ef9ebbe6-cea3-4f2e-93e7-e7c8552d8475 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-773-302/2018Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00499-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D i M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 9 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio KailiÅ«no ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovė „Gensera“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieÅ¡kinį atsakovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl neteisėtų pirkimo sÄ lygų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinės bendrovė „Tilta“, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gensera“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos paskelbto vieÅ¡ojo pirkimo „Raseinių miesto V. Kudirkos kvartalo viešųjų erdvių ir gyvenamųjų vietovių patrauklumo didinimo rangos darbai“, pirkimo Nr. 355454 (toliau – Pirkimas) sÄ lygų 9.7 punkte numatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1 ir T2 bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė tvirtino, kad pasiÅ«lymų vertinimas pagal ekonominio naudingumo kriterijus T1 ir T2 iÅ¡ esmės yra fikcija, kuria siekiama parinkti atsakovei palankų tiekėjÄ , ekonominio naudingumo kriterijai niekaip nesisieja su Pirkimo objektu ir negarantuoja, kad darbai bus atliekami kokybiÅ¡kai. IeÅ¡kovės teigimu, minėti vertinimo kriterijai nekuria jokios ekonominės naudos nei sutarties vykdymo laikotarpiu, nei po sutarties įgyvendinimo, o yra subjektyvi tiekėjų nuomonė dėl planuojamų atlikti darbų, kuri realiai ir vienodai tarp visų tiekėjų negali bÅ«ti palyginta.

Pirkimo sÄ lygose nurodyta pasiÅ«lymų vertinimo tvarka neužtikrina nei lygiateisiÅ¡kumo nei skaidrumo principų įgyvendinimo pasiÅ«lymo vertinimo metu, o tokias formuluotes, kaip „iÅ¡samumas“, „detalumas“, „logiÅ¡kai pagrįstas“, tiekėjai tarpusavyje ir perkančioji organizacija gali skirtingai suprasti ir aiÅ¡kinti, kadangi jos abstrakčios. Aplinkybė, kad Pirkime dalyvavo tik du tiekėjai (UAB „Tilta“ ir UAB „HSC Baltic“), nors paprastai tokio pobÅ«džio pirkimuose dalyvauja penki – dvylika tiekėjų, ieÅ¡kovės teigimu, tik patvirtina, kad dėl dviprasmiÅ¡kų ir neaiÅ¡kių pirkimo sÄ lygų, kai kurie tiekėjai atsisakė dalyvauti.Taip pat ieÅ¡kovė nurodė, kad vieÅ¡ojo pirkimo komisijos 2012 m. gruodžio 19 d. posėdžio protokolas patvirtina, jog pasiÅ«lymų ekspertinį vertinimÄ atliko vienas ekspertas – A.

G., kas, ieÅ¡kovės teigimu, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pasiÅ«lymų vertinimas buvo atliktas itin subjektyviai. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad ekspertinį vertinimÄ atlikęs A. G. nėra įtrauktas į atestuotų statybos specialistų ir projektuotojų sÄ raÅ¡Ä , taip pat nėra duomenų apie šį asmenį kaip architektÄ , todėl kyla abejonių dėl atsakovės pasitelkto eksperto tinkamumo, kadangi jis neturi iÅ¡silavinimo statybų srityje. Be to, ieÅ¡kovė atkreipė dėmesį, kad perkančioji organizacija, vertinusi tiekėjų pasiÅ«lymus, nenurodė motyvų, kodėl UAB „Tilta“ skirta po 9 balus už kiekvienÄ ekonominio naudingumo kriterijų, prie viešųjų pirkimų komisijos susirinkimo protokolo nėra pridėta ekspertinio vertinimo iÅ¡vada, kuriai pritarė visi komisijos nariai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2018 m. kovo 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė atsakovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Gensera“ 2 058,11 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas sprendė, kad Pirkimo sÄ lygų 9.7 punkte pateikta vertinimo sistema yra aiÅ¡ki ir suprantama – atsakovė yra pakankamai detaliai apraÅ¡iusi subkriterijus ir numačiusi konkrečius balų intervalus už atitinkamo lygio kriterijų apraÅ¡ymÄ .Teismas nurodė, kad tiek Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų (toliau – VPÄ®) 27 straipsnio nuostatose, tiek Pirkimo sÄ lygų 7.1, 7.2, 7.3 punktuose numatyta tiekėjų teisė praÅ¡yti paaiÅ¡kinti pirkimo dokumentus, tačiau į bylÄ nepateikta duomenų, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į perkančiÄ jÄ organizacijÄ praÅ¡ydama paaiÅ¡kinti neva neaiÅ¡kias Pirkimo sÄ lygas.

Nors tai ir nepaneigia ieÅ¡kovės teisės iÅ¡ karto teikti pretenzijÄ , tačiau tai, teismo nuomone, neatleidžia tiekėjos nuo pareigos savalaikiai rÅ«pintis savo galbÅ«t pažeistų teisių gynyba.Atsižvelgdamas į Pirkimo objektÄ ir perkančiosios organizacijos tikslus, teismas nesutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad atsakovė, nustatydama ginčijamus ekonominio naudingumo kriterijus, siekė trumpalaikių tikslų (vertinti tiekėjus pagal tai, kaip jie vykdys darbus), o ne ilgalaikių tikslų (vertinti tai, kokiÄ ekonominę naudÄ objektas neÅ¡ perkančiajai organizacijai ilgalaikėje perspektyvoje jau po to, kai darbai, kuriais sukurtas objektas, bus užbaigti).

Teismo nuomone, nepagrįsti ir ieÅ¡kovės argumentai, kad atsakovės nustatyti vertinimo kriterijai nekuria jokios ekonominės naudos nei sutarties vykdymo laikotarpiu, nei po sutarties įgyvendinimo. Ä®vertinęs nurodytas Pirkimo sÄ lygas, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai T1 ir T2 yra akivaizdžiai susieti su Pirkimo objektu ir ekonomine nauda objektui, nes objektas – statybos rangos darbai, sudėtingas, reikalaujantis daug specifinių techninių sprendinių, todėl tik esant nurodytiems ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams, perkančioji organizacija gali įsitikinti tiekėjų pasirengimu tinkamai (kokybiÅ¡kai) įvykdyti sutartį.

Be to, teismas pažymėjo, kad visi tiekėjai turėjo vienodas galimybes suprasti ir žinoti, kokie konkrečiai kriterijų parametrai bus vertinami, kokios parametrų savybės yra svarbios rengiant dokumentus, skirtus ekonominio naudingumo kriterijų įvertinimui.Teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nurodė, kad negalima reikalauti iÅ¡ perkančiosios organizacijos, jog pirkimo sÄ lygose bÅ«tų nurodyti ir apraÅ¡yti visi galimi situacijų sprendiniai, detalizuoti iki smulkmenų visi vertinimo kriterijai, paaiÅ¡kinta kiekviena sÄ voka ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1057-302/2017, 27 punktas; 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1120-302/2017, 24 punktas; 2018 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-482-381/2018, 158 punktas).

Perkančiosios organizacijos sprendimas tiekėjų pasiÅ«lymų ekonominio naudingumo vertinimui pasirinko ekspertinio vertinimo bÅ«dÄ , teismo vertinimu, atitiko Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu patvirtintų Viešųjų pirkimų pasiÅ«lymų vertinimo ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų nuostatas. Nors nuo 2018 m. sausio 9 d. Å¡ios Rekomendacijos neteko galios, tačiau teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju vertinamas atliktas dar galiojant minėtoms Rekomendacijoms.Teismas nurodė, kad, kilus ginčui dėl vertinimo, kurį atliko perkančiosios organizacijos paskirtas asmuo, sprendžiamas klausimas, ar perkančioji organizacija tiekėjų pasiÅ«lymų vertinimÄ atliko tinkamai.

Teismo nuomone, esminę reikÅ¡mę tokiu atveju turi aplinkybės, ar perkančiosios organizacijos atliktas tiekėjo pasiÅ«lymo vertinimas atitiko paskelbtas vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas, bet ne aplinkybė, koks perkančiosios organizacijos darbuotojas (atitinkamai – ekspertas) faktiÅ¡kai atliko pasiÅ«lymo vertinimÄ ir kokia yra jo kvalifikacija (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1211-381/2016, 30 punktas), todėl teismas plačiau nepasisakė dėl ieÅ¡kovės argumentų, susijusių su atsakovės pasitelkto eksperto kompetencija.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovė UAB „Gensera“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos esminius argumentus:Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į esminį bylos aspektÄ â€“ ekonominio naudingumo vertinimo apraÅ¡ymai sukuria itin didelę diskrecijos teisę vertintojams manipuliuojant Å¡iuose apraÅ¡ymuose pateiktomis sÄ vokomis ir žodžiais skirti prastesnį įvertinimÄ net ir kokybiÅ¡kÄ pasiÅ«lymÄ pateikusiam tiekėjui.

Vien tik cituodamas šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teismas neatskleidė bylos esmės, aiškiai nenurodė, kodėl vienus ar kitus šalių argumentus atmeta. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas. Pats teismas nurodė, kad Pirkimo objektas reikalauja specifinių žinių, todėl perkančioji organizacija, siekdama įsitikinti, kad tiekėjas yra tinkamas, gali nustatyti ekonominio naudingumo kriterijus, tačiau galiausiai priėjo prie išvados, jog tokių darbų kokybei vertinti atsakovė gali pasirikinti bet kokį asmenį.

Jeigu buvo konstatuota, kad siekiamiems įsigyti darbams atlikti reikalingos specifinės žinios, tai ir vertinti tai turi kompetentingas asmuo, o ne bet koks asmuo, net neturintis inžinerinio iÅ¡silavinimo ir kvalifikacijos atestato. Nagrinėjamu atveju ekspertinį vertinimÄ atliko vienas ekspertas. Nei protokole, nei prie protokolo nėra nurodyti motyvai, kodėl vienoks ar kitoms ekonominio naudingumo balas buvo skirtas vienam ar kitam tiekėjui. Atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo Å¡iuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Pirmosios instancijos teismas įvertino ginčijamÄ pasiÅ«lymų vertinimo tvarkÄ , teismų praktikÄ dėl ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo tvarkos bei visas kitas aplinkybes, todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl ieÅ¡kovė tvirtina, kad teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra prieÅ¡taringa. Lietuvos apeliaciniame teisme jau buvo nagrinėtas skundas dėl identiÅ¡kų ekonominio vertinimo kriterijų ir jų paraÅ¡ymo atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijose organizuotame kita vieÅ¡ajame pirkime (civilinė byla Nr. e2A-1057-302/2017).

Teisėjų kolegija minėtoje byloje konstatavo, kad ginčijamose pirkimo sÄ lygose pateikta vertinimo sistema yra pakankamai aiÅ¡ki ir suprantama.IeÅ¡kovė tiek pretenzijoje, tiek ieÅ¡kinyje reikalavo panaikinti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1 ir T2, tai neužkirto kelio ieÅ¡kovei pateikti pasiÅ«lymÄ , tačiau ieÅ¡kovė pasiÅ«lymo ginčijamame Pirkime taip ir nepateikė. Teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, nepateikusi pasiÅ«lymo, nepagrįstai kelia abejones dėl galimai netinkamo kitų tiekėjų pasiÅ«lymo vertinimo.

Be to, kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ nurodyta, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimus teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo įvardinti pretenzijoje. Kaip ir buvo minėta, pretenzijoje ieÅ¡kovė reikalavo tik panaikinti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1 ir T2, klausimas dėl ekspertinio vertinimo keliamas nebuvo. Ä®vertinusi eksperto pateiktas iÅ¡vadas, atsakovės viešųjų pirkimų komisija protokole nurodė atitinkamus balus ir priėmė sprendimÄ dėl pasiÅ«lymų vertinimo, apie rezultatus buvo informuoti pasiÅ«lymus pateikę tiekėjai, kurie Å¡ių rezultatų neginčijo.Trečiasis asmuo UAB „Tilta“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo Å¡iuos esminius argumentus:Apeliantė neįrodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė kokių nors materialinės ir/ar procesinės teisės normų pažeidimų, sudarančių pagrindÄ konstatuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ . Pirmosios instancijos teismas motyvuotai skundžiamame sprendime pasisakė dėl ginčui reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo, tinkamai taikė ginčui reikÅ¡mingas teisės normas.Pirkimo sÄ lygose pateiktas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų iÅ¡aiÅ¡kinimas yra aiÅ¡kus, logiÅ¡kas ir iÅ¡samus, todėl tiekėjams, kurie yra savo srities profesionalai, negalėjo bÅ«ti sudėtinga suvokti ir apraÅ¡yti, kokios rizikos gali kilti ir kokių priemonių bÅ«tina imtis, siekiant Å¡ias rizikas suvaldyti, taip pat turėjo bÅ«ti suprantami ir darbų organizavimo bei vidinės ir iÅ¡orinės komunikacijos aspektai.

Tiekėjai nepateikė jokių klausimų dėl ginčijamų Pirkimo sÄ lygų paaiÅ¡kinimo ar patikslinimo, todėl darytina iÅ¡vada, kad visiems Pirkimo dalyviams ginčijamos Pirkimo sÄ lygos buvo aiÅ¡kios ir buvo sudarytos vienodos galimybės pateikti ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ ir racionaliausiÄ kainÄ . Nors ieÅ¡kovė tvirtina, kad bÅ«tent neaiÅ¡kÅ«s ekonominio naudingumo kriterijai T1 ir T2 sutrukdė kitiems tiekėjams pateikti pasiÅ«lymus, tačiau nepateikia jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).

Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atsižvelgdama į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus faktinius bei teisinius aspektus. Dėl faktinių bylos aplinkybių IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija 2017 m. lapkričio 24 d. centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė atvirÄ konkursÄ â€žRaseinių miesto V. Kudirkos kvartalo viešųjų erdvių ir gyvenamųjų vietovių patrauklumo didinimo rangos darbai“, pirkimo Nr. 355454.

Pirkimo sÄ lygų 9.7 punkte nustatė, kad pasiÅ«lymai vertinami pagal ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijų iÅ¡renkant geriausiÄ kainos ir kokybės santykį. PasiÅ«lymų vertinimo kriterijai yra trys: C – pasiÅ«lymo kaina, T1 – rizikos valdymas, T2 – darbų organizavimas ir komunikacija. PasiÅ«lymai vertinami pagal kiekvienÄ kriterijų balais nuo 0 iki 10, vertinimas atliekamas pagal Pirkimo sÄ lygų 9.7 punkte pateiktÄ orientacinį apraÅ¡ymÄ (e. t. 1, b. l. 18?32). IeÅ¡kovė 2017 m. gruodžio 1 d. pareiÅ¡kė pretenzijÄ perkančiajai organizacijai dėl Pirkimo sÄ lygose įtvirtintų ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymų vertinimo taisyklių, nes jos sudarytos neva pažeidžiant viešųjų pirkimų principus bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) nuostatas, tačiau perkančioji organizacija 2017 m. gruodžio 8 d. atmetė pretenzijÄ (e. bylos t. 1, b. l. 33–37; 38–41).2017 m. gruodžio 15 d. ieÅ¡kovė UAB „Gensera“ pateikė Å iaulių apygardos teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė Pirkimo sÄ lygų 9.7 punkte numatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1 ir T2.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Pirkimo sÄ lygų 9.7 punkte pateikta vertinimo sistema yra pakankamai aiÅ¡ki ir suprantama, todėl 2018 m. kovo 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundÄ grindžia dviem esminiais argumentais: pirma, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T1 ir T2 apraÅ¡ymai sukuria itin didelę diskrecijos teisę vertintojams manipuliuoti Å¡iuose apraÅ¡ymuose pateiktomis sÄ vokomis; antra, darbų kokybei vertinti buvo pasirinktas nekompetentingas ekspertas.

Dėl pasiÅ«lymo ekonominio naudingumo kriterijų tinkamumo Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Pirkimo sÄ lygose nustatytų pasiÅ«lymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų aiÅ¡kumo. IeÅ¡kovė tvirtina, kad atsakovės Pirkimo sÄ lygose numatyti ekonominio naudingumo vertinimo apraÅ¡ymai sukuria itin didelę diskrecijos teisę vertintojams, manipuliuojant Å¡iuose apraÅ¡ymuose pateiktomis sÄ vokomis ir žodžiais, skirti prastesnį įvertinimÄ net ir kokybiÅ¡kÄ pasiÅ«lymÄ pateikusiam tiekėjui.

VPÄ® 55 straipsnio nuostatos numato, kad perkančioji organizacija ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ iÅ¡renka pagal kainos ar sÄ naudų ir kokybės santykį. Nagrinėjamu atveju atsakovė Pirkimo sÄ lygų 9.7 punkte nustatė, kad perkančioji organizacija ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ iÅ¡renka pagal kainos ir kokybės santykį, kurį sudaro Å¡ios dalys: C – pasiÅ«lymo kaina (turinti lyginamÄ jį svorį ekonominio naudingumo įvertinime 80), T1 – rizikų valdymas, T2 – darbų organizavimas ir komunikacija.

Kainos lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime yra 80 procentų, rizikų valdymo – 10 procentų, darbų organizavimo ir komunikacijos – 10 procentų. Komisija (kiekvienas narys ar visi nariai bendrai, komisijos pasitelkti ekspertai) kiekvienÄ pasiÅ«lymÄ Ä¯vertina pagal T1 ir T2 kriterijus suteikdami balus nuo 0 iki 10.Pagal kriterijų T1 vertinamas rangos sutarties (darbų) vykdymo rizikų identifikavimas, jų veiksnių analizės iÅ¡samumas; numatytų rizikos valdymo priemonių ir bÅ«dų efektyvumas, įgyvendinamumas ir pagrįstumas.

ApibÅ«dinant T1 kriterijų 0–2 balai skiriami, jei neidentifikuotos rangos darbų (sutarties) rizikos ir nepateikta veiksnių analizė ar rizikos ir/ar jos veiksnių analizė pateikta, tačiau nepagrįsta ir nelogiÅ¡ka; nenumatytos rizikos valdymo priemonės ar numatytos priemonės yra nepagrįstos, nelogiÅ¡kos, neefektyvios, sunkiai ar visai neįgyvendinamos; yra kitų esminių trÅ«kumų (įvertinama silpnai). 3–5 balai skiriami, jei identifikuota tik bendra rangos darbų (sutarties) rizika, bet nepateikta veiksnių analizė ar ji nepagrįsta ir nelogiÅ¡ka, yra praktikos klaidų, apsirikimų; tik pavirÅ¡utiniÅ¡kai numatytos rizikos valdymo priemonės, bÅ«dai, jie neapraÅ¡yti ar nepagrįsti; numatytos priemonės ir bÅ«dai sunkiai įgyvendinami, jų efektyvumas žemas, jų vykdymas ir įgyvendinimas abejotinas, komplikuotas; pateiktos rizikos valdymo priemonės neatitinka ar tik iÅ¡ dalies atitinka rangos sutarties (darbų) specifikÄ ; yra loginių klaidų (įvertinama patenkinamai). 6–8 balai skiriami, jei identifikuotos visos rangos sutarties (darbų) vykdymo rizikos, tačiau trÅ«ksta pagrįstumo, atitikimo objektui, yra nežymių logikos klaidų; numatyti rizikos veiksniai, tačiau trÅ«ksta pagrįstumo, nenurodyti specifiniai veiksniai ar nenumatyta jų tikimybė, numatytos pagrindinės rizikos valdymo priemonės, bÅ«dai, jie pagrįsti, tačiau numatytos priemonės ir bÅ«dai nėra visiÅ¡kai efektyvÅ«s, turi įgyvendinamumo trÅ«kumų praktikoje arba reikalingumas yra abejotinas; pateiktos rizikos valdymo priemonės iÅ¡ esmės atitinka rangos sutarties (darbų) specifikÄ , tačiau tik iÅ¡ dalies atitinka techninius, teisinius, aplinkosauginius aspektus; yra nežymių klaidų, netikslumų (vertinama gerai). 9–10 balai skiriami, jei identifikuotos visos rangos sutarties (darbų) vykdymo rizikos, jos logiÅ¡kai pagrįstos, visiÅ¡kai atitinkančios pirkimo objektÄ ; numatyti rizikos veiksniai (taip pat ir specifiniai), jie pagrįsti; veiksniai detalizuoti ir praktiniu aspektu, numatyta jų tikimybė; numatytos efektyvios ir pagrįstos, praktiÅ¡kai reikÅ¡mingos, lengvai įgyvendinamos rizikos valdymo priemonės, bÅ«dai; tiek bÅ«dai, tiek priemonės detalÅ«s, pagrįsti, pateiktas jų įgyvendinimo ir taikymo planas, praktiniai aspektai; pateiktos rizikos valdymo priemonės ir bÅ«dai visiÅ¡kai atitinka rangos sutarties (darbų) specifikÄ techniniais, teisiniais aplinkosauginiais ir pan. aspektais (įvertinama labai gerai).Pagal vertinimo kriterijų T2 vertinami rangovo darbo organizavimo aspektai, resursų valdymo planas; rangovo pasiÅ«lyto darbų tvarkaraščio realumas ir susietumas su rizikos valdymo planu, atitikimas sutarties tikslams ir uždaviniams, rangovo taikomi vidinės (specialistų, jungtinės veiklos partnerių, subrangovų) ir iÅ¡orinės (su perkančiÄ ja organizacija, suinteresuotomis institucijomis) komunikacijos planai, jų aiÅ¡kumas, atitikimas sutarties specifikai, įgyvendinimo paprastumas.

ApibÅ«dinant T2 kriterijų 0–2 balai skiriami, jei nepateiktas resursų valdymo planas ir papildomi, techniniame projekte nedetalizuoti darbo organizavimo aspektai arba pateikti nesusiję su objektu, abejotino efektyvumo tiekėjo darbo organizavimo aspektai; nepateiktas resursų valdymo planas; nepateiktas organizavimo tvarkos darbų atlikimui laiku ir kokybiÅ¡kai pagrindimas; nepateiktas darbų tvarkaraÅ¡tis, arba jis pateiktas, tačiau jame nedetalizuotas darbų vykdymo etapiÅ¡kumas ir/ar tvarkaraÅ¡tis nerealus, neatitinkantis resursų valdymo plano; yra kitų esminių trÅ«kumų; nepateiktas bendradarbiavimo su perkančiÄ ja organizacija, vidinis (tiekėjo darbo organizavimo tvarka) ir iÅ¡orinis (bendravimas su subteikėjais, partneriais ir kt. institucijomis) komunikacijos planas, arba pateiktas planas neatitinka darbų specifikos, yra neefektyvus, neįgyvendinamas arba jo įgyvendinimas abejotinas (įvertinama silpnai). 3–5 balai skiriami, jei pateiktas resursų valdymo planas, bet nepateikti papildomi, techniniame projekte nedetalizuoti darbo organizavimo aspektai arba aspektai pateikti, tačiau dalis jų neatitinka objekto specifikos; pateiktas resursų valdymo planas, tačiau numatyti ne visi objekto specifikÄ apimantys resursai, trÅ«ksta pagrįstumo ir racionalum, pateiktas organizavimo tvarkos darbų atlikimui laiku ir kokybiÅ¡kai pagrindimas, tačiau turiniui trÅ«ksta aiÅ¡kumo, pagrįstumo ir logiÅ¡kumo; pateiktas darbų tvarkaraÅ¡tis, jame detalizuotas darbų vykdymo etapiÅ¡kumas, tačiau, neiÅ¡skirti subrangovų atliekami darbai, tvarkaraÅ¡tis realus, tačiau nevisiÅ¡kai atitinkantis resursų valdymo planÄ ; yra kitų trÅ«kumų; nepateiktas bendradarbiavimo su perkančiÄ ja organizacija ar vidinis (tiekėjo darbo organizavimo tvarka), ar iÅ¡orinis (bendravimas su subteikėjais, partneriais ir kt. institucijomis) komunikacijos planas arba pateiktas planas tik iÅ¡ dalies atitinka darbų specifikÄ ar sunkiai įgyvendinamas (įvertinama patenkinamai). 6–8 balai skiriami, jei numatyti techniniame projekte nedetalizuoti darbo organizavimo aspektai, tačiau jiems trÅ«ksta pagrįstumo, jie nevisiÅ¡kai atitinka perkamų darbų specifikÄ ; pateiktas resursų valdymo planas, apimantis resursus pagal objekto specifikÄ , tačiau trÅ«ksta pagrįstumo ir logiÅ¡kumo; pateiktas organizavimo tvarkos darbų atlikimui laiku ir kokybiÅ¡kai pagrindimas, tačiau turiniui trÅ«ksta logiÅ¡kumo; pateiktas darbų tvarkaraÅ¡tis, jame detalizuotas darbų vykdymo etapiÅ¡kumas, tačiau neiÅ¡skirti subrangovų atliekami darbai, tvarkaraÅ¡tis realus, atitinkantis resursų valdymo planÄ ; yra kitų neesminių trÅ«kumų; pateiktas bendravimo ir bendradarbiavimo su perkančiÄ ja organizacija, vidinis (tiekėjo darbo organizavimo tvarka) ir iÅ¡orinis (bendravimas su subteikėjais, partneriais ir kt. institucijomis) komunikacijos planas; planas atitinka darbų specifikÄ , tačiau sunkiai įgyvendinamas ar neracionalus (vertinama gerai). 9–10 balai skiriami, jei numatyti techniniame projekte nedetalizuoti efektyvÅ«s, pagrįsti bei nesunkiai įgyvendinami darbo organizavimo aspektai, jie visiÅ¡kai atitinka perkamų darbų specifikÄ ; pateiktas realus ir racionalus resursų valdymo planas, apimantis resursus pagal objekto specifikÄ (žmogiÅ¡kieji, technikos ir kt. resursai); pateiktas pagrįstas, aiÅ¡kus, detalus ir logiÅ¡kas organizavimo tvarkos darbų atlikimui laiku ir kokybiÅ¡kai pagrindimas; pateiktas darbų tvarkaraÅ¡tis, jame detalizuotas darbų vykdymo etapiÅ¡kumas, iÅ¡skirti subrangovų atliekami darbai, tvarkaraÅ¡tis realus, atitinkantis resursų valdymo planÄ ; pateiktas bendravimo ir bendradarbiavimo su perkančiÄ ja organizacija, vidinis (tiekėjo darbo organizavimo tvarka) ir iÅ¡orinis (bendravimas su subteikėjais, partneriais ir kt. institucijomis) komunikacijos planas, kuris atitinka darbų specifikÄ , yra efektyvus, paprastai įgyvendinamas (vertinama labai gerai).Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktikÄ dėl perkančiosios organizacijos pareigos laikytis skaidrumo principo, be kita ko, reiÅ¡kiančio pirkimo sÄ lygų aiÅ¡kumÄ , tikslumÄ , nedviprasmiÅ¡kumÄ , tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiÅ«lymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia.

Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sÄ lygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rÅ«pestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiÅ¡kinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiÅ«lymai Å¡ias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo bei Teisingumo Teismo praktika).Nagrinėjamo klausimo kontekste aktualu ir tai, kad vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų aiÅ¡kumas svarbus ir ginčus sprendžiantiems teismams, kad Å¡ie galėtų efektyviai patikrinti, ar perkančioji organizacija tinkamai įvertino pasiÅ«lymus (plačiau žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).Teisingumo Teismas Å¡iuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad tiek vienodo požiÅ«rio principas, tiek iÅ¡ jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, jog vieÅ¡ojo pirkimo objektas ir vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijai bÅ«tų aiÅ¡kiai apibrėžti nuo vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros pradžios. EkonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijai turi bÅ«ti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rÅ«pestingiems konkurso dalyviams žinoti tiksliÄ jų apimtį, taigi juos aiÅ¡kinti vienodai.

Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiÅ¡kia, kad sutarties sudarymo kriterijai turi bÅ«ti objektyvÅ«s, o tai užtikrina, jog pasiÅ«lymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, taigi veiksmingos konkurencijos sÄ lygomis. Taip nebÅ«tų kriterijų, kuriais perkančiajai organizacijai suteikiama besÄ lyginio pasirinkimo laisvė, atveju. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygos, nes jie yra lemiami iÅ¡sirenkant pasiÅ«lymÄ iÅ¡ tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Europos Komisija prieÅ¡ Nyderlandų Karalystę, C-368/10, 56, 87, 88 punktai).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iÅ¡ naujausių nutarčių taip pat akcentavo, kad tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sÄ lygas sprendžiant dėl tiekėjų pasiÅ«lymų ekonominio naudingumo vertinamas ne konkretus matmuo (pvz., fizikinis dydis), tačiau praÅ¡oma pateikti nurodyto kriterijaus apraÅ¡ymÄ , perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau apraÅ¡yti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretÅ«s pasiÅ«lymo ekonominio naudingumo balai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018).Nagrinėjamu atveju pagal T1 kriterijų vertinamas rangos sutarties vykdymo rizikų identifikavimas, jų veiksnių analizės iÅ¡samumas; numatytų rizikos valdymo priemonių ir bÅ«dų efektyvumas, įgyvendinamumas ir pagrįstumas, tačiau neaiÅ¡ku, kokiomis priemonėmis perkančioji organizacija matuos efektyvumÄ arba kaip bus vertinamas rizikų valdymo bÅ«dų įgyvendinamumas.

IÅ¡ Pirkimo sÄ lygose nurodytų formuluočių darytina iÅ¡vada, kad tiekėjai tarpusavyje ir perkančioji organizacija gali skirtingai suprasti ir vertinti, ar aiÅ¡kiai nurodytos konkrečios rangos darbų (sutarties) rizikos, ar jų veiksnių analizė yra pakankamai pagrįsta ir logiÅ¡ka, kokiais atvejais numatytos rizikos valdymo priemonės yra pakankamai logiÅ¡kos, efektyvios ir kokios jų įgyvendinamumo galimybės. Pavyzdžiui, įvertinimas „Patenkinamai“ skiriamas tuomet, kai „yra loginių klaidų“, o įvertinimas „Gerai“ skiriamas, kai „yra nežymių klaidų, netikslumų”.

Teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡ minėtų Pirkimo sÄ lygų formuluočių neaiÅ¡ku, kaip ekspertas be to, kad įvertins, jog tai yra logikos klaida, nuspręs, kad tokia klaida yra nežymi. Taip pat nėra pateikta jokio paaiÅ¡kinimo, kÄ perkančioji organizacija vertins kaip efektyvias rizikos valdymo priemones ir bÅ«dus bei kaip bus nuspręsta, jog praktikoje siÅ«lomos priemonės gali turėti įgyvendinimo trÅ«kumų arba jų reikalingumas yra abejotinas. Pavyzdžiui, įvertinimas „Patenkinamai“ skiriamas, kai:

„Numatytos priemonės ir bÅ«dai sunkiai įgyvendinami, jų efektyvumas žemas, jų vykdymas ir įgyvendinimas abejotinas, komplikuotas.“. Tuo tarpu įvertinimas „Gerai“ bus skirtas tuomet, kai: „Numatytos pagrindinės rizikos valdymo priemonės, bÅ«dai, jie pagrįsti, tačiau numatytos priemonės ir bÅ«dai nėra visiÅ¡kai efektyvÅ«s, turi įgyvendinimo trÅ«kumų praktikoje arba reikalingumas yra abejotinas.“. Atskirtis tarp sÄ vokų „jų vykdymas ir įgyvendinimas abejotinas, komplikuotas“ ir „turi įgyvendinimo trÅ«kumų“ taip pat yra sunkiai objektyviai nubrėžiama.Pagal kriterijų T2 vertinami rangovo darbo organizavimo aspektai, resursų valdymo planas; rangovo pasiÅ«lyto darbo tvarkaraščio realumas ir susietumas su rizikos valdymo planu, atitikimas sutarties tikslams ir uždaviniams.

Vertinami rangovo taikomi vidinės (specialistų, jungtinės veiklos partnerių, subrangovų) ir iÅ¡orinės (su perkančiÄ ja organizacija, suinteresuotomis institucijomis) komunikacijos planai, jų aiÅ¡kumas, atitikimas sutarties specifikai, įgyvendinimo pagrįstumas. Tiekėjo parengtas bendravimo ir bendradarbiavimo su perkančiÄ ja organizacija vidinis ir iÅ¡orinis komunikacijos planas, kuris turi bÅ«ti efektyvus ir paprastai įgyvendinamas, tačiau niekur nedetalizuota, kokiu bÅ«du perkančioji organizacija įvertins jo efektyvumÄ arba kaip nustatys, ar planas yra lengvai ar sunkiai įgyvendinamas ir ar jis yra racionalus.

Pirkimo sÄ lygose nurodyta, kad komunikacijos planas vertinamas „Patenkinamai“ jei: „Nepateiktas bendradarbiavimo su perkančiÄ ja organizacija ar vidinis (tiekėjo darbo organizavimo tvarka), ar iÅ¡orinis (bendravimas su subteikėjais, partneriais ir kt. institucijomis) komunikacijos planas arba pateiktas planas tik iÅ¡ dalies atitinka darbų specifikÄ ar sunkiai įgyvendinamas”. Tuo tarpu įvertinimas „Gerai” skiriamas, jeigu: „Pateiktas bendravimo ir bendradarbiavimo su perkančiÄ ja organizacija, vidinis (tiekėjo darbo organizavimo tvarka) ir iÅ¡orinis (bendravimas su subteikėjais, partneriais ir kt. institucijomis) komunikacijos planas.

Planas atitinka darbų specifikÄ , tačiau sunkiai įgyvendinamas ar neracionalus.“. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ minėtų formuluočių neaiÅ¡ku, kaip perkančioji organizacija vertins, ar siÅ«lomos komunikacijos priemonės tik iÅ¡ dalies atitinka paslaugų specifikÄ , kai jokių nurodymų dėl komunikacijos pirkimo dokumentuose nėra nurodyta, o taip pat neaiÅ¡ku, kaip perkančioji organizacija vertins, ar siÅ«lomos priemonės yra sunkiai įgyvendinamos. Å ios vertinamojo pobÅ«džio sÄ vokos „sunkiai įgyvendinamas“, „paprastai įgyvendinamas“, „neracionalus“, „efektyvus“ ir pan. yra pernelyg abstrakčios, todėl gali sÄ lygoti daug skirtingų subjektyvių interpretacijų jas pagal savo suvokimo lygį aiÅ¡kinant skirtingiems tiekėjams ir perkančiajai organizacijai.

Teisėjų kolegija nurodytų kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovės nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų T1 ir T2 vertinimo apraÅ¡ymai yra suformuluoti nekonkrečiai, abstrakčiai, aiÅ¡kiai neapibrėžiant, kaip bus vertinama atitiktis nustatytiems kriterijams.NeaiÅ¡kios ir dviprasmiÅ¡kos pirkimo sÄ lygos, lemiančios nevienodÄ jų turinio suvokimÄ ir aiÅ¡kinimÄ , kuris iÅ¡ esmės priklauso tik nuo vertintojo nuomonės, negali bÅ«ti vertinamos kaip teisėtos.

Pastebėtina, kad papildomai Å¡iÄ pozicijÄ pagrindžia ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2018 m. sausio 31 d. iÅ¡vada Nr. 4S-162, kurioje taip pat keliamos abejonės dėl ginčijamų ekonominio naudingumo kriterijų formuluočių aiÅ¡kumo ir suteikiamos pernelyg didelės erdvės vertintojui vertinti tiekėjų pasiÅ«lymus. Konstatavus Pirkimo sÄ lygų 9.7 punkte įtvirtintų ekonominio naudingumo kriterijų T1 ir T2 neteisėtumÄ , apeliantės argumentai, susiję su perkančiosios organizacijos patelkto eksperto, vertinusio tiekėjų pasiÅ«lymų ekonominį naudingumÄ , kvalifikacija, tampa teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.Bet kuriuo atveju, pažymėtina, kad pagal įstatymÄ pareigÄ Ä¯vertinti pasiÅ«lymų atitiktį vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygoms turi perkančioji organizacija.

Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, kilus ginčui dėl vertinimo, kurį atliko perkančiosios organizacijos paskirtas asmuo, esminę reikÅ¡mę tokiu atveju turi aplinkybė, ar perkančiosios organizacijos atliktas tiekėjo pasiÅ«lymo vertinimas atitiko paskelbtas vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas, bet ne aplinkybė, koks perkančiosios organizacijos darbuotojas (atitinkamai – ekspertas) faktiÅ¡kai atliko pasiÅ«lymo vertinimÄ ir kokia yra jo kvalifikacija (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1211-381/2016, 30 punktas).Dėl bylos procesinės baigties Tiek iÅ¡ į bylÄ pateiktos sutarties, tiek iÅ¡ Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtos vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų ataskaitos matyti, kad ginčo Pirkimas yra pasibaigęs 2018 m. sausio 18 d. atsakovei sudarius vieÅ¡ojo pirkimo sutartį su Pirkimo laimėtoja UAB „Tilta“.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ , jeigu vieÅ¡asis pirkimas įstatymo pagrindu yra pasibaigęs vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymu, teismas, konstatavęs, kad vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros vyko neteisėtai, ex officio (pagal pareigas) pripažįsta vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymÄ neteisėtu ir sprendžia dėl įstatyme įtvirtintų padarinių: vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pripažinimo niekine ir jos panaikinimo arba jos iÅ¡saugojimo ir alternatyviųjų sankcijų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiÅ¡kus tokį reikalavimÄ , tiek jo nepareiÅ¡kus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik iÅ¡sprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika.Atsižvelgdama į faktines ginčo aplinkybes, sudarytos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pobÅ«dį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos ir Konkurso laimėtojos sudarytÄ vieÅ¡Ä jÄ darbų pirkimo sutartį pripažinti negaliojančia bÅ«tų netikslinga, kadangi Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, todėl spręstinas klausimas dėl atsakovei skirtinos alternatyvios sankcijos – baudos.VPÄ® 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi bÅ«ti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Teismas taiko Å¡ias alternatyvias sankcijas:

1) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties trukmės sutrumpinimÄ ;

2) perkančiajai organizacijai skiriamÄ baudÄ . Bauda skiriama ne didesnė negu 10 procentų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikÅ¡mingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumÄ , perkančiosios organizacijos elgesį.Teisėjų kolegija, įvertinusi perkančiosios organizacijos padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jo svarbÄ , atsižvelgdama į vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pobÅ«dį ir vertę (CVP IS duomenimis, sandorio vertė – 629 562,52 Eur), tai, kad VPÄ® 106 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta bauda turi bÅ«ti ne didesnė kaip 10 proc. pirkimo sutarties vertės, pažymėdama, jog skirtina bauda turi bÅ«ti veiksminga, proporcinga ir turėti atgrasantį poveikį perkančiajai organizacijai (skatinti vengti VPÄ® pažeidimų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, 89 punktas), konstatuoja, kad atsakovei skirtina 10 000 Eur dydžio bauda, kuri priteistina valstybei.Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovės apeliacinis skundas tenkintinas, Å iaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys tenkintinas.

Raseinių rajono savivaldybės administracijos paskelbto vieÅ¡ojo pirkimo „Raseinių miesto V. Kudirkos kvartalo viešųjų erdvių ir gyvenamųjų vietovių patrauklumo didinimo rangos darbai“, pirkimo Nr. 355454 sÄ lygų 9.7 punkte numatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai T1 ir T2 pripažintini neteisėtais ir atsakovei skirtina 10 000 Eur bauda. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d., 302 str.).Tenkinus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir atitinkamai panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ , spręstinas klausimas dėl ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė UAB „Gensera“, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patyrė 785 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro už ieÅ¡kinį sumokėtas žyminis mokestis (e. bylos t. 1, b. l. 10), apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos taip pat sudaro 785 Eur (e. bylos t. 2, b. l. 28).Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos priteistina 1 570 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: Å iaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.Pripažinti neteisėtais Raseinių rajono savivaldybės administracijos paskelbto vieÅ¡ojo pirkimo „Raseinių miesto V. Kudirkos kvartalo viešųjų erdvių ir gyvenamųjų vietovių patrauklumo didinimo rangos darbai“, pirkimo Nr. 355454 sÄ lygų 9.7 punkte numatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1 ir T2.Skirti atsakovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai (j. a. k. 288740810) 10 000 (deÅ¡imt tÅ«kstančių) Eur baudÄ , mokėtinÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ .IeÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Gensera“ (j. a. k. 300584533) iÅ¡ atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 288740810) priteisti 1 570 (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant visų instancijos teismuose.

Teisėjai                                                                                                                     Romualda Janovičienė                                                                                                                      Kazys Kailiūnas                                                                                                                      Danguolė Martinavičienė