ef99bc92-9e8d-40aa-b841-b64a8b2b318e · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-259-360/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23154-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; (S) 1.2.4.4.2.8.; 2.4.6.1. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 4 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Sabinai Vigelytei, dalyvaujant prokurorei Viktorijai Giniotienei, nuteistajam A.

F. ir jo gynėjai advokatei AuÅ¡rinei Zaburienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. F. (A. F.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021-08-04 nuosprendžio, kuriuo A. F. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir paskirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020-11-16 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.

Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmė, atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020-11-16 teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ . Nuosprendžiu nuteisti ir J. K. bei I. Å ., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota. Nuosprendžiu iÅ¡ A. F., J. K. ir I. Å . solidariai nukentėjusiajam A. M. priteista 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o J. K. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalos atlyginimui, iki jis sulauks pilnametystės ar turės savo turtÄ ar uždarbį, subsidiariai iÅ¡ jo atstovės pagal įstatymÄ .

Nuosprendžiu iÅ¡ A. F., J. K. ir I. Å . solidariai Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 134,36 Eur turtinei žalai atlyginti, o J. K. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalos atlyginimui, iki jis sulauks pilnametystės ar turės savo turtÄ ar uždarbį, subsidiariai iÅ¡ jo atstovės pagal įstatymÄ . Taip pat nuosprendžiu iÅ¡ A. F. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 57,07 Eur turtinei žalai atlyginti. IÅ¡ A. F., J. K. ir I. Å . nukentėjusiajam A. M. priteista po 166,67 Eur iÅ¡ kiekvieno turėtų iÅ¡laidų atstovo advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, o J.

K. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalos atlyginimui, iki jis sulauks pilnametystės ar turės savo turtÄ ar uždarbį, subsidiariai iÅ¡ jo atstovės pagal įstatymÄ . Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

1. A. F. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su J. K. ir I. Å . vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sutrikdė A. M. sveikatÄ : jie 2020-06-13, apie 21.50 val., vieÅ¡oje vietoje, t. y. gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, veikdami bendrai, po autobuse įvykusio konflikto su A. M., pastarajam pradėjus bėgti, paÅ¡alinių žmonių, praeivių akivaizdoje pasivijo A.

M. ir bendrais veiksmais pargriovę jį ant žemės, kartu spardė, pataikydami į galvos sritį bei virÅ¡utinę kÅ«no dalį, padarydami nukentėjusiajam galvos sumuÅ¡imÄ , deÅ¡inio skruosto odos nubrozdinimÄ , deÅ¡inio stipinkaulio galvos lūžimÄ , kairės plaÅ¡takos penkto pirÅ¡to pamatinio pirÅ¡takaulio lūžimÄ , abiejų plaÅ¡takų odos nubrozdinimus, tai sukėlė A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Taip pat A. F. A. M. bandžiusiai apginti V. M. vienÄ kartÄ kumščiu smogė į deÅ¡inę galvos pusę, padarydamas jai galvos sumuÅ¡imÄ , sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Nuteistasis A. F. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti nuosprendį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 straipsnio 2 dalies pagrindu Å¡iÄ bylÄ perduoti prokurorui, netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, panaikinti nuosprendį dalyje ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių, o pagal BK 284 straipsnį neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, taip pat panaikinti iÅ¡ jo solidariai su kitais nuteistaisiais priteistas ieÅ¡kinių sumas:

A. M. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 134,36 Eur turtinei žalai atlyginti. Netenkinus ir Å¡io praÅ¡ymo, praÅ¡oma pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės arba jÄ suÅ¡velninti. 2.1. Nurodo, kad minėtÄ Ä¯vykio dienÄ su dviem draugėmis V. ir J. vyko miesto autobusu nuo jÅ«ros, buvo blaivus.

J. K. ir I. Å . įvykio metu nepažinojo. Jie, kiek pamena, į autobusÄ Ä¯lipo toje pačioje stotelėje, kaip ir jis su draugėmis. Pripažįsta, kad autobuse tiek jis su draugėmis, tiek ir minėti vaikinai sėdėjo gale, juokėsi, triukÅ¡mavo. Autobuso priekyje sėdėjęs nukentėjusysis A. M., kuris aiÅ¡kiai buvo girtas ir agresyvus (jam nustatytas 2,84 promilių girtumas, tai yra sunkus girtumas), grasindamas pradėjo juos raminti. Tada autobusas sustojo (duomenys neskelbtini) stotelėje, vairuotojas užgesino variklį ir atidarė abejas autobuso duris.

A. M. iÅ¡lipęs pro priekines autobuso duris, pačiupo priėjusį benamį už striukės ir kelis kartus kumščiu trenkė jam į veidÄ , nuo ko benamis nukrito ant žemės. Å ias faktines aplinkybes (kad A. M. be jokios priežasties sumušė benamį) patvirtino J. K. ir I. Å ., o taip pat liudytojai V. M., J. P., J. N. ir G. K.. Pažymėtina tai, kad pats nukentėjusysis A. M. pripažino, kad buvo incidentas su benamiu, tačiau aiÅ¡kino, kad, iÅ¡lipdamas iÅ¡ autobuso, užkliudė benamį, o ne smogė jam.

Taip pat Å¡ias aplinkybes, kad minėtu laiku ir vietoje įvyko A. M. incidentas su benamiu, patvirtino apklausta nukentėjusiÄ jÄ jo motina V. M. ir apklausta liudytoja V. M. sesuo S. J.. Norėdamas apginti tÄ benamį, jis, A. F., iÅ¡kiÅ¡o galvÄ pro autobuso vidurines duris ir paklausė nukentėjusiojo, kÄ jis čia daro. Tada A. M. atsisukęs pasakė, kad ir jam suduosiÄ s ir, įlipęs į autobusÄ , čiupo jam už marÅ¡kinėlių ir pradėjo tempti lauk iÅ¡ autobuso. Nuo tempimo suplyÅ¡o marÅ¡kinėlių apykaklė.

Tada A. M. išlipo iš autobuso. Jis, A. F., taip pat išlipo iš autobuso, nes norėjo išsiaiškinti, kodėl nukentėjusysis taip elgiasi, kadangi buvo supykęs ant jo dėl suplėšytų marškinėlių. Išlipęs iš autobuso, su A. M. tarpusavyje susistumdė ir sudavė vienas kitam po kelis smūgius. Tuo metu iš autobuso išlipo du vaikinai, tai yra kiti kaltinamieji, kurių iki incidento nepažinojo. A. M., pamatęs juos, pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini) namo, o minėti vaikinai pradėjo vytis nukentėjusįjį.

Jis, A. F., norėdamas viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti iki galo (kodėl trenkė benamiui ir suplėšė marÅ¡kinėlius), taip pat vijosi A. M., tačiau greit nepabėgo, nes buvo su pliažinėmis Å¡lepetėmis. Vejantis pamatė, kaip bėgančiam nukentėjusiajam pradėjo smukti kelnės ir jis pargriuvo ant žemės. Apelianto nuomone, nukentėjusysis griÅ«damas ir patyrė kaltinime nurodytus sužalojimus. Jam pribėgus prie A. M., jis atsikėlė nuo žemės ir pasislėpė už savo motinos bei dar vienos moters ir pradėjo grasinti, kad mus visus užmuÅ¡.

Tuo metu dėl A. M. grasinimų jis buvo labai susinervinęs, todėl norėjo apeiti minėtas moteris ir suduoti A. M. dėl jo grasinimų, tačiau smÅ«gio metu nukentėjusiojo mama pasisuko ir jis netyčia pataikė vienÄ smÅ«gį jai į deÅ¡inę galvos pusę, nors, kaip minėjo, norėjo suduoti A. M.. Apeliantas teigia, jog sudavęs smÅ«gį V. M., jis apsisuko ir nuėjo atgal link stotelės ir laukė kito autobuso. Netrukus atvyko policijos pareigÅ«nai ir sulaikė iÅ¡ autobuso iÅ¡lipusius minėtus vaikinus.

Apeliantas nurodo nuėjęs prie policijos pareigūnų ir jiems pasakęs, kad šie vaikinai nieko nepadarė. Tada policijos pareigūnai šiuos vaikinus paleido ir sulaikė jį, A. F., ir jo drauges. Tuo metu matė, kaip prie policijos pareigūnų priėjo anksčiau minėtas benamis ir policijos pareigūnams nurodė, kad A. M. jam trenkė, tačiau policijos pareigūnai į tai nekreipė dėmesio ir liepė jam pasišalinti. 2.2. Apelianto teigimu, iš faktinių aplinkybių, kurias iš esmės patvirtino kiti nuteistieji bei liudytojai ir iš dalies patys nukentėjusieji, aiškiai matyti, kad incidentas su nukentėjusiaisiais A.

M. ir V. M. įvyko iÅ¡skirtinai dėl nukentėjusiojo A. M. nusikalstamų veiksmų, nes bÅ«tent jis, bÅ«damas girtas, smogė benamiui ir suplėšė jo, A, F., marÅ¡kinėlius. Ir tik po to gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje įvyko incidentas su nukentėjusiaisiais A. M. ir V. M.. Todėl negali bÅ«ti inkriminuojama veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , tai yra, kad A. M. nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, tai yra be jokios dingsties.

Iš faktinių bylos aplinkybių aiškiai matyti, kad jo, apelianto, veika tiek A. M., tiek V. M. atžvilgiu buvo padaryta iš asmeninių paskatų, tai yra po to, kai A. M. smogė benamiui ir suplėšė marškinėlius. Todėl, pasak apelianto, jam turėtų būti pripažinta atsakomybę švelninanti aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys. 2.3. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas visiškai nesiaiškino priežasties, aplinkybių bei motyvų dėl ko įvyko incidentas su A.

M., jis, A. F., ir kiti kaltinamieji buvo apkaltinti vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymu ir dėl A. M. padaryto nesunkaus sveiktos sutrikdymo dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Byloje nebuvo nustatytas ir apklaustas minėtas benamis, nors iÅ¡ esmės tiek kaltinamieji, tiek ir liudytojai, matę incidento pradžiÄ , ir net patys nukentėjusieji patvirtino, kad buvo A. M. konfliktas su Å¡iuo asmeniu. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto nuomone, pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį pirmos instancijos teismas turėjo Å¡iÄ bylÄ perduoti prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, kadangi pagal Å¡io straipsnio 3 punktÄ kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodomas nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Turėjo bÅ«ti nustatytos ir iÅ¡tirtos konflikto autobuse aplinkybės, tačiau to nebuvo padaryta ir tai leidžia neabejotinai daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡i baudžiamoji byla nebuvo iÅ¡nagrinėta objektyviai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai. 2.4.

Apeliantas taip pat teigia, jog inkriminuojamos veikos padarymo metu avėjo pliažines šlepetes, todėl jau vien dėl to (neapautomis kojomis) jis negalėjo A. M. nesunkiai sutrikdyti sveikatos, tai yra padaryti rankų kaulų lūžimus. Be to, byloje nėra duomenų, kad jis išvis spardė gulintį nukentėjusįjį A. M.. Ir tai patvirtina tas faktas, kad pats pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nedetalizavo, kas konkrečiai ir kokius smūgius kojomis sudavė gulinčiam A. M., o buvo apsiribota tik abstrakčiu teiginiu, kad A.

F. ir kiti kaltinamieji, veikdami bendrai, pasiviję A. M., bendrais veiksmais pargriovė jį ant žemės ir kartu spardė.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apygardos teismas, patikrinęs Å¡ioje byloje esančiÄ medžiagÄ , priimtÄ nuosprendį, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistojo A. F. kaltės.

5. Nuteistasis A. F. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, turėjo Å¡iÄ bylÄ perduoti prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, nenustatytos ir iÅ¡tirtos konflikto autobuse aplinkybės, nebuvo nustatytas ir apklaustas minėtas benamis. Tokie apelianto argumentai atmestini.

6. BPK 234 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ .

7. BPK 219 straipsnyje yra nurodyti kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai. Kaltinamajame akte prokuroras suformuluoja kaltinimÄ , pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. BPK 219 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, kad kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodomas nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas, t. y. padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šis reikalavimas įtvirtintas tam, kad asmuo suprastų, kuo yra kaltinamas, ir bÅ«tų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kt.

– BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ veikÄ , dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iÅ¡ dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. Tačiau netgi ne bet koks kaltinamojo akto trÅ«kumas yra pagrindas grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui. Teisę grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylÄ teisme. Tai reiÅ¡kia, kad kaltinamasis aktas nesuteikia pakankamai duomenų teismui neabejotinai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo. Teismas atsiduria teisinėje aklavietėje.

8. Nagrinėjamu atveju aptarto pobÅ«džio kaltinamojo akto trÅ«kumų nenustatyta. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog prokurorė 2020-12-14 A. F. bei dar dviem asmenims surašė kaltinamÄ jį aktÄ dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 284 straipsnyje numatytų nusikaltimų. Kaltinamasis aktas su baudžiamÄ jÄ byla buvo perduotas pirmosios instancijos teismui. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021-01-18 nutartimi, nenustačius kliūčių nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme, Å¡i perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Pradėjus bylos nagrinėjimÄ , 2021-04-01 teisiamajame posėdyje A. F. nurodė, jog kaltinamojo akto nuoraÅ¡Ä gavo, su juo susipažino, o prokurorei perskaičius kaltinamÄ jį aktÄ , A. F. patvirtino, jog supranta, kuo yra kaltinamas, sutiko duoti parodymus, kurie buvo susiję bÅ«tent su inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis. Taigi kaltinamajame akte inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, kaip ir parodė bylos procesas pirmosios instancijos teisme, netrukdė bylÄ nagrinėti teisme ir nebuvo suvaržyta kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas bei veiksmingai gintis nuo kaltinimo, nebuvo pažeistos teisingo proceso nuostatos.

9. Apelianto argumentai, jog neiÅ¡tirtos konflikto autobuse aplinkybės, nebuvo nustatytas ir apklaustas minėtas benamis nepagrįsti. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis iÅ¡tirtų įrodymų visuma, analizavo įvykio eigÄ nuo nuteistųjų bei nukentėjusiojo susitikimo autobuse iki pat smurto panaudojimo gatvėje prieÅ¡ nukentėjusįjį bei jo motinÄ , taip pat motyvuotai pasisakė ir dėl gynybinės versijos apie tariamÄ benamio sumuÅ¡imÄ , kuriÄ atmetė.

Kita vertus, A. F. inkriminuotos nusikalstamos veikos, susijusios būtent su jo atliktais veiksmais, viešosios tvarkos sutrikdymu bei nesunkiu nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu iš chuliganiškų paskatų, todėl benamio, jei toks ir buvo, nustatymas, nagrinėjamu atveju nepakeistų apelianto veiksmų kvalifikavimo. Aplinkybė, jog nuteistojo gynybinius argumentus pirmosios instancijos teismas įvertino kitaip, nei tikėjosi apeliantas, nereiškia, jog toks vertinimas prieštarauja įstatymo reikalavimams.

10. Nuteistasis A. F. apeliaciniame skunde taip pat dėsto savo įvykio versijÄ , vertina, jog nepagrįstai nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , kadangi, pasak nuteistojo, iÅ¡ faktinių bylos aplinkybių matyti, kad jo veika tiek A. M., tiek V. M. atžvilgiu buvo padaryta iÅ¡ asmeninių paskatų, tai yra po to, kai A. M. smogė benamiui ir suplėšė marÅ¡kinėlius, todėl turėtų bÅ«ti pripažinta ir atsakomybę Å¡velninanti aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys.

Å ių apelianto argumentų, kurie vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija siekiant suÅ¡velninti savo atsakomybę, įrodymų visuma neatitinka. Kaip minėta, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis iÅ¡tirtais įrodymais, analizavo nuteistųjų keltÄ versijÄ dėl benamio sumuÅ¡imo bei jÄ motyvuotai atmetė. Nesutikti su iÅ¡samiai iÅ¡dėstytais bei bylos duomenimis paremtais pirmosios instancijos teismo argumentais, kolegija neturi jokio pagrindo. Kaip teisingai pažymėta nuosprendyje, aplinkybės, kad įvykio metu bÅ«tent nukentėjusysis A.

M. bÅ«tų tyčia sumušęs kokį nors asmenį, jam trenkęs kumščiu į veidÄ , nepatvirtina jokie bylos duomenys, iÅ¡skyrus pačių nuteistųjų ir kartu su jais buvusių draugų parodymus.

11. Apeliantas akcentuoja nukentėjusiojo elgesį autobuse, kurį vertina kaip provokuojantį, turėjusį įtakos veikos padarymui, tačiau kolegija su tuo nesutinka. Remdamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktu teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, turi atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininkÄ prieÅ¡ jį nusikalsti, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai aptartas bei įvertintas nukentėjusiojo elgesys, į kurį pakankamai atsižvelgta ir nustatant jam padarytos neturtinės žalos dydį.

Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvuotais argumentais. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, kurių neginčija ir pats apeliantas, matyti, jog nuteistasis ir kiti asmenys kėlė triukÅ¡mÄ autobuse, todėl autobuso vairuotojas stotelėje sustabdė autobusÄ ir pareikalavo jaunuolių iÅ¡lipti. Akivaizdu, jog jau tada nuteistojo elgesys buvo tiek nepriimtinas, jog iÅ¡Å¡aukė ir autobuso vairuotojo reakcijÄ , pastarasis jaunuolių netgi pareikalavo iÅ¡lipti. Autobuse dėl to paties jaunuolių kelto triukÅ¡mo buvo kilęs nuteistojo A.

F. ir A. M. konfliktas, tačiau, kaip atsižvelgdamas į įrodymų visumÄ teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nukentėjusysis konflikto nebevystė, su mama ir teta iÅ¡lipo iÅ¡ autobuso ir ėjo lik namų, grėsmės nebekėlė, tačiau nuteistasis kartu su kitais asmenimis A. M. pasivijo gatvėje bei užpuolė, vartojo fizinį smurtÄ . A. F. apeliaciniame skunde (kaip ir apylinkės teisme) teisinasi, kad nueinantį A. M. ėmė vytis todėl, jog norėjo iki galo iÅ¡siaiÅ¡kinti (kodėl neva trenkė benamiui ir suplėšė marÅ¡kinėlius), tačiau pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai smurtinius apelianto veiksmus prieÅ¡ nueinantį nukentėjusįjį, nebesant jokios dingsties, vertino bÅ«tent kaip padarytus iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų.

Tokias iÅ¡vadas leidžia daryti skundžiamame nuosprendyje pateikta iÅ¡sami iÅ¡tirtų įrodymų analizė, atkurta logiÅ¡ka ir nuosekli nusikalstamų veikų aplinkybių grandinė. Apygardos teismas sutinka su nuosprendyje iÅ¡dėstytais argumentais, kurių dar kartÄ nebekartoja. Nustačius, jog A. F. veiksmai atitiko BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo požymius, jis, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai nuteistas dėl Å¡io nusikaltimo padarymo.

12. Nuteistasis apeliaciniame skunde, siekdamas sumenkinti savo indėlį nusikalstamų veikų padaryme, teigia, jog tuo metu avėjo pliažines šlepetes, todėl negalėjo padaryti rankų kaulų lūžimų, nėra duomenų, jog spardė nukentėjusįjį, o nuosprendyje nedetalizuota, kas ir kokius smūgius A. M. sudavė. Byloje objektyviai buvo nustatyti A. M. padaryti sužalojimai, detalizuotas jų mechanizmas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1134/2020 (03) konstatuota, kad A.

M. buvo nustatytas galvos sumušimas, dešinio skruosto odos nubrozdinimas, dešinio stipinkaulio galvos lūžimas, kairės plaštakos penkto piršto pamatinio pirštakaulio lūžimas, abiejų plaštakų odos nubrozdinimai; sužalojimai padaryti buka jėga, daugiausia sumušus, galėjo atsirasti spardant – mažiausiai trimis ar keturiais smūgiais; stipinkaulio galva dažnai lūžta griūnant ant ištiestos rankos su pasuktu į vidų dilbiu; pirštakaulio lūžis ir plaštakų odos nubrozdinimai galėjo atsirasti A.

M. ginantis, prisidengiant galvÄ nuo spyrių. Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai iÅ¡analizuotų įrodymų (tiek apklaustų asmenų parodymų, tiek raÅ¡ytinės medžiagos), visumos pagrindu aptarti A. F. vaidmuo ir veiksmai, padaryta visiÅ¡kai pagrįsta iÅ¡vada, jog be kita ko ir A. F. vartojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, kÄ iÅ¡ dalies pripažįsta ir pats apeliantas, o taip pat nurodo nukentėjusioji V. M., liudytojai S. J., J. N., A. G., K. V.. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog jis avėjo pliažines Å¡lepetes savaime nereiÅ¡kia, jog jis negalėjo smurtauti prieÅ¡ nukentėjusįjį ir nepaneigia įrodymų visuma nustatytų aplinkybių, iÅ¡ kurių pagrįstai sprendžiama, jog prie nukentėjusiojo sužalojimo prisidėjo ir A.

F..

13. Nuteistasis apeliaciniame skunde formuluoja praÅ¡ymÄ dėl realios laisvės atėmimo bausmės neskyrimo arba jos suÅ¡velninimo. Bausmės skyrimo klausimas nuosprendyje nuteistajam pakankamai motyvuotas, įvertinta bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visuma. A. F. praeityje ne kartÄ teistas, naujus tyčinius apysunkį bei nesunkų nusikaltimus padarė neiÅ¡nykus teistumui, dėl ko yra recidyvistas ir tai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, atsakomybė lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Taigi nuteistasis dėl savo elgesio iÅ¡vadų nedaro. Nuosprendžiu A. F. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (bausmė, skirta už šį nusikaltimÄ , ir turėjo esminę įtakÄ galutinei bausmei) skirta mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis bausmė. Skirdamas bausmes, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimÄ bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikÅ¡mingas, tarp jų ir nuteistojo padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes.

Apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Laikyti bausmę aiškiai per griežta nėra pagrindo.

14. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat užsimena apie iÅ¡ jo solidariai su kitais nuteistaisiais priteistų ieÅ¡kinių sumų panaikinimÄ , tačiau, kadangi A. F. padarė nusikalstamas veikas veikdamas bendrininkų grupe, žalos atlyginimas pagrįstai iÅ¡ kaltininkų priteistas solidariai.

15. Atsižvelgdamas į visÄ tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vadoms, kad įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog A. F. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra jokio pagrindo. Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo A. F. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Dalius Jocys Savinijus Katauskas Aurelija Sadauskaitė