ef8d7e87-b4c8-43b7-a7ba-7154367e10c9 · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                                                  Administracinė byla Nr. I-1043-428/2017                                                                                             Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00083-2017-5                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.1 (S)                      KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                 2017 m. gegužės 10 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Laurai Mukaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. D. ,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. D. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 4-18).PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje atliko nuo 2012-02-27 iki 2016-08-12 perpildytose kamerose. PareiÅ¡kėjo manymu jam trÅ«ko iki 2 kv. m ploto. PareiÅ¡kėjas posėdžio metu nurodė, jog 6 bÅ«ryje buvo 30 įrengta miegamųjų vietų, o ne kaip nurodo atsakovas 21 vieta. 17 bÅ«rio 4 miegamojoje patalpoje buvo įrengta 10 miegamų vietų, o kituose bÅ«riuose nepamena kiek vietų buvo įrengta.

Be to, esantys patalpose įrenginiai inventorius mažino gyvenamÄ jį plotÄ . Taip pat nurodė, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodo savo sprendimuose, kad turi bÅ«ti užtikrintas 4 kv. m plotas. Ä®staigoje nebuvo įrengtas poilsio kambarys, kambarys maisto produktams susidėti, drabužių ir avalynės džiovykla. TrÅ«ko sanitarinių mazgų, nebuvo sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti rÅ«bus, nebuvo Å¡alinamas grybelis, nebuvos suteikta asmens higienai Å¡ilto vandens, netinkamai įrengtos rÅ«kymo vietos, neįrengti evakuaciniai išėjimai, nesilaikoma prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų, netvarkinga elektros instaliacija, konstrukcijose yra asbesto, teikė netinkamÄ maistÄ .

Nebuvo suteikta vietos skalbti rÅ«bus bei juos džiovinti, tik lauke buvo įrengtos džiovinimo vietos. Taip pat nebuvo reguliariai teikiamos skalbimo paslaugos. Ginčo laikotarpiu nuolatos buvo kandžiojamas blakių ir kitų graužikų. Buvo netinkamai atliekama dezinfekcija, nes neiÅ¡naikindavo visų parazitų. Patalpose buvo netinkamas apÅ¡vietimas, ventiliacija. Atsakovas suteikė netinkamÄ gulimÄ inventorių- lovÄ , kadangi teisės aktai nenumato, jog gali bÅ«ti dviaukÅ¡tė lova, be to buvo pasibaigęs galiojimo laikas.

Lova buvo pasenusi netinkama naudoti. Taip pat prašė netaikyti senaties termino, kadangi pažeidimas buvo tęstinio pobÅ«džio.Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 23-30) nurodė, jog pareiÅ¡kėjas pataisos įstaigoje bausmę atliko nuo 2012-03-01 iki 2016-08-12. Minimaliai tenkanti vienam kaliniui bendrabučio tipo patalpose asmeniui ploto norma pažeista nebuvo. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos.

Atsakovo atstovas pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Be to, pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi, pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pataisos namų teritorijoje yra įrengtos sporto aikÅ¡telės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji.

Nuteistiesiems iÅ¡duodamos tvarkingos ir naudojimui tinkamos lovos. Sulūžusios nedelsiant remontuojamos arba keičiamos naujomis. PareiÅ¡kėjas dėl gyvenamųjų patalpų ir miegamų vietų su praÅ¡ymais ar skundais į administracijÄ nesikreipė. Atsakovas nurodė, jog 6 ir 17 bÅ«ryje poilsio kambariai nebuvo įrengti, o 22 bÅ«ryje poilsio kambarys buvo įrengtas. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog įstaigoje numatyta galimybė ir sÄ lygos gauti nuosavos patalynės, drabužių skalbimo ir dezinfekcijos paslaugas.

Pataisos namai 2014-07-29 su UAB „Vilniaus skalbykla“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 76-112 dėl skalbinių skalbimo paslaugos teikimo. Patalynė nuteistiesiems keičiama vienÄ kartÄ per savaitę, savo rÅ«bus nuteistieji gali skalbti kartÄ per savaitę maudymosi metu. Antrame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. RÅ«bus galėdavo skalbti naudodamiesi ten esančiomis skalbimo maÅ¡inomis. 6 ir 17 bÅ«rių prausyklose buvo sumontuotos vandens Å¡ildytuvai, todėl nuteistieji galėjo skalbti savo asmeninius drabužius patys.

BÅ«rių kieme įrengtos stacionarios džiovyklos su stogeliu. 6, 17, 22 bÅ«riuose buvo įrengtos virtuvėlės, kuriose nuteitieji galėjo laikyti maistÄ . Visuose bÅ«riuose buvo sumontuotos vandens Å¡ildytuvai, todėl bÅ«riuose įrengtomis duÅ¡inėmis nuteistieji gali naudotis bet kuriÄ savaitės dienÄ . Patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacine angas, o tai atitinka teisės aktus. Apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jei nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Siekiant užtikrinti Å¡io reikalavimo laikymÄ si, pataisos namų lauke, prie įėjimo į bÅ«rius yra įrengtos ir atitinkamai pažymėtos vietos, skirtos rÅ«kyti. Nors pataisos namų stogai dengti asbesto danga, ji kelia pavojų tik tuomet, kai yra ardoma ar laužoma. Tuo tarpu pataisos namuose nevykdomi jokie tokio pobÅ«džio darbai. Ä®staigoje yra sudaryti ir iÅ¡kabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, pataisos namai yra apsirÅ«pinę pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis.

Ä®staiga yra sudariusi sutartį su UAB „Dezinfa“ pagal kuriÄ objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos, pareiÅ¡kėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. PareiÅ¡kėjas nenurodė, iÅ¡ ko konkrečiai susideda jo praÅ¡oma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai.

Atsakovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose. PareiÅ¡kėjo argumentai nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s bei nepagrįsti. Atsakovas praÅ¡o taikyti trejų metų senaties terminÄ bei skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – PravieniÅ¡kių PN-AK) veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2012-02-27 iki 2016-08-12.Atsakovo atstovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui jo praÅ¡omas bendras senaties terminas netaikytinas.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).Kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo bausmės atlikimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2012-02-27 iki 2016-08-12.

Atsakovas nurodo, jog pataisos įstaigoje pareiÅ¡kėjas buvo laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2016-08-12 (b. l. 31-32), todėl teismas vadovaujasi oficialiai pateiktais atsakovo duomenimis. Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytas bausmės atlikimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų nuo įkalinimo pradžios, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į PravieniÅ¡kių PN-AK, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK ar kitų institucijų reikiamÄ informacijÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti nuo kalinimo pradžios 2012-03-01, tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2017-01-16 (b. l. 20). CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).PareiÅ¡kėjas nurodo, kad senaties terminas negali bÅ«ti taikomas, kadangi tai tęstinio pobÅ«džio pažeidimas ir terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo bausmės termino pabaigos.Nepagrįstas pareiÅ¡kėjo argumentas, kad tokio pobÅ«džio pažeidimas yra tęstinis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, laikosi pozicijos, kad tai nėra tęstinis pažeidimas (2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011). Pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013; 2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-307/2013).Teismo nuomone, šie pareiškėjo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nepraleido ieškinio senaties termino ar kad dėl to turėtų būti atnaujintas ieškinio senaties terminas.

Kaip jau minėta, patirtos neturtinės žalos atlyginimo priteisimÄ reglamentuoja nacionalinė teisė (CK 6.271 bei 6.250 str.), kuri pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti žinoma. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ ir patirtÄ neturtinę žalÄ , kadangi neturėjo galimybės susipažinti su nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo apie patirtÄ neturtinę žalÄ ir dėl to praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Pažymėtina, kad pats pareiÅ¡kėjas skundÄ grindė tuo, kad nežmoniÅ¡kos gyvenimo sÄ lygos jam orumo pažeminimÄ , judėjimo laisvės apribojimÄ , jautė pavojų gyvybei, o tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjui jo bausmės atlikimo metu buvo žinoma apie patirtÄ Å¾alÄ .Teismas pažymi, kad teisės normose, reglamentuojančiose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes.

Vadovaujantis CK1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo Å¡io asmens valios.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015).

Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiÅ¡kėjui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nepateikė įrodymų, kuriais remdamasis teismas privalo atnaujinti pareiÅ¡kėjui praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme suformuluotÄ praÅ¡ymÄ netaikyti ieÅ¡kinio senaties termino.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012-03-01 iki 2014-01-15 atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygos nuo 2014-01-16 iki 2016-08-12.

Kaip minėta, ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad jam atliekant bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimÄ tinkamomis sÄ lygomis. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ .Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad PravieniÅ¡kių PN-AK arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Teismas pažymi, kad sprendžiant PravieniÅ¡kių PN-AK (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– Taisyklės). Taisyklių 111.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.Kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro bÅ«rio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ .

Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę, kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti duÅ¡ai, poilsio kambariai arba bibliotekos. Objektyvių duomenų, kiek pareiÅ¡kėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakovas nepateikė.

Kadangi duomenų apie Pataisos įstaigoje konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ Pataisos įstaigos pažymoje nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus(b. l. 31-33). Å ioje administracinėje byloje vertinamas laikotarpis nuo 2014-01-16 iki 2016-08-12.PareiÅ¡kėjas nuo 2014-01-16 iki 2015-01-14 buvo paskirtas gyventi į 6 bÅ«rį, 3 brigadÄ , kurios plotas- 66,66 kv. m, joje įrengta 21 miegamoji vieta, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,17 kv. m.

Laikotarpyje nuo 2015-01-15 iki 2016-01-06 buvo paskirtas gyventi į 22 bÅ«rį, 1 brigadÄ , kurios plotas- 62,50 kv. m, joje įrengta 20 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,12 kv. m.Laikotarpyje nuo 2016-01-07 iki 2016-01-07 buvo paskirtas gyventi į 17 bÅ«rį, 4 brigadÄ , kurios plotas- 24,85 kv. m, joje įrengta 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,1 kv. m.PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog 6 bÅ«rio 3 brigadoje buvo įrengta 30 gyvenamųjų vietų, o ne 21, o 17 bÅ«ryje 10 gyvenamųjų vietų.

Kiek vietų buvo įrengta 22 bÅ«ryje nepamena. Atsakovo atstovas buvo įpareigotas pateikti teismui gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir miegamųjų vietų skaičių. Atsakovas 2017-02-15 pažymoje Nr. 62-762 (b. l.

33) nurodė pažymos suraÅ¡ymo dienos duomenis, tačiau nenurodė ar tiek gyvenamųjų vietų buvo ginčo laikotarpiu. Taigi, atsakovo atstovas į bylÄ Ä¯rodymų, patvirtinančių, kiek ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose buvo miegamųjų vietų, į bylÄ tikslių duomenų nepateikė. Nesant tokių įrodymų, nepaneigtas pareiÅ¡kėjo tvirtinimas, jog 6 bÅ«rio 3 brigadoje gyveno 30 nuteistųjų, o 17 bÅ«rio 4 brigadoje buvo įrengta 10 gyvenamųjų vietų. Dėl patalpų ploto ginčo nėra, todėl teismas vadovaujasi atsakovo oficialiai pateiktais duomenimis.

Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2014-01-16 iki 2015-01-14 teko 2,22 kv. m ( 364 paras trÅ«ko 0,9 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose), o laikotarpiu nuo 2016-01-07 iki 2016-08-12 teko 2,48 kv. m (219 parų trÅ«ko – 0,62 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose).Akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumÄ ir vienÄ iÅ¡ valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTÄ® 57 str.).

Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams. Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybe, kad kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiÅ¡kėjo teisę bÅ«ti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Tokios pozicijos savo nutartyse nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3677-575/2016; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

Lietuvos Respublikos teisinė sistema grindžiama tuo, jog LR Konstitucijai neturi prieÅ¡tarauti joks įstatymas ar kitas teisės aktas, taip pat jos tarptautinės sutartys, tarp jų ir Konvencija. Konvencijos nuostatos, apibrėžiančios žmogaus teises ir laisves, gali bÅ«ti taikomos kartu su Konstitucijos nuostatomis, jeigu jos pastarosioms neprieÅ¡tarauja (žr., Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. iÅ¡vada). Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad vienam suimtajam ar nuteistajam bendrabučio tipo patalpose turi tekti ne mažiau kaip 4 kv. m gyvenamojo ploto, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai nagrinėjamam atvejui taikyti 4 kv. m ploto normÄ , atmestini kaip nepagrįsti.Tačiau, nustatęs gyvenamojo ploto normos pažeidimÄ , teismas atkreipia dėmesį ir į atsakovo nurodytas aplinkybes, jog vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas yra tik santykinis dydis, t.y. apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotÄ ir numatytÄ apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičiuos gyvenamosiose patalpose keičiasi (miegamasis ne visada bÅ«na užpildytas dėl nuolatinės nuteistųjų rotacijos, kai nuteistieji iÅ¡vyksta etapais į kitus pataisos namus, Laisvės atėmimo vietų ligoninę, lankosi Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje ir pan.), todėl likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamosios patalpos ploto.

Be to, pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, todėl jis turėjo judėjimo laisvę. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog patalpose buvo netinkamas apšvietimas, ventiliacija, grybelis, pelėsis, taip pat buvo verčiamas kvėpuoti tabako dūmais, o tai kenkė jo sveikatai, taip pat paminėjo, kad nėra įrengta specialių patalpų rūkantiesiems. Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015-11-01, toliau- Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015-11-01, toliau – Higienos norma HN 134:2015).Atsakovas nurodo, kad patalpos yra vėdinamos natūraliai per langus ar ventiliacines angas.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti patalpas per atidarÄ langÄ , taip dalinai iÅ¡vengiant drėgmės patalpose, pats pareiÅ¡kėjas Å¡ios aplinkybės neneigia. Kaip minėta, pagal Higienos normos HN 76:2010 ir HN 136:2015 reikalavimus, patalpos, kuriose neįrengta mechaninė ventiliacija, vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo vėdinimo atmestini, kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas įvardintas aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl jo argumentai dėl netinkamos patalpų vėdinimo sistemos atmestini kaip neįrodyti (ABTÄ® 57 str.). Pagal Higienos normos HN 76:2010 22 punktÄ , patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas - 0,5 %, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta - 200 lx. Higienos normos HN 134:2015 14 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx.

NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo dydžio minėta higienos norma nereglamentuoja. Atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų apie kamerų natÅ«raliÄ ir dirbtinę apÅ¡vietÄ pareiÅ¡kėjo buvimo joje laikotarpiu. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog užtikrina tinkamas sÄ lygas, numatytas Higienos normoje.Vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nus, administracijÄ ar į Kauno visuomenės sveikatos centrÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų (apÅ¡vietos, ventiliacijos ir kt. pažeidimų) nesikreipė.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjo nurodytų faktų dėl netinkamos kameros apÅ¡vietos, ventiliacijos dėl praėjusio ilgo laiko negalima nustatyti. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos kameros ventiliacijos, apÅ¡vietos atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (žr. pvz. 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016 ).

Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti žalÄ taip pat kildina iÅ¡ nuteistųjų rÅ«kymo netinkamose vietose ir nesančių įrengtų rÅ«kymo vietų.Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Draudimas rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru yra įtvirtintas ir Higienos normose. Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys patalpose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais.Atsakovas nurodė, jog siekiant užtikrinti reikalavimo laikymÄ si pataisos namų lauke, prie įėjimo į bÅ«rius yra įrengtos ir atitinkamai pažymėtos vietos, skirtos rÅ«kyti remiantis PravieniÅ¡kių pataisos namų- atvirosios kolonijos direktoriaus 2014-12-19 įsakymu Nr. V-609 „Dėl rÅ«kymo vietų pataisos įstaigos ir Valstybės įmonės „MÅ«sų amatai“ teritorijose nustatymo ir reikalavimų tvarkos apraÅ¡ymo patvirtinimo“ (b. l. 72-80).PareiÅ¡kėjas į pareigÅ«nus ar administracijÄ dėl minėtų pažeidimų nesikreipė.

Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas savo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė, todėl jo argumentai dėl kvėpavimo tabako dūmais užterštu oru, dėl galimo užsikrėtimo infekcinėmis ligomis atmestini kaip neįrodyti (ABTĮ 56 str.). Taip pat pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl didelio kiekio nuteistųjų buvo sunku pasinaudoti tualetu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog asmuo buvo priverstas sanitariniu mazgu naudotis su daug kitų nuteistųjų, yra neatsiejamai susijusi su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintinos kaip šio pažeidimo dalis (žr. pvz.

