2023-04-03 Nr. BB-2636-1-01-1-05312-2019-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1657/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05312-2019-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios R. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinio skundo dėl Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistosios R. S. gynėjas advokatas O. Šibkovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendį dalyje dėl R. S. pripažinimo kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir priimti naują sprendimą - išteisinti R. S., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba neįrodžius, kad R. S. dalyvavo padarant BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, arba pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendį dalyje dėl R. S. pripažinimo kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį perkvalifikuojant jos veiksmus pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskiriant jai kuo švelnesnę bausmę.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų dėl išsamaus bei nešališko visų bylos aplinkybių ištyrimo, pažeidė esmines BPK normas dėl įrodymų vertinimo - reikalavimą apkaltinamąjį nuosprendį grįsti tik patikimais ir pakankamais įrodymais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Teismų sprendimai prieštarauja LAT suformuotai praktikai, pagal kurią duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neargumentavo nutarties, nes nemotyvavo, kuo pasireiškė tikslo parduoti ar kitaip platinti buvimas R. S. atveju. Vilniaus apygardos teismas pažeidė ir in dubio pro reo principą bei nepašalino byloje esančių abejonių dėl R. S. kaltės, jas vertino nuteistosios nenaudai, taigi pažeidė ir nekaltumo prezumpcijos principą. Byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių R. S. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, turinčioje požymių nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje. Teismas neteisingai įvertino liudytojų P. L., S. V. parodymus ir policijos pareigūno M. J. tarnybinius pranešimus, kaip R. S. kaltę patvirtinančius įrodymus. Nė vienas iš teismų nurodytų įrodymų nėra pakankamas R. S. kaltės dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis nustatymui ir taip pat nepatvirtina ir nenustato subjektyviosios nusikalstamos veikos pusės - kaltės ir tiesioginės tyčios - fakto buvimo. Tokiu atveju R. S. veika turėtų būti vertinama kaip disponavimas narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti, ir baudžiamoji atsakomybė R. S. turėtų kilti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Teismai visus bylos duomenis vertino tik R. S. kaltumo aspektu, suteikiant reikšmę būtent tiems duomenimis, kurie, teismo vertinimu, grindžia R. S. kaltumą. R. S. baudžiamasis persekiojimas vyko virš trijų metų, o tai gali būti vertinama kaip aplinkybė, turinti reikšmės galutinės bausmės paskyrimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistosios R. S. gynėjas kritikuoja abiejų instancijų teismų atliktą įrodymų vertinimą ir nesutinka su jų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados, kad R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant subjektyvų bylos įrodymų vertinimą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nutartyje atsakė į esminius nuteistosios R. S. apeliacinio skundo argumentus (dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo, dėl R. S. padarytos veikos kvalifikavimo, dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, dėl paskirtos bausmės). Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistosios R. S. gynėjas BPK 20 straipsnio 1 ir 4, 5 dalių pažeidimus nurodo formaliai, siekdamas, kad kasacinės instancijos teismas dar kartą tikrintų nuteistosios gynybos argumentus, vertindamas bylos įrodymus kaip trečioji instancija. Kaip jau minėta, tokie skundo teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasacinio skundo teiginiai dėl in dubio pro reo principo ir nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo, yra nurodomi deklaratyviai, grindžiant juos savu byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų vertinimo interpretavimu bei apsiribojant kasacinės instancijos teismo suformuotos teismų praktikos citavimu, nepateikiant aiškių, konkrečių su šia baudžiamąja byla susijusių teisinių argumentų.

Kasatorius taip pat nesutinka su R. S. paskirta bausme, tačiau tai pagrindžiančių teisinių argumentų skunde nenurodo.

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios R. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Alenas Piesliakas

Tomas Šeškauskas