ef8deca6-29a4-4bb6-98f7-6d8d097ec41a · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-349-898/2018 (S)Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15426-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.4.6.4.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R EN D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,sekretoriaujant Simonai Peršinai,dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei,nuteistajam R.

Å ., jo gynėjui advokatui Aleksander ViÅ¡nevski, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Ingridos Gureckienės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 75 MGL (2 824,50 Eur) dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu sumažinta trečdaliu, R.

Å . skirta 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda, nustatant 12 (dvylikos) mėnesių terminÄ savanoriÅ¡kai sumokėti paskirtÄ baudÄ .R. Å . skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejus metus.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėR. Å . nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, o bÅ«tent: jis 2017 m. kovo 31 d., apie 18.51 val., automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, Ateities g. 91, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Hilux“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,28 promilės etilo alkoholio).

Å iais veiksmais R. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir praÅ¡ymaiApeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė praÅ¡o nuosprendį pakeisti ir R. Å . paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto, t. y. automobilio „Toyota Hilux“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos – 5 600 Eur, konfiskavimÄ valstybės naudai; likusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes nepagrįstai netaikė BK 72 straipsnio, numatančio turto konfiskavimÄ . R. Å . padarė tyčinį nusikaltimÄ , pirmiau nurodytas automobilis buvo nusikaltimo padarymo priemonė, todėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas pagal BK 72 straipsnį yra ne tik galimas, bet ir bÅ«tinas. Transporto priemonių vairavimo ar mokymo vairuoti, kai kraujyje nustatoma daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, kriminalizavimu buvo siekiama didinti eismo saugumÄ , taip pat užkirsti keliÄ neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.

Å ių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, nėra įmanomas. Todėl teismo argumentai, kad R. Å . pirmÄ kartÄ traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam, praeityje nebuvo teistas, bei teisingumo ir proporcingumo principai, nėra pagrindas netaikyti turto konfiskavimÄ reglamentuojančių įstatymo normų, nes sprendžiant šį klausimÄ minėtos aplinkybės neturi teisinės reikÅ¡mės.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nuteistasis R.

Å . praÅ¡o nuosprendį palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad jis Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ ir jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ padarė ne dalyvaudamas eisme kelyje, o automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. Å i aplinkybė iÅ¡ esmės sumažino galimÄ pavojų kitiems eismo dalyviams. Paskirta bausmė nuteistajam nelaikytina per Å¡velnia, nes ir bauda, ir vairavimo teisių atėmimas jam sukėlė labai rimtas pasekmes: jo dabartinė materialinė padėtis sunki, po vairuotojo teisių atėmimo jis neteko darbo, kuris buvo susijęs su galimybe naudotis automobiliu ir vairavimo teisėmis.

Prokurorės argumentai, kad BK 72 straipsnyje nustatytas turto konfiskavimas visais atvejais yra imperatyvus, yra nepagrįsti. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundÄ atmesti.Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas tenkinamas. Skunde keliamas klausimas dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo Å¡ioje byloje. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Ginčo dėl to, kad automobilis „Toyota Hilux“ yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka konfiskuotino turto sÄ vokÄ , byloje nėra. Taip pat neginčijamai nustatyta aplinkybė, jog Å¡is automobilis priklauso ne nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui (18 b. l.). BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kurie leistų konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančiÄ nusikalstamos veikos padarymo priemonę, nėra. Taigi pagrindinis klausimas yra tai, ar Å¡iuo atveju teismas privalėjo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ R.

Å . automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendimÄ neiÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ R. Å . konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos motyvavo tuo, kad R. Å . atsakomybėn už transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam traukiamas pirmÄ kartÄ , praeityje neteistas, todėl vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais teismas nusprendė, kad Å¡iuo atveju automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas netaikytinas. Patikrinusi nustatytas Å¡ioje baudžiamojoje byloje aplinkybes, prokurorės skundo argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos netaikytos nepagrįstai.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačiÄ nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų bÅ«ti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio iÅ¡ieÅ¡kojimo proporcingumas.

Tai reiÅ¡kia, kad už teisės pažeidimÄ skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi bÅ«ti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018).Spręsdama dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės teisėjų kolegija visų pirma vertina padarytos veikos aplinkybes. Nors automobilį bÅ«damas neblaivus R. Å . vairavo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kas galėtų rodyti mažesnį veikos pavojingumÄ , pažymėtina, jog vairuodamas automobilį jis sukėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams, t. y. atsitrenkė į kitÄ aikÅ¡telėje stovėjusį automobilį, kuriame tuo metu buvo ne tik vairuotoja, bet ir ant galinės sėdynės miegantis vaikas.

R. Å . kraujyje buvo rasta 2,28 promilės etilo alkoholio, nustatytas neblaivumo laipsnis yra artimas sunkiam ir žymiai virÅ¡ija ribÄ , nuo kurios asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (1,5 promilės). Kaip nurodė pirmosios instancijos teisme, R. Å . grįžęs namo pastatė automobilį, nuėjo į namus ir ten vartojo alkoholį, kadangi buvo dar nusipirkęs butelį, kuris buvo automobilyje, grįžo į automobilį ir dar iÅ¡gėrė, tuomet ir sugalvojo automobilį perstatyti į kitÄ vietÄ .

Sprendžiant, ar veikos padarymo priemonės vertės išieškojimas yra proporcinga priemonė, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į automobilio vertę, kuri nagrinėjamu atveju nėra itin didelė (5 600 Eur). Nors R. Š. gaunamas darbo užmokestis taip pat nėra didelis (2017 m. pirmoje pusėje vidutinis atlyginimas buvo 300 Eur, 2018 m. pirmuosius tris mėnesius R. Š. gavo apie 500 Eur per mėnesį), vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip priežastis netaikyti BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Byloje nenustatyta, jog R.

Å . finansinė padėtis bÅ«tų itin bloga, nenustatyta, jog turėtų iÅ¡laikomų asmenų, jis turi iÅ¡laikyti tik save ir žmonÄ , apie kurios pajamas duomenų byloje nėra. Galiausiai teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimÄ nustatytÄ terminÄ teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per deÅ¡imt dienų nuo tos dienos, kuriÄ pasibaigė terminas įvykdyti sprendimÄ , pradeda jį vykdyti priverstinai.

Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomÄ jį dokumentÄ vykdantis antstolis Å¡io kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių praÅ¡ymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomÄ jÄ bylÄ sustabdyti ar vykdomÄ jį dokumentÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ieÅ¡kotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, tokiu bÅ«du, R. Å ., neturėdamas galimybės iÅ¡ karto sumokėti visos iÅ¡ jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turės galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo vykdomojoje byloje.Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad BK nėra numatytas draudimas ar ribojimas turto konfiskavimÄ taikyti tais atvejais, kai nuteistajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kaip bausmė skiriama bauda.

Tai, kad tiek bauda, tiek ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju reiÅ¡kia turtinio pobÅ«džio sankcijos pritaikymÄ , nepažeidžia principo, kad už vienos nusikalstamos veikos padarymÄ galima bausti tik vienÄ kartÄ . Pagal BK 72 straipsnį tiek pinigai, tiek materialiÄ vertę turintys daiktai, esant Å¡iame straipsnyje numatytam pagrindui, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kokia BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė nuosprendžiu paskiriama nuteistajam (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-186/2010).

Tokios pačios pozicijos laikomasi skiriant baudÄ ir turto konfiskavimÄ už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Taigi, darytina iÅ¡vada, jog vien tai, kad nuteistajam nagrinėjamoje byloje paskirta bauda, negali lemti teismų iÅ¡vados, kad tokioje situacijoje turto konfiskavimas savaime tampa neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone. Atsižvelgdama į visus aukščiau minėtus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalis, kuria iÅ¡ R.

Å . nebuvo konfiskuota automobilio „Toyota Hilux“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti piniginė suma, yra neteisėta bei nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė (Å¡iuo atveju nepritaikė esant bÅ«tinosioms sÄ lygoms) BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas. Minėta nuosprendžio dalis keistina – iÅ¡ R. Å . konfiskuotina automobilio „Toyota Hilux“ vertę atitinkanti – 5 600 eurų – dydžio piniginė suma. Atsižvelgdama į tai, kad konfiskuotina iÅ¡ R.

Å . 5600 Eur suma bus didesnė finansinė naÅ¡ta jam ir jo Å¡eimai, teisėjų kolegija mano esant tikslinga sudaryti galimybę nuteistajam 50 MGL (1 883 Eur) dydžio baudÄ sumokėti ne per metus, o per ilgesnį laikotarpį – 2 (dvejus) metus.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : prokurorės Ingridos Gureckienės apeliacinį skundÄ tenkinti.Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendį: vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ R.

Å . konfiskuotino turto (automobilio „Toyota Hilux“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 5 600 Eur (penkis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi nustatyti R. Å . 2 (dvejų) metų terminÄ savanoriÅ¡kai sumokėti paskirtÄ 50 MGL (1 883 Eur) dydžio baudÄ .KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .  Teisėjai                                                                                                                                              ArÅ«nas Budrys                                                                                                                                              Jurgita Kolyčienė                                                                                                                                             Ernestas RimÅ¡elis