ef99533d-49a0-4e08-8868-bc2b651d9721 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-1112-613/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09681-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.12; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.6.1.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. spalio 1 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės T. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės T.

K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui V. M. (V. M.) dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė su patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pakeisti Almatos miesto Bostandyk rajono teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ ir padidinti iÅ¡ieÅ¡komÄ iÅ¡ atsakovo V. M. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui M. M. (M. M.), gim. (duomenys neskelbtini), mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 220,00 Eur iki sÅ«naus pilnametystės, paskiriant Å¡iÄ lėšų tvarkytoja uzufrukto tvarka ieÅ¡kovę, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad Almatos miesto Bostandyko rajono teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu priteisė iÅ¡ atsakovo V. M. po 1/4 jo gaunamo darbo užmokesčio arba pajamų kas mėnesį nepilnamečio sÅ«naus M. M. iÅ¡laikymui iki pilnametystės. Santuoka su atsakovu yra nutraukta. Å alys turi leidimÄ nuolat gyventi Lietuvoje. Teigia, kad ieÅ¡kinys yra nagrinėtinas pagal nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ Klaipėdos mieste, remiasi 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009. Pagal 1999 metų balandžio 8 d.

įsigaliojusios Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose“ 29 straipsnį, teisinius santykius tarp tėvų ir vaikų reguliuoja įstatymai tos susitariančiosios Å¡alies, kurios teritorijoje jie turi bendrÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Jeigu kurio nors iÅ¡ tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta yra kitos susitariančiosios Å¡alies teritorijoje, jų teisinius santykius reguliuoja įstatymai susitariančiosios Å¡alies, kurios pilietis yra vaikas.

Nepilnametis M. M. yra Lietuvos Respublikos pilietis, atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra deklaruota (duomenys neskelbtini), todėl Lietuvos Respublikos teismas yra kompetentingas spręsti vaiko iÅ¡laikymo padidinimo klausimÄ . Pagal 1997 m. liepos 19 d. įsigaliojusiÄ KonvencijÄ dėl užsienio valstybėse iÅ¡duotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, tiek Kazachstanas, tiek ir Lietuva yra Å¡iÄ KonvencijÄ ratifikavę, todėl ir Almatos miesto Bostandyko rajono teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas pripažįstamas ir leidimas jį vykdyti Lietuvoje yra nereikalingas.

Taip pat pagal Konvencijos „Dėl tarptautinio vaikų ir kitokių Å¡eimos iÅ¡laikymo iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo“, sudarytos 2007 m. lapkričio 23 d., kuriÄ yra patvirtinusios abi valstybės, 10 straipsnį, kreditorius, siekiantis iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡laikymÄ pagal Å¡iÄ KonvencijÄ , praÅ¡ančiojoje valstybėje gali pateikti tokių rÅ«Å¡ių praÅ¡ymus: dėl sprendimo, priimto kitoje nei praÅ¡omojoje valstybėje, keitimo.

3. Atsakovas atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ kaip neteismingÄ Lietuvos teismams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 782 straipsnis).

4. Nurodė, kad Å¡alims (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus M. M., vaiko gimimo vieta – Kazachstano Respublika, Almata. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad Å¡alių nepilnametis vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis. Å alys buvo ir yra Kazachstano Respublikos piliečiai, todėl ir jų nepilnametis vaikas taip pat yra Kazachstano Respublikos pilietis, be to, ir jo (atsakovo) nuolatinė gyvenamoji vieta yra Kazachstane. Å iuo atveju vaikas yra Kazachstano Respublikos, kuri nėra Europos SÄ jungos (ES) narė, pilietis, todėl ieÅ¡kovės teiginiai apie taikytinÄ ES teisę ir padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinys nagrinėtinas pagal nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , klaidinga ir nepagrįsta.

Lietuvos Respublika ir Kazachstano Respublika 1994 m. rugpjūčio 9 d. sudarė sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, kurios 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisinius santykius tarp vaiko ir jo motinos bei tėvo, nesančių tarpusavyje santuokoje, reguliuoja įstatymai susitariančiosios šalies, kurios pilietis yra vaikas. Be to, minėto susitarimo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu kurio nors iš tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta yra kitos susitariančiosios šalies teritorijoje, jų teisinius santykius reguliuoja įstatymai susitariančiosios šalies, kurios pilietis yra vaikas.

Taigi, Å¡iuo atveju ieÅ¡kinys ne tik teismingas Kazachstano Respublikos teismui, bet ir iÅ¡laikymo priteisimo (padidinimo) klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas pagal Kazachstano Respublikos teisę. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovė praÅ¡o padidinti užsienio valstybės, ne Europos SÄ jungos narės teismo priimtu sprendimu priteistÄ iÅ¡laikymÄ , kuris nėra pripažintas Lietuvos Respublikoje. Užsienio teismo sprendimo pripažinimas Lietuvos Respublikoje reiÅ¡kia, kad tokio užsienyje priimto teismo sprendimo teisiniai padariniai iÅ¡plečiami į Lietuvos Respublikos teritorijÄ ir pripažįstami konkretÅ«s to sprendimo sukeliami teisiniai padariniai.

IeÅ¡kovė nesikreipė dėl paminėto teismo sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas padidinti iÅ¡laikymÄ , priteistÄ nepripažinto teismo sprendimo pagrindu, dabartiniame etape negali bÅ«ti nagrinėjamas teisme. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 5. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartimi ieÅ¡kovės T. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui V. M. dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo paliko nenagrinėtÄ .

6. Teismas pažymėjo, kad Almatos miesto Bostandyko rajono teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalis dėl iÅ¡laikymo priteisimo yra reikalaujanti vykdymo, todėl, siekiant jÄ pakeisti, visų pirma sprendimas turėtų bÅ«ti pripažintas Lietuvos Respublikoje pagal CPK 811 straipsnį. Dėl to, kad Almatos miesto Bostandyko rajono teismo sprendimas yra patvirtintas apostile, jis netampa savaime pripažintas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje, o nesant sprendimo pripažinimo, Lietuvos Respublikos teismas negali jo keisti.

7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl bylos teismingumo esant užsienio elementui, taikytina Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos 1994 m. rugpjūčio 9 d. sutartis „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose“.

8. Teismas, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovė nepateikė nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, kad nepilnametis Å¡alių vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, Å¡alys yra Kazachstano Respublikos piliečiai, padarė iÅ¡vadÄ , kad vien tik leidimas gyventi Lietuvoje neįrodo fakto, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, ir konstatavo, kad byla pagal ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9.

IeÅ¡kovė T. K. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1 Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo gyvenamosios vietos klausimÄ . Pagal kasacinio teismo praktikÄ , vertinant gyvenamÄ jÄ vietÄ , reikia atsižvelgti į daugelį kriterijų. Pažymėjo, kad atsakovas V.

M. Lietuvos Respublikoje turi nekilnojamÄ jį turtÄ , jis turi leidimÄ nuolat gyventi Lietuvoje, savo procesiniuose dokumentuose deklaruoja, kad nuolat lankosi verslo reikalais Lietuvoje, todėl pagal CPK 785 straipsnį klausimas dėl iÅ¡laikymo dydžio keitimo gali bÅ«ti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismuose. 9.2 Pažymėjo, kad, pagal kasacinio teismo praktikÄ , bendroji jurisdikcija nustatoma pagal atsakovo (skolininko) arba kreditoriaus įprastinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tarp Å¡ių dviejų jurisdikcijos pagrindų nėra jokios hierarchijos, todėl jie konkuruoja tarpusavyje.

IÅ¡laikymo reglamentas nepateikia įprastinės gyvenamosios vietos sÄ vokos, tačiau ji turi bÅ«ti aiÅ¡kinama autonomiÅ¡kai, atsižvelgiant į IÅ¡laikymo reglamento tikslus ir keliamus uždavinius. Visų pirma siekiama užtikrinti silpnesniosios Å¡alies interesus, garantuojant jai teisę į tinkamÄ procesÄ ir teisę bÅ«ti iÅ¡klausytai. Paprastai jurisdikcijÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo turi kreditoriaus įprastinės gyvenamosios vietos teismas, laikantis pozicijos, kad kreditoriaus, t. y. asmens, kuriam reikalingas iÅ¡laikymas, gyvenamojoje vietoje gali bÅ«ti geriausiai įvertintos jam reikalingos gyvenimo sÄ lygos.

Å alių nepilnametis vaikas nuolat gyvena Lietuvoje ir jo iÅ¡laikymui skiriamų atsakovo 20,00 Eur per mėnesį nepakanka. Padidinti iÅ¡laikymo dydžio pagal Kazachstano įstatymus neįmanoma, nes valstybėje galioja tvarka iÅ¡ieÅ¡koti l/4 dalį gaunamų pajamų. Atsakovo deklaruojamos pajamos yra mažos, todėl atitinkamai vaikui mokamas nepakankamas iÅ¡laikymas. 9.3 Teigia, kad, pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Konvencijos „Dėl tarptautinio vaikų ir kitokių Å¡eimos iÅ¡laikymo iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo“, kuriÄ yra patvirtinusios abi valstybės, 10 straipsnio f punktÄ , kreditorius, siekiantis iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡laikymÄ pagal Å¡iÄ KonvencijÄ , praÅ¡ančiojoje valstybėje gali pateikti praÅ¡ymÄ dėl sprendimo, priimto kitoje nei praÅ¡omojoje valstybėje, keitimo, todėl mano, kad Almatos Bostandyko rajono teismo 2016 metų lapkričio 15 dienos sprendimo pripažinimas Lietuvoje nereikalingas.

10. Atsakovas V. M. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1 Atsakovas į bylÄ pateikė įrodymus, pagrindžiančius jo gyvenimÄ ir darbÄ Kazachstano Respublikoje, todėl ieÅ¡kovės teiginiai apie atsakovo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje yra paneigti. Pagal teisinį reguliavimÄ ir esant nenuginčytoms faktinėms aplinkybėms, kad Å¡alys ir jų nepilnametis sÅ«nus nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, t. y.

Å¡alys yra užsieniečiai, iÅ¡laikymo priteisimo (padidinimo) klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas pagal Kazachstano Respublikos teisę, o byla pagal ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. 10.2 Teismas užsienio (tarptautinį) elementÄ turinčioje byloje privalo iÅ¡spręsti jurisdikcijos klausimÄ ex officio pagal tarptautinio civilinio proceso normas (CPK 782 straipsnis). Tarptautinį civilinį procesÄ reglamentuoja nacionalinė teisė, dviÅ¡alės ir daugiaÅ¡alės sutartys.

Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje, todėl ieškovės nurodytos CPK 785 straipsnio nuostatos šioje situacijoje netaikytinos. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

12. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , atskirÄ jį skundÄ , sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo paliko nenagrinėtÄ , teisėtumas ir pagrįstumas. Dėl teismingumo pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį su tarptautiniu elementu 15. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga. Kad bylos su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumo klausimas bÅ«tų teisingai iÅ¡spręstas, bÅ«tina nustatyti, koks konkretus teisės aktas turi bÅ«ti taikomas.

16. Teismas užsienio elementÄ turinčioje byloje pirmiausia turi iÅ¡spręsti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti konkrečiÄ bylÄ (CPK 782 straipsnis). CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesÄ , prioritetÄ suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Pagal CPK 784 ir 785 straipsnius, Å¡eimos bylos, jei nors viena ginčo Å¡alis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės, nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams. Todėl įvertintina, kaip tokių bylų teismingumo klausimai sureguliuoti tarptautinėse dviÅ¡alėse (daugiaÅ¡alėse) sutartyse.

17. Teismo jurisdikcijos nagrinėti konkrečiÄ bylÄ (tiksliau, dėl konkretaus byloje pareikÅ¡to reikalavimo) patikrinimÄ sudaro du elementai:

1) teisės akto, pagal kurį turi būti sprendžiamas jurisdikcijos klausimas, nustatymas;

2) jurisdikcijos klausimo pagal nustatytÄ teisės aktÄ nagrinėjimas iÅ¡ esmės. Patikrinimas atliekamas tokia eilės tvarka:

1) nustatomas ieÅ¡kinio dalykas ir iÅ¡skiriami atskiri bylos dalykÄ sudarantys reikalavimai, jei byloje pareiÅ¡kiamas ne vienas reikalavimas;

2) pagal šalių pateiktus dokumentus patikrinama bylos šalių gyvenamoji vieta ir (ar) pilietybė. Skirtingi teisės aktai nustato skirtingus jurisdikcijos kriterijus, tai gali būti pilietybė ar nuolatinė gyvenamoji vieta. Tais atvejais, kai reikalavimas susijęs su nepilnamečiais vaikais, turi būti nagrinėjami ir vaikų duomenys;

3) pagal aktualius bylos Å¡alių duomenis, parodančius bylos tarptautinį (užsienio) elementÄ , nustatoma, su kokia valstybe yra susijęs pareikÅ¡tas reikalavimas;

4) atsižvelgiant į valstybę, su kuria susijęs reikalavimas (-ai), ir Lietuvos RespublikÄ siejantį teisinį reglamentavimÄ , nustatoma teisės aktų grupė, prima facie taikytina bylai (ES reglamentai, konvencijos, tarptautinė teisinės pagalbos sutartis ar, nesant tokio teisinio reglamentavimo, nacionalinė teisė). Pagal Å¡alių duomenis ir ieÅ¡kinio dalykÄ nustatomas prima facie taikytinas konkretus teisės aktas;

5) prima facie nustačius taikytinÄ konkretų teisės aktÄ , iÅ¡samiai patikrinama Å¡io teisės akto taikymo sritis – materialioji taikymo sritis, teritorinė taikymo sritis, taikymo sritis asmenims ir taikymo laiko atžvilgiu sritis;

6) jeigu reikalavimas patenka į teisės akto taikymo sritį, jurisdikcijos klausimas sprendžiamas pagal šį teisės aktÄ .

18. Taigi pirminiai Å¡alių pateikti duomenys turi leisti teismui nustatyti su ginču susijusiÄ valstybę ir apsispręsti, kokį teisės aktÄ taikyti. Nustatęs teisės aktÄ ir jame įtvirtintus jurisdikcijos pagrindus lemiančius kriterijus, teismas turi patikrinti, ar pakanka Å¡alių pateiktų duomenų dėl jurisdikcijos nustatymo Å¡eimos byloje su tarptautiniu (užsienio) elementu keliamiems reikalavimams spręsti. Jei teismui kyla abejonių dėl Å¡eimos bylos tarptautinio (užsienio) elemento ir jurisdikcijÄ lemiančių kriterijų buvimo, jis turi taikyti procesinio dokumento trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ (CPK 115 straipsnio 2 dalis) ir reikalauti papildomų duomenų iÅ¡ Å¡alių Å¡ioms abejonėms paÅ¡alinti.

19. IeÅ¡kovė praÅ¡o pakeisti Almatos miesto Bostandyko rajono teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ ir padidinti iÅ¡ieÅ¡komÄ iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui. Atsakovas teigia, kad Å¡alys ir jų nepilnametis vaikas yra Kazachstano Respublikos piliečiai, atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Kazachstano Respublikoje, todėl byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ kaip neteismingÄ Lietuvos Respublikos teismui, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė teisės normas, reglamentuojančias tarptautinį teismingumÄ .

20. Nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos 1994 m. rugpjūčio 9 d. sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose“ (Sutartis) nuostatos. Pagal Sutarties 29 straipsnį teisinius santykius tarp tėvų ir vaikų reguliuoja įstatymai tos susitariančiosios Å¡alies, kurios teritorijoje jie turi bendrÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Pagal Sutarties 30 straipsnį teisinius santykius tarp vaiko ir jo motinos bei tėvo, nesančių tarpusavyje santuokoje, reguliuoja įstatymai susitariančiosios Å¡alies, kurios pilietis yra vaikas.

Pagal Sutarties 31 straipsnį priimti sprendimus bylose dėl teisinių santykių, nurodytų 28–30 straipsniuose, kompetentingi teismai susitariančiosios šalies, kurios įstatymai tokiais atvejais taikytini. Jeigu ieškovas ir atsakovas gyvena vienos susitariančiosios šalies teritorijoje, priimti sprendimus dėl jų teisinio santykio kompetentingi taip pat teismai ir šios susitariančiosios šalies, laikantis 28 ir 30 straipsnių nuostatų (Sutarties 31 straipsnis).

21. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismas, vertino tai, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad Å¡alių nepilnametis vaikas yra Lietuvos pilietis, bylos Å¡alys yra Kazachstano Respublikos piliečiai, jų nepilnametis vaikas gimė Kazachstano Respublikoje, atsakovas pateikė duomenis apie jo gyvenimÄ Kazachstano Respublikoje, ir padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. Pažymėjo, kad vien tik leidimas gyventi Lietuvoje neįrodo fakto, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Taip pat pažymėjo, kad 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 nagrinėjamu atveju netaikomas, nes Kazachstanas nėra Europos SÄ jungoje.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs reiÅ¡kiamo reikalavimo pobÅ«dį (dėl priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo) ir atsižvelgdamas į anksčiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes dėl atsakovo gyvenamosios vietos ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek ieÅ¡kovės, tiek nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovės T. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui V. M. (V. M.) dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovas pirminiuose procesiniuose dokumentuose savo gyvenamÄ jÄ vietÄ nurodė adresu (duomenys neskelbtini). Tai, kad atsakovas pateikė duomenis, pagrindžiančius jo gyvenimÄ Kazachstano Respublikoje, nepaneigia fakto, kad jis turi gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovas turi leidimÄ nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, turi nekilnojamÄ jį turtÄ .

23. Esant anksčiau nurodytam teisiniam reglamentavimui jurisdikcijos klausimu ir nustatytoms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bÅ«tent Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai priskirtinas ieÅ¡kovės T. K. ieÅ¡kinio dėl priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo nagrinėjimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos 1994 m. rugpjūčio 9 d. sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose“ 29 straipsniu, kuris numato, kad teisinius santykius tarp tėvų ir vaikų reguliuoja įstatymai tos susitariančiosios Å¡alies, kurios teritorijoje jie turi bendrÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Pažymėtina ir tai, kad bÅ«tent asmens, kuriam reikalingas iÅ¡laikymas, gyvenamojoje vietoje gali bÅ«ti geriausiai įvertintos jam reikalingos gyvenimo sÄ lygos. Dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo 24. Pagal bendrÄ taisyklę užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali bÅ«ti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimÄ (CPK 809 straipsnio 1 dalis). Užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu (CPK 810 straipsnio 1 dalis).

Tačiau pagal Lietuvos Respublikos su kitomis valstybėmis sudarytas tarptautines sutartis dėl teisinės pagalbos civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose, kaip ir pagal CPK, ne visiems užsienio valstybių institucijų priimtiems sprendimams pripažinti Lietuvos Respublikos teritorijoje bÅ«tina speciali pripažinimo procedÅ«ra, kuriÄ vykdo Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija.

25. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Å ioje normoje įtvirtintas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo privalomumo principas. Å iÄ Ä¯siteisėjusio teismo sprendimo savybę bÅ«tina skirti nuo teismo sprendimo vykdytinumo savybės, kai teismo sprendimas vykdomas priverstinai, nes priverstinai vykdomi ne visi teismo sprendimai, kurie pagal CPK 18 straipsnį privalomi vykdyti.

Teismų bei kitų (neteisminių) institucijų sprendimais gali bÅ«ti pripažįstamos įvairios suinteresuotų asmenų materialiosios teisės ne ginčo (ypatingÄ ja) teisena (CPK V dalis). Tokio pobÅ«džio sprendimams jokie priverstinio vykdymo veiksmai nėra reikalingi ir jų įgyvendinimui pakanka, kad atitinkamu sprendimu pripažįstama suinteresuoto asmens teisė. Tokie teismų sprendimai nuo jų įsiteisėjimo momento ar neteisminių institucijų sprendimai nuo jų priėmimo momento tiesiogiai sukelia atitinkamus teisinius padarinius.

26. Nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos 1994 m. rugpjūčio 9 d. sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, tačiau pagal to paties straipsnio 2 dalį susitariančiųjų šalių teritorijoje be specialios teisenos pripažįstami pagal savo pobūdį nereikalaujantys vykdymo globos ir rūpybos, civilinės metrikacijos ir kitų įstaigų sprendimai civilinėse ir šeimos bylose.

27. IeÅ¡kovė praÅ¡o pakeisti Almatos miesto Bostandyko rajono teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ ir padidinti iÅ¡ieÅ¡komÄ iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Almatos miesto Bostandyko rajono teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalis dėl iÅ¡laikymo priteisimo yra reikalaujanti vykdymo, todėl, siekiant sprendimÄ pakeisti, visų pirma jis turėtų bÅ«ti pripažintas Lietuvos Respublikoje pagal CPK 811 straipsnį. Dėl to, nesant Almatos miesto Bostandyko rajono teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo pripažinimo, Lietuvos Respublikos teismas negali jo keisti.

28. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybės dėl jurisdikcijos nustatymo pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, nepagrįstai konstatavo, jog byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad, siekiant pakeisti užsienio sprendimu priteistÄ iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydį, toks sprendimas turėtų bÅ«ti pripažintas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje CPK 811 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl to skundžiama teismo nutartis iÅ¡ esmės paliktina nepakeista. Dėl nutartyje nurodytų motyvų paÅ¡alinimo 29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015 nurodė, kad teismas, spręsdamas pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ar apeliacinio skundo pagrįstumo klausimÄ , tiria ir vertina įvairias bylos aplinkybes, pasisako, kurias aplinkybes laiko nustatytomis, teisiÅ¡kai jas kvalifikuoja, nurodo, kokie teisiniai santykiai saisto ar, prieÅ¡ingai, nesaisto bylos Å¡alių (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis).

Å ios teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos iÅ¡vados turi prejudicinę reikÅ¡mę (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir res judicata galiÄ (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje, siekdamas teisingai iÅ¡spręsti konkretų ginÄÄ , gali konstatuoti aplinkybes ir padaryti iÅ¡vadas, kurios ne tik tiesiogiai siejasi su teismo sprendimo (nutarties) rezoliucine dalimi ir jÄ pagrindžia, bet gali sukelti atskirus teisinius padarinius ir už konkretaus ginčo (bylos) ribų.

30. Taigi, pirmiau nurodytoje byloje kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus).

31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl nepilnamečiam vaikui priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo paliko nenagrinėtÄ dviem pagrindais, t. y.:

1) prašomas pakeisti užsienio teismo sprendimas nėra pripažintas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, dėl to negali būti pakeistas;

2) atsakovo gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, konstatavo, kad byla pagal dviÅ¡alę sutartį nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad, norint pakeisti užsienio teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį, toks sprendimas visų pirma turi bÅ«ti pripažintas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad byla dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas iÅ¡ skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies paÅ¡alinti motyvus, susijusius su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismams.

Dėl bylos procesinės baigties 32. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, tačiau pagrįstai nustatė, kad, siekiant pakeisti užsienio sprendimu priteistÄ iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydį, reikalinga tokį sprendimÄ pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje pagal CPK 811 straipsnį, tai konstatavęs po bylos iÅ¡kėlimo, pagrįstai ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ , todėl pirmosios instancijos teismo nutartis iÅ¡ esmės paliktina nepakeistina, paÅ¡alinant iÅ¡ nutarties motyvuojamosios dalies nurodytus motyvus, susijusius su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismams (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas nutaria: Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ , paÅ¡alinant iÅ¡ nutarties motyvuojamosios dalies nurodytus motyvus, susijusius su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismams. Teisėja Giedrė Seselskytė