2020-09-16 Nr. AB-17198-3-65-3-00305-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1422-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00305-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovams viešajai įstaigai „Ekoagros“, viešosios įstaigos „Ekoagros“ Utenos filialui dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas : 1) panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ Utenos filialo 2018 m. liepos 3 d. sprendimą dėl išduotų dokumentų Nr. LSK-U-18-06134 dalį, kurioje pareiškėjo D. K. deklaruoto kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1 sertifikuotas, įvardijant jį kaip neatitinkantį ekologinės gamybos reikalavimų; 2) panaikinti VšĮ „Ekoagros“ Apeliacinės komisijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. ASR-14/2018; 3) panaikinti VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. K-237; 4) įpareigoti VšĮ „Ekoagros“ iš naujo sertifikuoti pareiškėjo D. K. kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 1, suteikiant jam E statusą ir nurodant minėtame lauke augintą kultūrą (žirnius).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. gegužės 24 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiška deklaravo jo valdomus žemės ūkio plotus paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir EKO priemonė) veiklą „Parama ekologiniam ūkininkavimui“. VšĮ „Ekoagros“, vykdydama pareiškėjo kontrolę, 2018 m. birželio 11 d. paėmė dirvožemio mėginius iš pareiškėjo pagal EKO priemonę deklaruoto 4,95 ha ploto kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (toliau – Kontrolinis laukas, laukas Nr. 1 arba Laukas). Akredituota laboratorija „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ (toliau – ir „Eurofins“) nustatė, kad tirtame dirvožemio mėginyje rasta 0,016 mg/kg aminometilfosfoninės rūgšties (toliau – ir AMPA) likučių. Pareiškėjo prašymu „Eurofins“ ištyrė antrą mėginį ir 2018 m. liepos 26 d. pateikė analogišką pirmajam tyrimui rezultatą. Teigė, kad toleruotina pesticidų, įskaitant ir AMPA, ribinė vertė yra 0,01 mg/kg.

3. Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovai netinkamai įvertino „Eurofins“ atliktų tyrimų rezultatus, įskaitant taikomas paklaidas, taip pat nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo kitas ginčui aktualias aplinkybes. Atsakovas neatsižvelgė į tyrimų rezultatams taikomą paklaidą. Nurodė, kad Kontrolinis laukas nuo 2012 metų yra sertifikuojamas kaip ekologinis, tikrinamas kiekvienais metais, gamyboje neleistinų medžiagų (nei glifosato, nei kitų) niekuomet nenaudojo. 2018 m. liepos 23 d., dalyvaujant antstolei bei VšĮ „Ekoagros“ tikrintojui, buvo paimti Kontrolinio lauko dirvožemio mėginiai ir jame auginamo augalo (žirnių) mėginiai, ir jie išsiųsti tiek į „Eurofins“, tiek į kitą laboratoriją – GBAGesellschft fur Bioanalytik mbH (toliau – ir GBA).

„Eufofins“ 2018 m. rugpjūčio 3 d. tyrimo ataskaitoje buvo konstatuota, jog tirtame Kontrolinio lauko dirvožemio mėginyje glifosato nenustatyta, o fiksuotas AMPA likutis neviršija leistinų ribų, ekologinių žirnių mėginyje neleistinų medžiagų, įskaitant glifosatą ir AMPA, nenustatyta. GBA 2018 m. rugpjūčio 10 d. tyrimo ataskaitoje konstatuota, kad tirtame dirvožemio mėginyje nei glifosato, nei AMPA likučių nenustatyta. Apeliacinė komisija neatsižvelgė į pateiktų tyrimų rezultatus. Pažymėjo, kad produkcijoje (žirniuose) nė viena laboratorija nenustatė jokių neleistinų medžiagų likučių.

„Eurofins“ yra akredituota pagal ISO/IEC 17025 standartą (toliau – ir Standartas), pagal tą patį Standartą yra akredituota ir GBA. Europos Komisijos Generalinis Sveikatos ir maisto saugos direktoratas 2017 m. lapkričio 12 d. išleido pesticidų likučių ir analizės maisto produktuose bei pašaruose analitinės kokybės kontrolės ir metodų validavimo procedūrų gaires (SANTE/11813/2017) (toliau – ir SANTE Gairės), jos papildo Standarto reikalavimus ir yra neatsiejama Standarto dalis. SANTE Gairių E5 punkte nurodoma, kad pagal Standartą reikalaujama, jog laboratorijos nustatytų ir skelbtų su analitiniais rezultatais susijusias matavimo paklaidas.

SANTE Gairių E10 punkte teigiama, kad numatytoji išplėstinė rezultato paklaida yra 50 procentų, ir šią paklaidą rekomenduojama taikyti kontrolės institucijoms priimant sprendimus. Pareiškėjas papildomai kreipėsi į „Eurofins“ dėl atliktų tyrimų tikslumo ir jiems taikomos paklaidos. „Eurofins“ atsakyme patvirtino, kad jų atliktiems tyrimams taikoma 50 procentų paklaida, nurodė, jog pritaikius paklaidą Kontrolinio lauko dirvožemio tyrimo rezultatams, tikėtina, kad AMPA vertė yra žemiau „kiekybinio nustatymo ribos“.

Taigi, „Eurofins“ tyrimų rezultatams pritaikius 50 procentų paklaidą, tikrasis 2018 m. birželio 11 d. paimto dirvožemio mėginio rezultatas galėtų svyruoti nuo 0,008 mg/kg iki 0,024 mg/kg, o 0,008 mg/kg yra žemiau kiekybinio nustatymo ribos ir VšĮ „Ekoagros“ toleruotinos ribos. Visi neaiškumai turi būti vertinami pareiškėjo naudai. Kontrolinį lauką sertifikavus jį įvardijant kaip neatitinkantį ekologinės gamybos reikalavimų, pareiškėjui nebus mokamos kompensacijos už visą pareiškėjo pagal EKO programą deklaruotą plotą.

Manė, kad atsakovų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

4. Atsakovas VšĮ „Ekoagros“, atstovaujanti ir atsakovą VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialą, atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Nurodė, kad pareiškėjas ir atsakovas 2014 m. balandžio 23 d. sudarė sutartį Nr. SUT-U-14-00237, pagal kurią pareiškėjas užsakė, jog atsakovas atliktų pareiškėjo vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimą ir išduotų veiklą patvirtinančius dokumentus, jei užsakovo vykdoma veikla atitiks teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas įsipareigojo atsakovui sumokėti už atliktus darbus. Pareiškėjas taip pat įsipareigojo veiklą vykdyti vadovaudamasis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais ir leisti atsakovui išsamiai įvertinti vykdomą veiklą. 2017 m. atlikus pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio vertinimą pagal rizikos valdymo ir atsitiktinių / papildomų patikrų atrankos procedūrą, pareiškėjo ūkis priskirtas I rizikos grupei, šių ūkio subjektų kasmetiniai patikrinimai atliekami iš anksto nepranešus ir pagal mėginių atrinkimo planą imamas planinis mėginys tyrimui dėl neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų nustatymo.

6. 2018 m. birželio 11 d. – 2018 m. birželio 12 d. buvo paimtas dirvožemio mėginys iš pareiškėjo Kontrolinio lauko dėl glifosatų ir jų skilimo produktų likučių nustatymo, atsižvelgus į tai, kad Kontrolinio lauko pasėlyje (žirniuose), vizualiai įvertinus, buvo mažai piktžolių. 2018 m. birželio 28 d. buvo gautas atsakymas iš Eurofins, kad dirvožemio mėginyje buvo rasta 0,016 mg/kg aminometilo fosfoninės rūgšties, kuri yra visuotinio veikimo herbicido glifosato skilimo produktas. Įvertinus gautus laboratorinių tyrimų rezultatus, 2018 m. liepos 3 d. atsakovo sprendimu pareiškėjo ekologinės gamybos ūkiui buvo pritaikyta 32 neatitiktis „sintetinių trąšų, pesticidų, beicuotos sėklos ar kitų ekologinėje gamyboje neleidžiamų medžiagų panaudojimas sertifikuojamoje ūkio dalyje / visame ūkyje“ ir I lygio poveikio priemonė – įspėjimas, Kontrolinis laukas įvardintas kaip „laukas, neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų“. Dėl nustatytos neatitikties leidžiama 2018 m. Kontroliniame lauke išaugintus žirnius parduoti tik kaip įprastinę produkciją ir Kontroliniam laukui iš naujo taikomas pereinamasis laikotarpis. Taip pat pareiškėjo ūkiui pritaikytos neatitiktys dėl paralelinės (žirnių) produkcijos ir neįdirbto juodojo pūdymo.

7. Atsakovas nurodė, kad glifosatai (sintetiniai herbicidai), kurių skilimo produktai buvo nustatyti pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje, nėra įvardinti 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės II priede kaip leistini naudoti ekologinėje gamyboje. Glifosatai ekologinėje gamyboje, net ir mažiausias jų kiekis, yra draudžiami be jokių išimčių, o toks pažeidimas laikytinas rimtu pažeidimu. Pabrėžė, kad ekologinėje gamyboje nėra jokios toleruotinos glifosatų likučių ribos. Pakartotinai atlikti laboratoriniai tyrimai nepaneigė pirminio tyrimo rezultatų. Eurofins yra akredituota laboratorija, jos tyrimų rezultatais abejoti nėra pagrindo. Pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 20 punkte nustatyta, kad ekologiškos žemės ūkio produkcijos gamintojui ir (arba) tvarkytojui, pažeidusiam Reglamento (EB) Nr.834/2007, Reglamento (EB) Nr.889/2008 ar šių taisyklių reikalavimus, vertinama sertifikavimo įstaigos nustatyta neatitiktis. VšĮ „Ekoagros“ teisės aktais pavesta vykdyti sertifikavimo funkcijas, pareiškėjas laisva valia pasirašė 2014 m. balandžio 24 d. sutartį su atsakovu dėl ekologinės gamybos sertifikavimo. Manė, kad tiek VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialas, tiek Apeliacinė komisija, tiek VšĮ „Ekoagros“ direktorius priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl atsakovo priimtų administracinių aktų, kuriais pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje konstatuota ekologinės gamybos pažeidimų, ir dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjui taikytų poveikio priemonių, kurias pareiškėjas ginčija.

10. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo (toliau – ir Tarybos reglamentas), Reglamentas Nr. 889/2008 su vėlesniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 354/2014, (toliau – ir Komisijos reglamentas), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtintos Ekologinio žemės ūkio taisyklės (toliau – ir Taisyklės), VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2015 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-12 (2017 m. vasario 10 d. įsakymo Nr.V-17 redakcija) patvirtinta Rizikos valdymo ir atsitiktinių / papildomų patikrų vertinimo atrankos procedūra Nr. PR-10 (3 leidimas), VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-36 (VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. V-75 redakcija) patvirtinta Neatitikčių vertinimo procedūra PR-05 15 leidimas (toliau – ir Neatitikčių vertinimo procedūra), VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2018 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-21 patvirtintas Apeliacijų dėl VšĮ „Ekoagros“ priimtų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas.

11. Teismas nurodė, kad bylos faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje buvo rasta draudžiamos sintetinės cheminės medžiagos – glifosato skilimo produktų. Pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kad vertinant laboratorijų tyrimų rezultatus, nepagrįstai nebuvo pritaikyta 50 procentų paklaida. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad net ir vertinant šią paklaidą, AMPA nustatymo Kontrolinio lauko dirvožemio mėginyje faktas nebūtų paneigtas (atitinkamai galėtų būti 0,024 mg/kg arba 0,008 mg/kg). Niekuo nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad leistinas (toleruotinas) glifosato ar AMPA kiekis yra 0,010 mg/kg. Ekologinėje žemės ūkio gamyboje nėra leistinas bet koks, net ir mažiausias glifosato kiekis. Laboratorijų ataskaitose dydis 0,01 yra įvardintas kaip pranešimo riba (RL „Eurofins“ ataskaitose) bei aptikimo riba (DL GBA ataskaitoje), o tai reiškia tik laboratorijų galimybes aptikti glifosatą ir AMPA, esant mažiausiam jų kiekiui, t. y. esant šių medžiagų mažesniam kiekiui nei 0,01 mg/kg, laboratorijos jų buvimo mėginyje neturi galimybės užfiksuoti.

12. Neatitikčių vertinimo procedūros A priede įvardinta 32 neatitiktis „Sintetinių trąšų, pesticidų, beicuotos sėklos ar kitų ekologinėje gamyboje neleidžiamų medžiagų panaudojimas sertifikuojamoje ūkio dalyje/visame ūkyje“, kurią nustačius taikomas įspėjimas (I lygio poveikio priemonė), o laukai įvardijami kaip „laukai, neatitinkantys ekologinės gamybos reikalavimų“ ir tokiems laukams iš naujo taikomas pereinamasis laikotarpis (P1). Taisyklių 30 punktas (2017 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. 3D-19 redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo dienai) nustatė, kad sertifikavimo įstaigai nustačius, jog jos kontroliuojamuose laukuose naudotos neleistinos ekologinėje gamyboje naudoti sintetinės cheminės medžiagos ar genetiškai modifikuoti organizmai, laukai, kuriuose nustatyta pažeidimų, įvardijami kaip „laukai, neatitinkantys ekologinės gamybos reikalavimų“ ir pereinamieji laikotarpiai šiems laukams taikomi iš naujo.

13. Teisėjų kolegija konstatavo, kad VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialas priėmė teisėtą ir pagrįstą 2018 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. LSK-U-18-06134, pagrįstai atsižvelgęs į laboratorijos „Eurofins“ tyrimo rezultatus ir vadovaudamasis Taisyklių 30 punktu, Neatitikčių vertinimo procedūra, pagrįstai pareiškėjo ekologinės gamybos ūkiui pritaikė 32 neatitiktį ir I lygio poveikio priemonę – įspėjimą. Atsakovai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo ekologiniame ūkyje buvo panaudoti neleidžiami cheminiai produktai bei teisėtai taikė minėtas poveikio priemones, kurios atitiko teisės aktų reikalavimus ir sąlygas. Byloje nėra leistinų ir patikimų įrodymų, jog pareiškėjo laukas galėjo būti užterštas kaimyniniame lauke panaudotomis cheminėmis medžiagomis.

14. Pareiškėjas skunde nurodė, kad VšĮ „Ekoagros“ nurodytos poveikio priemonės – ūkio nesertifikavimas – taikymas yra per griežta bei neatitinka pažeidimo masto sankcija, tačiau teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutiko. Teismas nurodė, kad Neatitikčių vertinimo procedūros sudaro prielaidas diferencijuoti ūkio subjektams taikomas poveikio priemones pagal jų daromą įtaką produkcijos ekologiškumui. Tuo tarpu už nagrinėjamo ginčo atveju nustatytą pažeidimą, t. y. neleistinų ekologinėje gamyboje cheminių medžiagų panaudojimą, taikytina poveikio priemonė – ūkio nesertifikavimas. Teismas vertino, kad griežčiausios priemonės taikymas atitinka tikslus, kurių siekiama, bei leidžia kontrolės institucijoms efektyviai užtikrinti, jog į rinką nebūtų pateikti jokie su ekologine gamyba apgaulingai asocijuojami gaminiai. Todėl viso ūkio nesertifikavimas, jame radus neleistinų cheminių medžiagų, visiškai pateisina aplinkos apsaugos, gyvosios gamtos gerovės ir vartotojų pasitikėjimo tikslus, kurių siekiama vystant ekologinę gamybą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A-48-502/2016 ir kt.). Teismas taip pat pažymėjo, kad Neatitikčių vertinimo procedūroje nėra numatyta galimybės už minėtų neleistinų medžiagų naudojimą pritaikius 32 neatitiktį, nesertifikuoti tik dalies ūkio, t. y. lokalizuotai neekologiniu pripažinti tik tą ūkio dalį, kurioje draudžiamos medžiagos buvo aptiktos, ar poveikio priemonę padaryti priklausomą nuo konkretaus neleistinų medžiagų kiekio.

15. Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija nusprendė, jog pareiškėjas pažeidė ekologinei gamybai keliamus reikalavimus ir savo įsipareigojimus, VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialas 2018 m. liepos 3 d. sprendimu nustatęs pareiškėjo ūkyje ekologinės gamybos pažeidimų, teisėtai ir pagrįstai taikė poveikio priemones, numatytas Neatitikčių vertinimo procedūroje, todėl naikinti šio sprendimo nėra jokio teisinio pagrindo. Tuo pačiu nėra pagrindo įpareigoti viešąją įstaigą „Ekoagros“ pareiškėjo Kontrolinį lauką iš naujo sertifikuoti, jam suteikiant E statusą. Taip pat teismas atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti VšĮ „Ekoagros“ Apeliacinės komisijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. ASR-14/2018 bei VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. K-237, kurie priimti pareiškėjo keliamą ginčą išnagrinėjus išankstine ginčo sprendimo ne teismo tvarka, teismui nenustačius ir procedūrinių reikalavimų, nustatytų VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2018 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-21 patvirtintame apeliacijų dėl VšĮ „Ekoagros“ priimtų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos apraše, pažeidimų.

III. 16. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą; 2) panaikinti VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. K-237; 3) panaikinti VšĮ „Ekoagros“ apelicinės komisijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. ASR-14/2018; 4) panaikinti VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialo 2018 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. LSK-U-18-06134 dalį, kurioje pareiškėjo deklaruoto kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1 sertifikuotas įvardijant jį kaip „neatitinkantį ekologinės gamybos reikalavimų“; 5) įpareigoti VšĮ „Ekoagros“ iš naujo sertifikuoti pareiškėjo kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 1, suteikiant jam E statusą ir nurodant minėtame lauke augintą kultūrą (žirnius).

17. Pareiškėjas nurodo, kad jeigu tyrimo metu nustatoma, jog dirvožemyje, augaluose ar produkcijoje neleistinų medžiagų likučių yra mažiau kaip 0,01 mg/kg (t. y. tyrimo rezultatas yra <0,01 mg/kg), laikoma, kad neleistinų medžiagų tirtame mėginyje nerasta ir atitinkamai tirtas dirvožemis, augalai ar produkcija atitinka ekologinei gamybai keliamus reikalavimus.

18. Pareiškėjo įsitikinimu, lauko Nr. 1 dirvožemio mėginių tyrimo rezultatų paklaidos turėjo būti vertinamos jo naudai. Atitinkamai, tiek Eurofins 2018 m. birželio 27 d. tyrimo ataskaitoje Nr. AR-18-SP-084427-01, tiek ir 2018 m. liepos 26 d. tyrimo ataskaitoje Nr. AR-18-SP-098551-02 fiksuoti 0,016 mg/kg AMPA likučiai VšĮ „Ekoagros“ 2018 m. birželio 11 d. paimtuose lauko Nr. 1 dirvožemio mėginiuose, pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinami pritaikant 50% paklaidą, t. y. laikant, kad poveikio priemonės taikymo pareiškėjui tikslais tyrimo rezultatas yra ne 0,016 mg/kg, o 0,008 mg/kg. Kadangi 0,008 mg/kg vertė yra žemiau kiekybinio nustatymo (aptikimo) ribos, pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad neleistinų medžiagų (AMPA) pareiškėjo dirvožemio mėginiuose nenustatyta. Analogišką išvadą teismas turėjo padaryti įvertinęs ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. „Eurofins“ tyrimo ataskaitoje Nr. AR-18-SP-102852-01pateiktus 2018 m. liepos 23 d. pareiškėjo kartu su antstole ir VšĮ „Ekoagros“ atstovu paimto lauko Nr. 1 dirvožemio mėgino tyrimo rezultatus, fiksuojančius 0,01 mg/kg AMPA likutį. Apibendrinęs visus byloje pateiktus lauko Nr. 1 dirvožemio mėginių tyrimų rezultatus ir jiems taikomas paklaidas, pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad lauko Nr. 1 dirvožemyje neleistinų medžiagų nerasta (arba jų likutis yra žemiau kiekybinio nustatymo (aptikimo) ribos, t.y. žemiau 0,01 mg/kg.

19. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad lauko Nr. 1 augintų augalų mėginyje jokių neleistinų medžiagų nerasta, t. y. augalai atitiko visus ekologinei gamybai keliamus reikalavimus. Pareiškėjo nuomone, šis įrodymas, atsižvelgiant į ekologinio žemės ūkio teisinį reglamentavimą, yra kur kas svarbesnis ir reikšmingesnis nei dirvožemio tyrimų rezultatai, kurie, be kita ko, taip pat parodo, kad neleistinų medžiagų likučiai (po taikytinų paklaidų) dirvožemyje neviršija laboratorinio kiekybinio nustatymo (aptikimo) ribos. Pareiškėjo nuomone, jis tinkamai įvykdė jam keliamą pareigą „<...> esant pagrįstų abejonių dėl vykdomos veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams, pateikti įrodymus, kurie galėtų paneigti <..>“ tokias abejones. Remiantis pareiškėjo byloje pateiktomis papildomai atliktų tyrimų ataskaitomis, nei lauko Nr. 1 dirvožemyje (įvertinus taikytinas paklaidas), nei jame augintuose augaluose neleistinų medžiagų nenustatyta.

20. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktas papildomų tyrimų ataskaitas, o ypač lauko Nr. 1 augintų augalų (žirnių) tyrimų rezultatus, tiek VšĮ „Ekoagros“, tiek ir pirmosios instancijos teismas, remdamiesi vien tik vieno lauko Nr. 1 dirvožemio mėginio tyrimais, negalėjo daryti vienareikšmiškos ir neginčijamos išvados, kad pareiškėjo ūkyje buvo panaudotos ekologinėje gamyboje neleistinos medžiagos. Ekologinės gamybos tikslas – ekologinių produktų gamyba ir tiekimas į rinką. Tuo tarpu byloje pateikiami įrodymai, t. y. lauke Nr. 1 augintų augalų tyrimų rezultatai rodo, kad auginami augalai atitiko visus ekologinei gamybai keliamus reikalavimus, kas prieštarauja VšĮ „Ekoagros“ sprendimuose daromoms išvadoms. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino arba visai nevertino minėtų prieštaravimų, neteisingai išsprendė bylą ir todėl skundžiamas sprendimas yra naikintinas.

21. Pareiškėjas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas ne tik kad netinkamai įvertino jo pateiktus lauko Nr. 1 dirvožemio ir jame augintų augalų (žirnių) tyrimo rezultatus, įskaitant jiems taikytiną paklaidą, tačiau visiškai neatsižvelgė į kitus tinkamam bylos išsprendimui svarbius įrodymus, kaip antai, kontrolę vykdančių subjektų atliktus pareiškėjo ekologinio ūkio tikrinimo rezultatus, taip pat mokslininkų bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos specialistų pateikiamą nuomonę apie gilifosato ir AMPA sklaidą. Visų šių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad jokios neleistinos medžiagos pareiškėjo ūkyje nebuvo naudotos.

22. Atsakovas VšĮ „Ekoagros“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo

23. Atsakovas teigia, kad laboratorijų ataskaitose dydis 0,01 yra įvardintas kaip pranešimo riba (RL „Eurofins“ ataskaitose) bei aptikimo riba (DL GBA ataskaitoje), o tai reiškia tik laboratorijų galimybes aptikti glifosatą ir AMPA, esant mažiausiam jų kiekiui, t. y. esant šių medžiagų mažesniam kiekiui nei 0,01 mg/kg laboratorijos jų buvimo mėginyje neturi galimybės užfiksuoti. Pažymi, kad nėra nustatyta jokios toleruotinos neleistinų ekologinėje gamyboje, net ir mažiausias jų kiekis yra draudžiamas be jokių išimčių. Europos Komisija yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodžiusi, kad „Dabartins ekologinis reglamentas draudžia naudoti neleistinas medžiagas ekologinėje gamyboje. Tam tikros valstybės narės, tarp kurių ir Lietuva, šiame kontekste taiko visišką pesticidų likučių nulinę toleranciją“.

24. Glifosato (sintetinių herbicidų) skilimo produktas įvardintas aminometilo fosfoninė rūgštis, kuris nustatytas pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje, nėra įvardintas 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 „Dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės“ (OL 2008 L 264, p. 1) (toliau – ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 889/2008) II priede, kaip leistini naudoti ekologinėje gamyboje. Tai reiškia, jog glifosatai (taip pat ir jų skilimo produktai) ekologinėje gamyboje, net ir mažiausias jų kiekis, yra draudžiami be jokių išimčių, o toks pažeidimas laikytinas rimtu pažeidimu. Pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje, kaip patvirtina atlikti tyrimai, ištyrus mėginį, rasta 0,016 mg/kg glifosato skilimo produkto aminometil fosfoninės rūgšties. Nustačius glifosato ar jo skilimo produktų buvimą, nustatytas jo kiekis nedaro įtakos pritaikant ūkio subjektui poveikio priemones, kas reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kiek neleistinos medžiagos aptikta dirvožemyje, poveikio priemonė bus pritaikyta ta pati, jos niekaip nediferencijuojant.

25. Pareiškėjas skunde nenurodo jokių motyvuotų argumentų, kurie galėtų daryti įtaką priimtų sprendimų pakeitimui ar paneigtų teisėtumą, taip pat pareiškėjas skunde nurodo tik deklaracinio pobūdžio teiginius ir nepateikia įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjo vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimas yra neatsiejamas nuo įsipareigojimo griežtai laikytis Reglamentų, nustatančių reikalavimus ekologiškų žemės ūkio produktų gamybai ir ženklinimui, Ekologinio žemės ūkio taisyklių ir kitų, susijusių su ekologinės žemės ūkio produktų gamyba, Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų, o tai suponuoja pareiškėjo pozityvią pareigą pateikti tai patvirtinančius duomenis, esant pagrįstų abejonių dėl vykdomos veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams, pateikti įrodymus, kurie jas galėtų paneigti. Tuo tarpu atsakovo atliktomis ekologinės gamybos sertifikavimo ir kontrolės procedūromis, laboratorinių tyrimų rezultatais (taip pat ir pareiškėjo pateiktais), byloje pateiktais įrodymais patvirtinami pareiškėjo padaryti gamybos pažeidimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialo 2018 m. liepos 3 d. sprendimo dalies dėl išduotų dokumentų Nr. LSK-U-18-06134, kurioje pareiškėjo D. K. deklaruoto kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1 sertifikuotas, įvardijant jį kaip neatitinkantį ekologinės gamybos reikalavimų, VšĮ „Ekoagros“ Apeliacinės komisijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. ASR-14/2018 ir VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. K-237 teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

28. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).

29. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad ginčijami sprendimai yra teisėti bei pagrįsti.

30. Byloje nustatyta, kad 2018 m. birželio 11–12 d. pareiškėjo ūkyje atlikus ekologinės gamybos ūkio patikrinimą nepranešus, paimtas dirvožemio mėginys iš lauko Nr. 1 (4,95 ha, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl glifosatų ir jų skilimo produktų likučių nustatymo. Mėginys paimtas atsižvelgiant į tai, kad Lauko žirnių pasėlyje vizualiai įvertinus buvo mažai piktžolių. Mėginys suformuotas iš kelių Lauko vietų, atsitraukus nuo Lauko krašto apie 20 metrų. 2018 m. birželio 28 d. gautas atsakymas iš akredituotos Vokietijos laboratorijos Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbG, kad tirtame dirvožemyje mėginys, kurio plombos Nr. HB3541130, rastas 0,016 mg/kg amonimetilo fosfoninės rūgšties (AMPA), kuri yra visuotinio veikimo herbicido glifosato skilimo produktas, likutis. Įvertinus gautus laboratorinių tyrimų rezultatus ir vadovaujantis „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-36 (2018 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. V-75 redakcija) patvirtintos „Neatitikčių vertintinimo procedūros” (PR-05) A priedu, 2018 m. liepos 3 d. Filialo sprendimu Nr. LSK-U-18-06134 pareiškėjo ekologinės gamybos ūkiui buvo pritaikyta 32 neatitiktis „Sintetinių trąšų, pesticidų, beicuotos sėklos ar kitų ekologinėje gamyboje neleidžiamų medžiagų panaudojimas sertifikuojamoje ūkio dalyje / visame ūkyje“ ir I lygio poveikio priemonė – įspėjimas ir, vadovaujantis Ekologinės žemės ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375, 30 punktu, laukas įvardintas kaip „laukas, neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų”.

31. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad glifosatas ir aminometil-fosfoninė rūgštis (AMPA) nėra įvardinti 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008 I ir II prieduose kaip leistini naudoti ekologinėje gamyboje. Pareiškėjas pagal sutartį Nr. SUT-K-14-00267 „Dėl ekologinės gamybos sertifikavimo“ (toliau – Sutartis) įsipareigojo vykdyti veiklą, vadovaujantis veiklą reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais (1. 2 p.). Todėl atsakovas, vadovaudamasis 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008, Taisyklių nuostatomis, pagrįstai lauką Nr. 1 (4,95 ha ) KŽS Nr. 217562-2119 įvardijo kaip neatitinkantį ekologinės gamybos reikalavimų, nes nustatytas neleistinos ekologinėje gamyboje medžiagos likutis.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad siekdamas paneigti „Ekoagros“ 2018 m. birželio 11 d. imtų mėginių tyrimo rezultatus, 2018 m. liepos 23 d., dalyvaujant antstolei I. E. ir VšĮ „Ekoagros“ tikrintojui T. B., pareiškėjas paėmė, be kita ko, tris lauko Nr. 1 dirvožemio mėginius. Eurofins laboratorijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. ataskaitoje nurodoma, kad 2018 m. liepos 23 d. paimtame lauko Nr. 1 dirvožemio mėginyje fiksuotas AMPA likutis yra 0,01 mg/kg. GBA laboratorijos 2018 m. rugpjūčio 10 d. tyrimo ataskaitoje fiksuojama, kad 2018 m. liepos 23 d. paimtame lauko Nr. 1 dirvožemio mėginyje tiek glifosato, tiek AMPA likučių rezultatai yra mažesni nei 0,01 mg/kg. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie pareiškėjo argumentai vertinimo aspektu nėra reikšmingi, nes neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų pareiškėjo ekologinės gamybos lauke buvimo faktas nustatytas, be to, antrasis tyrimas atliktas vėliau, kas galėjo turėti įtakos tyrimo rezultatams.

33. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino „Eurofins“ atliktiems lauko Nr. 1 dirvožemio tyrimų rezultatams taikomą 50 procentų paklaidą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju akredituota laboratorija „Eurofins“ tirtame pareiškėjo dirvožemyje rado neleistinos 0,016 mg/kg amonimetilo fosfoninės rūgšties (AMPA), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad net ir vertinant 50 procentų paklaidą, AMPA nustatymo kontrolinio lauko dirvožemio mėginyje faktas nebūtų paneigtas.

34. Nagrinėjamu atveju ginčijamame teismo sprendime išsamiai išdėstytos faktinės aplinkybės, aptartos Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nuostatos, patvirtinančios padarytus ekologinės gamybos reikalavimų pažeidimus. Ginčijami sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

35. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsižvelgiant į pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, nėra pagrindo.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys