2022-11-30 Nr. AB-29095-3-61-3-03996-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-574-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03996-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, (toliau – ir atsakovas) 10 000 Eur neturtinės žalos ir 84,40 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2020 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus pataisos namuose (toliau – ir atsakovo atstovas, Vilniaus PN) buvo patikrintas dėl neblaivumo ar apsvaigimo greitojo tyrimo testu, kuris parodė, kad pareiškėjas yra vartojęs chemines medžiagas. Pareiškėjui paprašius atlikti pakartotiną testą, jam atsakyta, kad kitą testą pareiškėjas gali atlikti tik už asmenines lėšas, todėl pareiškėjas privalėjo sumokėti 84,40 Eur, nors to buvo galima išvengti. Pareigūnai nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas minėtą dieną buvo apsvaigęs (jo eisena svyruoja, nuotaika verksminga, netikslūs judesiai). Pareiškėjas vertino, kad Vilniaus PN naudojamos greitojo tyrimo priemonės yra nekokybiškos, dažnai brokuotos, o pareigūnai vengia atlikti pakartotinius testus.

3. Pareiškėjas teigė, kad atsakovo atstovo veiksmai jam sukėlė nerimą, neigiamus išgyvenimus, stresą, todėl jam atlygintina neturtinė žala – 10 000 Eur ir turtinė žala – 84,40 Eur už atliktą testą.

4. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 20 d. įtarus, kad pareiškėjas galimai yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jis 20 val. buvo nuvestas į specialiai tam pritaikytą patalpą patikrinti dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Atlikus greitąją tyrimo priemonę (testą) buvo nustatyta, kad pareiškėjas vartojo (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 20 d. buvo surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 79-624(1) (toliau – ir Aktas). Nesutikdamas su testo rezultatu, pareiškėjas prašė atlikti tyrimą laboratorijoje už jo lėšas. 2020 m. rugsėjo 22 d. tiriamoji medžiaga buvo išsiųsta į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją (toliau – ir Laboratorija), kurioje nustatyta, kad pareiškėjo šlapime (duomenys neskelbtini) nerasta. Nustatyti medžiagos (duomenys neskelbtini) nebuvo galimybės, nes Laboratorija neturėjo šios medžiagos kontrolinio standarto. Laboratorijos specialistui paneigus Vilniaus PN atliktos greitosios tyrimo priemonės rezultatus, pareiškėjui nebuvo pritaikyta nei drausminė, nei administracinė atsakomybė, nesant pažeidimo sudėties.

6. Atsakovo atstovas pažymi, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas vykdomas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės). Teisės aktuose nėra nustatytos galimybės laisvės atėmimo vietoms grąžinti nuteistiesiems jų patirtas išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar atliktų tyrimų rezultatai būtų neigiami ar teigiami. Teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą jo lėšomis. Taigi, šiuo pagrindu nėra neteisėtų Vilniaus PN veiksmų. Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi nėra jokio pagrindo svarstyti turtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 7 d. sprendimu pareiškėjo M. L. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

9.1. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Vilniaus PN pareigūnai, įtarę, kad pareiškėjas yra galimai neblaivus, 2020 m. rugsėjo 20 d. atliko pareiškėjo neblaivumo (girtumo) testą greitosios tyrimo priemonės būdu ir tą pačią dieną surašė Aktą. Akte nurodyta, kad testo rezultatas – teigiamas, rasta medžiaga (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas Akte pažymėjo, kad nesutinka su testo rezultatais, todėl tiriamoji medžiaga 2020 m. rugsėjo 22 d. buvo išsiųsta į Laboratoriją. Byloje pateiktas pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 20 d. prašymas išskaičiuoti iš jo sąskaitos lėšas už testo atlikimą, kadangi jis nesutinka su greitojo testo rezultatu.

9.2. 2020 m. lapkričio 5 d. gauta Laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 2167/2020(01) (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, kad pareiškėjo šlapime (duomenys neskelbtini) nerasta. Išvadoje taip pat pažymėta, kad nustatyti (duomenys neskelbtini) nėra galimybės, nes Laboratorija neturi šios medžiagos kontrolinio standarto.

10. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 1 dalimi, 110 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Aprašo 5, 15 punktais, vertino Laboratorijos Išvadą (pareiškėjo šlapime psichiką veikiančių medžiagų nerasta) ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nepažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtino reikalavimo, draudžiančio narkotinių priemonių vartojimą. Teismas sprendė, kad pareiškėjui drausminė atsakomybė nebuvo taikyta pagrįstai. Teismas pažymėjo, kad neblaivumo nustatymo aplinkybei pakanka tik įtarimo, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, todėl pareiškėjui greitosios tyrimo priemonės (testo) atlikimas dėl narkotinių medžiagų galėjo būti atliekamas ir nesant akivaizdžių pakitimų jo elgesyje (Aprašo 5 p.).

11. Teismas vadovavosi Taisyklių 21 punktu ir nurodė, kad teisės aktuose nėra nustatyta galimybė laisvės atėmimo vietoms grąžinti nuteistiesiems jų patirtas išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar atliktų tyrimų rezultatai būtų neigiami ar teigiami. Teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, atlikti jų tiriamosios medžiagos ištyrimą jų lėšomis. Atsižvelgęs į tai, teismas nenustatė neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, todėl atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti turtinę žalą (84,40 Eur už pakartotinio testo atlikimą).

12. Kadangi valstybės civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys kumuliatyvios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos, o nagrinėjamu atveju Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nenustatyta, teismas nepasisakė dėl kitų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes tokių sąlygų vertinimas neturi prasmės. Kadangi pareiškėjui nebuvo taikyta drausminė atsakomybė, nes jis psichiką veikiančių medžiagų nevartojo, teismas atmetė pareiškėjo skundą.

III. 13. Pareiškėjas M. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 84,40 Eur turtinės bei 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde vadovaujasi (duomenys neskelbtini) greitojo testo aprašyme pateikta informacija (dėl klaidos tikimybės, pakartotiniu tyrimo atlikimu, efektyviausiu tyrimo metodu) ir teigia, jog Vilniaus PN darbuotojai turi būti su juo susipažinę, o neteisėti atsakovo atstovo veiksmai atsirado, nes pareiškėjui nebuvo pasiūlyta greitąjį testą atlikti antrą kartą. Dėl turtinės žalos atlyginimo pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta įrodinėjimo pareiga, teigia, jog asmens kaltę turi įrodyti institucija, tačiau jis, siekdamas įrodyti savo nekaltumą, patyrė 84,40 Eur turtinę žalą, tai vyksta jau nebe pirmą kartą, o pareiškėjas kaskart yra priverstas kreiptis finansinės pagalbos į savo artimuosius. Tai, anot pareiškėjo, nepagerino jo santykių su artimaisiais, pablogino jo dvasinę ir fizinę savijautą.

15. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtinoji civilinės atsakomybės atsiradino sąlyga – valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus, todėl nėra jokio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas M. L. sieja su neva neteisėtais Vilniaus PN pareigūnų veiksmais, kuriais greitąja tyrimo priemone (testu) buvo nepagrįstai nustatytas cheminių medžiagų vartojimo faktas, dėl ko jis turėjo sumokėti 84,40 Eur už tiriamosios medžiagos ištyrimą Laboratorijoje, atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą nenustatęs vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti – Vilniaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog pakanka tik įtarimo, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, todėl greitosios tyrimo priemonės (testo) atlikimas dėl narkotinių medžiagų vartojimo galėjo būti vykdomas ir nesant akivaizdžių pakitimų pareiškėjo elgesyje. Teismas, atsižvelgęs į Taisyklių 21 punkto nuostatas, sprendė, jog teisės aktuose nėra nustatyta galimybė laisvės atėmimo vietoms grąžinti nuteistiesiems jų patirtas išlaidas už tiriamosios medžiagos ištyrimą Laboratorijoje, nepriklausomai nuo atliktų tyrimų rezultato.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame vadovaujasi (duomenys neskelbtini) greitojo testo aprašyme pateikta informacija ir teigia, jog neteisėti atsakovo atstovo veiksmai atsirado, nes pareiškėjui nebuvo pasiūlyta greitąjį testą atlikti antrą kartą. Pareiškėjas akcentuoja, jog, siekdamas įrodyti savo nekaltumą, jis patyrė 84,40 Eur turtinę žalą.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra įstatymo ar bent jį įgyvendinančio teisės akto, įpareigojančio laisvės atėmimo vietos administraciją grąžinti nuteistiesiems jų patirtas išlaidas už tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinės teismo medicinos tarnyboje. Tačiau tam, kad įvertinti teismo išvados, jog pakanka tik įtarimo, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, todėl greitosios tyrimo priemonės (testo) atlikimas dėl narkotinių medžiagų vartojimo galėjo būti vykdomas ir nesant akivaizdžių pakitimų pareiškėjo elgesyje, pagrįstumą, būtina išsamiai įvertinti šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

21. Taisyklės (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.), nustatančios transporto priemones vairuojančių asmenų ir kitų numatytų asmenų, iš jų – ir laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų, neblaivumo ir apsvaigimo kontrolės, medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti atlikimo ir atlyginimo asmens sveikatos priežiūros įstaigai už joje atliktą medicininę apžiūrą neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti tvarką (Taisyklių 1 p.), numato, jog apsvaigimas – asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikimas, kuriuos sukelia psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės, psichotropinės medžiagos, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholis ir kitos), išskyrus etilo alkoholį (Taisyklių 2.1 p.); medicininė apžiūra neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti (toliau – medicininė apžiūra) – asmens sveikatos priežiūros įstaigų ar laisvės atėmimo įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų (toliau – medicinos specialistai) atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus arba apsvaigęs. Taisyklių 21 punkte įtvirtinta, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumą arba apsvaigimą nustato laisvės atėmimo įstaigos arba probacijos tarnybos vadovų įgalioti asmenys, atlikdami asmens tikrinimą ar pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką vertindami bendrą asmens būklę arba atlikdami jo medicininę apžiūrą. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybų prižiūrimų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiūros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiūros gali kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją, kad ši tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Šiuo atveju kartu su tiriamąja medžiaga Valstybinei teismo medicinos tarnybai siunčiamas dokumentas, patvirtinantis, kad atlyginimas už tiriamosios medžiagos ištyrimą sumokėtas.

22. Aprašas (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 3 d.) reglamentuojantis laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nustatymą ir įforminimą, be kita ko, nustato, jog kontroliuoti ir nustatyti, ar suimtieji (nuteistieji) nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi teisę laisvės atėmimo vietų pareigūnai, išklausę neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo kursus ir gavę pažymėjimus (Aprašo 3 p.). Suimtųjų (nuteistųjų) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą sudaro: neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas; tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį); tiriamosios medžiagos paėmimas; tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) yra apsvaigęs); tiriamosios medžiagos siuntimas į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratoriją (toliau – toksikologijos laboratorija) ir tyrimo išvados gavimas;

Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto (1 priedas) surašymas (Aprašo 4-4.6 p.). Aprašo 5 punkte nustatyta, jog neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Pareigūnas gali įtarti, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas esant tokiems požymiams: iš burnos sklinda alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai (Aprašo 6-6.4 p.).

Pareigūnas, vertindamas bendrą asmens būklę (odą, gleivines, elgseną, eiseną, stovėseną, pirštų virpėjimą, nuotaiką, judesių tikslumą, dėmesio koncentravimą, kvapą), užpildo Akto 1–8 punktus (Aprašo 10 p.). Aprašo 11 punkte nustatyta, jog jei dėl suimtojo (nuteistojo) būklės (dėl sužalojimų ar kitų priežasčių) neįmanoma įvertinti bendros asmens būklės, pareigūnas nedelsdamas turi kviesti laisvės atėmimo vietos medicinos specialistus arba organizuoti suimtojo (nuteistojo) konvojavimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Pareigūnas, įvertinęs bendrą asmens būklę ir esant bent vienam apsvaigimo požymiui, paima suimtojo (nuteistojo) tiriamosios medžiagos ir ištiria greita tyrimo priemone (testu). Greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatai įrašomi į aktą (Aprašo 14 p.). Jei suimtasis (nuteistasis) nesutinka su greitos tyrimo priemonės rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratoriją ištyrimui (Aprašo 15 p.).

23. Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad procedūra, kurios metu patikrinama, ar suimtieji (nuteistieji) nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų, yra detaliai reglamentuota, todėl nagrinėjamu atveju tam, kad patikrinti jos teisėtumą, būtina įvertinti visus ją sudarančius veiksmus, iš jų – ir: ar procedūrą vykdė turintis teisę pareigūnas (byloje nėra duomenų); koks buvo Aprašo 6.1–6.4 punkte numatytas požymis įtarti, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo psichiką veikiančias medžiagas (atsakovas nenurodė, teismas netyrė); ar tinkamai įvertinta bendra asmens būklė ir koks / kokie apsvaigimo požymiai nustatyti (netirta); kokia greito tyrimo priemonė (testas) naudota (byloje duomenų nėra, išskyrus pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytą (duomenys neskelbtini) greitąjį testą).

24. Kadangi pirmosios instancijos teismo išvada, jog pakanka tik įtarimo, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, todėl greitosios tyrimo priemonės (testo) atlikimas dėl narkotinių medžiagų vartojimo galėjo būti vykdomas ir nesant akivaizdžių pakitimų pareiškėjo elgesyje padaryta netinkamai aiškinus ir taikius ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, ginčui teisingai išspręsti būtina gauti įrodymus šios nutarties 23 punkte nurodytoms aplinkybėms nustatyti, skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 145 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius