ef9b8a2c-4a27-445b-b558-6c2b416dc0cc · Klaipėdos apygardos teismas

                                                        Civilinė byla Nr. 2A-160-479/2018                            Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01052-2016-8                            Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                           3.1.2.1; 3.1.4.4; 3.3.1.18.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 8 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Kristinos Domarkienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V.

K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. Z. ieÅ¡kinį atsakovėms V. K., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto paskyrimo ir klaidos panaikinimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė I. Z. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovėms V. K., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto paskyrimo ir klaidos panaikinimo.

IeÅ¡kovė nurodė, kad jos mama, atsakovės sesuo N. M. buvo paskirta atsakingu asmeniu už Lėbartų kapinių 23 kvartale esančio kapo (duomenys neskelbtini) priežiÅ«rÄ ir Å¡ias pareigas vykdė iki savo mirties, tai yra (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad organizuojant ieÅ¡kovės mamos laidotuves, atsakovė nuvyko į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Kapinių priežiÅ«ros skyrių ir gavo leidimÄ laidoti ieÅ¡kovės mamÄ N. M. bei tuo pačiu metu buvo paskirta Å¡io kapo prižiÅ«rėtoja.

IeÅ¡kovė teigė, kad atsakovė neteisėtai buvo paskirta atsakingu asmeniu už kapavietės tvarkymÄ , nes visus kapo tvarkymo darbus ieÅ¡kovė atliko savo lėšomis. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į Kapinių priežiÅ«ros tarnybÄ su praÅ¡ymu paskirti jÄ atsakingu asmeniu už ginčo kapavietės priežiÅ«rÄ ir                    2015-08-03 sprendimu Å¡is ieÅ¡kovės praÅ¡ymas buvo patenkintas. Atsakovė pateikė skundÄ , kurį iÅ¡nagrinėjus Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimu Kapinių priežiÅ«ros skyriaus 2015-08-03 sprendimas buvo panaikintas.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016-03-25 sprendimu konstatavo, kad esant asmenų ginčui dėl kapavietės priežiÅ«ros, vieÅ¡ojo administravimo institucija neturėjo teisės administraciniu aktu paskirti ieÅ¡kovės atsakingu asmeniu už ginčo kapavietės priežiÅ«rÄ , nes Å¡is ginčas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas bendrosios kompetencijos teisme. Dėl to ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu teismo prašė pripažinti neteisėtu atsakovės V. K. paskyrimÄ laidojančiu ir už Lėbartų kapinių 23 kvartale esančio kapo (duomenys neskelbtini) priežiÅ«rÄ atsakingu asmeniu bei nustatyti, kad nuo 2010-09-06 atsakingo už kapavietės priežiÅ«rÄ asmens pareigas vykdė ieÅ¡kovė I.

Z., taip pat paskirti ieÅ¡kovę atsakingu asmeniu už Lėbartų kapinių 23 kvartale esančio kapo (duomenys neskelbtini) priežiÅ«rÄ bei priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovių bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-09-19 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas pripažino neteisėtu atsakovės paskyrimÄ atsakingu asmeniu už Lėbartų kapinių 23 kvartale esančio kapo (duomenys neskelbtini) priežiÅ«rÄ ir atsakingu asmeniu už Å¡ios kapavietės priežiÅ«rÄ paskyrė ieÅ¡kovę, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė, civilinės bylos dalį dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nutraukė bei priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų po 398 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat priteisė atsakovei V.

K. iÅ¡ ieÅ¡kovės 60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nustatė, kad Lėbartų kapinėse, 23 kvartalo (duomenys neskelbtini) esančiame kape yra palaidoti G. V., M. G. (ieÅ¡kovės seneliai, atsakovės tėvai) ir N. M. (ieÅ¡kovės mama, atsakovės sesuo). Teismas taip pat nustatė, kad iki mirties už Å¡ios kapavietės tvarkymÄ buvo atsakinga N. M. Byloje nustatyta, kad organizuojant N. M. laidotuves, atsakovė kreipėsi dėl leidimo mirusiÄ jÄ laidoti ginčo kape ir tuo pačiu buvo paskirta atsakingu asmeniu už Å¡ios kapavietės priežiÅ«rÄ , nors tarp Å¡alių dėl to nebuvo susitarta, o Kapinių priežiÅ«ros tarnybos darbuotojai Å¡ių aplinkybių taip pat tinkamai neiÅ¡siaiÅ¡kino.

Teismas atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė savo lėšomis organizavo N. M. laidotuves, sutvarkė kapavietę ir atliko kitus su kapavietės priežiÅ«ra susijusius veiksmus, todėl teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė nuo pat mamos mirties buvo faktinė G. kapavietės prižiÅ«rėtoja. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovė buvo neteisėtai paskirta atsakingu asmeniu už ginčo kapavietės tvarkymÄ , todėl teismas sprendė, jog už Å¡ios kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingu asmeniu tikslinga paskirti ieÅ¡kovę.

Teismas taip pat konstatavo, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas jai nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl teismas nusprendė Å¡iÄ bylos dalį nutraukti. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė V. K. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-09-19 sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas virÅ¡ijo savo kompetencijos ribas, nes iÅ¡nagrinėjo administracinio pobÅ«džio ginÄÄ dėl administracinio akto teisėtumo.

Apeliantės teigimu, tarp Å¡alių kilęs ginčas turėjo bÅ«ti sprendžiamas administraciniame teisme, o skundžiamas teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas dėl bylos rÅ«Å¡inio teismingumo taisyklių pažeidimo.Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teismas pažeidė atstovavimÄ teisme reglamentuojančias CPK nuostatas, nes nepagrįstai apribojo atsakovės atstovo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė I. Z. praÅ¡o atsakovės skundÄ atmesti, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-09-19 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

IeÅ¡kovė nurodė, kad byloje nebuvo sprendžiamas administracinio pobÅ«džio ginčas, todėl su tuo susiję atsakovės skundo argumentai yra nepagrįsti. IeÅ¡kovė nurodė ir tai, kad teismas pagrįstai neleido atsakovės įgaliotam asmeniui V. G. dalyvauti procese, todėl proceso teisės normos nebuvo pažeistos. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ patenkinti. Atsakovė nurodė, kad teismas neturėjo teisės Å¡ioje byloje panaikinti administracinį aktÄ ir priimti naujÄ administracinį aktÄ dėl ieÅ¡kovės paskyrimo atsakingu asmeniu už ginčo kapavietės priežiÅ«rÄ .

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Atsakovė skunde nurodė, kad teismas virÅ¡ijo savo kompetencijos ribas, nes iÅ¡nagrinėjo administracinio pobÅ«džio ginÄÄ dėl administracinio akto teisėtumo.

Apeliantės teigimu, tarp šalių kilęs ginčas turėjo būti sprendžiamas administraciniame teisme, o skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimo. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.CPK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių.

Administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus, žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir kt. (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bylų priskyrimo teismams institutas padeda nustatyti, kurio teismo kompetencija yra nagrinėti ginÄÄ , tai yra rÅ«Å¡inio teismingumo taisyklės, kuriose, atsižvelgiant į nagrinėjamų santykių prigimtį, nurodyta teismo jurisdikcija iÅ¡spręsti ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2012). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektÄ , bet ir į teisinio santykio, iÅ¡ kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobÅ«dį.

Kai teisinis santykis yra miÅ¡rus, bylos rÅ«Å¡inis teismingumas bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis).Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių priežiÅ«ros taisyklių 21 punkte nustatyta, kad jeigu asmuo, įraÅ¡ytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«rÄ , mirÅ¡ta arba dėl kitų priežasčių negali rÅ«pintis kapavietės ar kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«ra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo niÅ¡oje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«rÄ , ir raÅ¡tu apie tai praneÅ¡ti kapinių prižiÅ«rėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingo asmens duomenis, nurodytus Å¡ių taisyklių 20 punkte.

Å ioje byloje pateiktu patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė teismo prašė pripažinti neteisėtu atsakovės paskyrimÄ laidojančiu ir už Lėbartų kapinių 23 kvartale esančio kapo (duomenys neskelbtini) priežiÅ«rÄ atsakingu asmeniu bei nustatyti, kad nuo 2010-09-06 atsakingo už Å¡ios kapavietės priežiÅ«rÄ asmens pareigas vykdė ieÅ¡kovė, taip pat prašė paskirti ieÅ¡kovę atsakingu asmeniu už ginčo kapavietės priežiÅ«rÄ . IÅ¡ patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų pobÅ«džio, Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, taip pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų Å¡alių paaiÅ¡kinimų bei kitų įrodymų matyti, jog ieÅ¡kovei ir atsakovei nepavyko susitarti dėl to, kuri iÅ¡ jų turi bÅ«ti paskirta atsakingu asmeniui už Lėbartų kapinių 23 kvartale esančio kapo (duomenys neskelbtini) priežiÅ«rÄ po N. M. mirties.

Taigi byloje yra kilęs giminaičių ginčas dėl teisės prižiÅ«rėti Å¡eimos kapavietę, todėl Å¡is ginčas vertintinas kaip civilinio pobÅ«džio ginčas, kuris nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pažymėtina, kad analogiÅ¡kos aplinkybės dėl Å¡alių ginčo pobÅ«džio ir Å¡io ginčo sprendimo bendrosios kompetencijos teisme buvo nurodytos ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-03-25 sprendime administracinėje byloje Nr. eI-618-243/2016. Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl neteisėto paskyrimo ir klaidos panaikinimo yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl Å¡i byla pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta nepažeidžiant bylos rÅ«Å¡inio teismingumo taisyklių.Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teismas pažeidė atstovavimÄ teisme reglamentuojančias CPK nuostatas, nes nepagrįstai apribojo atsakovės atstovo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime.

Å i skundo nuostata taip pat nepagrįsta.IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2017-08-30 teismo posėdžio metu buvo nutarta neleisti dalyvauti procese atsakovės atstovui V. G., kuris atsakovei atstovavo pagal 2016-10-20 notaro patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2017-07-01 įsigaliojo nauja CPK 56 straipsnio 3 dalies redakcija, kurioje numatyta, jog tais atvejais, kai reikia specialių žinių, susijusių su bylos dalyku, kartu su Å¡io straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis, taip pat su Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis ir CPK 55 straipsnyje nurodytais asmenimis (kai atstovaujama juridiniam asmeniui) atstovais pagal pavedimÄ gali bÅ«ti ir kiti asmenys – neteisinių sričių specialistai (auditoriai, buhalteriai, mokesčių konsultantai, patentiniai patikėtiniai ir kt.).

Taigi pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reguliavimÄ fizinių asmenų atstovais teisme pagal pavedimÄ kartu su CPK 56 straipsnio 1 dalyje nurodytais asmenimis gali bÅ«ti specialių žinių turintys neteisinių sričių specialistai tais atvejais, kai byloje reikia spręsti specialių žinių reikalaujančius klausimus. Pažymėtina, kad kitiems asmenims įstatymas nenumato galimybės atstovauti fiziniam asmeniui teisme pagal pavedimÄ . Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovės atstovas teisme veikė kaip specialių žinių turintis asmuo ir dėl to turėjo teisę atstovauti atsakovei pagal CPK 56 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Dėl to kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė neleisti dalyvauti procese atsakovės atstovui V. G. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2017-08-30 teismo posėdžio metu atsakovei atstovavo advokatas V. R., todėl atsakovės teisė į tinkamÄ teismo procesÄ nebuvo pažeista. Esant nurodytoms aplinkybės teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme atstovavimÄ reglamentuojančios CPK 56 straipsnio 3 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.

Ä®vertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisiama 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovei I. Z. iÅ¡ atsakovės V. K. 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Teisėjai                                                                                                                ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius                                                                                                                         Irma Čuchraj                                     Kristina Domarkienė                               Â