ef91aed8-16b0-4047-a0ec-271c8eaa99ef · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius

Pranešėjas

Algirdas Auruškevičius                              Civilinė byla Nr.

2A-1299-115/2011

Teisėja

Renata Kasimovienė                                         Procesinio

sprendimo kategorijos:

                                          73.1.;121.2;(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011m. kovo 10d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės, sekretoriaujant Jurgitai Loginovienei,

dalyvaujant  ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ atstovui M.Balevičiui,

atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ atstovui adv. D. Skebui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (atsakovo) UADB „Ergo Lietuva“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-852-600/2010 pagal ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovui UADB „Ergo Lietuva“, trečiajam asmeniui BUAB „Rimanrida“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo .

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,     n u s t a t ė :

ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašė priteisti iš atsakovo 13.682 Lt draudimo išmokos, 6 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-7).

 Nurodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas 2007-08-28 sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. 15/60, kurios esmė – supaprastinti bei pagreitinti naudos gavėjo (ieÅ¡kovo) nuomonės (sprendimo) dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo bÅ«do gavimÄ interneto pagalba. Gavęs atsakovo pateiktÄ užklausÄ dėl 2007-10-10 eismo įvykio metu apgadinto ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio vilkiko DAF FA95XF380 (naudotojas BUAB „Rimanrida“) draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo bÅ«do suderinimo, UAB „Swedbank lizingas“ priėmė sprendimÄ , nurodydamas, kad draudimo iÅ¡moka turi bÅ«ti sumokėta į BUAB „Rimanrida“ sÄ skaitÄ , jei pastaroji įmonė yra atsiskaičiusi su vilkiko remonto darbus atlikusia įmone, arba į remonto darbus atlikusios įmonės sÄ skaitÄ , jei BUAB „Rimanrida“ nėra atsiskaičiusi su remonto darbus atlikusia įmone.

Atsakovas draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo 2008-04-18 BUAB „Rimanrida“, nors minėta įmonė nebuvo atsiskaičiusi su vilkiko remonto darbus turėjusiu atlikti subjektu, o pastarasis subjektas dar nebuvo atlikęs vilkiko remonto darbų. Nurodytu atveju draudimo iÅ¡mokÄ atsakovas privalėjo sumokėti ieÅ¡kovui. BUAB „Rimanrida“, gavusi draudimo iÅ¡mokos sumÄ , remonto darbus atlikusiai įmonei nesumokėjo už vilkiko remontÄ , o remonto įmonė negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui suremontuoto vilkiko iki bus apmokėti jos remonto darbai.

Savo veiksmais atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, todėl draudimo iÅ¡mokÄ turi sumokėti ieÅ¡kovui. Teigė, kad senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo momento, kai ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai sužinojo apie sutartinių santykių pažeidimÄ , 2009 m. sausio mėn. atvykęs į remonto dirbtuves atsiimti vilkiko. Papildomai nurodė, kad atsakovas netinkamai įvykdė jų sudarytos bendradarbiavimo sutarties sÄ lygas, nes nepatikrinęs vilkiko remonto darbų apmokėjimo fakto, draudimo iÅ¡mokÄ Â sumokėjo trečiajam asmeniui BUAB „Rimanrida“.

Gavęs draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ atsakovo, ieÅ¡kovas jÄ sumokėtų remonto darbus atlikusiai įmonei (UAB „Eurema“). IeÅ¡kovui nebuvo pagrindo reikalauti atsiimti vilkikÄ laikotarpiu nuo 2008-04-18 iki 2009 m. sausio mėn., nes lizingo sutartis buvo vykdoma tinkamai. IeÅ¡kovas leido pasirinkti BUAB „Rimanrida“ bendrovę, kurioje turi bÅ«ti remontuojamas vilkikas. Teigė, kad ieÅ¡kinio reikalavimams turėtų bÅ«ti taikomas 3 metų senaties terminas.

Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti, pritaikius ieÅ¡kinio senatį (b.l. 54-57). Patvirtino, kad Å¡alys 2007-08-28 yra sudarę Bendradarbiavimo sutartį Nr. 15/60, taip pat, kad atsakovui pateikus užklausÄ dėl ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio vilkiko DAF FA95XF380 (naudotojas BUAB „Rimanrida“) draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo bÅ«do suderinimo, ieÅ¡kovas nurodė draudimo iÅ¡mokÄ sumokėti BUAB „Rimanrida“, jei pastaroji įmonė yra atsiskaičiusi su vilkiko remonto darbus atlikusia įmone, arba remonto darbus atlikusiai įmonei, jei BUAB „Rimanrida“ nėra atsiskaičiusi su ja. BUAB „Rimanrida“ pateikė atsakovui remonto darbus atlikusios įmonės iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ ir pavirtino, jog už remonto darbus yra atsiskaičiusi, todėl atsakovas sumokėjo UAB „Rimanrida“ draudimo iÅ¡mokÄ . Mano, jog, Å¡alių sudaryta sutartis nenumato atsakovo pareigos kontroliuoti remonto darbų apmokėjimo fakto. Pats ieÅ¡kovas, kaip vilkiko savininkas, privalėjo tikrinti aplinkybes dėl remonto darbų apmokėjimo. IeÅ¡kovas, atsakydamas į užklausÄ , nenurodė savęs kaip galimo iÅ¡mokos gavėjo, todėl reikÅ¡ti reikalavimo dėl iÅ¡mokos  priteisimo neturi pagrindo. IeÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotinas nuo užklausos gavimo dienos, kai ieÅ¡kovas turėjo faktiÅ¡kai sužinoti apie savo teisės tariamo pažeidimo momentÄ . Pabrėžė, kad ieÅ¡kovas nėra patyręs jokių nuostolių ir savo iniciatyva bando prisiimti trečiojo asmens pareigas, nors jam ir nėra pareigos apmokėti UAB „Eurema“ sÄ skaitas už vilkiko remonto darbus. Pabrėžė, kad ieÅ¡kovo atsakyme į užklausÄ dėl draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo bÅ«do pastarasis nenurodė, kad draudimo iÅ¡moka gali bÅ«ti sumokėta pačiam ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas apie draudimo iÅ¡mokos sumokėjimÄ turėjo žinoti jau 2008-05-21, o ieÅ¡kinį teismui pateikė tik 2009-08-14, todėl praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Trečiojo asmens BUAB „Rimarinda“ bankroto administratorius UAB „Agenoras“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kovo reikalavimus tenkinti pilnai. Nurodė, kad atsakovas, sumokėdamas BUAB „Rimanrida“ draudimo iÅ¡mokÄ , nepatikrino remonto darbų apmokėjimo fakto. Tokiu bÅ«du UADB „Ergo Lietuva“ pažeidė su ieÅ¡kovu sudarytos sutarties nuostatas (b.l. 78-79. 80).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ naudai 13682 Lt draudimo išmokos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 13682 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009-08-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2195,46 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l.115-118).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog CK 6.988 str. 3 d. numato, kad privalomojo draudimo rÅ«Å¡is ir sÄ lygas reglamentuoja kiti įstatymai. Teismas sprendė, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas yra specialusis ir taikytinas nagrinėjamoje byloje, susijusioje su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nes CK 1.3 str. 2 d. numatė iÅ¡imtinį specialių įstatymų taikymÄ , kai pats kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000-06-16 nutarimo Nr. 27 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“ iÅ¡aiÅ¡kinimai nėra taikomi nagrinėjamoje byloje, nes juose nėra apibendrintas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) įstatymo nuostatų taikymas. Teismas sprendė, kad byloje kilęs ginčas dėl to, ar atsakovas turi sumokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ .

Å iuo atveju teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi argumentai yra  kam turi bÅ«ti iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, taikant TPVCAPD įstatymo nuostatas pagal tarp Å¡alių 2007-08-28 sudarytÄ susitarimÄ dėl draudimo bendrovės lizingo bendrovei teikiamų draudimo užklausų dėl naudos (draudimo iÅ¡mokos) gavėjo, naudojantis internetine užklausų administravimo sistema adresu www.uzklausos.lt, administravimo. Teismas konstatavo, jog esant aiÅ¡kiai ir konkrečiai iÅ¡reikÅ¡tai ieÅ¡kovo (lizingo bendrovės) valiai dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo – į 2008-04-11 atsakovo užklausimÄ ieÅ¡kovui, kokiu bÅ«du iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , duotame ieÅ¡kovo atsakyme, ieÅ¡kovas nėra davęs sutikimo pervesti draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯ UAB „Rimanrida“ sÄ skaitÄ , neatlikus automobilio remonto.

Atsakovas užklausimu, kokiu bÅ«du iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ,  pripažino, jog pagal TPVCAPD įstatymÄ nukentėjęs tretysis asmuo yra ieÅ¡kovas. Å ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas suprato savo pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ transporto priemonės savininkui, kaip nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, o ne trečiajam asmeniui, kaip transporto priemonės faktiniam valdytojui. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu, jog atsakovas privalėjo draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėti ne trečiajam asmeniui UAB „Rimanrida“, nesant duomenų apie apmokėjimÄ už automobilio remontÄ , o ieÅ¡kovui, kaip nukentėjusiam trečiajam asmeniui (TPVCAPD įstatymo 2 str. 2 d., 5 d., 23 d.), patyrusiam žalÄ , nes tik tokiu bÅ«du ieÅ¡kovo, kaip transporto priemonės savininko, turtiniai interesai bÅ«tų apginti TPVCAPD įstatymo prasme.

Nagrinėjamu atveju atsakovas, 2008-04-11 gavęs ieÅ¡kovo atsakymÄ , kad draudimo iÅ¡mokÄ mokėti į kliento (UAB „Rimanrida“, ankstesnis pavadinimas UAB „Giedrita“) sÄ skaitÄ , jeigu yra atsiskaityta su remonto įmone, arba į remonto įmonės sÄ skaitÄ , jeigu klientas nėra atsikaitęs su remonto įmone, turėjo imtis priemonių, kad užtikrinti tinkamÄ draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimÄ . Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, kaip turto savininkas, nurodė esminę sÄ lygÄ â€“ sugadinto turto remonto darbų atlikimÄ , o atsakovas iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ transporto priemonės valdytojui, kai pastarasis už remonto darbus nebuvo apmokėjęs. Aplinkybės, kad atsakovas iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovo nurodyto kliento naudai, kai Å¡is už remonto darbus nebuvo atsiskaitęs, turėdamas aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ ieÅ¡kovo, kaip turto savininko, valiÄ , sukÅ«rė teisines pasekmes ir prievolę atsakovui iÅ¡mokėti 13.682 Lt draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovui, nes atsakovas, atlikdamas draudiminio įvykio administravimo procedÅ«rÄ , pažeidė ieÅ¡kovo teises ir turtinius interesus, neįvykdydamas prievolės atlyginti 2007-10-10 eismo įvykio metu ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei padarytÄ Å¾alÄ kitos transporto priemonės, kuri turėjo atsakovo draudiminę apsaugÄ .

Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (LAT 2009-09-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-366/2009). Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas vilkiko lizingo sutartį su trečiuoju asmeniu nutraukė 2008-12-08 ir sužinojo, kad 2008-04-11 jo praneÅ¡imo pagrindu draudimo iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta ne ieÅ¡kovo nurodytam subjektui. Be to, bankroto byla trečiajam asmeniui (lizingo gavėjui) buvo iÅ¡kelta 2009-01-14. Duomenų, paneigiančių ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, t.y., kad 2008-04-11 ieÅ¡kovo sprendimas buvo tinkamai įvykdytas, atsakovas nepateikė, prieÅ¡ingai – 2008-04-18 praneÅ¡imÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo atsakovas iÅ¡siuntė tik UAB „Rimanrida“, todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas, kaip turto savininkas apie draudimo iÅ¡mokos realų įvykdymÄ nebuvo informuotas.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia Å¡iame ginčo teisiniame santykyje prasidėjo nuo 2008-12-08 (nutraukus lizingo sutartį), todėl ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ senaties terminas nepraleistas (CK 1.127 str. 1 d., CPK 178 str.).

Apeliantas (atsakovas) UADB „Ergo Lietuva“ pateikė apeliacinį skundÄ (b.l. 119-122), kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmetant; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas nepasisakė dėl to, ar yra padaryta žala ieÅ¡kovui. Pažymi, kad ieÅ¡kovo automobilis yra suremontuotas, todėl ieÅ¡kovas Å¡iuo metu nėra patyręs žalos dėl automobilio sugadinimo (nepriklausomai nuo to, kam buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka). Patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimus, ieÅ¡kovas nepagrįstai praturtėtų – valdytų nuosavybės teise jau suremontuotÄ automobilį ir dar gautų 13.682 Lt. IeÅ¡kovas neprivalėtų Å¡ių lėšų perduoti remonto įmonei, nes su Å¡ia įmone nesieja jokie sutartiniai santykiai. Pažymi, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų dėl patirtų nuostolių. IeÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ dėl automobilio sugadinimo atlygino BUAB „Rimanrida“, kuri prisiėmė su tuo susijusį kreditorinį

įsipareigojimÄ remonto įmonei UAB „Eurema“ – tai tik Å¡ių dviejų įmonių  tarpusavio

santykių reikalas. UAB „Eurema“ reikalavimo teisės į ieÅ¡kovÄ neturi. Mano, jog teismas klaidingai taikė transporto priemonių savininkų ir valdytų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nes atsakovas prisiėmė prievolę iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ dėl padrausto automobilio sugadinimo ne pagal civilinės atsakomybės, o pagal automobilio draudimo („kasko“) sutartį, todėl turėjo bÅ«ti vadovautasi draudimo sutarties sÄ lygomis ir teisės aktais, reglamentuojančiais žalos atlyginimÄ ir paskaičiavimÄ .

Teismas, priteisdamas draudimo iÅ¡mokÄ vien tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovas yra anksčiau sugadinto (bet suremontuoto) turo savininkas, tačiau netirdamas ar ieÅ¡kovas yra patyręs nuostolių, faktiÅ¡kai pakeitė draudimo sutarties nuostatas – iÅ¡ nuostolių draudimo sutarties pakeitė sutartį į sumų draudimo sutartį (kai iÅ¡moka mokama vien tik  už įvykį). Tačiau Draudimo įstatymo 76 str. 3 d. nustato, kad sumų draudimo sutartys yra gyvybės draudimo ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas iÅ¡moka iÅ¡mokÄ Ä¯vykus draudžiamajam įvykiui lygiÄ draudimo sumai ar jos daliai.

IeÅ¡kovo reikalavimų tenkinimas pažeistų Draudimo įstatymo 76 str. 3 d. nuostatas, jog turto draudimo sutartis yra nuostolių draudimo sutartis. IeÅ¡kovui žala yra atlyginta natÅ«ra (CK 6.281 str.). Pažymi, jog nei bendradarbiavimo sutartyje, nei draudimo sutartyje nėra nustatyta atsakovo prievolė kontroliuoti, kaip draudėjas panaudojo gautÄ draudimo iÅ¡mokÄ , ar atsiskaitė su remonto įmone. IeÅ¡kovas, elgdamasis kaip rÅ«pestingas turto savininkas, privalėjo pats iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes dėl remonto apmokėjimo.

Atsakovas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo sutikimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos gavėjo, iÅ¡mokėjo iÅ¡mokÄ pagal jo turimÄ informacijÄ . IeÅ¡kovas, pasinaudojęs draudimo taisyklių 21 p. numatyta naudos gavėjo teise perleisti draudėjui savo turtinę teisę į draudimo iÅ¡mokÄ , neturi teisės atÅ¡aukti Å¡io savo sutikimo. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimu. Teismas, konstatuodamas, kad ieÅ¡kovas apie pažeistÄ teisę sužinojo tik 2008-12-08, nevertino ar ieÅ¡kovas turėjo apie šį pažeidimÄ sužinoti anksčiau.

Lizingo sutarties 5.2.1 p. nustato lizingo gavėjo pareigÄ informuoti ieÅ¡kovÄ apie turto sugadinimÄ ; 5.1.7.1 p. – iÅ¡reikalauti turtÄ iÅ¡ neteisėto valdymo, 8.4.3.1 – savo sÄ skaita suremontuoti turtÄ , 8 str. – apdrausti turtÄ . Tačiau ieÅ¡kovas nepateikė argumentų, kodėl jis nekontroliavo Å¡ių sÄ lygų vykdymo (nesidomėjo, kur yra turtas, ar jis suremontuotas ir pan.). IeÅ¡kovas, gavęs užklausÄ , iÅ¡ jos turinio žinojo, kad tuo metu jau buvo nustatytas draudiminio įvykio faktas, iÅ¡mokos dydis, todėl žinojo, kad ne vėliau kaip per 15 dienų nuo ieÅ¡kovo atsakymo gavimo bus iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka.

Tačiau ieškovas pradėjo domėtis tuo tik praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo šių terminų pabaigos.

IeÅ¡kovas UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu apeliacinį skundÄ (b.l.127-131) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti; prijungti prie bylos dokumentus; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ apelianto. Nurodo, jog teismas taikė teisės normas, reglamentuojančias privalomojo draudimo teisinius santykius, nors turėjo taikyti savanoriÅ¡kojo (kasko) draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tačiau dėl to naikinti teisingo sprendimo nėra pagrindo. Pažymi, jog apeliantas nesilaikė ieÅ¡kovo atsakyme į užklausÄ nurodyto mokėjimo bÅ«do, nes draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo neįsitikinęs, jog BUAB „Rimanrida“ yra atsiskaičiuosi su remonto įmone.

Apie Å¡alių raÅ¡tu suderintÄ draudimo iÅ¡mokos mokėjimo bÅ«dÄ arba priežastis, dėl kurių apeliantas nesilaiko draudimo sutartyje nustatytos pareigos draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėti naudos gavėjui, 2009-07-29 atsakyme apeliantas nenurodė. Jei apeliantas, bÅ«damas savo srities profesionalas, netinkamai vykdė sutartines prievoles, tai visos neigiamos netinkamo prievolių įvykdymo teisinės pasekmės (galimas draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimas ieÅ¡kovui, nors viena iÅ¡moka jau iÅ¡mokėta trečiajam asmeniui) tenka pačiam apeliantui.

Vadovaujasi LAT nutartimi 3K-3-366/2009. Pažymi, jog ieÅ¡kovas siekė, kad apeliantas tinkamai įvykdytų savo prievoles tiek pagal bendradarbiavimo, tiek pagal draudimo sutartis. Tai teismas ir nusprendė ginčijamu sprendimu, tačiau kitu teisiniu pagrindu, todėl ginčo sprendimas yra teisingas. Dėl patirtos žalos nurodo, jog siekdamas minimalizuoti nuostolius, ieÅ¡kovas apmokėjo dalį remonto kainos (9.500,00 Lt), todėl operatyviai atgavo transporto priemonę, nes remonto įmonė atsisakė grÄ Å¾inti transporto priemonę, BUAB „Rimanrida“ neatsiskaičius už atliktus remonto darbus.

Pažymi, jog sutartyje nurodytas naudos gavėjas – UAB „Swedbank lizingas“. Draudimo taisyklių 21 p. nurodyta, kad tik gavus raÅ¡tiÅ¡kÄ draudimo sutartyje nurodyto naudos gavėjo sutikimÄ , draudimo iÅ¡moka mokama draudėjui, tačiau Å¡iuo atveju apeliantas nenurodė, kad ieÅ¡kovo atsakymas į užklausÄ draudimo iÅ¡mokai gauti prieÅ¡tarauja bendradarbiavimo ar draudimo sutarčiai. Dėl senaties ieÅ¡kovas nurodo, jog apeliantas praneÅ¡imÄ apie draudimo iÅ¡mokos mokėjimÄ siuntė tik BUAB „Rimanrida“.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliantas (atsakovas) UADB“Ergo Lietuva‘ apeliaciniais skundais nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo  yra patenkintas ieškovo UAB“Swedbank lizingas“ ieškinys dėl 13682,0Lt draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo.

Kolegija iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant priteistÄ draudimo iÅ¡mokos sumÄ .

Nustatyta, kad ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo ieÅ¡kovui UAB“Swedbank lizingas“ pagal 2007-08-28 pasiraÅ¡ytÄ su atsakovu UADB „Ergo Lietuva“ Bendradarbiavimo sutartį Nr.15/60, sudarius draudimo sutartis.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas reikalauja priteisti draudimo iÅ¡mokÄ Â už jam priklausančio vilkiko apgadinimÄ , esant sudarytai savanoriÅ¡ko draudimo sutarčiai(b.l.59-67), o ne  sutarčiai  pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ (TPVCAPDÄ®), kaip nurodo pirmosios  instancijos teismas. Tačiau kolegija sprendžia, kad  ši aplinkybė esminės reikÅ¡mės sprendimo teisėtumui neturi. Å iÄ aplinkybę patvirtina tai, kad  CK 6.987 straipsnyje pateikta bendra visoms draudimo rÅ«Å¡ims draudimo sutarties samprata, pagal kuriÄ draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Tai rodo, kad visais atvejais atsakovui atsiranda pareiga iÅ¡mokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ ,  padarytai žalai atlyginti, jeigu įvyksta draudiminis įvykis,  iÅ¡skyrus tam tikrus  atvejus, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).Â

Å ioje byloje draudimo iÅ¡moka už automobilio(vilkiko) apgadinimÄ Â buvo pervesta trečiajam asmeniui BUAB“Rimanrida“, t.y. vilkiko naudotojui  ir lizingo gavėjui. Tačiau aplinkybė, kad turtÄ teisėtai valdo ne savininkas, bet kitas (trečiasis) asmuo, nereiÅ¡kia, kad jeigu turtui padaroma žala, tai ir teisė į turtui padarytos žalos atlyginimÄ atsiranda trečiajam asmeniui. FaktiÅ¡kai tik tuo atveju, jeigu toks asmuo savo sÄ skaita suremontuotų teisėtai valdytÄ , bet ne jam nuosavybės teise priklausiusiÄ transporto priemonę, jis gali tapti žalÄ patyrusiu asmeniu ir pretenduoti į draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ draudiko gavimÄ .

Su tokia draudimo iÅ¡mokos mokėjimo tvarka bÅ«tent ir buvo sutikęs ieÅ¡kovas, kai į jį su užklausa kreipėsi atsakovas. Lizingo sutarties atveju, lizingo davėjas iÅ¡lieka daikto savininku iki tol, kol lizingo gavėjas sumokės visÄ kainÄ (CK 6.567 straipsnis). Kitaip lizingo sutarties Å¡alys susitarusios nebuvo. Bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma, kas buvo eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės savininkas. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir padaryta iÅ¡vada, kad esant aiÅ¡kiai  iÅ¡reikÅ¡tai ieÅ¡kovo (lizingo bendrovės) valiai į 2008-04-11 atsakovo užklausimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo(b.l.17), t.y., kad ieÅ¡kovas nėra davęs sutikimo pervesti draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯ UAB „Rimanrida“ sÄ skaitÄ , nesant duomenų apie apmokėjimÄ už atliktÄ Â automobilio remontÄ , atsakovas  turėjo pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ transporto priemonės savininkui, o ne transporto priemonės faktiniam valdytojui.

Kadangi atsakovas, atlikdamas draudiminio įvykio administravimo procedÅ«rÄ , pažeidė ieÅ¡kovo teises ir turtinius interesus, neįvykdydamas prievolės atlyginti 2007-10-10 eismo įvykio metu ieÅ¡kovui padarytos žalos dėl apgadinto vilkiko, kuris turėjo draudiminę apsaugÄ ,  draudimo iÅ¡moka žalai atlyginti pagrįstai priteistina teismo, nes  draudimo iÅ¡mokos sumokėjimas ne tam asmeniui, kuriam ji priklauso, laikytinas netinkamu prievolės įvykdymu(CK 6.205 straipsnis). Tokia iÅ¡vada atitinka ir kasacinio teismo formuojama praktika (žr.

LAT 2009-09-29 nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-366/2009).

Tačiau kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovui priteisė iÅ¡ atsakovo  visÄ praÅ¡omÄ Â 13682,0Lt draudimo iÅ¡mokÄ , kuri  buvo pervesta  trečiajam asmeniui UAB“Rimanrida“ (b.l. 41-43).

 Pažymėtina, kad turto draudimo sutartis, yra

nuostolių atlyginimo draudimo sutartis.  Tuo tarpu  iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas už jam

priklausančio vilkiko remontÄ Â pagal reikalavimo perleidimo sutartį UAB“Eurema“ sumokėjo ne 13682Lt, o 9500Lt su PVM (b.l. 132-134,141-143). Tai rodo, kad   atsakovo UADB“Ergo Lietuva“ iÅ¡mokėta automobilio naudotojui UAB“Rimanrida“  draudimo iÅ¡moka yra didesnė, nei automobilio savininkui (ieÅ¡kovui  UAB“Swedbank lizingas“)   padaryta žala.  Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant iki 9500Lt priteistinÄ ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ , skirtÄ Â Â apgadinto apdrausto vilkiko atstatymui (remontui), kadangi šiuo atveju atsakovas turi pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovui   realiai padarytÄ Å¾ala.

Apeliantas (atsakovas) UADB“Ergo Lietuva‘ taip pat   teigia, kad   ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas dėl  praleisto vienerių metų senaties termino (CK 1.125str.7d.), kadangi ieÅ¡kovas pagal Lizingo sutartį (b.l. 19-21) apie savo pažeistas teises turėjo sužinoti anksčiau, nei 2008-12-08 (CK 1.127str.1d.). Tačiau kolegija Å¡iuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes ieÅ¡kovas savo valiÄ dėl draudimo iÅ¡mokos pervedimo iÅ¡reiÅ¡kė 2008-04-11(b.l.17), o atsakovas jam  apie pinigų pervedimÄ trečiajam asmeniui nepranešė. Tuo tarpu lizingo sutartis su lizingo gavėju yra nutraukta tik 2008-12-08. Å i aplinkybė rodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino, taikė įstatymÄ Â ir pagrįstai nuo Å¡ios datos skaičiavo ieÅ¡kinio padavimo senaties pradžiÄ Â (CK 1.127str.1d.).

Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino, taikė įstatymÄ , todėl  tenkinant atsakovo apeliacinį skundÄ Â skundžiamas sprendimas pakeičiamas (CPK 326str.1d.3p.).

Vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98str., perskaičiuotinos ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai (b.l. 8, 9, 28, 97, 98, 123, 144, 145).

Kadangi ieškinys yra patenkintas 69,43proc.(9500Ltx100proc.:13682Lt), ieškovui priteistina 285Lt žyminio mokesčio (9500Ltx3proc.) ir 1239,33Lt advokato (1785Ltx69,43proc.), o atsakovui - 458,55Lt advokato (1500Ltx30,57proc.) išlaidų pirmoje teismo instancijoje.

Ieškovui taip pat priteistina 1092,13Lt advokato (1573Ltx69,43proc.), o atsakovui 125,46Lt žyminio mokesčio(13682Lt-9500Ltx3proc.) išlaidų, patirtų apeliacinėje teismo instancijoje .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3punktu, 331 straipsniu, n u t a r ė :

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr.2-852-600/2010 ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:

„ Priteisti iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“  9500,0 Lt ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ draudimo išmokos žalai atlyginti ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos  sumos, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-08-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“  1524,33Lt ieškovui  UAB „Swedbank lizingas“, o iš ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ 458,55Lt atsakovui UADB „Ergo Lietuva“   bylinėjimosi išlaidų“

Priteisti iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“  1092,13Lt ieškovui  UAB „Swedbank lizingas“, o iš ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ 125,46 atsakovui UADB „Ergo Lietuva“   bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Kolegijos pirmininkas                                                                        Algirdas

Auruškevičius

                    Â

Teisėjai

                                                                                          Romualda Janovičienė

Dalia Kačinskienė