2025-10-08 Nr. AB-16377-3-61-3-04562-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. G. (A. G.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2025-10-08 Nr. AB-16377-3-61-3-04562-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja A. G. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 25S181142 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760319651, galiojantį iki 2027 m. gruodžio 21 d. (toliau – ir Leidimas).
Full text
Administracinė byla Nr. AS-1157-822/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04562-2025-9
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. spalio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. G. (A. G.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėja A. G. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 25S181142 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760319651, galiojantį iki 2027 m. gruodžio 21 d. (toliau – ir Leidimas).
Pareiškėja taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo galiojimą iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas.
Pareiškėja nurodė, kad turi išvykti iš Lietuvos Respublikos 2025 m. rugpjūčio 27 d. Pareiškėjos sūnus šiais metais turi pradėti lankyti pirmą klasę (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Teigė, kad jos ryšys su sūnumi yra labai stiprus, jų atskirti neįmanoma. Bandymas juos atskirti gali pasireikšti stipriomis psichologinėmis problemomis, kurios labai pablogins jau dabar esančias sveikatos problemas. Jeigu pareiškėjai reikės išvykti, kartu išvykti turės ir sūnus, kuris tokiu atveju turės pradėti lankyti mokyklą (duomenys neskelbtini) arba, jeigu (duomenys neskelbtini) gimnazija duos leidimą – nuotoliniu būdu. Laikino leidimo išdavimas gali užtrukti nuo 45 dienų iki 3 mėnesių arba kol bus priimtas sprendimas. Nacionalinės ir turistinės vizos (duomenys neskelbtini) piliečiams šiuo metu irgi nėra išduodamos. Dėl nurodytų priežasčių prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.
II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.
Teismas įvertino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šių nuostatų aiškinimo ir taikymo aspektu.
Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nurodė, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali kilti sunkiai atitaisoma didelė žala.
Teismas pažymėjo, kad iš skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo matyti, jog pareiškėjai Leidimas panaikintas dėl to, kad ji 2025 m. birželio 1 d. bei 2025 m. liepos 22 d. per Panemunės pasienio kontrolės punktą vyko iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Pareiškėja skunde nurodė, jog į (duomenys neskelbtini) vyko dėl sūnaus L. G. sveikatos problemų, kuris buvo gydomas (duomenys neskelbtini) centre. Teismas nurodė, kad pati pareiškėja skunde nurodė alternatyvas, jog esant būtinybei pareiškėjai išvykti iš Lietuvos Respublikos kartu su sūnumi, pareiškėjos sūnus turėtų galimybę pradėti lankyti mokyklą (duomenys neskelbtini) arba mokytis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje nuotoliniu būdu, todėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į mokslą bei išsilavinimą pareiškėjos sūnui nebūtų pažeista. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad iš pareiškėjos kartu su skundu pateiktų sūnaus medicinos išrašų matyti, jog dėl jo turimų sveikatos problemų (dėl iki gimimo nustatytos onkologijos pareiškėjos sūnui pašalintas vienas inkstas) jis yra gydomas (duomenys neskelbtini), o ne Lietuvos Respublikoje.
Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, sprendė, kad nurodyti argumentai, dėl kurių pareiškėja prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nesudaro teisinio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjos prašymą atmetė.
III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkinti.
Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog šiuo atveju nebus pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į mokslą bei išsilavinimą jos sūnaus atžvilgiu. Teigia, kad dėl sūnaus mokymosi (duomenys neskelbtini) iki skundo teismui padavimo dar nebuvo pradėta ieškoti mokslo įstaiga, kuri galėtų priimti jį mokytis. Iki Migracijos departamento Sprendimo priėmimo nebuvo numatyta, kad sūnus pradės lankyti mokyklą (duomenys neskelbtini). Be to, mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d., todėl rasti vietą, kur dar nebūtų sudarytos klasės, neįmanoma. Pareiškėja teigia, kad skunde nebuvo nurodyta, jog šiuo metu yra galimybė mokytis (duomenys neskelbtini), tik buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijai nesuteikus galimybės sūnui mokytis nuotoliniu būdu, jeigu tektų išvykti iš Lietuvos, tektų ieškoti galimybių mokytis (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodo, kad sūnus turi pradėti mokytis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir yra įrašytas į pirmokų sąrašą. Gimnazija dar nėra suteikusi galimybės mokytis sūnui nuotoliniu būdu, o šis pasiūlymas gimnazijai buvo pateiktas pareiškėjos iniciatyva, kai buvo gautas Migracijos departamento Sprendimas. (duomenys neskelbtini) gimnazija nesutiko, kad sūnus mokytųsi nuotoliniu būdu, nes vaikas mažametis, vienintelis mokytųsi tokiu būdu, be to, gimnazija nemano, jog galės užtikrinti sąlygas kokybiškam mokymuisi tokiu būdu. Be to, problemų kyla ir su (duomenys neskelbtini) vykdoma politika, nes (duomenys neskelbtini) vyriausybė blokuoja didžiąją dalį elektroninių platformų, kuriomis vykdomas nuotolinis mokymasis, todėl net ir gimnazijai suteikus tokią galimybę, nebus galima jos įgyvendinti. Taigi, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. sūnaus teisė į mokslą bus apribota neapibrėžtą laiką. Juolab, kad sūnus praleis rugsėjo 1 d. ir visą įžangą į mokslo pradžią, susipažinimą su naujais draugais, atsiras atskirtis.
Pareiškėja pažymi, jog išskyrus šeimą ir jai išvykus iš Lietuvos, sūnaus tėvas neturės galimybės būti su vaiku, nes dirba (duomenys neskelbtini) mokymo centre profesijos mokytoju – ekspertu. (duomenys neskelbtini) miestas neturi dienos centro, kur po pamokų galėtų būti sūnus. Vaiko tėvo darbas ir gaunamas darbo užmokestis yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, o jeigu tektų jam prižiūrėti sūnų, jis turėtų nutraukti darbo santykius.
Pareiškėja taip pat akcentuoja, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus pažeista sūnaus teisė į mokslą, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis, vaikas būtų atskiriamas nuo tėvo, pažeista teisė gyventi su savo tėvais, bendrauti su giminaičiais.
Pareiškėja papildomai nurodo, kad Sprendime nurodyta, jog ji turi grąžinti laikino leidimo gyventi Lietuvoje kortelę, todėl net ir jai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju ji negalės grįžti į Lietuvą, nes (duomenys neskelbtini) piliečiams neišduodamos vizos, o be laikino leidimo kortelės ji į Lietuvą nebus įleista, taigi ir dėl to bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Prašo atsižvelgti ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2352-520/2025, kurioje pasisakyta dėl vaiko interesų pažeidimo išskyrimo atveju.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad ji Lietuvoje nėra padariusi jokių pažeidimų, administracinių nusižengimų. Prašo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes bei geriausius vaiko interesus ir neatskirti šeimos.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos sūnus, kuris yra Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) pilietis, turi abu tėvus, todėl neaišku, kodėl išskirtinai pareiškėjos privilegija (ar pareiga) rūpintis mažamečiu sūnumi dėl mokymosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje.
Atsakovas teigia, kad pareiškėja nepagrįstai nurodo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta jos sūnaus teisė į mokslą būtų pažeista. Ne tik pareiškėjos, bet ir didžiosios daugumos mokyklinio amžiaus vaikų Lietuvoje tėvai dirba, tačiau sugeba užtikrinti vaikams tinkamas sąlygas mokytis. Pareiškėjai buvo žinoma apie grėsmes, kurios jai, kaip užsienietei, gali kilti nesilaikant Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą, nustatymo įstatymo (toliau – ir Ribojamų priemonių įstatymas) nuostatų dėl vykimo į (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja (ar šeima) savarankiškai priėmė sprendimą gydyti sūnų (duomenys neskelbtini).
Atsakovas pažymi, kad pareiškėja nepagrįstai nurodo, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jos atžvilgiu bus įvykdyta „deportacija be galimybės sugrįžti į Lietuvą“, kadangi ginčijamu Sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos klausimas. Esant sprendimui dėl pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos, pareiškėja turėtų pagrindą skųsti tokį sprendimą ir prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjos argumentai pagrįsti prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, nes ginčijamu Sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas.
Atsakovo nuomone, pareiškėjos išsakyti argumentai neįrodo, kaip ginčijamo Sprendimo vykdymas galėtų sukelti pareiškėjai didelę ir neatitaisomą žalą. Nepatogumai, kuriuos pareiškėja gali patirti nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, negali būti vertinami kaip didelė ir neatitaisoma žala. Tai, kad pareiškėja gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių dėl ginčijamo Sprendimo, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, jeigu pareiškėja neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.
Atsakovas pažymi, kad Ribojamųjų priemonių įstatymo pakeitimai buvo priimti dėl jau ne pirmus metus vykstančio karo. Pareiškėjos pasirinkimas gydyti vaiką karo veiksmus pradėjusioje šalyje agresorėje neturėtų būti vertinamas kaip neutralus ir nereikšmingas sprendimas. Pareiškėjos interesai neturėtų būti vertinami kaip svarbesni už viešąjį interesą užtikrinti visuomenės saugumą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėja, būdama atsakinga mama, gali rasti kitus sprendimus, kaip prižiūrėti savo vaiką, o patiriami galimi nepatogumai nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, siekiant apsaugoti individualius pareiškėjos interesus. Pareiškėjos įvardytos priežastys yra asmeninio pobūdžio ir yra išsprendžiamos kitomis – ne reikalavimo užtikrinimo priemonėmis. Pareiškėja iš esmės nepateikia jokių argumentų, kurie atskleistų, kad ginčijamo Sprendimo vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Pareiškėja skunde nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kurie būtų pagrindas reikalavimo užtikrinimo priemonei pritaikyti nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinti, todėl naikinti teismo nutartį nėra jokio pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą iki kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. spalio 6 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos papildomus įrodymus – Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 25S209696, kuriuo ji įpareigojama savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2025 m. spalio 25 d., kopiją, bei Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjos skundas tenkintas ir šioje byloje ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas panaikintas, kopiją. Teigia, kad prašomi prijungti prie bylos dokumentai, kurie turi reikšmę priimant procesinį sprendimą dėl pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę šioje byloje, buvo priimti jau po šioje byloje skundžiamos teismo nutarties priėmimo, todėl negalėjo būti pateikti anksčiau.
ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad prašomi prijungti prie bylos papildomi įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau, o jie turi įtakos nagrinėjant pareiškėjos atskirąjį skundą, tenkina pareiškėjos prašymą ir prijungia prie bylos pateiktus papildomus įrodymus.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio, nustatančio sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja (šia teise) piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858‑602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).
Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pabrėžtina ir tai, kad asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, jog neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti jo interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-735/2014, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).
Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo galiojimą. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėja grindė tuo, kad nesustabdžius ginčijamo Sprendimo, bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teigė, jog jos ir sūnaus ryšys yra labai stiprus, bandymas juos išskirti gali pasireikšti stipriomis psichologinėmis problemomis, kurios pablogins sveikatos problemas. Jeigu pareiškėjai reikės išvykti iš šalies, kartu išvyks ir sūnus, tokiu atveju jis turės pradėti lankyti mokyklą (duomenys neskelbtini) arba mokytis nuotoliniu būdu, jeigu (duomenys neskelbtini) gimnazija duos leidimą.
Nustatyta, kad skundžiamu Migracijos departamento Sprendimu nuspręsta panaikinti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Nr. 760319651, galiojantį iki 2027 m. gruodžio 21 d., nes asmuo per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos pateikti papildomi įrodymai patvirtina, kad Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą Nr. 25S209696, kuriuo nusprendė pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini), t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos – iki 2025 m. spalio 25 d. Sprendimas priimtas, nes pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pažymėtina ir tai, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 30 d. priėmė sprendimą šioje byloje, kuriuo pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Migracijos departamento Sprendimą. Teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs ir per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimu įpareigota iki 2025 m. spalio 25 d. išvykti į (duomenys neskelbtini), o to nepadarius bus pradėta jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimas, kuriuo šioje byloje ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas panaikintas, neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, nesant duomenų, jog pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę piktnaudžiautų procesu, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjai ir jos šeimos nariams (sutuoktiniui, vaikui).
Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017; kt.), nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-111-463/2024; kt.).
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuria būtų uždrausta grąžinti ar išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas (ABTĮ 70 str. 3 d. 1 p.).
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Migracijos departamentui grąžinti ar išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) iki įsiteisės šioje byloje priimtas procesinis sprendimas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjos A. G. (A. G.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos grąžinti ar išsiųsti pareiškėją A. G. (A. G.) iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) iki įsiteisės šioje byloje priimtas procesinis sprendimas.
Nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo vykdymą pavesti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjos Beata Martišienė
Dalia Višinskienė
Skirgailė Žalimienė