ef8d2124-5c1b-4048-b37a-1bf4380fb2a3 · Kauno apygardos teismas

Â

                                                                 Â

                                                          Â

Baudž.byla Nr.1 – 55 - 120/ 2010

                                                        Â

Proceso Nr. 1-37-1-00070/2008

                                     Procesinio

sprendimo

                                                          kategorija:

1.2.3.1.;

                                                                                                     Â

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

       Â

NÂ Â Â Â UÂ Â Â Â OÂ Â Â Â SÂ Â Â Â PÂ Â Â Â RÂ Â Â Â EÂ Â Â Â NÂ Â Â Â DÂ Â Â Â IÂ Â Â Â S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas                                                                    2010

m. balandžio 30 d.

        Â

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Majauskienė, sekretoriaujant Ievai Jegorovaitei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui  Tomui Stelioniui, kaltinamajam

P. M., jo gynėjui advokatui Renui Bradūnui, nepilnamečiui nukentėjusiam

M. R., jo įstatyminiams atstovams R. R. ir advokatams Linai Svirinavičienei, Danui Svirinavičiui,  Kauno VTAT atstovėms Daivai Porutienei, S. Padzevičienei, Svetlanai Čiumačenko, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

 P. M., gim. 1988 m. gegužės 12 d.  Marijampolėje, a.k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis,

vedęs, neteistas, UAB „Swedspan girių bizonas“ surišėjas-pakuotojas, Kauno

technologijos universiteto Fundamentaliųjų mokslų fakulteto 3 kurso studentas, gyv. ( duomenys neskelbtini) , Marijampolės

rajone, kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

         IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , iÅ¡klausęs proceso dalyvių nuomonių, teismas

                                     n  u  s Â

t  a  t  ė :

         P. M., 2008 m. kovo 29 d. apie 22 val., Kazlų RÅ«dos m., Valančiaus g. įvykusio žodinio konflikto metu, vienÄ kartÄ sudavęs kakta nepilnamečiui M. R. į galvÄ bei vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ Å¡iam įspyręs ir, tokiais savo veiksmais padaręs nukentėjusiam

M. R. vidutinio laipsnio smegenų sukrėtimÄ bei  vidurinės

duobės kaukolės pamato deÅ¡inės pusės lūžimÄ , sunkiai sutrikdė nukentėjusio M. R. sveikatÄ .

         Kaltinamasis P. M. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad 2008 m. kovo 29 d. apie 22 val., Valančiaus g. prie savivaldybės jam su G. G. sėdint ant suoliuko, pro Å¡alį kartu su dar 3 asmenimis praeidamas nukentėjusysis Å¡Å«ktelėjo „ko žiÅ«rit“ ir, Å¡iek tiek paėjęs, kartu su kitais sustojo. Nenorėdamas, kad jie prie jo ir merginos prieitų, jis pats prie jų priėjo. Jam priėjus, jie apsižodžiavo. Vienas iÅ¡ jų iÅ¡sitraukęs iÅ¡ džemperio stiklo Å¡ukę, mostelėjo ja jam prieÅ¡ais veidÄ . Jis nustÅ«mė arčiausiai buvusį vaikinÄ ir atsitraukė į pievÄ . Dviem iÅ¡ jų pribėgus prie jo, jis, gindamasis, vienÄ iÅ¡ jų pastÅ«mė link

medžio, o kitam spyrė į galvÄ . Po spyrio vaikinas nukrito, o jis, juos ir G. G. palikęs, pasiÅ¡alino. Ä®vykio metu jam buvo supjaustyta jo

striukė.

         Nepilnametis nukentėjęs  M.

R. parodė, kad 2008 m. kovo 29 d. Valančiaus gatve su P.

U. ir T. T. eidamas į parduotuvę, pažiūrėjo į prie

savivaldybės su mergina sėdėjusį kaltinamÄ jį. Å is jo paklausė, „ko žiÅ«ri?“. Jis

lyg tai jam atsakė „kas man neleis?“ Kaltinamajam tuoj pat atsistojus ir einant link jų, jis sustojo. Priėjęs kaltinamasis, jiems besižodžiuojant,  kakta trenkė jam į galvÄ . Daugiau jis nieko neprisimena. Atsigavo ligoninėje. IÅ¡ draugų pasakojimo žino, kad kaltinamasis po to jam į galvÄ dar ir spyrė.

Nukentėjusiojo atstovas R.

R. parodė, kad 2008 m. kovo 29 d. kaltinamojo sumuÅ¡tas buvo jo nepilnametis sÅ«nus. Dėl sÅ«nui sukelto fizinio skausmo, iÅ¡gÄ sčio, dvasinio Å¡oko ir iki Å¡iol sÅ«naus jaučiamų neigiamų padarinių, (galvos skausmų, atminties pablogėjimo, krÅ«pčiojimo miego metu, potencialaus pavojaus jo sveikatai (epilepsijos atsiradimo grėsmė). Dalį padarytos neturtinės žalos kaltinamasis atlygino laisvanoriÅ¡ka, o dėl likusios neatlygintos neturtinės žalos atlyginimo jie su kaltinamuoju sudarė sutartį, todėl ieÅ¡kinio Å¡ioje dalyje nereiÅ¡kia.

Liudytojas T. T. parodė, kad, 2008 m. kovo 29 d. jam su nukentėjusiuoju ir P. U. praeinant pro prie seniÅ«nijos ant suolelio su mergina sėdėjusį kaltinamÄ jį, Å¡is nukentėjusio paklausė „ko jis žiÅ«ri“. Nukentėjusiam praeinant atsakius „noriu ir žiÅ«riu“, kaltinamasis atsistojo ir ėjo link jų. Nukentėjusysis sustojo ir laukė. Pamatęs, kad nukentėjusysis sustojo, sustojo ir jis su P. U.. Prie nukentėjusio priėjęs kaltinamasis, trenkė Å¡iam galva į galvÄ . Jam su P. U. priÅ¡okus ir bandant kaltinamÄ jį nuo nukentėjusio nustumti, Å¡is nustÅ«mė juos ir spyrė nukentėjusiam į galvÄ . Nukentėjusysis krito

ant nugaros, jo galva trenkėsi į asfaltÄ . Jokių stiklo Å¡ukių nei jis, nei P. U. neturėjo ir jomis negrasino.

Nepilnametis liudytojas P.

U. parodė, kad jam su nukentėjusiuoju ir liudytoju T. T. einant pro ant suolelio su mergina sėdėjusį kaltinamÄ jį, Å¡is į juos pažiÅ«rėjusioÂ

nukentėjusiojo paklausė „ko žiūri“. Šiam atsakius „noriu ir žiūriu“ bei praėjus

pro suolelį, kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiojo ir trenkė Å¡iam galva į galvÄ . Jam su M. T. bandant nukentėjusį užstoti, kaltinamasis juos nustÅ«mė į Å¡onus ir spyrė nukentėjusiajam į galvÄ . Nukentėjusysis

krito aukštielninkas, jo galva buvo ant asfalto. Kaltinamajam nei jis, nei M. T. stiklo šuke negrasino ir jos neturėjo.

Liudytojas T. S. parodė,

kad, 2008 m. kovo 29 d. apie 22 val., jam su nukentėjusiuoju bei liudytojais P. U., T. T., praeinant pro ant suoliuko

su mergina sėdėjusį P. M., tarp P. M. ir

nukentėjusio M. R. įvyko žodinis konfliktas. P. M. M. T. trenkė galva į galvÄ . M. R. po smÅ«gio nenugriuvo. IÅ¡sigandęs, jis pabėgo ir kas

vyko po to, nematė.

Liudytoja G. G. parodė, kad, 2008 m. kovo 29 d. apie 22 val., jai su kaltinamuoju ant suolelio sėdint prie savivaldybės, praėjo 3 ar 4 vaikai. Praeinant, vienas iÅ¡ tų vaikų paklausė ko jie į juos žiÅ«ri. Jiems nieko neatsakius, jis dar kartÄ to paties paklausė. Kaltinamasis atsistojo ir nuėjo prie jų. KÄ jis veikė, ji nematė. Po kurio tai laiko iÅ¡girdo riksmÄ . Atsisukusi pamatė vienÄ iÅ¡ vaikinų krentant aukÅ¡tielninkÄ ir link viaduko nueinantį kaltinamÄ jį. Sužinojo, kad nukentėjusį, spyręs į galvÄ , sužalojo kaltinamasis.

         Liudytoja E. R. parodė, kad, 2008 m. kovo 29 d. buvo sužalotas josios sÅ«nus M. R.. Dėl sužalojimo nukentėjusysis gydomas iki Å¡iol. Jis patyrė iÅ¡gÄ stį ir skausmÄ . Liekamieji reiÅ¡kiniai yra iÅ¡likę. Jis skundžiasi galvos skausmais. Iki Å¡iol yra nejautri galvoje esančio triÅ¡akio nervo sritis. Suprastėjo atmintis. Gydytojai jam prognozuoja galimÄ epilepsijos ligÄ .

         2008 m. kovo 29 d. VÅ Ä® Kazlų RÅ«dos Greitosios med. pagalbos ligonio siuntimo į ligoninės priimamÄ jį skyrių kopijoje nurodyta, kad 2008 m. kovo 29 d. į ligoninę nukentėjusysis pristatytas su hematomomis kaktos deÅ¡inėje pusėje  ir kairiame skruoste (b.l. 178).

         Tų pačių iÅ¡oriÅ¡kai matomų sužalojimų buvimÄ patvirtino ir Kazlų RÅ«dos ligoninės priėmimo skyriaus gydytojas Å altis (b.l. 179).

Parodymų atpažinti metu nustatyta, kad nukentėjusysis M. R. ir liudytojai T. T. bei

P. U. atpažino kaltinamÄ jį, kaip R. R. sužalojusį asmenį (b.l. 35-38, 45-47, 57-59).

2009 m. spalio 30 d. ekspertizės aktu nustatyta, kad nukentėjusiam M. R. sveikata sunkiai

sutrikdyta sveikata buvo po vieno stipraus smÅ«gio į galvÄ sudavimo, dėl M. R. padarytų deÅ¡inio smilkinkaulio žvyno skeveldrinio, linijomis

pereinančio lūžimo į kaukolės vidurinę daubÄ , o dėl poodinių hematomų kaktoje ir kairiojo žando srityse, nežymiai sveikata sutrikdyta buvo dviem trauminias poveikiais (t. 2, b.l. 20-21).

Apklaustas teismo posėdyje ekspertas A. Cėpla paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiam galvoje padarytas skeveldrinis lūžimas padarytas buvo tiesioginio smÅ«gio į galvÄ pasėkoje.

Visi prieš tai aprašyti faktiniai duomenys gauti yra įstatymo nustatyta tvarka ir laikomi įrodymais šioje byloje.

Sunkiu sveikatos sutrikdymu iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų laikomas toks sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas, kurį darydamas kaltininkas visai be dingsties arba panaudodamas kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, niekina elementarias moralės ir elgesio normas, savo elgesiu rodo atvirÄ iÅ¡Å¡Å«kį visuomeninei tvarkai bei savo daromais veiksmais siekia pademonstruoti paniekÄ aplinkiniams. Tokie faktiniai duomenys kaltinamojo P. M. veiksmuose nenustatyti.

Faktinės įvykio aplinkybės (kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų T. T., P. U.,

G. G., T. S. parodymai) rodo, jog  įvykis prasidėjo po to, kai, nukentėjusiam ir liudytojams T. T., P. U. ir T. S. praeinant pro ant suolelio su G. G. sėdėjusį kaltinamÄ jį, kaltinamasis, į

juos žiūrėjusio nukentėjusio užklausė „ko žiūri“, o šis jam atsakė, kad „noriu,

tai ir žiÅ«riu.“ Paėjęs į priekį, nukentėjusysis su liudytojais T. T., P. U. ir T. S., sustojo, o nuo suoliuko atsistojęs kaltinamasis priėjo prie jo. Jiems besižodžiuojant, kaltinamasis kakta trenkė nukentėjusiam į kaktÄ . Kad iki smÅ«gio kakta į kaktÄ sudavimo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko žodinis konfliktas, teismo posėdyje, be paties nukentėjusio patvirtino ir liudytojas T. T.. Ä®raÅ¡as Kazlų RÅ«dos ligoninės M. R. asmens sveikatos istorijoje apie deÅ¡inėje ant kaktos esančiÄ hematomÄ , patvirtina nukentėjusio

M. R. bei liudytojo T. T. parodymų smÅ«gio nukentėjusiam į kaktÄ sudavimo teisingumÄ bei parodo, kad kaltinamasis, neigdamas smÅ«gio kakta į kaktÄ sudavimÄ , akivaizdžiai sako netiesÄ .

 Liudytojų T. T. ir

P. U. parodymai taip pat rodo, kad po smÅ«gio kakta į kaktÄ sudavimo nukentėjusiajam nuo kaltinamojo paėjėjus, jie, užstoję nukentėjusį, bandė jį nuo kaltinamojo apginti, tačiau, nukentėjusiajam pasakius „Tu galvoji man skauda“, kaltinamasis, nustÅ«męs nuo juos tako ir pribėgęs prie nukentėjusio, į galvÄ spyrė Å¡iam koja. Po spyrio nukentėjusysis nukrito ir nuo žemės nebepakilo. Â

Visa Å¡io įvykio eiga paneigia chuliganiÅ¡kų paskatų kaltinamojo P. M. veiksmuose buvimÄ ir parodo, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai iÅ¡Å¡aukti buvo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilusio žodinio konflikto, todėl Å¡ioje dalyje kaltinamajam inkriminuotos chuliganiÅ¡kos paskatos inkriminuotos nepagrįstai ir iÅ¡ kaltinimo Å¡alinamos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu kaltinamasis prieÅ¡ nukentėjusį vartodamas smurtÄ , sudavė jam kakta į kaktÄ bei spyrė į galvÄ .

2009 m. spalio 30 d. teismo med. ekspertizės metu nustatyta, kad, sudavus nukentėjusiajam kakta į kaktÄ , nukentėjusio sveikata sutrikdyta buvo nežymiai, o spyrio į galvÄ metu dėl deÅ¡inio smilkinkaulio žvyno skeveldrinio lūžio ir vidutinio sunkumo galvos smegenų sukrėtimo, nukentėjusio M. R. sveikata sutrikdyta buvo sunkiai.

Apklaustas teismo posėdyje ekspertas A. Cėpla 2009 m. spalio 30 d. ekspertizės akto iÅ¡vadas patvirtino bei paaiÅ¡kino, kad deÅ¡inio smilkinkaulio žvyno skeveldrinis lūžis su lūžio linijomis ir vidutinio sunkumo galvos smegenų sukrėtimas nukentėjusiajam padaryti galėjo bÅ«ti tiesioginio smÅ«gio ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu (kumÅ¡timi, koja, lazda ir t.t.), tačiau, faktiniams duomenims patvirtinus, kad įvykio vietoje buvo koks nors riboto buko pavirÅ¡iaus daiktas, neatmetama bÅ«tų ir galimybė, kad tokie sužalojimai galėjo gautis ir nukentėjusiam po smÅ«gio nukritimo metu atsitrenkus į kokį nors riboto buko pavirÅ¡iaus daiktÄ . Liudytojų T. T. ir

P. U. parodymai rodo, kad krisdamas po spyrio, nukentėjusysis M. R. galva trenkėsi į asfaltÄ . Eksperto A. Cėplos teigimu, asfaltas riboto buko pavirÅ¡iaus daiktams nepriskiriamas ir, atsitrenkus į jį, skeveldrinis smilkinkaulio žvyno skeveldrinis lūžimas su lūžio linijomis padarytas negalėjo bÅ«ti. Eksperto duoti paaiÅ¡kinimai taip pat rodo, kad ir Å¡aligatvio bordiÅ«ras nėra riboto buko pavirÅ¡iaus daiktas, tad ir atsitrenkimu į jį toks smilkinkaulio žvyno lūžimas taip pat negalėjo bÅ«ti padarytas. Duomenys byloje riboto buko pavirÅ¡iaus daiktų ant asfalto buvimo bei nukentėjusio atsitrenkimo į juos buvimo faktų taip pat nepatvirtina. Vadinasi, nukentėjusiojo sveikata sunkiai sutrikdyta ir buvo tiesioginio spyrio jam metu.

 Nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyta sveikata buvo kaltinamojo spyriu jam į smilkinkaulį. Toks kaltinamojo veiksmas buvo ne tik neteisėtas, bet ir pavojingas nukentėjusio sveikatai. Jo pasėkoje nukentėjusio sveikata sutrikdyta buvo sunkiai. Tarp kaltinamojo veiksmų (spyrio į galvÄ ) ir kilusių žalingų padarinių (sunkus sveikatos sutrikdymas) yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Akivaizdu, kad, spirdamas į gyvybiÅ¡kai svarbų centrÄ â€“ galvÄ , kaltinamasis veikė sÄ moningai ir suvokė, nukentėjusio sveikatÄ galįs sunkiai sutrikdyti, tačiau duomenų, kad spyriu į galvÄ kaltinamasis bÅ«tų siekęs nukentėjusį sunkiai sužaloti, nėra. Tai, kad po spyrio į galvÄ nukentėjusiam nukritus, kaltinamasis smurtÄ prieÅ¡ jį nutraukė bei pasiÅ¡alino, palikdamas sužalotÄ nukentėjusį gulėti įvykio vietoje, rodo, kad jis padariniams kilti leido sÄ moningai. Vadinasi, nukentėjusį M. R. jis sužalojo tyčia netiesioginės neapibrėžtos tyčios forma, todėl atsakingas yra už faktiÅ¡kai padarytÄ Å¾alÄ . Kaltinamojo smurtinių nusikalstamų veiksmų pasėkoje nukentėjusio sveikata sutrikdyta. Atsakomybę už sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymÄ numato BK 135 str. Ä®vertinus tai, kad kaltinamajam inkriminuotos chuliganiÅ¡kos paskatos nepasitvirtino, kaltinamojo P. M. veika dėl nukentėjusiam M. R. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo iÅ¡ BK 135 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuojama į BK 135 str. 1 d.

Kaltinamojo P. M. parodymai, kad nukentėjusį M. R. jis sužalojo gindamasis, faktiniais bylos duomenimis nepatvirtinti. Jokių faktinių duomenų, rodančių grėsmės kaltinamojo gyvybei ar sveikatai buvimÄ pats kaltinamasis taip pat nepateikė. Ä®vykio vietoje stiklo Å¡ukių buvimas, nekonstatuotas. Liudytojos G.

G. parodymai rodo, kad jai joks pavojus negrėsė, kad link nukentėjusio ir su juo buvusių asmenų kaltinamasis nuėjo pats. Stiklo Å¡ukių buvimas įvykio vietoje taip pat nekonstatuotas. Nukentėjusysis ir liudytojai T. T., P. U.,  T. S. stiklo Å¡ukės turėjimÄ bei grasinimų kaltinamajam buvimÄ taip pat neigia, tad kaltinamojo parodymai apie tai laikomi deklaratyviais.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis, prisipažindamas kaltu iÅ¡ dalies bei pripažindamas spyrį nukentėjusiam į galvÄ , smÅ«gio kakta į kaktÄ nepripažįsta ir tvirtina įspyręs nukentėjusiam į galvÄ , gynimosi nuo jo bei kitų metu, nors ir nurodydamas kitokias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bet faktiÅ¡kai jis savo kaltės neneigia. Nukentėjusiojo atsipraÅ¡ymas ir susitaikymas su jo įstatyminiais atstovais, rodo, kad dėl padaryto nusikaltimo kaltinamasis gailisi, tad prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis pripažįstami jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teismui pateikto susitarimo-pareiÅ¡kimo turinys (t.2, b.l. 29), bei nukentėjusiojo atstovų paaiÅ¡kinimai rodo, kad nukentėjusiajam padarytÄ 30.000 lt neturtinę žalÄ kaltinamasis, sumokėdamas 15.000 lt., iÅ¡ dalies atlygino bei susitarė, 24 mėnesius mokėdamas po 625 lt kas mėnesį atlyginti ir likusiÄ Å¡ios žalos dalį. LaisvanoriÅ¡kas padarytos neturtinės žalos dalies atlyginimas bei susitarimas per sutartÄ laikÄ atlyginti likusiÄ neatlygintÄ neturtinės žalos dalį taip pat pripažįstamas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

                  Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį; į tai, kad jo padarytas tyčinis smurtinis nusikaltimas yra sunkus; į jo kaltės formÄ ir rūšį; į kaltinamojo asmenybę; į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; į tai, kad jo atsakomybę lengvina – nuoÅ¡irdus prisipažinimas ir gailėjimasis bei laisvanoriÅ¡kas dalies padarytos neturtinės žalos atlyginimas; į tai, kad teisiamas jis pirmÄ kartÄ ; į nusikaltimo padarymo aplinkybes, priežastis, sÄ lygas; į padaryto nusikaltimo pasekmes; į nukentėjusiojo ir kaltinamojo amžių; į tai, kad kaltinamasis su nukentėjusio įstatyminiais atstovais susitaikė; į kaltinamojo Å¡eimyninę padėtį (turi Å¡eimÄ , augina mažametį sÅ«nų, gim. 2009 m. spalio 26 d.) ir jo sveikatos bÅ«klę; į tai, kad po nusikaltimo padarymo praėjo daugiau nei 2 metai ir duomenų, kad per tÄ laikÄ kaltinamasis bÅ«tų padaręs naujas nusikalstamas veikas, nėra.      Â

Remiantis BK 61 str. nuostatomis, įvertinus visas nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mės turinčias aplinkybes ir skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydį skaičiuojant nuo BK 135 str. 1 d. nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio, kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymÄ skirtina žymiai mažesnė, nei įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis, bausmė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina 2 atsakomybę lengvinančios aplinkybės, padaryta neturtinė žala yra iÅ¡ dalies atlyginta bei nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nėra nei vienos iÅ¡ BK 62 str. 2 d. numatytų papildomų sÄ lygų, todėl BK 62 str 1 ar 2 d. nuostatų taikymui pagrindo nėra.

Nei viena iÅ¡ bausmės skyrimÄ lemiančių aplinkybių kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo nepaneigia. Nors kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę lengvina dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bet apelianto padaryta nusikalstama veika priskirta yra sunkių nusikaltimų kategorijai. Ji padaryta nekonkretizuota tyčia. Ja sukeltos pasekmės yra sunkios. Ä®statymas už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ numato vien tik laisvės atėmimo iki 10 metų bausmę. IÅ¡skirtinių aplinkybių, iÅ¡ esmės mažinančių kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumÄ , nenustatyta ir įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai teisingumo principui neprieÅ¡tarauja, tad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo ir kaltinamajam taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas.

Kaltinamojo P. M. nusikalstamais veiksmais sunkiai sutrikdžius nukentėjusio M. R. sveikatÄ , Å¡iam 2008 m. kovo 29 d. VÅ Ä® Kazlų RÅ«dos ligoninės priėmimo skyriuje suteikta buvo ambulatorinė pagalba už kuriÄ Valstybinė ligonių kasa ligoninei sumokėjo 35,40 lt. Nuo 2008 m. kovo 30 d. iki 2008 m. balandžio 7 d. nukentėjusysis gydomas buvoVÅ Ä® Kauno medicinos universiteto Klinikoms sumokėjo1842 lt. Nuo 2008 m. balandžio 10 d. iki 2008 m. gegužės 1 d. nukentėjusysis buvo gydomas VÅ Ä® Druskininkų vaikų reabilitacijos sanatorijoje ir už jo gydymÄ Valstybinė ligonių kasa sanatorijai sumokėjo 1454 lt. 2008 m. gegužės 12 d. nukentėjusysis konsultuotas buvo už VÅ Ä® Kauno medicinos universiteto gydytojo specialisto ir už jo konsultavimÄ Valstybinė ligonių kasa klinikoms sumokėjo 95,10 lt.

Sumokėjusi už kaltinamojo P. M. sužaloto nukentėjusio M. R. gydymÄ 3426,50 lt, Valstybinė ligonių kasa įgijo teisę

į jai padarytos žalos atlyginimÄ (Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d., 4 d., 6 d., 15 str. 1 d. 8 p., 25 str. 2 d., 30 str. 1 p., 31 str. 1 p.), tad Valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kinys yra pagrįstas, tenkinamas pilnai ir Valstybinei ligonių kasai iÅ¡ P. M. padarytai žalai gydant M. R. atlyginti priteistina 3.426,50 lt.  Â

Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos

policijos komisariate saugomÄ kaltinamojo P. M. striukę, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intina kaltinamajam

ar jo nurodytam asmeniui.         Â

         Kolegija, vadovaudamasi BPK 297, 299 str.,

303 str. 2 d.,

                            n  u  s  p  r Â

e  n  d  ė :

         P. M., pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 str. 1d. ir  nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams, dvejiems mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžiÄ skaičiuoti nuo pradėjimo atlikti bausmę dienos.      Â

Paskirtos kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeisti.

Pilnai tenkinti civilinį ieÅ¡kinį ir padarytai žalai gydant P. M. sužalotÄ M.

R. atlyginti Valstybinei ligonių kasai iš P. M. priteisti 3.426,50 lt (tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt šešis litus 50 ct).

Marijampolės apskrities VPK Kazlų RÅ«dos policijos komisariate saugomÄ kaltinamojo P. M. striukę, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti kaltinamajam ar jo nurodytam asmeniui.   Â

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Respublikos Apeliaciniam teismui per šį apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                            R.

Majauskienė

        Â