ef8f29bf-b0ba-491f-9953-2ae80da459cd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                      Administracinė byla Nr. eI-4287-171/2015                          Proceso Nr. 3-61-3-03263-2014-4                                                          Procesinio sprendimo kategorija 11.1, 11.3, 11.12, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovui prokurorui Rolandui Kruopiui, atsakovės atstovei M.

S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros pareiÅ¡kimÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – N. C.).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: PareiÅ¡kėja Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu panaikinti                  2013 m. sausio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau –Nacionalinė žemės tarnyba) sprendimÄ Nr. 44S-3 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje mirusiajai A.

J.“.Pareiškėja paaiškina, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje išnagrinėtas Nacionalinės žemės tarnybos pareiškimas dėl viešojo intereso gynimo, kuriame nurodyta, kad, remiantis archyviniu dokumentu, t. y. Ukmergės apskrities Musninkų valsčiaus 1934 m. Kaimynų kaimo žemės vienkiemiais išskirstymo planu ir jo eksplikacija (toliau – ir Planas), buvę savininkai S. ir V. K. kartu su M. V. Kaimynų kaime bendrai nuosavybės teise valdė žemės sklypus Nr. 67 (plotas 5,10 ha) ir Nr. 18 (plotas 0,50 ha), iš viso 5,60 ha.

Remdamasis planu, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Å irvintų rajono žemėtvarkos skyrius (toliau – ir VAVA Å irvintų rajono žemėtvarkos skyrius) parengė 2001-06-07 pažymÄ Nr. IJ-8494 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“. VAVA Å irvintų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas patvirtino 2001 m. rugsėjo 18 d. iÅ¡vadÄ Nr. IJ-415 „Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir IÅ¡vada Nr. IJ-415), kurioje nurodyta, kad buvę savininkai A. ir M.

V. nuosavybės teisėmis Vilniaus apskrities Å irvintų rajono Kaimynų kaime valdė nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 6,42 ha žemės ir kad Å¡i iÅ¡vada persiunčiama į Vilniaus apskritį Å irvintų rajonÄ JauniÅ«nų seniÅ«nijÄ . IÅ¡vadoje Nr. IJ-415 nurodyta, kad A. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 6,42 ha žemės, kuri priskirta grÄ Å¾intinai žemei (vertė – 9 698 Lt).Nacionalinė žemės tarnyba 2013 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 44S-3 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje mirusiajai A.

J.“ A. J. vardu atkÅ«rė nuosavybės teises į dalį buvusių savininkų A. ir M. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos Kaimynų kaime, Musninkų seniÅ«nijoje, Å irvintų rajone, valdytos žemės, į 3,36 ha perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1 ha žemės sklypÄ Nr. 951 (vertė – 1 404 Lt), esantį Vilniaus apskrities Å irvintų rajono savivaldybės Musninkų seniÅ«nijos Kaimynų kaime, perduodant neatlygintinai nuosavybėn (lygiaplotį turėtajam) 2,43 ha asmeninio Å«kio žemės sklypÄ Nr. 501 (vertė – 3412 Lt), esantį Vilniaus apskrities Å irvintų rajono savivaldybės Musninkų seniÅ«nijos Kaimynų kaime.

Minėto sprendimo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į A. J. tenkančiÄ Å¾emės valdos dalį – 3,06 ha žemės (vertė – 5 075 Lt) – bus atkurtos vėliau. Nacionalinė žemės tarnyba 2013 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 44S-3 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje mirusiai A. J.“ A. J. atkÅ«rė nuosavybės teises, tačiau VÄ® Registrų centre nuosavybės teisės į Å¡iuos žemės sklypus Å¡iuo metu nėra įregistruotos.Nacionalinė žemės tarnyba 2013-04-08 gavo A.

J. (mirusi 2012-10-02) turto paveldėtojos N. C. įgalioto asmens (2012-11-08 įgaliojimas, reg. Nr. 3454) V. C. skundÄ â€žDėl A. J. nuosavybės teisių į buvusių savininkų A. ir M. V. iki nacionalizacijos Kaimynų kaime, Å irvintų rajone valdytÄ 6,42 ha žemės plotÄ atkÅ«rimo“, kuriame buvo praÅ¡oma paaiÅ¡kinti, kodėl A. J. nuosavybės teisės buvo atkurtos tik į dalį buvusių savininkų A. ir M. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos Kaimynų kaime Musninkų seniÅ«nijoje Å irvintų rajone valdytos 6,42 ha žemės ir kokiu pagrindu tretieji asmenys neteisėtai naudojasi A.

J. suteiktu asmeninio Å«kio žemės plotu. Nacionalinė žemės tarnyba 2013-07-10 raÅ¡tu Nr. lSS-(7.5)-1473 „Dėl skundo nagrinėjimo“ informavo įgaliotinį V. C. apie skundo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir teisės aktų pažeidimus, o Nacionalinės žemės tarnybos Å irvintų skyriaus 2013-08-16 raÅ¡tu Nr. 44SD-1109 „Dėl sprendimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje mirusiajai A. J. Nr. 44S-3 panaikinimo iÅ¡ dalies administracine tvarka“ (toliau – ir RaÅ¡tas Nr. 44SD-(14.14.104)-1109) pakvietė A.

J. paveldėtojÄ N. C. arba jos įgaliotÄ asmenį 2013 m. rugpjūčio 26 d. atvykti į Nacionalinės žemės tarnybos Å irvintų skyrių dėl Nacionalinė žemės tarnybos 2013 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 44S-3 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje mirusiajai A. J.“ panaikinimo iÅ¡ dalies administracine tvarka, tačiau nei A. J. turto paveldėtoja N. C., nei įgaliotinis V. C. minėtu laiku neatvyko.Nagrinėjant pareiÅ¡kimÄ buvo surinkta papildoma medžiaga iÅ¡ Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Vilniaus apskrities archyvo ir Lietuvos istorijos archyvo.PareiÅ¡kėja pažymi, kad, kaip nurodyta ginčijamame sprendime, Å¡iuo sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų A. ir M.

V. nuosavybės teises. Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos istorijos archyvo pateiktų pažymų, 1927-09-03 liudijimo, A. J., S. ir V. K. buvo broliai ir seserys iÅ¡ motinos pusės. Duomenų, rodančių, kad A. J. įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į V. ir S. K. priklausiusiÄ nekilnojamojo turto dalį, nėra. Patikrinus A. J. giminystės ryšį su buvusiais žemės savininkais A. V. (A. V.) ir M. V. (M. V.) patvirtinančius dokumentus, nustatyta, kad pretendentė A. J. yra A. ir M. V. dukra. Nacionalinė žemės tarnyba, įvertinusi turimus dokumentus apie minėtų buvusių savininkų valdytÄ Å¾emę, nustatė, kad remiantis Plane nurodyta informacija A.

V. ir M. V. nebuvo žemės sklypų bendraturčiai, o nuosavybės teise valdė atskirus žemės sklypus: A. V. valdė 0,4 ha žemės sklypÄ Nr. 68 ir 0,42 ha žemės sklypÄ Nr. 106, iÅ¡ viso 0,82 ha žemės plotÄ . Taip pat buvo nustatyta, kad A. V. mirė 1938 m. birželio 1 d., t. y. 1940 m. žemės nacionalizavimo metu nebuvo Kaimynų kaime Å irvintų rajone esančių žemės sklypų Nr. 68 (plotas 0,4 ha) ir Nr. 106 (plotas 0,42 ha) savininkas, o kitų dokumentų, nustatančių, kas po A.

V. mirties paveldėjo jo valdytÄ Å¾emę, nėra, t. y. nėra duomenų, kad jo žemę paveldėjo ir iki 1940 m. valdė M. V.Taigi, nenustačius, kam nuosavybės teise nacionalizacijos metu priklausė A. V. iki jo mirties priklausęs turtas, nebuvo teisinio pagrindo atkurti nuosavybės teises į jam iki mirties priklausiusį turtÄ .Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 1999 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/1999 m., be kita ko, nurodė, kad tiek Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d.

įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“, tiek ir Lietuvos Respublikos 1997 m. liepos 1 d. piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo tikslas ir paskirtis vienodi – jais siekiama bent iÅ¡ dalies atkurti piliečių nuosavybės teisę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ ir taip apginti pažeistÄ jų nuosavybės teisę. Å iais įstatymais pirmiausia siekiama apginti to asmens, kurio nuosavybės teisė buvo pažeista, t. y. savininko, teises ir interesus.

Kitų asmenų, nustatytų 2 straipsnyje, teisė susigrÄ Å¾inti iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ yra iÅ¡vestinė iÅ¡ savininko teisių. Jie gali atkurti nuosavybės teisę tik tuo atveju, jeigu turto savininkas miręs.Savininko nuosavybės teisė buvo pažeista, kai jam nuosavybės teise priklausęs turtas buvo pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuotas ar kitaip nusavintas. Todėl nustatant, kurio asmens teisės buvo pažeistos ir kuris asmuo Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymų prasme yra turto savininkas, bÅ«tina nustatyti, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto nuosavybės teisės subjektas to turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo momentu.PareiÅ¡kėja apibendrina, kad tiek nuosavybės teisių atkÅ«rimo į A. ir M.

V. priklausiusį turtÄ byloje, tiek papildomuose archyviniuose dokumentuose nėra tinkamų duomenų, kas buvo A. V. turto savininkas po jo mirties, nacionalizacijos metu, nėra pakankamų duomenų, kokiomis dalimis anksčiau minėtuose dokumentuose nurodytÄ Å¾emę valdė M. V., V. ir S. K.. Dėl Å¡ių priežasčių konstatuoja, kad priimant skundžiamÄ sprendimÄ buvo pažeisti aukÅ¡tesnės galios teisės aktų, bÅ«tent, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies nuostatos, todėl skundžiamas sprendimas yra naikintinas.PaaiÅ¡kina, kad vieÅ¡ojo intereso pažeidimas Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad dėl pareiÅ¡kėjos nurodytų imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimų nuosavybės teisės buvo atkurtos asmeniui, kuris tokios teisės neturėjo.

Taip buvo pažeisti teisėti valstybės turtiniai bei galimai kitų pretendentų, siekiančių atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , interesai.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti remdamasis pareiÅ¡kime nurodytais motyvais.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į skundÄ praÅ¡o pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nacionalinė žemės tarnyba, įvertinusi nustatytus faktus ir vadovaudamasi pirmiau minėtų teisės aktų nuostatomis, nustatė, kad pagal esamus dokumentus nėra galimybės nustatyti giminystės ryÅ¡io tarp pretendentės A.

J. ir bendraturčių V. ir S. K. ir kad A. J. yra V. ir S. K. teisių perėmėja, taip pat kokias dalis valdė bendraturčiai V. ir S. K. su M. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise (5,10 ha žemės sklypÄ Nr. 67 ir 0,5 ha žemės sklypÄ Nr. 18, iÅ¡ viso 5,6 ha), t. y. kokia dalis nurodytuose žemės sklypuose nuosavybės teise priklausė M. V.. Taigi darytina iÅ¡vada, kad A. J. be pagrindo buvo atkurtos nuosavybės teisės į visÄ 5,6 ha žemės plotÄ (5,10 ha žemės sklypÄ Nr. 67 ir 0,5 ha žemės sklypÄ Nr. 18), nes nenustatyta, kad pagal AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas ji patenka taip asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į V. ir S. K. turėtÄ Å¾emę, be to, nežinoma, kokį žemės plotÄ ji pati valdė kartu bendrosios nuosavybės teise su Å¡iais buvusiais savininkais.Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į skundÄ nurodytus motyvus.Trečiasis suinteresuotas asmuo N. C. atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo. Apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 4)Skundas tenkinamas.Remiantis byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais ir Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta:Pagal Ukmergės apskrities Musninkų valsčiaus 1934 m. Kaimynų kaimo žemės vienkiemiais iÅ¡skirstymo planÄ ir jo eksplikacijÄ , buvę savininkai S. ir V. K. kartu su M. V. Kaimynų kaime bendrai nuosavybės teise valdė žemės sklypus Nr. 67 (plotas 5,10 ha) ir Nr. 18 (plotas 0,50 ha), iÅ¡ viso 5,60 ha.

Pažymėtina, kad Plane nėra nurodytos konkrečios valdytos žemės bendraturčių dalys. A. V., remiantis minėtu dokumentu, vienas tame pačiame Kaimynų kaime nuosavybės teise valdė žemės sklypus Nr. 68 (plotas 0,4 ha) ir Nr. 106 (plotas 0,42 ha), iÅ¡ viso 0,82 ha (b. l. 53–58).Å irvintų rajono JauniÅ«nų apylinkės agrarinės reformos tarnybai pretendentė A. J. 1991-10-23 pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės M. V. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos Ukmergės apskrityje, Musninkų valsčiuje, Kaimynų kaime (pagal dabartinį administracinį suskirstymÄ â€“ Å irvintų rajonas, JauniÅ«nų seniÅ«nija, Kaimynų kaimas), valdytÄ 6,42 ha žemės plotÄ , žemę grÄ Å¾inant natÅ«ra.

Kartu su prašymu ir Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančiu dokumentu A. J. pateikė giminystės ryšį su buvusia žemės savininke įrodančius dokumentus:

1) Lietuvos Respublikos Å irvintų rajono valdybos Civilinės metrikacijos skyriaus iÅ¡duotÄ A. V. 1938 m. birželio 1 d. mirties akto įraÅ¡o Nr. 18 iÅ¡raÅ¡Ä , kad A. V. mirė 1938 m. birželio 1 d., 2) Lietuvos Respublikos Å irvintų rajono JauniÅ«nų apylinkės virÅ¡aičio 1950-03-09 patvirtintÄ A. V. gimimo liudijimo nuoraÅ¡Ä , 3) Lietuvos Respublikos Å irvintų rajono JauniÅ«nų apylinkės virÅ¡aičio 1995-12-31 patvirtintÄ A. V. su I. J. santuokos, įvykusios 1955-11-16, liudijimo nuoraÅ¡Ä , 4) MaiÅ¡iagalos Å vč.

Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios 1992-03-18 pažymÄ , kad A. V. vedė M. L. (vedybų data nenurodyta), kuri mirė 1943 metais. Pagal Å¡iuos dokumentus pretendentė A. J. yra M. L. ir A. V. duktė (b. l. 27–32).Nacionalinė žemės tarnyba 2013 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 44S-3 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje mirusiajai A. J.“ A. J. vardu atkÅ«rė nuosavybės teises į dalį buvusių savininkų A. ir M. V. iki 1940 m.

žemės nacionalizacijos Kaimynų kaime, Musninkų seniÅ«nijoje, Å irvintų rajone, valdytos žemės – į 3,36 ha perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1 ha žemės sklypÄ Nr. 951 (vertė – 1 404 Lt), esantį Vilniaus apskrities Å irvintų rajono savivaldybės Musninkų seniÅ«nijos Kaimynų kaime, perduodant neatlygintinai nuosavybėn (lygiaplotį turėtajam) 2,43 ha asmeninio Å«kio žemės sklypÄ Nr. 501 (vertė – 3 412 Lt), esantį Vilniaus apskrities Å irvintų rajono savivaldybės Musninkų seniÅ«nijos Kaimynų kaime.

Minėto sprendimo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į A. J. tenkančiÄ Å¾emės valdos dalį – 3,06 ha žemės (vertė – 5 075 Lt) – bus atkurtos vėliau. Nacionalinė žemės tarnyba 2013 m. sausio 11 d. priėmė sprendimÄ Â Nr. 44S-3 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje mirusiai A. J.“ (b. l. 6–7)Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 44S-3 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje mirusiajai A.

J.“ teisėtumo ir pagrįstumo.Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas). Å io įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo proceso, pradėto pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas), tęstinumas, t. y.

įtvirtinta, kad nuosavybės teisės piliečiams, kurių praÅ¡ymai atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ pateikti pagal Atstatymo įstatymÄ , atkuriamos AtkÅ«rimo įstatymo nustatyta tvarka.AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad nuosavybės teisės atkuriamos tik Lietuvos Respublikos piliečiams, pateikusiems praÅ¡ymus, pilietybę ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus.AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises ir pilietybę patvirtinantį dokumentÄ turėjo pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus – iki 2003 m. gruodžio 31 d.

AtkÅ«rimo įstatyme taip pat nustatyta, kad piliečiams, praleidusiems nustatytÄ terminÄ praÅ¡ymui ir pilietybę patvirtinančiam dokumentui pateikti (2001 m. gruodžio 31 d.) ar nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti (2003 m. gruodžio 31 d.) dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali bÅ«ti atnaujinami. AtkÅ«rimo įstatymo nuostatų įgyvendinimÄ nuo 1997 m. spalio 4 d. reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ (toliau – ir Tvarka).AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2001-06-02 iki                     2013-01-11) pateiktas piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , t. y. atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ turtÄ turi teisę:

1) turto savininkai;

2) asmenys, kuriems mirus turto savininkas testamentu paliko savo turtÄ , nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktÄ , o Å¡iems mirus, – jų sutuoktinis, tėvai (įtėviai), vaikams (įvaikiai) ar Å¡ių asmenų sutuoktinis bei vaikai;

3) turto savininkas, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos Å¡alies pilietybę, sutuoktinis, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), jei Å¡ie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį;

4) turto savininko vaikas (įvaikis), kuris yra miręs, sutuoktinis, vaikai (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį;

5) piliečiai, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitokiu raÅ¡ytiniu dokumentu), taip pat piliečiai, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtÄ . AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytiems piliečiams atkuriamos nuosavybės teisės į turto savininko mirusiam vaikui (įvaikiui) tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį.

Jeigu kiti turto savininko vaikai (įvaikiai), jų sutuoktiniai ir vaikai (įvaikiai) yra taip pat mirę arba Å¡io įstatymo nustatytais terminais nepateikia praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises, Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų piliečių praÅ¡ymu gali bÅ«ti atkuriamos nuosavybės teisės į visÄ savininko iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ .AtkÅ«rimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokie dokumentai yra nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, o Tvarkos 12 punkte pateiktas jų iÅ¡samus sÄ raÅ¡as, t. y. yra nurodyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra Å¡ie: iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ hipotekos knygų, o jeigu Å¡ių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų iÅ¡duoti pažymėjimai ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtÄ turtÄ ir testamentai.

Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, neatsižvelgiant į jų iÅ¡davimo (sudarymo) datÄ , gali bÅ«ti: žemės perleidimo aktai ar sutartys, iÅ¡traukos iÅ¡ kaimų ir dvarų žemės iÅ¡skirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji įraÅ¡ai, hipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji iÅ¡raÅ¡ai, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ notarų aktų knygų ir kiti piliečių iÅ¡saugoti dokumentai, jeigu juos iÅ¡davė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuoraÅ¡ai bei iÅ¡raÅ¡ai.

Valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginami ir iÅ¡ valstybinių archyvų gauti bei buvusioms agrarinės reformos tarnyboms ir kitoms žemės reformÄ vykdančioms institucijoms pateikti įvairių dokumentų-kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalijimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rÅ«Å¡iavimo komisijų sudarytų sÄ rašų, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rÅ«Å¡is, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės Å«kio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimÄ 1940 metais į valstybinį žemės fondÄ , valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės Å«kio komisijoms Å«kių sÄ rašų, turto nacionalizavimo aktų nuoraÅ¡ai bei iÅ¡raÅ¡ai, dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€œ, taip pat dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktÄ Ä¯rodančių papildomų dokumentų“, įstatymų nustatyta tvarka sudaryti testamentai, nors juose ir nebÅ«tų duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktÄ , jeigu testatorius mirė iki Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ įsigaliojimo dienos (1991 m. rugpjūčio 1 d.), nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos sudaryti testamentai (naminiai testamentai), sutartys (pirkimo–pardavimo, dovanojimo) ar kitoks raÅ¡ytinis dokumentas.

Å iais atvejais ir tada, kai piliečiams nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtÄ , jie turi kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.Jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai iÅ¡duotÄ dokumentÄ (Tvarkos 13 punkto 2 pastraipa). Tuo atveju, kai nuosavybės teisės atkuriamos Tvarkos 2.2–2.5 papunkčiuose nurodytiems piliečiams, pridedami mirties faktÄ bei giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai.

Giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais laikomi gimimo liudijimai, santuokos liudijimai, savininko ar jo vaikų mirties liudijimai, o jų        nesant – iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ bažnyčios dokumentų. Nereikia pateikti mirties faktÄ patvirtinančio dokumento, jeigu asmenys buvo gimę iki 1897 metų (Tvarkos 14 punktas).Nagrinėjamu atveju nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad A. J. yra A. ir M. V. dukra. Pažymėtina, kad remiantis Plane nurodyta informacija A. V. ir M. V. nebuvo žemės sklypų bendraturčiai, o nuosavybės teise valdė atskirus žemės sklypus:

A. V. valdė 0,4 ha žemės sklypÄ Nr. 68 ir 0,42 ha žemės sklypÄ Nr. 106, iÅ¡ viso 0,82 ha žemės plotÄ (b. l. 56). S. ir V. K. kartu su M. V. (pagal įraÅ¡Ä ) Kaimynų kaime bendrai nuosavybės teise valdė žemės sklypus Nr. 67 (plotas 5,10 ha) ir Nr. 18 (plotas 0,50 ha), iÅ¡ viso 5,60 ha (b. l. 54).Taip pat nustatyta, kad A. V. mirė 1938 m. birželio 1 d. (b. l. 32), t. y. 1940 m. žemės nacionalizavimo metu nebuvo Kaimynų kaime Å irvintų rajone esančių žemės sklypų Nr. 68 (plotas 0,4 ha) ir Nr. 106 (plotas 0,42 ha) savininkas.

Kas nuosavybės teise daugiau kaip du metus po jo mirties, t. y. iki nacionalizacijos, valdė A. V. nuosavybės teise priklausiusiÄ Å¾emę, byloje nepateikta. IÅ¡ Plano matyti, kad V. ir S. K. su M. V. nuosavybės teise valdė 5,10 ha žemės sklypÄ Nr. 67 ir 0,5 ha žemės sklypÄ Nr. 18, iÅ¡ viso 5,6 ha žemės. Plane bendraturčių valdytos žemės sklypų dalys nėra nurodytos, o kitų archyvinių dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nuspręsti, kokio dydžio dalis valdė bendroje nuosavybėje kiekvienas bendraturtis, (įskaitant M.

V.), nėra. Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį nurodytiems piliečiams atkuriamos nuosavybės teisės į turto savininko mirusiam vaikui (įvaikiui) tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad A. J. buvo V. ir S. K. priklausiusių žemės dalių savininkė. Lietuvos istorijos archyvo pateiktos pažymos ir 1927-09-03 liudijimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. J., S. ir V. K. buvo broliai ir sesuo iÅ¡ motinos pusės (b. l. 34–36, 40–41).

Taigi iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų ir teisinio reguliavimo darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju į netikrų brolių iÅ¡likusiÄ nuosavybę A. J. nuosavybės teisės negali bÅ«ti atkuriamos. Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytus argumentus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. J. be pagrindo buvo atkurtos nuosavybės teisės į visÄ 5,6 ha žemės plotÄ (5,10 ha žemės sklypÄ Nr. 67 ir 0,5 ha žemės sklypÄ Nr. 18), nes nenustatyta, kad pagal AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas ji patenka į subjektų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į V. ir S. K. nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę, ratÄ , todėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas Nr. 44S-3 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje mirusiajai A.

J.“ yra naikintinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimÄ Nr. 44S-3 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje mirusiajai A. J.“.Å is sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai Å¡iam teismui arba į per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Rūta Miliuvienė Irena Paulauskienė Milda Vainienė