ef90a3ec-e0d7-49d2-a3bc-33a2a33eda0b · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-1096-230/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00721-2014-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo L.

B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. N. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui L. B. dėl dovanojimo ir rentos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo A. B., ir atsakovo L. B. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A. N. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys A. B., notarė D. M. – M., D. V.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. N. patikslintame ieÅ¡kinyje teismo prašė pripažinti negaliojančiomis 2004 m. sausio 16 d. Z. B. ir L. B. dovanojimo sutartį Nr. GDM1-124 (objektas 0,41 pastato dalis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti statiniai (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2004 m. sausio 16 d. Z. B. ir L. B. rentos sutartį GDM1-127 (objektas 1/2 žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir grÄ Å¾inti šį nekilnojamÄ jį turtÄ mirusiosios Z.

B. nuosavybėn, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-26/2012 Z. B. buvo pripažinta 2004-2005 m. sudariusi sandorius negalėdama suprasti savo veiksmų reikšmės. Teismui nustačius tokius prejudicinius faktus dėl Z. B. negalėjimo suprasti savo veiksmų – šiuo ieškiniu ginčijamos sutartys pripažintinos negaliojančiomis.

2. Atsakovas L. B. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti, prie ginčijamų sandorių įtraukti ir 2004 m. sausio 28 d. (notarinį dokumentÄ ) priėmimo–perdavimo aktÄ pagal 2002 m. gruodžio 17 d. dovanojimo sutartį ir, jei bus naikinami ginčo sandoriai (dovanojimo sutartis ir rentos sutartis), naikinti ir priėmimo–perdavimo aktÄ ir visÄ turtÄ grÄ Å¾inti Z. B. vardu. Nurodė, kad pakartotinė (pomirtinė) psichiatrijos ekspertizė (kaip ir pirmoji) buvo atliekama už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 8 d. iki 2005 m. balandžio 11 d.

IeÅ¡kovė aktyviai dalyvavo per visÄ civilinės bylos Nr. 2-285-324/2009 (2A-26/2012) laikotarpį ir visÄ laikÄ Ä¯rodinėjo, kad mirusioji Z. B. buvo veiksni ir suprato veiksmų prasmę. Tuo metu dalyvaudama teismo posėdžiuose, skiriant ekspertizes, ji netikslino ekspertizės laikotarpio ir nekėlė reikalavimų, kad bÅ«tų naikinama ir 2004 m. sausio 16 d. dovanojimo bei rentos sutartys. IeÅ¡kovė, norėdama naikinti dovanojimo ir rentos sandorius, privalo iÅ¡ naujo atlikti Z. B. pomirtinę psichiatrijos ekspertizę už laikotarpį nuo 2003 m. gruodžio iki 2004 m. vasario mėn. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimas ir teismo paskirta pakartotinė (pomirtinė) psichiatrijos ekspertizė negali bÅ«ti naudojama prejudiciniais pagrindais, nes nagrinėjamas beveik vienerių metų ankstesnis laikotarpis, kuomet Z.

B. sveikata buvo kur kas geresnės būklės.

3. Trečiasis asmuo A. B. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

4. Atsakovas L. B. patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje teismo prašė senaties termino eigÄ skaičiuoti nuo 2016 m. sausio 11 d., panaikinti 2002 m. gruodžio 17 d. tarp mirusios Z. B. ir ieÅ¡kovės A. N. sudarytÄ dovanojimo sutartį, registro Nr. 1784, patvirtintÄ Kauno m. 12 NB notarės D. V. dėl nuosavybės (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perleidimo, 2003 m. vasario 7 d. tarp minėtų Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ susitarimÄ pakeisti sutarties punktÄ , registro Nr. 757 ir 2004 m. sausio 28 d. (notarinį dokumentÄ ) priėmimo–perdavimo aktÄ pagal 2002 m. gruodžio 17 d. dovanojimo sutartį, taikyti restitucijÄ .

Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 17 d. nutartimi paskyrė Z. B. pomirtinę medicininę psichiatrijos ekspertizę, jÄ pavesdamas atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai, kuri nustatė, jog Z. B. pagal psichikos bÅ«klę nuo 2003 m. vasario 1 d. iki 2004 m. kovo 1 d. negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Atliekant psichiatrinę ekspertizę, imta domėn ir tai, jog 2002 m. lapkričio mėnesį Å¡eimos gydytoja siuntė Z. B. psichiatro konsultacijai dėl galimos Alzheimerio ligos diagnozės. Galimai dar 2002 metais Z.

B. dėl ligos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, atitinkamai ir nesuprato dovanojimo sandorio, sudaryto ir tarp A. N., reikšmės ir esmės.

5. IeÅ¡kovė A. N. atsiliepime į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir nurodė, kad atsakovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurio nepraÅ¡o atnaujinti, o ieÅ¡kovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atsakovo argumentai remiasi vien tik prielaidomis dėl Z. B. psichikos bÅ«klės 2002 metais. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog Z. B., sudarydama 2002 m. gruodžio 17 d. dovanojimo sutartį, nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės ir negalėjo jų valdyti. IÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kinio nėra aiÅ¡ku, kokias atsakovo teises ir teisėtus interesus pažeidžia patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu ginčijami sandoriai.

6. Trečiasis asmuo D. M. – M. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad reikalavimai nėra pagrįsti ir neturėtų bÅ«ti tenkinami, o dėl patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra.

7. Trečiasis asmuo D. V. atsiliepime į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį nuo ginčijamų sandorių sudarymo momento ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, o dėl patikslinto ieÅ¡kinio spręsti teismo nuožiÅ«ra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2018 m. vasario 19 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, o patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, pripažino negaliojančiomis 2004 m. sausio 16 d.

Z. B. ir L. B. dovanojimo sutartį Nr. GDM1-124 (objektas 0,41 pastato dalis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti statiniai (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2004 m. sausio 16 d. Z. B. ir L. B. rentos sutartį GDM1-127 (objektas 1/2 žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir grÄ Å¾ino šį nekilnojamÄ jį turtÄ mirusiosios Z. B. nuosavybėn, priteisė iÅ¡ atsakovo L. B. ieÅ¡kovei A. N. 1 864,62 Eur, o trečiajam asmeniui D.

V. 350 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusia 2012 m. gruodžio 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-26/2012 Z. B. buvo pripažinta 2004-2005 m. sudariusi sandorius negalėdama suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės. Asmens psichinę bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , patvirtino atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė. Ekspertizės aktuose nurodyta, kad Z. B. psichikos bÅ«klė prastėjo po 2003 m. kovo 10 d. patirto hemoraginio insulto. Nors liudytojai V. B., L. B., A. K., I. M., G. B. paaiÅ¡kino, kad iki pat mirties su Z. B. buvo galima bendrauti, palaikydavo pokalbį, aiÅ¡kiai mÄ stė, galėjo apsitarnauti pati, tačiau apklausti byloje liudytojai negalėjo tiksliai nurodyti konkrečius laikotarpius, kada bendravo su Z. B., jų bendravimas pasireiÅ¡kė trumpalaikiais epizodais.

10. IÅ¡ byloje esančio ekspertizės akto teismas nustatė, kad sergant kraujagysline demencija, ilgai iÅ¡lieka protinės žinios, kurį laikÄ gali iÅ¡likti gyvenimo eigoje įgyti elementarÅ«s buities ir higienos įgÅ«džiai, tokie kaip apsitarnavimas buityje, pokalbiai bendromis gyvenimo temomis, nuvažiavimas į gerai žinomas vietas ir kt. Tačiau tai neprieÅ¡tarauja klinikiniams demencijos diagnostiniams kriterijams. Tuo tarpu liga gana sparčiai progresavo. Byloje apklausta ekspertė V. M. paaiÅ¡kino, jog galimi ligos eigoje svyravimai – trumpalaikiai atminties pagerėjimai, sugebėjimas minimaliai palaikyti pokalbį bei bendrauti. Todėl neturint specialių žinių, esant trumpalaikiam atminties pagerėjimui, trumpai ir epizodiÅ¡kai bendraujant, yra tikimybė, jog tinkamai ir teisingai negalima įvertinti tikrosios bÅ«klės.

11. Z. B. artimieji A. B. ir L. B. 2009 m. birželio 2 d. Kauno apygardos teismo posėdyje nurodė, jog nuo 2003 metų pavasario sutriko atmintis, mÄ stymas, bendravimas su artimaisiais. PanaÅ¡ios aplinkybės nurodytos ir kitų liudytojų, kurie paaiÅ¡kino Kauno apygardos teisme. Todėl, teismo nuomone, abejoti ekspertų iÅ¡vada, jog Z. B. nuo 2003 m. vasario 1 d. iki 2004 m. kovo 1 d. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, nėra pagrindo. Taip pat tikėtina, kad artimi Z. B. žmonės, esant trumpalaikiam atminties pagerėjimui, galėjo daryti įtakÄ formuojant nuomonę bei priimant vienokius ar kitokius sprendimus. Todėl teismas sprendė, kad patikslintas ieÅ¡kinys įrodytas, pagrįstas ir tenkintinas.

12. Teismas pažymėjo, kad byloje atlikus dar vienÄ pomirtinę ekspertizę, akte vienareikÅ¡miÅ¡kai duota iÅ¡vada, jog Z. B. pagal psichikos bÅ«klę ginčijamo sandorio sudarymo metu nuo 2002 m. gruodžio 17 d. iki 2003 m. sausio 31 d. psichikos sutrikimu nesirgo, ji buvo praktiÅ¡kai psichiÅ¡kai sveika, galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę bei juos valdyti. Pagal sudarytų sandorių chronologijÄ matyti, jog ginčijami sandoriai sudaryti praktiÅ¡kai vienas po kito. Tačiau iÅ¡ ekspertų nurodytų aplinkybių ekspertizės aktuose matyti, kad Z. B. liga pastoviai progresavo į neigiamÄ pusę. Todėl, teismo vertinimu, nustatytomis ekspertų aplinkybėmis abejoti nėra pagrindo, o prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas kaip neįrodytas.

13. Be to, teismas laikė, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, kuris ieškovei prašant taikytinas, kadangi atsakovas apie sudarytus sandorius realiai žinojo jų sudarymo metu. Nuginčijant šios bylos ieškovės sudarytus sandorius su Z. B., buvo realiai žinoma Z. B. sveikatos būklė, galimybė suvokti savo veiksmų esmę. Ginčijant ieškovės sudarytus sandorius, turėjo galimybę reikšti reikalavimus ir dėl šioje byloje prašomos nuginčyti dovanojimo sutarties su jos pakeitimais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 14. Apeliaciniu skundu atsakovas L. B. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. vasario 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Visi ginčijamo sprendimo motyvai yra deklaratyvaus pobÅ«džio, o teismas, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi ne byloje surinktais dokumentiniais įrodymais, o tik specialisto iÅ¡vada.

Teismo sprendime neaptarti nei liudytojų parodymai, nei įvardinti kiti mirusiosios Z. B. atlikti sandoriai tuo laikotarpiu, kuriuo ji, vadovaujantis atlikta ekspertize, pripažinta negalėjusia suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. 1.2. 2002 m. gruodžio 17 d. tarp mirusios Z. B. ir ieÅ¡kovės A. N. buvo sudaryta dovanojimo sutartis, 2003 m. vasario 7 d. tarp minėtų Å¡alių pasiraÅ¡ytas susitarimas pakeisti sutarties punktÄ ir 2004 m. sausio 28 d. perdavimo–priėmimo aktas; 2003 m. spalio 2 d. notarė G.

P. iÅ¡davė Z. B. liudijimÄ , kurio pagrindu ji, kaip testamentinė įpėdinė, turi teisę gauti iÅ¡ visų įstaigų ir organizacijų dokumentus, reikalingus paveldėjimo byloje; 2003 m. lapkričio 10 d. Kauno rajono notarė G. P. iÅ¡davė Z. B. nuosavybės teisės liudijimÄ , kaip pergyvenusiam sutuoktiniui; 2004 m. sausio 16 d. Z. B. sudarė dovanojimo sutartį ir dovanojimo sutartį su iÅ¡laikymu iki gyvos galvos, pagal kuriÄ nekilnojamÄ jį turtÄ padovanojo L. B.; 2004 m. sausio 13 d. Z. B. surašė įgaliojimÄ A.

B., įgaliojimas panaikintas 2004 m. lapkričio 16 d. Teismas nevertino Å¡ių sandorių, kuriuose pati mirusioji Z. B. betarpiÅ¡kai dalyvavo notarų biuruose, iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ Ä¯vairiais klausimais. Taip pat nevertino ir liudytojų A. R., R. B., L. B., G. B., I. M. parodymų. 1.3. Teismas vadovavosi ekspertų įvardintu ir analizuojamu laikotarpiu po 2003 m. kovo 10 d. patirto galvos smegenų hemoraginio insulto, tačiau neatkreipė dėmesio į vienas kitam prieÅ¡taraujančius faktus bei gydytojų iÅ¡vadas, kurie betarpiÅ¡kai bendravo su mirusiÄ ja.

Be to, ekspertų iÅ¡vadoje nenurodyta, kokios smegenų dalys buvo pažeistos insulto ir kokiÄ funkcijÄ Å¾mogaus organizmui ir valingam elgesiui atlieka tos jų dalys, kokio laipsnio įtakÄ jos turi žmogaus atminčiai ir mÄ stymui. 1.4. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad Z. B. nuo 2004 m. vasaros ir rudens bÅ«davę ir praÅ¡viesėjimų, tai „blaivi“, tai vėl nesukaupia dėmesio. Apie Å¡ių aplinkybių galimÄ egzistavimÄ patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta ekspertė.

Be to, teismo ekspertės patvirtino ir tÄ faktÄ , jog paÅ¡alinis asmuo, neturintis medicininio iÅ¡silavinimo, gali ir nepastebėti bei neįtarti Z. B. ligos pobÅ«džio ir susirgimo bei tikėti jos valios iÅ¡raiÅ¡ka, jei Å¡i kalba nuosekliai, suprantamai. 1.5. 2012 m. rugpjūčio 21 d. – rugsėjo 20 d. atliktos kartotinės pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vadoje konstatuota, kad Z. B. 2004-11-08 – 2005-04-11 laikotarpiu sudarytų sandorių sudarymo metu sirgo staiga prasidėjusia kraujagysline demencija ir dėl savo tuometinės psichikos sveikatos bÅ«klės negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti.

Bet tai laikotarpis beveik 10 mėnesių vėlesnis, nei 2004 m. sausio 16 d., kuomet buvo sudaryta dovanojimo sutartis. Gebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti iki 2004 m. lapkričio ekspertizės metu nenagrinėtas ir išvada neduota. 1.6. 2017 m. vasario 24 d. – kovo 16 d. atliktos kartotinės pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje konstatuota, kad Z. B. laikotarpiu nuo 2002-12-17 iki 2003-01-31 psichikos sutrikimu nesirgo, ji buvo psichiškai sveika, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, jai psichinės būklės pablogėjimas konstatuotas po įvykusio hemoraginio galvos smegenų insulto, tačiau čia gebėjimai suprasti ir valdyti savo veiksmus neanalizuoti. 1.7.

L. B. ir Z. B. sandoriai sudaryti 2004 m. sausio 16 d., o ieÅ¡kovės A. N. patikslintas ieÅ¡kinys teismui pateiktas tik 2014 m. gegužės 24 d., tai yra praėjus 10 metų ir 4 mėnesių terminui ir suėjus senaties terminui. Termino atnaujinimo ieÅ¡kovė neprašė ir nepateikė įrodymų, kada sužinojo apie naikinamų sandorių egzistavimÄ . 1.8. Teismas neanalizavo aplinkybių, kurioms esant atsakovas sužinojo apie ginčijamÄ sandorį ir aplinkybes, kurioms esant tikėtinai atsiranda teisė ginčyti sandorį. 1.9.

Byloje turėjo bÅ«ti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo principais galimai sprendžiant ginÄÄ dėl visų ginčijamų sandorių – arba visi sandoriai palikti galioti, arba visi sandoriai panaikinti, kadangi sudaryti tuo pačiu metu.

15. IeÅ¡kovė A. N. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Abi teismo ekspertizes atlikę ekspertai konstatavo, jog Z. B. psichikos bÅ«klė pablogėjo po 2003 m. kovo 10 d. jÄ iÅ¡tikusio galvos smegenų insulto ir iÅ¡sivysčiusios kraujagyslinės demencijos (silpnaprotystės). Å i liga, kuriÄ gydytojai konstatavo 2003 m. liepos 29 d., paveikė Z. B. psichikos bÅ«klę ir atitinkamai jos gebėjimÄ suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti.

Tikėtina, jog jeigu Å¡iÄ aplinkybę bÅ«tų žinoję notarai, pas kuriuos ji lankėsi, jie nebÅ«tų tvirtinę jos sandorių arba pareikalavę medicininių pažymų, įrodančių jos gebėjimÄ suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti nepaisant ligos. Pats sandorių sudarymas nepaneigia ekspertų ir Z. B. gydžiusių medikų nustatytų aplinkybių dėl Z. B. psichikos bÅ«klės. 2.2. Apelianto apeliaciniame skunde nurodomi kiti sandoriai, sudaryti po 2003 m. kovo 10 d., nagrinėjamoje byloje nei patikslintu ieÅ¡kiniu, nei patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu nebuvo ginčijami, todėl teismas neturėjo pagrindo jų analizuoti ir vertinti. 2.3.

Teismas įvertino liudytojų parodymus, jų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir nebuvo jokių priežasčių juos detaliau analizuoti. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, kurie retai ir trumpai matėsi su Z. B. ir neturėjo specialių žinių Z. B. psichikos bÅ«klei įvertinti, nepaneigė jos medicininiuose dokumentuose ir teismo psichiatrijos aktuose nustatyto fakto, jog Z. B. ieÅ¡kovės ginčijamų sutarčių sudarymo metu sirgo kraujagysline demencija (silpnaprotyste), kuri jai buvo diagnozuota dar 2003 m. liepos 29 d. 2.4.

Teismas sprendime vertino ir kitus įrodymus, bet suprantama, jog ekspertų iÅ¡vados Å¡iuo atveju buvo pagrindiniai įrodymai. Retrospektyviam vertinimui, ar ginčijamų sandorių metu asmuo galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti, t. y. jo psichikos bÅ«klei įvertinti, reikalingos specialios žinios. Abi byloje paskirtas ekspertizes atliko ir teismo psichiatrijos aktus parengė teismo psichiatrai ekspertai, turintys aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , suteikiantį specialių žinių Z. B. psichikos bÅ«klei įvertinti, nemaÅ¾Ä ekspertinio darbo patirtį, iÅ¡samiai įvertinę Z.

B. medicininiuose dokumentuose esamus įraÅ¡us apie jos sveikatos bÅ«klę, bÅ«dami visiÅ¡kai objektyvÅ«s ir neÅ¡aliÅ¡ki, todėl nebuvo ir nėra jokių priežasčių abejoti Å¡ių ekspertų pateiktomis iÅ¡vadomis. 2.5. IeÅ¡kovė į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2014 m. sausio 16 d. Nors ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, iÅ¡taisius teismo nurodytus trÅ«kumus, priimtas 2014 m. birželio 6 d. nutartimi, tačiau, vadovaujantis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, jis laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dienÄ , t. y. 2004 m. sausio 16 d., nepraleidus CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyto bendrojo deÅ¡imties metų senaties termino.

Be to, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovas neprašė taikyti ieškinio senaties A. N. ginčijamiems sandoriams ir apskritai nekėlė jos taikymo klausimo.

16. Trečiasis asmuo A. B. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. vasario 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ arba grÄ Å¾inti bylÄ Ä¯ pirmosios instancijos teismÄ , iÅ¡spręsti klausimÄ dėl ieÅ¡kovės A. N. patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo naikinamojo termino, paskirti pakartotinę Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybos ekspertizę tikslu objektyviai nustatyti, ar mirusioji Z. B. pagal psichikos bÅ«klę nuo 2003-02-01 iki 2004-03-01 tikrai negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti.

17. Trečiasis asmuo notarė D. M. – M. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį tenkinti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 4.1. Apeliantas pagrįstai teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , vadovavosi ne visais civilinėje byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais, o sprendimÄ iÅ¡ esmės grindė teismo psichiatrinės ekspertizės iÅ¡vada. 4.2. Teismas nevertino notarės paaiÅ¡kinimų, jog prieÅ¡ tvirtindama sandorį ji bendravo su Å¡alimis, iÅ¡siaiÅ¡kino tikruosius jų ketinimus ir jai nekilo jokių abejonių dėl Z.

B. gebėjimo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės. 4.3. Pagal bylos medžiagÄ 2004 m. sausio mėnesį Z. B. psichikos bÅ«klė atitiko lengvÄ pažintinių funkcijų sutrikimo lygį, bet tai nereiÅ¡kia, kad ji nesugebėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, neiÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonės, požiÅ«rio ar valios tam tikrais klausimais. 4.4. Pakartotinėmis ekspertizėmis vadinamos ekspertizės, kurios apima tÄ patį nagrinėjamÄ laikotarpį, pavedant atlikti kitiems ekspertams, o Å¡iuo atveju visos atliktos ekspertizės apėmė skirtingus laikotarpius ir nepasisakė apie laikotarpį sudarant konkretų notarinį veiksmÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

19. Byloje ginčas kilo dėl mirusiosios Z. B. 2002-2004 m. laikotarpiu sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais, kaip sudarytų Z. B. esant tokios būsenos, kai ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

20. Å alys prieÅ¡prieÅ¡iniais reikalavimais aukščiau nurodytu pagrindu prašė pripažinti negaliojančiais Å¡iuos Z. B. sudarytus sandorius: ieÅ¡kovė A. N. – 2004 m. sausio 16 d. Z. B. ir L. B. dovanojimo sutartį dėl 0,41 pastato dalies ir kitų statinių (duomenys neskelbtini), dovanojimo ir 2004 m. sausio 16 d. Z. B. ir L. B. rentos sutartį dėl 1/2 žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), perleidimo; atsakovas L. B. – 2002 m. gruodžio 17 d. Z. B. ir A. N. sudarytÄ dovanojimo sutartį dėl nuosavybės (duomenys neskelbtini) perleidimo, 2003 m. vasario 7 d. tarp Å¡ių Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ susitarimÄ pakeisti dovanojimo sutarties punktÄ ir 2004 m. sausio 28 d. (notarinį dokumentÄ ) priėmimo–perdavimo aktÄ pagal 2002 m. gruodžio 17 d. dovanojimo sutartį.

21. Pirmosios instancijos teismas ieškovės A. N. ieškinį patenkino visiškai, o atsakovo L. B. priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Z. B., 2004 m. sausio 16 d. sudarydama ieškovės ginčijamus sandorius, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, o laikotarpiu nuo 2002 m. gruodžio 17 d. iki 2003 m. sausio 31 d. Z. B. nesirgo psichiniu sutrikimu, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl su ieškove sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais atmetė, taip pat ieškovės reikalavimu jiems taikė ieškinio senatį.

22. Su priimtu teismo sprendimu nesutinka atsakovas L. B., nurodydamas, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nes išvadas grindė tik specialisto išvada, neįvertinęs liudytojų parodymų ir tai, kad tuo pačiu laikotarpiu Z. B. buvo sudariusi ir kitus sandorius. Taip pat mano, kad ieškinio senaties terminas turėjo būti taikytas ir ieškovės reikalavimams. Dėl Z. B. psichinės būklės ginčijamų sandorių sudarymo metu nustatymo ir su šiomis aplinkybėmis susijusių įrodymų vertinimo 23. Kaip jau minėta, tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai, ginčijant Z. B. sudarytus sandorius, grindžiami CK 1.89 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, t. y. kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį.

24. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitÄ paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ . Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų.

25. Sprendžiant dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia po dovanotojo mirties dėl to, kad dovanotojas buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, o būtent:

1) vertinant testatoriaus, Å¡iuo atveju mirusios dovanotojos, vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikÅ¡minga tai, ar sandorio Å¡alis suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, ar pati sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė;

2) testatoriaus, šiuo atveju mirusios dovanotojos, gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant pačios sandorio šalies, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie sandorio šalies sveikatos būklę;

3) teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.);

4) asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu, t. y. turi bÅ«ti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013, 2015m. balandžio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).

26. Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad ekspertizės iÅ¡vada neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje – ji teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2013).

27. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , faktiÅ¡kai rėmėsi tik specialisto iÅ¡vada ir nevertino liudytojų parodymų, neatsižvelgė į tai, kad Z. B. nurodytu laikotarpiu buvo sudariusi ir daugiau sandorių. Tačiau pirmosios instancijos teismas, padarydamas iÅ¡vadas dėl Z. B. gebėjimų suprasti savo veiksmų esmę, rėmėsi ne tik byloje atliktų pomirtinių teismo medicininių ekspertizių iÅ¡vadomis, bet ir kitoje byloje pagal ieÅ¡kovų L. B. ir A.

B. ieškinį atsakovei A. N. dėl Z. B. 2004-2005 m. sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-26/2012 (Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-139-324/2010) nustatytais tam tikrais prejudiciniais faktais, taip pat nors tik pakankamai lakoniškai ir apibendrintai, tačiau įvertino liudytojų parodymus, ekspertės V. M. paaiškinimus. Todėl negalima sutikti, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien ekspertų padarytomis išvadomis ir nevertino kitų įrodymų.

28. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų Å¡altiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 19 punktas).

29. Byloje buvo paskirtos ir atliktos 2 ekspertizės: 2016-01-04–2016-01-11 teismo psichiatrijos ekspertizė, kuriÄ atliko ekspertės V. M. ir V. M. (t. 2, b. l. 24-29) ir kuri tyrė mirusios Z. B. psichikos bÅ«klę 2003 m. vasario 1 d. – 2004 m. kovo 1 d. laikotarpiu, ir 2017-02-24–2017-03-16 teismo psichiatrijos ekspertizė, kuriÄ atliko ekspertai J. Z. R. ir M. J. ir kurios tyrimo objektas buvo mirusios Z. B. psichikos bÅ«klė nuo 2002-12-17 iki 2003-01-31 (t. 2, b. l. 109-113). Pirmoji ekspertizė davė iÅ¡vadÄ , kad Z.

B. pagal savo psichinę būklę nuo 2003 m. vasario 1 d. iki 2004 m. kovo 1 d. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, ji sirgo psichikos sutrikimu – įgyta silpnaprotyste – staiga išsivysčiusia kraujagysline demencija po 2003-03-10 patirto hemoraginio insulto. Antrosios ekspertizės metu buvo nustatyta, kad Z. B. ankstesniu laikotarpiu, t. y. nuo 2002-12-17 iki 2003-01-31, psichikos sutrikimu nesirgo, ji buvo praktiškai psichiškai sveika ir galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti.

30. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės savo nesutikimo su ekspertizės išvadomis argumentus sieja būtent su ekspertize, kurios metu buvo tiriama Z. B. psichinė būsena 2003 m. vasario 1 d. – 2004 m. kovo 1 d. laikotarpiu, konkrečių argumentų dėl kitos ekspertizės išvadų nepagrįstumo nenurodo, todėl kolegija pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

31. Apeliantas skunde akcentuoja tam tikras įrašų Z. B. medicininiuose dokumentuose dalis, protinės bÅ«klės mini tyrimo rezultatus (MMT–MMSE), tačiau toks fragmentiÅ¡kas duomenų nurodymas negali paneigti specialistų atlikto medicininių duomenų apie Z. B. psichinę bÅ«klę tiriamu laikotarpiu nuoseklaus tyrimo ir jo rezultate padarytų iÅ¡vadų. 2016-01-04–2016-01-11 teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyti visi medicininės dokumentacijos duomenys, įskaitant ir atsakovo nurodytus, ir tyrimo metu įvertinti visi surinkti duomenys, todėl apeliantui akcentuojant vienus medicininius duomenis, tačiau nutylint apie kitus, negalima teigti apie atliktos ekspertizės netinkamumÄ , nepagrįstumÄ ar padarytų iÅ¡vadų prieÅ¡taravimÄ Ä¯raÅ¡ams medicininiuose dokumentuose.

Kaip paaiÅ¡kino ekspertizę atlikusi ekspertė V. M., MMSE tyrimas tik padeda nustatyti paciento psichinę bÅ«klę, tačiau klinikinę diagnozę nustato tik psichiatras ir jÄ nustatant svarbiausia yra psichiatrinis tyrimas. Todėl nurodyto MMSE tyrimo negalima suabsoliutinti, be to, medicininiuose dokumentuose fiksuotas tolygus MMSE nustatytų balų mažėjimas nuo 24 balų (iÅ¡ 30 galimų) po patirto insulto 2003-03-10 iki 17 balų 2004-10-12. Todėl vien tai, kad nėra MMSE vertinimo, atlikto ginčijamų sandorių sudarymo (2004-01-16) laikotarpiu, nereiÅ¡kia, kad Z.

B. tuo metu neturėjo psichikos sutrikimų.

32. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Z. B. dar reabilitacinio gydymo sanatorijoje BirÅ¡tone metu buvo nurodyta, kad ji ne visiÅ¡kai adekvačiai atsakinėdavo į klausimus, buvo nekritiÅ¡ka savo sveikatos bÅ«klei, o gydytojas psichoterapeutas nustatė ir vyraujantį depresijos sindromÄ , gydymo metu Z. B. dažnai iÅ¡sakydavo nerealius planus, neatsimena palatos, neranda korpuso ir pan., taip pat nurodyta, kad namuose reikalinga psichiatro konsultacija. 2003-05-15–05-20 Z. B. gydėsi KMUK, stacionaro ligos istorijoje nurodyta, kad bÅ«klė pablogėjusi, vangi, apatiÅ¡ka, nevisiÅ¡kai kritiÅ¡ka, dalinai dezorientuota, o 2003-07-29 gydytojas psichiatras pažymėjo, kad Z.

B. dezorientuota laike, sulėtinta, klampi, dėmesys iÅ¡senkantis, pasyvi, dalinai kritiÅ¡ka, atmintis susilpnėjusi, vyrauja demencijos reiÅ¡kiniai ir nustatyta diagnozė – staiga prasidėjusi kraujagyslinė demencija. PanaÅ¡Å«s požymiai fiksuoti ir 2004-03-19 apsilankymo pas gydytojÄ metu. 2004-06-09 Z. B. konsultuota neurologo, diagnozė keičiama į miÅ¡riÄ arba atipinę demencijÄ , sergant Alzheimerio liga, orientacija laike sutrikusi, MMSE – 19 balų, kas apklaustos ekspertės V. M. aiÅ¡kinimu patvirtina, kad tai turėjo įtakos insultas, ir rodo psichinės sveikatos blogėjimo tendencijÄ .

Taigi įraÅ¡ai medicininiuose dokumentuose patvirtina Z. B. psichinės bÅ«klės blogėjimÄ ir pagrindžia ekspertų iÅ¡vadÄ , kad Z. B. sirgo psichikos sutrikimu – staiga po patirto hemoraginio insulto iÅ¡sivysčiusia kraujagysline demencija, kas padarė įtakÄ jos suvokimui.

33. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad ekspertų išvadoje nenurodyta, kokios smegenų dalys buvo pažeistos insulto ir kokias funkcijas pažeistos smegenų dalys atlieka, pati savaime nepaneigia teismo psichiatrų atliktos ekspertizės išvadų ir nereiškia ekspertizės išvadų nepagrįstumo. Byloje apklausta ekspertė V. M. atsakė į šiuos atsakovo atstovės keltus klausimus, o byloje nėra jokių duomenų, kad tai galėtų turėti įtakos išvadų pagrįstumui, kadangi šiuo atveju svarbu psichiatro atliktas paciento tyrimas ir klinikinės diagnozės nustatymas.

34. Byloje apklausta ekspertė V. M. paaiÅ¡kino, kad ligos eigoje gali bÅ«ti praÅ¡viesėjimo momentų, o bendraujant buitiniame lygmenyje, pažįstamoje aplinkoje ir su pažįstamais asmenimis, t. y. pavirÅ¡utiniame bendravime, eilinis žmogus gali ir nesuprasti apie ligos pažeistas aukÅ¡tesnio lygio mÄ stymo funkcijas. Toks ligonis geriau atsimena ankstesnę informacijÄ , iÅ¡lieka baziniai dalykai – gyvenamoji vieta, artimųjų vardai ir pan., tačiau dėl ligos naujos Å¡viežios informacijos priėmimas jau bÅ«na pažeistas, o praÅ¡viesėjimo periodai nereiÅ¡kia pasveikimo, nes įvykę pakitimai yra negrįžtami. Ekspertė taip pat nurodė, kad po sunkių ligų paciento paveikumas padidėja, o kadangi Z. B. buvo diagnozuotas ir depresinis sutrikimas, tai gali sÄ lygoti ir neteisėtos įtakos darymÄ .

35. Atsižvelgiant į tokius ekspertės paaiÅ¡kinimus, duotus pagrindžiant ekspertizės iÅ¡vadas, byloje apklaustų liudytojų R. B., A. R., I. M., G. B. ir L. B. parodymai apie mirusios Z. B. tam tikrus gebėjimus mÄ styti, bendraujant su Å¡iais asmenimis, neturi esminės reikÅ¡mės. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡ių liudytojų nurodytos aplinkybės, kad su Z. B. iki jos mirties buvo galima bendrauti, ji palaikydavo pokalbį ir, jų nuomone, aiÅ¡kiai mÄ stė, atsižvelgiant į galimus ligos eigoje tam tikrus bÅ«klės pagerėjimus (trumpalaikį atminties pagerėjimÄ , sugebėjimÄ minimaliai palaikyti pokalbį ir bendrauti), bendraujantiems asmenims neturint specialių žinių ir bendraujant trumpai, epizodiÅ¡kai, yra tikimybė, kad Z. B. elgesys Å¡ių asmenų galėjo bÅ«ti įvertintas netinkamai ir neteisingai.

36. Kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad liudytojos L. B. ir R. B., liudydamos Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-139-324/2010, 2009 m. birželio 2 d. posėdyje, faktiÅ¡kai kitaip nei teigia nagrinėjamoje byloje, buvo nurodžiusios, jog Z. B. po insulto neatgavo pilnos sÄ monės, nepajėgė sudaryti sandorių, dėmesį galėjo sukaupti 2-3 minutėms, turėjo keistų idėjų (L. B.), o liudytoja R. B. buvo parodžiusi, kad dovanojant II aukÅ¡tÄ notarei net kilo abejonių, todėl paprašė iÅ¡dėstyti raÅ¡tu, nurodė, kad Z.

B. tai bÅ«davo „blaivi“, tai vėl nesusikaupia (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 139-324/2010 t. 4, b. l. 155-156). Nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ R. B. jau teigė, kad Z. B. logiÅ¡kai, normaliai kalbėjo, turėjo verslo planų, o ne keistų idėjų, kai vežė pas notarę, mÄ stė logiÅ¡kai. L. B. taip pat teigė, kad vežant pas notarę Z. B. buvo pilnos sÄ monės, nors pripažino, kad po 2 mėnesių susitikusi Z. B. su dukra, matė, jog bÅ«klė labai pablogėjusi.

37. Liudytojas A. R. su Z. B. taip pat bendravo tik epizodiÅ¡kai ir buitiniame lygmenyje, todėl jo parodymai apie Z. B. psichinę sveikatos bÅ«klę (nors kalbėjo lėčiau, tačiau mintis dėstė adekvačiai, klausinėjo apie jo Å¡eimÄ , kalbėjo logiÅ¡kai ir pan.), nustatant Z. B. psichikos bÅ«klę, neturi esminės reikÅ¡mės. AnalogiÅ¡kai vertintini ir liudytojos G. B. parodymai, kurie tik patvirtina, kad Z. B. buvo iÅ¡laikiusi tam tikrus buitinius bendravimo gebėjimus. Liudytojos I. M. parodymai, kad po insulto Z. B. buvo Å¡viesaus proto, ruošėsi grįžti į dabÄ , telefonu su ja kalbėdavosi apie darbo reikalus ir net buvo atvažiavusi į darbÄ , norėjo steigti savo atskirÄ verslÄ , atmestini, kadangi jie prieÅ¡tarauja net pačių Z. B. artimųjų ankstesniems ir Å¡ioje byloje duotiems parodymams apie Z. B. sveikatos bÅ«klę.

38. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad nei liudytojų parodymai, nei apelianto nurodyti tam tikri įrašai medicininiuose dokumentuose (tam tikri įrašų fragmentai) nepaneigia psichiatrinės ekspertizės išvadų, ekspertizės akte nenustatyta jokių prieštaravimų, neatitikimų faktiniams byloje surinktų įrodymų duomenims. Nors eksperto išvada teismui neprivaloma ir ji vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas.

KonkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti įvertinti kritiÅ¡kai, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo, o pagrindas kritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį gali bÅ«ti, jeigu ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, taip pat ekspertizės akto duomenys (vertinant su kitais įrodymais) gali bÅ«ti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi iÅ¡ankstinės galios (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009). Tačiau tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta.

39. Apelianto nurodomi duomenys apie kitus Z. B. tuo pačiu laikotarpiu sudarytus sandorius nepatvirtina jos psichinės bÅ«klės tam tikru metu, o tik rodo ir patvirtina sandorio sudarymo faktÄ . Todėl, nors Z. B. ir buvo sudariusi daugiau sandorių, dėl kurių pripažinimo negaliojančiais nebuvo pareikÅ¡ta reikalavimų, Å¡ios aplinkybės, esant aukščiau nurodytiems įrodymams ir ekspertizės aktų iÅ¡vadoms, nagrinėjamoje byloje neturi iÅ¡vadas įtakojančios įrodomosios reikÅ¡mės. Ir sandorių notarinis patvirtinimas, esant nustatytiems Z. B. psichinės bÅ«klės sutrikimams, nereiÅ¡kia tokių sandorių besÄ lyginio teisėtumo. Kaip jau nurodyta, ligos eigai esant su tam tikrais pagerėjimo ar pablogėjimo momentais, notaro, kuris neturi specialių medicininių žinių psichiatrijos srityje, apsisprendimas patvirtinti sandorį gali bÅ«ti įtakotas suklydimo, o kaip nurodė ekspertė, notaras turi galimybę esant bet kokiai abejonei pareikalauti gydytojo pažymos.

40. Kadangi nustatytas Z. B. psichikos sutrikimas turi įtakos valiniams sprendimams, nes sergant demencija pažeidžiama daugelis aukÅ¡tesniųjų smegenų žievės funkcijų – atmintis, mÄ stymas, orientacija, suvokimas, protavimas ir pan., todėl ir sergant tokia liga (nepaisant epizodinių bÅ«klės pagerėjimų) sudaryti sandoriai pripažintini negaliojančiais bÅ«tent dėl sergančio asmens negebėjimo įvertinti savo veiksmų esmės ir juos tinkamai valdyti. Nagrinėjamos bylos atveju faktÄ , kad Z. B. buvo nustatyta kraujagyslinė demencija, t. y. kad ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti 2004 m. sausio 16 d. sandorių sudarymo metu, patvirtina ne tik ekspertizės aktas ir ekspertizės metu iÅ¡nagrinėti medicininiai duomenys, bet ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie įvertinti kartu su byloje atliktos ekspertizės aktu.

41. Atsakovas nurodo, kad sprendžiant kilusį ginÄÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į teisingumo ir protingumo principus ir ginčijami sandoriai arba visi turėtų bÅ«ti palikti galioti, arba visi panaikinti. Tačiau bÅ«tent atsakovas pirmasis pareiÅ¡kė reikalavimus dėl Z. B. ir ieÅ¡kovės A. N. sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais, todėl bÅ«tent jis pasirinko tokį ginčo sprendimo bÅ«dÄ , o priėmus Å¡ioje byloje ginčijamÄ teismo sprendimÄ dabar yra panaikinti tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo sudaryti sandoriai su Z.

B.. Liko nepanaikintas tik Z. B. dovanojimo sandoris, kuriuo ji dovanojo ieÅ¡kovei A. N. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Å¡is butas ieÅ¡kovei buvo padovanotas po to, kai ieÅ¡kovė jį prieÅ¡ tai buvo padovanojusi Z. B. (t. 1, b. l. 142), o atsakovas L. B. nenurodė, kaip Å¡iuo sandoriu yra pažeistos jo teisės. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo 42. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl kitu laikotarpiu Z. B. ir ieÅ¡kovės A.

N. sudarytų sandorių, ieÅ¡kovės reikalavimu taikė ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi buvo ginčijami 2002 m. gruodžio 17 d., 2003 m. vasario 7 d. ir 2004 m. sausio 28 d. sudaryti sandoriai, o prieÅ¡ieÅ¡kinis pareikÅ¡tas 2016-05-16.

43. Atsakovas ginčija iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimams, teigdamas, kad teismas neanalizavo aplinkybių, kada jis sužinojo apie ginčijamÄ sandorį. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovui buvo žinoma apie Å¡ių sandorių sudarymÄ jų sudarymo metu, taip pat jam buvo žinoma apie Z. B. sveikatos bÅ«klę, todėl atmetė atsakovo paaiÅ¡kinimus, jog tik susipažinus su ekspertizės iÅ¡vada jam kilo abejonės ir dėl Z. B. su ieÅ¡kove sudarytų sandorių. Kad apie 2002 m. gruodžio 17 d. sudaryto buto dovanojimo sandorį atsakovui turėjo bÅ«ti žinoma jo sudarymo metu, patvirtina byloje nustatyta aplinkybė, jog atsakovas tuo metu gyveno bÅ«tent Å¡iame bute ir dėl atlikto dovanojimo turėjo iÅ¡sikelti iÅ¡ jo.

44. Apeliantas taip pat nurodo, kad ir ieÅ¡kovė pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį yra praleidusi 10 metų bendrÄ jį ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė ne 2004-01-16, bet 2014-05-24. Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė pradinį ieÅ¡kinį elektroniniu paÅ¡tu pateikė teismui bÅ«tent 2014-01-16 (t. 1, b. l. 4), o patikslintas ieÅ¡kinys, pateiktas 2014-05-24 paÅ¡alinus ieÅ¡kinio trÅ«kumus, teismo priimtas 2014-06-06 (t. 1, b. l. 76-78).

CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentÄ , pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu paÅ¡alina trÅ«kumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dienÄ . Todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys nors 2014-01-16 buvo paduotas su trÅ«kumais, tačiau jis po to, kai buvo paÅ¡alinti jo trÅ«kumai, nagrinėjamoje byloje buvo priimtas, todėl laikytinas paduotu pradinio ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ , kai ieÅ¡kovė ėmėsi ginti savo teises dar nepraleidusi įstatymo nustatyto ieÅ¡kinio senaties termino.

45. Atskirai paminėtina, kad atsakovas L. B. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu net nebuvo pareiškęs reikalavimo taikyti ieškinio senatį ieškovės A. N. pareikštiems reikalavimams pripažinti negaliojančiais mirusios Z. B. ir L. B. 2004 m. sausio 16 d. sudarytus sandorius, o CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Dėl bylinėjimosi išlaidų 46. Atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, valstybei nepriteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos už atsakovui L.

B. suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ ir procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnio 2 dalis), tačiau tenkintinas ieÅ¡kovės A. N. praÅ¡ymas priteisti jai iÅ¡ atsakovo jos turėtas atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, kurios pagal byloje pateiktus įrodymus sudaro 726 Eur (t. 3, b. l. 174-175) (CPK 98 straipsnio 1-3 dalys). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. vasario 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 726 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidas. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Nijolia Indreikienė Virginija Lozoraitytė Tomas Romeika