ef8f8cba-8085-4ec0-866f-6ffd595ea977 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-32-516/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01322-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.3; 3.3.2.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Dairosta“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties, kuria netenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-4143-640/2020 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Dairosta“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stukma“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dairosta“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dokumentinio proceso tvarka, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovės UAB „Stukma“ priteisti 99 547,02 Eur skolÄ už atliktus darbus, 17 688,46 Eur delspinigių, 6 proc. metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – turto areÅ¡tÄ â€“ atsakovės UAB „Stukma“ piniginėms lėšoms, esančioms bankų sÄ skaitose, atsakovės gryniesiems pinigams, pas trečiuosius asmenis esančioms piniginėms lėšoms, kitam turtui piniginio reikalavimo sumos ribose, leidžiant vykdyti atsiskaitymus su ieÅ¡kove.

3. Pažymėjo, kad atsakovė turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas, kito turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti padengtas įsiskolinimas ieÅ¡kovei, atsakovė neturi, įsiskolinimas ieÅ¡kovei 4,5 karto virÅ¡ija atsakovės įstatinį kapitalÄ , kas akivaizdžiai reiÅ¡kia, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl turi bÅ«ti taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – turto areÅ¡tas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

5. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindinė ieškinio reikalavimus.

6. Kadangi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė byloje nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė ėmėsi veiksmų, siekdama sumažinti savo turto vertę, ar elgėsi nesÄ Å¾iningai, siekdama, jog bÅ«tų sukliudyta ieÅ¡kovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė neįrodė grėsmės, jog atsakovė elgiasi nesÄ Å¾iningai ieÅ¡kovės atžvilgiu ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovei galimai teismo sprendimo įvykdymas iÅ¡ esmės pasunkės arba praras prasmę.

7. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad neturint byloje duomenų apie atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ ar keliamÄ grėsmę teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lemptų neproporcingÄ atsakovės teisių suvaržymÄ , kuris Å¡ioje bylos stadijoje nėra tikslingas, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atmetė. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. IeÅ¡kovė UAB „Dairosta“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 8.1. Ieškovės pateikti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovė įkeičia vis daugiau jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – hipoteka registruojama 2019 m. pabaigoje – 2020 metais. Šiuo metu yra neįkeista tik atsakovei nuosavybės teise priklausanti ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1070 ha ploto, kurio vidutinė rinkos vertė – 20 600,00 Eur.

Atsakovės nekilnojamam turtui registruota hipoteka patvirtina, kad atsakovė turi ir kitų skolinių įsipareigojimų, be to, remiantis duomenimis iÅ¡ www.rekvizitai.lt, atsakovė nuo 2020 m. rugsėjo mėn. yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Å ios aplinkybės rodo, kad atsakovės įsiskolinimai didėja. Ä®vertinus atsakovės turtÄ bei įstatinio kapitalo dydį, akivaizdu, kad atsakovei įsiskolinimo ieÅ¡kovei suma yra didelė. 8.2. Nors ieÅ¡kovė jau atliko visus darbus, atsakovė piktybiÅ¡kai vengia atsiskaityti ir nuo 2020 m. spalio 16 d. nebevykdo jokių, net ir dalinių, mokėjimų.

IeÅ¡kovei nebepavyksta susisiekti su atsakove, o jau po kreipimosi į teismÄ paaiÅ¡kėjo, kad atsakovė pakeitė faktinės buveinės vietÄ . Nurodyti atsakovės veiksmai patvirtina, kad atsakovė siekia iÅ¡vengti atsiskaitymo su ieÅ¡kove ir elgiasi nesÄ Å¾iningai.

9. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. IeÅ¡kovė nepateikė jokių objektyvių įrodymÄ , kad egzistuoja grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, neapribojus atsakovės galimybių disponuoti jos turimu turtu. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė, sužinojusi apie ieÅ¡kovės pareikÅ¡tus reikalavimus, perleido kitiems asmenims, įkeitė ar kitu bÅ«du apsunkino savo turimÄ turtÄ , siekė nuslėpti ir sumažinti gaunamas pajamas. 9.2.

Naujausioje teismų praktikoje jau yra paneigta didelės ieÅ¡kinio sumos, kaip savaime teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimÄ pagrindžiančios aplinkybės, prezumpcija. Juridinio asmens įstatinio kapitalo dydis taip pat nėra rodiklis, kuris yra svarbus vertinant bÅ«tinybę taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. 9.3. Atsakovė nesutinka su apeliantės argumentais, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos, nes atsakovei priklausantys žemės sklypai yra įkeisti ir atsakovė turi skolų kitiems asmenims.

Apeliantė šių aplinkybių neįrodė, be to, žemės sklypai buvo įkeisti dar iki sudarant sutartį su ieškove. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos Å¡ios sÄ lygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Å ios sÄ lygos yra kumuliacinės. Tai reiÅ¡kia, kad jeigu bent viena iÅ¡ sÄ lygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali bÅ«ti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodyta praktika).

13. SkundžiamÄ nutartį priėmęs teismas nustatė, kad ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sÄ lyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja.

14. Informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 30 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino, 2020 m. gruodžio 17 d. galutiniu sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. preliminarų sprendimÄ pakeitė ir ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Stukma“ ieÅ¡kovei UAB „Dairosta“ 91 547,02 Eur skolos, 17 688,46 Eur delspinigių, 1 260,01 Eur už ieÅ¡kovės atsakovei parduotas medžiagas, 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, bei 2 970 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad egzistuoja pirmoji sÄ lyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (tikėtinas ieÅ¡kinio pagrįstumas), nepaisant to, kad galutinis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs.

15. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga yra susijusi su grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu, kurios, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė.

16. IeÅ¡kovė, siekdama pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį ir paneigti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, priimtas aptariamu klausimu, nurodo, kad atsakovė įkeičia vis daugiau jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – hipoteka registruojama 2019 m. pabaigoje – 2020 metais. Be to, ieÅ¡kovės teigimu, įvertinus atsakovės turtÄ bei įstatinio kapitalo dydį, akivaizdu, kad atsakovei įsiskolinimo ieÅ¡kovei suma yra didelė.

17. Aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda iÅ¡saugoti jo turtÄ iki ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės; vien didelė ieÅ¡kinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019).

NesÄ Å¾iningų atsakovės veiksmų, kuriais bÅ«tų siekiama iÅ¡vengti teismo sprendimo įvykdymo, apeliantei neįrodžius, ieÅ¡kinio suma negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui yra siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslÄ iÅ¡vengti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesÄ Å¾iningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sÄ Å¾iningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). SÄ Å¾iningumo aspektu gali bÅ«ti vertinami tiek Å¡alies veiksmai iki bylos iÅ¡kėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).

19. Pažymėtina, kad net jei byloje ir bÅ«tų duomenys apie blogÄ atsakovės turtinę padėtį, tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimÄ ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiÅ¡kai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų bÅ«ti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu bÅ«tų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobÅ«džio ribojimus iÅ¡ esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikÅ¡tas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų Å¡io procesinio instituto paskirties bei jo taikymo iÅ¡imtinumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).

20. Ä®vertinus apeliantės procesinių dokumentų turinį, nustatyta, kad iÅ¡ esmės ji jokių konkrečių duomenų, įrodymų apie atsakovės atliktus ar ketinamus atlikti veiksmus paslepiant, perleidžiant ar kitu bÅ«du sumažinant turimo turto masę, kurie leistų spręsti dėl atsakovės nesÄ Å¾iningumo (CPK 12, 17, 178 straipsniai) nepateikė. Apeliantė nurodo, kad atsakovė įkeičia vis daugiau jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, nes atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka registruojama 2019 m. pabaigoje – 2020 metais.

Kaip matyti iÅ¡ pačios apeliantės prie ieÅ¡kinio pridėtų Nekilnojamojo turto registro iÅ¡rašų, atsakovei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai įkeisti iki 2020 m. birželio 29 d., t. y. dar iki sudarant ginčo sutartį su ieÅ¡kove, ieÅ¡kovė Å¡iomis aplinkybėmis galėjo pasidomėti prieÅ¡ sudarant minėtÄ sutartį su atsakove, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė, įkeisdama turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , elgėsi nesÄ Å¾iningai.

21. Apeliantės akcentuojami atsakovės įsiskolinimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui, įvertinus periodinių mokesčių mokėjimo specifikÄ , taip pat negali bÅ«ti vertinami kaip pagrindžiantys grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, kad įsipareigojimai, susiję su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, nuolatos (periodiÅ¡kai) kinta dėl atsinaujinančios Å«kio subjekto pareigos vykdyti mokestinę prievolę. Duomenų, kad atsakovė sistemingai nevykdytų įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, byloje nėra.

22. Pasak apeliantės, atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ pagrindžia ir aplinkybė, kad ji piktybiÅ¡kai vengia atsiskaityti ir nuo 2020 m. spalio 16 d. nebevykdo jokių, net ir dalinių, mokėjimų, ieÅ¡kovei nebepavyksta susisiekti su atsakove, o jau po kreipimosi į teismÄ paaiÅ¡kėjo, kad atsakovė pakeitė faktinės buveinės vietÄ . Teismas Å¡ių aplinkybių nevertina kaip sudarančių pagrindÄ taikyti apeliantės praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, kadangi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ vertinamas ne atsakovės nesÄ Å¾iningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesÄ Å¾iningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbÅ«t apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ ateityje.

23. Lietuvos apeliacinis teismas, apibendrindamas aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės veiksmai liudija apie egzistuojančiÄ grėsmę apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, ginčijama pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 24. Atsakovė atsiliepime į apeliantės atskirÄ jį skundÄ pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

25. Nors apeliantės atskirasis skundas netenkintas, apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovės dėmesį, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ buvo pasisakyta, jog bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-186/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-943/2017 ir kt.), todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ atlyginimo klausimas Å¡ioje stadijoje, įvertinus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, dar nėra įsiteisėjęs, nesprendžiamas, iÅ¡aiÅ¡kinant apeliantei, kad dėl tokių iÅ¡laidų priteisimo ji turi teisę kreiptis į bylÄ iÅ¡ esmės nagrinėjantį teismÄ .

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Rasa GudžiÅ«nienė