LVAT 2013-05-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr.A822-1053/2013ir kt.). Teismo vertinimu, atsakovo atstovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo nurodytų argumentų dėl sanitarinių įrenginių trÅ«kumo, todėl Å¡is pažeidimas laikomas nustatytu.Kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindÄ pareiÅ¡kėjas nurodė netinkamÄ nuteistųjų maitinimÄ , tačiau į bylÄ jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų (pvz. raÅ¡ytų, bet neįteiktų skundų, raÅ¡ytinių liudytojų parodymų ir pan.) nepateikė, taip pat nenurodė jokių konkrečių atvejų, konkretaus laiko, kada, kokiu bÅ«du tai pasireiÅ¡kė.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti pareiškėjo abstraktūs tvirtinimai apie tai, kad jis buvo netinkamai maitinamas, todėl šie skundo argumentai vertintini, kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai ir atmestini. Pareiškėjas nurodo, kad įstaigoje neįrengtas kambarys maistui laikyti, drabužių džiovykla, laisvalaikio kambarys. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8- 5.10 punktuose nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas batų ir drabužių džiovykla, laisvalaikio kambarys, kambarys maisto produktams laikyti.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog 6 ir 17 bÅ«ryje poilsio kambariai nebuvo įrengti, tačiau 22 bÅ«ryje poilsio kambarys buvo įrengtas. Taip pat nurodė, jog 6, 17 ir 22 bÅ«riuose buvo įrengtos virtuvėlės, kuriose nuteistieji galėjo laikyti maistÄ . Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog Å¡is pažeidimas dalinai pripažintinas nustatytu. Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimÄ , spręstina, kad papildomų baldų, laisvalaikiui skirtų daiktų, laikomų maisto produktų bei džiovinamų batų ir drabužių užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ .PareiÅ¡kėjas taip pat akcentuoja, kad atsakovas asmeninei higienai palaikyti nesuteikė Å¡ilto vandens.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 27 punktÄ sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje Å¡varykloje, duÅ¡inėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi bÅ«ti įrengta Å¡alto ir karÅ¡to vandens tiekimo sistema. Higienos normos HN 134:2015 18 punkte numatyta, jog karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Å iuose higienos normų punktuose nėra reglamentuota, kad kitose patalpose turi bÅ«ti įrengta karÅ¡to vandens tiekimo sistema, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas atmestinas.Be to atsakovas nurodė, jog visuose bÅ«riuose buvo sumontuoti vandens Å¡ildytuvai, todėl bÅ«riuose įrengtomis duÅ¡inėmis nuteistieji galėjo naudotis bet kuriÄ savaitės dienÄ .PareiÅ¡kėjas skundžiasi ir tuo, kad lovos buvo netinkamos naudoti, pasenę ir netvarkingos, tačiau nepateikia Å¡iÄ aplinkybę pagrindžiančių duomenų.

Teismo nuomone, tai deklaratyvÅ«s, objektyviais ir patikimais įrodymais nepagrįsti teiginiai. Ä®vertinus nustatytų aplinkybių visumÄ Å¡iuo aspektu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog bÅ«tent tinkamo inventoriaus nebuvimas sukėlė pareiÅ¡kėjui didelių nepatogumų bei pagrindÄ neturtinei žalai atsirasti. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ ar pataisos namų administracijÄ dėl lovos remonto ar pakeitimo kita, o pataisos namų administracija bÅ«tų atsisakiusi tokį praÅ¡ymÄ tenkinti, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Be to, teisės aktai nenumato kokio pobūdžio lova (dviaukštė ar kt.) yra skiriama nuteistiesiems. Taip pat atmestini pareiškėjo argumentai, jo ir dėl inventoriaus trūkumo, kadangi jie nepagrįsti.Pareiškėjas skundžia, kad Pravieniškių PN-AK konstrukcijose yra asbesto, dėl ko kilo pavojus sveikatai, be to, pataisos namuose nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų, todėl yra didelė tikimybė gaisrui kilti. Atsakovas nurodo, kad pataisos namuose nevykdomi jokie darbai, kurių metu asbesto danga būtų ardoma, laužoma, dėl ko galėtų atsirasti asbesto dulkių.

Byloje nėra pateikta įrodymų apie asbesto sukeltÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjo sveikatai. Taip pat akcentuotina, kad, bylos duomenimis, PravieniÅ¡kių PN-AK yra sudaryti ir iÅ¡kabinti žmonių evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, sudarytas ir su Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos KaiÅ¡iadorių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos KaiÅ¡iadorių valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijos pareigÅ«nais suderintas personalo veiksmų planas kilus gaisrui bei gaisrinės instrukcijos, kurios pakabintos visuose bÅ«riuose, įstaiga yra apsirÅ«pinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo neteisėti veiksmai dėl asbesto naudojimo, evakuacinių planų bei nepasiruošimo gaisro atvejui, nekonstatuotini. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas minėto pobūdžio pažeidimus išdėstė abstrakčiai, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Teismo vertinimu, vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, neišdėstant konkrečių jų pažeidimų, negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui.Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pataisos namuose jam nebuvo sudaryta galimybė skalbti ir džiovinti drabužius.

