ef959cd0-672b-47b5-92eb-5f01c09d5d2b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-842-121/2010Bylos proceso Nr.3-61-3-00025-2010-0                                                 Procesinio sprendimo kategorija 34, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU    Vilnius                                                                                                            2010 m. gegužės 6 d.

              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: ArÅ«no Kaminsko, Rositos Patackienės, Nijolės Å idagienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovams advokatams Joanai Baublytei bei Gediminui RečiÅ«nui, atsakovės atstovui RamÅ«nui Kaklauskui, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos akcinės bendrovės (AB) DNB Nord banko skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai, trečiasis suinteresuotas asmuo- J.

B., dėl sprendimo panaikinimo, Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos (toliau-Komisija) 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ teisės pažeidimo byloje Nr. 2K-375. PaaiÅ¡kina, kad AB DNB Nord banko (toliau-ir Bankas) santykiai su J. B. (toliau- ir Klientė) užsimezgė Klientės iniciatyva, apsilankymų metu Klientė buvo supažindinta su Banko 500 000 000 litų vidutinės trukmės obligacijų programos baziniu prospektu (toliau-Programos prospektas), jo galutinėmis sÄ lygomis (toliau-Galutinės sÄ lygos) bei su Banku sudaromų sutarčių sÄ lygomis, t.y.

Klientei buvo suteikta visa reikiama informacija, susijusi su jÄ dominusiais investiciniais produktais, taip pat atskleista rizika, susijusi su obligacijų įsigijimu skolintomis lėšomis. Tarp Banko ir Klientės 2007 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudaryta Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, pagal kuriÄ Klientė įsigijo Banko 2007 m. rugpjūčio 7 d. pagal 500 000 000 Lt vidutinės trukmės obligacijų programÄ iÅ¡leistos obligacijų emisijos „DnB Nord Aktyviai valdomas pasaulis-2” 24 440 obligacijų vienetų, kurių kiekvieno nominali vertė ir emisijos kaina- 100 Lt (bendra įsigijimo suma- 2 444 000 Lt).

Kadangi obligacijų įsigijimas buvo finansuojamas iÅ¡ skolintų lėšų, tÄ pačiÄ - 2007 m. rugpjūčio 7 d.- Bankas su Kliente pasirašė Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-Skolinimo sutartis), pagal kuriÄ Klientei buvo suteiktas 707 831,32 EUR (2 444 000 Lt) tikslinis kreditas Klientės pasiraÅ¡ytų obligacijų apmokėjimui įvykdyti. Klientės įsipareigojimų pagal Skolinimo sutartį įvykdymo užtikrinimui Bankui buvo įkeistos visos įsigyjamos obligacijos, o po kelių dienų (2007 m. rugpjūčio 14 d.) buvo įkeistas Klientei priklausantis nekilnojamasis turtas.

IÅ¡nagrinėjusi Klientės skundÄ , Komisija sprendime pripažino, kad (i) nėra pagrindo Banko pristatymo metu pateiktos medžiagos laikyti neiÅ¡samia ar klaidinančia, ir kad (ii) nėra pagrindo teigti, kad obligacijos, „vertinant jas rizikingumo ir sudėtingumo prasme [...], yra netinkamos Klientės profilį atitinkančiam investuotojui”, tačiau paskyrė Bankui įspėjimÄ dėl to, kad Bankas neva netinkamai atskleidė Klientei informacijÄ apie rizikas, susijusias su obligacijų įsigijimu skolintomis lėšomis.

Pareiškėjas su pastaruoju Komisijos teiginiu nesutinka. Dėl banko veiksmų atitikimo teisės aktų reikalavimams paaiškina, kad Banko veiksmai Klientės atžvilgiu turi būti vertinami taikant tuo metu galiojusių Vertybinių popierių rinkos įstatymo (VPRĮ) ir Vertybinių popierių įstatymo (VPĮ) reikalavimus. Šiuo konkrečiu atveju turi būti analizuojami ne 2004 m. balandžio 21 d. Finansinių priemonių rinkų direktyvos 2004/39/EB (toliau-MiFID) reikalavimai, kuriuos įgyvendinusio Finansinių priemonių rinkų įstatymo (FPRĮ) nuostatos Klientės sandorių sudarymo metu dar nebuvo įsigaliojusios, o investuotojų apsaugos priemonės, numatytos 2003 m. lapkričio 4 d.

Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 2003/71/EB, kuriÄ Ä¯gyvendino tuo metu galiojęs VPRÄ® ir vėliau jį pakeitęs VPÄ®. PareiÅ¡kėjos nuomone, byloje esantys dokumentai įrodo, jog Banko veiksmai visiÅ¡kai atitiko tuo metu galiojusio VPRÄ® 24 str. 3 d. reikalavimus. FaktÄ , kad Klientei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta apie su obligacijų įsigijimu už Banko paskolintas lėšas susijusias rizikas, patvirtina dokumentai, su kuriais Klientė susipažino ir tai patvirtino savo paraÅ¡u: Programos prospektas, Galutinės sÄ lygos, Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, Skolinimo sutarties sÄ lygos, obligacijų ir nekilnojamojo turto įkeitimo dokumentai.

Minėtuose dokumentuose yra aiÅ¡kiai ir, kaip to reikalauja teisės aktai, vidutiniam investuotojui suprantamai atskleistos visos su Klientės investicija susijusios rizikos. Be to, tai, kad Klientei buvo iÅ¡samiai paaiÅ¡kinta investavimo skolintomis lėšomis esmė ir rizika, patvirtina R. T. paaiÅ¡kinimai, užfiksuoti Komisijos tyrimo metu. PareiÅ¡kėja skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:1. Informacijos pateikimas Programos prospekte ir Galutinėse sÄ lygose visiÅ¡kai atitiko teisės aktų reikalavimus. InformavimÄ apie vertybinių popierių, kaip specifinių produktų, savybes ir pagrindines sÄ lygas, įskaitant ir reklamÄ , reguliuoja specialus teisės aktas- VPÄ®.

Vadovaujantis tuo metu galiojusio VPÄ® 2 str. 35 dalimi, pagrindinė informacijos atskleidimo klientams priemonė yra prospektas- investuotojams ir visuomenei skirtas dokumentas, kuriame pateikiama pagrindinė informacija apie emitentÄ ir jo vieÅ¡ai siÅ«lomus vertybinius popierius. VPÄ® 6 str. 1 d. papildomai numatyta, kad prospekte taip pat turi bÅ«ti pateikta visa informacija, kuri, atsižvelgiant į konkretaus emitento ir jo iÅ¡leistų vertybinių popierių, kurie bus vieÅ¡ai siÅ«lomi, ypatumus, yra bÅ«tina, kad investuotojai, remdamiesi Å¡ia informacija, galėtų teisingai įvertinti emitento ir kiekvieno garanto turtÄ ir įsipareigojimus, finansinę bÅ«klę, pelnÄ ir nuostolius, veiklos perspektyvas, taip pat Å¡ių vertybinių popierių suteikiamas teises.

Prospektas privalo bÅ«ti tokios formos, kad informacijÄ bÅ«tų nesunku suprasti ir analizuoti. BÅ«tent prospektas yra dokumentas, kuriame iÅ¡samiai iÅ¡dėstomos vieÅ¡ai siÅ«lomų vertybinių popierių emisijos sÄ lygos, jis privalo bÅ«ti vieÅ¡ai skelbiamas ir yra skirtas bÅ«tent neprofesionaliesiems investuotojams, kokia ir buvo Klientė. Tuo metu galioję teisės aktai nenumatė jokių kitų dokumentų (tokių kaip vėliau įsigaliojusio FPRÄ® 22 str. 3 ir 4 d. reikalaujamas apibendrintas finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingų rizikų apraÅ¡ymas) ar pareigos su jais supažindinti Banko klientus.

Prospektas, prieÅ¡ jį paskelbiant, turi bÅ«ti patvirtintas Komisijos. Remiantis prospekto tvirtinimo metu galiojusio VPRÄ® 6 str. 8 d. (ir jį pakeitusio VPÄ® 8 str. 8 d.), Komisija priima sprendimÄ dėl prospekto patvirtinimo, atlikusi prospekto iÅ¡samumo patikrinimÄ , įskaitant jame pateiktos informacijos suderinamumo ir suprantamumo patikrinimÄ . Prospekto patvirtinimas reiÅ¡kia, kad prospekte pateikta informacija atitinka teisės aktuose nustatytas informacijos pateikimo taisykles. Nagrinėjamu atveju Komisija, 2007 m. sausio 1 d. patvirtindama Banko 500 000 000 litų vidutinės trukmės obligacijų programos bazinį prospektÄ , atliko Obligacijų prospekto teisinę ekspertizę ir patvirtino, kad prospekte pateikta informacija yra iÅ¡sami, nuosekli ir suprantama, ir atitinka teisės aktuose nustatytas informacijos pateikimo taisykles.

Papildomas konkrečios vertybinių popierių emisijos sÄ lygas numato Galutinės sÄ lygos, kurios yra neatsiejama prospekto dalis. PareiÅ¡kėja daro iÅ¡vadÄ , kad Programos prospektas, Galutinės sÄ lygos ir Klientės pasiraÅ¡yta Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis patvirtina, jog investuotojams (tarp jų ir Klientei) buvo suteikta visa reikiama informacija apie tai, kad obligacijų prieaugis yra negarantuotas. Klientė jos tinkamo supažindinimo su Programos prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis neginčijo, prieÅ¡ingai, susipažinimÄ su Å¡iais dokumentais Klientė patvirtino savo paraÅ¡u Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyje.

Komisija Klientės tinkamo supažindinimo su Programos prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis taip pat nekvestionavo. Komisija skundžiamame sprendime pripažino, kad Programos prospekte (įskaitant Galutines sÄ lygas) pateikta informacija tinkamai atskleidė nepalankiausio investicijų scenarijaus galimas neigiamas pasekmes, t.y. rizikÄ atgauti tik investuotÄ sumÄ ir negauti palÅ«kanų. 2. Kreditavimo santykiams ir iÅ¡ jų kylančiai rizikai suprasti nereikia jokių specialių žinių ar patirties- kiekvienam vidutiniam vartotojui yra akivaizdu, kad už suteiktÄ kreditÄ yra mokamos palÅ«kanos.

Galiojantys teisės aktai nenumatė jokių specifinių reikalavimų, susijusių su informavimu apie vertybiniams popieriams įsigyti suteikiamÄ finansavimÄ , o įprastus reikalavimus, t.y. reikalavimÄ supažindinti Klientę su sudaromų sutarčių nuostatomis, Bankas tinkamai įvykdė. Bankas su Kliente pasirašė Skolinimo sutartį, kurios 1.1 punkte aiÅ¡kiai nurodytas Klientės įsipareigojimas grÄ Å¾inti Bankui kreditÄ bei sumokėti 1.3 punkte numatytas 5 procentų palÅ«kanas. Dar daugiau, Skolinimo sutarties sÄ lygos kredito grÄ Å¾inimÄ aiÅ¡kiai sieja su Obligacijų iÅ¡pirkimu.

Skolinimo sutarties 6.1. punkto trečioje pastraipoje taip pat nurodoma, kad ,,jeigu Kliento Bankui mokėtina suma yra didesnė, tai Klientas ne vėliau kaip Kredito grÄ Å¾inimo dienÄ Ä¯sipareigoja sumokėti Bankui trÅ«kstamÄ sumÄ ". Pažeidimo protokole Nr. 12K-34 ir pati Komisija konstatavo, kad ,,Klientei buvo aiÅ¡ki paskolos rizika [...]". IÅ¡ Programos prospekto ir Skolinimo sutarties turinio akivaizdu, kad galimo nepalankaus scenarijaus atveju obligacijų iÅ¡pirkimo metu investuotojas gali atgauti tik nominaliÄ vertę, o Skolinimo sutartis nenumato galimybės obligacijų prieaugio nebuvimo atveju nemokėti paskolos palÅ«kanų.

IÅ¡ to darytina logiÅ¡ka iÅ¡vada, kad investuotojas prisiima rizikÄ , jog paskolos palÅ«kanas tokiu atveju turės dengti iÅ¡ papildomų lėšų. BÅ«tent tokių papildomų įsipareigojimų užtikrinimui buvo numatytas papildomas užstatas - nekilnojamojo turto hipoteka.

3. Bankas tinkamai įvykdė savo pareigÄ supažindinti Klientę su nekilnojamojo turto įkeitimo sandorio sÄ lygomis ir galimomis pasekmėmis- jos buvo iÅ¡samiai aptartos Skolinimo sutartyje bei hipotekos lakÅ¡te, su kuriais Klientė turėjo galimybę susipažinti ir su kurių sÄ lygomis sutiko, juos pasiraÅ¡ydama. Bankas nesutinka su Komisijos teiginiu, neva jis aiÅ¡kiai ir suprantamai nepaaiÅ¡kino Klientei apie tai, jog įkeičiamas Klientės nekilnojamasis turtas iÅ¡ esmės užtikrina suteiktos paskolos palÅ«kanų sumokėjimÄ .

Skolinimo sutarties 9.5 punkto paskutinysis sakinys aiÅ¡kiai nurodo, kad ,,Jeigu Kliento Bankui mokėtina suma yra didesnė nei gauta iÅ¡pirkus Obligacijas, Banko reikalavimai tenkinami realizuojant Bankui įkeistÄ nekilnojamÄ turtÄ ". Vertinant Skolinimo sutarties nuostatas (6.1, 9.5 punktus), akivaizdu, kad tuo atveju, jei Klientė atgautų tik nominaliÄ obligacijų vertę, ir Å¡ia suma bÅ«tų įskaityti prieÅ¡prieÅ¡iniai Banko reikalavimai, bÅ«tų padengta tik kredito suma, o ne palÅ«kanos, taigi, Klientė privalėtų iÅ¡ savų lėšų sumokėti Bankui palÅ«kanas, ir bÅ«tent Å¡iam įsipareigojimui įvykdyti yra įkeičiamas Klientės nekilnojamasis turtas.

Dar daugiau, įkeitimo sandoris vra sudaromas notarine tvarka, gi vadovaujantis Notariato įstatymo 30 str., notarai privalo iÅ¡aiÅ¡kinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Ir pačiame hipotekos lakÅ¡te yra nurodyta, jog „šis hipotekos lakÅ¡tas Å¡alių perskaitytas, suprastas dėl turinio ir pasekmių, ir kaip atitinkantis jų valiÄ priimtas ir pasiraÅ¡ytas". Taigi preziumuotina, kad nekilnojamojo turto įkeitimo sandorio esmė ir pasekmės Klientei buvo tinkamai iÅ¡aiÅ¡kintos ir suprantamos, o Komisijos teiginys, kad Bankas turėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Klientei galimybę netekti įkeisto nekilnojamojo turto ir to nepadarė, yra nepagrįstas.

Komisija skundžiamame sprendime pripažįsta, kad ,,jau vien ta aplinkybė, kad galimų įsipareigojimų vykdymui yra įkeičiamas vienintelis turimas būstas, indikuoja apie tai, kad kilus atitinkamiems įsipareigojimams ir negalint jų tinkamai įvykdyti, iškyla grėsmė netekti įkeisto turto. Bet kuris atsargus asmuo turėtų taip suprasti įkeitimo, kaip prievolės vykdymo užtikrinimo būdo, iš jo kylančių teisinių padarinių pasekmes." Taigi, pati Komisija konstatavo, jog Klientei turėjo būti žinomos įkeitimo teisinės pasekmės ir dėl to ginčo nėra.

4. Klientės teiginys, jog ji sudarė Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį neva suklaidinta netinkamos informacijos, kuriÄ jai Banko darbuotojai suteikė (ar kurios nesuteikė) Banko organizuotuose siÅ«lomų produktų pristatymuose, neatitinka tikrovės. Aptariamame pristatyme Ukmergėje Klientė nedalyvavo, dėl to Å¡io pristatymo metu Banko darbuotojai jokios informacijos Klientei neteikė ir negalėjo teikti. Nors Komisija konstatavo, kad nėra pagrindo Banko pristatymo metu pateiktos medžiagos laikyti neiÅ¡samia ar klaidinančia, o tai, kad Klientės dukra dalyvavo pristatyme, apskritai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė nagrinėjant investicinių paslaugų Klientei suteikimo klausimÄ .

Klientė pati susisiekė su Banko darbuotoja ir teiravosi apie galimybę įsigyti obligacijų skolintomis lėšomis. Klientė sprendimÄ Ä¯sigyti specifinį investicinį produktÄ priėmė pati ir tik po to kreipėsi į BankÄ . Be to, Klientė ne kartÄ lankėsi Banke ir domėjosi obligacijų įsigijimo už skolintas lėšas ypatybėmis, kas rodo, kad ji kryptingai siekė įsigyti obligacijas už Banko paskolintas lėšas, aiÅ¡kiai suprasdama ir siekdama prisiimti didesnę rizikÄ , atitinkančiÄ didesnę investicinę grÄ Å¾Ä .5.

Atmestina Komisijos pozicija, jog „Banko teiginys, kad <...> Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartyje buvo nustatytos paskolos sÄ lygos ir jos grÄ Å¾inimo pasekmės, neįrodo, kad Klientei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta apie suteiktos paskolos palÅ«kanų ir įsigytų Obligacijų pajamingumo santykį per metus ir per visÄ Obligacijų galiojimo laikotarpį." Komisija neteisingai ir neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus. PareiÅ¡kėjo nuomone, bÅ«tent Programos prospektas, Galutinės sÄ lygos ir Klientės pasiraÅ¡ytų sutarčių su Banku nuostatos yra objektyvus raÅ¡ytinis tokio supažindinimo įrodymas, kurio pakanka daryti iÅ¡vadai, kad Klientei buvo atskleista investavimo skolintomis lėšomis esmė ir rizika.

Klientės, kuri yra suinteresuota jai palankia bylos baigtimi, prieÅ¡ingi teiginiai pasikeitus aplinkybėms (tokioms kaip obligacijų prieaugio nebuvimas) vertintini kritiÅ¡kai, o jų įrodomoji galia yra nepalyginamai mažesnė nei sandorių sudarymo metu pačios Klientės paraÅ¡u užfiksuotų raÅ¡ytinių įrodymų. Be to, kaip ne kartÄ buvo paaiÅ¡kinta Komisijai, susitikimų su J. B. metu klientei buvo suteikta visa reikalinga informacija, susijusi su jÄ dominusiais investiciniais produktais, o taip pat atskleista rizika, susijusi su pasirinkta investavimo strategija (Obligacijų įsigijimÄ finansuojant skolintomis lėšomis su nekilnojamojo turto įkeitimu).

Komisija nepagrįstai ignoravo R. T. paaiÅ¡kinimus, kad visos sutarčių sÄ lygos su Kliente buvo aptartos individualiai, kÄ patvirtino ir pati Klientė.

6. Tiek sutarčių su Kliente sudarymo metu galiojusiame VPRÄ®, tiek jį pakeitusiame FPRÄ® numatyta pareiga suteikti klientui reikalingÄ informacijÄ reiÅ¡kia informacijos, kurios pakaktų vidutiniam neprofesionaliam investuotojui priimti pagrįstÄ investicinį sprendimÄ suteikimu, tačiau Å¡i pareiga negali bÅ«ti iÅ¡plečiama tiek, kad suponuotų Banko pareigÄ Ä¯sitikinti, kaip konkretus klientas jÄ supranta. Toks Banko pareigos aiÅ¡kinimas bÅ«tų nepagrįstas ir objektyviai neįgyvendinamas. Apibendrinant, darytina iÅ¡vada, kad Komisijos Sprendimas naikintinas vadovaujantis ABTÄ® 89 str. 1 d. 1 ir 3 punktais, kaip neteisėtas dėl neobjektyvaus ir nevisapusiÅ¡ko aplinkybių įvertinimo, neiÅ¡nagrinėjus visos Komisijai prieinamos informacijos.Dėl Klientės veiksmų ir rizikos prisiėmimo paaiÅ¡kina, kad Komisija skundžiamame sprendime atmeta Klientės argumentus dėl neturėjimo galimybės susipažinti su sutartimis, tačiau dėl visiÅ¡kai nesuprantamų priežasčių daro iÅ¡vadÄ , kad „Banko darbuotoja T., galėdama ir turėdama suprasti, jog Klientei dėl neapdairaus elgesio ateityje gali kilti neigiamų pasekmių, nesiėmė jokių priemonių to iÅ¡vengti".

Bankas tinkamai įvykdė jam teisės aktų nustatytas pareigas atskleisti Klientei reikalingÄ su investicinėmis paslaugomis ir Banko sutartimis susijusiÄ informacijÄ . Gi Klientės teiginiai, kad su Banku pasiraÅ¡omų sutarčių ji neva neperskaitė, vertintini kaip rizikos prisiėmimas. Toks Klientės elgesys neatitinka civilinėje teisėje ir teismų praktikoje įtvirtintų vidutiniÅ¡kai rÅ«pestingo ir apdairaus savo teisių atžvilgiu asmens elgesio standartų, kurie reikÅ¡mingi prisiimant tam tikrus finansinius įsipareigojimus, ir ypač sudarant tokios didelės vertės sandorius, kokius sudarė Klientė.

Taigi tuo atveju, jei Klientė iÅ¡ tiesų nesusipažino su pasiraÅ¡omomis sutartimis, rizika dėl to tenka jai pačiai. Be to, tokie Klientės teiginiai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kaip objektyviais įrodymais nepagrįsti jam palankia bylos baigtimi suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimai. Vienintelis objektyvus tokio susipažinimo įrodymas yra Klientės paraÅ¡ais patvirtinta Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis ir Skolinimo sutartis, kurios 8.1.5 punkte yra nurodyta, kad Klientė patvirtina, jog Skolinimo sutarties sÄ lygos su ja buvo aptartos individualiai ir ji su visomis sÄ lygomis sutinka, be to, Banko klientams visuomet sudaromos tinkamos sÄ lygos susipažinti su sudaromomis sutartimis prieÅ¡ jas pasiraÅ¡ant.

Tokios sÄ lygos buvo sudarytos ir Klientei. Klientė kelis kartus lankėsi Banke, aktyviai domėjosi Banko siÅ«lomais produktais ir paslaugomis ir rodė iniciatyvÄ sudaryti nagrinėjamus sandorius. Nuo Klientės pirmojo kreipimosi į BankÄ iki sutarčių su Banku pasiraÅ¡ymo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, kad Klientė iÅ¡ Banko darbuotojų ar kitų specialistų gautų atsakymus į visus jai rÅ«pimus klausimus ir galėtų priimti pagrįstÄ investicinį sprendimÄ arba nuspręsti nesudaryti sutarčių, jei jų sÄ lygos Klientei bÅ«tų atrodžiusios neaiÅ¡kios, nepriimtinos, arba ji neturėjo pakankamai laiko su jomis susipažinti.

Kliento pasiraÅ¡ymo dokumentuose negalima laikyti vien tik formaliu veiksmu- laisva valia pasiraÅ¡ydamas atitinkamus dokumentus, klientas prisiima vykdyti juose nustatytus įsipareigojimus. Dėl netinkamo įstatymo taikymo paaiÅ¡kina, kad Komisija nusprendė, jog Bankas pažeidė FPRÄ® 22 str. 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus. Tokia pozicija paremta netinkamu FPRÄ® normų aiÅ¡kinimu ir taikymu. 2007m. vasario mėn. VPRÄ® pakeitė du nauji įstatymai- FPRÄ® ir VPÄ®. Naujai priimtais įstatymais buvo įgyvendinti Europos SÄ jungos teisės aktai, reglamentuojantys finansinių priemonių rinkas ir vertybinius popierius.

Atsižvelgiant į tai, kad FPRĮ nustatė reikšmingai naujas investuotojų apsaugos priemones, numatytas MiFID direktyvoje, buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis iki FPRĮ įsigaliojimo, skirtas investicinių paslaugų teikėjams tinkamai pasirengti įgyvendinti FPRĮ reikalavimus. FPRĮ pilna apimtimi įsigaliojo 2007 m. lapkričio 1 d. FPRĮ 22 str. nuostatos įgyvendina MiFID 19 str. reikalavimus ir nustato iš esmės naujus reikalavimus, kurie nebuvo nustatyti iki tol galiojusiame VPRĮ. Remiantis FPRĮ 99 str. 1 d., FPRĮ nuostatos, nustatančios naujus reikalavimus investicines paslaugas teikiantiems asmenims ir (arba) reguliuojamoms rinkoms ir jų operatoriams, kurie nebuvo nustatyti iki FPRĮ įsigaliojimo galiojusiame VPRĮ, taikomos nuo 2007 m. lapkričio 1 d.

Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis ir Skolinimo sutartis su Kliente buvo sudarytos 2007 m. rugpjūčio 7 d., t.y. pilna apimtimi neįsigaliojus FPRÄ®. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad Bankas niekaip negalėjo pažeisti FPRÄ® 22 str. 1 ir 3 d., nes Å¡is FPRÄ® straipsnis minėtų sutarčių sudarymo metu neturėjo teisinės galios. Konstitucinio Teismo (KT) doktrinoje įstatymo negaliojimo atgal principas yra nagrinėtas ne kartÄ (1994 m. balandžio 21 d. nutarimas). Tarp Klientės ir Banko susiklostę teisiniai santykiai yra privatiniai, todėl, remiantis KT doktrina, FPRÄ® taikymas atgal tokiuose santykiuose yra nepateisinamas.

Komisija savo sprendime nepagrįstai nurodo, jog iš esmės tokios pat pareigos, kaip kad numatyta FPRĮ 22 str. 1 ir 3 dalyse, buvo įtvirtintos iki FPRĮ įsigaliojimo galiojusio VPRĮ 24 str. 3 dalies 1, 2 ir 5 punktuose. Pažymi, kad FPRĮ 22 str. 3 dalis detalizuoja to paties straipsnio 4 dalį bei Komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintų Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių (toliau-Taisyklės), kurios taip pat įsigaliojo tik 2007 m. lapkričio 1 d., 21 - 45 punktus.

Visiems Å¡iems naujiems reikalavimams vykdyti investicinių paslaugų tiekėjai turėjo parengti kokybiÅ¡kai naujus dokumentus ir sistemas. BÅ«tent pasirengti tokio pobÅ«džio MiFID reikalavimams ir buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis iki FPRÄ® įsigaliojimo visa apimtimi. Komisija netinkamai taiko FPRÄ® ir pažeidžia įstatymo negaliojimo atgal principÄ , todėl, vadovaujantis ABTÄ® 89 str. 1 d. 1 punktu, Å¡ios priežasties pakanka Komisijos skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti (1t., b.l.2-10).Atsakovė atsiliepimu praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kina, kad Komisija teisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė finansinių priemonių rinkas reglamentuojančių teisės aktų normas, kurias skundžiamas sprendimas savo turiniu visiÅ¡kai atitinka, jis pagrįstas iÅ¡samaus tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, kurie priimant sprendimÄ buvo objektyviai iÅ¡tirti ir įvertinti pagal galiojančius teisės aktus. Bankas skundo argumentus, be kita ko, grindžia buvusios darbuotojos R. T. (t.y. bylos baigtimi suinteresuoto asmens) liudijimais, kurie yra prieÅ¡ingi Klientės J.

B. (taip pat suinteresuoto asmens) teiginiams. Atsižvelgusi į tai, Komisija vertino ir laikė nustatytomis tik tas aplinkybes, kurias objektyviai patvirtina byloje surinkti įrodymai, o nesant galimybės vienas ar kitas aplinkybes objektyviai laikyti įrodytomis, nei vienai iÅ¡ jų neteikė prioritetinės įrodomosios reikÅ¡mės. Ä®vertinusi faktines aplinkybes, susijusias su Klientės apsisprendimu, Komisija vertino visÄ informacijÄ , kuriÄ Bankas suteikė ar kuri galėjo tapti prieinama tiek pačiai Klientei, tiek ir Klientės dukrai R.

B. Banko teiginys, jog Klientė buvo supažindinta su Obligacijų prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis apsilankymų Banke (kurių, Banko teigimu, buvo keli) metu, yra neįrodytas. Bankas, kaip profesionalus rinkos dalyvis, savo veiklÄ turi organizuoti taip, kad bet kuriuo metu galėtų įrodyti, jog laikosi teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pagal FPRÄ® 13 str. 6 dalį, kuri mutatis mutandis taikoma ir bankams (FPRÄ® 13 str. 11 dalis), bÅ«tent Bankui tenka įrodinėjimo naÅ¡ta, jog Bankui keliamų pareigų buvo laikomasi tinkamai.

Komisijos nuomone, Banko teiginys, kad pagal Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį pasiraÅ¡ytų obligacijų įsigijimas buvo finansuojamas iÅ¡ skolintų lėšų Klientės iniciatyva, taip pat yra neįrodytas. Netgi prieÅ¡ingai- manyti, kad jokių specialių žinių apie finansinių priemonių rinkų funkcionavimÄ ir patirties Å¡ioje srityje neturintis asmuo savo iniciatyva pasirinktų tokiÄ sofistikuotÄ ir paprastai finansų rinkų profesionalų naudojamÄ investavimo technikÄ , bÅ«tų mažų mažiausiai stebėtina.

Be to, Klientės dukra patvirtino, o Banko darbuotoja R. T. nepaneigė, kad apie galimybę investuoti skolintomis lėšomis buvo užsiminta Banko Ukmergės filiale surengto pristatymo metu. Tai, be abejo, nereiÅ¡kia, kad tokios investavimo technikos siÅ«lymas yra draudžiamas ar turėtų bÅ«ti ribojamas- tai reiÅ¡kia tik tai, kad Bankas, savo iniciatyva siÅ«lydamas sudėtingÄ investavimo technikÄ jos ypatumų neiÅ¡manančiam neprofesionaliajam investuotojui, privalo, veikdamas rÅ«pestingai, apdairiai, sÄ Å¾iningai ir profesionaliai, atskleisti su tokios investavimo technikos pasirinkimu ir naudojimu susijusias ir dėl to galinčias kilti grėsmes ir rizikas, o jau pats klientas, savo ruožtu veikdamas apdairiai ir rÅ«pestingai, disponuodamas visa jam prieinama ir aiÅ¡kiai bei suprantamai pateikta informacija, galėtų ir turėtų įvertinti jam priimtinÄ rizikos lygį ir priimti jo interesus geriausiai atitinkantį investicinį sprendimÄ .

Nagrinėjamu atveju, Bankas kaip tik ir nesuteikė Klientei tos esminės ir bÅ«tinos informacijos, kuriÄ Å¾inodama, klientė bÅ«tų galėjusi veikti visiÅ¡kai rÅ«pestingai ir apdairiai, žinodama visas galinčias kilti neigiamas pasekmes iÅ¡ jos pasirinktos investavimo technikos naudojimo. Banko teigimu, faktÄ , kad Klientei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta apie su obligacijų įsigijimu už Banko paskolintas lėšas susijusias rizikas, patvirtina, be kita ko, nekilnojamojo turto įkeitimo dokumentai- hipotekos lakÅ¡to nuoraÅ¡as.

Atsakovės teigimu, Å¡is dokumentas, sudarytas praėjus 7 dienoms po Obligacijų sutarties pasiraÅ¡ymo, dėl to tikrai nėra ir negali bÅ«ti vertinamas kaip priemonė, užtikrinanti tinkamÄ Klientės informavimÄ apie su jos pasirinkta investavimo technika susijusias rizikas dar ikisutartinėje stadijoje (t.y. iki įsipareigojimų prisiėmimo). Antra vertus, pareiga iÅ¡aiÅ¡kinti sandorio Å¡alims iÅ¡ įkeitimo sandorio kylančius įsipareigojimus (įskaitant ir galinčias kilti neigiamas pasekmes) kyla hipotekos lakÅ¡tÄ tvirtinančiam notarui, kuris ne tik kad gali neiÅ¡manyti dėl sudėtingos investavimo technikos (kurios dalimi yra įkeitimo sandoris) naudojimo galinčių kilti neigiamų pasekmių vienai sandorio Å¡aliai, tačiau jam apskritai gali bÅ«ti nežinomi pagrindinės sutarties (t.y.

Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties), kuria prisiimtų įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui sudaroma papildoma (t.y. nekilnojamojo turto įkeitimo) sutartis, ypatumai, dėl to tikėtis, kad notaras suteiks Klientei informacijÄ , kurios jis paprasčiausiai nežino, yra neprotinga ir nelogiÅ¡ka. Galiausiai, net jei notarui ir bÅ«tų žinomos su Kliente sudarytų sutarčių- Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties ir Skolinimo sutarties- nuostatos ir jomis prisiimami įsipareigojimai, ir jei notaras paaiÅ¡kintų Klientės prisiimamų įsipareigojimų turinį, Å¡i aplinkybė jokiu bÅ«du neeliminuoja FPRÄ® nustatytos pareigos Bankui veikti sÄ Å¾iningai ir profesionaliai bei atskleisti visÄ Klientei reikalingÄ informacijÄ .

Atsakovo manymu, Bankas siekia jam, kaip profesionaliam tarpininkui, FPRÄ® nustatytų privalomų reikalavimų vykdymo pareigÄ perkelti notarui ir taip iÅ¡vengti atsakomybės už imperatyvių reikalavimų nevykdymÄ . Todėl Banko teiginys, kad hipotekos lakÅ¡tas laikytinas viena iÅ¡ Klientės tinkamo informavimo priemonių, atmestinas. Dėl teisinio skundo pagrindo paaiÅ¡kina, kad Bankas netinkamai aiÅ¡kina santykių su Kliente atsiradimo ir atitinkamų sutarčių sudarymo metu galiojusias teisės normas.

Bankas klaidingai nurodo, kad tuo metu, kai Bankas sudarė sutartis su Kliente, galiojo VPRĮ, kurio nuostatos turėtų būti taikomos nagrinėjamoje byloje ir kurio reikalavimų Bankas teigia laikęsis. FPRĮ, kuriuo į nacionalinę teisę buvo perkelta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, buvo priimtas 2007 m. sausio 18 d. FPRĮ 99 str. 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos, nustatančios naujus reikalavimus investicines paslaugas teikiantiems asmenims, kurie nebuvo nustatyti iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiame VPRĮ, taikomos nuo 2007 m. lapkričio 1 d.

Taigi, FPRÄ® įsigaliojo iÅ¡kart po jo paskelbimo „Valstybės žiniose" (t.y. 2007 m. vasario 8 d.), ir tik tos naujos įstatymo nuostatos, kurių nebuvo iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo galiojusiame VPRÄ®, įsigaliojo nuo 2007 m. lapkričio 1 d. Tokia įstatymų leidėjo pozicija grindžiama tuo, kad investicines paslaugas teikiančioms įmonėms bÅ«tina sudaryti sÄ lygas pasirengti naujų reikalavimų įgyvendinimui, o tam, be abejonės, reikia suteikti pakankamai laiko. FPRÄ® 22 str. 1 ir 3 dalių nuostatos, už kurių pažeidimÄ buvo įspėtas Bankas, negali bÅ«ti laikomos naujomis nuostatomis, kurių nebuvo prieÅ¡ tai galiojusiame VPRÄ®.

Jau minėtas FPRÄ® 22 str. 1 ir 3 dalių nuostatas atitiko VPRÄ® 24 str. 3 d. 1, 2 ir 5 punkto nuostatos. Ir nors Å¡ių FPRÄ® nuostatų įgyvendinimas nuo 2007-11-01 buvo detalizuotas tuo metu įsigaliojusiomis Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklėmis, tačiau bet kokiu atveju pareiga investicines paslaugas teikiančiai įmonei veikti sÄ Å¾iningai, rÅ«pestingai, su reikiamu profesionalumu ir atsargumu bei pareiga atskleisti klientui su juo susijusiÄ ir jam reikalingÄ informacijÄ visÄ laikÄ egzistavo ir iÅ¡liko taip pat ir tuo metu, kai keitėsi finansinių priemonių rinkų veikimÄ reglamentuojantis teisinis reguliavimas.

Dėl VPÄ® nuostatų aiÅ¡kinimo ir taikymo paaiÅ¡kina, kad Bankas teigia, kad informacija apie obligacijas buvo tinkamai atskleista Programos prospekte ir Galutinėse sÄ lygose. Dėl to Bankas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuose dokumentuose pateikta informacija ir Klientės pasiraÅ¡yta Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis patvirtina, kad Klientei buvo suteikta visa reikiama informacija apie tai, kad Obligacijų prieaugis yra negarantuotas. Su tokia Banko pozicija Komisija kategoriÅ¡kai nesutinka. Vien Klientės paraÅ¡as Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyje dar neįrodo, kad Klientė iÅ¡ tiesų susipažino su Programos prospektu.

Pačioje Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyje nėra nurodyta, kokia informacija, pateikta Programos prospekte, yra svarbi Klientei, ir kodėl prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį, yra bÅ«tina ir reikalinga su Å¡ia informacija susipažinti. Bylos nagrinėjimo Komisijoje metu nustatyta, kad neprofesionali Klientė, neturėdama jokios ankstesnės investavimo patirties, nesuvokė Programos prospekto (kurio sudėtine dalimi buvo Galutinės sÄ lygos) svarbos ir poreikio su juo susipažinti - juo labiau, kad jokių nuorodų į rizikos veiksnius ar Klientei nepalankius obligacijų įsigijimo scenarijus Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyje nėra, Å¡ios sutarties 1.13 punktas yra pernelyg neinformatyvus neprofesionaliajam investuotojui.

Bylos nagrinėjimo Komisijoje metu Klientė patvirtino, kad atitinkamas sutartis pasirašė jų neperskaičiusi ir neįsigilinusi į jų esmę (tai laikė tik formalumu), o tuo tarpu bylos nagrinėjime dalyvavusi Banko darbuotoja R. T. to neginčijo ir nepaneigė, t.y. Banko atsakinga darbuotoja nors ir matė, kad Klientė veikia neapdairiai ir rizikingai bei prisiima įsipareigojimus neįsigilinusi į jų esmę, tačiau nesiėmė priemonių išaiškinti Klientei prisiimamų įsipareigojimų esmės, o taip pat tikėtino ir galimo nepalankaus scenarijaus pasekmių.

Å ios aplinkybės dar kartÄ Ä¯rodo, kad Bankas veikė nesÄ Å¾iningai, neprofesionaliai ir ne geriausiais Klientės interesais. Programos prospekte pateikiami pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie bÅ«dingi emitentui ir jo iÅ¡leidžiamiems vertybiniams popieriams, tačiau tai nėra iÅ¡samus visas galimas rizikas apimantis sÄ raÅ¡as. Programos prospekte nėra pateikiami rizikos veiksniai, kylantys dėl iÅ¡leidžiamų vertybinių popierių įsigijimo skolintomis lėšomis, nes visų rizikos veiksnių visiems gyvenimo atvejams atskleisti neįmanoma, tokių atskleidimo reikalavimų nenumato ir teisės aktai.

Komisija tikrai nekvestionuoja nei Programos prospekte, nei Galutinėse sÄ lygose pateiktos informacijos teisingumo ar iÅ¡samumo- Å¡iuose dokumentuose pateikta informacija yra iÅ¡sami, informacijos pateikimo Programos prospekte atitikimÄ teisės aktų reikalavimams Komisija patvirtino tvirtindama prospektÄ , dėl to ginčo Å¡iuo aspektu tarp Å¡alių nėra. Tačiau vien abstrakčios nuorodos pateikimas į Programos prospektÄ su Kliente pasiraÅ¡omoje sutartyje, ignoruojant akivaizdų faktÄ , kad Klientė nesusipažino su savo prisiimamų įsipareigojimų rizikomis ir esme (ir atitinkamai negalėjo jų suprasti), jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia tinkamos ir iÅ¡samios informacijos Klientei suteikimo, kaip to reikalauja FPRÄ® 22 str. 1 ir 3 dalys.

Dėl kreditavimo santykių tarp Banko ir Klientės paaiÅ¡kina, kad Komisija nekvestionuoja Banko pozicijos, kad Skolinimo sutartyje yra aiÅ¡kiai nurodytas Klientės įsipareigojimas grÄ Å¾inti Bankui kreditÄ bei sumokėti 5 procentų palÅ«kanas. Lygiai taip pat minėtame dokumente yra aiÅ¡kiai numatytas prieÅ¡prieÅ¡inis tarpusavio reikalavimų įskaitymas ir jei Klientės Bankui mokėtina suma yra didesnė, tai Klientė ne vėliau kaip kredito grÄ Å¾inimo dienÄ Ä¯sipareigoja sumokėti Bankui trÅ«kstamÄ sumÄ .

Tačiau Komisija laikosi pozicijos, kad įspėjimų apie su investicijomis susijusiÄ rizikÄ pateikimas sutartyje, nustatančioje Å¡alutinės prievolės įvykdymÄ (vykdyti pagrindinės prievolės, prisiimtos Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartimi), yra netinkamas ir netenkina FPRÄ® 22 str. 3 dalies reikalavimo - suteikti informacijÄ klientams aiÅ¡kiai ir suprantamai. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad Klientė pasirašė Skolinimo sutartį neįsigilinusi į jos ypatumus, tačiau Bankas, įvardindamas atitinkamus Klientės įsipareigojimus Å¡alutinėje sutartyje pagrindinės prievolės atžvilgiu, negali bÅ«ti laikomas veikusiu teisingai ir profesionaliai.

Klientė iÅ¡ pat pradžių pasirinko pačiÄ strategijÄ , t.y. investavimÄ Ä¯ Obligacijas, jų įsigijimÄ finansuojant Banko paskolintomis lėšomis įkeičiant nekilnojamÄ jį turtÄ ir pasinaudojant penkiagubu finansiniu svertu, taigi ir informacija apie visos Å¡ios strategijos esmę ir gresiančias rizikas turėjo bÅ«ti Klientei pateikta dar ikisutartinėje stadijoje, t.y. prieÅ¡ klientei priimant sprendimÄ pasirinkti tokiÄ strategijÄ ir prieÅ¡ jai pasiraÅ¡ant pirmÄ jÄ sutartį (Obligacijų pasiraÅ¡ymo).

Klientės neinformavimas apie visos investavimo strategijos niuansus, galinčius ateityje nulemti Klientei finansiÅ¡kai nepalankias situacijas, ir tik fragmentinis tokios Klientei aktualios informacijos iÅ¡skirstymas į kelių jos pasiraÅ¡ytų sutarčių tekstÄ nėra ir negali bÅ«ti laikomas tinkamu iÅ¡samios informacijos Klientei suteikimu. Dėl nekilnojamojo turto įkeitimo paskirties ir palÅ«kanų pagal Skolinimo sutartį padengimo paaiÅ¡kina, kad Komisijos nuomone, Klientė turėjo galimybes susipažinti su nekilnojamojo turto įkeitimo sandorio sÄ lygomis ir pasekmėmis, o to nepadariusi, veikė neatsargiai ir neapdairiai (tai konstatuota ir skundžiamame Komisijos sprendime).

Tačiau Komisija laikosi nuomonės, kad Bankas aiÅ¡kiai ir suprantamai nepaaiÅ¡kino Klientei, kad ta aplinkybė, jog yra įkeičiamos ne tik visos pagal Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį įsigytos obligacijos, bet ir Klientės nekilnojamasis turtas, reiÅ¡kia tai, kad vien įkeičiamų obligacijų gali neužtekti Klientės įsipareigojimams įvykdyti - nepalankiausio scenarijaus atveju (t.y. Bankui iÅ¡pirkus obligacijas už jų nominaliÄ vertę) bÅ«tų taikoma prievolė Klientei padengti 15 proc. palÅ«kanas nuo visos pasiskolintos sumos (t.y. 2 444 000 Lt.), o to negalint padaryti, prievolės įvykdymas bÅ«tų nukreipiamas į įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Kitaip tariant, Klientei nebuvo aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleista, kad nekilnojamojo turto įkeitimas skirtas užtikrinti palÅ«kanų už suteiktÄ paskolÄ sumokėjimÄ Â t.y. nebuvo pateikta informacija apie realiai egzistavusiÄ rizikÄ , susijusiÄ su Klientės pasirinkta investavimo technika. Dėl Banko platintos pristatymo medžiagos paaiÅ¡kina, kad Banko rengto pristatymo Banko Ukmergės filiale metu iÅ¡dalinta dalomoji medžiaga (2007 m. liepos mėn. parengtos pristatymo skaidrės „Investavimas esant nestabiliai situacijai rinkose") laikytina rinkodaros priemone - t.y. priemone investuotojams sudominti ir pritraukti.

Pristatymų medžiagos turinio ar jos sudedamųjų dalių teisės aktai detaliai nereglamentuoja - galioja bendras principas, kad tokia informacija turi bÅ«ti teisinga, aiÅ¡ki ir neklaidinanti, o reklaminio pobÅ«džio informacija - aiÅ¡kiai atpažįstama (FPRÄ® 22 str. 2 dalis). Komisija nei skundžiamam sprendime, nei kitur nėra nurodžiusi, kad pristatymo medžiaga galėtų bÅ«ti vertinama kaip neiÅ¡sami ar klaidinanti. Kita vertus, tam tikros informacijos pateikimas reklaminėje medžiagoje jokiu bÅ«du negali bÅ«ti vertinamas kaip tinkamas investuotojo informavimas, eliminuojantis investicines paslaugas teikiančios įmonės pareigÄ supažindinti investuotojÄ su finansinių priemonių prospektu, finansinei priemonei ar strategijai bÅ«dingais rizikos veiksniais ir t.t.

Pristatymo medžiagoje nebuvo paaiškintos nepalankiausio scenarijaus pasekmės investuojant skolintomis lėšomis (priešingai nei to paties pavadinimo pristatymo medžiagoje, parengtoje 2007 m. rugsėjo mėn.). Komisija šio fakto nelaiko klaidinančia, neaiškia ar neteisinga informacija, tačiau 2007 m. liepos mėn. pristatymo medžiagoje pateikta informacija taip pat negali būti laikoma paaiškinančia konkrečiai investavimo technikai (investavimui skolintomis lėšomis) būdingus rizikos veiksnius (priešingai nei 2007 m. rugsėjo mėn. pristatymo medžiaga, kur tokia informacija jau yra pateikta).

Dėl Banko pareigos įsitikinti, kaip Klientas supranta Banko jam suteiktÄ informacijÄ paaiÅ¡kina, kad nesutinka su Banko pozicija, kad informacijos suteikimas klientui reiÅ¡kia tik pareigÄ suteikti atitinkamÄ informacijÄ , visiÅ¡kai nesigilinant į tai, ar klientas turi galimybę Å¡iÄ informacijÄ suprasti. Tokį aiÅ¡kinimÄ atsakovas grindžia pačia bendriausia pareiga investicines paslaugas teikiančiai įmonei - aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti klientams visÄ reikalingÄ informacijÄ , kurios pagrindu jie galėtų suprasti investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ (FPRÄ® 22 str. 3 dalis).

Tokia įstatymo formuluotė suponuoja įstatymų leidėjo valiÄ nustatyti ne vienpusį ryšį tarp Banko ir kliento, bet abipusį bendravimÄ ir keitimÄ si visa reikalinga informacija. Tai suponuoja ir pati bendriausia pareiga Bankui - elgtis sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju Bankas ne tik kad aiÅ¡kiai ir suprantamai nesuteikė visos reikalingos informacijos Klientei, tačiau ir nebandė įsitikinti, ar ta informacija, kuri Klientei buvo suteikta, jai buvo aiÅ¡ki ir suprantama.

Tai yra Bankas matė, kad neprofesionali Klientė, prieÅ¡ pasirinkdama sofistikuotÄ ir rizikingÄ investavimo strategijÄ , iÅ¡samiai nesusipažino su strategijos esmę atskleidžiančiais dokumentais, tačiau nejautė pareigos pats imtis iniciatyvos ir atskleisti Klientei jai suprantama forma informacijÄ apie galinčias ateityje kilti neigiamas finansines pasekmes, t.y. investavimo strategijos rizikas. Toks Banko elgesys negali bÅ«ti laikomas nei sÄ Å¾iningu, nei profesionaliu ar teisingu Klientės atžvilgiu. Dėl Klientės veiksmų ir rizikos prisiėmimo paaiÅ¡kina, kad Komisija skundžiamame sprendime yra pasisakiusi, kad Klientės elgesys, kai atitinkamos sutartys buvo sudarytos neįsigilinus į jų turinį ir galimai nesupratus tam tikrų nuostatų esmės, vertinamas kaip neapdairus ir rÅ«pestingas.

Dėl Å¡ios priežasties tame pačiame sprendime nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, kad Klientės esamus ar galimus nuostolius visa apimtimi sÄ lygojo Banko veiksmai. Tačiau Klientės neapdairus ar nerÅ«pestingas elgesys nepaÅ¡alina Banko pareigos elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai - netgi prieÅ¡ingai, veikdamas sÄ Å¾iningai ir profesionaliai, Bankas, matydamas, kad Klientė elgiasi neapdairiai ar lengvabÅ«diÅ¡kai, turėtų bÅ«ti ypač aktyvus ir tokiam klientui skirti didesnį dėmesį nei įprasta, stengdamasis suteikti jam visÄ reikalingÄ informacijÄ ir tokiu bÅ«du apsaugoti jį nuo potencialiai galimų nuostolių atsiradimo.

Tuo tarpu Bankas ne tik kad nesiėmė papildomų priemonių, skirtų Klientės interesams apsaugoti, tačiau nesilaikė pareigos pateikti Klientei bÅ«tinos informacijos minimumÄ , kuriÄ Å¾inodama, tikėtina, Klientė bÅ«tų prisiėmusi mažesnę rizikÄ ir tokiu bÅ«du apribojusi galimus kilti nuostolius. Komisijos interesas Å¡ioje byloje, skirtingai nuo verslo interesus siekiančio apginti Banko, yra apsaugoti Lietuvos investuotojų interesus, užtikrinti investuotojų pasitikėjimÄ finansinių priemonių rinka, bei tinkamÄ FPRÄ® ir jį detalizuojančių teisės aktų laikymÄ si.

Å ie tikslai, kurių įgyvendinimui ir buvo įsteigta Komisija, sutampa su FPRÄ® siektinais tikslais (1t., b.l.100-108).Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepime į skundÄ praÅ¡o palikti galioti Komisijos sprendimÄ . PaaiÅ¡kina, kad 2007 m. lipos mėn. pabaigoje jos dukra R. B. buvo pakviesta į Banko produkto pristatymÄ Ukmergės filiale, kurį vedė Banko darbuotoja R. T. ir kuri paaiÅ¡kino, kad Bankas siÅ«lo naujÄ ir nerizikingÄ produktÄ - UBS RADA Pasaulio emisijÄ - UBS analitikų aktyviai valdomÄ indeksÄ .

Reklama skelbė, kad Aktyviai valdomų indeksų RADA strategija leidžia numatyti rinkos svyravimus ir laiku priimti sprendimus. Aktyviai valdomų indeksų RADA strategija naudoja akcijų pardavimÄ skolon (short selling), todėl valdomi indeksai uždirba net ir rinkoms krentant. Å iais teiginiais neabejota ir dėl to, kad indeksas valdomas UBS- pirmaujančio banko pasaulyje turto valdymo srityje, akcijų rinkos tyrimų lyderio pasaulyje ir pan. Kadangi J. B. dukra neturėjo pakankamai lėšų tokiam produktui įsigyti, Bankas pasiÅ«lė įkeisti nekilnojamÄ jį turtÄ .

Kadangi dukra neturėjo ir nekilnojamojo turto, grįžusi papasakojo apie naujÄ Banko produktÄ J. B., kuri turėjo tik vienÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , kuriame ir gyvena kartu su dukra. R. T. pasiÅ«lė kuo skubiau atlikti turto vertinimÄ ir su įgaliojimu atvykti dukrai pasiraÅ¡yti sutarties. Butas buvo įvertintas 490 000 Lt. Po kelių dienų (2007 m. rugpjūčio 7 d.) dukra buvo pakviesta atvykti į BankÄ . Dukrai atvykus į BankÄ ir susitikus su R. T., ant stalo jau gulėjo parengti dokumentai, tačiau paaiÅ¡kėjo, kad įgaliojimas netinkamas.

R. T. pasiÅ«lė nedelsti ir ragino kuo skubiau pasiraÅ¡yti sutartį, nes kitÄ dienÄ esÄ bÅ«tų didesnės palÅ«kanos. Todėl buvo pakviesta J. B., nes perraÅ¡yti įgaliojimo neva nebuvo laiko. Kai J. B. atvyko, pasiraÅ¡ymas užtruko labai trumpai (apie 5-10 minučių), nes už durų jau mindžikavo kitas klientas. R. T. tik paklausė, ar J. B. neturi kito nekilnojamojo turto. J. B. atsakė, kad yra tik Å¡is butas. Ji nebuvo papraÅ¡yta pateikti nei darbo užmokesčio ar kitų pajamų ataskaitos.

Apie rizikÄ nebuvo net užsiminta, kas bÅ«tų, jeigu fondas neuždirbtų. R. T. pasiÅ«lė vienintelę emisijÄ â€žDnB NORD aktyviai valdomÄ Pasaulį-2". J. B. dar paklausė, ar ne geriau bÅ«tų investuoti į emisijÄ eurais, tačiau darbuotoja jai paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu turi emisijÄ tik litais ir ji labai gera. Kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, tuo pačiu buvo platinama ir emisija eurais- „DnB NORD aktyviai valdomas Pasaulis-3", bet ji pasiÅ«lyta nebuvo. Taip su Banku 2007 m. rugpjūčio 7 d. buvo pasiraÅ¡yta Obligacijų sutartis ir Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

Bankas savo iniciatyva kredito sumÄ padidino beveik 5 kartus- iki 2 440 000 Lt. Paskolos sutartyje numatyta paskolos suma yra 2 440 000 Lt, o Obligacijų sutartyje - 2 444 000 Lt. Tai rodo Banko neprofesionalumÄ ir kelia abejonių dėl Banko skaidrios veiklos. Sutarčių, prieÅ¡ jas pasiraÅ¡ant, J. B. net nespėjo perskaityti, nes R. T. patikino, kad tai standartinės Banko sutartys, ir ragino skubėti, nes laukė kitas klientas. Tokiu bÅ«du J. B. per kelias minutes gavo 2 440 000 Lt kreditÄ . Be to, tÄ pačiÄ dienÄ buvo pasiraÅ¡yta ir Banko sÄ skaitos sutartis.

Pagal Obligacijų sutarties 1.2 punktÄ Banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-SÄ skaita) turėjo bÅ«ti sukaupta bendra obligacijų kaina, kuriÄ Bankas turėjo nuskaityti. R. T. nepasidomėjo, kokiu bÅ«du J. B. galėtų gražinti paskolos palÅ«kanas, jeigu obligacijos, susietos su akcijomis, neuždirbtų tikėtinos sumos. Darbuotoja tik akcentavo, kad blogiausiu atveju obligacijos turi uždirbti 6 proc. per metus: 5 proc. atiduos Bankui, o jai dar liks 1 proc. Tokia buvo įvardinta didžiausia rizika, nes tikėtasi minimum 12 proc. prieaugio per metus.

IÅ¡einant R. T. padavė Galutines sÄ lygas ir pasiÅ«lė jas pasiskaityti. Iki tol J. B. nebuvo sudariusi nė vieno investicinio sandorio. Jau po pirmųjų trijų mėnesių buvo užfiksuotas minusas. Tai sukėlė Å¡okÄ , nes buvo visiÅ¡kai netikėta ir ne pagal žadėtÄ â€žscenarijų", todėl J. B. kreipėsi į R. T. ir domėjosi, ar nebÅ«tų geriau iÅ¡pirkti obligacijas, turint nedidelį nuostolį. Darbuotoja tik tada paaiÅ¡kino, kad nuostolis dabar bÅ«tų didesnis nei iÅ¡perkant obligacijas suėjus iÅ¡pirkimo terminui po 3 metų: mat investuota litais ir iÅ¡perkant pirma laiko svarbesnė obligacijų iÅ¡pirkimo kaina, o ne iÅ¡laikymo terminas.

Todėl siÅ«lė laukti. J. B. laukė, nes buvo kalbama apie kažkokį bendrÄ visiems tų obligacijų pirkėjams sprendimÄ , kad nebÅ«tų patiriami nuostoliai (pvz„ iÅ¡pirkti obligacijas ir likusiÄ sumÄ iÅ¡ karto perinvestuoti į kitÄ fondÄ ). R. T. 2009-02-10 pranešė, kad nebedirba Banke ir visais klausimais pasiÅ«lė kreiptis į T. R.. Bankas taip pat nesuteikė tikslios ir neklaidinančios informacijos apie investicijÄ . Banko interneto svetainėje skelbiami duomenys, kurie niekada nesutampa su ataskaitų duomenimis.

Ataskaitos nėra siunčiamos reguliariai kas mėnesį. Be to, susitikus su Banko darbuotojais, kiekvienÄ kartÄ parodomas iÅ¡raÅ¡as apie emisijos rezultatus iÅ¡ UBS puslapio, kuris taip pat niekada nesutampa nei su Banko interneto svetainėje, nei su ataskaitose skelbiamais duomenimis. Paklausus, kur galima rasti ataskaitas, niekada nepasakydavo, nes teigdavo, kad Banko internetinis puslapis yra pakankamas. Todėl J. B. nežino tikrosios emisijos padėties. 2010 m. birželio pabaigoje J. B. kreipėsi į T. R., tačiau jis nepasiÅ«lė jokio sprendimo, apie kurį kalbėdavo R.

T.. T. R. tepasakė, kad atėjus obligacijų iÅ¡pirkimo dienai, jeigu sÄ skaitoje nebus pakankamai lėšų palÅ«kanoms nuraÅ¡yti, perduos sutartį Banko skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo skyriui. Kadangi ji buvo suklaidinta dėl tokio neva nerizikingo investavimo, kreipėsi į BankÄ su Pretenzija, vėliau- į KomisijÄ , nes jos dukra, kaip ir ji, buvo supažindintos tik su produkto teigiamomis savybėmis, o apie rizikÄ apskritai nebuvo kalbama. Dėl Banko pateiktų faktinių aplinkybių paaiÅ¡kina, kad Bankas teikia melagingus parodymus dėl faktinių bylos aplinkybių.

Ji pati savo iniciatyva apskritai nieko nedarė. Su R. T. bendravo jos dukra. J. B. pati R. T. iki sutarčių sudarymo nė karto nėra net skambinusi. J. B. dukra iki sutarčių pasiraÅ¡ymo nebuvo supažindinta nei su Obligacijų prospektu, nei su Galutinėmis sÄ lygomis, nei su Banko standartinėmis sutartimis. R. T. su dukra kalbėjo tik apie aktyviai valdomÄ indeksÄ , kurį ir pristatė Ukmergėje. Darbuotoja patikino, kad investicinė grÄ Å¾a garantuota (tai įrodo ir pristatymo reklaminė medžiaga), o apie rizikÄ neužsiminė.

Obligacijų įsigijimas buvo finansuotas iÅ¡ skolintų lėšų tik Banko iniciatyva ir visas tolimesnis J. B. dukros bendravimas su R. T. apskritai vyko tik dėl to, kad buvo pasakyta apie galimybę finansuoti obligacijų įsigijimÄ skolintomis lėšomis, nes nei dukra, nei ji laisvų lėšų tokiai investicijai neturėjo. R. T. patikino, kad obligacijų įsigijimÄ finansuojant skolintomis lėšomis ir investuojant į valdomÄ indeksÄ nėra jokios rizikos. Ji pati pasiÅ«lė finansuojamai sumai pritaikyti penkiagubÄ svertÄ (jos žodžiais tariant, net jeigu procentinis uždarbis ir nebus labai didelis, tai per masę (pinigų) susidarys nemaža suma).

Banko darbuotoja nesuteikė visos informacijos, kurios dėka bÅ«tų galima priimti pagrįstÄ investicinį sprendimÄ . Buvo kalbama tik optimistiÅ¡kai. Jei J. B. bÅ«tų žinojusi, kad yra nors mažiausia tikimybė prarasti butÄ , jokiu bÅ«du nebÅ«tų nei suteikusi dukrai ?galiojimo sudaryti tokį sandorį, nei pati bÅ«tų pasiraÅ¡iusi sutartis. Tuo metu J. B. nebuvo desperatiÅ¡ko pinigų poreikio, vertusio „griebtis paskutinio Å¡iaudo" ir nepamatuotai rizikuoti. Sandoris buvo sudarytas tik pasitikint Banko, kaip finansų gido, kompetencija ir sÄ Å¾iningumu suteikiant klientams tinkamÄ informacijÄ ir ji, prieÅ¡ sudarydama sandorį, neturėjo pagrindo Banko suteiktos informacijos laikyti neiÅ¡samia.

BÅ«tent todėl ir buvo sudarytas sandoris su Banku. J. B. pasiraÅ¡ius sutartis, kontaktinis asmuo iÅ¡liko jos dukra. Komisijos pirmininkei paklausus, ar vis dėlto produktas buvo tinkamas Klientei, R. T. atsakė, kad tuo atveju, jei rinkos bÅ«tų kilusios, tai produktas bÅ«tų tinkamas, bet dabar, kai rinkos krenta, ji mano, kad iÅ¡ vis nieko nereikėjo J. B. siÅ«lyti. Taigi, Banko darbuotoja atskleidė, kokiom aplinkybėm sandoris buvo sudarytas- ji tikėjosi, kad rinkos kils, todėl ir apie rizikÄ neužsiminė.

Dėl teisinio skundo pagrindo paaiškina, kad FPRĮ 99 str. 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo nuostatos, nustatančios naujus reikalavimus investicines paslaugas teikiantiems asmenims, kurie nebuvo nustatyti iki FPRĮ įsigaliojimo galiojusiame VPRĮ, taikomos nuo 2007 m. lapkričio 1 d. Tokia įstatymo nuostata yra pakankamai abstrakti, todėl reikėtų atsižvelgti į FPRĮ 99 str. 2 dalį, kurioje nurodyta, kokie įstatymai ir jų straipsniai netenka galios, įsigaliojus FPRĮ pilna apimtimi. Tarp šių įstatymų ir straipsnių J.

B. nemato VPRĮ 24 straipsnio. FPRĮ 22 str. 1 ir 3 dalys nenumatė naujų reikalavimų, nes iš esmės tie patys reikalavimai jau buvo numatyti ir VPRĮ 24 straipsnyje. Todėl sandorių sudarymo metu galiojo FPRĮ 22 straipsnio nuostatos. FPRĮ 98 straipsnis numato, kad finansų maklerio įmonės, iki FPRĮ įsigaliojimo sudariusios sutartis su klientais dėl investicinių paslaugų tekimo, privalo iki 2007 m. gruodžio 31 d, šias sutartis pakeisti taip, kad jos atitiktų šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.

J. B. negavo iÅ¡ Banko kvietimo pakeisti sutartis. Vadinasi, pats Bankas pripažino, kad 2007 m. rugpjūčio 7 d. pasiraÅ¡ytos sutartys buvo sudarytos pagal FPRÄ®, kuris įsigaliojo 2007 m. vasario 8 d., galiojančius reikalavimus. PrieÅ¡ingu atveju, Bankas turėjo pakeisti sutartis. Kita vertus, jeigu bÅ«tų laikoma, kad minėtos FPRÄ® nuostatos dar negaliojo, o VPRÄ® nuostatos jau negaliojo (nes VPRÄ® galiojo iki 2007 m. vasario 7 d.), tai reikÅ¡tų, kad Bankas tuo metu galėjo daryti bet kÄ ir likti nebaudžiamas, klientas pereinamuoju laikotarpiu liktų visiÅ¡kai neapsaugotas.

Atsižvelgiant į tai, kad Banko ir jo kliento santykiai yra specifiniai ir Å¡iuose santykiuose Klientas yra silpnesnioji Å¡alis, jau seniau turėjo bÅ«ti nusistovėjusi bendra praktika, kad Bankas privalo elgtis sÄ Å¾iningai, rÅ«pestingai, geriausiomis klientui sÄ lygomis ir suteikti klientui visÄ reikiamÄ informacijÄ , taip pat surinkti visÄ reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ kliento. Be to, sandorių sudarymo metu buvo telikę nedaug laiko iki MIFID reikalavimų įsigaliojimo, tad Banko veiksmų turinys kaip tik turėjo atitikti MIFID reikalavimus.

O Banko veiksmų formai (pvz., parengti klientų anketas, kuriose Å¡ie pateiktų informacijÄ apie savo žinias ir patirtį investavimo srityje) ir buvo numatytas pereinamasis laikotarpis. Dėl Banko veiksmų atitikimo teisės aktų reikalavimams paaiÅ¡kina, kad Bankas neatkleidė visos informacijos, susijusios su investavimo rizika. J. B. paraÅ¡ai sutartyse- jos suklaidinimo pasekmė. Jeigu Bankas bÅ«tu atskleidęs visÄ su sandoriu susijusiÄ rizikÄ , J. B. jokiu bÅ«du nebÅ«tų pasiraÅ¡iusi Å¡ių standartinių sutarčių.

Todėl ji nesutinka su Banko teiginiu, kad paraÅ¡ai patvirtina rizikų atkleidimÄ , taip pat su R. T. paaiÅ¡kinimu, kad rizikos buvo atskleistos. J. B. nebuvo profesionali, net vidutinė investuotoja, o visiÅ¡ka naujokė. Todėl Bankas, tai žinodamas, privalėjo jai iÅ¡aiÅ¡kinti visas sandorio sudarymo aplinkybes ir pasekmes, bet to nepadarė- nei Obligacijų prospekto, nei Galutinių sÄ lygų prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartis J. B. negavo. Todėl Komisija skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, kurioje daroma nuoroda į Obligacijų prospektÄ ir Galutines sÄ lygas, negali bÅ«ti laikoma pakankama investavimo patirties neturinčiam klientui suvokti investavimo skolintomis lėšomis pasinaudojant svertu keliamÄ rizikÄ ir iÅ¡ to galinčias kilti neigiamas pasekmes.

Banko teiginys, kad J. B. neginčijo tinkamo supažindinimo su Obligacijų prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis, nes pasirašė Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, nereiÅ¡kia, kad informacija jai buvo suteikta. Ji pasirašė standartines Banko sutartis, kaip nurodė R. T., o kadangi jos buvo standartinės, J. B. neturėjo galimybės su jomis nesutikti. Bankas jai garantavo tik uždarbį iÅ¡ investicijos, taigi, ji pati negalėjo objektyviai įvertinti rizikos, nes apie jÄ net nežinojo. Kreditavimo santykiai buvo pateikti kaip formalumas.

Pagrindinis sandoris buvo sudaromas dėl obligacijų įsigijimo. Todėl finansuojant šį įsigijimÄ skolintomis lėšomis ir atsižvelgiant į tai, kad fondas gali tik uždirbti, palÅ«kanos bÅ«tų padengtos iÅ¡ uždarbio. Kadangi apie fondo kritimÄ nebuvo net kalbama, tai J. B. tik Å¡itaip suprato buto įkeitimÄ - kaip formalumÄ , standartinę sutartį, be kurios negalėtų pasinaudoti galimybe uždirbti. Rizika, kad gali tekti mokėti Bankui palÅ«kanas iÅ¡ įkeisto turto, pradėjo ryÅ¡kėti tik po 3 mėnesių nuo sandorio sudarymo, kai buvo užfiksuotas pirmasis minusas, kuris sukėlė Å¡okÄ .

J. B. nesutinka su melagingu Banko teiginiu, kad jai neva buvo suteikta visa reikiama informacija asmeninių konsultacijų jos iniciatyva metu. Produkto pristatyme Ukmergėje dalyvavo jos dukra, kuri vėliau susitiko su R. T. ir turėjo pasirašyti sutartis. J. B. iki sandorio sudarymo savo iniciatyva jokių veiksmų neatliko. Tad ji pritaria Banko teiginiui, kad pristatymo Ukmergėje metu Banko darbuotojai jokios informacijos jai neteikė ir negalėjo teikti. Jeigu būtų pritarta Banko nuomonei, kad jos dukros dalyvavimas pristatyme ir tolesnis bendravimas su R.

T. apskritai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, bÅ«tų galima teigti, kad įvyko stebuklas- pirmÄ kartÄ J. B. „atėjo iÅ¡ gatvės“ ir gavo beveik 2,5 milijonų litų paskolÄ . Tai neatitinka jokių protingumo kriterijų, nes J. B. iki tol nebuvo net banko klientė. Iki sandorio sudarymo ji nebendravo su Banko darbuotoja ir savo iniciatyva jokių veiksmų neatliko. Jos dukra po pristatymo Ukmergėje susisiekė su Banko darbuotoja pasiteirauti plačiau apie valdomÄ indeksÄ . Iki Å¡io sandorio J.

B. nebuvo sudariusi nė vieno investicinio sandorio, taigi nebuvo profesionali investuotoja, o Bankas savo iniciatyva padidino kredito sumÄ beveik 5 kartus ir visiÅ¡kai neakcentavo galimos rizikos. Žinodama esant tokiÄ rizikÄ , ji nebÅ«tų sutikusi įkeisti savo vienintelio gyvenamojo bÅ«sto. Ji neturėjo nei pakankamai žinių, nei įgÅ«džių ar patirties pagrįstiems investiciniams sprendimams savarankiÅ¡kai priimti, negalėjo tinkamai įvertinti su tuo susijusios rizikos, kas bÅ«dinga profesionaliems klientams.

Bankas tai žinojo ir sÄ moningai nutylėjo galimÄ rizikÄ , kad įtikintų kuo skubiau pasiraÅ¡yti sutartį. Bankas nepasidomėjo nei jos investicine patirtimi, nei finansine padėtimi. Nepaklausė net, ar J. B. turi darbÄ ar kitÄ pajamų Å¡altinį. Bankas, teikdamas jai investicines paslaugas, neveikė sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai geriausiomis jai sÄ lygomis ir jos interesais. Buvo veikiama iÅ¡imtinai Banko interesais, nes Bankas bet kokiu atveju užsitikrino nepralaimėjimÄ - 15 proc. palÅ«kanų J.

B. bet kokiu atveju turėtų sumokėti. Banko teiginiai, kad tik R. T. paaiškinimai yra teisingi ir atitinkantys tikrovę, vertintini kritiškai. Kaip pažymėjo Komisija skundžiamame sprendime, nustačius Banko padarytus pažeidimus ir dėl to kaltus Banko darbuotojus, jiems gali kilti nepalankios teisinės pasekmės (drausminė atsakomybė, pareiga atlyginti Banko patirtus nuostolius regreso tvarka ir pan.). Todėl R. T., nepaisant to, kad Banke jau nebedirba, yra suinteresuota sėkminga Bankui bylos baigtimi.

Savo paaiÅ¡kinimuose Banko darbuotoja pateikia situacijÄ , kokia ji turėjo bÅ«ti, bet nebuvo. Dėl Klientės veiksmų ir rizikos prisiėmimo paaiÅ¡kina, kad Bankas pateikė tik tokiÄ informacijÄ , kuri susijusi su teigiamomis produkto savybėmis ir nuteikė itin optimistiÅ¡kai. Banko darbuotoja, matydama tiek J. B. dukros, tiek jos pačios „ekstazę", turėjo pareigÄ jÄ iÅ¡blaÅ¡kyti, paaiÅ¡kinant apie galimÄ rizikÄ . Juk J. B. kasdien nesudarinėja tokio masto sandorių- tai buvo pirmas kartas jos gyvenime, todėl ji pasitikėjo Banko kompetencija ir sÄ Å¾iningumu.

Pati Banko darbuotoja ir sukėlė nepagrįstÄ optimizmÄ , todėl ir nesiėmė jokių priemonių, kad iÅ¡aiÅ¡kintų iÅ¡ neapdairaus elgesio galinčias kilti neigiamas pasekmes. PrieÅ¡ingai, R. T. labai skubino kuo greičiau sudaryti sandorį, kol vyravo optimizmas ir nekilo jokių dvejonių (2t., b.l.15-21).Faktinės bylos aplinkybės.RaÅ¡ytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Bankas ir J. B. 2007-08-08 sudarė Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, pagal kuriÄ J. B. įsigijo Banko 2007-08-07 pagal 500 000 000 Lt vidutinės trukmės obligacijų programÄ iÅ¡leistos obligacijų emisijos DnB NORD Aktyviai valdomas pasaulis- 2 (ISIN kodas (duomenys neskelbtini)) 24 440 obligacijų vienetų, kurių kiekvieno nominali vertė ir emisijos kaina- 100 Lt (bendra įsigijimo suma- 2 444 000 Lt).

Sutarties 1.13 punkte nurodyta, kad sutartyje neaptarti su Obligacijomis susiję klausimai reglamentuojami Programos prospekte. Investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su Programos prospektu (1t., b.l.61).J. B. neneigia, kad Programos prospektas bei Galutinės sÄ lygos pasiraÅ¡ant sutartis jai buvo įteikti, tačiau ji į juos nesigilino. Tuo tarpu AB DNB Nord banko 500 000 000 litų vidutinės trukmės obligacijų programos baziniame prospekte (Programos prospekte) buvo atkreiptas dėmesys, kad potencialÅ«s investuotojai, prieÅ¡ priimdami sprendimÄ investuoti į emitento vertybinius popierius, turėtų susipažinti su visu prospektu, įskaitant Galutines sÄ lygas ir dokumentus, teikiamus nuorodos bÅ«du.

Pabrėžta, jog investicijos į vertybinius popierius yra susijusios su tam tikrais rizikos veiksniais, todėl emitento siūlomus vertybinius popierius turėtų įsigyti tik tokie investuotojai, kurie turi pakankamai finansinių žinių ir patirties, kad galėtų tinkamai įvertinti su emitento veikla ir jo vertybiniais popieriais susijusias rizikas. Pagrindiniai su emitentu susiję rizikos veiksniai, tokie kaip klientų kredito būklė, rinkos kintamųjų pokyčiai, finansinių išteklių likvidumas ir banko operaciniai veiksniai yra nurodomi registracijos dokumento 3 skyriuje.

Pagrindiniai rizikos veiksniai susiję su leidžiamais arba planuojamais leisti vertybiniais popieriais, tokie kaip vertybinių popierių rinkos likvidumas, rinkos palÅ«kanų normų lygis ir pan., pateikiami Å¡io Programos prospekto IV.2 skyriuje (1t., b.l.22). Programos prospekte Galutinės sÄ lygos apibrėžtos kaip neatsiejama prospekto dalis, kurioje pateikiama informacija apie tas emisijos sÄ lygas, kurios nebuvo žinomos prospekto tvirinimo metu (1t., b.l.23). Prospektas apibrėžtas kaip investuotojams ir visuomenei skirtas dokumentų rinkinys, kuriame pateikiama pagrindinė informacija apie emitentÄ ir jo vertybinius popierius, kurie yra vieÅ¡ai siÅ«lomi arba įtraukiami į prekybÄ reguliuojamoje rinkoje.

ProspektÄ sudaro: Obligacijų prospektas, Registracijos dokumentas, Galutinės sÄ lygos ir visi Å¡iuose dokumentuose nuorodos bÅ«du inkorporuoti dokumentai (1t., b.l.23). Programos prospekto I skyriuje nurodyta, kad pagrindiniai rizikos veiksniai, susiję su leidžiamais arba planuojamais leisti pagal Vidutinės trukmės (nuo 6 mėn. iki 10 metų) nesubordinuotų, negarantuotų ir nekonvertuojamų obligacijų programÄ (toliau-Programa) vertybiniais popieriais yra nurodyti Obligacijų prospekto iv.2 skyriuje ir apima:

i) rinkos rizikÄ , ii) rizikÄ , susijusiÄ su nenumatytais įvykiais, iii) palÅ«kanų normos rizikÄ , iv) emitento kredito rizikÄ , v) sandorio Å¡alių ir atsiskaitymo rizikÄ , vi) mokestinę ir teisinę rizikÄ , vii) valiutos rizikÄ , viii) likvidumo rizikÄ , ix) listingavimo rizikÄ (1t. 26-29). Programos prospekte nurodyta, kad pagrindiniai su emitentu susiję rizikos veiksniai, tokie kaip klientų kredito bÅ«klė, rinkos kintamųjų pokyčiai, finansinių iÅ¡teklių likvidumas ir banko operaciniai veiksniai yra nurodomi Registracijos dokumento, kuris susietas su Å¡iuo Programos prospektu, 3 skyriuje.

Investuotojai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tai nėra iÅ¡samus visas galimas rizikas apimantis sÄ raÅ¡as. Pagal ProgramÄ leidžiamų susietų obligacijų iÅ¡pirkimo kaina ir/ar palÅ«kanos yra susietos su įvairiais indeksais ir kainomis. Obligacijų galiojimo laikotarpiu indekso ir kainų reikÅ¡mė gali stipriai svyruoti, o investuotojas prisiima rizikÄ dėl nepalankių svyravimų negauti susiejimo indekso priemokos (prieaugio) ir/arba palÅ«kanų, t.y. iÅ¡pirkimo metu atgauti tiktai nominaliÄ vertę, arba, netgi prarasti dalį investicijos, jeigu obligacijos buvo įsigytos už didesnę negu nominalas kainÄ ir/arba buvo sumokėtas obligacijų įsigijimo mokestis.

Neprofesionaliems investuotojams vertinant Å¡ių obligacijų tipÄ patariama kreiptis pagalbos į vieÅ¡osios apyvartos tarpininkus arba kitus Å¡ios srities specialistus (1t., b.l.41). IÅ¡perkant obligacijas, obligacijų pajamingumas taip pat priklauso nuo vertybinių popierių rinkos sÄ lygų (1t., b.l.48). AB DNB Nord banko su aktyviai valdomo pasaulio akcijų indeksų krepÅ¡eliu susietos obligacijos Nr. 2, leidžiamos pagal 500 000 000 litų vidutinės trukmės obligacijų programÄ galutinėse sÄ lygose (Galutinėse sÄ lygose) nurodyta, kad Galutinės sÄ lygos kartu su Programos prospektu, patvirtintu Komisijoje 2007-01-11 ir kitais nuorodos bÅ«du susietais dokumentais, sudaro emisijos prospektÄ , parengtÄ vadovaujantis Komisijos 2005-07-15 nutarimu Nr. 1K-21 patvirtintomis Vertybinių popierių prospekto parengimo ir tvirtinimo bei informacijos atskleidimo taisyklėmis bei 2004 m. balandžio 29 d.

Europos Bendrijų komisijos reglamentu Nr.809/2004, įgyvendinančiu Europos parlamento ir tarybos direktyvos 2003/71/EB nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos bei Å¡ių prospektų formato, įtraukimo nuorodos bÅ«du ir paskelbimo bei reklamos skelbimo. Å ios Galutinės sÄ lygos turi bÅ«ti skaitomos kartu su Programos prospektu, su kuriuo galima susipažinti emitento interneto svetainėje www.dnbnord.lt arba emitento Investicinės bankininkystės departamento Ä®monių finansų skyriuje, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tel: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1t., b.l.57).Obligacijų įsigijimas buvo finansuojamas iÅ¡ skolintų lėšų:

Bankas su J. B. 2007-08-08 pasirašė Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-Skolinimo sutartis), pagal kuriÄ J. B. buvo suteiktas 707 831,32 EUR tikslinis kreditas J. B. pasiraÅ¡ytų obligacijų apmokėjimui įvykdyti, o Klientės įsipareigojimų pagal Skolinimo sutartį įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas Klientei priklausantis nekilnojamais turtas (butas) ir visos įsigyjamos obligacijos. Klientei suteiktÄ kreditÄ , palÅ«kanas (5 proc. metinių palÅ«kanų dydžio) ir kitas pagal Skolinimo sutartį mokėtinas sumas įsipareigota sumokėti Banko ir Klientės prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių įsipareigojimų įskaitymo bÅ«du:

įskaitomas Klientės įsipareigojimas grÄ Å¾inti kreditÄ , sumokėti palÅ«kanas ir kitas mokėtinas sumas už Banko įsipareigojimÄ sumokėti Klientei už iÅ¡perkamas obligacijas. Tuo atveju, jei Klientės mokėtina Bankui suma bÅ«tų didesnė, Klientė įsipareigojo kredito grÄ Å¾inimo dienÄ sumokėti Bankui trÅ«kstamÄ sumÄ (1t., b.l.81-84). Hipotekos 2007-08-14 dienÄ iÅ¡duotas lakÅ¡tas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad skolininkas J. B. nekilnojamojo turto- buto (duomenys neskelbtini) g. 3-6, Vilniuje- įkeitimu kreditoriui užtikrino prievolę AB DNB Nors bankui pagal 2007-08-07 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1t., b.l.67-69).J.

B. 2009-07-27 pateikė skundÄ Komisijai, kuriuo prašė iÅ¡tirti ir įvertinti Banko veiksmus, sudarant su ja sandorį dėl DnB NORD banko obligacijų, susietų su aktyviai valdomu pasaulio akcijų indkesų krepÅ¡eliu Nr.2 ir susijusius sandorius dėl tikslinio kredito suteikimo. Skunde nurodė, kad Obligacijų sutartį pasirašė suklaidinta netinkamos informacijos, kuriÄ jai Banko darbuotojai suteikė (ar kurios nesuteikė) Banko organizuotuose siÅ«lomų produktų pristatymuose ir vėlesnių asmeninių konsultacijų metu.

Remdamasi gauta informacija ji manė, kad pasirinkta investicija gali tik uždirbti, todėl jokios rizikos investuoti nebuvo, apie rizikas konsultavę Banko darbuotojai net neužsiminė. Klientė taip pat nurodė, kad iÅ¡ jos nebuvo surinkta informacija, susijusi su jos finansine padėtimi, turimomis pajamomis, investavimo žiniomis bei patirtimi, priimtina rizika (1t., b.l.109-114).Dėl Å¡io skundo atlikęs tyrimÄ Komisijos Investicinių paslaugų priežiÅ«ros skyrius 2009-08-26 surašė Tikslinio patikrinimo aktÄ Nr.5V-16, kuriuo konstatavo, kad yra pagrindo įtarti, kad Bankas, nesuteikęs J.

B. visos reikalingos informacijo, kuria vadovaudamasi ji galėtų suprasti Obligacijų įsigijimo finansuojant Banko jai suteiktÄ tikslinę paskolÄ esmę, Å¡iai investavimo strategijai bÅ«dingÄ rizikÄ , ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, pažeidė FPRÄ® 22 str. 3 dalį (1t., b.l.118-120).Komisija, atlikusi tyrimÄ , 2009-11-12 surašė pažeidimo protokolÄ Nr. 12K-34, kuriuo nustatė, kad Banko Ukmergės filialo surengtame pristatyme obligacijoms bÅ«dingi rizikos veiksniai pristatymo medžiagoje atskleisti nebuvo.

Taip pat pristatymo metu pateiktoje medžiagoje nebuvo atskleistos investavimo technikos, kurių pagalba Bankas siÅ«lė įsigyti iÅ¡leidžiamų obligacijų (obligacijų įsigijimÄ finansuojant iÅ¡ Banko pasiskolintomis lėšomis, gautomis įkeitus nekilnojamÄ jį turtÄ ) ir joms bÅ«dingi rizikos veiksniai. Dėl Å¡ių priežasčių neprofesionalÅ«s investuotojai, kuriems tapo prieinama Banko parengta pristytomo medžiaga, galėjo susidaryti įspÅ«dį, kad Banko siÅ«lomas investicinis produktas yra saugus ir investavimas skolintomis lėšomis tokiam pasiÅ«lymui įsigyti nesukels investuotojui neigiamų pasekmių- t.y. iÅ¡perkamų obligacijų nominali vertė ir obligacijų nominalios vertės prieaugis padengs arba virÅ¡ys suteiktÄ paskolÄ ir mokėtinas palÅ«kanas už suteiktÄ paskolÄ .

Tyrimo metu nustatyta, kad Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį ir Skolinimo sutartį iÅ¡ Klientės pusės turėjo pasiraÅ¡yti Klientę atstovaujanti jos dukra R. B., tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių, to negalint padaryti Klientės atstovei, minėtas sutartis pasirašė pati Klientė. Todėl vertinant Banko ir Klientės elgesį ir tarpusavio teises bei pareigas, Komisija atsižvelgė ir į ikisutartinius santykius tarp Banko ir Klientės dukters R. B.. R. B. pateiktoje 2007 m. liepos mėn. pristatymo medžiagoje apie investavimÄ krentančiose rinkose, kuri, kaip nustatyta tyrimo metu, tapo prieinama ir Klientei, nebuvo atskleistos rizikos, susijusios su specifine Klientės pasirinkta investavimo strategija- investavimu į Banko siÅ«lomus investicinius produktus skolintomis lėšomis įkeičiant nekilnojamÄ jį turtÄ , dėl ko Klientė, bÅ«dama neprofesionali investuotoja, neturinti specialių žinių apie finansinių priemonių rinkÄ ir patirties investavimo srityje, galėjo nesuprasti Banko pasiÅ«lytos investavimo strategijos (investuoti naudojantis penkiagubu svertu) ir priimti investicinį pasiÅ«lymÄ objektyviai neįvertinusi visų galinčių kilti neigiamų pasekmių.

Vien ta aplinkybė, kad Klientė pasirašė Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, o Skolinimo sutartyje buvo nustatytos paskolos sÄ lygos ir jos negrÄ Å¾inimo pasekmės, neįrodo, kad Klientei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta apie paskolos palÅ«kanų ir obligacijų pajamingumo santykį per metus. Ä®vertinus patikrinimo metu surinktÄ medžiagÄ , Komisija padarė iÅ¡vadÄ , kad Klienei buvo aiÅ¡ki paskolos rizika ir ji Klientei buvo priimtina su sÄ lyga, kad metinės palÅ«kanos už suteiktÄ kreditÄ (5 proc.) nevirÅ¡ys obligacijų pajamingumo per metus.

Nustatė, kad Bankas, sudaręs su Kliente Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį ir Skolinimo sutartį, prieÅ¡ tai aiÅ¡kiai ir suprantamai nesuteikęs Klientei visos reikalingos informacijos apie siÅ«lomas obligacijas, joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir rizikÄ investuojant skolintomis lėšomis įkeičiant nekilnojamÄ jį turtÄ ir įsigyjamas obligacijas, nesilaikė pareigos veikti sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai bei geriausiomis Klieneti sÄ lygomis ir interesais, ir tuo pažeidė FPRÄ® 22 str. 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Atsakomybė už nurodytus pažeidimus numatyta FPRÄ® 95 str. 1 d. 2 punkte (1t., b.l.125-127).Komisija, iÅ¡nagrinėjusi teisės pažeidimo bylÄ Nr. 12K-34, 2009-11-26 priėmė sprendimÄ Nr. 2K-375, kuriuo nustatė, kad kad Klientės apsisprendimÄ investuoti į Banko iÅ¡leidžiamas obligacijas iÅ¡ esmės nulėmė 2007 m. liepos mėnesį Banko Ukmergės filiale surengto pristatymo metu pristatytos investavimo galimybės (Banko platinami ar ketinami platinti investiciniai produktai) ir Å¡io pristatymo dalyviams iÅ¡dalinta pristatymo dalomoji medžiaga- ,,Investavimas esant nestabiliai situacijai rinkose".

Ä®takos Klientės apsisprendimui taip pat turėjo informacija apie obligacijoms bÅ«dingas rizikas ir obligacijų įsigijimo technikos (skolintomis lėšomis, įkeičiant nekilnojamÄ jį turtÄ ir naudojantis penkiagubu svertu) ypatumus, kurios, Klientės teigimu, jai Bankas nesuteikė ir kuriÄ Å¾inodama, ji nebÅ«tų priėmusi sprendimo investuoti į Obligacijas. Ä®vertinusi 2007 metų liepos mėn. įvykusio investavimo galimybių pristatymo medžiagÄ , Komisija nustatė kad ji laikytina rinkodaros priemone, skirta atkreipti potencialių investuotojų dėmesį, tačiau nėra pagrindo jÄ laikyti neiÅ¡samia ar klaidinančia.

Tyrimo metu nustatyta, kad nei Klientė, nei jos dukra R. B., prieÅ¡ priimdamos sprendimÄ investuoti į Obligacijas, neturėjo jokios investavimo patirties, dėl to jos abi yra laikytinos neprofesionaliomis investuotojomis, neturinčiomis specialių žinių ir patirties finansinių priemonių rinkose. Komisija nustatė, kad nėra pagrindo teigti, kad Obligacijos yra netinkamos Klientės profilį atitinkančiam investuotojui: tai yra sÄ lyginai saugus produktas, kadangi nors Obligacijų vertė per jų galiojimo laikotarpį (3 metus) gali ir stipriai svyruoti priklausomai nuo akcijų indeksų krepÅ¡elio vertės, tačiau suėjus iÅ¡pirkimo terminui, Bankas įsipareigojo jas iÅ¡pirkti už ne mažesnę nei nominali Obligacijų vertė - t.y. net ir nepalankiausio investuotojui scenarijaus atveju Obligacijų iÅ¡pirkimo metu atgaunama visa nominali Obligacijų vertė.

Tai reiÅ¡kia, jog nuosavas lėšas, investuojančiam asmeniui, nepalankiausio scenarijaus neigiamos pasekmės yra tos, kad jis atgaus tik investuotÄ sumÄ ir negaus palÅ«kanų- Å¡i rizika aiÅ¡kiai atskleista tiek pristatymo medžiagoje, tiek ir Programos prospekte. Taigi, protingas ir apdairus investuotojas, žinodamas Å¡iÄ informacijÄ , galėjo priimti pagrįstÄ investicinį sprendimÄ investuoti į Obligacijas. 2009-10-29 Komisijos posėdžio metu iÅ¡klausius Klientės ir Banko darbuotojos R. T. paaiÅ¡kinimus buvo nustatyta, kad 2007 m. liepos mėn. įvykusio pristatymo metu Banko darbuotoja R.

T. užsiminė apie galimybę finansuoti Obligacijų įsigijimÄ skolintomis lėšomis. Å i informacija pristatymo dalyviams buvo suteikta žodžiu, pristatymo dalyviams pateiktoje medžiagoje Obligacijų įsigijimo finansavimas iÅ¡ viso nėra aptariamas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pristatymo medžiaga yra rinkodaros priemonė, visų pirma skirta potencialiems investuotojams sudominti, akivaizdu, kad visi galimi Obligacijų įsigijimo finansavimo bÅ«dai ir tokio įsigijimo ypatumai nėra ir negali bÅ«ti iÅ¡samiai aptariami pristatymo medžiagoje.

Tačiau Å¡i aplinkybė jokiu bÅ«du neeliminuoja Banko pareigos suteikti Klientei su konkrečia investavimo strategija susijusiÄ esminę informacijÄ prieÅ¡ teikiant Klientei investicinę paslaugÄ . Aptariamuoju atveju Klientei turėjo bÅ«ti ne tik aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleistos Obligacijų iÅ¡pirkimo susiklosčius nepalankiausiam scenarijui pasekmės- t.y. atgauti tik nominaliÄ Obligacijų vertę (pastaroji informacija bÅ«tų pakankama tik įsigyjant Obligacijas nuosavomis lėšomis), tačiau, atsižvelgiant į Klientės pasirinktÄ investavimo strategijÄ , aiÅ¡kiai ir suprantamai paaiÅ¡kinta, jog įkeičiamas Klientės nekilnojamasis turtas iÅ¡ esmės užtikrina suteiktos paskolos palÅ«kanų sumokėjimÄ - t.y. susiklosčius nepalankiam scenarijui, net ir atgavusi nominaliÄ Obligacijų vertę, Klientė (jau iÅ¡ savo nuosavų lėšų) privalėtų sumokėti Bankui jai suteiktos paskolos palÅ«kanas.

To nepadariusi Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartyje nustatyta tvarka, Klientė netektų įkeisto nekilnojamojo turto. Tuo metu ta aplinkybė, kad Klientei suteikta paskola buvo 5 kartus didesnė nei įkeičiamo turto vertė ekonomine prasme reiÅ¡kė tik tai, kad Klientė investavo pasinaudodama svertu kadangi įsigyjamos Obligacijos taip pat buvo įkeistos. Byloje nėra įrodymų, kad Bankas paaiÅ¡kino Klientei sverto efektÄ ir galimas jo neigiamas pasekmes investuojant skolintÄ kapitalÄ - t.y. Bankas nesuteikė Klientei visos reikalingos informacijos, kuriÄ Å¾inodama Klientė galėtų priimti pagrįstÄ investicinį sprendimÄ ir prisiimti iÅ¡ Å¡ios strategijos kylančiÄ rizikÄ .

Bankas, sudaręs su Kliente Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį ir Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, prieÅ¡ tai aiÅ¡kiai ir suprantamai nesuteikęs Klientei visos reikalingos informacijos apie rizikÄ investuojant į Obligacijas skolintomis lėšomis pasinaudojant svertu, įsipareigojimų vykdymÄ užtikrinant nekilnojamojo turto įkeitimu, nesilaikė pareigos veikti sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai bei geriausiomis Klientei sÄ lygomis ir interesais, ir tuo pažeidė FPRÄ® 22 str. 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Komisija, vadovaudamasi FPRÄ® 95 str. 1 d. 2 punktu, 96 str. 5 dalimi bei atsižvelgdama į tai, kad Banko klientė J. B., veikdama apdairiai ir rÅ«pestingai, prieÅ¡ sudarydama didelės vertės sandorį dėl Banko iÅ¡leistų Obligacijų įsigijimo skolintomis lėšomis ir savo įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui įkeisdama nekilnojamÄ jį turtÄ , privalėjo susipažinti su Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties ir Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties nuostatomis bei jose numatytais Banko ir Klientės prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų tenkinimo ypatumais, tačiau to nepadarė ir tokiu neapdairiu ir nerÅ«pestingu savo elgesiu prisidėjo prie galimų neigiamų pasekmių (t.y. galimų nuostolių) atsiradimo.

Komisija konstatavo, kad nors galimų Klientės nuostolių konkretus dydis gali paaiÅ¡kėti tik Obligacijų iÅ¡pirkimo (Banko ir Klientės prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų tenkinimo) dienÄ , tačiau iÅ¡ bylos aplinkybių nėra pagrindo teigti, jog Banko padarytas pažeidimas visa apimtimi įtakojo Klientės esamus ar bÅ«simus nuostolius, todėl Komisija priėmė sprendimÄ AB DnB NORD bankÄ Ä¯spėti dėl FPRÄ® 22 str. 1 ir 3 dalių pažeidimo (1 t., b.l.134-140).Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei iÅ¡vados.2001-12-17 Vertybinių popierių rinkos įstatymo Nr. IX-655 (toliau-VPRÄ®), netekusio galios nuo 2007-02-08 (2007 01 18 Finansinių priemonių rinkų įstatymu Nr. X-1024) 24 str. 3 dalyje nustatyta, kad, vykdydami veiklÄ , tarpininkai inter alia privalo: sÄ Å¾iningai veikti klientų ir rinkos patikimumo interesais (1p.); veikti rÅ«pestingai, su reikiamu profesionalumu ir atsargumu (2p.); klientui pakankamai atskleisti su juo susijusiÄ ir jam reikalingÄ informacijÄ , įskaitant informacijÄ apie taikomÄ Ä¯sipareigojimų investuotojams draudimo sistemÄ arba jos nebuvimÄ (5p.).

PareiÅ¡kėjai pareikÅ¡to įspėjimo teisinis pagrindas nurodyta 2007 m. sausio 18 d. Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 (toliau-FPRÄ®) 22 str. 1 dalis, kuria nustatyta, kad finansų maklerio įmonė, teikdama klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, turi sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sÄ lygomis ir jo interesais, laikydamasi Å¡iame straipsnyje nustatytų reikalavimų. FPRÄ® 22 str. 3 dalyje nustatyta, kad finansų maklerio įmonė turi aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visÄ reikalingÄ informacijÄ , kurios pagrindu jie galėtų suprasti siÅ«lomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus.

Informacija gali bÅ«ti pateikiama standartizuota forma. FPRÄ® 99 str. 1 dalyje nustatyta, kad Å¡io įstatymo nuostatos, nustatančios naujus reikalavimus investicines paslaugas teikiantiems asmenims ir (arba) reguliuojamoms rinkoms ir jų operatoriams, kurie nebuvo nustatyti iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo galiojusiame Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatyme, taikomos nuo 2007 m. lapkričio 1 d. IÅ¡analizavus bei sulyginus cituotas teisės normas tiek lingvistiniu, tiek teleologiniu aspektais, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ios teisės normos nėra tapačios.

Antai, VPRÄ® normos iÅ¡ tarpininko reikalauja veikti sÄ Å¾iningai, rÅ«pestingai, profesionaliai, atsargiai klientų ir rinkos patikimumo interesais, gi FPRÄ®- veikti sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai geriausiomis klientui sÄ lygomis ir jo interesais; VPRÄ® reikalavo klientui pakankamai atskleisti su juo susijusiÄ ir jam reikalingÄ informacijÄ , FPRÄ®- aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visÄ reikalingÄ informacijÄ , kurios pagrindu jie galėtų suprasti siÅ«lomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus.

Reikalavimai informacijos suteikimui pagal FPRÄ® aiÅ¡kiai sugriežtinti, todėl reikalavo poįstatyminių aktų iki 2007-11-01 priėmimo. FPRÄ® 1 str. 2 dalyje nustatyta, kad Å¡iuo įstatymu siekiama suderinti finansinių priemonių rinkų reglamentavimÄ su Europos SÄ jungos teisės aktais, nurodytais Å¡io įstatymo priede. FPRÄ® priedo 3 dalyje nustatyta, kad Å¡iuo įstatymu įgyvendinama 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iÅ¡ dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/61 l/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvÄ 93/22/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7 tomas, p. 263). 2004 m. balandžio 21 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB ,,Dėl finansinių priemonių rinkų, iÅ¡ dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvÄ 93/22/EEB“ (toliau-Mifid) 19 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės reikalauja, kad, teikdama klientams įvairias investicines ir tam tikrais atvejais pagalbines paslaugas ar jų kombinacijas, investicinė įmonė veiktų garbingai, sÄ Å¾iningai ir profesionaliai, kiek tik įmanoma nepažeisdama savo klientų interesų, ypač laikydamasi 2-8 dalyse nustatytų principų.

Mifid 19 str. 2 dalyje nustatyta, kad visa informacija, įskaitant investicinės įmonės pranešimus apie pardavimus, adresuota esamiems ar būsimiems klientams, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Pranešimai apie pardavimus turi būti lengvai atskiriami. Mifid 19 str. 3 dalyje nustatyta, kad esamiems ir būsimiems klientams suprantama forma pateikiama atitinkama informacija apie: <...> finansines priemones ir siūlomas investavimo strategijas; tai turėtų apimti atitinkamas gaires ir įspėjimus dėl rizikos veiksnių, susijusių su investicijomis į tas priemones arba konkrečiomis investavimo strategijomis, įvykdymo sistemas bei išlaidas ir susijusius mokesčius, kad jie galėtų tinkamai suvokti siūlomų investicinių paslaugų ir konkrečios rūšies investicinės priemonės pobūdį ir susijusius rizikos veiksnius bei priimti investicinius sprendimus, remdamiesi turima informacija.

Å ios informacijos pateikimo forma gali bÅ«ti standartizuota. Mifid 19 str. 4 dalyje nustatyta, kad teikdama patarimÄ dėl investavimo arba valdydama portfelį, investicinė įmonė gauna visÄ bÅ«tinÄ informacijÄ apie esamo ar bÅ«simo kliento žinias ir patirtį konkretaus produkto ar paslaugos investicijų srityje, jo finansinę padėtį ir investicinius tikslus, leidžiančiÄ Ä¯monei rekomenduoti esamam ar bÅ«simam klientui jam tinkančias investicines paslaugas ir finansines priemones. Mifid 19 str. 5 dalyje nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad teikdama investicines paslaugas, nenurodytas 4 dalyje, investicinė įmonė papraÅ¡ytų esamo ar bÅ«simo kliento pateikti informacijÄ apie jo žinias ir patirtį konkretaus siÅ«lomo ar reikalaujamo produkto ar paslaugos investicijų srityje, leidžiančiÄ investicinei įmonei įvertinti, ar klientui yra tinkama investicinė paslauga ar numatytas teikti produktas.

Jeigu, remdamasi ankstesne pastraipa gauta informacija, investicinė įmonė mano, kad produktas ar paslauga netinka esamam ar bÅ«simam klientui, investicinė įmonė įspėja esamÄ ar bÅ«simÄ klientÄ . Å io įspėjimo pateikimo forma gali bÅ«ti standartizuota. Tuomet, kai esamas ar bÅ«simas klientas apsisprendžia nepateikti ankstesnėje pastraipoje nurodytos informacijos arba kai jis pateikia nepakankamÄ informacijÄ apie savo žinias ir patirtį, investicinė įmonė įspėja esamÄ ar bÅ«simÄ klientÄ , kad toks sprendimas neleis įmonei įvertinti, ar numatoma teikti paslauga arba produktas jam tinka.

Å io įspėjimo pateikimo forma gali bÅ«ti standartizuota. Mifid 19 str. 6 dalyje nustatyta, kad valstybės narės leidžia, kad investicinės įmonės, teikdamos investicines paslaugas, susidedančias tik iÅ¡ kliento pavedimų vykdymo ir (ar) priėmimo ir perdavimo, teikiant ar neteikiant pagalbinių paslaugų, vadovaudamosi 5 dalimi, Å¡ias investicines paslaugas klientams teiktų nereikalaudamos pateikti informacijÄ arba priimti sprendimÄ , jeigu laikomasi Å¡ių sÄ lygų: pirmiau paminėtos paslaugos yra susijusios su akcijomis, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ar lygiavertėje trečiosios Å¡alies rinkoje, pinigų rinkos priemonėmis, obligacijomis ar kitų formų investiciniais įsipareigojimais (iÅ¡skyrus tas obligacijas ar investicinius įsipareigojimus, kurios apima iÅ¡vestines priemones), KIPVPS ir kitomis nekompleksinėmis finansinėmis priemonėmis.

Trečiosios Å¡alies rinka laikoma lygiaverte reguliuojamai rinkai, jeigu ji atitinka reikalavimus, lygiaverčius numatytiems III antraÅ¡tinėje dalyje. Komisija paskelbia rinkų, kurias galima laikyti lygiavertėmis, sÄ raÅ¡Ä . Å is sÄ raÅ¡as periodiÅ¡kai atnaujinamas; paslauga teikiama esamo ar bÅ«simo kliento iniciatyva; esamas ar bÅ«simas klientas buvo aiÅ¡kiai informuotas, kad teikdama Å¡iÄ paslaugÄ investicinė įmonė neprivalo įvertinti teikiamos ar siÅ«lomos priemonės ar paslaugos tinkamumÄ , ir dėl to jis negali pasinaudoti teise į apsaugÄ pagal atitinkamas veiklos taisykles;

Å¡io įspėjimo pateikimo forma gali bÅ«ti standartizuota; investicinė įmonė laikosi 18 straipsnyje numatytų įsipareigojimų. Naujiems reikalavimams įgyvendinti buvo skirtos ir Komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintos Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklės, kurios taip pat įsigaliojo 2007 m. lapkričio 1 d. IÅ¡ pasakyto kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog tiek Mifid 19 straipsnyje, tiek jo pagrindu priimtame FRPÄ® suformuluoti kokybiÅ¡kai nauji reikalavimai informacijos suteikimui, todėl, pažeidimui, padarytam 2007m. rugpjūčio mėnesį, įvertinti turėjo bÅ«ti taikomas VPRÄ®, tad atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas neteisingai.Kolegijos nuomone, pareiÅ¡kėjos veiksmus vertinant pagal VPRÄ® 24 str. 3 dalį, ji pažeidimo nepadarė, nes įvykdė pareigÄ suteikti reikalingÄ informacijÄ , o Klientės nepasitenkinimÄ sandorio rezultatu sukėlė jos pačios elgesys ir prisiimta rizika, nes, jei ji bÅ«tų buvusi pakankamai rÅ«pestinga, atidi bei atsakinga, jei bÅ«tų įvykdžiusi elementariai suvokiamÄ pareigÄ skaityti pasiraÅ¡omus dokumentus bei juose (t.y.

Programos prospekte bei Galutinėse sÄ lygose) duotas rekomendacijas, įspėjimus apie rizikas, patarimus neprofesionaliam investuotojui kreiptis į nepriklausomus finansų tarpininkus ir pan., rezultatas galėjo bÅ«ti kitoks. IÅ¡ J. B. pasiraÅ¡ytų sutarčių cituotų nuostatų turėjo bÅ«ti akivaizdu, kad Banko skolintų lėšų blogiausio scenarijaus atveju pakaks tik be nuostolio iÅ¡pirkti nominaliÄ obligacijų vertę, kuri negali kisti, nes buvo skolinta suma, lygi pačių obligacijų kainai, tačiau joks bankas paskolų neteikia dovanai, t.y., be palÅ«kanų, gi palÅ«kanų sumokėjimui užtikrinti buvo įkeistas nekilnojamasis turtas.

Antra vertus, nei vienas iÅ¡ teismo analizuotų dokumentų neleidžia tikėtis garantuoto pelno. Kolegijos nuomone, didele dalimi tokį Klientės elgesį lėmė ne Banko darbuotojos nekompetencija ar tyčia neatskleisti visos informacijos, bet aplinkybė, kad sandoriu daugiau domėjosi dukra, turinti aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ , kuria Klientė, be abejo, pasitikėjo. Kita vertus, jei tikėti J. B. versija apie skubinimÄ pasiraÅ¡yti dokeuntus, neva dėl kitų už durų laukusių klientų, tai kolegijos nuomone, ji ir vėliau turėjo galimybę pasigilinti į pasiraÅ¡ytas sutartis, konsultuotis su Banko darbuotojais, nes įkeitimo sutartis buvo pasiraÅ¡yta beveik savaite vėliau.

Akivaizdu, kad, J. B. atsisakius įkeisti turtÄ , sutartys dar galėjo bÅ«ti anuliuotos.Be to, pačios atsakovės taikytas FPRÄ® leidžia informacijÄ pateikti standartizuota forma, kas Å¡iuo atveju iÅ¡ esmės ir buvo padaryta, gi pati atsakovė ekspertuotam pareiÅ¡kėjos Programos prospektui priekaiÅ¡tų neturėjo, taigi, pripažino, kad tokios standartizuotos informacijos pakanka tiek atskleisti sandorio esmę ir pobÅ«dį, tiek apraÅ¡yti rizikas.Kolegija, priimdama šį teismo sprendimÄ , nesiremia apklaustų liudytojų (R.

B., R. T.) paaiÅ¡kinimais, nes jie, įvertinus ir J. B. pozicijÄ , esmingai skiriasi dėl skirtingo suinteresuotumo bylos baigtimi.  Įvertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas sprendimas priimtas pritaikius teisės normas, kurios dar negaliojo pažeidimo padarymo metu, be to, netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, todėl naikintinas (ABTÄ® 89 str. 1d. 1, 3p.).                                 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2p., 127 str., kolegija   n u s p r e n d ė : skundÄ patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ teisės pažeidimo byloje Nr. 2K-375.     Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Kolegijos teisėjai                                                                  ArÅ«nas Kaminskas                                                                               Rosita Patackienė                                                                                                                                                                          Nijolė Å idagienė