2022-04-07 Nr. AB-8368-3-61-3-01172-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-992-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01172-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.4.4; 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, darbo užmokesčio nepriemokos bei delspinigių priteisimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. D. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 1P-3836 „Dėl pareiginio laipsnio pervardijimo, pareiginės algos koeficiento ir priedo už laipsnį nustatymo V. D.“ (toliau – ir Įsakymas) 2.1 punktą, kuriuo jam nustatytas 9,1 pareiginės algos koeficientas; įpareigoti atsakovą įgyvendinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. 1B-95 (toliau – ir 2017 m. sausio 30 d. įsakymas), nustatant pareiškėjui 15 pareigybės kategoriją nuo 2017 m. vasario 13 d. ir 10,14 pareiginės algos koeficientą nuo 2019 m. sausio 1 d.; iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisti 3 981,60 Eur darbo užmokesčio nepriemokos, 0,07 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo priteistos 3 981,60 Eur darbo užmokesčio nepriemokos sumos; iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisti darbo užmokesčio nepriemoką nuo šios administracinės bylos pradėjimo iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo bei 0,07 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo priteistos darbo užmokesčio nepriemokos sumos. Pareiškėjas taip pat prašė iš atsakovo priteisti proceso išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog yra Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininkas, atliekantis pareigas Raigardo kelio poste. Pareigas atliko vadovaudamasis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3B-303 patvirtintu Vilniaus teritorinės muitinės kelio posto viršininko, atliekančio pareigas Medininkų, Lavoriškių, Šalčininkų, Raigardo postuose, pareigybės aprašymu. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-416 patvirtintas Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymas. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 1B-164 buvo patvirtintas tik Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto viršininko pareigybės aprašymas, kuriuo šio konkretaus kelio posto viršininkui nustatyta 15 pareigybės kategorija, algos koeficientas – 7,8. 2017 m. sausio 30 d. įsakymu buvo patvirtintas Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymas, nustatyta A lygio 15 pareigybės kategorija. Pareiškėjas teigė, kad visiems Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininkams buvo nustatyta A 15 pareiginė kategorija su algos koeficientu – 7,8. Šiuo įsakymu netekusiu galios buvo pripažintas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013 m. kovo 14 d. įsakymas Nr. 1B-164.

3. Pareiškėjas nurodė, kad jo einamai Vilniaus teritorinės muitinės kelio posto viršininko pareigybei turėjo būti nustatyta 15 pareigybės kategorija, atitinkamai perskaičiuotas ir išmokamas didesnis darbo užmokestis. Pareiškėjas teigė, kad 2017 m. sausio 30 d. įsakymas niekada nebuvo įgyvendintas, jo pareigybei ir toliau buvo taikoma 14 pareigybės kategorija, mokamas darbo užmokestis nebuvo perskaičiuotas, faktiškai atitiko 14 pareigybės kategoriją. Pasak pareiškėjo, Įsakymu buvo klaidingai nustatytas pareiginės algos koeficientas 9,1, kadangi atskaitos tašku nepagrįstai imtas A14 pareiginei kategorijai priskirtinas pareiginės algos koeficientas. Atsakovas, apskaičiuodamas pareiškėjo pareiginės algos koeficientą, privalėjo atskaitos tašku laikyti visiems Vilniaus teritorinės muitinės postų viršininkams taikytiną A15 pareiginei kategorijai priskirtą pareiginės algos koeficientą 7,8, dauginant iš pareigūnui priskirtos kvalifikacinės klasės koeficiento (7,8 × 1,3 = 10,14).

4. Pareiškėjas tvirtino, kad nuo 2017 m. vasario 13 d. atlyginimas jam buvo neteisėtai sumažintas taikant pareiginės algos koeficientą 7,0 vietoj taikytino koeficiento 7,8, o nuo 2019 m. sausio 1 d. taikant pareiginės algos koeficientą 9,1 vietoje – 10,14. Nuo 2019 m. sausio 1 d. pareiškėjui už laipsnį priklauso koeficientas 1,2, nuo 2019 m. vasario 1 d. už vidaus tarnybos laipsnį paskirtas 1,3 koeficientas. Pareiškėjas nurodė, kad iki 2019 m. sausio 1 d. jam buvo skaičiuojamas 24 proc. priedas už stažą. Nuo 2019 m. sausio 1 d. pareiškėjui taikytinas 27 proc. priedas už darbo stažą, nuo 2019 m. vasario 1 d. – 28 proc. priedas. Pareiškėjas pažymėjo, kad per visą ginčo laikotarpį, nepagrįstai neįgyvendinant 2017 m. sausio 30 d. įsakymo, susidarė darbo užmokesčio nepriemoka – 3 981,60 Eur, kurios dydis nuolat auga. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, priėmęs įsakymą dėl naujo pareigybės aprašo patvirtinimo Vilniaus teritorinės muitinės postų viršininkams, privalėjo šio aprašo nuostatas taikyti visiems postų viršininkų pareigas einantiems pareigūnams, įskaitant pareiškėją.

5. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, jog, analizuojant Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto viršininko pareigybės aprašymą, patvirtintą 2013 m. kovo 14 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-164, tuo metu Medininkų kelio postas buvo didžiausias Lietuvos muitinės postas, kuriame buvo didžiausias darbo krūvis ir sudėtingumas. Todėl Medininkų kelio posto viršininko pareigybės aprašymas buvo patvirtintas atskiru įsakymu. Atsakovas akcentavo, kad, atsižvelgus į skirtingą postų krūvį, atsakomybę ir funkcijas, įgyvendinti šį įsakymą pareiškėjo atžvilgiu nebuvo teisinio pagrindo. Atsakovas paaiškino, kad valstybės tarnautojo karjera ir pareigų lygiavertiškumas tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir VTĮ) buvo susieti su valstybės tarnautojo pareigybės kategorija. To paties pavadinimo pareigybės galėjo būti skirtingų kategorijų, pavyzdžiui, posto viršininko pareigybė gali būti nuo 13 iki 15 kategorijos. Todėl perkėlimas iš 14 kategorijos posto viršininko į 15 kategorijos posto viršininko pareigas laikomas perkėlimu į aukštesnės kategorijos pareigas. Atsakovas tvirtino, kad nustatyti pareiškėjui 15 kategoriją galėjo tik jam laimėjus konkursą arba atliktus jo veiklos vertinimo procedūrą.

7. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareigybės aprašymo tvirtinimas įstaigos vadovo įsakymu tik patvirtina nustatomas pareigūno funkcijas, bet ne konkretaus pareigūno koeficientą. Atsakovo teigimu, neteisinga suprasti pareigybės priskyrimą A14 pareigybės kategorijai kaip diskriminuojantį. Šis teisės aktas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 2, 6 ir 14 dalimis, 53 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bei 54 straipsniu. Pareiškėjas, skųsdamas Įsakymo 2.1 punktą, nenurodė, kokie teisės aktai buvo pažeisti priimant šį teisės aktą. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė būtent 2017 m. sausio 30 d. įsakymas, pareiškėjas faktiškai iškėlė ginčą būtent dėl šio įsakymo, tačiau pateikė skundą teismui praėjus daugiau kaip dvejiems metams po šio įsakymo įsigaliojimo, todėl praleido terminą prašymui paduoti.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė, kad skundžiamu Įsakymu pareiškėjui suteiktas II rango muitininko pareiginis laipsnis buvo pervardintas į vidaus tarnybos majoro laipsnį (1 punktas), o ginčijamu 2.1 punktu pareiškėjui nustatytas pareiginės algos koeficientas – 9.1. Teismas vertino, kokios aplinkybės lėmė ginčijamo Įsakymo 2.1 punkto priėmimą. Teismas nustatė, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas, reguliavęs muitinės sistemoje dirbančių asmenų teises ir pareigas, neteko galios 2018 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIII-1389. Vadovaujantis 2018 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIII-1381 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo“ (toliau – Statuto pakeitimo įstatymas), nuo 2019 m. sausio 1 d. finansų ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms buvo pradėtas taikyti naujas teisinis reglamentavimas, t. y. Statutas. Dėl nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitusio teisinio reguliavimo muitinės pareigūnai laikomi vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, tarnaujančiais Statuto nustatyta tvarka, ir jų atlyginimas skaičiuojamas laikantis būtent šios tvarkos.

10. Teismas pažymėjo, jog 2018 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1P(V)-30 pareiškėjo nuo 2018 m. kovo 1 d. pareigų atlikimo vieta nustatyta Raigardo kelio poste (prieš tai buvo Vilniaus pašto poste). Byloje nebuvo duomenų, kad Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto statusas, atsižvelgus į Statuto pakeitimus, būtų pasikeitęs ir tai galėtų lemti pareiškėjo statusą. Be to, jei pareiškėjas nesutiko būti perkeltas į šį postą, turėjo teisę įsakymą skųsti, tačiau tokių duomenų nėra.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pareiginė alga nustatyta pagal Statute įtvirtintą teisinį reguliavimą. Pareiškėjo pareigos Vilniaus teritorinėje muitinėje priskiriamos II įstaigų grupei. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra lygus Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintam atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui. Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio ir atsižvelgiant į įstaigų grupę, kuriai priskirta statutinė įstaiga, kurioje pareigūnas eina pareigas.

12. Įsakymu pareiškėjui buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas 9,1. Teismas neturėjo teisinio pagrindo abejoti, kad jo pareiginė alga apskaičiuota tinkamai ir nustatytas pareiginės algos dydis atitinka teisinį reglamentavimą. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu jį perkelti į A lygio 15 kategoriją. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo posėdyje atsakovo atstovė pabrėžė, jog postų viršininkų pareigybių aprašymai 2015 ir 2017 metais buvo identiški, tik buvo nustatytos skirtingos pareigybių kategorijos, t. y. 14 ir 15. Atsakovas teigė, kad postuose darbo krūvis skyrėsi reikšmingai ir tai lėmė, kad atsakovas nustatė skirtingas kategorijas postų viršininkų pareigybėms. Pats pareiškėjas nurodė, kad 15-tą kategoriją turi 9 postų viršininkai, o 14-tą – 6 postų viršininkai.

13. Teismas pažymėjo, kad pagal patvirtintą Lietuvos muitinės struktūrą Vilniaus teritorinėje muitinėje yra 5 kelio postai. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus teritorinės muitinės keturiuose postuose nustatyta 14-ta kategorija ir tik vienam kelio posto viršininkui – 15-ta kategorija. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas žinojo, jog ne visos postų viršininkų pareigybės priskirtos 15 kategorijai. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis tarnybinio vertinimo metu su direktore kalbėjo ir pastaroji jam žadėjo nustatyti 15 kategoriją, teismas nelaikė teisiniu pagrindu pareiškėjui nustatyti tokią kategoriją. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, jog jo pareigybė – Raigardo kelio posto viršininkas – buvo priskirta 15 kategorijai. Tokių duomenų nėra ir jo Asmens byloje. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. gruodžio 6 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta labai gerai ir siūlyta suteikti I-ą kvalifikacinę kategoriją, 2018 m. vasario 5 d. pareiškėjo, kaip Vilniaus teritorinės muitinės viršininko, atliekančio pareigas Vilniaus pašto poste, veikla įvertinta gerai.

14. Teismas vadovavosi Muitinės įstatymo 15 straipsnio 5 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d.), šio straipsnio 6 dalies, 17 straipsnio, Muitinės departamento nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 18 d.) 18.6, 18.11 punktų nuostatomis. Nurodė, kad pareigybės aprašymą tvirtina ir dėl konkrečios muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vietos sprendžia būtent Muitinės departamento generalinis direktorius. Pareiškėjas dirbo kelio poste, kuriame dėl darbo pobūdžio ir specifikos pareigybei nustatyta 14 kategorija. Pareiškėjas nurodė, kad ne dėl jo vieno susiklostė tokia situacija, todėl teismas negalėjo vertinti, jog atsakovas pareiškėją diskriminavo. Teismas nurodė, kad situaciją lėmė kelio postuose nevienodas darbo krūvis, ir darė išvadą, kad Muitinės departamento direktorius turėjo diskrecijos teisę spręsti dėl pareigūnų darbo vietos ir atitinkamai – jų pareigybių priskyrimo tam tikrai kategorijai. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad atsakovas, veikdamas pagal jam suteiktą diskreciją, patvirtino pareigybių aprašymus, nustatė tarnautojų darbo vietą ir priskyrė pareigybes atitinkamoms kategorijoms.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčijo 2017 m. sausio 30 d. įsakymo, bet teigė, kad juo remdamasis reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovą šį įsakymą vykdyti pareiškėjo atžvilgiu.

16. Teismas iš pareiškėjo Asmens byloje esančių duomenų nustatė, kad pagal Muitinės departamento direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-413 patvirtintą pareigybės aprašymą, Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko nustatytas pareigybės lygis A, 14 kategorija. Jis su šiuo įsakymu susipažino raštu 2015 m. birželio 15 d. Jokių vėlesnių pareigybių aprašymų, kurie keistų jo, posto viršininko, teisinę padėtį, byloje nebuvo. Teismas nurodė, jog savaime ta aplinkybė, kad 2017 m. sausio 30 d. įsakymu posto viršininko pareigybė priskirta A lygio 15 kategorijai, nepatvirtina, jog visų postų viršininkų pareigybės buvo to paties lygio. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas nurodė, jog buvo nustatytos postų viršininkų A lygio 14 ir 15 kategorijos pareigybės.

17. Teismas atsižvelgė į VTĮ (redakcija, galiojusi 2017 m. sausio 30 d.) 7 straipsnio 2 dalies, 3 priedo, 8 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių, 2 ir 3 priedų, 8 straipsnio 7 dalies, Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 (toliau – ir Metodika), 5 punkto nuostatas. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo paaiškinimais, kodėl būtent Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto viršininko pareigybės aprašymą, patvirtintą 2013 m. kovo 14 d. įsakymu, priskyrė A lygio 15 kategorijai ir tai lėmė, kad minėtas postas buvo didžiausias Lietuvos muitinės postas, kuriame vyravo didžiausias darbo krūvis ir sudėtingumas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas šių paaiškinimų nepaneigė.

18. Teismas nurodė, kad būtent atsakovas, siekdamas užtikrinti efektyvų institucijai priskirtų funkcijų įgyvendinimą, turi teisę užtikrinti tinkamą muitinei priskirtų uždavinių įvykdymą ir spręsti pareigybių aprašymų tvirtinimo klausimą pagal suteiktą kompetenciją, analizuodamas konkrečią situaciją postuose, vertindamas veiklos sudėtingumą, krūvį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad atsakovas įvertino konkretaus struktūrinio padalinio (posto) uždavinių ir funkcijų sudėtingumą, darbų krūvį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, jog visuose postuose vienodas darbo krūvis ar atliekamos tokios pačios užduotys. Teismas darė išvadą, kad atsakovas turėjo teisę vertinti individualiai skirtingą postų krūvį, atsakomybę ir atliekamas funkcijas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai, jog atsakovas jo atžvilgiu turėjo įgyvendinti 2017 m. sausio 30 d. įsakymą, yra teisiškai nepagrįsti.

19. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, jei atsakovas, kaip teigia pareiškėjas, neteisėtai nevykdė 2017 m. sausio 30 d. įsakymo, tai turėjo pats kreiptis į pastarąjį su prašymu jį vykdyti. Byloje tokių duomenų teismas nenustatė, taip pat pažymėjo, kad ir pats pareiškėjas turėjo galimybę imtis aktyvių veiksmų bei siekti užimti A lygio 15 kategorijos pareigas, jis galėjo dalyvauti ir skelbiamuose konkursuose. Nors pareiškėjas nurodė, kad nė vienas posto viršininkas nedalyvavo konkursuose, teismas pažymėjo, kad tai yra kiekvieno pareigūno asmeninis pasirinkimas ir nepatvirtina atsakovo veiksmų neteisėtumo.

20. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui nustatytas pareiginės algos koeficientas 9,1, atitinkantis pagal ankstesnį teisinį reguliavimą galiojusią A lygio 14 pareigybės kategoriją, yra teisėtas ir pagrįstas atsakovo pateiktais duomenimis. Teismo vertinimu, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nustatyti A lygio 15 pareigybės kategorijos (pagal naująją Statuto redakciją, atitinkančią 10,14 pareiginės algos koeficientą).

21. Pareiškėjo argumentus dėl diskriminavimo teismas laikė abstrakčiais. 2017 m. sausio 30 d. įsakymo tvirtinimo metu Vilniaus teritorinės muitinės struktūroje buvo 14 postų, 14 kategorija buvo priskirta net 7 iš 14 Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybių aprašymų, keturi iš penkių postų viršininkų pareigybių aprašymų buvo priskirti 14 kategorijai. Posto viršininko pareigybė galėjo būti nuo 13 iki 15 kategorijos. Teismas pažymėjo, kad būtent Muitinės departamento vadovo diskrecija, kokios pareigybės kategorijai priskirti konkretų posto viršininką.

22. Kadangi pareiškėjo reikalavimas panaikinti Įsakymo 2.1 punktą ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti 2017 m. sausio 30 d. įsakymą buvo atmestas, kitus reikalavimus teismas laikė išvestiniais ir atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad, atmetus pareiškėjo skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).

III. 23. Pareiškėjas V. D. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimą ir byloje priimti naują sprendimą – tenkinti skundo reikalavimus. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėjo teigimu, 2017 m. sausio 30 d. įsakymu patvirtinta nauja Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymo redakcija, taikytina visiems Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininkams, be kita ko, ir pareiškėjui. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjo atžvilgiu taikė ankstesnę – 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-416 patvirtintą – pareigybės aprašymo redakciją. Pirmosios instancijos teismas dėl 2017 m. sausio 30 d. patvirtintos naujos pareigybės aprašymo redakcijos netaikymo pagrįstumo iš esmės nepasisakė. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ginčo esmės – būtinybės atitinkamą įsakymą priėmusiai institucijai šį įsakymą įgyvendinti.

25. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas išplėtė teisės aktais atsakovo vadovui suteikiamos diskrecijos ribas, nepagrįstai pripažindamas, kad atsakovo vadovo teisė pagal įstatymo nustatytas ribas spręsti dėl kiekvienos pareigybės kategorijos nustatymo savaime reiškia ir teisę selektyviai vykdyti / įgyvendinti ar nevykdyti / neįgyvendinti jau priimtų sprendimų. Pareiškėjo tvirtinimu, 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Muitinės departamento generalinis direktorius, pasinaudodamas savo diskrecija, nusprendė visoms Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybėms nustatyti vienodą – 15 pareigybės kategoriją. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pareigybės aprašyme patvirtinta konkreti (fiksuota) pareigybės kategorija, o ne galimų kategorijų ribos.

26. Pareiškėjo teigimu, 2017 m. sausio 30 d. įsakymu patvirtintas naujas pareiškėjo einamos pareigybės aprašymas neabejotinai pakeitė ankstesnį 2015 metų pareigybės aprašymą. Pareiškėjas pabrėžė, kad priešingai nei nurodoma teismo sprendime, atsakovas nenustatė skirtingų pareigybių kategorijų konkrečių Vilniaus teritorinės muitinės postų viršininkų pareigybėms. 2017 m. sausio 30 d. įsakymu buvo nustatyta vienoda – 15 – pareigybės kategorija visų Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininkų pareigybėms. Pareigybės aprašyme nėra nurodyti konkretūs muitinės postai, kurių viršininkams nustatyta kitokia pareigybės kategorija. Pareiškėjas pabrėžė, kad darbo krūvio skirtumai neturi jokios teisinės reikšmės įgyvendinant 2017 m. sausio 30 d. įsakymą, nei įsakyme, nei pareigybės aprašyme nėra numatyta galimybė siaurinti įsakymo taikymą atskirų muitinės postų viršininkams pagal konkretaus posto darbo krūvį. Be to, pareiškėjas pažymėjo, jog Lietuvos muitinėje taikoma pareigūnų rotacija tarp postų.

27. Pareiškėjas pažymėjo, jog teismo sprendime yra parašytas tikrovės neatitinkantis faktas, jog pareiškėjui Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2013 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1P(V)-391 buvo nustatyta pareigų atlikimo vieta Raigardo kelio poste. Šiuo įsakymu pareiškėjui nustatyta darbo vieta buvo Vilniaus pašto posto viršininko pareigose, o Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2018 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1P(V)-30 pareiškėjui nustatyta pareigų atlikimo vieta Raigardo kelio poste, posto viršininko pareigose. Pareiškėjas teigia, kad įsigaliojus 2017 m. sausio 30 d. įsakymui dėl posto viršininko pareiginės instrukcijos, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. 1B-413 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymo“, kuriuo nustatyta A14 pareigybės kategorija, prarado bet kokią teisinę galią, nes du įsakymai toms pačioms Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininkų pareigybėms negali egzistuoti. Tokiu būdu visiems Vilniaus teritorinės muitinės postų viršininkams privalo būti taikoma 2017 m sausio 30 d. įsakymu Nr. 1B-95 patvirtinta posto viršininko pareiginė instrukcija su A15 pareigine kategorija. Pareiškėjo teigimu, per visą ginčo laikotarpį, atsakovui nepagrįstai neįgyvendinant priimto 2017 m. sausio 30 d. įsakymo, pareiškėjui išmokėtas nepagrįstai mažas darbo užmokestis.

28. Pareiškėjas 2021 m. sausio 20 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašymą pridėti prie bylos įrodymus: Muitinės postų pralaidumo procentais (lyginant su galimu 100 proc., esant įprastam darbo krūviui) 2019 m. duomenis; 2018 m. gegužės 24 d. atsakovo generalinio direktoriaus įsakymą dėl J. S. perkėlimo į Vilniaus teritorinės muitinės Centro postą.

29. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o V. D. apeliacinį skundą atmesti.

30. Atsakovo teigimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir pirminiame skunde, t. y. nesuformulavo aiškaus skundo pagrindo ir dalyko, kuriais remiantis būtų nustatytos ginčo ribos. Taip pat pareiškėjo skunde nėra jokių teisiškai pagrįstų argumentų dėl netinkamo ABTĮ normų aiškinimo ar taikymo, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog šiuo atveju yra kilęs ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėtinas ginčas. Atsakovo teigimu, pareiškėjo nurodytos abstraktaus pobūdžio aplinkybės dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo nelaikytinos skundo dalyku. Atsakovas pažymėjo, kad teismas sprendime pasisakė dėl visų esminę reikšmę turinčių aplinkybių, kas lėmė teisėtą ir teisingą sprendimo priėmimą. Analizuojant pirmosios instancijos teismo sprendimą akivaizdu, kad teisėjų kolegija visapusiškai įvertino byloje pateiktus duomenis ir pagrįstai nustatė, kad priimdamas ginčijamą įsakymą atsakovas įgyvendino jam suteiktą diskrecijos teisę organizuoti Lietuvos Respublikos muitinės veiklą.

31. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl reikalavimo įgyvendinti 2017 m. sausio 30 d. įsakymą, kadangi toks pareiškėjo reikalavimas jau buvo nagrinėtas. Teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-2964-426/2019 nustatė pareiškėjui terminą iki 2019 m. balandžio 18 d. skundo trūkumams šalinti. Vienas iš nustatytų trūkumų buvo reikalavimo formulavimas (reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus suformuluotu būdu negalėjo būti nagrinėtinas administraciniame teisme). Pareiškėjas pašalino teismo nutartyje nurodytus skundo trūkumus. Tačiau apeliaciniame skunde pareiškėjas vėl iš naujo kelia tą patį klausimą. Atsakovo manymu, reikalavimas „įgyvendinti“ negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

32. Atsakovas nurodo, kad nustatyti pareiškėjui 15 kategoriją buvo įmanoma tik jam laimėjus konkursą arba atlikus pareiškėjo veiklos vertinimo procedūrą. Todėl pareiškėjo argumentas, kad atsakovas nusprendė visoms pareigybėms nustatyti vienodą kategoriją yra nepagrįstas, prieštaraujantis teisės normoms ir neįmanomas įgyvendinti. Atsakovas nurodo, kad Vilniaus teritorinės muitinės postų viršininkai (tarp jų – pareiškėjas) tuo metu savo pareigas atliko vadovaudamiesi pareigybės aprašymu, patvirtintu 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-413, galiojusiu nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. kovo 4 d. Atsakovas teigia, kad apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiškėjui darbo užmokestį vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl pareiškėjo reikalavimai negali būti laikomi pagrįstais.

IV. 33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-210-629/2021 pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.

34. Teisėjų kolegija nurodė, kad Įsakymas priimtas dėl reglamentavimo pasikeitimo, perskaičiuojant pagal Statutą pareiginės algos koeficientą ir atitinkamai skaičiuojant atlyginimą, o ne dėl naujo pareiginės algos koeficiento (kategorijos) suteikimo. Naujas (aukštesnis) pareiginės algos koeficientas įprastai nustatomas per pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimus ar paskyrus į naujas pareigas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė konkrečiu atveju buvus tokiems pagrindams, t. y. nei kad per jo tarnybinės veiklos vertinimą jam buvo suteikta 15 kategorija (10,14 pareiginės algos koeficientas), nei kad jis laimėjo konkursą į atitinkamos kategorijos pareigas.

35. Teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėjas savo teiginius, jog jam turėjo būti suteikta 15 kategorija (10,14 pareiginės algos koeficientas) iš esmės grindė tik 2017 m. sausio 30 d. įsakymu, kuris, pareiškėjo teigimu, turėjo būti įgyvendintas jo atžvilgiu. Tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareigybės aprašymas bendrai apibrėžia tam tikrai pareigybei keliamus reikalavimus bei turimas pareigas ir teises. Pareigybės aprašymu nėra nustatoma konkrečiam pareigūnui taikoma pareigybės kategorija (pareiginės algos koeficientas). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokių duomenų, kad 2017 m. sausio 30 d. įsakymas būtų susietas su konkrečiu pareigūnu, t. y. pareiškėju. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pasirašytinai supažindintas su 2017 m. sausio 30 d. įsakymu patvirtintu pareigybės aprašymu ar kad šio įsakymo pagrindu būtų priimtas individualaus pobūdžio vidaus administravimo sprendimas – įsakymas dėl aukštesnės kategorijos suteikimo konkrečiai pareiškėjui. Taigi, teisėjų kolegijos teigimu, nebuvo pagrindo spręsti, kad 2017 m. sausio 30 d. įsakymas būtų taikytinas konkrečiai pareiškėjui. Todėl vien tik šio 2017 m. sausio 30 d. įsakymo egzistavimas nesudarė pagrindo spręsti, jog Įsakymu pareiškėjui buvo nustatytas neteisingas pareiginės algos koeficientas.

36. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad jokių kitų pagrindų, kuriais remiantis pareiškėjui turėjo būti nustatyta 15 pareigybės kategorija (10,14 pareiginės algos koeficientas), pareiškėjas nenurodė. Iš pareiškėjo Asmens byloje esančių duomenų buvo matyti, kad pareiškėjui buvo suteikta A14 pareigybės kategorija. Ginčo metu galiojo Muitinės departamento direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-413 patvirtintas Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymas, su kuriuo pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas ir būtent kuriuo pareiškėjas vadovavosi, jame numatyta 14 pareigybės kategorija. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjui ginčo metu buvo nustatyta 14 pareigybės kategorija, teisėjų kolegija darė išvadą, kad, pasikeitus teisiniam reguliavimui, Įsakymu pareiškėjui buvo pagrįstai nustatytas 9,1 pareiginės algos koeficientas, atitinkantis anksčiau pareiškėjo turėtą kategoriją. Teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo ginčo atveju pareiškėjui nustatyti 15 pareigybės kategoriją (10,14 pareiginės algos koeficientą). Teisėjų kolegija nurodė, kad panaikinti Įsakymo 2.1 punktą ir tenkinti kitus, išvestinius, skundo reikalavimus, t. y. įpareigoti atsakovą įgyvendinti 2017 m. sausio 30 d. įsakymą, nustatant pareiškėjui 15 pareigybės kategoriją nuo 2017 m. vasario 13 d. ir 10,14 pareiginės algos koeficientą nuo 2019 m. sausio 1 d., taip pat iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisti darbo užmokesčio nepriemoką bei delspinigius, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo.

37. Teisėjų kolegija vertino, kad pareiškėjo su 2021 m. sausio 20 d. prašymu pateikti įrodymai yra susiję bendrai su muitinės postų darbo krūviais bei kito pareigūno padėtimi, o ne konkrečiai pareiškėjo faktine situacija. Minėti duomenys neturi jokios reikšmės vertinant pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumą, t. y. jais nėra patvirtinamas 2017 m. sausio 30 d. įsakymo aktualumas būtent pareiškėjo atžvilgiu. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija netenkino pareiškėjo prašymo pridėti prie bylos naujus duomenis (įrodymus).

38. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nebuvo pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

V. 39. Pareiškėjas V. D. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-210-629/2021 ir perduoti bylą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja proceso atnaujinimo pagrindai, įtvirtinti ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose.

40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-37-556/2021 pareiškėjo V. D. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-210-629/2021 tenkino, atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. eA-210-629/2021 pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu ir administracinę bylą perdavė nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

41. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą ginčydamas diskrecijos ribas iš esmės teigė, kad teismai nesiaiškino tikslių faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, nepareikalavo iš atsakovo duomenų, susijusių su 2017 m. sausio 30 d. įsakymo įgyvendinimu kitų pareigūnų atžvilgiu. Teisėjų kolegija nurodė, kad aukštesnės instancijos teismų galia peržiūrėti sprendimus turi būti siejama tik turint tikslą ištaisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomą teisingumą, bet ne iš naujo nagrinėti bylą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą aptariami motyvai liudija, kad pareiškėjas iš esmės siekia, jog būtų iš naujo įvertintos faktinės bylos aplinkybės (dėl 2017 m. sausio 30 d. įsakymo įgyvendinimo kitų pareigūnų atžvilgiu, t. y. ar kitiems pareigūnams, vadovaujantis šiuo įsakymu, buvo suteikta 15 kategorija) ir apskritai byla būtų išnagrinėta iš naujo, tačiau ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės atnaujinti procesą, siekiant dar kartą ištirti faktines bylos aplinkybes ir įvertinti bylos įrodymus. Tai – ginčą iš esmės išsprendusio teismo, o ne prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjančio teismo prerogatyva.

42. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad vienas iš pareiškėjo prašyme atnaujinti procese nurodytų argumentų yra siejamas su diskriminavimo aspektu, dėl kurio šią administracinę bylą nagrinėję teismai nepasisakė ir neanalizavo. Nors pirmosios instancijos teismas teigė, kad pareiškėjo argumentai dėl diskriminavimo yra abstraktūs, tačiau dėstant motyvus rėmėsi tik Muitinės departamento vadovo diskrecija, kokios pareigybės kategorijai priskirti konkretų posto viršininką, o diskriminavimo aspektu nepasisakė. Atsižvelgusi į tai, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinis teismas neaptarė pareiškėjo argumentų, susijusių su jo nurodoma diskriminacija ir dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 1B-95 įgyvendinimo, teisėjų kolegija pažymėjo, kad be teisėto pagrindo buvo apsiribota tik konstatavimu, jog šis įsakymas nėra apskųstas, neanalizuojant ir nevertinant pareiškėjo argumentų ir nurodomų aplinkybių, kad su kitais asmenimis, kurie buvo toje pačioje ar panašioje padėtyje, kaip ir jis (pareiškėjas), buvo elgiamasi kitaip. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad tokia teismų pozicija nesuderinama su Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) pateiktais išaiškinimais 2013 m. lapkričio 12 d. sprendime, priimtame byloje Jokšas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 25330/07) (žr. šio sprendimo 58 ir 73 p.). EŽTT minėtame sprendime nurodė, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnis suteikia apsaugą nuo kitokio elgesio su asmenimis, atsidūrusiais panašiose situacijose, be objektyvaus ir pagrįsto pasiteisinimo (žr. 1993 m. birželio 23 d. sprendimo Hoffmann prieš Austriją, Serija A Nr. 255-C (peticijos Nr. 12875/87) 31 p.; 2013 m. vasario 12 d. sprendimo Vojnity prieš Vengriją (peticijos Nr. 29617/07) 29 p.).

43. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjo nurodyti procesiniai sprendimai, priimti bylose, kuriose bylos nagrinėjimo dalykas ir vertintos faktinės aplinkybės nėra tapatūs (iš esmės panašūs) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi nagrinėtos bylos dalykui ir vertintoms faktinėms aplinkybėms, todėl darė išvadą, kad nėra nustatyti pagrindai dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą.

44. Kadangi nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinis teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl diskriminavimo draudimo, kaip ir dėl lygiateisiškumo principo taikymo, teisėjų kolegija darė išvadą, kad nei pirmosios instancijos teismo sprendime, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nepasisakyta dėl pareiškėjo nurodytos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) suformuotos praktikos dėl diskriminacijos draudimo, lygiateisiškumo principo taikymo, pritaikymo (2004 m. gruodžio 13 d., 1996 m. lapkričio 20 d., 2012 m. birželio 29 d., 2012 m. liepos 3 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d. nutarimai).

45. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko esančių duomenų nustatyta, jog dar dvi panašios bylos yra nagrinėjamos Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme: administracinė byla Nr. eA-554-492/2021, kuri sustabdyta iki bus priimtas procesinis nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eP-37-556/2021, ir administracinė byla Nr. P-56-575/2021, kurioje priimtas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1412-520/2021. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tiek nagrinėjamoje administracinėje byloje, tiek minėtose administracinėse bylose yra aktualūs tie patys valstybės tarnybą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, priimtas procesinis sprendimas bus reikšmingas sprendžiant minėtose bylose analogiškomis aplinkybėmis kilusius ginčus. Teisėjų kolegija nurodė, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

46. Teisėjų kolegija nurodė, kad vienas iš proceso atnaujinimo instituto tikslų yra tai, kad neliktų galioti neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai. Kadangi administracinėje byloje Nr. eA-210-629/2021 nebuvo analizuojami ir vertinami pareiškėjo argumentai diskriminacijos aspektu, nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjo argumentų ir nurodomų aplinkybių, kad su kitais asmenimis, kurie buvo toje pačioje ar panašioje padėtyje, kaip ir jis (pareiškėjas), buvo elgiamasi kitaip, kartu vertinant ir su nagrinėjamu ginču susijusį Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. 1B-95 bei kitą socialiniam konfliktui aktualų teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į EŽTT suformuotą praktiką, procesas byloje turi būti atnaujintas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nurodytos aplinkybės yra pagrindas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-210-629/2021 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

VI. Dėl ginčo esmės ir administracinės bylos nagrinėjimo ribų

47. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 1P-3836 „Dėl pareiginio laipsnio pervardijimo, pareiginės algos koeficiento ir priedo už laipsnį nustatymo V. D.“ 2.1 punkto, kuriuo pareiškėjui nustatytas 9,1 pareiginės algos koeficientas, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjo įsitikinimu, Muitinės departamentas turi būti įpareigotas įgyvendinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. 1B-95, nustatydamas pareiškėjui 15 pareigybės kategoriją nuo 2017 m. vasario 13 d. ir 10,14 pareiginės algos koeficientą nuo 2019 m. sausio 1 d. Pareiškėjo nuomone, iš atsakovo pareiškėjo naudai taip pat turėtų būti priteista darbo užmokesčio nepriemoka, 0,07 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną nuo priteistos darbo užmokesčio nepriemokos sumos nuo šios administracinės bylos pradėjimo iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo.

48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-210-629/2021 atmetė pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą. Ši byla nagrinėjama iš naujo, joje atnaujinus procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą – jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. ABTĮ 164 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skundžiami teismo sprendimas ar nutartis buvo priimti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atnaujinus procesą bylos nagrinėjimas iš naujo vyksta apeliacinio proceso tvarka. Vadovaudamasis šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis, teismas atnaujintą bylą nagrinėja neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (ABTĮ 164 str. 3 d.).

49. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog bylos, kurioje procesas atnaujintas, ypatybė yra ta, kad nagrinėjant tokias bylas būtina atsižvelgti į nutartyje atnaujinti procesą apibrėžtas proceso atnaujinimo ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1611-662/2015; išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3771-520/2016; išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017). Atnaujinus procesą byloje, teismas bylą iš naujo nagrinėja neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-993/2014; išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1433-146/2015). Nagrinėjant pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą atnaujintą administracinę bylą, faktinės bylos aplinkybės analizuojamos tiek, kiek tai būtina nustatyti, ar teisingai pritaikytos materialiosios teisės normos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-1198/2006).

Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties (administracinės bylos Nr. eP-37-556/2022), procesas šioje byloje buvo atnaujintas konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas bei apeliacinis teismas nepasisakė ir neanalizavo pareiškėjo argumentų, susijusių su jo nurodoma diskriminacija, taip pat dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 1B-95 įgyvendinimo, atsižvelgiant į tai, kad su kitais asmenimis, kurie buvo toje pačioje ar panašioje padėtyje, kaip ir pareiškėjas, buvo elgiamasi kitaip, t. y. pirmosios instancijos teismas bei apeliacinis teismas nepasisakė dėl diskriminacijos draudimo ir lygiateisiškumo principų taikymo. Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi paminėtomis procesinėmis taisyklėmis, įvertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties turinį ir joje nustatytą proceso atnaujinimo pagrindą, konstatuoja, jog šioje byloje spręstina, ar, netaikant pareiškėjui Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1B-95 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymo (juo nustatytos A15 pareigybės kategorijos), buvo pažeisti diskriminacijos draudimo ir lygiateisiškumo principai.

Bylai aktualus teisinis reguliavimas

50. Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatyme (toliau – ir Muitinės statutas) (2003 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. IX-1635, 2004 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. IX-2186, 2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1170 ir 2011 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1903 redakcijos, galiojusios ginčo laikotarpiu) nustatyta, kad muitinės pareigūnų pareigybių sąrašus ir pareigybių aprašymus tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius (4 str. 1 d.). Į tarnybą muitinėje priimama konkurso būdu (11 str. 1 d.).

Muitinės departamento ir muitinės įstaigų pareigūnus priima į pareigas, perkelia į kitas pareigas ir iš pareigų atleidžia Muitinės departamento generalinis direktorius (12 str. 2 d.). Muitinės pareigūnų bendrąsias teises ir pareigas nustato Muitinės įstatymas, Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai. Kiekvieno muitinės pareigūno specialiosios teisės ir pareigos nustatomos jo pareigybės aprašyme (16 str. 1–2 d.). Muitinės departamento generalinio direktoriaus, muitinės įstaigos vadovo, muitinės pareigūno (nustatyta tvarka atlikusio stažuotę) ir pakaitinio muitinės pareigūno tarnybinė veikla vertinama kasmet, jei šie pareigūnai vertinimo metu einamas pareigas Muitinės departamente arba muitinės įstaigoje, kurioje yra vertinama jų tarnybinė veikla, eina ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus (25 str. 3 d.).

Jeigu tiesioginis vadovas muitinės pareigūno tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, muitinės pareigūno tarnybinę veiklą vertina statutinė komisija (25 str. 7 d.). Statutinė komisija muitinės pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti:

1) labai gerai;

2) gerai;

3) patenkinamai;

4) nepatenkinamai (25 str. 12 d. 1–4 p.). Statutinė komisija, įvertinusi muitinės pareigūno (išskyrus pakaitinį muitinės pareigūną) tarnybinę veiklą labai gerai, muitinės pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui siūlo:

1) suteikti muitinės pareigūnui kvalifikacinę kategoriją;

2) perkelti muitinės pareigūną į aukštesnės kategorijos pareigas toje pačioje įstaigoje;

3) perkelti muitinės pareigūną į aukštesnės kategorijos pareigas toje pačioje įstaigoje ir suteikti jam kvalifikacinę kategoriją;

4) palikti muitinės pareigūnui turimą pirmą (aukščiausią) kvalifikacinę kategoriją ir skirti jam pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą (25 str. 16 d. 1–4 p.). Muitinės pareigūno (išskyrus pakaitinį muitinės pareigūną) tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu ir muitinės pareigūną į pareigas priimančio asmens sprendimu atliekamas neeilinis muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas, kai:

1) iškyla abejonių dėl muitinės pareigūno kvalifikacijos ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas pareigas arba 2) yra muitinės pareigūno tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti šiam muitinės pareigūnui kvalifikacinę kategoriją, arba 3) yra muitinės pareigūno rašytinis prašymas perkelti jį į aukštesnės kategorijos pareigas, arba 4) yra muitinės pareigūno rašytinis prašymas perkelti jį į aukštesnės kategorijos pareigas ir tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti šiam muitinės pareigūnui kvalifikacinę kategoriją (25 str. 25 d. 1–4 p.).

Statutinė komisija, įvertinusi muitinės pareigūno tarnybinę veiklą neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu, teikia muitinės pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui siūlymą pritarti arba nepritarti tiesioginio vadovo motyvuotam siūlymui (25 str. 27 d.). Muitinės pareigūną į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl statutinės komisijos siūlymo įgyvendinimo (25 str. 29 d.). Muitinės pareigūnas, kurio tarnybinę veiklą statutinė komisija įvertino labai gerai, Muitinės departamento generalinio direktoriaus sprendimu gali būti be konkurso perkeltas į aukštesnes (ne daugiau kaip dviem kategorijomis) pareigas, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus ir muitinės pareigūnas sutinka (27 str. 1 d.).

Muitinės pareigūnų darbo apmokėjimo tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas (45 str.).

51. Valstybės tarnybos įstatyme (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1349 redakcija) nustatyta, kad šis Įstatymas nustato valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą, šių pareigybių kategorijas ir lygius (3 priedas). Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos nustatomos atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirta valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga. Kriterijus, kuriais vadovaujantis valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skirstomos į grupes, nustato šis Įstatymas (2 priedas). Valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis Vyriausybės tvirtinama Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika (8 str. 1, 3 ir 7 d.). Valstybės tarnybos įstatymo (2013 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. XII-681 redakcija) 3 priedo 6 punkte nustatyta, kad III grupės valstybės institucijos posto viršininko pareigybės lygis – A13–A15.

52. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 patvirtintoje Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikoje (2008 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 356 redakcija) nustatyta, kad įstaigos struktūrinio padalinio vadovo ir jo pavaduotojo pareigybės pavadinime nurodomas įstaigos struktūrinio padalinio pavadinimas (14.2 p.). Kitų valstybės institucijų ir įstaigų statutinių valstybės tarnautojų pareigybių lygiai ir kategorijos nustatomos vadovaujantis suvienodintų pareigybių sąrašu ir vidaus reikalų ministro patvirtintais vertinimo kriterijais (19 p.). Personalo administravimo tarnyba, nagrinėdama pateiktus valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, vertina, ar pareigybei priskirtos funkcijos atitinka pareigybės paskirtį, bendrąsias ir / ar specialiąsias veiklos sritis, ar tinkamai nustatytas pareigybės pavaldumas, ar specialūs reikalavimai, keliami šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, atitinka pareigybei priskirtas funkcijas, ar tinkamai nustatyti valstybės tarnautojo pareigybės pavadinimas, lygis ir kategorija (21 p.).

53. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. rugsėjo įsakymu Nr. 1V-575 nustatyti Statutinių valstybės tarnautojų, išskyrus krašto apsaugos sistemos tarnautojus, pareigybių vertinimo kriterijai (originali redakcija, galiojusi nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.), kuriuose padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigybių vertinimo kriterijai suskirstyti į tokius dėmenis:

53.1. Tarnybinės veiklos sudėtingumas – (1) veikla reikalauja problemų analitinio įvertinimo ir apibendrinimo arba veikla susijusi su informacijos įstaigai priskirtų uždavinių vykdymo srityje apdorojimu, analize ir valdymu arba pavaldžių įstaigų ir kitų padalinių veiklos įstaigai priskirtų uždavinių vykdymo srityje organizavimu, koordinavimu ir kontrole; (2) veikla, susijusi su atlikimo metodų ir technikos tobulinimu, kitais elementais, kuriems reikia gerų atitinkamos srities žinių ir patirties, arba veikla, susijusi su įstaigos veiklos strategijos kūrimu arba padėjimu įstaigos vadovui valdyti žmogiškuosius išteklius; (3) veikla, susijusi su neapibrėžtų problemų sprendimu, reikalauja greito ir tikslaus sprendimų priėmimo, plačių žinių, susijusių su įstaigai priskirtų uždavinių vykdymu.

53.2. Tarnybiniai ryšiai, bendradarbiavimas ir bendravimas – (1) tarnybiniai ryšiai su kitų institucijų, įstaigų valstybės tarnautojais ir gyventojais; (2) tarnybinių ryšių palaikymas su tarptautinėmis, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijomis, įstaigomis pagal veiklos sritis.

53.3. Tarnybos sąlygos – (1) tarnyba nustatytoje darbo vietoje; (2) tarnyba kintant darbo vietai; (3) tarnyba, susijusi su fizinės prievartos, specialiųjų priemonių, šaunamųjų ginklų ar sprogstamųjų medžiagų panaudojimu, arba tarnyba, reikalaujanti nuolatinės specialiosios parengties; (4) tarnyba padidinto pavojaus ar įtampos sąlygomis; (5) tarnyba ekstremaliomis sąlygomis, neprognozuojamoje aplinkoje; (6) tarnyba, susijusi su statutiniam valstybės tarnautojui taikomais padidintais veiklos apribojimais, draudimais bei reikalavimais ir privataus gyvenimo apribojimais.

54. Lietuvos Respublikos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1986 pripažinimo netekusiu galios įstatymo 1 ir 2 straipsniais Lietuvos Respublikos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymas Nr. VIII-1986 su visais pakeitimais ir papildymais pripažintas netekusiu galios nuo 2019 m. sausio 1 d.

55. 2018 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 1 straipsniu pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas nuo 2019 m. sausio 1 d. reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų ministro valdymo srities statutinių įstaigų – Muitinės departamento ir jam pavaldžių muitinės statutinių įstaigų – tarnybos principus, pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į statutines profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos statutinėse įstaigose ypatumus, valstybės tarnautojų ir darbuotojų priėmimo į pareigas statutinėse įstaigose ypatumus. Jame (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad pareigūnų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis vidaus reikalų, finansų ir teisingumo ministrų patvirtinta Pareigūnų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika (6 str. 3 d.). Centrinių statutinių įstaigų ir joms pavaldžių statutinių įstaigų pareigūnų pareigybių sąrašus ir pareigybių aprašymus, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus pareigybių aprašymus, neviršydamas ministro patvirtinto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus, tvirtina centrinės statutinės įstaigos vadovas arba jo įgalioti statutinių įstaigų vadovai (6 str. 5 d.). Pareigūno pareiginė alga nustatoma taikant šio statuto priede tai pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą iš atitinkamos pareigybių grupės pareigybėms nustatytų pareiginės algos koeficientų intervalo (53 str. 1 d.). Pareigūno pareiginė alga nustatoma atsižvelgiant į įstaigų grupę, kuriai priskirta statutinė įstaiga, kurioje pareigūnas eina pareigas. Statutinės įstaigos į grupes skirstomos vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatyme nustatytais valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijais. Statutinių įstaigų sąrašą pagal grupes tvirtina Vyriausybė, atsižvelgdama į Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijus (53 str. 2 d.). Vidaus tarnybos statuto priede „Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareiginių algų koeficientai“ posto viršininkas priskiriamas 6 pareigybių grupei, III įstaigų grupės koeficientas – 8–14,5.

56. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrų 2019 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1V-42/1R-17/1K-8 patvirtintoje Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikoje (originali redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 12 d.) nustatyta, kad statutinės įstaigos administracijos padalinio vadovo ir jo pavaduotojo pareigybės pavadinime nurodomas statutinės įstaigos administracijos padalinio pavadinimas (6.2 p.); vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto priedu, nustatoma pareigūno pareigybės grupė (6.5 p.).

Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės reguliavimas ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pareiškėjui einant Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigas

57. Vilniaus teritorinės muitinės viršininkas 2004 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1P-244K „Dėl paskyrimo į pareigas ir pareigų atlikimo vietos nustatymo“ nuo 2004 m. liepos 1 d. paskyrė V. D. į Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigas, nustatė pareigybės A lygį, 14 kategoriją, 7,0 pareiginės algos koeficientą ir pareigų atlikimo vietą Šalčininkų kelio poste.

58. Vilniaus teritorinės muitinės viršininkas 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3B-303 „Dėl postų pareigūnų pareigybių aprašymo patvirtinimo“ patvirtino nauja redakcija postų pareigūnų pareigybių aprašymus, įskaitant ir Posto viršininko, atliekančio pareigas Vilniaus pašto poste, pareigybės aprašymą, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad pareigybės lygis – A, kategorija – 14 (2 ir 3 p.). Pareiškėjas su šiuo pareigybės aprašymu pasirašytinai supažindintas 2014 m. kovo 24 d.

59. Muitinės departamento generalinis direktorius 2013 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 1B-164 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto viršininko pareigybės aprašymo patvirtinimo“ patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto viršininko pareigybės aprašymą. 2013 m. kovo 14 d. įsakymas įsigaliojo 2013 m. kovo 15 d.; 2013 m. kovo 14 d. įsakymu patvirtintame Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto viršininko pareigybės aprašyme, be kita ko, nustatyta, kad šios pareigybės lygis – A, kategorija – 15 (2 ir 3 p.).

60. Muitinės departamento generalinis direktorius 2013 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1P(V)-391 „Dėl pareigų atlikimo vietos nustatymo“ nustatė, kad V. D., Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko, atliekančio pareigas Šalčininkų kelio poste, pareigų atlikimo vieta nuo 2013 m. lapkričio 1 d. – Vilniaus pašto postas (A14 kategorijos posto viršininko pareigose).

61. Muitinės departamento generalinis direktorius 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-413 „Dėl kai kurių Vilniaus teritorinės muitinės pareigybių aprašymų patvirtinimo“ patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymą, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės lygis – A, kategorija – 14 (2 ir 3 p.). Pareiškėjas su šiuo pareigybės aprašymu pasirašytinai supažindintas 2015 m. birželio 15 d.

62. Muitinės departamento generalinis direktorius 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1B-95 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymo patvirtinimo“ patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymą, pripažino netekusiu galios Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013 m. kovo 14 d. įsakymą Nr. 1B-164 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto viršininko pareigybės aprašymo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais, 2017 m. sausio 30 d. įsakymas įsigaliojo 2017 m. vasario 13 d.; 2017 m. sausio 30 d. įsakymu patvirtintame pareigybės aprašyme, be kita ko, nustatyta, kad Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės lygis – A, kategorija – 15 (2 ir 3 p.).

63. Muitinės departamento generalinis direktorius 2018 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1P(V)-30 „Dėl pareigų atlikimo vietos nustatymo“ nustatė, kad nuo 2018 m. kovo 1 d. pareiškėjo pareigų atlikimo vieta – Raigardo kelio postas.

64. Muitinės departamento generalinis direktorius 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1P-3836 „Dėl pareiginio laipsnio pervardijimo, pareiginės algos koeficiento ir priedo už laipsnį nustatymo V. D.“ pervardijo pareiškėjui V. D., Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininkui, atliekančiam pareigas Raigardo kelio poste, suteiktą II rango muitininko pareiginį laipsnį į vidaus tarnybos majoro laipsnį (1 p.); nustatė pareiginės algos koeficientą – 9,1 (2.1 p.); nustatė 1,2 bazinio algos dydžio pareiginės algos priedą už laipsnį (2.2 p.). Įsakymas įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d.

65. Muitinės departamento generalinis direktorius 2019 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 1B-179 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės pareigybių aprašymų patvirtinimo“ 1.1 punktu patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymą (nustatė 6 pareigybės grupę), 2.8 ir 2.9 punktais pripažino netekusiais galios Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. 1B-95 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais bei 2015 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. 1B-413 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės pareigybių aprašymų patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

Dėl diskriminacijos draudimo, lygiateisiškumo principų turinio ir taikymo

66. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymas nuo jo įsigaliojimo momento, t. y. nuo 2013 m. vasario 13 d., turi būti taikomas visiems Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininkams, įskaitant pareiškėją. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas diskriminacijos draudimo principas, nukrypstama nuo Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotos praktikos dėl diskriminacijos draudimo ir lygiateisiškumo principo taikymo.

67. Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu (29 str. 1 ir 2 d.).

68. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatyta, kad prieš įstatymą visi lygūs (20 str.), draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos (21 str. 1 d.).

69. Lygių galimybių įstatyme (2017 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. XIII-618 redakcija) nustatyta, kad diskriminacija – tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu (2 str. 1 d.). Priekabiavimas – nepageidaujamas elgesys, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka (2 str. 7 d.). Savo esme panašaus pobūdžio nuostatos buvo įtvirtintos ir Lygių galimybių įstatymo (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XII-2768 redakcija) 2 straipsnio 1 bei 5 dalyse.

70. Nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde, nei prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, susijusių su tuo, kad pareiškėjo teisės (teisė į teisingą darbo užmokestį) būtų varžomos kuriuo nors iš Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio 1 dalyje ir (ar) Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, t. y. kad pareiškėjas, lyginant su kitais Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnais (postų viršininkais), buvo nevienodai traktuojamas konkrečiai dėl jo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ir (ar) kitų konstituciškai nepateisinamų pagrindų. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, nenustatė tokių aplinkybių. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo laikotarpiu (t. y. nuo 2017 m. vasario 13 d. iki pareiškėjo kreipimosi į teismą 2019 m. kovo 25 d.) pareiškėjui mokant darbo užmokestį už atliekamas Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigas buvo pažeistos Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio 1 dalies ir / ar Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl diskriminacijos draudimo.

71. Taip pat pažymėtina, kad šioje byloje ginčas kilo dėl tarp pareiškėjo ir Muitinės departamento susiklosčiusių tarnybinių santykių (apmokėjimo už darbą) vertinimo, o ne dėl ūkio subjektų veiklos priežiūros. Todėl pareiškėjo nurodytas Viešojo administravimo įstatymo (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija) 30 straipsnio 1 dalies 2 punktas, nustatantis ūkio subjektų veiklos priežiūros principus, nagrinėjamu atveju netaikomas.

72. Vertinant pareiškėjo argumentų, kad, jam netaikius Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1B-95 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymo (juo nustatytos A15 pareigybės kategorijos), buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, pagrįstumą, pirmiausia būtina atskleisti šio principo turinį, jo santykį su kitomis konstitucinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis bei tam tikrais (šiam ginčui aktualiais) socialiniais–teisiniais santykiais.

73. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, jog vienodo požiūrio principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 straipsnyje, kuris reikalauja, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pateisinamas (2014 m. gegužės 22 d. sprendimo Glatzel, C‑356/12, EU:C:2014:350, 43 punktas; 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo Vervloet ir kt., C‑76/15, EU:C:2016:975, 74 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Skirtingas vertinimas yra pateisinamas, jeigu jis pagrįstas objektyviu ir protingu kriterijumi, t. y. jeigu jis susijęs su nagrinėjamomis reglamentavimo nuostatomis siekiamu teisėtu tikslu ir jei šis skirtumas yra proporcingas tokiu vertinimu siekiamam tikslui (2014 m. gegužės 22 d. sprendimo Glatzel, C‑356/12, EU:C:2014:350, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Situacijų panašumo reikalavimas, taikomas siekiant nustatyti, ar buvo pažeistas vienodo požiūrio principas, turi būti vertinamas atsižvelgiant į visus šias situacijas apibūdinančius elementus (be kita ko, žr. 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo Arcelor Atlantique Lorraine ir kt., C‑127/07, EU:C:2008:728, 25 punktą ir 2015 m. spalio 1 d. sprendimo O, C‑432/14, EU:C:2015:643, 31 punktą). Taip pat reikia pabrėžti, kad, pirma, situacijos nebūtinai turi būti identiškos, tik panašios; antra, šis panašumas turi būti vertinamas ne bendrai ir abstrakčiai, o specialiai ir konkrečiai, atsižvelgiant į nacionalinio reglamentavimo, kuriuo įvestas šis diferencijavimas, dalyką ir tikslą (šiuo klausimu žr. 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo Römer, C‑147/08, EU:C:2011:286, 42 punktą; 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimo Hay, C‑267/12, EU:C:2013:823, 33 punktą; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo Szatmári Malom, C‑135/13, EU:C:2014:327, 67 punktą ir 2015 m. spalio 1 d. sprendimo O, C‑432/14, EU:C:2015:643, 32 punktą).

74. Remiantis oficialiąja konstitucine doktrina, konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas įpareigoja valstybę vienodai veiksmingomis priemonėmis ginti kiekvieno asmens teises ir laisves (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 nutarimas). Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Nurodytas principas įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog konstitucinis visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas (diferencijuotas) teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu; socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti teisinio reguliavimo būdą ir turinį. Konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusą ar padėtį (Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d., 2012 m. liepos 3 d. nutarimai). Tačiau konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2012 m. birželio 29 d. nutarimai).

75. Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas aiškintinas neatsiejamai nuo kitų Konstitucijos nuostatų inter alia (be kita ko) nuo nuostatų, įtvirtinančių asmens teises ir laisves, taip pat nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, kuris yra universalus principas, juo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija. Konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. vasario 22 d., 2013 m. balandžio 30 d. nutarimai).

76. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti piliečių teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, neturi būti aiškinama tik lingvistiškai ir neturi būti suprantama tik kaip teisė stoti į valstybės tarnybą, t. y. tik kaip susijusi su asmens priėmimu į valstybės tarnybą. Valstybės tarnybos santykiai apima ne tik santykius, susijusius su piliečio teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą įgyvendinimu, bet ir santykius, susiklostančius piliečiui įstojus į valstybės tarnybą ir einant pareigas valstybės tarnyboje (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2011 m. liepos 7 d. nutarimai). Valstybės tarnybos santykiai gali būti diferencijuotai reguliuojami atsižvelgiant ir į tai, ar ši tarnyba yra tarnyba valstybės, ar savivaldybių institucijose, taip pat į tai, ar atitinkamos valstybės institucijos pagal Konstituciją yra priskirtos įstatymų leidžiamajai, ar vykdomajai, ar teisminei valdžiai, ar nė vienai iš jų. Diferencijuoto valstybės tarnybos santykių reguliavimo pagrindu gali būti įvairūs kriterijai: valstybės funkcijos, vykdomos per atitinkamą valstybės (savivaldybių) instituciją, institucijos kompetencija, veiklos mastas, dydis, veiklos teritorija ir t. t. Valstybės tarnybos santykių teisinio reguliavimo diferencijavimo pagrindu gali būti ir tai, kad valstybės tarnyba, kaip sistema, yra organizuojama remiantis inter alia hierarchijos ir pavaldumo principais. Valstybės tarnautojų pareigybių hierarchijos nustatymas ar kitoks klasifikavimas, suskirstymas į kategorijas ar pan. privalo būti vieningas, grindžiamas tais pačiais kriterijais; neleistina, kad atskiros valstybės institucijos ar atskiros valstybės valdžios šakos kiekviena pati sau nusistatytų atskirą valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų sistemą (klasifikaciją), kuri nebūtų grindžiama visai valstybės tarnybai bendrais įstatymu nustatytais kriterijais. Konkrečios valstybės tarnautojų pareigybės gali būti priskirtos tam tikrai kategorijai (rūšiai) tik pagal šią vieningą sistemą, tačiau tai darant privalu paisyti kiekvienos institucijos ir kiekvienos pareigybės ypatumų, atitinkamų valstybės tarnautojų vykdomų funkcijų ir atsakomybės, kitų veiksnių (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

77. Apibendrinant aptartus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl asmenų lygybės prieš įstatymą (vienodo požiūrio) principo turinio ir jo taikymo valstybės tarnybos (plačiąja prasme) srityje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, darytina išvada, jog formali visų asmenų lygybė prieš įstatymą savaime nereiškia, kad įstatyme turi būti nustatytas vienodas valstybės tarnybos (atskirų jos dalių) teisinis reguliavimas, t. y. nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti valstybės tarnautojus, atsižvelgiant į institucijos, kurioje jie eina pareigas, taip pat pačių tarnautojų statusą, funkcijas, taip pat į nevienodo (diferencijuoto) teisinio reguliavimo dalyką ir tikslą. Valstybės tarnybos santykiai (įskaitant valstybės tarnautojų pareigybių hierarchijos klasifikavimą) dėl savo pobūdžio, paskirties, kompleksiškumo, veiklos sferų ir jose atliekamų funkcijų gali (o tam tikrais atvejais ir turi) būti reguliuojami diferencijuotai, tačiau toks reguliavimas privalo būti pagrįstas bendrais įstatyme nustatytais kriterijais.

Dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-413 ir 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1B-95 patvirtintų Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymų taikymo

78. Šios Nutarties 50–55 punktuose nurodytą teisinį reguliavimą įvertinus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, matyti, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 1B-95 priėmimo bei įsigaliojimo metu, taip pat vėlesniu ginčo laikotarpiu Valstybės tarnybos įstatyme expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) buvo nustatyta, jog III grupės valstybės institucijos posto viršininko pareigybės lygis – A, o kategorija diferencijuojama nuo 13 iki 15. Toks posto viršininko pareigybių kategorijų diferenciacijos pagrindas – pačios pareigybės specifika bei įstaigos, kurioje yra tvirtinama ši pareigybė, statusas (grupė), kurį apibrėžia tokie objektyvūs kriterijai, kaip įstaigos veiklos pobūdis, veiklos ir sprendimų galiojimo ribos, santykis su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais (žr. Valstybės tarnybos įstatymo (2013 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. XII-687 redakcija) 2 priedą). Taigi nagrinėjamu atveju Muitinės departamentas turėjo teisę (įstatyminį pagrindą), vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatyme apibrėžtomis ribomis, nustatyti skirtingas Vilniaus teritorinės muitinės postų viršininkų pareigybių kategorijas. Todėl vien tik byloje nustatyta aplinkybė, kad, 2017 m. vasario 13 d. įsigaliojus Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymui Nr. 1B-95, vienu metu galiojo du Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymai, kuriuose buvo numatytos skirtingos šios pareigybės kategorijos (A14, numatyta Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-413 patvirtintame posto viršininko pareigybės aprašyme, ir A15, numatyta 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1B-95 patvirtintame posto viršininko pareigybės aprašyme), savaime nepažeidė diskriminavimo ir lygiateisiškumo principų. Minėtais įsakymais nustatytos pareigybės kategorijos atitiko Valstybės tarnybos įstatyme nurodytas suvienodintų kategorijų ribas.

79. Vis dėlto išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog toks vidaus administravimas (juo nustatytas atitinkamas teisinis reguliavimas), kai skirtingais laikotarpiais bei skirtingais viešojo administravimo subjekto priimtais teisės aktais yra patvirtinami ir vienu metu galioja keli tos pačios suvienodintos pareigybės (šiuo atveju Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko) aprašymai, kuriuose yra įtvirtintos skirtingos pareigybės kategorijos, nedetalizuojant esminių šių pareigybių aprašymų skirtumų (pvz., tam tikrų specialiųjų reikalavimų, papildomų funkcijų ir / ar pan.) bei jų taikymo apimties bei sąlygų, juridinės technikos prasme nėra tikslus ir laikytinas ydingu. Įvertinus Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 1B-95 turinį, aiškiai matyti, jog šiuo įsakymu yra keičiamas tik Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 1B-164 patvirtintame Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto viršininko pareigybės aprašyme, kuriuo buvo nustatyta A15 pareigybės kategorija, nustatytas teisinis reguliavimas, nurodant, jog šis įsakymas įsigalioja nuo 2017 m. vasario 13 d. Pažymėtina, jog Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymu nebuvo panaikintas 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-413 patvirtintas Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymas, kuriuo nustatyta A14 pareigybės kategorija, t. y. nebuvo pakeisti ir / ar panaikinti pagal 2015 m. gegužės 29 d. įsakymą susiklostę tarnybiniai teisiniai santykiai. Toks teisinis reguliavimas, kai iš esmės tiems patiems teisiniams santykiams reguliuoti priimami ir galioja keli teisės aktai, galėjo suponuoti tam tikrą neaiškumą ir netikrumą šiais teisės aktais reglamentuojamų teisinių santykių subjektų atžvilgiu.

80. Tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, net ir nustačius minėtą Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-413 ir 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1B-95 nustatyto teisinio reguliavimo juridinės technikos ydingumą, jis nelaikytinas esminiu atskirų Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymų tvirtinimo procedūros pažeidimu ir nepagrindžia Muitinės departamento veiksmų neteisėtumo pareiškėjo atžvilgiu pareiškėjo nurodomais diskriminavimo ir lygiateisiškumo principo aspektais. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad aptartas teisinio reguliavimo ydingumas iš esmės nesudarė kliūčių pareiškėjui realizuoti savo galbūt pažeistų teisių gynybą tarnybinių teisinių santykių srityje. Be to, aptarti juridinės technikos trūkumai buvo pašalinti, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 1B-179 panaikinant abu Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-413 bei 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1B-95 patvirtintus Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymus ir patvirtinant naujos redakcijos Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymą, kuriame, atsižvelgiant į 2019 m. kovo 4 d. įsakymo priėmimo metu galiojusį teisinį reguliavimą (žr. šios Nutarties 55 p. nurodytą Vidaus tarnybos statute įtvirtintą teisinį reguliavimą), nustatyta 6 pareigybės grupė.

81. Iš atsakovo Muitinės departamento pateiktų duomenų (2022 m. kovo 16 d. raštas Nr. (5.20)3B-1714, 2022 m. kovo 21 d. raštas Nr. (5.20)3B-1835) matyti, kad, pagal Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1B-95 patvirtintą posto viršininko pareigybės aprašymą, aukštesnės kategorijos posto viršininko pareigas Vilniaus teritorinės muitinės postų viršininkai galėjo pradėti eiti tomis pačiomis sąlygomis, t. y. konkurso būdu arba atlikus jų (ne)eilinį vertinimą. Atsakovas pateikė tikslius duomenis, kuriems Vilniaus teritorinės muitinės postų viršininkams A15 pareigybės kategorija buvo suteikta konkurso ir kuriems – neeilinio vertinimo būdu, taip pat pateikė apibendrintus statistinius duomenis apie Vilniaus teritorinės muitinės postų viršininkų, kuriems, įsigaliojus Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1B-95 patvirtintam pareigybės aprašymui, buvo suteikta aukštesnė (A15) kategorija, skaičiaus kitimą bei laikotarpius, kada tai buvo padaryta. Išplėstinė teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiais atsakovo pateiktais duomenimis, nes jie atitinka ginčo laikotarpiu galiojusio teisinio reguliavimo nuostatas, pagal kurias į tarnybą muitinėje buvo priimama konkurso būdu, o į aukštesnės kategorijos pareigas toje pačioje įstaigoje perkeliama atlikus eilinį (kasmetinį) arba neeilinį vertinimą (žr. šios Nutarties 50 p. nurodytą Muitinės statuto 11 ir 25 straipsniuose įtvirtintą teisinį reguliavimą).

82. Taigi, nagrinėjamu atveju Muitinės departamento generaliniam direktoriui 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1B-95 patvirtinus Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymą, kuriame buvo nustatyta aukštesnė šios pareigybės kategorija (A15), visi Vilniaus teritorinės muitinės postų viršininkai galėjo įgyvendinti teisę pretenduoti į aukštesnes nei turimos kategorijos pareigas ta pačia tvarka, t. y. nepažeidžiant lygiateisiškumo principo. Nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas nepateikė jokių šias aplinkybes paneigiančių duomenų.

83. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, jog Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymo patvirtinimas (vienos iš pareigybių pagal Valstybės tarnybos įstatyme nustatytas kategorijų ribas aprašymo patvirtinimas) savaime nesuponuoja jo taikymo konkrečiam muitinės pareigūnui. Pareigybės aprašymas (taigi ir juo nustatyta pareigybės kategorija) konkrečiam į tarnybą priimtam muitinės pareigūnui yra taikomas individualaus pobūdžio vidaus administravimo sprendimais (pvz., Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu dėl priėmimo į tarnybą, perkėlimo į aukštesnės kategorijos pareigas toje pačioje įstaigoje (žr. šios Nutarties 50 p. nurodytą Muitinės statuto 12 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnio 29 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą)). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2019 m. kovo 4 d. pareiškėjas atliko pareigas pagal Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-413 patvirtintą Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymą (Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. 1B-413 panaikintas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1B-179).

84. 2019 m. gruodžio 18 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjas teigė, kad nuo Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 1B-95 priėmimo jis nuolat kėlė šiuo įsakymu patvirtinto pareigybės aprašymo taikymo pareiškėjui klausimą. Taigi pareiškėjas žinojo apie naują Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1B-95 patvirtintą Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymą ir juo nustatytą aukštesnę pareigybės kategoriją (A15), tačiau, siekdamas įgyvendinti teisę būti perkeltas į aukštesnės kategorijos posto viršininko pareigas, nuo aptariamo Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymo įsigaliojimo (2017 m. vasario 13 d.) iki pat kreipimosi į teismą momento nesiėmė aktyvių veiksmų, t. y. nesikreipė į atsakovą su rašytiniu prašymu dėl perkėlimo į aukštesnės kategorijos pareigas neeilinio vertinimo metu, taip pat nedalyvavo konkursuose laisvoms Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininkų A15 kategorijos pareigoms užimti, pareiškėjas, manydamas, kad jam nepagrįstai taikoma A14 kategorija, neteikė prašymo atsakovui taikyti A15 kategoriją. Iš pareiškėjo asmens bylos duomenų matyti, kad atliktų pareiškėjo eilinių (kasmetinių) vertinimų metu (2017 m. gruodžio 6 d. ir 2018 m. gruodžio 14 d.) pareiškėjas nekėlė klausimų, susijusių su Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1B-95 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymo (juo nustatytos A15 kategorijos) taikymu. Priešingai, pareiškėjas sutiko su minėtų eilinių vertinimų rezultatais: 2017 m. gruodžio 6 d. vertinimo metu pareiškėjas buvo įvertintas „labai gerai“, jam suteikta I kvalifikacinė kategorija (Muitinės statuto (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1170 redakcija) 25 str. 16 d. 1 p.), tačiau pareiškėjas nereiškė prašymų įgyvendinti kurį nors kitą iš Muitinės statuto 25 straipsnio 16 dalyje nurodytų variantų (pvz., perkelti jį į aukštesnės kategorijos pareigas toje pačioje įstaigoje); 2018 m. gruodžio 14 d. vertinimo metu pareiškėjas įvertintas „gerai“, jis nereiškė prieštaravimų dėl tokio vertinimo.

85. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė (ar buvo kaip nors trukdoma įgyvendinti teisę) bendra visiems asmenims nustatyta tvarka siekti aukštesnės kategorijos (A15 kategorijos posto viršininko) pareigų Vilniaus teritorinėje muitinėje ir kad šiuo požiūriu su juo buvo elgiamasi kitaip, nei su kitais Vilniaus teritorinės muitinės postų viršininkais, kurie buvo toje pačioje ar panašioje padėtyje, kaip pareiškėjas.

86. Apibendrindama byloje nustatytas faktines aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reguliavimą, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjo argumentai, kad netaikant jam Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1B-95 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymo (juo nustatytos A15 pareigybės kategorijos), buvo pažeisti diskriminacijos draudimo ir lygiateisiškumo principai, nelaikytini pagrįstais. Ginčo laikotarpiu (t. y. nuo 2017 m. vasario 13 d. iki pareiškėjo kreipimosi į teismą 2019 m. kovo 25 d.) pareiškėjui mokant darbo užmokestį už jo, kaip Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko, atliekamas pareigas, jis nebuvo diskriminuojamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ir (ar) kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais; Muitinės departamento generaliniam direktoriui 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1B-95 patvirtinus Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymą, kuriame buvo nustatyta aukštesnė pareigybės kategorija (A15), pareiškėjas turėjo teisę pretenduoti į aukštesnes nei jo turimos kategorijos pareigas, jis galėjo šią teisę įgyvendinti tomis pačiomis sąlygomis ir tvarka, kaip ir kiti Vilniaus teritorinės muitinės postų viršininkai, t. y. konkurso, kasmetinio arba neeilinio vertinimo būdu, tačiau šia teise nesinaudojo dėl subjektyvių, nuo jo paties valios priklausiusių priežasčių. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-210-629/2021 pagrįstai atmetė pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimus dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1B-95 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymo (juo nustatytos A15 pareigybės kategorijos) taikymo pareiškėjui, taip pat darbo užmokesčio nepriemokos ir su ja susijusių sumų priteisimo iš atsakovo. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo keisti ar naikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį (jos dalį).

87. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 165 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-210-629/2021 palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė