2018-05-25 Nr. AB-10516-3-61-3-00719-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-355-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00719-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Romano Klišausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. vasario 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas atnaujinti praleistą skundo atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus padavimo terminą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui ne tik prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, bet ir skundą atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytus skundui keliamus reikalavimus. Teismas nurodytoje nutartyje nustatė, kad kartu su prašymu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą pareiškėjas pateikė buvusios administracinės bylos Nr. eI-5785-426/2017 medžiagą, pažymėdamas, jog minėta administracinė byla buvo baigta 2018 m. vasario 13 d. Pareiškėjas 2018 m. kovo 9 d. pateikė teismui paaiškinimą, nurodydamas, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartis yra neteisėta, nes jis kartu su prašymu dėl termino atnaujinimo pateikė teismui ir skundą, kuris yra administracinėje byloje Nr. eI-5785-426/2017, bei kuris atitinka ABTĮ keliamus reikalavimus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi pakartotinai nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. kovo 26 d. skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas 2018 m. kovo 20 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad kartu su 2018 m. vasario 28 d. skundu taip pat pateikė naują skundą elektroninėje byloje – faile, rinkmenoje „skundas txt.“.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartimi pareiškėjo G. B. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti atmetė ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 18 d. raštą Nr. A63-671/17(3.2.1-EM4), įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 24 d. skundą ir atsakyti pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat pareiškė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodydamas, kad buvo pateikęs teismui skundą nepraleidęs įstatymo nustatyto termino (administracinė byla Nr. eI-5785-426/2017).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo 2017 m. spalio 18 d. raštu, 2017 m. spalio 31 d. su skundu kreipėsi į teismą (administracinė byla Nr. eI-5785-426/2017), kuris Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo laikomas nepaduotu, ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. vasario 13 d. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuris neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų, todėl 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2017 m. gruodžio 19 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas minėtoje nutartyje, be kita ko, konstatavo, jog pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, nes nuo 2017 metų pradžios į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 14 kartų, t. y. vidutiniškai dažniau kaip kartą per mėnesį, todėl įpareigojo pareiškėją įpareigojo sumokėti 22,50 Eur žyminį mokestį. Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, pateikė mokėjimo nurodymą, kad pervedė 2,25 Eur. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas šioje byloje 2018 m. vasario 28 d. paduodamas skundą turėjo teismui nurodyti priežastis, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą su skundu dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 18 d. rašto panaikinimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašyme atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nurodė aplinkybę, kad jis nepraleido įstatymo nustatyto termino ir buvo pateikęs skundą teismui, tačiau teismai nepagrįstai atsisakė priimti jo skundą.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis nustatytu terminu paduoti skundą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą, tačiau pareiškėjas pasirinko tokį elgesio modelį, kuris lėmė termino skundui paduoti praleidimą, t. y. pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo jo skundas buvo laikomas nepaduotu.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių, dėl kurių terminas apskųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 18 d. raštą Nr. A63-671/17(3.2.1-EM4) negali būti atnaujintas, o jo nurodyta aplinkybė, kad buvo laiku pateikęs skundą, negali būti laikoma objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausančia aplinkybe, sutrukdžiusia nustatytu terminu paduoti skundą.

III. Pareiškėjas G. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo 2018 m. vasario 28 d. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo tenkinti ir 2018 m. vasario 28 d. skundą priimti.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ IX skyrius), nes rėmėsi ne byloje esančiais faktiniais duomenimis, o teisėjo išankstiniu nusistatymu.

Pareiškėjo teigimu, apeliacinės instancijos teismo kolegija, neteisingai vertindama įrodymus, tyčia padarė išvadą, kad pareiškėjo turtinė padėtis nėra sunki ir netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Būtent ši aplinkybė lėmė tai, kad pareiškėjas, nepraleidęs termino paduoti skundą, negalėjo ginti pažeistų teisių teisme.

Pareiškėjo teigimu, teismo išvados skundžiamoje nutartyje, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip objektyvios, yra neteisingos. Teismas tik samprotauja, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė pašalinti trūkumus, tačiau dėl paties pareiškėjo elgesio kliūtys nebuvo pašalintos. Būtent apeliacinės instancijos teismo padaryti teisės aktų pažeidimai lėmė tai, kad pareiškėjo skundas nebuvo priimtas, t. y. procesas buvo baigtas akivaizdžiai neteisėta apeliacinio teismo nutartimi. Pareiškėjas gynė savo teises tuo būdu, kokiu manė esant tikslinga.

Pareiškėjas pažymi, kad pareiškėjo paduoto skundo trūkumų nebuvo ir teismas negalėjo trūkumų vertinti, nes skundo net nebuvo matęs. Teismas neteisingai ir neapdairiai sprendė, kad pareiškėjas nepateikė naujo skundo, o nurodė seną skundą išnagrinėtoje byloje. Pareiškėjas niekada neteigė, kad skundas yra administracinėje byloje Nr. eI-5785-426/2017. Pareiškėjo nuomone, teismas negalėjo nematyti pateikto skundo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti atmetė ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis priimta remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, kuriame nustatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė kartu su prašymu atnaujinti terminą skundo kaip priedo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas praleido apskundimo terminą dėl subjektyvių priežasčių, kurios negali būti pripažintomis svarbiomis, taip pat pareiškėjas kartu su prašymu atnaujinti terminą nepateikė skundo, o pareiškėjas ir atskirajame skunde nepateikė priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų, iš esmės nurodydamas vien nepagarbius teiginius teismų atžvilgiu, taip pat kategoriškai teigdamas, kad skundą jis pateikė, o dėl praleisto termino skundui paduoti yra kaltas apeliacinės instancijos teismas, kuris sprendė, kad pareiškėjas gali sumokėti žyminį mokestį už skundą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 30 straipsnio 2 dalį, prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas G. B. 2018 m. vasario 28 d. padavė teismui prašymą, kuriame prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, tačiau jo procesinis dokumentas atitiko ne visus ABTĮ skundui keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 6 d. ir 2018 m. kovo 20 d. nutartimis, vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsniu, išaiškino du kartus (antrą kartą – išimties tvarka) pareiškėjui, jog jis teismui turi paduoti ne tik prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, bet ir naują skundą atitinkantį ABTĮ 24 ir 25, 35 straipsniuose nustatytus skundui keliamus reikalavimus (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, patikrinęs Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis skundą yra pateikęs kartu su 2018 m. vasario 28 d. prašymu elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos ir Nacionalinės teismų administracijos pateiktus duomenis, nenustatė pareiškėjo minimo skundo kaip priedo prie pateikto prašymo.

Pažymėtina, kad byloje yra pateikti duomenys, kad Nacionalinė teismų administracija paaiškino, jog adoc specifikacijos neatitinkančių formatų dokumentai (pvz:. txt, xls) teismą pasiekia atskirame archyve, į EPP vartotojai juos pateikti gali, bet į pagrindinį, adoc archyvą jie nėra įtraukiami, o sugeneravus bylos apyrašą, dokumentai iš minėto priedo jame neatspindi. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui šios aplinkybės yra gerai žinomos, jam du kartus išimties tvarka buvo nustatyti terminai pašalinti procesinio dokumento trūkumus, tačiau jis jų nepašalino, nurodydamas subjektyvaus ir deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kodėl teismai jo skundo kaip priedo nemato ir kad terminą praleido dėl objektyvių priežasčių (t. y. apeliacinės instancijos teismo kaltės). Pažymėtina, kad pareiškėjas paties skundo nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui.

Pareiškėjas neneigia aplinkybės, kad terminą skundui dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 18 d. rašto Nr. A63-671/17(3.2.1-EM4) jis praleido, todėl konstatuotina, kad ginčo šioje dalyje nėra. Tačiau pareiškėjo nuomone, jis praleido terminą dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuoseklią praktiką, svarbios priežasties, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas, sąvoka aiškinama kaip apimanti tik išskirtines, objektyvias, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusias aplinkybes. Pažymėtina, kad kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-27-13; 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Vertinimas, ar terminas kreiptis teisminės gynybos praleistas dėl svarbių priežasčių, labai priklauso nuo nagrinėjamo atvejo aplinkybių.

Pareiškėjo teigimu, jis praleido terminą skundui paduoti dėl apeliacinės instancijos teismo, kuris sprendė, kad pareiškėjas gali sumokėti žyminį mokestį už skundą, kaltės. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas turi prisiimti jam kilusias neigiamas pasekmes dėl uždelsto neveikimo ir teismo siūlymo pateikti skundą kartu su prašymu atnaujinti terminą nevykdymo, nes pareiškėjas būtent dėl savo paties veiksmų užkirto galimybę ginti savo galimai pažeistas teises, ir kurie negali būti pripažįstami nuo jo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis bei svarbiomis priežastimis atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisingai sprendė, kad teismo 2018 m. kovo 6 d. ir 2018 m. kovo 20 d. nutartimis nurodyti skundo trūkumai nėra pašalinti, o pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad pareiškėjo 2018 m. vasario 28 d. pateiktas procesinis dokumentas be privalomo priedo (skundo) kaip tai nurodo ABTĮ 30 straipsnio 2 dalies reikalavimas, o terminą skundui paduoti jis praleido dėl neveikimo laiku ir subjektyvaus situacijos vertinimo, t. y. nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurių pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nepripažino išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ramutė Ruškytė