2025-10-22 Nr. AB-17620-3-61-3-00129-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2639-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00129-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai dėl nutarimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. 1038-K-6 (toliau – ir Nutarimas), Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. PD-47 (toliau – ir 2024 m. lapkričio 14 d. Sprendimas) ir 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. PD-36 (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 29 d. Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

2.1. pareiškėjas skundžia Nutarimą, 2024 m. lapkričio 14 d. Sprendimą ir 2024 m. rugpjūčio 29 d. Sprendimą (toliau kartu – ir skundžiami Sprendimai) kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Skundžiamais Sprendimais buvo nuspręsta, kad (duomenys neskelbtini).

2.2. Skundžiamuose Sprendimuose nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini).

2.3. Skundžiamuose Sprendimuose nepagrįstai vadovautasi žiniasklaidos straipsniu, kuris negali būti laikomas objektyviu ir patikimu įrodymu, pagrindžiančiu Bendrovės tariamą riziką Lietuvos nacionaliniam saugumui. Skundžiamuose Sprendimuose minimi ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) raštai, kurie nėra pateikti kartu su skundžiamais Sprendimais ir yra laikytini įslaptintais. Įslaptinti dokumentai nėra laikytini leistinu įrodymu administracinėse bylose (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 3 d.) ir jais negali būti grindžiami skundžiami Sprendimai. Nagrinėjamu atveju skundžiami Sprendimai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijai, kadangi jie paremti ne aiškiai nustatytais faktais ir ankstesniais pareiškėjo, M. K. ir jam priklausančių bendrovių, J. R. anksčiau atliktais veiksmais, bet spėjimais ir įtarimais.

2.4. (Duomenys neskelbtini).

2.5. Skundžiamais Sprendimais nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 10 punktą, t. y. nėra kitų pagrįstų duomenų dėl investuotojo rizikos ar neatitikties nacionalinio saugumo interesams.

2.6. Pareiškėjas prieš skundžiamų Sprendimų priėmimą nebuvo supažindintas su Komisijos ir Vyriausybės motyvais, tikslu taikyti Bendrovei neigiamą poveikio priemonę – pripažinti jo neatitiktį nacionalinio saugumo interesams. Pareiškėjas negalėjo žinoti, kad Komisija ir Vyriausybė ketina taikyti šią priemonę, kuriais motyvais remiantis tai buvo norima padaryti. Teisė į efektyvią teisminę gynybą yra fundamentali. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis garantuoja pareiškėjui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisę į teisminę gynybą, be kita ko, pareiškėjui garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 47 straipsnis. Skundžiamų Sprendimų motyvavimas be objektyvių šaltinių pažeidžia pareiškėjo teisę į teisminę gynybą – pareiškėjui nėra žinoma, nuo kokių objektyvių duomenų jam reikia gintis, o skundžiamų Sprendimų negalima laikyti teisėtais ir pagrįstais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktus.

2.7. Sandorio atitiktis nacionalinio saugumo interesams apskritai neturėjo būti vertinama, todėl patikros procesas ir jų rezultatai – skundžiami Sprendimai – yra neteisėti.

2.8. Nė vienas iš Komisijos ir Vyriausybės skundžiamuose Sprendimuose pateiktų argumentų nepagrindžia, kad pareiškėjo ar M. K. ryšiai galėtų kelti bent menkiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Atitinkamai, skundžiami Sprendimai yra neproporcingi, nepagrįstai riboja pareiškėjo veiklą, sukelia reikšmingą ir visiškai nepagrįstą reputacinę žalą ir prieštarauja teisei į ūkinę veiklą bei teisei į nuosavybės apsaugą. Ne mažiau svarbu ir tai, kad kartu su skundžiamais Sprendimais Komisija ir Vyriausybė nepateikė jokių įrodymų, o visus neaiškumus taikė Bendrovės nenaudai, taip iš esmės pažeisdamas in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principą.

2.9. Skundžiami Sprendimai buvo priimti nesilaikant teisėtumo ir proporcingumo principų, kaip reikalauja Lietuvos teisės aktai ir Europos Sąjungos teisė. Komisija ir Vyriausybė nepateikė jokių konkrečių ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių skundžiamų Sprendimų teisėtumą, neįvykdė savo pareigos pagrįsti skundžiamų Sprendimų objektyviais faktais, pažeidė pareiškėjo teisę į nuosavybę. Skundžiami Sprendimai yra grindžiami prielaidomis ir spekuliacijomis, pažeidžiant ne tik pareiškėjo teises, bet ir bendruosius administracinio proceso standartus. Todėl skundžiami Sprendimai, pagrįsti neįrodytais teiginiais, yra neteisėti ir turi būti panaikinti.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Energetikos ministerija), atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundais nesutinka ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

4. (Duomenys neskelbtini). Komisija, pradėjusi Sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams pirmąją patikrą, vadovaudamasi Įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, kreipėsi į Įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje nurodytas institucijas, kad šios pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus įvertintų kitą Sandorio šalį (t. y. Bendrovę), ir į Energetikos ministeriją, kad ši, vadovaudamasi Įstatymo 13 straipsnio 5 dalies 1 punktu, įvertintų Sandorį pagal jo objektui taikomus kriterijus (pagal Įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkto a–d papunkčius). Įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad atliekant investuotojų (šiuo atveju Sandorio šalies) patikrą Komisijai išvadas teikia VSD, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Užsienio reikalų ministerija), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija), Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas), Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – ir Generalinė prokuratūra).

5. Pirmosios patikros, kuri vyko nuo 2024 m. liepos 27 d. iki 2024 m. rugpjūčio 29 d., metu Komisija, remdamasi visa tuo metu surinkta informacija, nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuometinio akcininko M. K. (M. K.) turėti ir (ar) turimi verslo ryšiai su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis atitinka Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą kriterijų, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra Sandorio šalis, atitinka Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą kriterijų. Dėl šios priežasties Komisija priėmė sprendimą, kad Sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, todėl negali būti sudarytas. Komisija, atsižvelgdama į tai, kad pasikeitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, 2024 m. rugsėjo 4 d. priėmė sprendimą pradėti naują ketinamo sudaryti Sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą. Atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, kreiptasi į kompetentingas institucijas: Užsienio reikalų ministeriją, Vidaus reikalų ministeriją, Generalinę prokuratūrą, VSD, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT), Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas), Policijos departamentą ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą (toliau – ir STT), kad institucijos, nurodytos Įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje, pagal kompetenciją įvertintų Sandorio šalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (po šios Bendrovės akcininko pasikeitimo) pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytus 4 kriterijus, o Energetikos ministerija įvertintų ketinamą sudaryti Sandorį pagal Įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus kriterijus.

6. Teigė, kad skundžiami Sprendimai buvo priimti laikantis visų procedūrinių reikalavimų. Komisijos 2024 m. lapkričio 14 d. Sprendimas ir Vyriausybės Nutarimas priimti atlikus Įstatymo reikalaujamą patikrinimą, detaliai ir kompetentingai ištyrus visas reikšmingas aplinkybes. Vyriausybei buvo pateikta teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas 2024 m. lapkričio 14 d. Sprendimas, kuris sudarė aiškų pagrindą priimti Vyriausybės Nutarimą. Pažymėjo, kad Vyriausybės Nutarimas atitinka jam keliamus reikalavimus: Vyriausybės Nutarimo turinys yra nedviprasmiškas ir aiškus – nurodomas konkretus faktinis ir teisinis pagrindas, aiškiai suformuluota Vyriausybės išvada, Vyriausybės Nutarimas pasirašytas Ministro Pirmininko ir atitinkamos srities (energetikos) ministro. Tai, kad pačiame Vyriausybės Nutarime nėra nurodyti visi atlikto tyrimo duomenys, savaime nereiškia, kad Vyriausybės Nutarimas nepagristas ir nemotyvuotas. Įprastai Vyriausybės Nutarimai įtvirtina išvadą, tačiau pačių išvadą pagrindžiančių argumentų nenurodo, todėl tokios praktikos laikytasi ir priimant skundžiamą Vyriausybės Nutarimą.

7. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundus nurodė, kad su pareiškėjo skundais nesutinka ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

8. Komisija padarė išvadą, kad Komisijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. Sprendimas savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, nes yra tik Sandorio pirmosios patikros procedūros, kuri, reaguojant į pareiškėjo akcininko pasikeitimą, galutiniu Vyriausybės sprendimu patvirtinta nebuvo, dalis. Todėl, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimas panaikinti Komisijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. Sprendimą yra nepagrįstas.

9. Komisija teigė, kad gavusi Bendrovės raštą, du kartus atliko visapusišką ir objektyvų Sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams tyrimą ir laikėsi Įstatyme nustatytų procedūrų. Komisijos 2024 m. lapkričio 24 d. Sprendimas ir Nutarimas priimti atlikus Įstatymo reikalaujamą patikrinimą, ištyrus visas reikšmingas aplinkybes. Paaiškino, kad pareiškėjo teiginiai, jog Komisijos 2024 m. lapkričio 24 d. Sprendimas ir Nutarimas pagrįsti prielaidomis, spėjimais ar subjektyvia nuomone, yra neteisingi ir turėjo būti atmesti. Vien tas faktas, kad 2024 m. lapkričio 24 d. Sprendimo ir Nutarimo turinys pareiškėjui nėra priimtinas, nesudaro prielaidų jų panaikinti.

10. Pareiškėjo teiginiai, esą, Komisijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. Sprendimas bei Vyriausybės Nutarimas priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir kad šie sprendimai yra grįsti prielaidomis, spėjimais ar subjektyvia nuomone, yra akivaizdžiai neteisingi ir turėtų būti atmesti. Pareiškėjas neįrodė, kad Komisija netinkamai pritaikė Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 10 punkto kriterijų, dėl ko Komisijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. Sprendimas būtų neteisėtas ar naikintinas. Komisija, remdamasi nustatytomis objektyviomis aplinkybėmis, apie kurias informaciją inter alia (be kita ko) pateikė kompetentingos valstybės institucijos, savo išvadoje pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdama ketinamo sudaryti Sandorio šalis, atitinka Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 10 punkto kriterijų, t. y. yra kitų pagrįstų duomenų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitikties nacionalinio saugumo interesams. Komisija laikėsi pozicijos, kad Komisijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. Sprendimas ir juo paremtas Vyriausybės Nutarimas teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

11. Komisija paaiškino, kad Komisijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. Sprendimas atitinka VAĮ nuostatas, o Nutarimas yra tinkamai motyvuotas. Be to, nėra pažeidžiama pareiškėjo teisė į gynybą. Komisija nurodė, kad nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teigiama, jog teisinės priemonės, taikomos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių sektorių ar objektų apsaugai nuo galimo išorinio poveikio iš Lietuvos valstybei geopolitinės orientacijos aspektu nepalankių valstybių ar su jų politika glaudžiai susijusių fizinių bei juridinių asmenų, yra neatsiejamos nuo Konstitucijos 46 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintos valstybės pareigos užtikrinti bendrą tautos gerovę ir nepažeidžia konstitucinio proporcingumo principo. Komisija laikėsi padarė išvadą, kad 2024 m. lapkričio 14 d. Sprendimas ir Nutarimas nepažeidžia proporcingumo principo. Priešingai, šie principai būtų pažeidžiami, jei valstybė nesiimtų jokių priemonių ir neužkirstų kelio nacionalinio saugumo ar kitų gyvybiškai svarbių valstybės interesų pažeidimui. Komisija taip pat laikėsi pozicijos, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d. Sprendimas ir Nutarimas neprieštarauja Europos Sąjungos teisei.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su pareiškėjo skundais nesutinka ir prašė atmesti kaip nepagrįstus.

13. Nurodė, kad VSD, vadovaudamasis Įstatymu, pagal kompetenciją vertino pateiktą ir turimą informaciją apie pareiškėją ir 2024 m. liepos 18 d. raštu Nr. 19-603S, 2024 m. liepos 31 d. raštu Nr. 19-641S, 2024 m. spalio 11 d. raštu Nr. 19-838S ir 2024 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 19-935S teikė turimą informaciją ir išvadą Komisijai. VSD vertinimu, pareiškėjas atitinka Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijų – turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis. VSD nuomone, 2024 m. lapkričio 14 d. Sprendime ir 2024 m. rugpjūčio 29 d. Sprendime pagrįstai konstatuota, kad (duomenys neskelbtini).

14. VSD pagal kompetenciją įvertino turimą informaciją apie pareiškėją, apie riziką / grėsmę nacionaliniam saugumui keliančius ryšius buvo pateikti objektyvūs duomenys (faktai) ir jų vertinimas. Šia informacija Komisija rėmėsi pagrįstai. Kadangi sprendžiant dėl keliamos rizikos nacionalinio saugumo interesams arba neatitikties nacionalinio saugumo interesams yra atliekamas tam tikras situacijos prognozavimas (perspektyvinis, į ateitį nukreiptas vertinimas), VSD informacijoje, kuria pagrįstas 2024 m. lapkričio 14 d. Sprendimas ir 2024 m. rugpjūčio 29 d. Sprendimas, nurodyti duomenys nelaikytini prielaidomis ir spėjimais, jie yra paremti nustatytais faktais (objektyviais duomenimis) apie pareiškėjo ryšius.

15. Nors pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pasisakyti prieš priimant skundžiamą 2024 m. lapkričio 14 d. Sprendimą, 2024 m. rugpjūčio 29 d. Sprendimą ir Nutarimą, vis dėlto jis turi galimybę pateikti savo argumentus, apskųsdamas visavertę jurisdikciją fakto ir teisės klausimais turinčiam teismui ir tokią galimybę realizavo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė visus savo argumentus teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, jam sudaryta galimybė dalyvauti ir pasisakyti nagrinėjant bylą žodiniame posėdyje. Atsižvelgiant į tai, VSD vertinimu, procedūriniai reikalavimai nagrinėjamu atveju buvo įvykdyti. Tai, kad Įstatymo pagrindu priimami sprendimai tam tikra apimtimi riboja atskirų subjektų ūkinės veiklos laisvę, yra neišvengiama nurodytų konstitucinių vertybių įgyvendinimo pasekmė, kuri pati savaime nėra pagrindas kelti klausimą dėl priimtų sprendimų teisėtumo. Nacionalinio saugumo užtikrinimo garantijos yra konstituciškai pateisinamas pagrindas riboti asmenų veiklą strateginę reikšmę turinčiose ūkio srityse.

16. Įstatymo tikslas yra nacionaliniam saugumui svarbius objektus apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių. Atitinkamai, Įstatyme aprašytų procedūrų paskirtis – prevencinė, o Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinti kriterijai remiasi vertinamuoju požymiu. Taigi, įvardyti kiekvieną konkrečią grėsmę (konkretų ryšį, veiksmą, sprendimą), kuri gali iškilti „čia ir dabar“, ar gali ateityje realizuotis, praktiškai nėra įmanoma. VSD vertinimu, priimant 2024 m. lapkričio 14 d. Sprendimą, 2024 m. rugpjūčio 29 d. Sprendimą ir Nutarimą, nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai, kompetentingi subjektai neviršijo savo kompetencijos.

II. 17. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą ir patikslintą skundus atmetė kaip nepagrįstus.

18. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Remiantis byloje pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad:

19.1. (Duomenys neskelbtini).

19.2. IAE 2024 m. birželio 19 d. raštu Nr. ĮS-2599(13.67E) kreipėsi į Komisiją ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 8 dalies, 47 straipsnio 8 dalies ir Įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkto d papunkčiu, informavo apie ketinamą sudaryti Sandorį ir prašė spręsti dėl Sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros atlikimo.

19.3. Komisija 2024 m. birželio 27 d. priėmė sprendimą pradėti IAE ketinamo sudaryti Sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą. (Duomenys neskelbtini).

19.4. (Duomenys neskelbtini).

19.5. Atlikdama Bendrovės antrąją patikrą, Komisija nustatė, kad Bendrovė neatitinka nacionalinio saugumo interesų, nes nustatytas Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytas kriterijus, kai yra kitų pagrįstų duomenų dėl investuotojo rizikos ar neatitikties nacionalinio saugumo interesams. Komisija nustatė, kad (duomenys neskelbtini).

19.6. Komisija 2024 m. lapkričio 14 d. posėdžio metu nustatė, kad (duomenys neskelbtini).

19.7. Komisija, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir 2 dalimi, 13 straipsnio 4 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 6 dalimi, nutarė, kad (duomenys neskelbtini).

19.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimu „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“ Nr. 1038-K-6, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir 2 dalimi, 12 straipsnio 17 dalimi ir 13 straipsnio 4 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 6 dalimi, atsižvelgdama į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvadą (2024 m. lapkričio 14 d. protokolo Nr. PD-47 išrašas) (2024 m. lapkričio 14 d. Sprendimas), nutarė pripažinti, kad (duomenys neskelbtini).

20. Teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, nusprendė, kad Komisija, įvertinusi tikrinamą Sandorį, pagrįstai konstatavo, jog Sandoris atitinka Įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą kriterijų, kadangi Sandorio atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgis prieigą ar kitokią galimybę susipažinti su esminio subjekto ar įmonės saugumo planuose ar kituose esminio subjekto ar įmonės vidaus dokumentuose nustatytomis ryšių ir informacinėmis sistemomis (ar jų dalimis), šių ryšių ir informacinių sistemų (ar jų dalių) technologijomis. Komisija nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdama ketinamo sudaryti Sandorio šalimi, atitinka Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 10 punkto kriterijų. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad investuotojas kelia riziką nacionalinio saugumo interesams arba neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu yra kitų pagrįstų duomenų dėl investuotojo rizikos ar neatitikties nacionalinio saugumo interesams. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ši teisės norma įgalina įvertinti investuotojo atitiktį Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nenurodytiems pagrindams ir jos taikymui yra keliamas reikalavimas nustatyti pagrįstus duomenis dėl investuotojo rizikos ar neatitikties nacionalinio saugumo interesams. Be to, teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014; 2025 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025 ir kt.).

21. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

22. Teismas pažymėjo, kad išvadas dėl M. K. turėtus ir (ar) tebeturimus ryšius su užsienio valstybių fiziniais ir / ar juridiniais asmenimis Komisija padarė įvertinusi pateiktą VSD medžiagą. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsnį VSD yra vienas iš nacionalinio saugumo užtikrinimo subjektų. Pagal tuo pačiu įstatymu (priedėlis) nustatytų Nacionalinio saugumo pagrindų 20 skyrių, VSD yra Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Prezidentui atskaitinga institucija, kurios paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. VSD tikslas – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant ją nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes. VSD teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms.

23. Teismas įvertino, kad šiuo atveju aptarta byloje pateikta VSD informacija yra paremta nustatytais faktais. Teisėjų kolegija neturėjo pagrindo abejoti (duomenys neskelbtini).

24. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas tiek skunde, tiek pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad įslaptinta medžiaga negalima remtis, tačiau teismas su tokiais pareiškėjo atstovo argumentais nesutiko. Teismo vertinimu, įslaptinta informacija yra leistinas įrodymas ir Komisija, įvertinusi įslaptintus duomenis, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, taip pat teismų formuojamos praktikos.

25. Nagrinėjamu atveju priimant Komisijos 2024 m. lapkričio 14 d. Sprendimą (Komisijos Išvadą) buvo vadovautasi ne tik įslaptintais duomenimis ir pateikta informacija, buvo nurodyti konkretūs M. K. ryšiai su S. P., J. R., išnagrinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sandoriai, kurie suponuoja pareiškėjo keliamą ar galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame sektoriuje. Atsižvelgiant į naujausius Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimus dėl įslaptintos informacijos naudojimo bylose, kuriose buvo sprendžiami ginčai dėl juridinių asmenų (investuotojų) atitikties nacionalinio saugumo interesams (žr. 2023 m. birželio 13 d. sprendimą byloje UAB Braitin prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 13863/19; 2023 m. birželio 13 d. sprendimą byloje UAB Ambercore DC ir UAB Arcus Novus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 56774/18), teismas pažymėjo, kad Komisija aiškiai motyvavo savo 2024 m. lapkričio 14 d. Sprendimą (Išvadą) ir pareiškėjas žinojo, dėl kokių priežasčių jis yra pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, šias priežastis nulėmė ne įslaptintos informacijos turinys. Komisijos 2024 m. lapkričio 14 d. Sprendimas (Išvada) buvo grindžiama viešai prieinamais dokumentais bei dokumentais, kurių turinys buvo žinomas (atskleistas) pareiškėjui. Todėl nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad pareiškėjo nesupažindinimas su įslaptinta informacija nepažeidė rungimosi ir proceso šalių lygybės principų, pareiškėjo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą.

26. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamais Sprendimais yra pažeidžiamas proporcingumas. Skundžiamais Sprendimais nevertintas nei pareiškėjo tariamai keliamos grėsmės realumas, nei grėsmės pakankamumas, nei jos dydis, nors to reikalauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) jurisprudencija.

27. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog tuomet, kai pagal šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose ir 10 punkte nurodytus kriterijus nustatoma, kad investuotojas kelia riziką nacionaliniam saugumui, yra pagrindas tokį investuotoją pripažinti keliančiu riziką nacionaliniam saugumui, o kai pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus nustatoma, kad investuotojas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra pagrindas tokį investuotoją pripažinti neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų.

28. Teismo vertinimu, sistemiškai analizuojant 2024 m. lapkričio 14 d. Sprendimą (Išvadą) akivaizdu, kad buvo įvertinti visų kompetetingų institucijų pateikti duomenys bei jais vadovaujantis padarytos pagrįstos išvados, Komisija argumentavo, kad nors Komisija, vadovaudamasi Įstatymo 12 straipsnio 10 dalies 2 punktu, gali taikyti švelnesnius ribojimus, tačiau šiuo atveju Komisija nemato galimybės mažesnėmis ribojančiomis priemonėmis suvaldyti aptartus ryšius, ypatingai atsižvelgiant į geopolitinę situaciją Lietuvoje. Kartu pritaikyta priemonė sudarytų prielaidas strategiškai svarbiame Bendrovės Sandoryje užkirsti kelią galimoms grėsmėms, kylančioms dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidžiamumo, kuris išliko ir po šios Bendrovės akcininko pasikeitimo (2024 m. lapkričio 14 d. Sprendimo 33 p.). Taigi, iš Komisijos 2024 m. lapkričio 14 d. Sprendimo akivaizdu, dėl kokių priežasčių buvo nustatytas „grėsmės“ kriterijus bei kodėl nebuvo taikytos mažiau ribojančios priemonės. Be to, Vyriausybės Nutarimas, be kita ko, priimamas ir 2024 m. lapkričio 14 d. Sprendimo pagrindu, todėl jų negalima vertinti atsietai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-885-822/2022).

29. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra itin reikšmingas valstybės vidaus politikos tikslas, todėl Komisija ir Vyriausybė turi imtis atitinkamų ir proporcingų priemonių ir užkirsti kelią nacionalinio saugumo ar kitų valstybei svarbių interesų pažeidimui.

30. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas VAĮ 3 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Komisijos patikros metu įvertinus turimą informaciją, nustatytų aplinkybių visumą, teismas priėjo prie išvados, kad buvo tinkamai pritaikyta Įstatymo norma. Vyriausybė, apribodama pareiškėjo teises, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų ir laikėsi procedūrinių taisyklių. Vyriausybės Nutarime ir 2024 m. lapkričio 14 d. Sprendime (Išvadoje) išdėstytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas priemonės parinkimas, neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, nustatytiems Vyriausybei ir Komisijai. Pareiškėjui taikyta priemonė buvo tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į nustatytų ryšių pobūdį, jų keliamą grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje bei kitas svarbias aplinkybes.

31. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad skundžiamais Sprendimais buvo pažeistas Europos Sąjungos teisinis reguliavimas, laisvas kapitalo, paslaugų judėjimas, pažeista pareiškėjo teisė į nuosavybę.

32. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Įstatymu yra atliekama investuotojų patikra siekiant įvertinti ar nėra grėsmių nacionaliniam saugumui. Teismo vertinimu, valstybės institucijos pagal savo kompetenciją privalo imtis veiksmų, kad būtų apsaugoti nacionalinio saugumo interesai, tokiu būdu tiek 2024 m. lapkričio 14 d. Sprendimas, tiek Nutarimas nepažeidžia ūkinės veiklos laisvės ir proporcingumo principų. Įstatymas, jo pagrindu taikomos patikros procedūros dėl investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams ir atlikus šias procedūras priimami sprendimai yra tiesioginis Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos valstybės pareigos užtikrinti bendrą tautos gerovę apsaugos garantas. Nagrinėjamu atveju atsakovai veikė Įstatymo pagrindu, buvo padarytos pagrįstos išvados dėl pareiškėjo atžvilgiu priimtų sprendimų, 2024 m. lapkričio 14 d. Sprendime aiškiai ir suprantamai yra išdėstyti argumentai, kodėl pareiškėjui nebuvo galima pritaikyti mažiau ribojančių priemonių. Taip pat nei Nutarimu, nei 2024 m. lapkričio 14 d. Sprendimu pareiškėjui nebuvo apribota laisvė pasirinkti darbo ar verslo. Skundžiamais sprendimais yra pritaikyti ribojimai galioja tik konkrečiam Sandoriui. Pareiškėjas yra laisvas pasirinkti verslą, jį vykdyti, plėtoti ir pan. Pareiškėjui nėra apribotos teisės apskritai sudaryti ar vykdyti kitus sandorius.

33. Teismo vertinimu, pareiškėjas savo skundo argumentais nepagrindė to, kad Komisijos Sprendimai ar Vyriausybės Nutarimas prieštarauja Europos Sąjungos teisei. Pareiškėjo atžvilgiu priimti sprendimai yra pakankamai motyvuoti ir pagrįsti, įvertina pareiškėjo grėsmė nacionaliniam saugumui. Taip pat tiek 2024 m. lapkričio 14 d. Sprendime, tiek Vyriausybės Nutarime nustatyti ribojimai yra proporcingi, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad jie neatitinka reikalavimų kaip tai numato Europos Sąjungos teisė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas priklauso išimtinei Lietuvos, be kita ko, Vyriausybės atsakomybei, o laisvas prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas Europos Sąjungoje nėra absoliutus, jis gali būti ribojamas nacionalinio saugumo motyvais, kurie nagrinėjamu atveju ir buvo taikyti.

34. Pareiškėjas taip pat teigė, kad Komisija ir Vyriausybė nesuteikė pareiškėjui galimybės iš anksto dalyvauti priimant sprendimus ar pateikti savo pozicijos dėl draudimo sudaryti Sandorį. Tokios procedūrinės teisės buvo iš esmės pažeistos, todėl skundžiami Sprendimai laikytini neteisėtais.

35. Iš supranacionalinių teismų praktikos, su kuria darnos siekia nacionalinė administracinė doktrina, teismas nustatė, kad asmens išklausymas a posteriori, nagrinėjant dėl nepalankaus sprendimo pateiktą skundą, tam tikromis aplinkybėmis gali užtikrinti teisės būti išklausytam paisymą (mutatis mutandis žr. nuostatas dėl teisės į gynybą principo, įtvirtinto Chartijoje, taikymo, suformuotas ESTT 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo byloje Texdata Software, C-418/11, EU:C:2013:588, 85 punkte; EŽTT 2016 m. sausio 12 d. sprendimo byloje Buterlevičiūtė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42139/08, 52–54 punktuose). Siekiant užtikrinti veiksmingą atitinkamo asmens apsaugą, teisė būti išklausytam skirta, kad asmuo galėtų pateikti su savo individualia situacija susijusius įrodymus, kurie būtų palankūs tam, kad sprendimas būtų arba nebūtų priimtas arba kad būtų nulemtas jo turinys. Nagrinėjant bylą teisme pareiškėjas nurodė išsamius nesutikimo su Nutarimu ir 2024 m. lapkričio 14 d. Sprendimu argumentus, nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, jis turėjo galimybę užduoti klausimus, pasisakyti, teikti bylai reikšmingus įrodymus ir kt. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad nėra pagrindo vertinti, jog, sudarius pareiškėjui galimybę pateikti paaiškinimus investuotojo patikros procedūroje iš anksto, būtų pasiektas kitas rezultatas.

36. Teismas padarė išvadą 2024 m. lapkričio 14 d. Sprendimas ir Vyriausybės Nutarimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nėra jokio pagrindo.

III. 37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti skundžiamus Sprendimus ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad buvo sukurtas ydingas įrodinėjimo standartas, kadangi skundžiamas sprendimas buvo motyvuotas pareiškėjui neprieinama įslaptinta informacija, nesuteikiant jam jokių kompensacinių priemonių, kad būtų užtikrintas rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir teisės į gynybą principų laikymasis. Teismas, palikdamas galioti Komisijos Sprendimus ir Nutarimą, nepagrįstai pripažino pareiškėją kaip keliantį grėsmę nacionaliniam saugumui. Teismas neįvertino pareiškėjo pristatytų aplinkybių dėl netinkamai atlikto Komisijos tyrimo, neegzistuojančių ryšių tarp pareiškėjo ir grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių subjektų, ignoravo anksčiau priimtą teigiamą sprendimą ir palaikė neproporcingą Komisijos Sprendimais ir Nutarimu sukuriamą ribojimą pareiškėjui tęsti savo ūkinę veiklą. Skundžiamas teismo sprendimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

39. Atsakovas Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

40. Komisija teigia, kad pareiškėjo prašymai ir motyvai yra nepagrįsti ir atmestini, o skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai ir visapusiškai, laikantis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustačius teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisingai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei nepažeidžiant procesinių teisės normų. Komisijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teismo priimtą skundžiamą sprendimą. Teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir padarė bylos įrodymais pagrįstas išvadas, kad Komisijos sprendimai ir Nutarimas yra teisėti bei pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

41. Atsakovas Vyriausybė, atstovaujama Energetikos ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

42. Atsakovas Vyriausybė, atstovaujama Energetikos ministerijos, laikosi pozicijos, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą. Teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir padarė bylos įrodymais pagrįstas išvadas, kad Komisijos sprendimai ir Vyriausybės Nutarimas yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

43. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

44. VSD teigia, kad apeliaciniame skunde nėra pateikiama argumentų, kurie paneigtų teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes ar remiantis jomis padarytas išvadas. VSD vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustačius bylai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje pateikta VSD informacija yra paremta nustatytais faktais, ja abejoti nėra jokio pagrindo, nes VSD pateikiama informacija ir kiti byloje surinkti įrodymai neprieštarauja vieni kitiems, o pareiškėjo nurodomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti VSD informacijos patikimumu.

45. VSD vertinimu, teismas, įvertinęs reikšmingas nagrinėjamos bylos aplinkybes, visiškai pagrįstai sprendė, kad teismui pateikta įslaptinta informacija yra leistinas įrodymas ir Komisija, įvertinusi įslaptintus duomenis, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, taip pat teismų formuojamos praktikos. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad priimant 2024 m. lapkričio 14 d. Sprendimą ir 2024 m. rugpjūčio 29 d. Sprendimą, buvo vadovautasi ne tik įslaptintais duomenimis. Teismo nuomone, kuri, VSD įsitikinimu, apeliacinio skundo argumentais nėra paneigiama, Komisija aiškiai motyvavo savo išvadas ir pareiškėjas žinojo, dėl kokių priežasčių jis yra pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų ir šias priežastis nulėmė ne įslaptintos informacijos turinys.

46. VSD nurodė, kad nėra jokio pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad pareiškėjo nesupažindinimas su įslaptinta informacija nepažeidė rungimosi ir proceso šalių lygybės principų, pareiškėjo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. Teismas, įvertinęs Nutarimo, 2024 m. lapkričio 14 d. Sprendimo ir 2024 m. rugpjūčio 29 d. Sprendimo faktinį bei teisinį pagrindą, padarė pagrįstą išvadą, kad juose aiškiai ir suprantamai yra išdėstyti argumentai, kodėl pareiškėjui nebuvo galima pritaikyti mažiau ribojančių priemonių. Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad nei Nutarimu, nei 2024 m. lapkričio 14 d. Sprendimu ir 2024 m. rugpjūčio 29 d. Sprendimu, pareiškėjui nebuvo apribota verslo laisvė, nes jam pritaikyti ribojimai galioja tik konkrečiam ginčo sandoriui. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjas yra laisvas pasirinkti verslą, jį vykdyti, plėtoti, jam nėra apribotos teisės apskritai sudaryti ar vykdyti kitus sandorius.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 47. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, 2024 m. rugpjūčio 29 d. Sprendimo ir 2024 m. lapkričio 14 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, paliko skundžiamus aktus nepakeitus.

48. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog buvo sukurtas ydingas įrodinėjimo standartas, kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo motyvuotas pareiškėjui neprieinama įslaptinta informacija, nesuteikiant jam jokių kompensacinių priemonių, kad būtų užtikrintas rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir teisės į gynybą principų laikymasis. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas galioti Sprendimus ir Nutarimą, nepagrįstai pripažino pareiškėją kaip keliantį grėsmę nacionaliniam saugumui. Teismas neįvertino pareiškėjo pristatytų aplinkybių dėl netinkamai atlikto Komisijos tyrimo, neegzistuojančių ryšių tarp pareiškėjo ir grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių subjektų, ignoravo anksčiau priimtą teigiamą sprendimą ir palaikė neproporcingą Komisijos Sprendimais ir Nutarimu sukuriamą ribojimą pareiškėjui tęsti savo ūkinę veiklą. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

49. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas bus tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

50. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi, be kita ko (bet ne tik!), įslaptinta bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, konstatavo, kad toji įslaptinta bylos medžiaga yra įrodymais byloje, tačiau priimant sprendimą buvo remiamasi ne tik jais, bet visuminiu įrodymų įvertinimu. Toks pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimas visiškai atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas. Antai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarime, be kita ko, konstatuota:

„Atskleidžiant konstitucinio valstybės paslapties instituto turinį pažymėtina <...>, kad Konstitucijoje yra įtvirtinti neskelbtinos informacijos, inter alia valstybės paslapties, apsaugos teismams nagrinėjant ir sprendžiant bylas pagrindai: Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai“, kad „teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį“. Taigi konstitucinis viešo bylų nagrinėjimo teisme principas nėra absoliutus, be išimčių, inter alia tuo atžvilgiu, kad teismo posėdis gali būti uždaras, jeigu viešumas keltų grėsmę, jog gali būti atskleista valstybės paslaptis. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, pagal kurią teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus, todėl negali būti tokios teisinės situacijos, kad teismas, nagrinėdamas bylą, negalėtų susipažinti su byloje esančia valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Konstitucinis Teismas 1996 m. gruodžio 19 d. nutarime konstatavo, kad „teisėjo, nagrinėjančio bylą, teisė susipažinti su valstybės paslaptimi pagrindžiama Konstitucijos 109 straipsniu <…> ir 117 straipsniu <…>“, taip pat kad „teisėjo teisę susipažinti su bylos nagrinėjimui reikalingomis žiniomis, sudarančiomis valstybės paslaptį“, nulemia „ne teisėjo pareigų įrašymas į tam tikrų pareigų sąrašą, bet teismo kaip valstybės institucijos funkcija vykdyti teisingumą“.

Teismo nagrinėjamos bylos šalių galimybės susipažinti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį (taip pat kita įslaptinta informacija), jeigu teismas nusprendžia, kad ta informacija gali būti įrodymas atitinkamoje byloje, turi būti apibrėžtos įstatymais; turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų galima sudaryti sąlygas teismui nagrinėjant bylą apsaugoti valstybės paslaptis (taip pat kitą įslaptintą informaciją) nuo atskleidimo, kuris galėtų pakenkti Konstitucijos saugomam viešajam interesui.

Atsižvelgiant į tai, kad, viena vertus, būtinybė apsaugoti valstybės paslaptį sudarančią (ar kitą įslaptintą) informaciją yra viešasis interesas, ir, kita vertus, turi būti užtikrinta asmens teisė į teisminę gynybą, įstatymu turi būti nustatyta, kokiais pagrindais, tvarka bei sąlygomis su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, jeigu teismas nusprendžia, kad ta informacija gali būti įrodymas atitinkamoje byloje, gali būti susipažįstama teismui nagrinėjant bylą, taip pat nustatytas toks atitinkamų procesinių veiksmų teisinis reguliavimas, kad būtų galima užtikrinti konstitucinio proporcingumo principo laikymąsi, išlaikyti pusiausvyrą tarp minėtų dviejų konstitucinių vertybių – valstybės paslapties (ar kitos įslaptintos informacijos) apsaugos, kaip viešojo intereso, ir asmens teisių ir laisvių, kurias jis gina teisme. Turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas teisingumą galėtų įvykdyti nepaneigdamas nė vienos iš šių vertybių.

Vadinasi, įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad, viena vertus, bylos šalis galėtų prašyti tam tikrą informaciją, sudarančią valstybės paslaptį (ar kitą įslaptintą informaciją), pripažinti įrodymu atitinkamoje byloje (jeigu ji, tos šalies manymu, turi įrodomąją vertę), kita vertus, teismas kiekvienąkart turi spręsti, ar toks prašymas yra pagrįstas ir ar jis pagal įstatymą yra tenkintinas (visas ar iš dalies), ar jį patenkinus (visą ar iš dalies) nebus pakenkta viešajam interesui (užtikrinti valstybės paslapties (kitos įslaptintos informacijos) apsaugą), Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms, inter alia kitų asmenų teisėms ir laisvėms, Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Minėta bylos šalies teisė prašyti valstybės paslaptį sudarančią (ar kitą įslaptintą) informaciją pripažinti įrodymu atitinkamoje byloje savaime nesuponuoja, kad teismas turi tokį prašymą tenkinti (visą ar iš dalies), taigi ir kad šalis turi būti supažindinta su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija; tai, ar tam tikra valstybės paslaptį sudaranti (ar kita įslaptinta) informacija gali būti įrodymas atitinkamoje byloje, priklauso nuo daugelio veiksnių, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti.

Šiame kontekste paminėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, viešasis interesas yra dinamiškas, kintantis (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai); jis yra labai įvairus, todėl iš esmės neįmanoma a priori pasakyti, kokiose gyvenimo srityse, dėl kurių gali kilti teisinių ginčų arba kuriose gali prireikti taikyti teisę, viešajam interesui (inter alia apsaugoti paslaptis, kurias privalu apsaugoti pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus) gali atsirasti grėsmių arba gali prireikti viešąjį interesą užtikrinti įsikišant viešosios valdžios institucijoms ar pareigūnams.

Taigi negalima a priori apibrėžti (išvardyti) ir visų atvejų, kada informacija, sudaranti valstybės paslaptį (ar kita įslaptinta informacija), teismo sprendimu negali būti įrodymas, taigi ir bylos šalys su tokia informacija negali būti supažindinamos. Tačiau akivaizdu, kad jeigu sprendimui teismo nagrinėjamoje byloje priimti ir tokiam teisingumui, kokį įtvirtina Konstitucija, įvykdyti teismui pakanka tokių įrodymų (medžiagos), kurie nėra valstybės paslaptį sudaranti (ar kita įslaptinta) informacija, ši neatskleistina informacija, saugant viešąjį interesą, neturi būti įrodymas toje byloje ir bylos šalys su ja negali būti supažindinamos.

Pabrėžtina, kad bylą nagrinėjančiam teismui visada kyla ypatinga atsakomybė, kai jis sprendžia, ar tam tikra valstybės paslaptį sudaranti (ar kita įslaptinta) informacija gali būti įrodymas atitinkamoje byloje. <...> Kartu pabrėžtina, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija.“

51. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas siekė dalyvauti valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės statinių techninių projektų vykdymo priežiūroje, taigi, iš esmės jo veikla būtų susijusi su nacionaliniam saugumui svarbaus objekto – IAE statinių techninių projektų vykdymo priežiūra. Pirmosios instancijos teismas itin detaliai savo sprendime atskleidė, kad valstybės institucijos, be kita ko, Vyriausybė ir Komisija, turi priedermę itin atidžiai užtikrinti nacionalinio saugumo realybę, nes priešingu atveju kiltų grėsmė pačios Lietuvos valstybės ir visuomenės išlikimui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nebekartoja pagrįstų pirmosios instancijos teiginių, kad IAE yra svarbus nacionaliniam saugumui objektas, o jo statinių techninių projektų vykdymo priežiūra traktuotina kaip ta veiklos sritis, kurioje asmenys, keliantys abejonių savo patikimumu, neturėtų ir negalėtų dalyvauti, atitinkamai negalėtų sudaryti sandorių.

52. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime ištyrė faktines aplinkybes (žr. šios nutarties 19 punktą), jas vertindamas visų įrodymų (be kita ko, įslaptintų) kontekste. Kaip minėta, tokie įrodinėjimo standartai yra atitinkantys Lietuvos Respublikos Konstituciją. Paminėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-473-968/2025 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos požiūriu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik įslaptinta bylos medžiaga, bet ir kitais įrodymais. Šiame kontekste paminėtina, kad byloje nustatyta, jog M. K. turi ilgamečių verslo ryšių su (duomenys neskelbtini) S. P., kuris susijęs su (duomenys neskelbtini) veikiančia strategiškai svarbiame energetikos sektoriuje. Nors pareiškėjas teigė, kad S. P. nėra (duomenys neskelbtini), tačiau savo teiginių nepagrindė patikimais duomenimis, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų įvertinta visos bylos medžiaga, kurią tyrė ir pirmosios instancijos teismas, neleidžia suabejoti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumu ir teisingumu.

53. Nors pareiškėjas teigia, kad Komisijos Sprendimais ir Nutarimu sukuriamas neproporcingas ribojimas pareiškėjui tęsti savo ūkinę veiklą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų pabrėžia, kad tiek Vyriausybė, tiek Komisija pagrįstai neleido sudaryti sandorio dėl nacionaliniam saugumui svarbaus objekto – IAE statinių techninių projektų vykdymo priežiūros. Pareiškėjo vykdoma veikla yra susijusi su specifiniais objektais, todėl jai keliami griežti saugumo reikalavimai.

54. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

55. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis