ef8d9dea-db32-49d7-9ad8-caf6aa16d54e · Alytaus rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-8 -224/2017Proceso Nr. 1-01 -1- 22170 - 2016-4 Procesinio sprendimo kategorija.......   1.2.4.6.2.2.; 1.2.9.8.; 2.1.15.1.2.; ...... 2.1.15.3.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.;..               (S) ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 30 d.Alytus              Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Malinauskas,sekretoriaujant Daivai Benedikienei,dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei,gynėjai D.

V.,              vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ kurioje I. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinama nusikaltimų numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 str., 140 str. 3 d., padarymu ir             n u s t a t ė :             kaltinamoji I.

J. piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis bei, muÅ¡dama mažametę dukrÄ , sukėlė jai fizinį skausmÄ Å¡iomis aplinkybėmis:             nuo 2015 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytos datos, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 27 d., nuomojamuose butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaltinamoji I. J., turėdama teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai jiems vystytis, privalėdama rÅ«pintis jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis, fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždė mažametes dukras E. Å . gim. (duomenys neskelbtini), ir I.

Å . gim. (duomenys neskelbtini). Sistemingai, kilusių žodinių konfliktų metu, tyčia naudojo prieÅ¡ jas fizinį smurtÄ suduodama smÅ«gius diržu, rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas. Taip pat kaltinamoji vaikų atžvilgiu naudojo ir psichologinį smurtÄ , pasireiÅ¡kusį grasinimu panaudoti fizinį smurtÄ , jei apie tai kam nors prasitars, jas užmuÅ¡ti ar pakarti ir pasikarti pati, tai yra padarė nusikaltimÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 str.Taip pat I. J. 2016 m. balandžio 27 d., 7 val. 30 min., nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), vaikų kambaryje, kilusio žodinio konflikto metu, agresyviai reaguodama į savo mažametės dukros I.

Å . gim. (duomenys neskelbtini), atsisakymÄ vilktis jos nurodytus drabužius, tyčia sudavė jai vienÄ smÅ«gį delnu į veidÄ ir sukėlė dukrai I. Å . fizinį skausmÄ , tai yra padarė nusikaltimÄ numatytÄ BK 140 str. 3 d.Kalta padariusi Å¡iuos nusikaltimus I. J. prisipažino ir paaiÅ¡kino, kad mirus tėvams nuo 18 metų jinai buvo viena. Turėjo nesantuokinę dukrÄ I. Vėliau susipažino su bÅ«simu savo vyru E. Å .. Su juo susilaukė dukros E. E. Å . įsivaikino ir jos nesantuokinę dukrÄ . 2010 metais su E. Å . iÅ¡situokė.

Abi dukros liko gyventi su ja. Buvo sunku. Pradėjo blogai jaustis, kreipėsi į gydytojus. Jai buvo nustatyta depresija, gydėsi. Po to susipažino su V. K.. Gyvenant su juo, gimė trečia dukra. Tuomet prasidėjo nesutarimai su vyresnėmis dukromis. Jos savijauta vėl pablogėjo. Konfliktai su vyresnėmis dukromis gilėjo. Jų atžvilgiu jinai pakeldavo ir balsÄ , ir rankÄ , vartodavo ir necenzÅ«rinius žodžius, Å¡aukdavo ant jų. Matė, kad dukros dėl to iÅ¡gyvena, verkia. 2016 m. balandžio 27 d., ryte, padėjo dukrai I. drabužius rengtis į mokyklÄ , tačiau dukra atsisakė tais drabužiais rengtis ir iÅ¡sakė jai daug skaudžių žodžių.

Jinai, nesusivaldžiusi, trenkė ranka dukrai į veidÄ . Po to, dėl Å¡io poelgio gailėjosi, pergyveno.Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais bylos įrodymais. Kaltinamajai pripažįstant savo kaltę ir nusikalstamos veikos aplinkybėms esant aiÅ¡kioms taip pat sutinkant prokurorei ir gynėjai, tolimesnį įrodymų tyrimÄ byloje teismas atliko sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų mažametės nukentėjusios E. Å . parodymų (t. 1, b. l. 66-68) matyti, kad namuose jinai pykdavosi su mama.

Pykčiai bÅ«davo beveik kiekvienÄ dienÄ . Supykusi mama jÄ ir vyresnę sesę muÅ¡davo kiekvienÄ kartÄ , su rankom ir kojom, kumščiu į veidÄ , į burnytę. Kartais likdavo žymių, kelis kartus jai bėgo kraujas iÅ¡ dantukų. Jai skaudėdavo, jinai verkdavo. Mama daug kartų įspirdavo į užpakalį. Kumščiu gavusi daug kartų. Suduodavo į smakrÄ , rankas. MuÅ¡davo ir delnu per veidÄ . Mama pradėjo jÄ muÅ¡ti nuo 9 m. Mama namuose bÅ«na ir rami, ir pikta. Konfliktai su mama kildavo ir ryte, ir vakare.

Mama taip pat mušė ir vyresnę sesę, jai suduodavo taip pat kaip ir jai. Mama jas bardavo dėl nesitvarkymo, kad nueidavo toli nuo namų. Kai mama rėkia ji bÅ«na pikta, vadina jas kiaulėm. Jai bÅ«davo liÅ«dna ir baisu. Mama joms grasino, kad jas užmuÅ¡ ir pati pasikars. Mano, kad jai gresia pavojus ir ji bijo savo mamos. Vaikų globos namuose yra ramiau. Nežino ar norėtų grįžti pas mamÄ . Matė, kad mama mušė sesę dėl to, kad sesė ne tokiais rÅ«bais apsirengė, sudavė į veidÄ .

Niekas nematė, kaip mama jas mušė. Mokykloje klasiokai ir mokytoja matydavo, kad ji apsiverkusi, tačiau atsakydavo, kad nieko nenutiko, nes bijojo mamos, kad ji sužinos ir pasikars. Mama paimdavo dirÅ¾Ä ir gÄ sdindavo, kad pasikars. Joms mažoms mama yra sudavusi diržu per užpakalį. Diržu yra gavusi daug kartų, gaudavo ir sesė. Mama purtydavo, suimdavo už rankų ir kratydavo. Niekam nesiskundė. Mama liepdavo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, sakydavo, kad gali eiti ir negrįžti. Daug kartų mama neįleisdavo į butÄ , tada sėdėdavo laiptinėje, jausdavosi nelaiminga.

Daug liÅ«dnų ir skaudžių dalykų buvo, niekas jai nepadėdavo. Mokykloje verkdavo, tačiau niekam nesiskundė. Kai nesipykdavo, mama jomis rÅ«pinosi, gamindavo valgyti, pirkdavo drabužius.              IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų mažametės nukentėjusios I. Å . parodymų (t. 1, b. l. 93-95) matyti, kad gyvendama su mama su ja pykosi. Mama rėkdavo, kartais trenkdavo kumščiu. Ne kartÄ yra gavusi kumščiu į rankÄ , į žastÄ , į pilvÄ . Kartais mama suduodavo delnu per veidÄ .

TÄ savaitę, kaip jas perkėlė į globos namus, mama jai sudavė. Su sese jinai ruošėsi eiti į mokyklÄ , tačiau nespėjo pasiÅ¡luoti grindų dėl to kilo konfliktas. Ji atsisakė tai daryti ir jai pačiai kilo noras muÅ¡tis. Su mama barėsi, o paskui mama jai sudavė kumščiu į rankÄ du ar kelis kartus. Jai labai skaudėjo. Anksčiau, kai muÅ¡davo, verkdavo. Šį kartÄ pasakė mokykloje, kad mama mušė. Žymių nebuvo likę, tik paraudimas. Mama kumščiu skaudžiau suduodavo nei delnu.

Matė, kad ir E. sudavė. Sesę muÅ¡davo kaip ir jÄ dažnai. Sesę muÅ¡davo dėl tingėjimo eiti į mokyklÄ , o jÄ dėl drabužių. Mama beveik nuolat muÅ¡davo. BÅ«davo, kad per savaitę du kartus muÅ¡a, buvo gal kelios savaitės, kad nemušė. Mama suduodavo tik ryte. Mama rėkdavo, keikdavosi, vadindavo jas kiaulėm. Grasino, kad jeigu pasiskųs, tai jÄ pakars, arba liepdavo nepareiti namo. Anksčiau taip pat grasino pakarti, sakė negrįžti namo. KartÄ jinai norėjo negrįžti į namus, nes bijojo, kad mama vėl muÅ¡ ir rėks.

Dėl mamos muÅ¡imo niekam nesiskundė. Kumščiais mama pradėjo muÅ¡ti kai jai buvo 12 m., sesę mušė, kaip jai suėjo 9 m. Du ar tris kartus mama sesei spyrė koja į užpakalį. Kaip pradėjo muÅ¡ti, nesaugiai jautėsi su mama. JÄ mama muÅ¡a mažiau, nei sesę. Grasina, kad pakars. Gal kelis kartus mama jas stumdė. Su mama nenori gyventi. Vaikų globos namuose geriau.              IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos L. S. parodymų (t. 1, b. l. 38-39) matyti, kad 2016 m. balandžio 27 d., apie 7 val. 30 min., bÅ«nant darbe (duomenys neskelbtini) į jos kabinetÄ atėjusi matematikos mokytoja L.

Ž. pasakė, kad jos mokinė I. Å . dažnai ateina į mokyklÄ apsiverkusi. Kalbėdama su I. Å . iÅ¡siaiÅ¡kino, kad tÄ patį rytÄ susipyko su motina I. J. ir konflikto metu motina jai sudavė vienÄ smÅ«gį ranka į veidÄ . Apie 10 val. nuėjo pas I. J. į namus pasikalbėti. Ji pripažino konfliktÄ su dukra, kad sudavė vienÄ smÅ«gį į veido sritį, pripažino, kad serga depresija, o dėl minėtos ligos sunku susivaldyti. Minėjo, kad dukterys neklauso, vyksta konfliktai. Po kelių dienų atėjusi I. ir E. Å . prosenelė pasakė, kad po minėtų proanÅ«kių apsilankymo savaitgalį dingo 600 Eur.

E. Å . prisipažino paėmusi pinigus, dalį pinigų praleido savo tikslams, o kitÄ dalį atidavė motinai. Kviečiama į mokyklÄ I. J. Å¡aukė, kad pakenks sau pasikardama, pakenks savo dukroms ir iÅ¡jungė telefonÄ . Po pokalbio mergaitės pasakė, kad motina dažnai grasina fiziÅ¡kai susidoroti bei naudoja fizinį smurtÄ muÅ¡dama jas.             IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos O. A. R. parodymų (t. 1, b. l. 41-42) matyti, kad anÅ«kas E. Å . buvo vedęs I.

J.. Su ja susilaukė dukros E. ir savo pavardę davė I. nesantuokinei dukrai I. Maždaug prieš 10 m. jis išvyko gyventi ir dirbti į užsienį. Jam išvykus dukros liko gyventi su motina. Jos žiniomis I. nuo mažų dienų abi dukras skriaudė, mušė, piktai rėkė ant jų. Mergaitės išsigandę tylėdavo ir drebėdavo, buvo įbaugintos. Ji labai žiauri savo dukrom, tačiau jos nutyli, nes yra prigrasintos. I. labai konfliktiška, nervuota, agresyvi, neturi jokio švelnumo su vaikais.

Daugiau kaip prieÅ¡ 5 m. I. ir jai supykusi sudavė du stiprius smÅ«gius į galvÄ , tačiau pretenzijų jai neturėjo. Mergaitės labai kenčia, dažnai ateina apsiverkę, nusiminę, iÅ¡sigandę, pasimetę, o bÅ«dama gal trečioje klasėje I. prasitarė, kad jÄ mama nervuoja ir ji norėjo nusižudyti. 2016-05-02 buvo pakviesta pokalbiui į (duomenys neskelbtini) mokyklÄ , kur mokosi abi mergaitės. Pokalbio metu su socialine pedagoge ir E. Å¡i prisipažino, kad jÄ mama muÅ¡a kiekvienÄ dienÄ ir vis per galvÄ .

Vaikas dėl to iÅ¡gyvena sakė nenorinti gyventi, nori mirti. Apie tai, kad prieÅ¡ I. ar ir abi mergaites smurtavo motina 2016-04-27 sužinojo apklausos metu. Mergaitės to nesakė. Jos slepia, kaip su jomis elgiasi mama, nes bijo. I. prieÅ¡ savo dukras smurtauja pastoviai ir fiziÅ¡kai, ir psichologiÅ¡kai, kartais mergaitėms paskelbia "namų areÅ¡tÄ " ir niekur neleidžia eiti, užrakina namuose, grasina, kad gaus lupti daugiau, jei kam nors pasakys, kad ji jas muÅ¡a. Mergaitėms yra labai sunku gyventi ir augti su mama, kuri jų nemyli ir nekenčia.

             IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos J. Å . parodymų (t. 1, b. l. 44-45) matyti, kad nuo 2014 m. kovo 21 d., I. J. Å¡eima įraÅ¡yta į Alytaus m. savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ . Å iai Å¡eimai ji teikė socialines paslaugas: socialinių įgÅ«džių ugdymÄ ir palaikymÄ . I. J. augino 2 dukras I. ir E., gyveno nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Bendraujant su I. J. paaiÅ¡kėjo ir ji tai pripažino, kad sunkiai sekasi auklėti ir prižiÅ«rėti dukras, jos nepaklusnios, nepadeda buityje, negrįžta laiku iÅ¡ kiemo.

Pripažino, kad konflikto metu netekusi kantrybės ant dukrų Å¡aukia, bara jas. Apie smurtÄ neprasitarė. Mergaitės nesiskundė, kad prieÅ¡ jas smurtavo motina, tačiau psichologinį smurtÄ naudojo. Vieno konflikto metu E. buvo sakiusi susikrauti savo daiktus ir iÅ¡eiti iÅ¡ namų. Maždaug prieÅ¡ metus keletÄ kartų atvykusi pastebėjo E. apsiverkusiÄ . Å i ir I. J. paaiÅ¡kino, kad verkė dėl konflikto su draugėmis, o kitÄ - dėl to, kad mama liepė jai iÅ¡sikraustyti. I. J. pripažino, kad mergaičių verkimas jÄ iÅ¡veda iÅ¡ kantrybės. Nepastebėjo sužalojimų ant mergaičių kÅ«no. I. yra uždaro bÅ«do, tačiau E. yra linkusi bendrauti.

Mergaitės nepasakojo apie konfliktus namuose. Sužinojo, kad I. J. serga depresija, vartoja vaistus ir lankosi pas psichologę. Pasakodama apie konfliktus I. J. greitai susijaudindavo, verkė, nervingai vaikščiojo po namus, nesivaldydavo. Gimus trečiajai dukrai, I. J. Å¡eimÄ lankydavo 2 kartus per savaitę, po metų- kartÄ per savaitę, o pastaruoju metu 2-3 kartus per mėnesį arba pagal poreikį. Retkarčiais pas I. J. sutiktas jos draugas sakydavo, kad tarp jos ir mergaičių yra labai didelė įtampa, joms visoms kyla grėsmė ir minėjo, kad I. nemoka su mergaitėmis elgtis, nemoko jų pareigų, tik baudžia mergaites neadekvačiomis situacijai bausmėmis.

Apie fizinio smurto naudojimÄ Å¡eimoje nesakė, tačiau jo nuomone geriausia bausmė joms bÅ«tų- fizinis smurtas, kad mergaitės suprastų.              IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo V. K. parodymų (t. 1, b. l. 50-51) matyti, kad su I. J. jis turi bendrÄ vaikÄ - dukrÄ A. K., tačiau su ja kartu negyvena, bendro Å«kio neveda, jokių ateities planų neturi, bet retkarčiais pas jÄ apsilanko, retkarčiais jinai atvyksta pas jį į KaunÄ . Nuo 2014 m., jam papraÅ¡ius, pažįstami leido I.

J. ir jos vaikams gyventi (duomenys neskelbtini), esančiame bute. Kiek jam teko lankytis Å¡iame bute ir bÅ«ti su I. J. Å¡eima, niekuomet nematė, kad I. J. naudotų fizinį smurtÄ prieÅ¡ dukras ar ant jų Å¡auktų. Ji su dukromis elgėsi gražiai, konfliktinių situacijų nekildavo. Apsilankius vaiko teisių specialistei ar socialinei darbuotojai, prašė padėti I. J. ir jos dukroms, kad bÅ«tų darni Å¡eima, nes jos santykiai yra įtempti su dukromis, ypač su E. Apie tai, kad 2016-04-27 I. J. galimai smurtavo prieÅ¡ dukrÄ I. sužinojo iÅ¡ policijos pareigÅ«nų.

I. J. lankosi pas psichologÄ . Jam I. J. psichinė bÅ«sena nekėlė problemų ir nepastebėjo, kad jai reikėtų pagalbos. Jo manymu I. J. užtenka socialinių įgÅ«džių ir ji tinkamai rÅ«pinasi savo dukromis. Jis pats jų neauklėja.             Nustatytas aplinkybes patvirtina ir raÅ¡ytiniai įrodymai surinkti byloje.             IÅ¡ Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Å¡eimos aplankymo akto (t. 1, b. l.

4) matyti, kad kaltinamosios šeimoje įtempti santykiai tarp kaltinamosios ir dviejų vyresniųjų dukrų. Iš tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l.

9) matyti, kad policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas I. J. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 3 d. Atliekant šį tyrimÄ , nustatyti ir požymiai nusikalstamos veikos numatytos to paties kodekso 163 str. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir foto nuotraukų prie jo (t. 1, b. l. 12-18) matyti, kad buvo apžiÅ«rėta ir užfiksuota įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini).              IÅ¡ teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akto (t. 1, b. l. 80-86) matyti, kad E. Å ., duodama parodymus, naudoja asmeninį žodynÄ , jos amžių ir gyvenimo patirtį atitinkančius iÅ¡sireiÅ¡kimus, įvykius pasakoja realistiÅ¡kai, o jos emocinė bÅ«sena, atgaminant įvykius, atitinka pasakojamÄ turinį.

Tokiu bÅ«du konstatuojama, jog E. Å . galėjo ir gali duoti parodymus apie byloje nagrinėjamus įvykius; E. Å ., atsižvelgiant į jos amžių, protinio iÅ¡sivystymo lygį, turimas žinias, galėjo suprasti motinos jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobÅ«dį, tačiau negali suprasti tų veiksmų reikÅ¡mės (nepilnas esmės suvokimas). Å iuo metu E. Å . konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradę ne tik dėl byloje nagrinėjamo epizodo, bet susiję ir su kitais psichotraumuojančiais faktoriais - ilgÄ laikÄ patirtas fizinis ir emocinis smurtas, gyvenamosios vietos bei mokyklos pasikeitimas.

Patirti stresogeniniai iÅ¡gyvenimai padarė žalÄ E. Å . psichikos sveikatai ir nesunkiai jÄ sutrikdė. E. Å . nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (nei padidintas polinkis į įtaigumÄ , nei padidintas polinkis fantazuoti ar kt.), dėl kurių ji negalėtų duoti parodymų apie bylos įvykius. Taip pat nenustatytas galimai kitų asmenų daromas poveikis E. Å . duodamiems parodymams (jų turiniui), tačiau yra matoma, jog I. J. darytas poveikis E. Å . atžvilgiu turėjo įtakos byloje nagrinėjamų įvykių atskleidimo laikui.

E. Å . lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu neserga. Konstatuojama, jog pagal LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/AI-86 patvirtintas "Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles" E. Å . sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo taisyklių 7.1 punktÄ , nes po byloje nagrinėjamo įvykio E. Å . sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų t.y. ambulatorinės ekspertizės, atliktos 2016-08-16 metu konstatuoti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradę ne tik dėl byloje nagrinėjamo epizodo, bet susiję ir su kitais psichotraumuojančiais faktoriais - ilgÄ laikÄ patirtas fizinis ir emocinis smurtas, gyvenamosios vietos bei mokyklos pasikeitimas.             IÅ¡ kito teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės aktu (t. 1, b. l. 113-119) matyti, kad I.

Å ., duodama parodymus, naudoja asmeninį žodynÄ , jos amžių ir gyvenimo patirtį atitinkančius iÅ¡sireiÅ¡kimus, įvykius pasakoja realistiÅ¡kai, o jos emocinė bÅ«sena, atgaminant įvykius, atitinka pasakojamÄ turinį. Tokiu bÅ«du konstatuojama, jog I. Å . galėjo ir gali duoti parodymus apie byloje nagrinėjamus įvykius, nurodant konkrečias faktines reikÅ¡mingas byloje aplinkybes. I. Å ., atsižvelgiant į jos amžių, protinio iÅ¡sivystymo lygį, turimas žinias, galėjo suprasti motinos jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobÅ«dį, tačiau negali suprasti tų veiksmų reikÅ¡mės (nepilnas esmės suvokimas).

Å iuo metu I. Å . konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradę ne tik dėl byloje nagrinėjamo epizodo, bet susiję ir su kitais psichotraumuojančiais faktoriais - ­ilgÄ laikÄ patirtas fizinis ir emocinis smurtas, gyvenamosios vietos bei mokyklos pasikeitimas. Patirti stresogeniniai iÅ¡gyvenimai padarė žalÄ I. Å . psichikos sveikatai ir nesunkiai jÄ sutrikdė. I. Å . nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (nei padidintas polinkis į įtaigumÄ , nei padidintas polinkis fantazuoti ar kt.), dėl kurių ji negalėtų duoti parodymų apie bylos įvykius.

Taip pat nenustatytas galimai kitų asmenų daromas poveikis I. Š. duodamiems parodymams jų turiniui). Tuo pačiu yra matoma, jog I. J. elgesys (psichinis smurtas) I. Š. atžvilgiu turėjo įtakos byloje nagrinėjamų įvykių atskleidimo laikui; I. Š. lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu neserga. Konstatuojama, jog pagal LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/AI-86 patvirtintas "Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles" I.

Å . sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo 7.1 punktÄ , nes po byloje nagrinėjamo įvykio I. Å . sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Ambulatorinės ekspertizės, atliktos 2016-08-16 metu konstatuoti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradę ne tik dėl byloje nagrinėjamo epizodo, bet susiję ir su kitais psichotraumuojančiais faktoriais - ilgÄ laikÄ patirtas fizinis ir emocinis smurtas, gyvenamosios vietos bei mokyklos pasikeitimas.

             Iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimo (t. 1, b. l.

22) matyti, kad I. Å . ir E. Å . nuo 2016-05-12 apgyvendintos (duomenys neskelbtini).             Tokiu bÅ«du, aukščiau suminėtus duomenis teismas pripažįsta įrodymais BPK 20 str., prasme ir, remdamasis jais konstatuoja, kad kaltinamoji I. J. piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis bei, muÅ¡dama mažametę dukrÄ I. Å ., sukėlė jai fizinį skausmÄ ir Å¡ie jos veiksmai teisingai kvalifikuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 str., ir 140 str. 3 d.             Skirdamas bausmes kaltinamajai, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais numatytais BK 54 str.

Kaltinamoji padarė dvi nusikalstamas veikas, viena iÅ¡ kurių, tai yra veika numatyta BK 140 str. 3 d., priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, o veika numatyta BK 163 str., priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. Kalta prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tai laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji anksčiau neteista ir nebausta administracine tvarka. Ä® priklausomybės stebimų pacientų tarpÄ jinai neįraÅ¡yta, tačiau gydosi psichikos sveikatos centre su nustatyta diagnoze: vidutinio sunkumo depresijos pasikartojantis epizodas (t. 1, b. l. 127 ir 155-158).

Kaltinamoji dirba, turi mažametį vaikÄ gimusį 2014-06-25. Priimant visa tai dėmesin, kaltinamajai skirtinos įstatymų sankcijose numatytos bausmės: pagal BK 163 str., laisvės apribojimo bausmė, pagal BK 140 str. 3 d., baudos bausmė.             Daiktas turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti tai yra DVD plokÅ¡telė su mažamečių I. ir E. Å . parodymų vaizdo ir garso įraÅ¡ais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti kartu su byla.             Byloje pareikÅ¡tas Alytaus vaikų globos namų civilinis ieÅ¡kinys (t. 1, b. l. 100-101) kuriuo vaikų globos namai praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamosios po 150 eurų kiekvienai nepilnametei mergaitei, tai yra I.

Å . ir E. Å . neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad dėl motinos netinkamo elgesio (fizinio ir psichinio smurto) mergaitės patyrė fizinį skausmÄ , didelį dvasinį sukrėtimÄ , pažeminimÄ , neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus. Motina nepateisino nepilnamečių dukrų lÅ«kesčių, neužtikrino jų saugumo namuose ir kitur.             Kaltinamoji su ieÅ¡kiniu sutinka dalinai nurodydama, kad mergaitėms gali sumokėti po 50 eurų neturtinės žalos atlyginimui.             IeÅ¡kinys tenkintinas.

Teismas sutinka su globos namų ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais dėl smurto poveikio mergaitėms, kurį pilnai patvirtina ir teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizių aktuose (t. 1, b. l. 80-86 ir 113-119) mergaitėms konstatuoti kiti emocijų sutrikimai, vaikystėje tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje atsiradę dėl visų psichotraumuojančių faktorių, tai yra dėl ilgÄ laikÄ patirto fizinio ir emocinio smurto, gyvenamųjų vietų, mokyklų keitimo. Visi mergaičių iÅ¡gyvenimai, patirti dėl motinos netinkamo elgesio, padarė žalÄ jų psichikos sveikatai ir nesunkiai jÄ sutrikdė.

Atsižvelgiant į tai, praÅ¡omas priteisti sumas mergaitėms, neturtinei žalai atlyginti, teismas pripažįsta pernelyg mažomis ir, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., didina jas iki 300 eurų kiekvienai mergaitei (CK 6.250 str.)             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302-307 str., teisėjas             n u s p r e n d ž i a :             I. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 str., 140 str. 3 d., ir nubausti:             pagal LR BK 163 str., laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;             pagal LR BK 140 str. 3 d., 12 (dvylikos) MGL dydžio, tai yra 451 (keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt vieno) euro 92 centų bauda.             Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 65 str. 2 d., paskirtas bausmes subendrinti sudėjimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams su 12 (dvylikos) MGL dydžio, tai yra 451 (keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt vieno) euro 92 centų bauda.             Vadovaujantis BK 641 str., paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu (byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas) ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimÄ 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams su 8 (aÅ¡tuonių) MGL dydžio, tai yra 301 (trijų Å¡imtų vieno) euro 28 centų bauda.             Vadovaujantis BK 48 str. 7 d., įpareigoti nuteistÄ jÄ visÄ bausmės laikÄ dirbti (tęsti darbÄ ) ir, vadovaujantis BK 67 str. 3 d., skirti jai baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Å ios priemonės įvykdymo terminÄ nustatyti keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 722 str.).             KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo.             Alytaus vaikų globos namų civilinį ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ nuteistosios I. J. po 300 (po tris Å¡imtus) eurų nukentėjusioms I. Å . ir E. Å . neturtinei žalai atlyginti.

Mažametėms nukentėjusioms priteistų pinigų tvarkytoju paskirti Alytaus vaikų globos namus.             DaiktÄ turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra DVD plokÅ¡telę su mažamečių I. ir E. Å . parodymų garso ir vaizdo įraÅ¡ais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti kartu su byla.             Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismÄ .

             Teisėjas                                                                                      Jonas Malinauskas             Â