ef970653-d059-465f-9c54-0e45bb22fd6c · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1700-243/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02743-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 11 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Å arkauskienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl 37500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. S. skundu praÅ¡o priteisti 37 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2018 m. spalio 20 d. Nurodo, jog Alytaus pataisos namų (toliau – Pataisos namų) kamerų tipo patalpoje Nr. 3 jam nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktais nustatytas gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui, patalpoje nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo, ventiliacijos, buvo Å¡alta, tvyrojo drėgmė, susidarė pelėsis.

Teigia, jog kamerų tipo patalpoje sienos ir lubos aptrupėjusios, nelygios, dėl to buvo sunku nuvalyti ir kaupėsi neÅ¡varumai, patalpoje buvo tarakonų ir blakių. Skundo reikalavimÄ grindžia tuo, jog dėl Å¡ių pažeidimų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, skriaudÄ , kurie pasireiÅ¡kė emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepimu su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. spalio 19 d. bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 3, kurios plotas yra 29,36 kv. m., jame įrengta 8 miegamosios vietos ir kad esant visoms užimtoms vietoms vienam asmeniui teko 3,67 kv. m.

Nurodo, jog Pataisos namų baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas, kuris vyko keliais etapais, remonto metu buvo pakeisti langai, durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta iÅ¡traukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apÅ¡vietimas. Atsakovės atstovės teigimu, kamerų tipo patalpoje Nr. 3 sienos, lubos, grindys ir sanitarinis mazgas yra geros bÅ«klės, drėgmė atitinka higienos normos reikalavimus. Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrÄ ir į Pataisos namų administracijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė.

AtsikirtimÄ grindžia tuo, jog bendrabučio tipo ir uždarosios zonos kameros ventiliuojamos atidarius langus, kaip tÄ numato higienos norma ir kad Pataisos namai yra sudarę sutartį su įmonėmis, kurios teikia kenkėjų kontrolės paslaugas. Teigia, jog pareiÅ¡kėjas skunde nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų patvirtinančių, kad jis patyrė žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų ir neįrodė, kad Pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo pareiÅ¡kėjui D. S. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Vienas jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartÄ taip pat yra konstatavęs, kad įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, todėl įrodinėjimo naÅ¡ta tenka abiem bylos proceso dalyviams.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė.

Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neteisėtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos padarymo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina ir dėl gyvenamojo ploto normos trÅ«kumo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.2 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį kamerų tipo patalpų plotÄ , kuris negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, jog pareiÅ¡kėjas atitinkamais periodais nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. spalio 19 d. buvo kalinamas kamerų tipo patalpoje Nr.

3. Pareiškėjas skunde nurodė, jog ginčo laikotarpiu buvo laikomas būtent šioje kamerų tipo patalpoje. Iš atsakovės atstovės pateiktų duomenų matyti, kad kamerų tipo patalpos Nr. 3 plotas – 29,36 kv. m. , joje yra įrengtos 8 miegamosios vietos (b. l. 22). Tuo atveju, kai užimtos visos vietos vienam asmeniui tenka gyvenamojo ploto 3,67 kv. m. Pareiškėjui skunde nurodžius, kad kalint kamerų tipo patalpoje kartu su juo buvo laikoma nuo 5 iki 7 asmenų, t. y. asmenų skaičius patalpoje neviršijo užimamų 8 vietų, todėl gyvenamojo ploto norma buvo nepažeista.

PareiÅ¡kėjui argumentuojant, kad kameros gyvenamÄ jį plotÄ užima baldai, nurodytina, jog Vidaus tvarkos taisyklėse nėra numatyta, jog į ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas ir baldai. Å ios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2019 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-831-662/2019).

Ä®vertinus nustatyta aplinkybes, spręstina, jog nebuvo pažeistos pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos padarymÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog gyvenamojoje patalpoje nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo, ventiliacijos, buvo Å¡alta, tvyrojo drėgmė, susidarė pelėsis, gyvenamųjų patalpų sienos ir lubos aptrupėjusios, nelygios, dėl to buvo sunku nusivalyti ir tl kaupėsi neÅ¡varumai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015) 12 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Higienos normos HN 134:2015 14 punkte nustatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s (16 punktas). Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nurodyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos HN 134:2015 39 punkte numatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių. Atsakovės atstovė nurodo, kad nuteistieji gali kalėjimo tipo patalpas vėdinti per langus. IÅ¡ atsakovės atstovės pateiktos kamerų tipo patalpos Nr. 3 nuotraukos matyti, jog kameroje yra Å¡viesu, sienos ir grindys yra lygios ir Å¡varios, vizualiai pelėsio nesimato, per sienÄ einÄ Å¡ilumos vamzdis, joje yra du langai, iÅ¡ kurių vienas pravertas, t. y. tokiu bÅ«du užtikrinamas kameros vėdinimas (b. l. 61).

Ä®vertinus Å¡iuos įrodymus spręstina, kad kamerų tipo patalpa atitinka Higienos normos HN 134:2015 12, 17, 39 punktų reikalavimus. Ä® bylÄ nėra pateikta patikrinimo aktų, kuriose bÅ«tų nurodyta kameros temperatÅ«ra, drėgmės lygis, tačiau nėra ir duomenų, kad dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas teikė skundus Pataisos namų administracijai ar visuomenės sveikatos centro įstaigoms. Atsakovės atstovė nurodė, kad kameros yra remontuojamos ir užtikrinamas Higienos normos HN 134:2015 laikymasis.

Apie Pataisos namuose atliekamus kamerų remontus patvirtino ir pats pareiÅ¡kėjas (b. l. 51-52). PareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos, temperatÅ«ros, pelėsio, drėgmės ir kt., laikytini nepagrįstais. PareiÅ¡kėjas skundo reikalavimÄ taip pat grindžia tuo, jog gyvenamojoje patalpoje buvo tarakonų ir blakių. Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pataisos namai yra sudarę 2016 m. gruodžio 27 d. ir 2019 m. sausio 30 d. sutartis su įmonėmis dėl kenkėjų naikinimo (b. l. 23-30). IÅ¡ dezinfekuojamojo minkÅ¡to inventoriaus apskaitos žurnalo matyti, jog Pataisos namuose periodiÅ¡kai yra atliekami kenkėjų priežiÅ«ros darbai (b. l. 32-40). PareiÅ¡kėjas neteikia įrodymų, pagrindžiančių šį skundo reikalavimÄ ir paneigiančių atsakovės atstovės pateiktus įrodymus. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl tarakonų ir blakių buvimo gyvenamojoje patalpoje yra nepagrįsti.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nenustatyta pareiÅ¡kėjo nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, veiksmų ar neveikimo laikant pareiÅ¡kėjÄ areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2018 m. spalio 20 d. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra teisinio pagrindo kilti vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas.

PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas nenustačius bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, vadovaujantis ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Atmesti pareiÅ¡kėjo D. S. skundÄ dėl 37500 neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų. Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mams.

Teisėja Vida Stonkuvienė