duomenys neskelbtini); 0,0000166 ha sklypo prie (duomenys neskelbtini); 0,00002682 ha sklypo prie (duomenys neskelbtini). Tai tik patvirtina, kad Skyriaus ir NŽT atlikti skaičiavimai yra netikslūs, dėl ko pažeistas nuosavybės teisių atkūrimo prioriteto principas;
22.4. pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia nuosavybės teisių atkūrimo natūra prioriteto principą, nes pareiškėjai (pareiškėjai teisių ir pareigų perėmėjai) nėra grąžinama B. S. tenkanti 0,0027 ha dalis;
22.5. pirmosios instancijos teismas neįvertino argumento dėl viešojo administravimo teisėtumo ir įstatymo viršenybės principų pažeidimų. Ištaisyti šiuos pažeidimus galima NŽT grąžinus proporcingai B. S. tenkančias dalis, t. y. 0,00002823 ha (prie (duomenys neskelbtini), 0,00003031 ha (prie (duomenys neskelbtini), 0,0000166 ha (tarp (duomenys neskelbtini) ir 0,00002682 ha (prie (duomenys neskelbtini).
23. Atsakovai NŽT ir Skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos (pareiškėjai teisių ir pareigų perėmėjai) apeliacinį skundą. Atsakovai, kartodami ginčo faktines aplinkybes, argumentus, išdėstytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, laikosi pozicijos, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, nėra jokio pagrindo naikinti nei teismo, nei Skyriaus 2022 m. sausio 28 d. įsakymo, nei NŽT 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Skyriaus 2022 m. sausio 28 d. įsakymo, kuriuo patvirtintas pretendentų buvusiame (duomenys neskelbtini), sąrašas, jiems likusios grąžinti žemės plotai ir proporcingai tenkančios žemės sklypų dalys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus suformuotuose žemės sklypuose nuosavybės teisėms atkurti grąžinant žemę natūrą, ir NŽT 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo, kuriuo Skyriaus 2022 m. sausio 28 d. įsakymas paliktas galioti, teisėtumo bei pagrįstumo.
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė nei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas. Todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
26. Pareiškėjai (apeliantai), nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimui, nes NŽT skaičiavimus atliko dėl 0,0027 ha, o ne dėl 0,0295 ha.
27. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, dėl šių argumentų pažymi, kad pagal Vilniaus miesto skyriaus archyve saugomas nuosavybės teisių atkūrimo bylas B. S. vardu yra vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko B. S. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtą žemės dalį buvusiame (duomenys neskelbtini)rėžiniame kaime (atkūrimo byla Nr. 548). Dėl šios ginčo žemės Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 18 d. sprendimu įpareigojo Skyrių spręsti dėl J. S. nuosavybės teisių atkūrimo į jai tenkančią proporcingą dalį į buvusio savininko B. S. likusios 0,1707 ha neatkurtos žemės dalį buvusiame (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimu, 2019 m. spalio 31 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėja, kaip mirusiojo B. S. dalies turto paveldėtoja, turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,0295 ha žemės.
28. Vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą, Skyrius parengė 2021 m. spalio 26 d. pažymą, pagal kurią B. S. (apeliantės sutuoktinis) turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B. S. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtą žemės dalį buvusiame (duomenys neskelbtini)rėžiniame kaime, kur jam tenkanti žemės dalis yra 0,1707:2=0,0853 ha. Byloje nėra pateikta pareiškėjų argumentų, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimas buvo įvykdytas netinkamai.
29. Teisėjų kolegija nustatė ir tai, kad pagal Vilniaus miesto skyriaus archyve saugomas nuosavybės teisių atkūrimo bylas vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į buvusios savininkės M. S. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtą žemės dalį buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime (atkūrimo byla Nr. 548-1). Pretendentai į buvusios savininkės M. S. valdytą žemę yra A. S., L. L., J. S. (gim. 1925 m.) ir jos vaikai A. T., V. S. ir B. S. (pareiškėja turto paveldėtoja). Pretendentams išdalinus jiems tenkančią turto savininkės vaiko B. S. 0,3726 ha žemės dalį nuosavybės teisės atkuriamos į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį – kiekvienam po 0,0931 ha (0,3725:4) žemės plotą. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius parengė 2010 m. rugsėjo 30 d. pažymą, pagal kurią B. S. nuosavybės teisės atkuriamos į 0,0931 ha buvusios savininkės M. S. valdytos žemės plotą. Vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, NŽT 2013 m. birželio 3 d. sprendimu B. S. atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės M. S. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės dalį buvusiame (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0904 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Priėmus minėtą sprendimą likusi neatkurtos žemės dalis yra 0,0027 ha žemės plotas.
30. Pagal šios teismo nutarties 27–29 punktuose nustatytus duomenis B. S. vardu yra vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko B. S. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtą žemės dalį buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime (atkūrimo byla Nr. 548), kur jam likusi atkurti žemės dalis yra 0,0853 ha žemės plotas. Taip pat, B. S. vardu yra vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į buvusios savininkės M. S. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtą žemės dalį buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime (atkūrimo byla Nr. 548-1), kur jam likusi atkurti žemės dalis yra 0,0027 ha žemės plotas.
31. Pareiškėjai (apeliantai), teikdami, kad B. S. turi būti atkurtas likęs žemės plotas, t. y. 0,0295 ha žemės, ignoruoja faktą, kad šios teismo nutarties 27 punkte paminėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai yra priimti dėl buvusio savininko B. S. turėtos žemės, o ne dėl buvusios savininkės M. S. turėtos žemės (kur pretendentui likusi neatkurta žemės dalis yra 0,0027 ha). Pretendentui B. S. neatkurta žemės dalis į B. S. iki 1940 metų nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime yra 0,0853 ha žemės plotas, o ne kaip teigia pareiškėjai, kad B. S. turi būti atkurtas likęs žemės plotas, t. y. 0,0295 ha žemės.
32. Priimant Skyriaus 2022 m. sausio 28 d. įsakymą buvo įvertintas B. S. vardu vykdytinas nuosavybės teisių atkūrimas tiek į buvusio savininko B. S. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtą 0,0853 ha žemės plotą (atkūrimo byla Nr. 548), tiek į buvusios savininkės M. S. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtą 0,0027 ha žemės plotą (likusi atkurti žemės dalis, atkūrimo byla Nr. 548-1). Teisėjų kolegijos vertinimu, Skyriaus 2022 m. sausio 28 d. įsakymu pagal atkūrimo bylas Nr. 548 ir Nr. 548-1 pagrįstai buvo paskaičiuotos buvusio savininko paveldėtojui tenkančios žemės sklypų dalys žemės sklypuose: (duomenys neskelbtini).
33. Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjų (apeliantų) argumentus dėl atliktų proporcijų skaičiavimo neteisingumo, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog argumentai dėl klaidingo skaičiavimo niekaip nepagrįsti, yra teisinga. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti įtikinami argumentai, kokios su skaičiavimų atlikimu susijusios administracinės procedūros taisyklės buvo pažeistos ar konkretūs paaiškinimai apie aritmetines klaidas.
34. Atsakydama į pareiškėjų (apeliantų) argumentus, kad buvo pažeistas nuosavybės teisių atkūrimo prioritetas, neturi būti apvalinama darant skaičiavimus ir turi būti grąžinami keli kvadratiniai centimetrai žemės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad šie pareiškėjų (apeliantų) argumentai yra nauji, kurie nebuvo nurodyti procesiniuose dokumentuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad apeliacinį skundą padavusi bylos proceso šalis apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas; kitoks šios teisės normos aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (šiuo aspektu žr., pvz., 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018). Todėl aptarti pareiškėjų (apeliantų) argumentai apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjami ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas netikrinamas.
35. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pareiškėjų apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų I. S. ir G. S. (pareiškėjos J. S. teisių ir pareigų perėmėjų) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan