ef93876a-bda5-4deb-aa68-3d0fbede7488 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-25943-820/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17487-2020-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.9.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 10 d., Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Ivetai Kavaliauskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Egidijui Langiui, atsakovui V. L. ir jo atstovei advokatei Daivai VaÅ¡kelienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės Mano BÅ«stas Vilnius ieÅ¡kinį atsakovui V. L., dėl įsiskolinimo už balkono remontÄ priteisimo. Teismas nustatė: I. IeÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindo santrauka 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ir pareiÅ¡kė Å¡iuos reikalavimus (ieÅ¡kinio dalykas): 1.1. Priteisti iÅ¡ atsakovo 216,38 EUR skolos. 1.2. Priteisti 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas. 1.3. Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, jog yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, administratorius, kuris administratoriaus teises ir pareigas perėmė iÅ¡ UAB „Vilkpėdės bÅ«stas“ reorganizavus pastarÄ jÄ bendrovę.

3. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas ir bendrosios dalinės nuosavybės objektų minėtame daugiabutyje name bendrasavininkas.

4. Atsakovas, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektų bendrasavininkas, pagal teisės aktus privalo iÅ¡laikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiÅ«rÄ . Laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. atsakovas yra nesumokėjęs 216,38 EUR mokėjimų, todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o juos priteisti teismine tvarka.

5. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas privalo apmokėti ir už balkonų remontÄ , nes pagal dabartinį teisinį reguliavimÄ , balkonai yra bendrosios dalinės nuosavybės objektai ir juos iÅ¡laikyti, prižiÅ«rėti ir remontuoti privalo visi bendrasavininkai, nepriklausomai nuo to, ar faktiÅ¡kai jais naudojasi.

6. Prašė priteisti įstatymo nustatyto dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Atsakovo atsikirtimų santrauka 7. Atsakovas V. L. pateikė atsiliepimÄ , kuriame su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Atsakovas nurodė, jog moka visus mokesčius, kuriuos privalo mokėti, kaip daugiabučio namo bendrasavininkas.

9. IeÅ¡kovas atliko balkonų remontÄ pažeisdamas teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ , t. y. negavęs bendrassavininkų sutikimo, nebuvo surengtas reikalingų atlikti darbų rangovų parinkimo konkursas, todėl balkonų remontas buvo atliktas už nepagrįstai didelę sumÄ ir ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti apmokėti už tai namo bendrasavininkų.

10. Atsakovas neturi balkono, todėl neturi prisidėti prie balkonų remonto ir išlaikymo, o toks teisinis reguliavimas ir teismų praktika prieštarauja teisingumo, protingumo principams ir Konstitucijai.

11. Yra paruoÅ¡tas įstatymo pakeitimo projektas, kuriame numatyta, jog už balkonų iÅ¡laikymÄ privalo mokėti juo besinaudojantis bendrasavininkas, o ne visi namo bendrasavininkai. III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo iÅ¡vados Teismas konstatuoja :

12. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

13. AiÅ¡kindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ pažymėjo, kad teismas, formuluodamas sprendimo motyvus, turi pateikti įtikinamus argumentus, kodėl teismo sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Teismo motyvai gali bÅ«ti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iÅ¡ teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo iÅ¡vadas nurodo kaip vienintelį logiÅ¡kÄ nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatÄ .

Pasirinkęs tokį teisinio argumentavimo stilių, teismas, siekdamas įtikinti bylos šalis ir visuomenę sprendimo teisingumu, ne tik nurodo, kad jo išvados yra teisingos, bet ir tai, kodėl kitos, konkuruojančios teisės normų taikymo alternatyvos negalimos šioje byloje. Tokie, t. y. papildomi, argumentai tik sustiprina teismo sprendimo motyvus ir leidžia tinkamai įgyvendinti CPK 270 straipsnio 4 dalies ir 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2010).

15. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

16. Byloje nėra ginčo, tÄ patvirtina ir VÄ® Registrų centro pažyma, jog atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkas, todėl jis yra ir daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų savininkas.

17. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administratorius.

18. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektų bendrasavininkas, privalo iÅ¡laikyti bendrosios dalinės nuosavybės objektus. Byloje kyla ginčas dėl balkonų, kuriais nesinaudoja atsakovas, priskyrimo bendrosios dalinės nuosavybės objektams. IeÅ¡kovo teigimu, balkonai yra bendrosios dalinės nuosavybės objektai, o atsakovo teigimu, balkonai nėra bendrosios dalinės nuosavybės objektai ir už balkonų priežiÅ«rÄ turi mokėti tie namo bendrasavininkai, kurie turi galimybę jais naudotis. Teismas nagrinėja ir pasisako Å¡iuo klausimu.

19. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrÄ ja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimÄ reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai (byloje aktuali straipsnių redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d.). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga.

Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 ir 15 dalyss (dalies redakcija, galiojanti nuo 2014 m. liepos 1 d.). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.

Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.

20. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sÄ voka yra nustatyta Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme. Pagal Å¡io įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, pastato bendrojo naudojimo objektai:

1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos);

2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, Å¡ilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, Å¡ilumos punktÄ , Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankÅ¡luosčių džiovintuvus);

3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams;

4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip Å¡i sÄ voka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme;

5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

21. Taigi, pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reglamentavimÄ balkonai yra laikytini bendrojo naudojimo objektais. Tačiau Å¡i taisyklė nėra absoliuti. Kai statinio bendrojo naudojimo objektai tenkina tik kai kurių patalpų naudotojų poreikius, tokiu atveju gali bÅ«ti sudaromas bendrojo naudojimo objektų, kurie naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, apraÅ¡as. Sprendimai dėl Å¡ių bendrojo naudojimo objektų, skirtų ne visų gyvenamojo namo gyventojų poreikiams tenkinti, valdymo ir naudojimo gali bÅ«ti priimami atskirai (CK 4.85 straipsnio 3 dalis).

Tačiau tam, kad bendrojo naudojimo objektas bÅ«tų įtrauktas į šį apraÅ¡Ä , turi bÅ«ti nustatyta, kad jis yra atskiras, nesusietas su kitais to paties statinio bendrojo naudojimo objektais ir kad juo gali naudotis tik konkrečios statinio dalies butų ir kitų patalpų savininkai. Byloje nėra duomenų, jog ginčo name bÅ«tų sudarytas ir patvirtintas minėtas apraÅ¡as, todėl balkonai laikytini statinio fasado elementais - bendrojo naudojimo objektais.

22. Atsakovo nurodoma aplinkybė, jog yra parengtas įstatymo pakeitimo projektas, kuriame siekiama nustatyti, jog balkonai, į kuriuos galima patekti tik Å¡i konkrečiam savininkui priklausančio buto ar kitos patalpos, iÅ¡laikomi ir iÅ¡saugomi lėšomis tų savininkų, iÅ¡ kurių patalpų galima patekti, nėra pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus, nes įstatymo projektas nėra priimtas Lietuvos Respublikos Seimo, nėra pasiraÅ¡ytas Lietuvos Respublikos Prezidento, nėra paskelbtas, nėra įsigaliojęs ir, pagal pateiktas įstatymo projekto nuostatas, negalės bÅ«ti taikomas atgaline tvarka. Taigi, nors įstatymo projekte yra numatytas kitoks teisinis reguliavimas, nei galioja Å¡iuo metu, tačiau nėra teisinio pagrindo taikyti negaliojančio teisės akto ir netaikyti galiojančių teisės aktų. Teismas nenustatė pagrindų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismÄ dėl esamo teisinio reguliavimo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

23. Apibendrinant darytina išvada, jog balkonai laikytini bendrosios dalinės nuosavybės objektais ir atsakovas, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektų bendrasavininkas privalo išlaikyti ir remontuoti bendrosios dalinės nuosavybės objektus.

24. Atsakovas atsikirtinėja, jog nėra davęs sutikimo ir nėra bendrasavininkų sprendimo atlikti balkonų remontÄ ir mokėti už balkonų remontÄ , todėl neprivalo atlyginti Å¡ių iÅ¡laidų. Su Å¡iais teiginiais nesutiktina.

25. Daugiabutis namas baigtas statyti 1954 metais. Pastatas paprastuoju remontu buvo remontuojamas 2014 – 2016 metais. Kadangi pastatas senas, todėl neabejotinai jam buvo reikalingas ir balkonų remontas.

26. Aplinkybė, jog savininkas nedavė sutikimo apmokėti tam tikras iÅ¡laidas, nėra absoliuti sÄ lyga, eliminuojanti daugiabučio namo butų savininkų pareigÄ jas apmokėti. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti iÅ¡laidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad iÅ¡laidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais:

1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl Å¡ių iÅ¡laidų. Antruoju atveju bÅ«tina dar viena sÄ lyga – iÅ¡laidos turi bÅ«ti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009).

CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigÄ padengti bÅ«tinÄ sias (privalomÄ sias) turto iÅ¡laikymo sÄ naudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų iÅ¡imčių taikymas galimas tik tada, kai iÅ¡laidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

O. v. G. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-305/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučio namo Konstitucijos 15/5 savininkų bendrija v. N. Š., bylos Nr. 3K-3-326/2014; kt.). Taigi, atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo.

27. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimai yra nustatyti STR 1.12.05:2010 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.). Pagal Å¡io reglamento 5 punkto nuostatÄ , prie privalomųjų reikalavimų visumos yra priskirti reikalavimai iÅ¡laikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukÅ¡mo; energijos taupymo ir Å¡ilumos saugojimo; reikalavimus gyvenamÄ jį namÄ ir jo aplinkÄ naudoti, prižiÅ«rėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytÄ Nekilnojamojo turto registro duomenyse; bÅ«tų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos.

Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos bÅ«klės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiÅ«ra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais), esminius energijos taupymo ir Å¡ilumos iÅ¡saugojimo reikalavimus atitinkančiu gyvenamojo namo energinio Å«kio valdymu, gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimÄ bei gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (reglamento 7 punktas).

STR 1.12.05:2010 priede pateikto Daugiabučių namų techninės priežiÅ«ros pagrindinių darbų sÄ raÅ¡o 4.1. punkte nurodyti privalomieji darbai – daugiabučio gyvenamojo namo techninės priežiÅ«ros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbai ar jų kompleksas, kuriuos atlikus užtikrinama gyvenamojo namo bÅ«klė, atitinkanti esminius statinių reikalavimus; bei 4.2. punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas (remontas) – įgyvendinant privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus atliekami statybos darbai, kuriais atkuriamos ir (ar) pagerinamos gyvenamojo namo fizinės ir energinės savybės. STR 1.12.05:2010 priede pateikto Daugiabučių namų techninės priežiÅ«ros pagrindinių darbų sÄ raÅ¡o Bendrojo pobÅ«džio organizaciniai ir tvarkomieji darbai įtvirtinti 1.1.9. punkte - bendrojo naudojimo patalpų (laiptinių, holų, koridorių, rÅ«sių ir kitų) ir jų priklausinių (balkonų, terasų) priežiÅ«ra (durų ir langų funkcionalumo ir sandarumo tikrinimas: apkaustų ir spynų defektų Å¡alinimas keičiant atskiras jų detales, suirusių tarpinių lokalinis keitimas, iÅ¡dužusių langų įstiklinimas (iki 2 procentų jų kiekio), laiptų, bendrojo naudojimo balkonų ir terasų saugaus naudojimo užtikrinimas) bei 1.1.10 punkte - namo bendrųjų konstrukcijų (pamatų, cokolio, sienų, balkonų laikančiųjų konstrukcijų ir kitų) saugaus naudojimo užtikrinimas: atitrÅ«kusių plytų, tinko, lipdinių, skardos, medinių ir kitokių detalių paÅ¡alinimas ar pritvirtinimas.

IÅ¡ Å¡ių teisės aktais nustatytų reikalavimų visumos darytina iÅ¡vada, kad prie privalomųjų statinio naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimų, užtikrinančių tiek pastato gyventojų, tiek trečiųjų asmenų saugumÄ , nagrinėjamu atveju yra priskiriamas balkonų remontas, mažinant rizikÄ balkonui ar jo dalims atskilti, nukristi ir/ar padaryti žalÄ asmenims ir/ar jų turtui.

28. Pareiga apmokėti išlaidas, susietas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senamiesčio ūkis“ v. UAB „Vilniaus Narutis“, bylos Nr. 3K-3-570/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016).

29. Vadovaujantis aukščiau minėtais išaiškinimais ir aptartais teisės aktais darytina išvada, jog šiuo atveju atsakovo pareiga apmokėti išlaidas, susietas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (balkonais), nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo, todėl atsakovas privalo apmokėti šias išlaidas.

30. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog kainų apklausos bÅ«du buvo parinktas rangovas, darbai atlikti ir priimti (pateiktas Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. R-BST-V16-339248). Remonto iÅ¡laidų suma buvo paskirstyta tarp daugiabučio namo bendrasavininkų. Ginčo, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų neteisingai atlikęs remonto iÅ¡laidų paskirstymÄ , byloje nėra. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 216,38 EUR skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 4.82 -4.85 straipsniai).

31. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).

32. Kiti Å¡alių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 33. Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

34. IeÅ¡kovas, pateikdamas pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo patyrė 39,71 EUR iÅ¡laidas (8 EUR žyminio mokesčio, 1,71 EUR už Nekilnojamojo turto bei Gyventojų registro tarnybos iÅ¡raÅ¡us bei 30 EUR už teisines paslaugas). Pateikdamas ieÅ¡kinį papildomai patyrė – 7 EUR žyminio mokesčio, 331,54 EUR iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. IÅ¡ viso ieÅ¡kovas patyrė 378,25 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios, patenkinus ieÅ¡kinį, priteistinos iÅ¡ atsakovo (CPK 93 straipsnis).

35. Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti jÄ teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtÄ sprendimÄ ir bylÄ nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka. Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais, nusprendžia: tenkinti ieškinį. Priteisti ieškovui UAB Mano Būstas Vilnius (kodas 121452091) iš atsakovo V. L. (kodas (duomenys neskelbtini) 216,38 EUR (du šimtus šešiolika euro ir 38 euro centų) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 216,38 EUR (dviejų šimtų šešiolikos euro ir 38 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2020 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 378,25 EUR (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis euro ir 25 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Vaidas Pajeda