Atsakovas Å¡iuos argumentus neigė. Atsakovas atsiliepime paaiÅ¡kino, jog nuteistiesiems sudaroma galimybė iÅ¡siskalbti drabužius maudymosi duÅ¡e metu, o drabužius gali džiovinti kiemuose, kur yra įrengtos džiovyklos. Skalbyklos patalpose įrengta skalbimo maÅ¡ina, džiovykla, taip pat drabužiams džiovinti skirta vieta įrengta pataisos namų kieme. Be to, kartÄ per savaitę nuteistųjų drabužiai skalbiami centralizuotai (b. l. 49-61). PareiÅ¡kėjas skundų dėl drabužių džiovinimo pareigÅ«nams ir administracijai neteikė.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis apie drabužių džiovyklos įrengimÄ kiemelyje, todėl neteisėti atsakovo atstovo veiksmai nekonstatuotini. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad lokaliniame sektoriuje yra parazitų (blakių), kurie nuolat kandžioja. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pataisos įstaiga yra sudariusi 2014-11-18 sutartį su UAB „Dezinfa“ (b. l. 62-65, 87-94). Å ia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, blakių, musių ir pan.) monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus.

PravieniÅ¡kių PN-AK skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui, Å¡varos ir tvarkos patalpose palaikymui. Akivaizdu, kad tinkamos aplinkos, gyvenimo sÄ lygų gyvenamosiose patalpose sukÅ«rimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiÅ¡kėjo valios. PareiÅ¡kėjo nurodytÄ aplinkybę, jog jį sukandžiojo blakės, paneigia atsakovo pateikta Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikÄ dėl įkalinimo sÄ lygų į Sveikatos priežiÅ«ros darbuotojus nesikreipė.

Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl įkandimų vertintini deklaratyviai ir atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia patirtu kankinimu, orumo pažeminimu, sukeltais dideliais nepatogumais, pavojumi gyvybei. PareiÅ¡kėjas apie sveikatos sutrikimus duomenų į bylÄ nepateikęs, atsakovas nurodė, jog nusiskundimų dėl blogų sÄ lygų įtakojusių sveikatos bÅ«klę neiÅ¡sakė, o kiti susirgimai yra bendro pobÅ«džio (b. l. 81).

Teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . PravieniÅ¡kių PN-AK psichologinės tarnybos pažymoje (b. l.

82) nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas į psichologinės tarnybos specialistus dėl kalinimo sÄ lygų nesikreipė. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ar pažeidžiančios pareiÅ¡kėjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovę, o elgesys su pareiÅ¡kėju vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme.

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Apibendrindamas iÅ¡vardintas nuostatas teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ , atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius - kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga ir Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę, t. y. pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku jis turėjo galimybę laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti, lankyti organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, o bÅ«ti gyvenamojoje patalpoje privalėjo tik naktį pagal dienotvarkę miegui skirtu laiku.

Byloje nenustatyta, kad pataisos įstaigoje bÅ«tų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose, pasivaikščiojimų kieme ar kitose patalpose. Ribota erdvė sÄ lyginai gali bÅ«ti kompensuojama didele bendrabučio tipo patalpa ir suteikta judėjimo laisve (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo nr. 44558/98, 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimÄ Nurmagomedov prieÅ¡ RusijÄ , bylos Nr. 30138/02 ir kt.).

Tačiau teismas taip pat pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjui kalint bendrabučio tipo patalpose, 583 paras jis buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (364 paras trÅ«ko 0,9 kv. m ploto, o 219 parų- trÅ«ko 0,62 kv. m ploto). Be to, buvo nustatyti ir kiti pažeidimai, todėl konstatuoja, jog tokie pažeidimai ir jų mastas sudarė realias prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamus iÅ¡gyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 250 Eur, kuri priteistina iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V.v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo S. D. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti S. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                Jolanta Medvedevienė