Legislator Case Law & Legislation
ef9616a6-7407-422e-81a5-e9aa2ff942f8 AI generated

ef9616a6-7407-422e-81a5-e9aa2ff942f8 · Trakų rajono apylinkės teismas

Case Number ef9616a6-7407-422e-81a5-e9aa2ff942f8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

809,57 Eur skolÄ , kuriÄ sudaro 289,79 Eur skola, 249,98 Eur sutartinės palÅ«kanos, 104,61 Eur delspinigiai, 89,99 Eur palÅ«kanų delspinigiai ir 75,20 Eur ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidos, 15,00 procentų dydžio sutartines palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ 289,79 Eur dydžio kredito sumÄ pagal EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 08-052152-EG, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.Atsakovė neįvykdė CPK 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį, todėl, ieÅ¡kovui praÅ¡ant, priimamas sprendimas už akių.

Legislator headnote

AI generated

ef9616a6-7407-422e-81a5-e9aa2ff942f8 · Trakų rajono apylinkės teismas: Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, tačiau netesybos negali bÅ«ti mažinamos mažiau, nei kreditorius iÅ¡ tikrųjų patyrė nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-2449-213/2015m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01824-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4.; 116.5.(S) TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲLietuvos Respublikos vardu2015 m. rugpjūčio 14 d.Trakai Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtÄ ja dalimi, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Gelvora“ ieÅ¡kinį atsakovei D. S. dėl 809,57 Eur skolos, sutartinių palÅ«kanų ir 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų priteisimo ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovas UAB „Gelvora“ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės D.

S. 809,57 Eur skolÄ , kuriÄ sudaro 289,79 Eur skola, 249,98 Eur sutartinės palÅ«kanos, 104,61 Eur delspinigiai, 89,99 Eur palÅ«kanų delspinigiai ir 75,20 Eur ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidos, 15,00 procentų dydžio sutartines palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ 289,79 Eur dydžio kredito sumÄ pagal EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 08-052152-EG, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.Atsakovė neįvykdė CPK 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį, todėl, ieÅ¡kovui praÅ¡ant, priimamas sprendimas už akių.

IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 str. 2 d.).2008-05-21 AB „Swedbank“ (buvęs – AB bankas „Hansabankas“) ir atsakovė D. S. sudarė EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ AB „Swedbank“ atsakovei suteikė 289,62 Eur kreditÄ (1000 Lt), nustatant 15,00 procentų dydžio metinę palÅ«kanų normÄ , o atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka kreditÄ grÄ Å¾inti bei mokėti palÅ«kanas, delspinigius ir kitas Sutartyje numatytas sumas (b.l. 11-12). 2009-05-21 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-54 AB „Swedbank“ atlygintinai perleido ieÅ¡kovui UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises pagal Sutartį atsakovės atžvilgiu (b.l. 5, 15-20).Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.).

Draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).Atsakovė Sutarties neįvykdė, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 289,79 Eur skolos, 249,98 Eur nesumokėtų palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ kreditÄ (b.l.

7) priteisimo iÅ¡ atsakovės yra pagrįstas ir tenkintinas. Sutarties 11.4. punktas nustato, kad kredito gavėjui praleidus Sutartyje numatytus kredito ar jo dalies grÄ Å¾inimo, palÅ«kanų ir/ar kitų Sutartyje numatytų mokėjimų terminus, kredito gavėjas privalo už kiekvienÄ kalendorinę termino praleidimo dienÄ mokėti bankui 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas.Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimus (CPK 4 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningÄ teismų praktikÄ bylose dėl netesybų priteisimo, nurodė, kad netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«das, nes skatina skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę; jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. Netesybos turi atlikti kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai Å¡aliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai Å¡aliai (ieÅ¡kovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies (atsakovo) sÄ skaita.

Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, tačiau netesybos negali būti mažinamos mažiau, nei kreditorius iš tikrųjų patyrė nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006).

Byloje duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas dėl atsakovės neatsiskaitymo laiku realiai patyrė nuostolių tiek, kiek praÅ¡oma priteisti delspinigių, nėra, todėl teismas konstatuoja, kad sprendimas, kuriuo bÅ«tų patenkinamas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 0,1 procentų dydžio delspinigių priteisimo, aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai.Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų draudimas ir tokių sÄ lygų neprivalomumas vartotojui.

Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sÄ lygos visais atvejais turi bÅ«ti vertinamos pagal CK 6.2284 str. nustatytus sÄ Å¾iningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti pripažįstamos nesÄ Å¾iningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylÄ nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo Å¡alių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, bylÄ nagrinėjantis teismas sutarties sÄ lygas ex officio (lot. pagal pareigas; savo iniciatyva) turi įvertinti pagal CK 6.2284 str.

įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiÅ¡kia Å¡alys. CK 6.2284 str. 2 d. įtvirtintame sÄ raÅ¡e nurodytų vartojimo sutarčių sÄ lygų nesÄ Å¾iningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti Å¡ių sÄ lygų nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ tenka verslininkui.Sutartyje numatytos netesybos, mokamos kiekvienÄ dienÄ , sudaro net 36,5 procentų per metus, todėl tokia vartojimo sutarties nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesÄ Å¾ininga ir pažeidžiančia atsakovo kaip vartotojo teises ir teisėtus interesus CK 6.2284 str. 2 d. 5 p. ir 6.2284 str. 3 d. prasme.Atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl netesybų priteisimo bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais darytina iÅ¡vada, kad tokios netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės, todėl siekiant apsaugoti atsakovo kaip vartotojo interesus ieÅ¡kovo reikalavimas dėl delspinigių (baudos) priteisimo negali bÅ«ti tenkintinas visa apimtimi, taigi priteistini delspinigiai mažintini. 2011 m. balandžio 1 d.

įsigaliojęs Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Pažymėtina, kad Å¡alys Sutartį sudarė dar iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, todėl Å¡is įstatymas atgręžtine tvarka nėra taikomas. Tačiau teismas konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie ieÅ¡kovo dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todėl įvertinus byloje esančius duomenis bei skolos susidarymo aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai nėra mažesni už ieÅ¡kovo galimai patirtus nuostolius. IÅ¡ byloje esančių duomenų (b.l. 6, 8) matyti, kad pagal Sutarties 11.4. punktÄ skaičiuojant 0,1 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtų piniginių sumų už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ jų suma sudaro 194,60 Eur, kuriÄ ieÅ¡kovas ir praÅ¡o priteisti.

Sumažinus delspinigių dydį iki 0,05 procento, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 97,30 Eur delspinigių.CPK 178 str. numato pareigÄ Å¡alims įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 75,20 Eur ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų. Nors ieÅ¡kovas pateikė Å¡ių iÅ¡laidų iÅ¡klotinę (b.l. 9), tačiau jokių duomenų, įrodančių iÅ¡klotinėje nurodytų sumų pagrįstumÄ , nepateikė.

Kita vertus, ieÅ¡kovo, kaip ir bet kurio kito juridinio asmens, vykdomai veiklai žmogiÅ¡kieji ir materialiniai iÅ¡tekliai yra bÅ«tini, todėl iÅ¡laidos, skirtos ieÅ¡kovo, kaip privataus juridinio asmens, tiesioginei Å«kinei - komercinei veiklai vykdyti, negali bÅ«ti laikomos CK 6.249 str. 4 d. 3 p. nurodytomis iÅ¡laidomis. Å ias iÅ¡laidas sÄ lygoja ieÅ¡kovo veikla, o ne atsakovo neteisėti veiksmai, todėl nesant priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir nurodytų ieÅ¡kovo iÅ¡laidų, kaip bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 154,36 Eur ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų priteisimo atmestinas.Å alys Sutartimi sulygo, jog kredito gavėjas grÄ Å¾ina kreditÄ ir moka 15,00 procentų dydžio palÅ«kanas (b.l. 11).

IeÅ¡kovas praÅ¡o Å¡ias palÅ«kanas priteisti, skaičiuojant jas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2015-07-09. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 15,00 procentų dydžio sutartines palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ 289,79 Eur kredito sumÄ nuo 2015-07-09 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.Už ieÅ¡kinio reikalavimÄ mokėtinas 18,00 Eur žyminis mokestis.

IeÅ¡kovas sumokėjo 23,75 Eur (82,00 Lt) (b.l. 10), todėl remiantis CPK 87 str. 1 d. 1 p., ieÅ¡kovui grÄ Å¾intina 5,75 Eur permokėto žyminio mokesčio.IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), t.y. 14,16 Eur (18,00 Eur x 78,69 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio).Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, 1,16 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96, 142, 262 str. 2 d., 270 str., 279 str. 2 d., 285-289 str., teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 289,79 Eur skolos, 249,98 Eur sutartinių palÅ«kanų, 97,30 Eur delspinigių, 15,00 procentų dydžio sutartines palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ 289,79 Eur dydžio kredito sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2015-07-09 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , t.y. už 637,07 Eur, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t.y. nuo 2015-07-19, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 14,16 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų UAB „Gelvora“.GrÄ Å¾inti UAB „Gelvora“ 5,75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2014-12-19 (dok.

Nr. 46).KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Atsakovė negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.IeÅ¡kovas per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                       Vita Lučkauskaitė